dcf05b0e-4416-4e32-a906-01f59bd71ff3 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-435-653/2016Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00679-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.21. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2016 m. balandžio 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jelenos Å iÅ¡kinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Virginijaus Kairevičiaus raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės R. D. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo I.

J. (I. J.) ieÅ¡kinį atsakovei R. D. dėl skolos priteisimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,              n u s t a t ė :Ginčo esmė ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo praÅ¡o padalinti nuosavybės teisę į žemės sklypÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) pripažįstant ieÅ¡kovui 68/100 dalis Å¡ioje nuosavybės teisėje, V.

J. – 32/100 dalis; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kinyje nurodė, kad 1988 m. susipažino su V. J. ir 1990 m. jie pradėjo gyventi kartu kaip sutuoktiniai vesdami bendrÄ Å«kį bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 1993-08-12 sutartimi abu bendromis lėšomis iÅ¡pirko žemės sklypÄ (unikalus Nr.: 4110-0100-0061), esantį (duomenys neskelbtini). Tais pačiais metais pradėjo gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato Å¡iame žemės sklype statybÄ . Statė iÅ¡ turimų santaupų, gaunamo darbo užmokesčio, vėliau ieÅ¡kovo pensijos. 2000-07-07 ieÅ¡kovas su V.

J. susituokė. 2004-11-23 už 50 000 Lt pardavus ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias 28/100 dalis buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), gautas lėšas įdėjo į statybÄ . 2005-03-23 iÅ¡ esmės pabaigus gyvenamojo namo statybÄ jie deklaravo savo gyvenamÄ sias vietas (duomenys neskelbtini). 2012-10-09 sutuoktiniai pabaigė gyvenamojo namo (unikalus Nr(duomenys neskelbtini)) ir Å«kinio pastato (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) statybÄ .   2014-09-11 ieÅ¡kovo sutuoktinė mirė.

Kadangi visas jų turtas yra įregistruotas sutuoktinės vardu, notarė pasiÅ«lė ieÅ¡kovui kreiptis į teismÄ dėl jo dalies Å¡ioje nuosavybėje nustatymo. Nuo 1990 m. vesdami su V. J. bendrÄ Å«kį ir gyvendami Å¡eiminį gyvenimÄ , dalindamiesi tiek iÅ¡laidas, tiek pajamas, jie sudarė ir vykdė jungtinės veiklos sutartį. Dėl to turtas, atsiradęs iÅ¡ ieÅ¡kovo ir V. J. bendros veiklos (jungtinės veiklos sutarties ir santuokos) – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jiems bendros jungtinės nuosavybės teise.

Bendra Å¡io turto vertė ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu yra 39 270 Eur. Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo asmeninį indėlį į Å¡io turto įsigijimÄ , praÅ¡o jo dalį Å¡iame turte nustatyti lygiÄ 68/100 (((39 270 Eur - 14481 Eur) / 2 + 14 481 Eur) / 39270 Eur x 100), sutuoktinės – 32/100.Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nustatyta tvarka ir terminais nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byla iÅ¡ nagrinėta atsakovei nedalyvaujant. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; nustatė ieÅ¡kovui I.

J. 68/100 dalis, o V. J. (mirusiai 2014 m. rugsėjo 11 d.) 32/100 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – žemės sklypo (Nr: (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), Å«kinio pastato (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). sav. Priteisė iÅ¡ atsakovės R. D. ieÅ¡kovui I. J. 667 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas I. J. su V. J. nuo 1990 m. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrÄ Å«kį. Å i aplinkybė nėra ginčijama.

Žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) I. J. ir V. J. įsigijo 1993-08-12 bendromis lėšomis, tačiau Å¡is turtas NTR buvo įregistruotas tik V. J. vardu. NTR iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad V. J., mirusios 2014‑09‑11, nuosavybės teisės pagal 1993-08-12 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 5017 registruotos į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat Å¡iame žemės sklype esančius gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), deklaracijos apie statybos užbaigimÄ / paskirties pakeitimÄ 2012-10-09 Nr. 1 pagrindu.

Taigi, žemės sklypÄ I. J. ir V. J. įsigijo bei gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ pradėjo statyti jau gyvendami kartu. Liudytojai I. J., J. P., M. J. patvirtino, kad gyvenamojo namo statybÄ didžiÄ ja dalimi vykdė pats ieÅ¡kovas. Pagal liudytojų nurodytas aplinkybes spręstina, kad ieÅ¡kovas su V. J. dar iki 1995 m. pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė neturintis pagrindo netikėti liudytojais, aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių neginčijo ir atsakovė.IeÅ¡kovas I.

J. ir V. J. susituokė tik 2000 m. liepos 7 d. LR CK  3.87 str.1 d. 1 p. įtvirtinta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad I. J. 1991-05-28 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. I-1374 pagrindu priklausė 28/100 dalys buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2004-11-23 pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas Å¡iÄ jam priklausiusio buto dalį pardavė už 50 000 Lt.

Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad Å¡ias lėšas ieÅ¡kovas investavo bÅ«tent į gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybÄ , nei kad jos buvo panaudotos kitais tikslais (CPK 185 str.). Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas savo asmeninėmis lėšomis ženkliai daugiau prisidėjo prie sutuoktinių bendro turto padidinimo. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad turtas atsiradęs iÅ¡ ieÅ¡kovo ir V. J. bendros veiklos (jungtinės veiklos sutarties ir santuokos) – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jiems bendros jungtinės nuosavybės teise.

Bendra Å¡io turto vertė NTR duomenimis yra 39 270 Eur (832 Eur + 37071 Eur + 1367 Eur). Atsižvelgiant į ieÅ¡kovo įneÅ¡tus 50 000 Lt į bendrÄ nuosavybę (žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinį pastatÄ , esančius (duomenys neskelbtini)), ieÅ¡kovo dalis Å¡iame turte nustatytina 68/100, o V. J. – 32/100. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai             Atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ Â bei grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Teigia, jog sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodo, jog teismas nepagrįstai teigia, kad atsakovė buvo informuota apie teismo posėdį, nes nuo 2015-04-28 iki 2015-06-23 gydėsi nuo Å¡izofrenijos VÄ® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du negalėjo sužinoti apie teismo posėdį.             IeÅ¡kovas neįrodė, kad jam priklauso 68/100 viso padalinto turto. Byloje nėra įrodymų, kad ieÅ¡kovui pardavus butÄ , pinigus jis iÅ¡leido namo statybai.

Nei vienas liudytojas to nepatvirtino. Darbas sode, name nepadidina turto dalies.             Teismas nesivadovavo CK normomis, nenustatė mirusiojo sutuoktinio bendro turto dalies.Nagrinėjant bylÄ buvo pažeistos proceso kalbos taisyklės. IeÅ¡kovas atsiliepimu praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti 300 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ . Nurodo, jog apeliantės teiginiai apie jos netinkamÄ informavimÄ apie teismo posėdį neatitinka byloje esančių įrodymų. 2015 m. kovo                4 d. atsakovė asmeniÅ¡kai priėmė tiek ieÅ¡kinį su priedais ir praneÅ¡imu dėl atsiliepimo pateikimo, tiek teismo Å¡aukimÄ dėl teismo posėdžio, paskirto 2015 m. gegužės 21 d.

Teismo sprendime padarytas raÅ¡ymo apsirikimas dėl praneÅ¡imo atsakovei apie posėdį vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du nepaneigia fakto, kad atsakovei įstatymo nustatyta tvarka buvo praneÅ¡ta apie bylÄ ir jos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ . Atsakovė buvo priverstinai hospitalizuota tik nuo 2015 m. balandžio 28 d. iki 2015 m. gegužės 28 d. Dalyvaujantis byloje asmuo privalo domėtis bylos eiga, dėti visas pastangas, kad byla bÅ«tų teisingai iÅ¡nagrinėtÄ per kuo trumpesnį laikÄ (CPK 7 str. 2 d.). Apeliantė nepagrindė, kodėl ji nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį iki nurodyto laikotarpio, arba praÅ¡ymo atnaujinti bylos nagrinėjimÄ po 2015 m. gegužės 28 d., asmeniÅ¡kai arba per atstovÄ , paprastuoju ar elektroniniu paÅ¡tu, telefonu ar kitu atsakovei priimtinu bÅ«du.

Byloje nėra eksperto iÅ¡vados, patvirtinančios, kad hospitalizavimas sutrukdė atsakovei įvykdyti minėtas procesines pareigas. Å ios aplinkybės, ypač atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, patvirtinančių atsakovės materialinių teisių pažeidimÄ , leidžia teigti, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, praÅ¡ydama panaikinti tiek procesine, tiek materialine teisine prasme pagrįstÄ teismo sprendimÄ .Teigia, kad su mirusia sutuoktine ieÅ¡kovas nebuvo įgijęs jokio vertingesnio turto po 2004 m. lapkričio 23 d., neturėjo santaupų.

Nurodytas aplinkybes patvirtina 1993-08-12 ir              2004-11-23 pirkimo-pardavimo sutartys, NTR išrašai ir trijų teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymai. Atsakovė šių aplinkybių neginčija.Dalys yra nustatytos, remiantis nekilnojamojo turto ir ieškovo indėlio vertėmis. Šių paskaičiavimų apeliantė neginčija. Šios bylos dalykas yra sutuoktinių dalių bendrame turte dydis. Todėl teismas visiškai pagrįstai taikė ginčui civilines teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turtinius santykius, tai yra CK III knygos VI skyrių.

Paveldėjimo teisiniai santykiai taps aktualūs po sutuoktinių dalių nustatymo, kai bus paveldimas V. J. palikimas, dėl to teismas teisėtai nesivadovavo ginčui neaktualiomis CK V knygos teisės normomis. Atsakovė be pateisinamų priežasčių nedalyvavo teismo posėdyje, todėl proceso kalba apskritai neturi įtakos apeliantės teisėms. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio                  1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis, kurios nagrinėjamoje byloje nenustatytos (CPK 320 straipsnio                   2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantė apeliacinį skundÄ grindžia tais argumentais, jog buvo pažeista jos teisė dalyvauti teismo posėdyje ir bÅ«ti jame asmeniÅ¡kai iÅ¡klausytai: nuo 2015-04-28 iki 2015-06-23 gydėsi nuo Å¡izofrenijos VÄ® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du negalėjo sužinoti apie teismo posėdį.Nors teismas skundžiame sprendime nurodė, jog apeliantei apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai – vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, tačiau iÅ¡ teismų informacinės sistemos Liteko duomenų Å¡ioje civilinėje byloje, t.y. iÅ¡ elektroninėje byloje esančios Vilniaus rajono apylinkės teismo pažymos skanuotos kopijos matyti, kad nagrinėjant bylÄ Â pirmosios instancijos teisme, apeliantei (atsakovei) adresu (duomenys neskelbtini), paÅ¡tu buvo siunčiamas Vilniaus rajono apylinkės teismo Å¡aukimas atvykti į 2015-05-21 10.00 val. teismo posėdį bei ieÅ¡kinys, ir Å¡ie dokumentai buvo įteikti asmeniÅ¡kai pačiai apeliantei 2015-03-04.

Kaip matyti iÅ¡ Vilniaus m. apylinkės teismo 2016-04-30 nutarties civilinėje byloje Nr.eS2-22526-465/2015 bei VÄ® Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pažymos, apeliantė VÄ® Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydėsi 2015-04-28 iki                       2015-06-23. Tačiau apeliantė nenurodė jokių priežasčių, kodėl gavusi teismo procesinius dokumentus (Å¡aukimÄ Ä¯ 2015-05-21 10.00 val. vyksiantį teismo posėdį, ieÅ¡kinį) prieÅ¡ daugiau kaip pusantro mėnesio iki gydymosi stacionare, savalaikiai nepateikė teismui atsiliepimo į ieÅ¡kinį (CPK 142 str.), nesidomėjo bylos eiga, neteikė įrodymų, atsikirtimų į ieÅ¡kinį ir paaiÅ¡kinimų, nesirÅ«pino atstovavimu ir pan., nors į ligoninės stacionarÄ buvo paguldyta tik 2015-04-28.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų dėl neveiksnumo nustatymo apeliantei (CPK 178 str.). Procesinis teisės pažeidimas laikomas esminiu bei konstatuojamas tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėja bylÄ nesant vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ , jeigu toks asmuo Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ (CPK 329 str. 3 d. 1 p.). Toks įstatyme tiesiogiai nustatytas teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiÅ¡kumo principo, kaip civilinio proceso principo (dar kitaip vadinamo tiesioginio dalyvavimo principu), pažeidimo padarinys.

Teisėjų kolegija, vertindama nurodytus apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad iÅ¡ Å¡ios bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas siuntė apeliantei procesinius dokumentus, kurie jai buvo įteikti gerokai anksčiau, nei apeliantė gydėsi ligoninės stacionare (kaip minėta 2015-03-04); be to, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacine tvarka apeliantė apskundė, pateikdama apeliacinį skundÄ ; jÄ atstovauja advokatas. Tokie duomenys teikia pagrindÄ iÅ¡vadoms, kad bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė turėjo galimybę visiÅ¡kai disponuoti savo procesinėmis teisėmis ir jomis disponavo savo nuožiÅ«ra, jos teisė bÅ«ti iÅ¡klausytai nebuvo pažeista, nes apeliantei buvo tinkamai praneÅ¡ta apie pradėtÄ teismo procesÄ ir posėdžio datÄ , be to savo nesutikimo argumentus atsakovė turėjo galimybę iÅ¡dėstyti bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantė teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, jog pardavus butÄ , pinigus jis iÅ¡leido namo statybai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais apeliantės argumentais. Byloje esantis santuokos liudijimas patvirtina, jog ieÅ¡kovas su V. J. susituokė 2000-07-07. Kaip matyti iÅ¡ 2004-11-23 pirkimo-pardavimo sutarties, ieÅ¡kovas kartu su sutuoktine V. J. už 50 000 Lt pardavė jam asmeninės nuosavybės teise nuo 1993-02-04 priklausančias 28/100 dalis buto (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)).

