2017-04-12 Nr. AB-8293-3-63-3-00194-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-303-662/2017

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00194-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. J. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. J. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. J. B. (toliau – ir pareiškėja) 2017 m. sausio 25 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti: 1) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 1SS-9-(9.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo“; 2) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus (toliau – Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrius, NŽT Palangos skyrius) vedėjo 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 16VĮ-214-(14.16.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvados Nr. 16IŽ-65-(14.16.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“ pripažinimo netekusia galios“; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. išvadą Nr. 16IŽ-79-(14.16.111.) „Apie teisingai parengtą žemės sklypo planą“.

Pareiškėja nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjas 2016 m. lapkričio 30 d. išleido įsakymą Nr. 16VĮ-214-(14.16.2.), kuriuo, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125 ir 126 punktais, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žemės ūkio ministerija) 2016 m. rugsėjo 26 d. rašte Nr. 3IN-1231 (8.1) „Dėl I. B. prašymo nagrinėjimo“ nurodytas aplinkybes ir šio rašto nagrinėjimo metu nustatytus faktus, nurodytus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. spalio 27 d. rašte Nr. 1SS-3233-(9.5.) „Dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini))“, neteisėtai ir neteisingai pripažino netekusia galios NŽT Palangos skyriaus 2015 m. lapkričio 11 d. išvadą Nr. 16IŽ-65-(14.16.111.). Toliau NŽT Palangos skyrius, atsižvelgdamas į paminėtą Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 26 d. raštą Nr. 3IN-1231 (8.1), patikrino žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro bylą ir nustatė, kad besiribojančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas teisingai, o žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas turi būti tikslinamas. Ši išvada yra neteisinga. Ji kreipėsi su 2016 m. gruodžio 14 d. skundu į NŽT, kuri 2017 m. sausio 2 d. raštu Nr. 1SS-9-(9.5.), atsisakydama patenkinti skundą, nenurodė jokių naujų argumentų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir nurodė, įsiteisėjus teismo nutarčiai, skundą su priedais bei 2017 m. sausio 23 d. sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį grąžinti pareiškėjai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas, ABTĮ) 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis nustato bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kategorijas. Akcentavo, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (ABTĮ 3 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 22 str.).

Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 17 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo patenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009, 2009 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009).

Teismas taip pat pažymėjo, jog Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą nurodžiusi, kad valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys tam tikras turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys tam tikras subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-51/2014, 2015 m. liepos 27 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-83/2015, 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-4/2017, 2017 m. sausio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2017).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2017 m. sausio 2 d. sprendimą Nr. 1SS-9-(9.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus vedėjo 2016 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. 16VĮ-214-(14.16.2.) bei Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyriaus 2016 m. lapkričio 30 d. išvadą Nr. 16IŽ-79-(14.16.111.), kuriais pareiškėjos prašymas dėl žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo, žemės sklypo pardavimo, žemės sklypų ribų nustatymo buvo nepatenkintas. Ginčydama šiuos sprendimus, pareiškėja iš esmės nesutiko su NŽT priimtais administraciniais aktais, kad valstybinei žemei parengtas planas ir išvada yra panaikinti ir planas turi būti tikslinamas bei kad su ja nesudaroma valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, nenustatomos jos, kaip žemės naudotojos, ribos su savininke S. L. V.

Teismas pažymėjo, jog Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje taip pat pripažįstama, kad ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 2 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-40/2016, 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-146/2015, 2015 m. spalio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-121/2015, 2013 m. vasario 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-32/2013, 2017 m. sausio 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-8/2017). Taigi keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, privačių ribų nustatymu su gretimybėje esančiu žemės sklypu, kurio savininkė yra S. L. V., ir yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d., 25 str.).

Teismas nurodė, kad valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkcijas, bet gali vykdyti ir ūkinę–komercinę veiklą. Tokiu atveju valstybė ir jos institucijos dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nėra būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliuoja privatinės teisės normos. Kadangi valstybės ir jos institucijų dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-310/2008).

Teismas padarė išvadą, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, t. y. Palangos miesto apylinkės teismui. Skundą atsisakytina priimti, nes jis nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog ginčas yra civilinio, o ne administracinio teisinio pobūdžio, nurodė, kad jis nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, paduodant ieškinį pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą Juridinių asmenų registre (CPK 29 str.). Teismas laikė, jog skundo reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl pareiškėjai pasiūlė kreiptis su ieškiniu į Palangos miesto apylinkės teismą (Vytauto g. 102, Palanga), nors juridinio asmens NŽT buveinė yra Gedimino pr. 19, Vilnius, tačiau skundai teikiami pagal jo atstovo buveinės adresą: Gintaro g. 33A, Palanga.

Teismas, be to, pažymėjo, jog, atsisakius priimti skundą, jo trūkumai neanalizuotini, o pareiškėjai grąžinamas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo skunde nurodytas aplinkybes, argumentus, faktus, todėl priėmė neteisingą nutartį, kurioje neteisingai nurodė, kad byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, t. y. Palangos miesto apylinkės teismui. Sprendžiant bylos rūšinio teismingumo klausimą, būtina išsiaiškinti, iš kokių teisinių santykių – privatinių ar administracinių – pareiškėjas kelia savo reikalavimą. Teismas, nutardamas, kad byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, iš esmės neįsigilino į skundą. Ginčijami administraciniai aktai nereglamentuoja žemės sklypo, kurio naudotoja yra, pirkimo–pardavimo teisinių santykių. Pareiškėja pabrėžia, kad skundas ir jo reikalavimai iš esmės yra nukreipti į viešojo administravimo instituciją – Nacionalinę žemės tarnybą – ir susieti su šios institucijos veikla viešojo administravimo srityje, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Jokių klausimų, susijusių su privatinės teisės normomis, skunde nekelia, todėl skundas nagrinėtinas administraciniame, o ne bendrosios kompetencijos teisme (ABTĮ 3 str. 1 d., 15 str.).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas yra Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos I. J. B. skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), iš esmės nustatęs, kad keliamas ginčas yra susijęs su valstybinės žemės pirkimo–pardavimo teisiniais santykiais, todėl teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje yra pripažįstama, jog ginčai, susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) taikymu, paprastai turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-5/2009 ir kt.). Tačiau Specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje ne kartą buvo konstatuota, jog tuo atveju, kai keliamo ginčo esmė yra šiose taisyklėse numatytų viešojo administravimo procedūrų vykdymas, ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-35/2011, 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-67/2012 ir kt.).

Iš bylos duomenų visumos matyti, kad pareiškėja yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), dalies naudotoja ir siekia šią dalį įsigyti nuosavybėn, tačiau valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis nesudaroma, nes nustatyti pažeidimai parengiant žemės sklypo planą. Pareiškėja iš esmės nesutinka su atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos konstatavimu, kad žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas parengtas neteisingai ir turi būti tikslinamas. Pareiškėjos ginčijami aktai priimti Taisyklių pagrindu vykdant viešojo administravimo procedūras (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 125, 126 p.). Civilinio pobūdžio reikalavimai nereiškiami. Aktualūs yra administraciniai teisiniai aspektai.

Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip spręstiną bendrosios kompetencijos teisme, negali būti laikoma pagrįsta, todėl naikintina, o pareiškėjos skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 1 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. J. B. atskirąjį skundą patenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė