2023-06-07 Nr. AB-11751-3-62-3-00528-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-376-789/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00528-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba), uždarajai akcinei bendrovei „Niklita“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5% metinių palūkanų, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2022 m. vasario 10 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, t. y. buvo pažeistos jo subjektinės teisės į orias kalinimo sąlygas, nesuteikiant visaverčio maitinimo, buvo žalojama ir alinama jo fizinė ir psichinė sveikata.

3. Pareiškėjas tvirtino, jog nuteistieji maitinami pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintas maitinimo normas, pagal kurias nedirbančiam asmeniui skiriama paros suma yra nuo 1,05 iki 1,45 euro, o dirbančiam – nuo 1,35 iki 1,90 eurų. Minėta suma nekito nuo 2007 metų, tačiau maisto produktai žymiai pabrango, todėl nuteistųjų maitinimas neatitinka jų poreikio. Nuteistieji maitinami nekokybišku maistu, į sriubas pilamas vanduo, perkamos pašarinės daržovės ir pan., todėl produktų maistinė vertė yra labai žema, yra sumažinti riebalų, mėsos kiekiai. Pareiškėjo teigimu, maitinimas neatitiko pareiškėjo fiziologinių mitybos normų, nebuvo užtikrinta maisto energetinė vertė ir kokybė. Dėl netinkamo maitinimo pareiškėjas kreipėsi su skundais į valstybės institucijas, tačiau situacija nepasikeitė, pataisos namai neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus rekomendacijas dėl visaverčio maitinimo. Todėl pareiškėjas yra priverstas ginti savo teises teisme.

4. Pareiškėjo vertinimu, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl maisto pagal fiziologines normas neaprūpinimo, maitinimas neatitiko Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“, pagal kurias kiekvienam kaliniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jo lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir darbo pobūdį.

5. Pareiškėjas tvirtino, jog dėl mažo kiekio ir prastos kokybės maisto jis patyrė alkį. Jam būnant pastoviai alkanam arba maitinantis nevisaverčiu maistu, buvo alinamas jo organizmas, buvo daroma žala jo fizinei ir psichinei sveikatai. Pareiškėjas jautė pastovų silpnumą, energijos trūkumą, vangumą, apatiją, nebejautė sotumo jausmo, atsirado liguistas potraukis kaupti maistą, pasidarė irzlus, sunkiai tramdė pyktį. Dėl to pareiškėjui kilo neturtinė žala.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN prašė atmesti pareiškėjo skundą.

7. Marijampolės PN nurodė, kad jog nuteistųjų maitinimas Marijampolės PN organizuojamas pagal teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis juose patvirtintais valgiaraščiais. Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui, valstybinės institucijos tikrina maisto kokybę pataisos namuose.

8. Marijampolės PN paaiškino, jog Marijampolės PN yra sudariusi sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Niklita“, kuri, teikdama maitinimo paslaugas nuteistiesiems, griežtai vadovaujasi patvirtintais valgiaraščiais ir nustatytomis normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento ir maitinimo organizavimo taisyklėmis. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog sriuba pilama iš bendro katilo, tačiau nepateikė įrodymų. Marijampolės PN valgykloje dirbančios darbuotojos yra informuotos apie nuteistųjų maitinimo pasirinkimus, o būtent apie tai, kurie nuteistieji maitinami pagal dirbančių vyrų valgiaraštį, kurie – pagal vegetarišką ar veganišką valgiaraštį ir pan., todėl maistas valgykloje ruošiamas visoms grupėms pagal patvirtintus valgiaraščius, kurie atitinka nuteistųjų poreikius.

9. Atsakovo atstovo nuomone, jei pareiškėjas nuolat jautė alkį, jis galėjo papildomai nusipirkti norimus produktus pataisos įstaigos parduotuvėje, nes lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti maisto produktų papildomai. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinta teisė į tinkamą maitinimą, todėl negali būti konstatuojami Marijampolės PN neteisėti veiksmai ir priteisiamas žalos atlyginimas, pareiškėjo skundo argumentai yra grindžiami tik deklaratyvaus bendro pobūdžio teiginiais.

10. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnyba) (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

11. Departamentas nurodė, kad, maitinant nuteistuosius, Marijampolės PN buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra kreipęsis į Departamentą dėl, jo manymu, nepilnaverčio maitinimo Marijampolės PN. Departamento 2022 m. sausio 27 d. raštu Nr. 2S-217 „Dėl skundų“ buvo pateiktas išsamus atsakymas į pareiškėjo skundą, nurodant, jog nuteistųjų maitinimas užtikrinamas pagal nustatytas fiziologines mitybos normas ir patvirtintus valgiaraščius.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Niklita“ prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

13. UAB „Niklita“ teiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog pareiškėjui, kaip ir kitiems nuteistiesiems, maitinimo paslaugos pagal sutartį buvo teikiamos kokybiškai, griežtai laikantis valgiaraščių ir nustatytų reikalavimų. Patikrinimų metu (buvo atliekami ir netikėti patikrinimai) nenustatyta jokių pažeidimų, susijusių su maisto kokybe, jo kiekiu, kaloringumu.

II. 9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Marijampolės PN, atmetė kaip nepagrįstą reikalavimą dėl neturtinės žalos pinigine forma ir metinių palūkanų atlyginimo.

10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas reikalauja iš atsakovo atlyginti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis, nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2022 m. vasario 10 d. nesuteikiant jam tinkamo maitinimo.

11. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kildina neturtinę žalą iš netinkamos maisto kokybės, kiekio, maisto energetinės vertės reikalavimų nesilaikymo. Byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui maitinimas buvo skirtas pagal valgiaraštį dirbantiems vyrams veganams. Maitinimo paslaugos pataisos namuose atliekamos Marijampolės pataisos namų su UAB „Niklita“ sudarytos Maitinimo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 27/10-61 ir jos priedo (Maitinimo paslaugų techninės specifikacijos) pagrindu.

12. Teismas rėmėsi ginčui aktualiu teisinu reguliavimu – BVK 173 straipsnio 5 ir 10 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinėmis mitybos normomis skirtingų kategorijų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintais valgiaraščiais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

13. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentas atliko maisto kokybės patikrinimus Marijampolės PN valgykloje, kurioje maitinimo paslaugas vykdo UAB „Niklita“. Patikrinimų metu nebuvo nustatyta esminių teisės aktų pažeidimų. Tai patvirtina į bylą pateikti Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktai 2020 m. rugsėjo 22 d. Nr. 41VMĮP-113, 2021-10-14 Nr. 41VMĮP-96, 2022-02-24 Nr. 41VMĮP-148. Teismas pažymėjo, jog 2022 m. vasario 24 d. patikrinimo akte Nr. 41VMĮP-148, kuris buvo atliktas pagal 2022 m. vasario 10 d. nuteistojo skundą, todėl jo vertinimas patenka į ginčo ribas, buvo nustatyta, jog valgykloje naudojamas nusidėvėjęs inventorius, žuvies tvarkymo patalpoje neveikė / sugedusi krosnis, konstatuoti smulkaus gamybinio inventoriaus priežiūros neatitikimai 2004 m. balandžio 29 d. Europos Pralamento ir Tarybos reglamentui (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos, duoti nurodymai trūkumams pašalinti. Pareiškėjas nekelia ginčo dėl tokio pobūdžio aplinkybių, todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustatyti pažeidimai nėra aktualūs nagrinėjamai bylai. Kitais patikrinimo atvejais nebuvo nustatyta pažeidimų, poveikio priemonės netaikytos.

14. Iš patikrinimų aktų turinio teismas vertino, jog patikrinimai dėl maisto kokybės atlikti iš anksto suplanavus, taip pat atlikti ir netikėti patikrinimai, todėl darė išvadą, jog pareiškėjo argumentai, kad tokio pobūdžio tikrinimai buvo neveiksmingi, iš anksto suderinti su valgyklos administracija, yra nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, jog ginčo laikotarpiu ir Marijampolės PN iniciatyva buvo tikrinama, kaip laikomasi maitinimo sutarties, sudarytos su UAB „Niklita“, reikalavimų. Tikrinimus atliko Nuteistųjų maitinimo kontrolės komisija. Patikrinimų metu buvo tikrinama patiekalų sudėtis pagal valgiaraščius, vizuali jų išvaizda, svoris, temperatūra, pagaminamų porcijų kiekis, kaip pildomi patiekalų kontrolės žurnalai, tai įrodo į bylą pateikti Marijampolės PN patikrinimo aktai dėl nuteistųjų maitinimo, taip pat ir dėl nuteistųjų valgyklos maisto produktų galiojimo ir kokybės patikrinimo. Nerasta pažeidimų, neužfiksuota nukrypimų nuo nustatytų normų.

15. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog jis jau vienerius metus yra veganas, akcentavo aplinkybes, jog UAB „Niklita“ verda sriubą veganams ne atskirai, o bendrame katile, joje yra vištienos, kiaušinių ir kitų veganams netinkamų produktų likučių, todėl jis lieka alkanas, nes negali valgyti sriubos, valgyklos vedėja nereaguoja į pretenzijas, Marijampolės PN trukdoma surinkti įrodymus dėl netinkamos maisto kokybės, sudaromos kliūtys išsiųsti maisto davinį į laboratoriją, šias aplinkybes, jo teigimu, patvirtina 2022 m. sausio 31 d. valgykloje budėjusio pareigūno vaizdo registratoriumi užfiksuotas įrašas ir pareiškėjo skundai. Teismui buvo pateiktas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus nustatyta, jog 2022 m. sausio 31 d. maitinimo metu nuteistųjų valgykloje pareiškėjas kreipėsi į budintį pareigūną, prašydamas užfiksuoti aplinkybes dėl to, kad UAB „Niklita“ darbuotojai verda sriubą veganams ne atskirai, o bendrame katile, ir nesilaiko pareiškėjui valgiaraščiu paskirto veganiško maisto reikalavimų dėl jo sudėties. Dėl šių argumentų teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nei skunde, nei jo papildyme neišdėstė aplinkybių dėl veganiškos sriubos neatitikimo jos sudėčiai pagal valgiaraštį, dėl sriubos virimo bendrame katile ir pan. Teismas buvo išaiškinęs pareiškėjui teisę patikslinti skundo aplinkybes, jas konkretizuojant, tačiau pareiškėjas nepasinaudojo šia teise, patikslintame skunde neišdėstė konkrečių pažeidimų atvejų, nenurodė, kuo tai pasireiškė, todėl teismas nurodė, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumą. Teismo vertinimu, į bylą pateiktas vaizdo įrašas neįrodė aplinkybių dėl pareiškėjo nurodytų pretenzijų dėl netinkamo maitinimo. Šio pobūdžio aplinkybės įrodinėjamos specialiomis įrodinėjimo priemonėmis – kompetentingų institucijų patikrinimų duomenimis, pagal kuriuos byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl UAB „Niklita“ verdamos netinkamos sudėties ir kokybės sriubos, jos gaminimo pažeidimų.

16. Iš bylos medžiagos teismas darė išvadą, jog pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą vieną kartą, pareiškėjo skundas buvo persiųstas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Marijampolės departamentui, tačiau šios institucijos minėtu 2022 m. vasario 24 d. Viešojo maitinimo įmonės patikrinimo aktu Nr. 41VMĮP-148 nenustatyta esminių pažeidimų, susijusių su skundo dalyku.