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė aplinkybes, kad pardavus ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklausiusias buto dalis, gautas lėšas jis investavo į namo (duomenys neskelbtini) statybÄ ; 2005-03-23 iÅ¡ esmės pabaigus gyvenamojo namo statybÄ sutuoktiniai deklaravo savo gyvenamÄ sias vietas (duomenys neskelbtini), o 2012-10-09 pabaigė minėto gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato statybÄ . Argumentų bei įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes apie minėtų lėšų investavimÄ Ä¯ namo statybÄ , apeliantė nepateikė (CPK 178 str.).

Be to aplinkybė, kad ieÅ¡kovui parduodant jam nuosavybės teise priklausančias buto dalis, pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė ir jo sutuoktinė V. J., nors to nebuvo bÅ«tina, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog sutuoktiniai laikė gyvenamÄ jį namÄ su žeme bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, gautas lėšas panaudojo bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti t.y. namo statybai vystyti. Nors apeliantės teigimu, liudytojai nepatvirtino, kad lėšos buvo investuotos į namo statybÄ , tačiau liudytojai I.

J., J. P., M. J. paaiÅ¡kino, kad gyvenamojo namo statybÄ didžiÄ ja dalimi vykdė pats ieÅ¡kovas, kas taip pat leidžia pagrįstai manyti, jog ieÅ¡kovas darbu prisidėjo prie turto pagerinimo.Be to, apeliantė nepateikė įrodymų, kad V. J. turėjo asmeninių (ne Å¡eimos) lėšų namo statybai, ir kad namÄ statyti baigė iki sudarant santuokÄ su ieÅ¡kovu  2000 metais (CPK 178 str.). Pažymėtina, jog V. J. nuosavybės teise priklausė ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pastaroji nepardavė; jame, ieÅ¡kovo teigimu, gyveno jų Å¡eima iki pasistatant namÄ (duomenys neskelbtini) .Nagrinėjamu atveju aktualios yra tiek 1964 m.

CK 472-474 straipsnių nuostatos, reglamentavusios jungtinės veiklos teisinius santykius, nes ieÅ¡kovas su sutuoktine iki                       2000-07-07 santuokos sudarymo gyveno bendrai nesusituokę, o taip pat galiojančio CK 3.90 str. normos, reglamentuojančios turto, kuris yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė, pripažinimÄ Â bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes ieÅ¡kovas teigia santuokos metu asmeninės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis pagerinęs turimÄ turtÄ .Pagal teismų praktikÄ sugyventiniai bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę sukuria (pastato, pagamina ir pan.), pagerina (rekonstruoja, suremontuoja ir pan.), nuperka ar kitu bÅ«du įgyja vieno iÅ¡ jungtinės veiklos dalyvių vardu, gyvendami kartu ir siekdami tokio tikslo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-529-381/2015).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad toks atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas. Pažymėtina, jog tai, kad nagrinėjamu atveju susitarimÄ dėl tokio faktinio gyvenimo tikslo – sukurti bendrÄ jÄ nuosavybę - patvirtina ir tai, jog ieÅ¡kovas su V. J. 2000 m. sudarė ir santuokÄ .

Ä®vertinusi aptartas aplinkybes, teisinį reglamentavimÄ bei teismų praktikÄ , teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog turtas atsiradęs iÅ¡ ieÅ¡kovo ir V. J. bendros veiklos (jungtinės veiklos sutarties ir santuokos) – žemės sklypas, gyvenamasis namas ir Å«kinis pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise.Nors apeliantė teigia, kad ieÅ¡kovas neįrodė, kad jam priklauso 68/100 viso padalinto turto, tačiau kitokio turto dalių paskaičiavimo nenurodė, todėl teisėjų kolegija plačiau Å¡iuo klausimu nepasisako.Pažymėtina, jog CK V knygos normos, reglamentuojančios sutuoktinių paveldėjimo teisę bus taikomos tik nustačius ieÅ¡kovo ir jo sutuoktinės turto teisinį režimÄ , tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas  nenustatė mirusiojo sutuoktinio bendro turto dalies.Apeliantė apeliuoja į CPK 11 str., reglamentuojančio proceso kalbÄ , pažeidimÄ .

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, CPK 11 str. nebuvo pažeistas, nes apeliantė nedalyvavo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iÅ¡ esmės, taigi proceso kalba neturi įtakos apeliantės teisėms.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡samiai iÅ¡tyręs ir tinkamai įvertinęs visas bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė civilinio proceso taisyklių bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, priimdamas teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ . Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės (apeliantės) jo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (300,00 EUR), bei pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus.

                 Šios iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) 8.11 p. nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra priteisiamos iÅ¡ apeliantės (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas n u t a r i a: Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės R. D. ieÅ¡kovui I. J. (I. J.) 300,00 EUR jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėjai                                                                                            Jelena Å iÅ¡kina                                                                                                        Virginijus Kairevičius Tatjana Žukauskienė