dcef4fc4-ecb9-42c6-9dd9-052d0eb5623a · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-509-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-07885-2010-7                               Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.; 121.15., 121.18., 121.21.                                       (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. Z. ieÅ¡kinį atsakovui „BTA Insurance Company“ SE (UAB „BTA draudimas“ teisių perėmėjui) dėl žalos atlyginimo.                Teisėjų kolegijan u s t a t ė : I. Ginčo esmė              IeÅ¡kovas V. Z. 2010 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo „BTA Insurance Company“ SE 11 730,06 Lt žalos atlyginimo, 858,64 Lt delspinigių, 800 Lt papildomų iÅ¡laidų (nuostolius), iÅ¡ viso 13 388,70 Lt, 5 procentų metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2009 m. birželio 16 d. Vilniuje, Artojų-VilkiÅ¡kės gatvių sankryžoje automobilis Mercedes Benz S300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Z., susidÅ«rė su automobiliu Audi A8 valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu T. G.. Dėl Å¡io eismo įvykio kaltas automobilio Audi A8 vairuotojas, kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas. Atsakovas 2009 m. liepos 9 d. raÅ¡tu atsisakė mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ dėl 2009 m. birželio 16 d. eismo įvykio metu padarytos žalos, nustatęs, kad automobiliai Mercedes Benz S300 ir Audi A8 buvo sugadinti ne 2009 m. birželio 16 d.

Artojų-VilkiÅ¡kės g. sankryžoje, Vilniuje susidÅ«rimo metu, bet kitomis aplinkybėmis ir esami automobilių sugadinimai buvo patirti ne jų tarpusavio susidÅ«rimo metu. IeÅ¡kovo užsakymu Nepriklausomų vertintojų biuras „Marleksa“ atliko automobilio Mercedes Benz S300 vertinimÄ ir nustatė, kad jo atstatymo kaÅ¡tai su PVM yra 13 958, 00 Lt. IeÅ¡kovo užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universitetas iÅ¡tyrė eismo įvykio aplinkybes ir pateikė iÅ¡vadÄ , kad automobilių sugadinimai atsirado automobilių susidÅ«rimo metu ieÅ¡kovo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku.

Atsakovas „BTA Insurance Company“ SE su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad esminiai automobilių sugadinimai buvo patirti ne jų tarpusavio susidÅ«rimo metu. Atsakovas, siekdamas iÅ¡tirti įvykio aplinkybes, kreipėsi į nepriklausomÄ ekspertÄ dr. V. M.. Gavus minėto specialisto iÅ¡vadÄ , eismo įvykis buvo pripažintas nedraudiminiu, nes nustatyta, kad, nors tarp automobilių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 galėjo įvykti betarpiÅ¡kas kontaktas nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, tačiau esminiai Å¡ių automobilių sugadinimai nepaaiÅ¡kinami jų susidÅ«rimu.

IeÅ¡kovo pateikta specialisto iÅ¡vada nėra privalomo pobÅ«džio ir atsakovui teisinių pareigų nesukuria. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai iÅ¡laidas už ekspertizės atlikimÄ . Teismas, įvertinęs Dr. V. M., 2010 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 4 d. atliktos papildomos ekspertizės akte padarytas iÅ¡vadas, jog esminiai automobilių Audi A8 ir Mercedes Benz S300 sugadinimai negalėjo atsirasti Å¡ių automobilių susidÅ«rimo metu, taip pat, atsižvelgęs į bendrÄ civilinėje byloje esančių įrodymų visetÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo.

Teismas pripažino, kad civilinėje byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo automobilio sugadinimai atsirado jo nurodytomis aplinkybėmis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai             IeÅ¡kovas V. Z. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti. Nurodo, kad teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, nes rėmėsi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 4 d. ekspertize ir visiÅ¡kai neatkreipė dėmesio į Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., habil. dr. O.

