dcf01022-ee5b-4894-81ca-20db67166f6f · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-2788-467/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12519-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.; 3.3.2.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės savivaldybės įmonės (toliau - SÄ®) „Vilniaus miesto bÅ«stas“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės akcinės draudimo bendrovės (toliau - ADB) „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinį atsakovei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, A.

R.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-17640-1134/2021 buvo patenkintas ieÅ¡kovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieÅ¡kinys atsakovei SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ dėl žalos atlyginimo ir ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės priteistas 611,57 EUR žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (611,57 EUR) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. gegužės 4 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos ir 15 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidos.

2. Atsakovė (pareiÅ¡kėja) SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 22 d. sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

3. Atsakovė (pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kime nurodė, kad atsakovės atstovas nepateikė tripliko ir nepaprašė teismo pratęsti Å¡io procesinio dokumento pateikimo termino ne dėl to, jog piktnaudžiauja įstatymų jam suteiktomis teisėmis, nesirÅ«pina ar netinkamai rÅ«pinasi savo procesinėmis pareigomis, o todėl, kad (duomenys neskelbtini) mirė atsakovės atstovo artimas giminaitis. Nors praneÅ¡imas dėl tripliko pateikimo į elektroninę teismų sistemÄ buvo įkeltas 2021 m. birželio 2 d., o jam pateikti buvo nustatytas 14 dienų terminas, tačiau atsakovės atstovas per teismo nustatytÄ terminÄ jokio procesinio dokumento nepateikė, kadangi labai stipriai iÅ¡gyveno artimojo netektį, kas lėmė, jog atitinkamÄ laikotarpį ne savo noru ir ne dėl aplaidumo nesugebėjo tinkamai organizuoti savo darbo, tame tarpe laiku pateikti procesinius dokumentus.

4. Atsakovė (pareiÅ¡kėja) pareiÅ¡kime taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindžia klaidingai interpretuojama teismų praktikÄ , nes teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog žalÄ darantis vanduo tikrai iÅ¡tekėjo ir iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančių atsakovo patalpų, o ne kitiems savininkams priklausančių patalpų. Ä® bylÄ ieÅ¡kovė pateikė tik vienaÅ¡aliÅ¡kai suraÅ¡ytus aktus, kurie patvirtina tik tai, kad jie yra suraÅ¡yti ir jų pagrindu iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka. Byloje nėra jokių duomenų, kurie tiesiogiai nurodo, kad vanduo tekėjo bÅ«tent iÅ¡ ginčo buto, o ne iÅ¡ kito buto.

5. Be to, ieÅ¡kovė, bÅ«dama profesionali draudimo srityje, į bylÄ pateikė tokias foto nuotraukas, kad iÅ¡ kai kurių negalima suprasti, kÄ ieÅ¡kovė fotografavo ir kas jose yra. Taip pat atsakovei kyla pagrįstas klausimas, ar pateiktos nuotraukos yra nukentėjusio buto, nes apžiÅ«ros akte nėra nurodyta, kad buvo daroma foto fiksacija, kiek nuotraukų padaryta, ar buvo filmuojama. Atsakovei taip pat kyla abejonių dėl kai kurių bute esančių objektų apgadinimo. Visa tai lemia, kad nekokybiÅ¡kai užfiksuotas galimos žalos padarymo faktas neleidžia tinkamai nustatyti žalos atsiradimo priežastinio ryÅ¡io.

6. Atsakovė taip pat nurodė, kad byloje pateikti nepatikimi duomenys apie tai, jog buvo trÅ«kusi bÅ«tent žarnelė ir bÅ«tent atsakovei patikėjimo teise valdomame bute. Minėta informacija nebuvo patikrinta, užfiksuota ir patvirtinta, Å¡i informacija gauta tik iÅ¡ žalÄ patyrusio buto savininkės – suinteresuoto draudimo iÅ¡mokos gavimu asmens. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, ar apskritai nukentėjusio buto savininkė buvo nuėjusi pas buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje nuomininkę, kuri žadėjo gedimÄ susitvarkyti, kaip teigiama UAB „FABETA“ raÅ¡te. Siekiant nustatyti tiesÄ nagrinėjamoje byloje bÅ«tina apklausti į bylÄ Ä¯trauktÄ ir tiesiogiai su nagrinėjamu įvykiu susijusį trečiÄ jį asmenį, nes tik tokiu bÅ«du įmanoma nustatyti visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.

7. IeÅ¡kovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime į pareiÅ¡kėjos (atsakovės) pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo su pareiÅ¡kimu nesutiko, prašė jo netenkinti ir palikti galioti 2021 m. birželio 21 d. sprendimÄ už akių.

8. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovės darbuotojo artimasis mirė (duomenys neskelbtini). Tuo metu ieÅ¡kovė teismui dar nebuvo pateikusi dubliko. Teismas 2021 m. birželio 2 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę apie terminÄ triplikui pateikti, Å¡is praneÅ¡imas atsakovei įteiktas 2021 m. birželio 3 d. Be to, remiantis vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, pas atsakovę dirba dar bent 3 teisininkai, kurie kito darbuotojo nedarbingumo atveju turėjo ir galėjo pavaduoti teisininkÄ , kuris atstovavo atsakovę Å¡ioje byloje. Sprendimas už akių byloje priimtas 2021 m. birželio 22 d., per tokį ilgÄ laiko tarpÄ atsakovė turėjo galimybę teismui teikti triplikÄ ir praÅ¡yti atnaujinti terminÄ Å¡iam dokumentui pateikti. Tačiau elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik teismui priėmus sprendimÄ už akių.

9. IeÅ¡kovės vertinimu, atsakovė su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Atsakovei, siekiančiai sprendimo peržiÅ«rėjimo, nepakanka pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodyti savo nesutikimÄ ar abejones teismo priimtu sprendimu – atsakovės pateikti įrodymai turi besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti tai, kad priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti panaikintas nepaisant atsakovo netinkamo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

10. Priimant sprendimÄ už akių, buvo vertinta tai, kad atsakovė draudžiamojo įvykio metu buvo buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė. Teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatė įvykio priežastį – vanduo iÅ¡ buto iÅ¡siliejo trÅ«kus vandens maiÅ¡ytuvo žarnelei. Å ios įvykio priežasties neginčijo ir pati atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį. Sprendime už akių teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl byloje esančių įrodymų, atsakovės atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodytų atsikirtimų ir pateiktų duomenų.

Atsakovė kartu su pareiÅ¡kimu nepateikė jokių įrodymų ir duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ faktinę situacijÄ vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimÄ už akių, todėl atsakovės pareiÅ¡kime nurodytos aplinkybės neturi įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovės (pareiÅ¡kėjos) SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkino.

12. Teismas konstatavo, kad atsakovės nurodoma aplinkybė dėl tripliko nepateikimo nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes atsakovės darbuotojo artimasis mirė (duomenys neskelbtini) o teismas 2021 m. birželio 2 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę apie terminÄ triplikui pateikti. Remiantis vieÅ¡ai prieinamais duomenimis, pas atsakovę dirba dar bent 3 teisininkai, kurie kito darbuotojo nedarbingumo atveju turėjo ir galėjo pavaduoti teisininkÄ , kuris atstovavo atsakovę Å¡ioje byloje. Atsakovė yra juridinis asmuo, kuriam yra keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, tačiau atsakovė elgėsi pasyviai ir aktyvių veiksmų ėmėsi tik teismui priėmus sprendimÄ už akių.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodo, kad iÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta įvykio priežastis – vanduo iÅ¡ ginčo buto iÅ¡siliejo, trÅ«kus vandens maiÅ¡ytuvo žarnelei. Å ios įvykio priežasties neginčijo ir atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, kad turtas buvo užlietas ir sugadintas dėl butui priklausančios santechninės įrangos gedimo. Tik pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovė keliÄ klausimÄ , ar vandens maiÅ¡ytuvo žarnelė buvo trÅ«kusi bÅ«tent atsakovės patikėjimo teise valdomame bute. Pagal kasacinio teismo praktikÄ Å¾emiau esančio buto savininkas, dėl jo buto užliejimo įrodinėdamas aukščiau esančio buto savininko neteisėtus veiksmus, privalo įrodyti tik aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra virÅ¡uje esantis atsakovo butas, o ne kiti Å¡altiniai. Dėl kokios priežasties tekėjo vanduo iÅ¡ atsakovo buto, ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti.

14. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovė (pareiÅ¡kėja) tik komentuoja sprendime už akių padarytas iÅ¡vadas, pateikia deklaratyvius teiginius apie neva neegzistuojančiÄ jos atsakomybę, tačiau pati nei atsiliepime į ieÅ¡kinį, nei pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, jokių duomenų ir dokumentų, kurie įrodytų jos atsakomybės už padarytÄ Å¾alÄ nebuvimÄ , nepateikia. Atsakovė kartu su pareiÅ¡kimu nepateikė apskritai jokių įrodymų, taip pat nepateikė ir duomenų, kurie sudarytų pagrindÄ bylos faktinę situacijÄ vertinti kitaip, nei tai buvo padaryta priimant sprendimÄ už akių.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad procesiniai dokumentai trečiajam asmeniui A. R. buvo įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du, todėl teismas neturi jokių galimybių apklausti jo apie bylai reikÅ¡mingas aplinkybes tiesiogiai. III. Atskirojo skundo argumentai 16. Atsakovė SÄ® „Vilniaus miesto bÅ«stas“ (apeliantė) atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimti naujÄ sprendimÄ ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės.

17. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamoje byloje turi bÅ«ti įrodytas padarytos žalos priežastinis ryÅ¡ys, o Å¡iÄ pareigÄ (įrodyti) turi bÅ«tent ieÅ¡kovė. IÅ¡ byloje esančių duomenų nėra aiÅ¡ku, kaip ir kuo remiantis buvo nustatyta, kad vanduo bėga bÅ«tent iÅ¡ atsakovės valdomo buto, Å¡ių aplinkybių nenustatė nei teismas, nei ieÅ¡kovė, tai buvo preziumuojama. Nors teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje situacijoje privalu nustatyti, jog žala atsirado iÅ¡ atsakovės valdomo buto, tačiau nekonkretizuoja, kokie įrodymai byloje patvirtino, jog butas buvo užlietas ir užliejimas įvyko iÅ¡ atsakovės valdomo buto.

18. Siekiant, kad atsirastų tokio pobÅ«džio žala, reikia ne tik daugiau laiko, bet ir didelio kiekio vandens, o vandens nagrinėjamu atveju apskritai nėra užfiksuota nuotraukose ir aktuose. Buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė teigia, kad vandens tekėjimas buvo sustabdytas operatyviai. Pateiktos foto nuotraukos nepatvirtina nei fakto, kad butas buvo užlietas, nei kad užlietas iÅ¡ atsakovės valdomo buto 2020 m. liepos 30 d. Apeliantės nuomone, žalÄ , atsiradusiÄ virtuvės patalpoje, sÄ lygojo ne buto užliejimas iÅ¡ atsakovės valdomo buto virÅ¡uje, o netinkamas garų rinktuvo eksploatavimas ilguoju laikotarpiu, kadangi dėl karÅ¡to oro ir drėgmės bute pradėjo luptis lubų dažai. Å i aplinkybė vertintina per termodinamikos prizmę.

19. Atsakovė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nuolat pabrėžė, kad, siekiant nustatyti byloje tiesÄ , t. y., ar buto (duomenys neskelbtini) savininkės butas buvo apskritai užlietas iÅ¡ atsakovės valdomo buto, Å¡io buto savininkė užliejimo metu bendravo su byloje esančiu trečiuoju asmeniu, bÅ«tina iÅ¡girsti trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus. Jeigu trečiasis asmuo gyvena užsienyje, tuomet kyla pagrįstas klausimas, kaip (duomenys neskelbtini) buto savininkė galėjo užeiti pas trečiÄ jį asmenį į butÄ ir su juo kalbėti, nustatyti, kad vanduo bėga iÅ¡ Å¡io buto.

20. Teismas ginčytinÄ atsakovės atsiliepimo į ieÅ¡kinį teiginį (turtas buvo užlietas ir sugadintas dėl butui priklausančios santechninės įrangos gedimo) iÅ¡traukia iÅ¡ konteksto ir pateikia kaip aplinkybę, kad atsakovė pati pripažino, kad butas buvo užlietas. Pažymi, kad atsiliepimas į ieÅ¡kinį yra pirmas parengiamasis procesinis dokumentas, o atsakovė savo pozicijÄ gali iÅ¡dėstyti ir keisti vėliau teismui pateikiamose procesiniuose dokumentuose, taip pat teismo posėdyje.

21. Pasisakydama dėl tariamo atsakovės pasyvumo, apeliantė nurodo, kad, nors procesiniai dokumentai teikiami juridinio asmens vardu, tačiau juos ruošia ir už juos atsakingas yra fizinis asmuo (teisininkas), kas reiškia, jog ne juridinis asmuo laikomas pasyviu, o atsakovo atstovas. Dėl to teismas nepagrįstai išsakė nuomonę, kad artimojo netektis ir iš to sekanti psichologinė būsena nėra pateisinama priežastis.

22. Atsakovė nesutinka su teismo argumentais, kad darbuotojo nedarbingumo atveju įmonėje yra bent 3 teisininkai, kurie turėjo ir galėjo pavaduoti. Atsakovės atstovas nebuvo nedarbingas, nors jo sunki psichologinė bÅ«sena lėmė, kad jis neėmė nedarbingumo, nepranešė vadovams apie bÅ«tinybę pavaduoti, o vėliau nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ . Atsakovė buvo pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, vėliau pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, Å¡iuo metu teikia atskirÄ jį skundÄ , t. y. atsakovė aktyviai naudojasi visomis procesinėmis teisėmis, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta objektyviai ir bÅ«tų priimtas teisingas ir pagrįstas sprendimas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

24. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.

25. Teismo sprendimo už akių institutas yra įstatyme numatyta priemonė, skirta užtikrinti proceso operatyvumÄ ir ekonomiÅ¡kumÄ , užkirsti keliÄ proceso vilkinimui, o tuo pačiu užtikrinti teises kitų byloje dalyvaujančių asmenų, kurie naudodamiesi savo proceso teisėmis, veikia, kad byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpÄ laikÄ (CPK 7 straipsnis). Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad Å¡alis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. PareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius (CPK 285 straipsnio 5 dalis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-762-186/2016).

26. Sprendimo už akių priėmimo pagrindai ir sÄ lygos įtvirtinti CPK 285 straipsnyje. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamÄ jį ar teismo posėdį viena iÅ¡ Å¡alių, kuriai tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , ir iÅ¡ jos negautas pareiÅ¡kimas nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant, o atvykusi Å¡alis praÅ¡o priimti sprendimÄ už akių, taip pat kai Å¡alis per nustatytÄ terminÄ nepateikia atsiliepimo į ieÅ¡kinį, paruoÅ¡iamojo dokumento ir kita Å¡alis savo atsiliepime į ieÅ¡kinį ar paruoÅ¡iamajame dokumente prašė priimti sprendimÄ už akių.

CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali bÅ«ti priimtas tik dėl tų ieÅ¡kinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo praneÅ¡ta Å¡io kodekso nustatyta tvarka. Taigi, sprendimas už akių gali bÅ«ti priimtas, kai atsakovas, bÅ«damas tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimÄ , nevykdo procesinės pareigos rÅ«pintis proceso operatyvumu ir ekonomiÅ¡kumu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas vilkinti bylos nagrinėjimÄ .

27. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, turi teisę sprendimÄ priėmusiam teismui per dvideÅ¡imt dienų nuo Å¡io sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, tačiau negali Å¡io sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis, 287 straipsnis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ , teismas panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių;

2) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

28. Nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu buvo priimtas, nes atsakovė per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė procesinio dokumento - tripliko. PareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovė nurodo, kad Å¡io procesinio dokumento ji nepateikė dėl to, kad atsakovės atstovas tuo metu iÅ¡gyveno artimo asmens netektį ir dėl savo psichologinės bÅ«senos nepranešė vadovams apie bÅ«tinybę jį pavaduoti, o vėliau nepateikė teismui praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ . Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovės nurodytas tripliko nepateikimo priežastis, laikė, kad jas pripažinti svarbiomis nėra pagrindo. Atsakovė su tokia teismo iÅ¡vada nesutinka, atskirajame skunde akcentuodama iÅ¡ esmės tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su atsakovės atstovo psichologine bÅ«sena po artimo žmogaus netekties.

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad, nors atsakovė kartu su pareiÅ¡kimu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo ir pateikė asmens mirties liudijimo kopijÄ , tačiau vien iÅ¡ Å¡io dokumento nėra galimybės nustatyti mirusio asmens ir atsakovės atstovo artimo ryÅ¡io, be to, Å¡is ryÅ¡ys nepaaiÅ¡kintas nei pareiÅ¡kime, nei atskirajame skunde. Nepaisant to, net ir laikant, kad nurodytas asmuo buvo atsakovės atstovo artimasis, dėl kurio atsakovės atstovas itin iÅ¡gyveno, negalima nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sprendimas už akių priimtas praėjus daugiau nei mėnesiui nuo nurodyto asmens mirties, kas pripažintina pakankamu laikotarpiu tam, kad pati atsakovė, kaip juridinis asmuo, kuriam keliami didesni atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimai, imtųsi aktyvių veiksmų ginant savo pozicijÄ konkrečioje byloje, kurioje jau buvo pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Juo labiau, kad atsakovė neneigia, kad minimas atstovas nebuvo vienintelis asmuo, turintis teisę atsakovės vardu teikti procesinius dokumentus ir atstovauti atsakovę.

30. Apeliacinės instancijos teismas, neneigdamas fakto, kad kiekvienas asmuo subjektyviai iÅ¡gyvena artimo žmogaus netektį ir turi skirtingų su tuo susijusių psichologinių sunkumų, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju Å¡i aplinkybė nėra pakankamai reikÅ¡minga ir svarbi, kadangi byloje dalyvaujančiu asmeniu yra ne konkretus fizinis asmuo, bet juridinis asmuo, kuris gali bÅ«ti atstovaujamas įstatyme nurodytų asmenų (CPK 55 ir 56 straipsniai). Taigi, atsakovė turėjo visas galimybes, atsižvelgus į konkrečioje byloje paskirto atstovo psichologinę bÅ«senÄ , pavesti atitinkamus darbus atlikti kitiems atstovams.

Tačiau konkrečiu atveju atsakovė nepateikė tripliko, neprašė pratęsti termino Å¡iam procesiniam dokumentui pateikti, neprašė atnaujinti praleisto termino ir/ar pan., todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad sprendimo už akių priėmimÄ lėmė atsakovės pasyvumas, yra teisinga ir pagrįsta. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nustatytu terminu atsakovei nepateikus tripliko, ieÅ¡kovei praÅ¡ant priimti sprendimÄ už akių, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimÄ už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

31. Priimdamas sprendimÄ už akių, teismas atlieka formalų atvykusios (ar procesinį dokumentÄ pateikusios) Å¡alies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimÄ , t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus Å¡ių įrodymų turiniui bÅ«tų pagrindas priimti tokį sprendimÄ (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismas formaliai įvertino pateiktus ieÅ¡kovės įrodymus ir jų pagrindu ieÅ¡kinį tenkino.

32. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir/ar nepakankamai vertino jos pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų argumentų, t. y., kad bylos nagrinėjimas turėjo būti atnaujintas, nes atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė įrodymus, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

33. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo turi bÅ«ti nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pažymėtina, kad bylos Å¡alies, siekiančios sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, pateikti įrodymai turi besÄ lygiÅ¡kai patvirtinti tai, jog priimtas sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas ir turėtų bÅ«ti panaikintas, nepaisant Å¡alies netinkamo naudojimosi savo procesinėmis teisėmis, t. y. jos procesinio pasyvumo, laiku nesirÅ«pinant savo teisių ir interesų apsauga (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-84-464/2020).

34. Taigi, siekdama savo pareiÅ¡kime nurodyto rezultato, atsakovė turėjo pateikti tokius duomenis, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Å iuo atveju atsakovė pareiÅ¡kime dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nurodė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad žala butui, dėl kurio ieÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , atsirado dėl apliejimo iÅ¡ atsakovės patikėjimo teise valdomo buto.

35. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiÅ¡kia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumÄ ir sÄ sajumÄ (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 182 straipsnis). Teismas turi įsitikinti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodinėjimo procese taikytinos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų.

36. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto daryti iÅ¡vadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010). Kitaip tariant, faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

37. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, konstatuotina, kad reiÅ¡kiančiam reikalavimÄ atlyginti užliejus butÄ patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovui pakanka įrodyti jo buto užliejimo židinį iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovo buto; ieÅ¡kovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute iÅ¡siliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių iÅ¡lietas vanduo. Kai teismas nenustato kitų užliejimo Å¡altinių, tokiais atvejais spręstina, kad žalÄ sukėlė atsakovas (virÅ¡uje esančio buto savininkas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

38. Å iuo atveju, teismui priimant sprendimÄ už akių atsakovės atžvilgiu, buvo remiamasi 2020 m. liepos 31 d. praneÅ¡imu apie įvykį, kuriame buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininkė D. V. nurodė, kad 2020 m. liepos 30 d. buvo užpiltas jos butas, o bÅ«tent: virtuvės lubos, sienos. Taip pat ieÅ¡kovės 2020 m. liepos 31 d. turto apžiÅ«ros aktu, kuriame konstatuota, kad butas užlietas iÅ¡ virÅ¡aus, kur trÅ«ko žarnelė, bei buto foto nuotraukomis. Be to, namo administratorės UAB „Fabeta“ 2020 m. rugsėjo 24 d. raÅ¡te dėl informacijos pateikimo Nr. 9155568-1 buvo nurodyta, kad 2020 m. liepos 30 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo bendrojo naudojimo vandens ir kanalizacijos tinkluose gedimų nebuvo, o buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė informavo, kad anksti ryte (duomenys neskelbtini) buto virtuvėje iÅ¡ virÅ¡aus tekėjo vanduo, 31 bute trÅ«ko maiÅ¡ytuvo žarnelė po kriaukle, (duomenys neskelbtini) buto savininkas užsuko ventilius virtuvėje ir žadėjo susitvarkyti.

Byloje nėra ginčo, kad atsakovės butas yra virš užlieto (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto buto.

39. Taigi, iÅ¡ į bylÄ pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad vanduo, užliejęs ieÅ¡kovės apdraustÄ butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tekėjo iÅ¡ atsakovės virÅ¡uje esančio buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apeliantė, siekdama paneigti, kad užpylimo Å¡altinis buvo ne jai patikėtame bute, arba įrodyti, kad ne ji, o nuomininkė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , ar kad žala kilo dėl kitų priežasčių, turėjo teikti tai pagrindžiančius įrodymus, taip pat turėjo pareigÄ Ä¯rodyti žalÄ padariusių įvykių priežastis (CPK 178 straipsnis). Tačiau įrodymų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus dėl vandens prasiskverbimo židinio, apeliantė nepateikė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad bÅ«tų buvę užlieti kiti butai ar bÅ«tų pažeisti, nesandarÅ«s bendri inžinieriniai tinklai. Tokiu bÅ«du pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados nėra paneigtos.

40. Apeliantė nurodo, kad galima priežastis, dėl ko ieÅ¡kovės apdraustame bute atsirado žala, yra netinkamas garų rinktuvo eksploatavimas. Å iam teiginiui pagrįsti atsakovė teikia foto nuotraukÄ , iÅ¡ kurios, tariamai matyti, kad garų surinkimo prietaisas nėra pajungtas prie garų surinkimo sistemos. Tačiau tokie apeliantės teiginiai vertintini kaip labiau deklaratyvÅ«s ir nepagrįsti, kadangi iÅ¡ kitų buto nuotraukų (kuriose matosi bendras garų rinktuvo vaizdas) matyti, kad garų surinkimo prietaisas yra prijungtas prie sistemos. Kitų įrodymų, leidžiančių padaryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ ar bent suabejoti pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados pagrįstumu, atsakovė nepateikė (CPK 12, 178, 185 straipsniai), o Å¡ios kategorijos bylose teismas nėra aktyvus. Taigi, atsakovė nepateikė tokių duomenų, kurie leistų pagrįstai suabejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu.

41. IÅ¡ atskirojo skundo turinio taip pat galima suprasti, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu žalos dydžiu, nes apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, kuo remiantis buvo atliekami skaičiavimai, neįrodė nurodyto žalos dydžio. Tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė žalos dydį grindė raÅ¡ytiniais įrodymais – turto apžiÅ«ros aktais, nuotraukomis, nuostolių apskaičiavimais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumÄ ir žalos kilimo aplinkybes, pagrįstai sprendė, kad žalos dydis yra įrodytas (CPK 176, 177, 185 straipsniai).

Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, juo labiau, kad žalos dydžio ir aplinkybės, jog vanduo prabėgo iš atsakovei priklausančio buto, atsakovė iš esmės net ir neginčijo (procesiniuose dokumentuose laikėsi pozicijos, kad nėra tinkama atsakovė). Įrodymų, kad ieškovės paskaičiuotas žalos dydis yra nepagrįstas, apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui.

42. Jau minėta, kad teismų praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iÅ¡ virÅ¡uje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi bÅ«ti suprantami kaip virÅ¡uje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebÅ«tų daroma žalos kitiems asmenims. IeÅ¡kovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalÄ darantis vanduo iÅ¡tekėjo iÅ¡ virÅ¡uje esančio atsakovės valdomo buto. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovės apdraustas butas buvo užlietas iÅ¡ virÅ¡uje esančio buto, o šį faktÄ paneigiančių įrodymų atsakovė į bylÄ nepateikė. Tokiu bÅ«du byloje yra nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246 - 6.249 straipsniai).

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad rungimosi principas reikalauja, kad Å¡alis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimÄ . Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio aplinkybes, prieÅ¡taravimų tarp Å¡ių įrodymų byloje nėra, todėl tai, kad teismo posėdžio metu nebuvo apklausta buto nuomininkė A. R., nelaikytina esminiu proceso teisės normų pažeidimu, kas savaime sÄ lygotų sprendimo už akių neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktinius duomenis bei teisinę situacijÄ , konstatuoja, kad atsakovė nenurodė jokių svarbių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo grindė daugiau emociniais ir deklaratyviais teiginiais, todėl atsakovės pateikti argumentai negali turėti įtakos priimto teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

44. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylos medžiagÄ , įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ teismo nutartį naikinti, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja Alma Urbanavičienė