dcee75a2-a280-44d7-8376-3476bcbfbd5e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-2099-392/2011Proceso Nr. 2-02-07334-2010-7Procesinio sprendimo kategorijos: 11.6.4.; 11.9.5.; 11.9.6. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. gruodžio 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės ir A. K., sekretorė V. K., dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui advokatui E. S., atsakovo atstovei A.

D., apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-554-592/2011 pagal ieÅ¡kovo A. A. ieÅ¡kinį atsakovui Valstybiniam mokslinių tyrimų institutui Fizinių ir technologijos mokslų centrui dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

Ieškovas A. A. pareikštu patikslintu ieškiniu teismo prašė:

1) pripažinti negaliojančiu atsakovo 2010-06-30 įsakymo Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“ 1.1 papunktį, kuriuo buvo panaikintas vyresniojo mokslo darbuotojo 0,7 etatas;

2) pripažinti neteisėtu darbo sutarties nutraukimÄ ;

3) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ vyresniojo mokslo darbuotojo pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

5) priteisti iš atsakovo ieškovui 6.000 Lt neturtinei žalai atlyginti;

6) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas nurodė, kad nuo 1994-10-01 nepertraukiamai dirbo Puslaidininkių fizikos institute, kuris vėliau buvo reorganizuotas į Valstybinį mokslinių tyrimų institutÄ Fizinių ir technologijos mokslų centrÄ , pagrindinėse pareigose vyresniuoju mokslo darbuotoju, o papildomose pareigose – Konstruktorinio – technologinio skyriaus virÅ¡ininku. 2010-04-27 atsakovas priėmė Ä®sakymÄ Nr. A-14 „Dėl padalinio panaikinimo“, kuriuo nuo 2010-08-30 buvo panaikintas Konstruktorinis – technologinis skyrius. 2010-04-30 Ä®spėjimu apie darbo sutarties nutraukimÄ Nr. 12 atsakovas apie tai pranešė ieÅ¡kovui.

Taip pat informavo, kad, panaikinus minėtÄ skyrių ir Å¡io skyriaus virÅ¡ininko etatÄ , ieÅ¡kovo darbo funkcijų vykdymas tapo nereikalingas, ir įspėjo ieÅ¡kovÄ , kad su juo sudaryta darbo sutartis bus nutraukta nuo 2010-06-30. 2010-05-03 ieÅ¡kovas pateikė atsakovui tris pareiÅ¡kimus, kuriais aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ , kad jo atleidimas iÅ¡ darbo yra neteisėtas. 2010-06-02 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui siÅ«lymÄ dėl perkėlimo į Epitaksinių struktÅ«rų laboratorijÄ , su kuriuo ieÅ¡kovas sutiko.

Nepaisant to, 2010-06-08 Ä®sakymu Nr. P-89 „Dėl A. A. darbo sutarties nutraukimo“ atsakovas nuo 2010-06-30 atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ vyresniojo mokslo darbuotojo ir Konstruktorinio – technologinio skyriaus virÅ¡ininko pareigų. IeÅ¡kovas nurodė, kad vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijos ir toliau yra vykdomos, Å¡is etatas nebuvo panaikintas, be to, nebuvo konkrečių struktÅ«rinių pertvarkymų, kurie galėtų bÅ«ti laikomi svarbia priežastimi nutraukti tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo sudarytÄ terminuotÄ darbo sutartį vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti.

Kadangi ieÅ¡kovo vykdytos vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijos yra toliau vykdomos, jų atlikimas yra reikalingas ir ieÅ¡kovas galėjo bÅ«ti perkeltas į kitas pareigas. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad dėl neteisėto atleidimo patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , buvo pakenkta jo reputacijai, todėl atlygintina ir neturtinė žala.Atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras prašė patikslinto ieÅ¡kinio netenkinti. Nurodė, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 302 „D.

C. instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto reorganizavimo“ Å¡ie trys institutai buvo reorganizuoti į Valstybinį mokslinių tyrimų institutÄ Fizinių ir technologijos mokslų centrÄ . Å is nutarimas įtvirtino numatomÄ Fizinių ir technologijos mokslų centro struktÅ«rÄ , kurioje Konstruktorinio – technologinio skyriaus nebėra, todėl 2010-04-27 buvo priimtas įsakymas minėtÄ skyrių panaikinti. Kadangi panaikinus Konstruktorinį – technologinį skyrių, Å¡io skyriaus virÅ¡ininko ir vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijos yra nebeatliekamos, struktÅ«rinis pertvarkymas buvo pakankama ir teisėta priežastis atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ Å¡ių pareigų, o ieÅ¡kovo palikimas darbe iÅ¡ esmės bÅ«tų pažeidęs darbdavio interesus.