17. Dėl fiziologinių normų neatitikimo teisės aktų reikalavimams byloje nustatyta, jog, pagal Taisyklių 10 punkte nustatytą reikalavimą, Marijampolės PN periodiškai teikia maisto pavyzdžius Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui dėl laboratorinių tyrimų atlikimo. Teismas pažymėjo, jog iš į bylą pateiktų Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centro protokolų matyti, jo maisto bandiniai dėl maisto sudėties ir jo energetinės vertės nustatymo iš Marijampolės PN virtuvės buvo paimti pagal valgiaraščius, kurie sudaryti nedirbantiems vyrams, o byloje nustatyta, jog pareiškėjas yra dirbantis veganas. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių, jog laboratoriniams tyrimams ginčo laikotarpiu buvo pateikti maisto bandiniai iš dirbančių vyrų veganų valgiaraščių, nepateikti kompetentingos įstaigos maisto tyrimų protokolai dėl valgiaraščių dirbantiems vyrams veganams atitikimo nustatytoms fiziologinėms normoms, todėl teismas darė išvadą, jog atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių dėl jam tiekiamo maisto neatitikimo fiziologinėms normoms. Teismas pripažino, kad šis pažeidimas nustatytas.

18. Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes, augant infliacijai ir didėjant kainoms, teisingumo ministro 2002m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, todėl jis kentė pastovų alkį, teismas pažymėjo, kad pataisos namams nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų savaip, jie privalo vykdyti tiek Departamento direktoriaus, tiek teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan. Pareiškėjas neišdėstė aplinkybių ir teisinių argumentų dėl šioje byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 113 str.), grindė skundą iš esmės bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, nepateikė prašymo ištirti norminio teisės akto atitikimą. Teismas nurodė, kad jam nekyla abejonių dėl ginčui taikomų aktų teisėtumo, todėl minėti argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2840-629/2018).

19. Teismas nurodė, kad Marijampolės PN pateikė atsakymus į pareiškėjo skundus, byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių, tačiau pabrėžė, kad skundų ir pretenzijų pateikimas tiek pataisos namų administracijai, tiek kitoms valstybinėms institucijoms pats savaime nepatvirtina atsakovo atstovo veiksmų neteisėtumo.

20. Teismas, apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, pažymėjo, kad, byloje nepaneigus pareiškėjo argumentų dėl jo maitinimo neatitikimo fiziologinėms normoms, yra pagrindas konstatuoti Marijampolės PN neteisėtus veiksmus BVK 173 straipsnio 5 dalies požiūriu. Teismui nekilo abejonių, kad dėl to pareiškėjas patyrė tam tikrus nepatogumus, papildomą diskomfortą, t. y. patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Kita vertus, bylos duomenimis nustatyta, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas nesikreipė į psichologus dėl maitinimo sukeltų problemų, dvasinių išgyvenimų, aplinkybių, jog dėl to sutriko pareiškėjo sveikata, nenurodė kitų panašių aplinkybių. Be to, pareiškėjas turėjo galimybę papildomai nusipirkti norimus produktus pataisos įstaigos parduotuvėje.

21. Teismas, įvertinęs tai, kad, byloje nesant duomenų apie pareiškėjo sveikatai sukeltas neigiamas pasekmes, atsižvelgdamas į tai, kad skundas grindžiamas iš esmės bendro pobūdžio abstrakčiais argumentais, jų nekonkretizuojant, darė išvadą, kad negalima pripažinti, kad padarytas pažeidimas sukėlė pareiškėjui ilgalaikių, nepataisomų padarinių. Teismas akcentavo, kad pareiškėjo pažeista teisė galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, atlyginimo. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, netenkino reikalavimo dėl metinių palūkanų priteisimo.

III. 22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašė panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 20 000 Eur neturtinę žalą.

23. Pareiškėjas nurodo, jog jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Tvirtina, jog byla buvo išnagrinėta šališkai, nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas neatsižvelgė, kad pareiškėjui buvo padaryta reali žala, kuri yra sukeliama jam iki šiol.

24. Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Seimo kontrolieriaus byloje pateiktas išvadas, kad pareiškėjas nuolat patiria alkį, valgo nepilnavertišką maistą. Teismas šališkai išnagrinėjo administracinę bylą, nekreipė dėmesio į tam tikrus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus. Nurodė, kad kitose bylose yra realiai atlyginama neturtinė žala už tokio pobūdžio neteisėtais atsakovo atstovo veiksmais padarytą žalą, nagrinėjamu atveju neteisėtų veiksmų fakto pripažinimas nėra pakankamas jo pažeistų teisių gynimo būdas.

25. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

26. Alytaus PN nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė procesinių pažeidimų, išreikalavo visus įrodymus, kurie buvo reikalingi bylai išnagrinėti. Visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo yra grindžiamas žalos dydis ir kaip ji konkrečiai pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtą žalą nėra paremti jokiais faktiniais įrodymais, nors pareiškėjas, siekdamas žalos atlyginimo, privalėjo pagrįsti visas aplinkybes tinkamais įrodymais. Šiuo atveju nebuvo pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinę žalą, nes jis neįrodė žalos atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su netinkamomis jo kalinimo sąlygomis Marijampolės PN nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2022 m. vasario 10 d.

28. Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažino, kad dėl BVK 173 straipsnio 5 dalies pažeidimo pareiškėjas galėjo patirti papildomus neigiamus išgyvenimus ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, tačiau nepriteisė jam neturtinės žalos ir metinių palūkanų atlyginimo.

29. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti jam 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą abstraktaus pobūdžio teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, akcentuoja, kad neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir jo pažeistos teisės pripažinimas nėra pakankamas būdas atlyginti už jo patirtus ir iki šiol patiriamus išgyvenimus.

30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Pagal ABTĮ apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jų vertinimu, ginčo santykiui taikytinos materialiosios teisės nuostatomis. Pažymėtina, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Pareiškėjas nenurodo konkrečių įrodymų, kurie, jo nuomone, teismo nebuvo ištirti arba netinkamai ištirti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigine išraiška.

32. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

33. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

34. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nustatyti pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimai teisės aktuose nustatytiems minimaliems reikalavimams (pareiškėjui, kaip dirbančiam veganui, maistas buvo duodamas pagal valgiaraščius, kurie sudaryti nedirbantiems vyrams, o turėjo tiekti pagal specialius valgiaraščius, skirtus dirbantiems veganams vyrams). Marijampolės PN nepateikė įrodymų, kad pareiškėjui buvo skirtas maitinimas pagal sudarytą veganišką dirbantiems vyrams (nuteistiesiems) skirtą valgiaraštį. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ginčo laikotarpiu (1097 dienų) pareiškėjui buvo skirtas jam nepritaikytas maitinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos pinigais, kadangi pareiškėjas neįrodė jam neteisėtais veiksmais padarytos žalos fakto, taip pat ir dėl to, kad pažeidimų pobūdis nebuvo intensyvus.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tai, kad asmeniui nėra tiekiamas paskirtas dietinis maitinimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje paprastai yra vertinama kaip neteisėtas veiksmas, sukeliantis asmeniui neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-859-502/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1797-520/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-474-261/2017).

37. Įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėjo neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

38. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014). Kiekvienas žalos dėl kalinimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1896/2013).

39. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R(2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Tai, kad pareiškėjas nepateikė į bylą aiškių įrodymų dėl patirto pažeidimo, šiuo atveju nėra lemiamas veiksnys, nes vien pažeidimo pobūdis (minimalių maitinimo reikalavimų neužtikrinimas) ir trukmė patys savaime suponuoja žalos atlyginimą pinigais.

41. Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą, atsižvelgusi į nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nustatyto pažeidimo trukmę (36 mėnesius), pareiškėjo skunde nurodytus patirtus neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad neturtinės žalos atlyginimo dydis šiuo atveju sudaro 1 450 Eur.

42. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

43. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, kad nagrinėjamu atveju pakanka pripažinti atsakovo neteisėtų veiksmų faktą, nepriteisiant pareiškėjui žalos atlyginimo pinigais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN-AK, priteistina 1450 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas – Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimas), 1450 Eur (tūkstantis keturi šimtai penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis