Legislator Case Law & Legislation
dcf11b3c-dc3e-4458-b022-5ec2cd87df31 AI generated

dcf11b3c-dc3e-4458-b022-5ec2cd87df31 · Kauno apygardos teismas

Case Number dcf11b3c-dc3e-4458-b022-5ec2cd87df31
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Institucija 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimÄ skirti G. V. 300 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , tai yra už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 13 d. 04.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilės).

Legislator headnote

AI generated

dcf11b3c-dc3e-4458-b022-5ec2cd87df31 · Kauno apygardos teismas: Institucija 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimÄ skirti G. V. 300 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , tai yra už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 13 d. 04.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilės).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-50-290/2019

Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00179-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.11.10., 21.11.11

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo G. V. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria buvo atmestas jos skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) 2018 m. rugsėjo 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Institucija 2018 m. lapkričio 6 d. priėmė nutarimÄ skirti G. V. 300 eurų baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , tai yra už tai, kad ji 2018 m. rugpjūčio 13 d. 04.58 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį bÅ«dama neblaivi, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,52 promilės).

2. Nesutikdama su Å¡iuo nutarimu, G. V. pateikė skundÄ Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mams, tačiau teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi G. V. skundÄ atmetė.

3. G. V. Kauno apygardos teismui pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Å¡iÄ Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teisenÄ nutraukti.

3.1. Skunde ji nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 4 val. 30 min. kartu su J. S. lengvuoju automobiliu ,,Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko pas I. ir V. Z., gyvenančius (duomenys neskelbtini) Automobilį vairavo draugas J. S.. Atvykę įvažiavo į I. ir V. Z. kiemÄ . Buvo dar tamsu, todėl nuėjo pas juos į namus iÅ¡gerti puodelį kavos. Po to ruošėsi visi kartu važiuoti į miÅ¡kÄ grybauti. Neužilgo atvykę policijos pareigÅ«nai nustatė 0,52 prom. neblaivumÄ ir apkaltino jÄ vairavus transporto priemonę. Jie nekreipė dėmesio į jiems nurodytÄ aplinkybę, kad automobilį vairavo ne ji, o draugas J. S.. Tokias aplinkybes teisme patvirtino ir liudytojais apklausti J. S., I. Z. bei V. Z.. Teismas visiÅ¡kai be pagrindo jos bei liudytojų parodymus vertino kritiÅ¡kai ir juos atmetė, prioritetÄ suteikdamas policijos pareigÅ«nų parodymams.

3.2. Pažymi, kad automobilį pastatė pasukę už namo bei papildomai pateikiamos fotonuotraukos patvirtina, kad policijos pareigÅ«nai nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Jie teigė, kad prie automobilio privažiavo maždaug po 20-30 sekundžių. Tai rodo, kad policijos pareigÅ«nai nematė kaip jie sustojo, kaip iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo į Z. namus. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir policijos pareigÅ«nų duoti parodymai apie tai, kad jie automobilį pastebėjo likus iki jo apie 500 metrų, kai jau suko į keliukÄ , vedantį į Z. kiemÄ . Akivaizdu, kad nuvažiuoti žvyrkeliu apie pusę kilometro, po to pasukti į kiemÄ ir važiuoti dar apie 60 metrų policijos pareigÅ«nai galėjo ne mažiau, kaip per vienÄ minutę. Be to, policijos pareigÅ«nai savo automobilį sustabdė prie Z. gyvenamojo namo tarp Å¡iukÅ¡lių konteinerių ir Å¡ulinio. Tarnybinio automobilio Å¡viesos buvo nukreiptos važiavimo kryptimi, į medinį kluonÄ . Todėl policijos pareigÅ«nai niekaip negalėjo matyti, kas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pasukusio ir sustojusio už namo, vairuotojo pusės, o kas iÅ¡ keleivio pusės, juolab, kad tuo metu dar tik Å¡vito ir matomumas buvo nepakankamas. Atsižvelgtina ir į tai, jog vienas iÅ¡ dalyvavusių policijos pareigÅ«nų - G. S. teisme patvirtino, kad jo tėvai yra apeliantės kaimynai, su kuriais santykiai jau ne vienerius metus yra labai įtempti. Todėl vertinti Å¡io policijos pareigÅ«no parodymus, kaip neginčijamus, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo.

3.3. Skunde apeliantė pažymi, kad policijos pareigÅ«nas J. B. surašė administracinio nusižengimo protokolÄ , jame įrašė ir jos paaiÅ¡kinimÄ . Teisme liudijęs policijos pareigÅ«nas J. B. patvirtino, kad užrašė paaiÅ¡kinimÄ taip, kaip jam buvo pasakiusi. Administracinio nusižengimo protokole apeliantė patvirtino, kad važiavo jai priklausančiu automobiliu grybauti, tačiau nepripažino, kad vairavo šį automobilį. Esant tokiai situacijai, policijos pareigÅ«nai privalėjo surinkti visus įrodymus tariamo įvykio vietoje, t. y. apklausti įvykį mačiusius J. S., V. bei I. Z., panaudoti garso bei vaizdo fiksavimo priemones. Tokiu bÅ«du visi atsiradę prieÅ¡taravimai bÅ«tų patvirtinti arba atmesti. Institucijos pareigÅ«nai nesurinko visų įrodymų apie įvykio aplinkybes, netinkamai bei tendencingai vertino byloje surinktus įrodymus, o administracinio nusižengimo bylÄ pagal skundÄ nagrinėjęs teismas nepagrįstai atmetė jos bei atsivestų liudytojų duotus parodymus ir vertino juos kritiÅ¡kai. Tuo buvo pažeisti ANK 566 straipsnyje numatyti principai bei įrodymų vertinimo taisyklės ir dėl to buvo padarytos klaidingos iÅ¡vados, jog bÅ«tent ji 2018 m. rugpjūčio 13 d. rytÄ vairavo jai priklausančiÄ transporto priemonę ir darė tai bÅ«dama neblaivi.

3.4. Mano, jog teismas nepagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad ji buvo tinkamai supažindinta su policijos pareigÅ«nų suraÅ¡ytais dokumentais. Su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, nes be akinių skaitymui ir esant nepakankamam apÅ¡vietimui kieme neturėjo jokių galimybių perskaityti suraÅ¡ytų dokumentų. Policijos pareigÅ«nui įsakmiai pareikalavus pasiraÅ¡yti, pasirašė jo nurodytose vietose, tačiau su suraÅ¡ytais dokumentais nesutiko.

4. Atsiliepimu į G. V. skundÄ , Institucijos virÅ¡ininkas praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamÄ nutartį nepakeistÄ .

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ ,

k o n s t a t u o j a :

5. G. V. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Å iuo atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas, nesutinkant jog G. V. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Tokiu bÅ«du apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamÄ nutartį, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, įvertina skundžiamos nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ , turi iÅ¡nagrinėti visus reikÅ¡mingus faktus, iÅ¡tirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visumÄ , tokiu bÅ«du įvertinti visus tiek pažeidėjÄ kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp jų.

8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtÄ teisės normÄ , patikrino byloje esančius įrodymus ir padarė iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimÄ dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai, sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtino G. V. kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria priimto sprendimo motyvams, o vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimÄ , nei tikėjosi G. V., kad skundžiamos nutarties iÅ¡vados jai nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo ir teisėto pagrindo Å¡iÄ nutartį pakeisti ar panaikinti.

9. Pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai.

10. Apeliantė savo kaltę neigia ir nurodo, kad automobilį vairavo jos draugas J. S.. Vertindamas Å¡iÄ administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijÄ , teismas sprendžia, jog tai tik gynybinė versija siekiant iÅ¡vengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės už padarytÄ pažeidimÄ . Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teisme apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad dirba Institucijoje vyr. patruliu. 2018 m. rugpjūčio 13 d. apie 500 m. atstumu pastebėjo prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį.

Staiga automobilis nusuko į namų valdÄ . Prie sustojusio automobilio privažiavo per 20-30 sekundžių, likęs buvo apie 50 m atstumas. Nuvažiuojantį automobilį matė nuo pradžios iki sustojimo. AiÅ¡kiai matė, kad iÅ¡ automobilio vairuotojo pusės iÅ¡lipo moteris, o vyriÅ¡kis iÅ¡lipo iÅ¡ keleivio pusės. Ä®sidėmėjo, kad automobilio vairuotoja žemo Å«gio, stambesnio kÅ«no sudėjimo. Apylinkės teisme apklaustas liudytoju G. S. parodė, kad dirba Institucijoje tyrėju. 2018 m. rugpjūčio 13 d. pastebėjo prieÅ¡ais atvažiuojantį automobilį, kuris staiga nusuko į kiemÄ , pavažiavo ir sustojo.

VisÄ laikÄ matė šį automobilį. IÅ¡ vairuotojo vietos iÅ¡lipo moteris, o iÅ¡ keleivio – vyriÅ¡kis. Ä®sidėmėjo, kad iÅ¡lipusi automobilio vairuotoja - moteris buvo stambesnio kÅ«no sudėjimo. Matomumas buvo geras, jau buvo praÅ¡vitę. G. V. nurodė, kad vakare gėrė Å¡ampanÄ , galvojo, kad ryte yra blaivi. IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 13 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad G. V. sutiko su padarytu pažeidimu, jo neginčijo ir paaiÅ¡kino, kad: ,,vakar vakare iÅ¡gėriau Å¡ampano ir Å¡iandien ryte pasikėliau, jaučiausi gerai, todėl važiavau grybaut“.

Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė pasirašė tiek po administracinio nusižengimo protokolu, tiek ties savo pasiaiÅ¡kinimu. 2018 m. rugpjūčio 13 d. Institucijos vyriausiojo patrulio J. B. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipo moteris, jos paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimÄ . Nustatyta, kad automobilį vairavo G. V.. IÅ¡ moters burnos pasijuto sklindantis alkoholio kvapas. Apeliantė nurodė, kad vakar gėrė Å¡ampano. Nustatytas 0,52 promilių neblaivumas.

Institucijos 2018 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu G. V. buvo nuÅ¡alinta nuo transporto priemonės vairavimo, po Å¡iuo sprendimu ji taip pat pasirašė. IÅ¡ aukščiau iÅ¡dėstytų įrodymų matyti, kad policijos pareigÅ«nai įsidėmėjo, jog iÅ¡ vairuotojo pusės iÅ¡lipo stambaus sudėjimo moteris. PapraÅ¡ius pateikti vairuotojo pažymėjimÄ , apeliantė jį pateikė, buvo patikrintas jos blaivumas.

11. Atkreiptinas dėmesys, kad G. V. iÅ¡kart po pažeidimo padarymo, pripažino kaltę, nurodė, jog iÅ¡ vakaro gėrė Å¡ampano ir neginčijo pažeidimo padarymo, neneigė vairavusi transporto priemonę. Versija, kad automobilį vairavo pažeidėjos draugas J. S. atsirado tik apskundus Institucijos nutarimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad įvykio vietoje buvęs J. S. nenurodė ir netvirtino policijos pareigÅ«nams, kad jis vairavo transporto priemonę. Nurodytų įrodymų visetu nustatyta, kad bÅ«tent G. V. vairavo transporto priemonę, kuria buvo padarytas administracinis nusižengimas. Apeliantės versija, kad automobilį vairavo jos draugas, atmetama kaip nepagrįsta, vertinama kaip gynybinė, kadangi paneigta byloje esančiais įrodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad netikėti aukščiau paminėtais nurodytų liudytojų parodymais nėra pagrindo, jie tarpusavyje susiję ir sudaro vieningÄ visumÄ . Apygardos teismas neturi jokio pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas visus aukščiau paminėtus įrodymus įvertino netinkamai ar G. V. kaltę grindė įrodymais, neatitinkančiais ANK 569 straipsnio reikalavimų. Byloje nėra duomenų, rodančių, kad minėti liudytojai siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui, jų Å¡aliÅ¡kumas nenustatytas, todėl jų paaiÅ¡kinimais pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismas.

12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visų aukščiau paminėtų duomenų visumos visiÅ¡kai pakanka iÅ¡vadai, kad G. V. padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 422 straipsnio 5 dalyje t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas lengvas neblaivumas.

13. Skunde apeliantė taip pat nurodo, jog be pagrindo buvo vertinti kritiÅ¡kai ir atmesti liudytojų J. S., I. Z. bei V. Z. parodymai, kad automobilį vairavo J. S.. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas Å¡ių liudytojų parodymais nesirėmė ir juos vertino kritiÅ¡kai, atmetė. Tokiam vertinimui pritaria ir apygardos teismas, kadangi nors ir G. V. nurodytÄ versijÄ patvirtina jos pačios bei liudytojų J. S., I. Z., V. Z. duoti paaiÅ¡kinimai, tačiau teismas Å¡iuos įrodymus vertina kartu su kitais įrodymais, atsižvelgdamas ir į tai, kad J. S. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens partneris, todėl jis yra suinteresuotas asmuo byloje, o I. Z. ir V. Z. yra su pažeidėja susiję asmenys, juos sieja geri, artimi santykiai, todėl taip pat suinteresuoti padėti G. V. iÅ¡vengti administracinės atsakomybės.

14. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas kaip nepagrįstas, kad policijos pareigÅ«nai niekaip negalėjo matyti, kas iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pasukusio ir sustojusio už namo, vairuotojo pusės, kadangi tuo metu dar tik Å¡vito ir matomumas buvo nepakankamas. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas labai iÅ¡samiai pasisakė ir nustatinėjo aplinkybę, ar pažeidimo padarymo metu buvo pakankamai Å¡viesu. Teismas konstatavo, kad dėl nurodytos datos paros meto (ankstyvo ryto) policijos pareigÅ«nai galėjo realiai matyti iÅ¡ sustojusio automobilio iÅ¡lipančius asmenis ir juos atpažinti pagal kÅ«no sudėjimÄ (Å«gį, kÅ«no kompleksijÄ ), nes iki saulėtekio jau buvo likusi tik valanda laiko, o policijos pareigÅ«nai važiavo paskui priekyje jų važiuojantį automobilį, jiems nebuvo kitų objektų, kurie ribotų matomumÄ ir iÅ¡tisai nuo pastebėto automobilio važiavimo pradžios iki sustojimo tiesiogiai stebėjo Å¡iÄ transporto priemonę. Å iems motyvams pritaria ir apygardos teismas. Policijos pareigÅ«nai J. B. ir G. S., apklausti pirmosios instancijos teisme nurodė, jog matomumas buvo geras – jau praÅ¡vitę, nuvažiuojantį automobilį matė nuo pradžios iki sustojimo bei įsidėmėjo, jog automobilio vairuotoja žemo Å«gio, stambesnio kÅ«no sudėjimo. Sprendžiant iÅ¡ aukščiau aptartų įrodymų visumos, galima pagrįstai teigti, kad policijos pareigÅ«nai turėjo realiÄ galimybę identifikuoti automobilį „Opel Astra“ vairavusį asmenį – apeliantę, kadangi, tiek Å«gis, tiek ir kÅ«no sudėjimas G. V. ir J. S. akivaizdžiai skiriasi, o pažeidėjos automobilį matė betarpiÅ¡kai nuo pastebėjimo momento iki jo sustojimo. Taigi, kad 2018 m. rugpjūčio 13 d. 04.58 val. (duomenys neskelbtini) bÅ«tent G. V. vairavo automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekyla jokių abejonių.

15. Apeliantė skunde nurodo, kad administracinio nusižengimo protokole ji patvirtino, kad važiavo jai priklausančiu automobiliu grybauti, tačiau nepripažino, kad vairavo šį automobilį, todėl, esant tokiai situacijai, policijos pareigÅ«nai privalėjo surinkti visus įrodymus tariamo įvykio vietoje, t. y. apklausti įvykį mačiusius J. S., V. bei I. Z., panaudoti garso bei vaizdo fiksavimo priemones. Atsakant į šį skundo argumentÄ , apygardos teismas pažymi, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis ar savitikslis procesas, įrodymų turi bÅ«ti tiek, kad asmenį bÅ«tų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Ä®rodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda. Nagrinėjamu atveju, įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visumÄ , galima pagrįstai vertinti, kad byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu G. V. pripažinta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ . Å iuo atveju, administracinių nusižengimų proceso metu priimant nutarimÄ ne teismo tvarka, buvo imtasi reikiamų priemonių visoms bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti.

16. Atkreipiamas dėmesys, kad skunde apygardos teismui apeliantė iÅ¡ esmės kelia tuos pačius klausimus, dėl kurių jau yra pasisakyta skundžiamoje nutartyje, t. y. skundas grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriuos ji nurodė apylinkės teismui, kaip patvirtinančius institucijos priimto nutarimo nepagrįstumÄ . Apylinkės teismas iÅ¡samiai ir motyvuotai pasisakė dėl skunde keliamų argumentų, todėl apygardos teismas jų nekartoja.

17. Apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs ir įvertinęs nustatytų aplinkybių visumÄ , konstatuoja, kad Å¡ioje byloje G. V. kaltės, padarius ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ , klausimas iÅ¡spręstas teisingai. Atsižvelgiant į visÄ tai skundžiama nutartis laikytina pagrįsta ir teisėta, todėl jÄ nei keisti, nei naikinti nėra jokio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

n u t a r ė :

palikti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rÅ«mų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį nepakeistÄ ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas Jurgis Kiškis