Atsakovas taip pat nurodė, kad pasiÅ«lė ieÅ¡kovui eiti analogiÅ¡kas vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas Epitaksinių struktÅ«rų laboratorijoje nuo 2010-06-07, tačiau ieÅ¡kovas nesutiko, todėl, suėjus įspėjimo terminui, 2010-06-30 ieÅ¡kovas buvo atleistas. Atsakovas pažymėjo, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu neatliko jokių žeminančių ar užslėptai nukreiptų pažeminti ar įskaudinti ieÅ¡kovÄ veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo metu jam buvo padaryta moralinė žala.

Be to, ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo teisėtai, todėl nėra bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų jo reikalaujamai neturtinei žalai priteisti.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro struktÅ«roje nenumatytas Konstruktorinis – technologinis skyrius, todėl atsakovas turėjo teisę spręsti dėl Å¡io skyriaus ir atitinkamų etatų panaikinimo bei darbuotojų atleidimo.

Teismas pažymėjo, kad atsakovo įstatuose nenumatyta, jog tik atsakovo valdymo organui – Mokslo tarybai – suteikta teisė spręsti klausimÄ dėl etatų panaikinimo, todėl ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad kitas atsakovo valdymo organas – direktorius – buvo nekompetentingas spręsti Å¡io klausimo. Teismas sprendė, kad ginčijamų struktÅ«rinių pertvarkymų pagrįstumÄ ir realumÄ patvirtina byloje esantys įrodymai, o ir ieÅ¡kovas sutiko, kad pagrįstai buvo naikinamas Konstruktorinis – technologinis skyrius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-17 nutarimas Nr. 302 „D. C. instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto reorganizavimo“, kurio pagrindu vyko reorganizavimas, suponavęs ir Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimÄ , patvirtina, kad buvo ypatingas atvejis atleisti ieÅ¡kovÄ , kadangi jo palikimas darbe iÅ¡ esmės pažeistų darbdavio interesus, nes ieÅ¡kovo vykdytos funkcijos tapo nebereikalingos. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovui buvo siÅ«lomas kitas darbas, į kurį jis sutiko pereiti tik po Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimo, tačiau palikti darbuotojÄ dar apie du mėnesius dirbti padalinyje, dėl kurio likimo jau buvo nuspręsta, yra netikslinga ekonomine prasme.

Atsakovas įvykdė pareigÄ laiku įspėti ieÅ¡kovÄ apie bÅ«simÄ atleidimÄ , siÅ«lė jam kitÄ darbÄ , todėl ieÅ¡kovas privalėjo atsižvelgti į protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principus, kooperuotis ir bendradarbiauti su darbdaviu, kad bÅ«tų tinkamai užtikrinti darbuotojo ir darbdavio interesai. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo atleistas teisėtai. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. A. praÅ¡o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti pilnai.

IeÅ¡kovas sutiko su teismo iÅ¡vada, kad jis neginčija pas atsakovÄ vykusių struktÅ«rinių pertvarkymų ir to, kad po jų buvo naikintas Konstruktorinis – technologinis skyrius, tačiau teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Teismas nepagrįstai nevertino esminės bylos aplinkybės, kad nurodyto skyriaus virÅ¡ininko ir vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybės yra dvi atskiros pareigybės, o skyriaus panaikinimas turi įtakos tik ieÅ¡kovo galimybei užimti skyriaus virÅ¡ininko pareigas ir visiÅ¡kai neturi jokios įtakos jo kaip vyresniojo mokslo darbuotojo pareigų atlikimui.

Abiem Å¡ioms pareigybėms yra parengtos atskiros pareigybinės instrukcijos, mokslo darbuotojo darbo funkcijos nėra siejamos su konkrečiu darbovietės struktÅ«riniu padaliniu, o nustatomos specifinės darbo funkcijos, kurias mokslo darbuotojas gali atlikti savarankiÅ¡kai. Todėl po Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimo ieÅ¡kovas ir toliau galėjo vykdyti vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybei priskirtas funkcijas. Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo svarbios priežasties nutraukti su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms užimti, nes nebuvo realaus struktÅ«rinio pertvarkymo, panaikinančio ieÅ¡kovo užimtÄ vyresniojo mokslo darbuotojo pareigybę.

