2018-03-19 Nr. AB-5448-3-61-3-02495-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3470-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02495-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 21.2.; 21.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į buvusias pareigas, negauto darbo užmokesčio bei neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais (I t., b. l. 1–5, 64–70), prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir atsakovas, Departamentas) direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. VR-P-181 „Dėl E. M.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 181) bei Departamento direktoriaus 2017 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. VR-P-183 „Dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo E. M.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 183); 2) grąžinti pareiškėją į jo buvusias pareigas; 3) priteisti iš atsakovo negautą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. birželio 21 d. iki teismo sprendimo įgyvendinimo dienos; 4) priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos.

2. Pareiškėjas nurodė, kad dirbo Departamento Vilniaus miesto agentūros vedėju. Pareiškėjas paaiškino, kad darbdavys nuolat darė psichologinį spaudimą išeiti iš darbo, rengė vis naujus reikalavimus pasiaiškinti, nustatinėjo neįmanomas įvykdyti darbines užduotis. Departamento direktorius, pasak pareiškėjo, tyčia stengėsi sumenkinti jį kolegų akivaizdoje, viešai duodavo nurodymus dėl užduočių atlikimo, demonstravo aiškų priešiškumą. Pareiškėjo kasmetinių atostogų metu (nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 27 d.) Departamento direktorius susitikimo su Vilniaus miesto agentūros darbuotojais metu viešai pasakė, kad jau seniai būtų jį atleidęs iš darbo, bet yra procedūros.

3. Pareiškėjas nurodė, kad nusižengimo, už kurį paskirta nuobauda atleidimas iš pareigų, metu galiojančių griežto papeikimo nuobaudų pareiškėjas neturėjo. Paaiškino, kad atsakovo buvo nušalintas nuo pareigų ir pasirašytinai nebuvo supažindintas apie galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą dėl UAB „Grinda” ir UAB „Vilniaus vandenys” planinių patikrinimų. Atsakovas, pažeisdamas imperatyvius reikalavimus, nesudarė galimybių pareiškėjui realizuoti savo teisės teikti paaiškinimus, papildomus dokumentus bei realizuoti teisės į tinkamą gynybą. Be to, atsakovas nevertino paskirtos tarnybinės nuobaudos griežtumo, adekvatumo ir proporcingumo inkriminuojamiems pažeidimams požiūriu, nuodugniai neištyrė inkriminuojamų nusižengimo aplinkybių, nenustatė realių pažeidimo pasekmių, o 2017 m. birželio 20 d. išvada Nr.VR-1.3-397 (toliau – Išvada) yra subjektyvi. Tuo tarpu Departamento direktorius, nedalyvavęs tyrimo veikloje, tiesiogiai netyręs faktų, vienasmeniškai, neargumentuotai priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą – skirti griežčiausią galimą nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. gegužės 16 d. atliko planinį UAB „Grinda” patikrinimą, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo pateikti paaiškinimų ir dokumentų kopijų. Be to, pareiškėjas laiku ir tinkamai atliko UAB „Vilniaus vandenys” planinį patikrinimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo sprendimu nuo 2017 m. balandžio mėnesio pradžios buvo išleistas kasmetinių atostogų ir į darbą grįžo tik 2017 m. balandžio 27 d. Atsakovas 2017 m. gegužės 17 d. viešai Lietuvos ryto žinių laidoje „Reporteris” pareiškė, kad pareiškėjas negali dirbti atsakovo vadovaujamoje įstaigoje, taip akivaizdžiai buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, pareiškėjo teisės į teisingą galimo tarnybinio nusižengimo nagrinėjimą, gynybos, proporcingumo, nešališkumo principai, dėl to pareiškėjas mano, kad Išvada yra šališka, o atliekant tyrimą, buvo vykdomas ne teisingumas, o atsakovo viešai išreikšta valia – surasti būdų pareiškėją atleisti iš užimamų pareigų.

5. Pasak pareiškėjo, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą –nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotos (administracinė byla Nr. A14-726/04) pozicijos, nes nebuvo atsižvelgta nei į kaltės formą, nei į pažeidimo priežastis (kurių nebuvo), nei į tai, kad pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių. Pareiškėjas nurodė, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Be to, yra numatytas draudimas skirti tarnybinę nuobaudą, jei praėjo 6 mėnesiai nuo nusižengimo padarymo dienos. Trejų metų terminas tarnybinei nuobaudai skirti numatytas tik tuo atveju, jei tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą. Taigi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 30 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai, nedviprasmiškai įtvirtinti tarnybinei nuobaudai skirti terminai: 1 mėnuo, 2 mėnesiai, 6 mėnesiai ir 3 metai. Sprendžiant apie tai, kad nuo inkriminuojamojo nusižengimo padarymo dienos iki tarnybinės nuobaudos skyrimo praėjo daugiau kaip 6 mėnesiai Įsakymas Nr. 181 yra neteisėtas. Departamento 2017 m. kovo 20 d. rašte Nr. (38-2)-VR-1.7-2124, adresuotame Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, nurodoma, kad Departamento struktūriniuose padaliniuose šiuo metu nėra atliekamas nei auditas, nei revizija, nei inventorizacija, todėl 3 metų terminas negalėjo būti taikomas.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad jis nėra pasirašytinai supažindintas su lokaliu teisės aktu – Departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. VR-V-214. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad ne vieną kartą informavo Departamentą apie darbovietėje egzistuojančią darbo krūvio disproporciją, kuri neigiamai veikia ir yra tiesioginis priežastinis ryšys, darantis įtaką Vilniaus miesto agentūros darbų kokybei. Pareiškėjo vadovaujamame struktūriniame padalinyje Vilniaus miesto agentūroje susiklostė faktinė situacija, kuomet tiek jis pats, tiek ir Vilniaus miesto agentūros darbuotojai vykdė pavestas funkcijas atlikdami kelių pareigybių funkcijas, kadangi laikotarpiu nuo 2016 m. spalio iki 2017 m. sausio Vilniaus miesto agentūroje dalis darbuotojų sirgo, buvo laisvų etatų, atsakovo valia vienas iš darbuotojų buvo perkeltas į kitą struktūrinį padalinį. Susiklosčiusi situacija tokia, kad pareiškėjui nebuvo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai.

7. Departamentas atsiliepimuose prašė pareiškėjo skundus atmesti kaip nepagrįstus (I t., b. l. 14–17, 89–95).

8. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 25 d. buvo surašytas pranešimas apie galimą tarnybinį nusižengimą. 2017 m. gegužės 26 d. buvo susisiekta su pareiškėju, prašant jo sudaryti galimybę pasirašytinai įteikti jam šį pranešimą su pridėtais dokumentais. Pareiškėjas nurodė, kad šis pranešimas būtų siunčiamas registruotu laišku, kas ir buvo tą pačią dieną padaryta, tačiau pareiškėjas siuntos iš pašto neatsiėmė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjui 2017 metų I ketvirtyje buvo pavesta atlikti tris planinius patikrinimus: UAB „Grigiškių komunalinis ūkis“, UAB „Grinda“ ir UAB „Vilniaus vandenys“. Atliekant Vilniaus miesto agentūros 2017 metų atliekamų planinių patikrinimų analizę pastebėta, kad šie patikrinimai neatliekami (neatlikti). 2017 m. gegužės 10 d., pakvietus pareiškėją pasiaiškinti dėl atliekamų patikrinimų, šis neatvyko. Buvo pagrįstų įtarimų, kad patikrinimai išvis nebuvo atlikti, tačiau tarnybinė nuobauda skirta už įrodytus ir akivaizdžius nusižengimus – UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimo atlikimą praleidus terminą ir UAB „Grinda“ patikrinimo neatlikimą.

9. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, parinkta pareiškėjui už pakartotinį tarnybinį pažeidimą, esant skirtam griežtam papeikimui. Griežtas papeikimas pareiškėjui skirtas Departamento direktoriaus Įsakymu Nr. 181. Taip pat nustatytos sunkinančios aplinkybės – per paskutinius metus skirtos net 5 pastabos. Paaiškino, jog pareiškėjo nurodomu psichologiniu smurtu negali būti pripažįstami atvejai, kai norminių teisės aktų nustatyta tvarka taikomos procedūros, susijusios su tarnybinių nusižengimų tyrimu, išaiškinimu bei tarnybinės atsakomybės realizavimo mechanizmu. VTĮ 28 straipsnis nustato, jog valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Taigi valstybės institucijos vadovas, gavęs informaciją apie pavaldaus valstybės tarnautojo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, privalo inicijuoti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą ir tokie veiksmai negali būti traktuojami kaip psichologinio smurto forma. Vilniaus miesto agentūros veiklos patikrinimas, kurio metu nustatyti pareiškėjo tarnybinio nusižengimo požymiai, yra VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas tarnybinis patikrinimas (vidaus kontrolės forma) ir dėl šios priežasties taikomas 3 metų tarnybinės nuobaudos senaties terminas.

10. Departamentas nesutiko su teiginiais, jog pareiškėjas nebuvo supažindintas su teisės aktais. Pažymėjo, jog pareiškėjui šioje administracinėje byloje ginčijama tarnybinė nuobauda taikyta ne už 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 nuostatų pažeidimą, todėl šios aplinkybės yra teisiškai nereikšmingos. Departamentas nurodė, jog minėtas įsakymas yra paskelbtas įstaigos tinklapyje http://vrd.am.lt rubrikoje informacija darbuotojams. Atsakovas pažymėjo, kad padalinio vadovas turi priimti racionalius sprendimus, paskirstyti darbus taip, kad būtų įgyvendinami padaliniui nustatyti uždaviniai ir laiku atliekamos pavestos funkcijos. Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas traktuotinas kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas. Korteles, kuriuose fiksuoti taršos faktai, per vėlai nukreipdamas vykdyti atsakingiems pareigūnams, pareiškėjas neužtikrino, jog nedelsiant būtų nutraukta aplinkos tarša, todėl nusižengta principinei vertybei – aplinkos apsaugai.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundus atmetė (III t., b. l. 147–162).

12. Pirmosios instancijos teismas detaliai aprašė faktines bylos aplinkybes. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju taikytas 3 metų terminas tarnybinės atsakomybės taikymui, nes Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. VR-V-14 buvo pavesta atlikti Departamento Vilniaus miesto agentūros patikrinimą.

13. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad nebuvo atsižvelgta į kaltės formą, pažeidimo priežastis bei pasekmes. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos, teismas šiuo aspektu sutiko su Išvadoje nurodytais teiginiais.

14. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nebuvo supažindintas su teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbinių funkcijų atlikimą. Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, padarė priešingą išvadą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl didelės darbų disproporcijos. Teismas vertino, kad kortelių nukreipimas atsakingiems asmenims nebuvo toks sudėtingas veiksmas, jog jo atlikimas galėjo trukti iki pusės metų ar iš viso galėjo būti neatliekamas. Riboti žmonių ištekliai, teismo vertinimu, negali pateisinti pareiškėjo netinkamo pareigų atlikimo. Teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo naudotis tokiais ištekliais, kuriuos turėjo ir tai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjas nukreipdamas vykdymui korteles bei pavesdamas atlikti ūkio subjektų patikrinimus tam įgaliojimų neturintiems asmenims, savo kalta veika (nepakankamu rūpestingumu) padarė tarnybinį nusižengimą už kurį jam buvo pagrįstai skirtas griežtas papeikimas.

15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo faktiškai (telefonu) informuotas apie pradėtą tyrimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pranešimas buvo išsiųstas pareiškėjui registruotu paštu. Pareiškėjas, teismo vertinimu, turėjo galimybę pasinaudoti visomis teisėmis. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad atsakovas nevertino nuobaudos griežtumo, adekvatumo ir proporcingumo, teismas pastebėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatytos sunkinančios aplinkybės. Teismas taip pat konstatavo, kad iš Išvados matyti, jog buvo sukeltos neigiamos pasekmės (ne laiku atlikti patikrinimai).

16. Teismas sutiko su atsakovo išvadomis, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktą, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašo 23 punktą, Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, taisyklių 26 punktą, Departamento direktoriaus 2017 m. vasario 3 d. įsakymo Nr. VR-V-15 2.1 punktą, Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigybės aprašymo 7.13 punktą. Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas iš kasmetinių atostogų į darbą grįžo tik 2017 m. balandžio 27 d., tai nepaneigia, jog UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimas nebuvo atliktas per nustatytus terminus. Pareiškėjas, planuodamas savo darbus, teismo vertinimu, turėjo galimybę juos susiplanuoti taip, kad darbai būtų atliekami laiku. Teismas taip pat nurodė, kad yra numatyta galimybė pratęsti planinio patikrinimo trukmę, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų pratęsta planinio patikrinimo trukmė.

17. Dėl pareiškėjo argumentų, kad tarnybinis tyrimas buvo atliktas šališkai, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepasinaudojo savo teise reikšti nušalinimą, todėl minėtus teiginius teismas laikė pareiškėjo pasirinkta gynybine versija. Teismas, susipažinęs su byloje esančiu vaizdo įrašu nustatė, kad įraše komentuojami įvykiai nėra susiję su skundžiamais įsakymais. Teismas darė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog tarnybinio nusižengimo tyrimą atlikusi komisija ar Departamento direktorius būtų šališki. Teismas taip pat pažymėjo, kad Departamento direktorius neturėjo pareigos pats savarankiškai (ar dalyvaujanti komisijos veikloje) atlikti pareiškėjo pažeidimo tyrimą. Teismas pripažino, jog skundžiami įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių skundo reikalavimų bei priteisti žalą.

III. 18. Pareiškėjas E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (III t., b. l. 165–181). Pareiškėjas taip pat prašo prie bylos pridėti naujus įrodymus – 2017 m. vasario 13 d. darbo pasitarimo protokolą (III t., b. l. 182–183). Pareiškėjas paaiškina, kad šio dokumento nepateikė anksčiau, nes nebuvo jo gavęs.

19. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo įrodymus, jog per 2017 m. pirmąjį pusmetį pareiškėjo atžvilgiu buvo atlikta 13 tarnybinių patikrinimų, kad 2017 m. sausio 26 d. septyni Vilniaus miesto agentūros darbuotojai kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą, kad apie pareiškėją skleidžiama realybės neatitinkanti informacija, kad yra požymių, jog siekiama su pareiškėju susidoroti. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos aplinkos ministrą apie daromą psichologinį spaudimą išeiti iš darbo informavo 2017 m. vasario 28 d. Daugybė byloje apklaustų liudytojų pažymėjo, kad pareiškėjo atžvilgiu taikomi veiksmai yra išskirtiniai.

20. Pasak pareiškėjo, teismas negalėjo taikyti 3 metų senaties termino, nes 2017 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. VR-V-14 sudaryta komisija Vilniaus miesto agentūros veiklai patikrinti neturėjo jokių įgaliojimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūrų, jos darbas nėra susijęs su tarnybinės atsakomybės taikymu. Vis dėlto, šios komisijos išvadų pagrindu buvo parengta Išvada ir pareiškėjui skirtas griežtas papeikimas, t. y. tariamas bendras Vilniaus miesto agentūros tyrimas buvo nukreiptas išimtinai pareiškėjo veiklai įvertinti. Sutinkant su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atlikus bet kokio pobūdžio tyrimą, tarnybinė nuobauda gali būti skiriama ne per 6 mėnesius, o per 3 metus, yra paneigiama VTĮ bendroji nuostata dėl imperatyvių terminų taikymo ir sudaromos prielaidos bet kokiu atveju „atlikti tyrimą“ ir patraukti asmenį atsakomybėn 3 metų laikotarpiu. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, kad tarnybinis tyrimas, išaiškėjus apie galbūt padarytą tarnybinį nusižengimą, yra kiekvieno tarnybinio nusižengimo aplinkybių išaiškinimo ir nustatymo procedūros dalis ir negali būti tapatinamas su VTĮ 30 straipsnio 1 dalyje aptariamomis išimtimis, kurios turi kokybiškai kitą prasmę (LVAT 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-580-438/2016). Be to, pats Departamentas 2017 m. kovo 20 d. raštu nurodydamas, kad Departamento struktūriniuose padaliniuose nėra atliekamas nei veiklos auditas, nei revizija, nei inventorizacija, patvirtino, kad nėra prielaidų taikyti VTĮ 30 straipsnyje numatytas išimtis tarnybinės nuobaudos skyrimo terminams. Pasak pareiškėjo, Departamentas apie kortelių vykdymą vėliausiai galėjo sužinoti 2017 m. balandžio 1 d., todėl tarnybinė nuobauda (jeigu būtų įvykdytos visos tarnybinės atsakomybės sąlygos), galėjo būti skirta per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos (iki 2017 m. gegužės 1 d.).

21. Pareiškėjas paaiškina, kad ginčo kortelės jam buvo persiųstos elektroniniu paštu. Atitinkamai, pareiškėjas jas nukreipė vykdymui atsakingiems pareigūnams. Pareiškėjas neturėjo galimybės įrodyti šių teiginių, nes nuo 2017 m. gegužės mėnesio jam nėra suteikta prieiga prie tarnybinio elektroninio pašto. Taigi, pasak pareiškėjo, vertinant tariamą pažeidimą, nebuvo ištirtos esminės faktinės aplinkybės (nebuvo apklausti Vilniaus miesto agentūros darbuotojai, nepatikrintas pareiškėjo elektroninių pranešimų persiuntimas), todėl byloje nėra įrodymų, kada ginčo kortelės gautos atsakingų pareigūnų ir kada pradėtos poveikio priemonių procedūros. Pareiškėjas nurodo, kad 2017 m. gruodžio mėnesį kortelių popierinis egzempliorius pareiškėjo buvo vizuotas papildomai, siekiant išsiaiškinti, ar yra pabaigti patikrinimai ir kaip yra įvykdyti pareiškėjo nurodymai. Teismas, pareiškėjo nuomone, nepagrįstai atsisakė išreikalauti iš atsakovo 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto agentūros darbo pasitarimo protokolą ir ataskaitas apie sankcijų taikymą, kurios patvirtintų, kad ginčo kortelės buvo nukreiptos vykdymui ir įgyvendintos.

22. Pareiškėjas nurodo, kad VTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas valstybės tarnautojų bendrąsias pareigas valstybės tarnautojas gali pažeisti konkrečiais veiksmais (neveikimu), kurie tuo pačiu metu pažeidžia ir atitinkamo specialiojo teisės akto atitinkamą normą (straipsnį, dalį, punktą). Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose yra pabrėžęs būtinumą tarnybinio patikrinimo išvadoje neapsiriboti nuoroda į bendro pobūdžio teisės normą, o yra akcentavęs būtinumą nustatyti, kokias konkrečias specialiųjų teisės aktų normas valstybės tarnautojas pažeidė tam tikrais savo veiksmais ar neveikimu. Tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, nustatytą VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte, kuris yra blanketinė teisės norma, būtina nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai (LVAT 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2476/2012, 2014 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014). Departamentas pabrėžė, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda taikyta ne už 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr.VR-V-214 nuostatų pažeidimą, o už bendrosios pareigos organizuoti darbą pažeidimą (netinkamą Vilniaus miesto agentūros darbo organizavimą). Tokie atsakovo abstraktūs kaltinimai, pasak pareiškėjo, nepagrindžia jo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Pareiškėjas nurodo, kad jam pagal pareigybės aprašymą kortelių apskaitos priežiūra iš viso nėra pavesta.

23. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai, kad „riboti žmonių ištekliai niekaip negali pateisinti ir paneigti netinkamo pareigų atlikimo“ yra nelogiški, nepagrįsti ir prieštarauja taikant atsakomybę galiojančiam principui – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma. Be to, teismas ignoravo aplinkybes, kad tik 40 proc. Vilniaus miesto agentūros darbuotojų turi valstybės tarnautojų statusą, o darbų krūvis yra ypač didelis, dėl jo pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Departamentą, tačiau tai buvo ignoruojama. Pavedimai buvo duodami tiek valstybės tarnautojams, tiek ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir tai buvo nusistovėjusi praktika dar iki pareiškėjui pradedant eiti Vilniaus miesto agentūros vedėjo pareigas. Tai patvirtino byloje apklausti liudytojai.

24. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjo kaltus veiksmus, nes bylos rašytiniuose įrodymuose, liudytojų paaiškinimuose fiksuoti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas veikė protingai, ne kartą informavo Departamentą apie žmogiškųjų resursų trūkumą, veikė vadovaudamasis susiklosčiusia praktika. Pareiškėjo atžvilgiu per 2017 m. pirmą pusmetį yra atlikta 13 tarnybinių patikrinimų. Kaip byloje patvirtino apklausti Vilniaus miesto agentūros darbuotojai, toks dėmesys ir tyrimo mastai yra be precedentų, buvo jaučiama nuolatinė įtampa. Nors pareiškėjas dėjo maksimalias pastangas tinkamai vykdyti savo funkcijas ir turimais žmogiškaisiais resursais užtikrinti sklandžią Vilniaus miesto agentūros veiklą, Departamento vadovybė nuo 2016 m. pabaigos pareiškėjui formuluodavo neįgyvendinamas užduotis, nuolat vykdė patikrinimus, tyrimus, nukreiptus pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjas ne kartą kreipėsi į Departamento vadovus, Lietuvos Respublikos apsaugos ministrą, prašydamas užtikrinti tinkamas darbo sąlygas ir nedaryti psichologinio spaudimo, kuris peržengė bet kokias ribas. Visi šie prašymai buvo ignoruojami, o pareiškėjo atžvilgiu inicijuojami nauji patikrinimai.

25. Pareiškėjas paaiškina, kad buvo atleistas iš darbo dėl to, kad neatliko UAB „Grinda“ patikrinimo, nors byloje esantis 2017 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktas patvirtina, kad toks patikrinimas atliktas buvo. Klaidingų faktų konstatavimas, pasak pareiškėjo, negali būti laikomas „nekorektiška formuluote“, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime. Pareiškėjo teigimu, tokiu atveju, jeigu UAB „Grinda“ patikrinimas buvo atliktas, konstatuojamoji išvada, kad tai nėra padaryta, yra klaidinga tokia apimtimi, kuri daro pareiškėjo atleidimą iš darbo nepagrįstu.

26. Kita pareiškėjo atleidimo iš darbo priežastis buvo tai, kad pareiškėjas pabaigė UAB „Vilniaus vandenys“ patikrinimą ne 2017 m. balandžio 22 d., o 2017 m. balandžio 28 d. Pareiškėjas nurodo, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2017 m. balandžio 3 d. iki 2017 m. balandžio 14 d. (įskaitytinai) atostogavo, o laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2017 m. balandžio 26 d. (įskaitytinai) buvo nedarbingas. Pareiškėjas nurodo, kad asmuo nepasirenka nedarbingumo laiko, negali to objektyviai numatyti ir atitinkamai susiplanuoti savo darbinių užduočių atlikimo terminų. Be to, Agentūroje darbo krūvis neproporcingai didelis, todėl griežčiausios tarnybinės sankcijos taikymas už vėlavimą (kada tarnautojas teisėtai ir pagrįstai naudojasi poilsio laiku ar neatvyksta į tarnybą dėl ligos) pareiškėjo vertinimu negali būti laikomas protingu ir pagrįstu. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo kaltę.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas deklaratyviai atkartojo atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus, praktiškai pažodžiui nurašydamas atsakovo atliktų tyrimų išvadas, t. y. konstatuodamas, kad pareiškėjas padarė tarnybinius pažeidimus, teismas tik nukopijavo atsakovo teiginius, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Teismas neatliko atsakovo teiginių pagrįstumo vertinimo, nepasisakė nei dėl vieno pareiškėjo nurodyto argumento ir pagrindimo. Teismas, absoliučiai nepasisakydamas dėl teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų parodymų, nepaaiškino, kodėl jais nesirėmė, t. y. kodėl bylą išnagrinėjo ir sprendimą grindė išimtinai Departamento paaiškinimų (ir netgi ne įrodymų) kontekste.

28. Departamentas atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (III t., b. l. 186–190).

29. Pasak atsakovo, pareiškėjas neįrodė Departamento direktoriaus pareiškėjui daromo psichologinio smurto, spaudimo išeiti iš darbo ir nepakeliamų užduočių delegavimo. To nepaliudijo ir teisme apklausti liudytojai. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas dėl darbdavio diskriminacinių veiksmų kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, kuri pareiškėjo nurodytų Departamento veiksmų nenustatė.

30. Atsakovas nurodo, kad 3 metų senaties išimtis taikytina ne tik atliekant auditą, reviziją ir inventorizaciją. Pasak atsakovo, teismas skundžiamame sprendime padarė pagrįstą išvadą apie šios išimties taikymo teisėtumą.

31. Dėl to, kokios konkrečios funkcijos nebuvo atliktos, atsakovas nurodo, kad Departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. VR-V-214 3.1 punkte nustatyta, kad agentūrų vedėjai, gavę informaciją apie nustatytą teršalų normatyvų viršijimą, privalo skubos tvarka apie tai raštu informuoti įmonę, pareikalaujant nutraukti teršimą, o to paties įsakymo 3.2 punkte nustatyta, kad gavus duomenis su normatyvus viršijančiais parametrais ir Teršalų normatyvų viršijimo fiksavimo ir sankcijų taikymo kontroline kortele, agentūros pareigūnai privalo įforminti reikiamus dokumentus, kurių pagrindu pažeidėjams bus taikomos sankcijos ir poveikio priemonės. Pareiškėjas privalėjo taip organizuoti darbą, kad šie įsakymo reikalavimai būtų įvykdyti tinkamai ir laiku.

32. 2016 m. spalio-gruodžio mėnesiais, kai pareiškėjas ne pareigūnams surašė pavedimus atlikti patikrinimus, Vilniaus miesto agentūroje dirbo 9 pareigūnai ir 4 darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis. Atsakovas pastebėjo, kad teismas skundžiamame sprendime įvertino didelio darbo krūvio reikšmę ir konstatavo, kad tai neturėjo įtakos tam, kad pareiškėjas laiku nenukreipė kortelių vykdymui, juos nukreipė ne pareigūnams ir pats vėlavo atlikti patikrinimus.

33. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus miesto agentūroje nėra UAB „Grinda“ patikrinimo akto ir patikrinimo medžiagos. Be to, pareiškėjo pateiktas patikrinimo aktas registruotas patikrinimų registre, prie kurio gali jungtis kiekvienas Vilniaus miesto agentūros darbuotojas. Šiame registre minėtas aktas įregistruotas su raide „a“, įterpiant jį į iš eilės esančią numeraciją. Net ir vertinant, kad UAB „Grinda“ patikrinimas buvo atliktas, jis buvo atliktas nepateisinamai pavėluotai. Atsakovo nuomone, terminai buvo praleisti dėl aplaidumo. Pareiškėjas informavo įmones, kad 2 patikrinimai bus atliekami nuo 2017 m. kovo 23 d. ir vienas nuo 2017 m. kovo 30 d., o nuo 2017 m. balandžio 3 d. pareiškėjas išėjo atostogauti, patikrinimo atlikimo terminų nepratęsė. Kaltės nebuvimas galėtų būti konstatuotas tik esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių tarnautojas negalėtų kontroliuoti savo veiksmų, tačiau tokios aplinkybės šiuo atveju, pasak atsakovo, nenustatytos.

34. Dėl pranešimo pareiškėjui įteikimo, atsakovas paaiškina, kad pareiškėjas, žinodamas, kad jam registruotu paštu buvo išsiųstas pranešimas, nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (galimas datų rašymo apsirikimas) neatsiėmė siuntos iš pašto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 35. Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad „Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.).

36. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalį minėtų reikalavimų nesilaikymas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

37. Iš pareiškėjo skundo teismui matyti, kad atleidimo iš tarnybos neteisėtumą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, jog su juo buvo susidorota dėl priešiškų santykių su jo darbdaviu - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriumi bei dėl nebuvimo objektyvios galimybės atlikti užduotis dėl darbo resursų stokos ir pan.

38. Iš bylos matyti, kad pareiškėjui skirtos tarnybinės nuobaudos – griežtas papeikimas ir atleidimas iš tarnybos už tarnybos pareigų neatlikimą ar netinkamą, pavėluotą jų atlikimą.

39. Administracinių teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose yra konstatuota, kad tais atvejais, kai priešinga tarnybos interesams (priešinga teisei) veika padaroma neveikimu, t. y., pareigūnui neatliekant pareigų (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalis), turi būti nustatytas neveikimo pobūdis, nes asmuo už veiką padarytą neveikimu, gali atsakyti tik tuo atveju, jei neveikimas buvo sąmoningas ir valingas asmens poelgis. Asmuo negali atsakyti už neveikimu padarytą veiką, jei suvokė, kad turi veikti atitinkamu būdu, bet dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių negalėjo atlikti jam priskirtų pareigų. Šie neveikimo požymiai, nulemia ir įrodinėjimo dalyką – ar asmuo padarė priešingą teisei veiką; ar šią veiką, neveikimo forma, padarė dėl objektyvių, nuo jo nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių (žr. pvz. administracines bylas Nr. A-438-776/2010, Nr. A-438-1340/2009, Nr. A-438-1131/2009; Nr. A438-891/2013).