L. atliktÄ transporto priemonių specialisto iÅ¡vadÄ . Lietuvos teismo ekspertizės centras atliko ekspertizę tik iÅ¡ nuotraukų ir iÅ¡ duomenų, kuriuos pateikė atsakovas ir net nebuvo atvykęs į įvykio vietÄ apžiÅ«rai. O. L. iÅ¡vadoje yra pateikti bei surinkti visi objektyvÅ«s duomenys, leidžiantys kokybiÅ¡kai atlikti iÅ¡samų tyrimÄ . Be to Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte neteisingai vertinamos įvykio aplinkybės, jog kelio danga įvykio metu buvo ne sausa, o Å¡lapia, automobilis Audi A8 atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz S300 ne nedideliu greičiu, o apie 60 km/h greičiu, automobilis Audi A8 susidÅ«rimo metu atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz S300 ne į galinio rato arkÄ , o į galines deÅ¡inės pusės dureles ir slenkstį daugiau iÅ¡ apačios ties viduriniuoju statramsčiu, ties priekinių ir galinių durelių sandÅ«ra.

Todėl Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės ekspertai nekokybiÅ¡kai ir neobjektyviai bei neiÅ¡samiai atliko tyrimÄ , dėl ko teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, neteisingai taikė įstatymus ir priėmė neteisingÄ sprendimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas „BTA Insurance Company“ SE praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad ekspertai ekspertizės akte nekonstatavo, jog eismo įvykis įvyko ant sauso asfalto, esant geroms oro sÄ lygoms.

Apelianto iškelta versija, jog automobilis Audi A8 atsitrenkė į automobilį Mercedes Benz S300 apie 60 km/h greičiu yra paneigta teismo eksperto dr. V. M. išvada bei teismo paskirta Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikta teismo ekspertų ekspertizės išvada. Abejotina, ar galima vadovautis ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, nes ieškovas ne tik, kad neturi reikiamų žinių, bet net nedalyvavo eismo įvykyje. Ieškovas nenurodė nė vieno argumento, leidžiančio abejoti atliktų ekspertizių (tiek atsakovo iniciatyva atliktos specialisto išvados, tiek teismo paskirtos ekspertizės, tiek teismo paskirtos papildomos teismo ekspertizės) kokybe ar objektyvumu.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , įvertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės O. L. iÅ¡vadÄ , tačiau Å¡i iÅ¡vada yra paneigta kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas, siekdamas paÅ¡alinti prieÅ¡taravimus tarp įrodymų, paskyrė teismo autotechninę ekspertizę bei papildomÄ teismo autotechninę ekspertizę, todėl ieÅ¡kovo samprotavimai apie neteisingÄ Ä¯rodymų vertinimÄ yra niekuo nepagrįsti. O. L. nustatytos aplinkybės bei paskaičiavimai neatitinka tikrovės bei civilinės bylos medžiagos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡ia ekspertize nesirėmė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama ieÅ¡kovo V. Z. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.IÅ¡ įvykio deklaracijos matyti, jog 2009 m. birželio 16 d.

Vilniuje, Artojų-VilkiÅ¡kės gatvių sankryžoje susidÅ«rė automobilis Mercedes Benz S300, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamas A. Z., su automobiliu Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu UAB „VB TRANS“, vairuojamu T. G. (b.l. 7, t.1). Dėl Å¡io eismo įvykio kaltas automobilio Audi A8 vairuotojas T. G., kurio civilinę atsakomybę buvo apdraudęs atsakovas „BTA Insurance Company“ SE (b.l. 170, t.1). Atsakovas 2009 m. liepos 9 d. informavo automobilio Audi A8 vairuotojÄ A.

Z., kad neturi pagrindo atlyginti žalÄ ir draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ transporto priemonę mokama nebus, nes nustatyta, kad automobilių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 esminiai sugadinimai buvo patirti ne jų tarpusavio susidÅ«rimo metu (b.l. 8, t.1). Atsakovo užsakymu dr. V. M. 2009 m. birželio 29 d. atliko eismo įvykio ir transporto trasologijos ekspertizę, kurios iÅ¡vadoje teigiama, kad esminis eismo įvykio dalyvių susidÅ«rimo mechanizmo neatitikimas yra tai, jog automobilyje Mercedes Benz S300 deÅ¡inys slenkstis deformuotas dėl pakankamai stipraus susidÅ«rimo su žema kliÅ«timi, Å¡i deformacija negalėjo susidaryti automobiliui Audi A8 priekiniu deÅ¡iniuoju kampu atsitrenkus į automobilį Mercedes Benz S300 priekinių deÅ¡inių durelių srityje; be to automobilio Mercedes Benz S300 sugadinimai yra ženkliai didesni, nei automobilio Audi A8 priekinio deÅ¡iniojo kampo sugadinimų intensyvumas, todėl, nors tarp automobilių galėjo įvykti betarpiÅ¡kas kontaktas nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, bet esminiai Å¡ių automobilių sugadinimai nepaaiÅ¡kinami jų galimu susidÅ«rimu (b.l. 10, t.1).

IeÅ¡kovo užsakymu Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., habil. dr. O. L. 2009 m. liepos 10 d. atliko transporto priemonių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 ekspertinį tyrimÄ ir surašė specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje teigiama, kad automobilio Mercedes Benz S300 vairuotojas, artėdamas prie sankryžos su VilkiÅ¡kės gatve ir pamatęs už jos apie 10 metrų atstumu deÅ¡inėje kelio pusėje stovintį mikroautobusÄ , ir tikėdamasis jį apvažiuoti iÅ¡ kairės, dar prieÅ¡ sankryÅ¾Ä pradėjo persirikiavimÄ Ä¯ kairę kelio pusę, sankryžoje jis savo deÅ¡iniaisiais ratais buvo ties aukščiausia Artojų gatvės viduryje esančia vieta; dėl Å¡io pasvirimo į kairę pusę, dėl pakabos deformacijų po deÅ¡iniuoju automobilio slenksčiu susidarė tarpas tarp Å¡io slenksčio ir žemės pavirÅ¡iaus; automobilio Audi A8 bamperis palindo po pasvirusio ant kairiojo Å¡ono automobilio Mercedes Benz S300 deÅ¡iniuoju slenksčiu, jį deformuodamas iÅ¡ apačios ir iÅ¡ deÅ¡inės į kairę; automobilis Audi A8 deformavęs ir atmetęs automobilį Mercedes Benz S300 į priekį, pats užgesino savo energijÄ (b.l. 92, t.1).

Å ioje iÅ¡vadoje teigiama, jog abiejų automobilių sugadinimai, apraÅ¡yti tyrime, galėjo atsirasti jų nustatyto susidÅ«rimo mechanizmo metu.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 1 d. nutartimi paskyrė transporto priemonių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 autotechninę ekspertizę (b.l. 96-97, t.1). Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2010 m. spalio 11 d. ekspertizės akte Nr. 11-1973 (10) nurodė, kad automobilio Audi A8 deÅ¡inės pusės priekinio žibinto, priekinio bamperio deÅ¡inės pusės ir variklio dangčio deÅ¡inės pusės apgadinimai bei automobilio Mercedes Benz S300 deÅ¡inės pusės slenksčio, deÅ¡inės pusės sparno, deÅ¡inės pusės priekinių durelių apgadinimai tarpusavyje nesuderinami; ant automobilio Mercedes Benz S300 deÅ¡inės pusės galinių durelių esantys apgadinimai savo forma ir iÅ¡dėstymu atitinka automobilio Audi A8 priekinio bamperio kairės pusės apgadinimus (b.l. 102–106, t.1).Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi paskyrė transporto priemonių Mercedes Benz S300 ir Audi A8 papildomÄ autotechninę ekspertizę (b.l. 217–219, t.1.).

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertai 2011 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės akte Nr. 11-187 (11) papildomai nustatė, kad automobilio Audi A8 priekinis bamperis, automobiliui Audi A8 stabdant ar nestabdant, nurodomomis aplinkybėmis techniÅ¡kai negalėjo palįsti po automobilio Mercedes Benz S300 deÅ¡inės pusės slenksčiu, negalėjo padaryti tokio pobÅ«džio nuotraukose užfiksuotų deÅ¡inio slenksčio sugadinimų, po to dar apgadinti automobilio Mercedes Benz S300 dureles, tada jas atplėšti ir užlenkti link priekinės dalies (b.l. 8-13, t.2).Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra objektyvių duomenų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo automobilio sugadinimai atsirado jo nurodytomis aplinkybėmis, t.y. padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas yra teisus, atsisakydamas iÅ¡mokėti ieÅ¡kovui draudimo iÅ¡mokÄ .

Apeliantas su tuo nesutinka, motyvuodamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus. Taigi Å¡alių ginčas nagrinėjamoje byloje iÅ¡ esmės kilo dėl to, ar egzistuoja draudiko „BTA Insurance Company“ SE sutartinės atsakomybės sÄ lygos ir pareiga iÅ¡mokėti apeliantui draudimo iÅ¡mokÄ už eismo įvykio metu apgadintÄ automobilį. Draudimo įstatymo 96 straipsnio, reglamentuojančio draudimo iÅ¡mokų mokėjimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informacijÄ apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, bÅ«tinus nustatant draudimo iÅ¡mokos dydį.

Å ios teisės normos 7 dalis suteikia teisę draudikui apskritai atsisakyti mokėti arba sumažinti draudimo iÅ¡mokÄ dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sÄ lygas, tokiu atveju atsižvelgiant į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sÄ lygų pažeidimo sunkumÄ , jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. CK 6.206 straipsnyje įtvirtintas principas, kad Å¡alis negali remtis kitos Å¡alies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka.          Kaip jau minėta, apeliantas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ iÅ¡ esmės grindžia vieninteliu argumentu – netinkamu įrodymų vertinimu, t.y. kad teismas neobjektyviai įvertino bylos aplinkybes, nes rėmėsi tik Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 4 d. ekspertizės aktu ir visiÅ¡kai nevertino Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., habil. dr. O.

L. atlikto ekspertinio tyrimo specialisto išvados. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Jokie įrodymai, išskyrus CPK numatytas išimtis - prejudicinius faktui (CPK 182 str. 2-4 p.), oficialius rašytinius įrodymus (CPK 197 str. 2 d.), kuriems įstatymų leidėjo valia yra suteikta didesnė įrodomoji galia, neturi teismui iš anksto nustatytos galios. Specialisto ar eksperto išvada taip pat yra paprastas rašytinis įrodymas, kuris iš anksto teismui neprivalomas ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (CPK 218 str.).

Ä®rodinėjimo priemonių kategorijai yra priskiriami ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimai bei liudytojų parodymai (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nei vienos Å¡ių įrodinėjimo priemonių neatsisakė iÅ¡tirti ir nei vienai nesuteikė prioriteto, prieÅ¡ingai, skundžiamame sprendime iÅ¡samiai aptarė kiekvieno byloje esančio įrodymo turinį, jų tarpusavio ryšį ir sÄ sajas, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus (CPK 270 str. 4 d. ).Be to pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijÄ specialia įrodinėjimo priemone – eksperto iÅ¡vada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto įstatymo nustatyta tvarka ekspertizės akte, iÅ¡vada, kuriÄ pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias.

Jeigu ekspertinio pobÅ«džio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobÅ«džio, gauta iÅ¡vada negali bÅ«ti laikoma įrodymu – eksperto iÅ¡vada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitÄ Ä¯rodinėjimo priemonės rūšį – raÅ¡ytinį įrodymÄ , nes jame gali bÅ«ti žinių apie aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2004; 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).

IeÅ¡kovo iniciatyva atlikto ekspertinio tyrimo specialisto iÅ¡vadÄ parengė asmuo, neįraÅ¡ytas į galiojantį Lietuvos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , neprisiekęs teismui kaip ekspertas, todėl Å¡is aktas pagrįstai vertintinas tik kaip privatus raÅ¡ytinis įrodymais, nes jame yra iÅ¡reikÅ¡ta asmeninė specialistės nuomonė, kuri nėra saistoma jokia atsakomybe, jokia priesaika, jokia rizika, gali priklausyti nuo praÅ¡iusio atlikti tyrimus asmens lÅ«kesčių, pateikiamų dokumentų apimties bei kitų aplinkybių.

Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino Å¡io akto kaip ekspertizės akto. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog, byloje esant kiekvienos iÅ¡ Å¡alių iniciatyva atliktiems ekspertiniams tyrimams iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo ir esant Å¡alių praÅ¡ymui, paskyrė transporto priemonių autotechninę ekspertizę bei papildomÄ transporto priemonių autotechninę ekspertizę, kurių iÅ¡vadomis, nors abiejų transporto priemonių buvęs kontaktas nėra paneigtas, t.y. automobilių sugadinimai galėjo atsirasti jiems susidÅ«rus, tačiau, pasak ekspertų, ieÅ¡kovo automobilio sugadinimai atsirado ne jo nurodytomis aplinkybėmis.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ .

Dėl eksperto iÅ¡vados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad: eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma; ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas; konkretÅ«s faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali bÅ«ti įvertinti kritiÅ¡kai, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiÅ¡kai vertinti eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti, jeigu ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali bÅ«ti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieÅ¡tarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi iÅ¡ankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-54/2009).

Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Teismas įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, teismo iÅ¡vados yra motyvuotos ir atitinka byloje surinktus įrodymus. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog Lietuvos teismo ekspertizės centro papildomos ekspertizės akte neteisingai vertinamos įvykio aplinkybės, nes tai paneigiama ekspertizės akto turiniu, kuris nėra prieÅ¡taringas, be to abi teismo paskirtos ekspertizės (tiek pirminė, tiek papildoma) iÅ¡ esmės patvirtino viena kitos iÅ¡vadas.

Šiuo atveju vien aplinkybė, kad teismo paskirtos ekspertizės ir papildomos ekspertizės tyrimo eiga ir išvados nesutampa su Vilniaus Gedimino technikos universiteto prof., habil. dr. O. L. atlikto ekspertinio tyrimo specialisto išvada nėra pagrindas abejoti ekspertizėmis, kadangi, kaip jau buvo minėta, specialisto išvadoje yra pareikšta asmeninė specialistės nuomonė, kuri neatitinka byloje esančių kituose įrodymuose užfiksuotų duomenų. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių objektyvių priežasčių teismui nesivadovauti Dr. V.

M., 2010 m. spalio 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011 m. rugpjūčio 4 d. atliktos papildomos ekspertizės aktų iÅ¡vadomis, nebuvo (CPK 218 str.), o apeliantas, nors jas interpretuoja kitaip, nei teismas, Å¡ių iÅ¡vadų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčijo. Teismo sprendime pakanka argumentacijos, kodėl teismas pritaria atsakovo atsikirtimų pozicijai, jog ieÅ¡kovas siekė draudikÄ suklaidinti dėl įvykio aplinkybių, kas galiausiai ir sudarė pakankamas prielaidas atsisakymui sumokėti jam draudimo iÅ¡mokÄ .

Kolegijos nuomone, apeliaciniame skunde apeliantas iš esmės nenurodo teismo padarytų teisės normų pažeidimų, vertinant konkrečius įrodymus, o nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu (CPK 185 str.), pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a :             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .  Teisėjos                                                                            Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                             Rita Kisielienė                                                                      Alma Urbanavičienė               Â