dceec7bd-596c-4e78-ae9b-11d1778a301f · Regionų administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2690-414/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01641-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 37.3; 55.1.1; 55.1.3. (S)         KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 6 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis,sekretoriaujant Neringai Musinienei,teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. G. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 300,00 Eur (atsiliepime į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atsiliepimÄ prašė priteisti 500,00 Eur) neturtinei žalai atlyginti. PareiÅ¡kėjas skunde ir atsiliepime į LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo atsiliepimÄ (b. l. 7-12, 35-37; toliau – ir skundas) nurodė, kad užbaigus jo gydymÄ Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, jis buvo etapuotas tolimesnei laisvės atėmimo bausmei atlikti ne į Alytaus pataisos namus, kur atlikinėjo bausmę, o į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ , kur praleido tris dienas kameroje vienas, kol buvo etapuotas į Alytaus pataisos namus.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visÄ bausmę turi atlikti vienoje įstaigoje, o iÅ¡ vienos pataisos įstaigos į kitÄ perkelti tęsti bausmės atlikimÄ leidžiama dėl ligos arba kitų iÅ¡imtinių aplinkybių, kliudančių nuteistÄ jį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Laisvės atėmimo vietų ligoninei nebuvo teisinio pagrindo etapuoti jį į LukiÅ¡kių tardymo izoliatorių-kalėjimÄ . Laisvės atėmimo vietų ligoninė turėjo jį etapuoti tiesiai į Alytaus pataisos namus, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl to buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, nes tris dienas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, negalėjo lankyti pataisos namuose užsiėmimų, buvo suvaržytas jo bendravimas. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime jam nebuvo iÅ¡duoti higieniniai reikmenys, dėl to negalėjo laikytis higienos. Tualetai kamerose buvo atviri, atskirti 1,5 m. aukščio pertvara, neturėjo atskiros oro Å¡alinimo sistemos, gamtinius reikalus turėjo atlikti stebint kitiems asmenims. Jis pateikė skundÄ LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktoriui, kuriame nurodė, jog nebuvo teisinio pagrindo jį laikyti Å¡ioje įstaigoje.

Gavo atsakymÄ , kad jis LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas teisėtai. Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos tokio atsakymo neskundė. Neteisėtais atsakovo veiksmais buvo pažemintas jo orumas, kilo emocinė depresija, patyrė psichologinį sukrėtimÄ . Prašė skundÄ tenkinti, atsakovo atsiliepimÄ atmesti, nes jame neužsimenama, kodėl buvo laikomas neteisėtai daugiau nei tris dienas LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.Atsakovo atstovas – LukiÅ¡kių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir atsakovas, ir LukiÅ¡kių TI-K) su skundu nesutiko.

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-22) nurodė, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. gegužės 26 d., iÅ¡vyko 2017 m. gegužės 29 d. ir Å¡iomis dienomis buvo patalpintas į kamerÄ Nr. 114. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali atvykstančių suimtųjų ir nuteistųjų nepriimti į įstaigÄ . Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nai nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose.

Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai būtų sumontuoti taip, kad nebūtų matomi per duryse esančias stebėjimo akutes, nes priešingu atveju pareigūnai negalėtų užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) nuolatinio stebėjimo, jų elgesio kontrolės. Pareigūnai su visais įstaigoje laikomais asmenimis stengiasi bendrauti nepažeisdami bendrųjų mandagumo ir etikos principų. Sanitarinis mazgas yra atitvertas nuo kameros 1,5 m. aukščio pertvara, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.

Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusios kameros ploto reikalavimų nenumato. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumÄ duÅ¡e LukiÅ¡kių TI-K duÅ¡o patalpose yra įrengtos pertvaros. Higienos priemonės, drabužiai, avalynė iÅ¡duodami jų neturintiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant Å¡ių asmenų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui.

Kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiÅ«ri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pažymėjo, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama suėmimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. gegužės 29 d. ir dėl to, kad nebuvo teisinio pagrindo jį laikyti LukiÅ¡kių TI-K, nes jis laisvės atėmimo bausmės atlikimui paskirtas į Alytaus pataisos namus.Bylos duomenys (b. l. 25;

33) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas į LukiÅ¡kių TI-K atvyko 2017 m. gegužės 26 d. iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir 2017 m. gegužės 29 d. iÅ¡vyko į Alytaus pataisos namus.Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė). Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninei nebuvo teisinio pagrindo etapuoti jį į LukiÅ¡kių TI-K. Laisvės atėmimo vietų ligoninė turėjo jį etapuoti tiesiai į Alytaus pataisos namus, tačiau to nepadarė, todėl pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Taigi, pareiÅ¡kėjas jo patirtÄ neturtinę žalÄ dėl jo etapavimo į LukiÅ¡kių TI-K kildina iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės galimai neteisėtų veiksmų. Pastebėtina, kad pareiÅ¡kėjo skundas dėl neturtinės žalos iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisimo yra iÅ¡skirtas į atskirÄ bylÄ (administracinės bylos Nr. I-2689-414/2017), todėl nagrinėjamoje byloje Laisvės atėmimo vietų ligoninės veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas nevertinami.                PareiÅ¡kėjas patirtÄ Å¾alÄ kildina iÅ¡ jo neteisėto laikymo LukiÅ¡kių TI-K, nes jis bausmės atlikimui yra skirtas į Alytaus pataisos namus.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. birželio 9 d. skundu (b. l.

34) kreipėsi į atsakovÄ , nurodydamas, kad LukiÅ¡kių TI-K jis buvo laikomas be teisinio pagrindo, prašė nustatyti tikrÄ sias faktines aplinkybes ir jas užfiksuoti. LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. birželio 23 d. raÅ¡tu (b. l.

33) pareiÅ¡kėjui atsakė, kad iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės į Alytaus pataisos namus jis vyko tranzitu per LukiÅ¡kių TI-K, nurodė konkrečias datas, kada buvo atvežtas į LukiÅ¡kių TI-K ir kada iÅ¡ Å¡ios įstaigos iÅ¡vyko. Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) X skyrius reglamentuoja pataisos įstaigų rÅ«Å¡is ir bausmės atlikimo sÄ lygas jose. Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad bausmės atlikimo sÄ lygos pataisos namuose ir kalėjime iÅ¡ esmės skiriasi. Akivaizdu, kad pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji turi daugiau teisių (BVK 72 str., 73-75 str.), t. y. lengvesnį režimÄ , nei kalėjime (BVK 83 str., 84 str., 85-86 str.). Tačiau, kaip nurodo pareiÅ¡kėjas, į LukiÅ¡kių TI-K jis buvo atvežtas Laisvės atėmimo vietų ligoninės sprendimu (paraiÅ¡ka). LukiÅ¡kių TI-K konvojuotÄ nuteistÄ jį priėmė ir pirmuoju planiniu konvojumi (b. l.

33) jį konvojavo į Alytaus pataisos namus, todėl teismas neturi pagrindo LukiÅ¡kių TI-K neteisėtų veiksmų konstatavimui dėl konvojavimo tvarkos pažeidimo ar neveikimo, sprendžiant pareiÅ¡kėjo konvojavimÄ Ä¯ jam paskirtÄ bausmės atlikimo vietÄ . Nesant neteisėtų atsakovo veiksmų, nėra pagrindo jo deliktinei atsakomybei kilti.PareiÅ¡kėjas jo patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ higienos reikmenų neiÅ¡davimo LukiÅ¡kių TI-K, jo privatumo pažeidimo naudojantis kameros sanitariniu mazgu, neįrengtos atskiros sanitarinio mazgo oro Å¡alinimo sistemos.Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprÅ«pinimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d.

įsakymu Nr. 1R-139 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.; toliau – ir ApraÅ¡as) 4 punkte nurodoma, jog pirmÄ kartÄ Ä¯ laisvės atėmimo vietÄ atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iÅ¡ karto iÅ¡duodamas nemokamas higienos reikmenų paketas (rankÅ¡luostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų Å¡epetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas Å¡iame punkte nurodytas higienos priemones, iÅ¡duodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi.

Vėliau higienos reikmenimis suimtieji (nuteistieji) aprÅ«pinami tik esant ApraÅ¡o 5 punkte nustatytoms sÄ lygoms. Pagal ApraÅ¡o 5 punktÄ , drabužiai, avalynė ir higienos reikmenys iÅ¡duodami nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų raÅ¡ytiniam praÅ¡ymui. Nagrinėjamu atveju negalima laikyti, kad iÅ¡ Laisvės atėmimo vietų ligoninės į LukiÅ¡kių TI-K konvojuotas pareiÅ¡kėjas į laisvės atėmimo vietÄ atvyko pirmÄ kartÄ , byloje nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas nenurodo, jog dėl higienos reikmenų iÅ¡davimo jis atsakovui pateikė raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ , todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas pažeidė teisės normas reglamentuojančias higienos reikmenų iÅ¡davimÄ nuteistiesiems.

Nesant pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinio praÅ¡ymo, nedetalizuojant, kokių higienos reikmenų jam trÅ«ko, atsakovas neturėjo pagrindo trÅ«kstamus higienos reikmenis jam iÅ¡duoti. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma), 17 punkte nurodoma, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas.

Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ginčo dėl to, kad kameros Nr. 114 nebuvo galimybės iÅ¡vėdinti per langÄ , byloje nėra. Ä® bylÄ pateikti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 26-27, 29-31) patvirtina, kad patikrinus kamerÄ Nr. 114 pažeidimų dėl jos vėdinimo (ventiliacinės sistemos) nustatyta nebuvo. Todėl įvertinęs atsakovo pateiktus oficialius dokumentus ir Higienos normos nuostatas teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad kameros Nr. 114 vėdinimas (oro Å¡alinimo sistema) įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.Tačiau teismas pripažįsta, kad atsakovas privalo užtikrinti, jog naudojantis sanitariniu mazgu bÅ«tų užtikrintas suimtųjų (nuteistųjų) privatumas, todėl sanitarinis mazgas turi bÅ«ti įrengtas taip, kad Å¡i vieta nebÅ«tų visada matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1395-502/2017).

IÅ¡ atsakovo atsiliepimo argumentų matyti, kad kameroje esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai sumontuoti taip, kad yra matomi per kameros duryse įrengtas stebėjimo akutes ir tuo siekiama užtikrinti nuolatinę nuteistųjų kontrolę. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

EŽTT ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiÅ«riu, bet ir atima iÅ¡ sulaikytojo bet kokį privatumÄ naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visÄ laikÄ matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiÅ«rėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angÄ /akutę (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ byloje A. ir kt. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimų Nr. 42525/07 ir 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimÄ byloje G. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05), 28 p.).

Todėl teismas vertina, kad sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiÅ¡kėjo privatumo užtikrinimo prasme, nes jis buvo matomas kameros duris atidarantiems ir per stebėjimo akutę nuolatinai nuteistuosius stebintiems pareigÅ«nams, todėl pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ buvo pažeidžiama.CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta žala (pasekmės). Nors pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų jis jautėsi žeminamas, patyrė psichologinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , tačiau įrodymų, jog bÅ«damas pataisos įstaigoje jis kreipėsi į Sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ nepateikė, skundo aplinkybėse nenurodė, jog kreipėsi į atsakovÄ praÅ¡ydamas psichologo pagalbos.

EŽTT 2013 m. balandžio 25 d. sprendime byloje C. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09), akcentavo, kad sanitarinė zona, kuri yra tik iÅ¡ dalies atskirta, nėra priimtina kameroje, kurioje laikomas daugiau nei vienas asmuo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kameroje buvo laikomas vienas ir tik tris paras, todėl toks pažeidimas nelaikytinas ypatingai žeminančiu jo orumÄ ar pasiekiančiu minimalų žiaurumo lygį, kuris patektų į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio taikymo sritį.

Tačiau teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų (nors ir minimaliai, tačiau pažeidžiant jo privatumÄ sanitariniame mazge), pažeidimo trukmę ir mastÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų kalinamas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sÄ lygomis.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sÄ lygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymo numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Pagal LVAT formuojamÄ praktikÄ vertinant neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dÄ ir dydį, privatumo neužtikrinimas naudojantis sanitariniu mazgu, leidžia pažeidimÄ tik pripažinti, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1310-525/2017). EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, taip pat neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieÅ¡ LietuvÄ , 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99).

IÅ¡samiai bei visapusiÅ¡kai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, atlikęs iÅ¡samiÄ teisės normų, reglamentuojančių asmenų laikymo laisvės atėmimo vietose higienos ir buitinio aprÅ«pinimo sÄ lygų analizę, atsižvelgęs į LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl tinkamo asmenų kalinimo, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nors pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas netinkamomis kalinimo sÄ lygomis (pažeidžiant jo privatumÄ naudojantis sanitariniu mazgu), tačiau tik tris paras ir kameroje kartu su juo nesant apgyvendintų kitų asmenų, nesant įrodymų, kad atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgęsis, teismas sprendžia, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Tokiu bÅ«du pripažintina, kad buvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos įstaigoje sÄ lygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo R. G. skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo R.

G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sÄ lygas buvo pažeista, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 Rimantas Giedraitis