40. Byloje yra surinkti duomenys apie tai, kad pareiškėjas du kartus – 2017 m. sausio 31 ir gegužės 4 d., kreipėsi į atsakovą dėl darbo krūvio disproporcijos jo vadovaujamoje agentūroje, prašydamas suteikti papildomas darbo vietas ir panašiai (t 2 b. l. 37; 41). Didelio darbo krūvio faktą patvirtino ir liudytojai A. N., V. D., J. J., J. S., P. B. Tai, kad pareiškėjo vadovaujamoje agentūroje 2016 m. gruodžio mėnesį buvo neužimtos 3,5 darbo vietos, 2017 m. kovo 1 d. raštu pripažino ir atsakovas (t.2 b. l. 39).

41. Šios aplinkybės duoda pagrindą išvadai, kad galimai byloje nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjo vadovaujamoje įstaigoje galėjo būti didelis darbo krūvis, sudaręs objektyvias kliūtis laiku šios įstaigos darbuotojams, o taip pat ir pareiškėjui, įvykdyti jiems pavestas užduotis.

42. Teismo sprendime šiuo klausimu pasisakyta, kad „riboti žmonių ištekliai niekaip negali pateisinti ir paneigti netinkamo pareigų atlikimo. Taip pat, pareiškėjo veiksmai (raštai dėl darbo disproporcijos, 2016-12-23 ekstremali situacija, darbuotojų perkėlimas), atlikti po Kortelių nukreipimo vykdyti (iš esmės po 2016-12-01), niekaip nepateisina ir nepaneigia pareigų neatlikimo iki 2016-12-01, todėl teismas dėl to plačiau nepasisakys.“

43. Kolegijos vertinimu, tokie teismo argumentai yra nepakankami, nes nėra pateikta minėtų aplinkybių analizė bei neduotos teisiškai reikšmingos išvados, ar pareiškėjas jam inkriminuotas veikas padarė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, ar nesant tokių aplinkybių.

44. Iš teismo sprendimo taip pat matyti, kad jame iš esmės nėra pasisakyta ir dėl pareiškėjo argumentų, kurie siejami su priešiškais jo atžvilgiu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus veiksmais.

45. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad 2017 m. pareiškėjo atžvilgiu atsakovas atliko 13 tarnybinių patikrinimų. Pareiškėjui 2017 m. vasario 23 d. – balandžio 26 d. laikotarpiu skirtos keturios drausminės nuobaudos (pastabos). Apie galimą priešiškumą tarp pareiškėjo ir Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus, liudija pareiškėjo raštai Valstybinei darbo inspekcijai, Aplinkos ministrui, kitiems asmenims (t. 2 b. l. 149; t. 3 b. l. 120- 122; t. 1 b. l. 31). Apie galimą minėtų dviejų asmenų priešiškumą iš esmės patvirtino ir byloje apklausti liudytojai.

46. Šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad galimai pareiškėjo teiginiai dėl jo asmeninio persekiojimo yra pagrįsti. Tai lemia, kad teismas šias aplinkybes taip pat turėjo įvertinti bei pateikti dėl jų atitinkamas išvadas. Kadangi teismas to, kaip minėta, nepadarė, todėl tokiais savo veiksmais pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, nes neatsakė į vienus iš pagrindinių pareiškėjo pateiktų argumentų, kuriais jis ginčijo jam paskirtų nuobaudų pagrįstumą. Ir kol nustatyta tvarka nėra atsakyta į šiuos pareiškėjo argumentus, nėra galimybės nustatyti, ar teismas teisingai išnagrinėjo bylą. Atsakymas į šiuos klausimus apeliacinės instancijos teisme būtų susijęs su procesinio staigmenų sukūrimu, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, bylą perduodant jam nagrinėti iš naujo, tikslu, ištirti minėtas aplinkybes bei pateikti teisines išvadas į visus pareiškėjo nurodomus argumentus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 148 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Romanas Klišauskas Dainius Raižys Virginija Volskienė