IeÅ¡kovas taip pat nurodė, kad teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su darbdavio pareigos siÅ«lyti atleidžiamam darbuotojui kitÄ darbÄ vykdymu. IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai atsakovui nurodė, kad sutinka bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ , todėl esant realiai galimybei ieÅ¡kovÄ perkelti į kitÄ darbÄ , atsakovas privalėjo tai padaryti. Jeigu atsakovo netenkino ieÅ¡kovo sÄ lyga dėl datos, kada jis turi bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ , atsakovas galėjo iÅ¡aiÅ¡kinti, kad ieÅ¡kovas arba turi sutikti su atsakovo pasiÅ«lymu dėl kito darbo arba jo atsisakyti.

IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovas jam daugiau kito darbo nebesiÅ«lė, nors tokiÄ pareigÄ turėjo iki pat ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo. Teismas taip pat padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovui buvo ekonomiÅ¡kai netikslinga, jog ieÅ¡kovas dar du mėnesius dirbtų Konstruktorinio – technologinio skyriaus virÅ¡ininku, nes neįvertino tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas už Å¡io skyriaus virÅ¡ininko pareigas nuo 2010-01-01 darbo užmokesčio negaudavo, be to, pats skyrius veikė iki pat jo panaikinimo.

Atsakovas neįrodė, kad ieÅ¡kovas, kaip vyresnysis mokslo darbuotojas, buvo nereikalingas ir jog jo tolimesnis palikimas darbe pažeistų atsakovo interesus, todėl nebuvo jokio ypatingo atvejo, suteikiančio teisę nutraukti su ieÅ¡kovu terminuotÄ darbo sutartį. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad iÅ¡ darbo buvo atleistas pagal 2010-06-08 įsakymÄ , o jo užimtas etatas buvo panaikintas pagal 2010-06-30 įsakymÄ . Taigi, pirma ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo, o po to buvo panaikintas jo užimtas etatas. Todėl, teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai buvo atleistas iÅ¡ darbo, kaip pasekmė turi panaikintas ir minėto įsakymo 1.1 punktas.

Be to, Å¡is įsakymas naikintinas ir dėl to, kad atsakovo direktorius, pagal jam priskirtas funkcijas, neturėjo teisės naikinti ieÅ¡kovo užimto vyresniojo mokslo darbuotojo etato. Atsakovas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimas nulėmė tai, jog ieÅ¡kovo tiesioginio darbo (vyresniojo mokslo darbuotojo) ir papildomo administracinio pobÅ«džio darbo (nurodyto skyriaus virÅ¡ininko) atlikimas tapo nebereikalingas.

Ypatingas atvejis atleisti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ nurodytų pareigų buvo Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimas kaip Fizinių ir technologijos mokslų centro reorganizavimo pasekmė. Nurodyto skyriaus panaikinimas buvo realus, skyriaus vykdyta veikla nėra tęsiama nei viename naujai suformuotame Fizinių ir technologijos mokslų centro struktÅ«riniame padalinyje, todėl tolimesnis ieÅ¡kovo palikimas darbe reikÅ¡tų tokio darbuotojo faktinę prastovÄ , o tai lemtų atsakovo patiriamus darbuotojo atlyginimo dydžio nuostolius, kas iÅ¡ esmės pažeistų jo turtinius interesus.

Atsakovas taip pat nurodė, kad Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūriniu pertvarkymu buvo siekiama sutelkti turimus materialiuosius ir žmogiškuosius išteklius. Tuo tarpu panaikinant Konstruktorinį – technologinį skyrių buvo žinoma, kad šis skyrius veikė neefektyviai ir skyriaus veikla neatitiko po reorganizavimo Fizinių ir technologijos mokslų centro veiklai keliamų standartų. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo teiginys, jog po įvykdyto centro reorganizavimo jis ir toliau galėjo atlikti vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijas, yra neįrodytas.

Vien tai, kad vyresniojo mokslo darbuotojo pareiginėje instrukcijoje nėra įvardintas šios pareigybės priskyrimas panaikintam Konstruktoriniam – technologiniam skyriui, neleidžia daryti prielaidos, kad ieškovas būtų galėjęs dirbti bet kuriame kitame Fizinių ir technologijos mokslų centro skyriuje ar laboratorijoje. Mokslo darbuotojai specializuojasi dirbti atitinkamoje mokslinių tyrimų ar eksperimentinės plėtros srityje, o kiekvienas centro darbuotojas (tiek mokslo darbuotojai, tiek ne mokslo darbuotojai) yra priskirtas atitinkamam struktūriniam padaliniui.

Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti Ä®sakymo Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“ 1.1. papunktį yra nepagrįstas. Laikotarpiu nuo įsakymo dėl ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priėmimo iki ginčijamo įsakymo Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“ priėmimo pats ieÅ¡kovas užėmė vyresnio mokslo darbuotojo etatÄ . Atsakovas negalėjo tÄ pačiÄ dienÄ priimti įsakymo dėl ieÅ¡kovo darbo sutarties nutraukimo ir tÄ pačiÄ dienÄ panaikinti jo užimto 0,7 etato, nes tokiu atveju ieÅ¡kovas nebÅ«tų galėjęs dirbti jam likusio dirbti laiko.

Tuo tarpu atsakovo direktorius, priimdamas ginčijamÄ Ä¯sakymÄ Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“, nevirÅ¡ijo savo įgaliojimų. Atsakovo nuomone, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Konstruktorinio – technologinio skyriaus virÅ¡ininkas yra atskira savarankiÅ¡ka pareigybė. Skyriaus virÅ¡ininko pareigos buvo papildomos administracinės pareigos, už kurių vykdymÄ ieÅ¡kovui mokėtas priedas prie jo kaip vyresniojo mokslo darbuotojo tarnybinio atlyginimo. Be to, su ieÅ¡kovu nebuvo sudaryta darbo sutartis dėl jo kaip skyriaus virÅ¡ininko pareigų ėjimo, o Fizinių ir technologijos mokslų centre nėra įsteigti etatai užimti skyrių vadovų pareigoms, nes vadovavimas atitinkamam skyriui yra laikomas papildomu administraciniu darbu ir nėra laikomas atskira pareigybe.

Atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog įstatymai nenumato reikalavimo, atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo dėl įstaigos struktÅ«rinių pertvarkymų, darbuotojo atleidimo datos susieti su padalinio, kuriame dirbo atleidžiamas darbuotojas, panaikinimo data, atsakovas teisėtai nesusiejo ieÅ¡kovo atleidimo datos su Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimo data. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo įspėjimo laikotarpiu pasiÅ«lė jam analogiÅ¡kas darbo Epitaksinių struktÅ«rų laboratorijoje sÄ lygas, kurios buvo numatytos ieÅ¡kovo darbo sutartyje vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms eiti.

IeÅ¡kovas, sutikdamas su pasiÅ«lymu, pateikė atsakovui savo sÄ lygÄ , t.y. terminÄ , nuo kurio jis sutiktų bÅ«ti perkeltas į minėtÄ laboratorijÄ . Taip ieÅ¡kovas pageidavo dar du mėnesius eiti nereikalingas vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas Konstruktoriniame – technologiniame skyriuje ir gauti už tai atlyginimÄ be jokio pagrindo. Nors ieÅ¡kovas nuo 2010-01-01 nebegavo priedo už papildomų Å¡io skyriaus virÅ¡ininko pareigų atlikimÄ , tačiau jam kaip vyresniajam mokslo darbuotojui buvo mokamas darbo užmokestis už jo tiesioginį darbÄ , todėl atsakovas bÅ«tų patyręs finansinių nuostolių dar dviem mėnesiams palikęs ieÅ¡kovÄ dirbti skyriuje vyresniojo mokslo darbuotojo pareigose.

Atsakovo direktorius ieÅ¡kovui pateikė tiek pasiÅ«lymų dėl perėjimo į kitÄ darbÄ , kiek realiai galėjo. IeÅ¡kovo A. A. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos medžiaga patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovo A. A. ir atsakovo tuometinio Puslaidininkių fizikos instituto (nuo 2010-04-07 Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro) 2007-03-03 buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr. 775, kurios pagrindu ieÅ¡kovas užėmė Konstruktorinio – technologinio skyriaus vyresniojo mokslo darbuotojo pareigas (t. 1, b.l. 9-12).

Å i darbo sutartis nuo 2010-06-30 nutraukta DK 129 straipsnio 2 dalies pagrindu (t. 1, b.l. 15, 20). IeÅ¡kovas praÅ¡o teismo pripažinti jo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir nepagrįstu motyvuojant tuo, kad nebuvo svarbių priežasčių ir ypatingo atvejo, kuriuo grindžiamas darbo sutarties nutraukimas, be to, atsakovas turėjo galimybę perkelti ieÅ¡kovÄ Ä¯ kitÄ darbÄ . DK 129 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimÄ darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės. Å is darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikra juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį.

Ä® juridinių faktų sudėtį, nutraukiant terminuotÄ darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, įeina 1) svarbios priežasties ir ypatingo atvejo buvimas (DK 129 straipsnio 1 ir 5 dalys);

2) faktas, kad darbuotojas jo sutikimu negali bÅ«ti perkeltas į kitÄ darbÄ ;

3) tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (DK 130 straipsnis). Sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginÄÄ dėl darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimÄ , buvimÄ (CPK 178 straipsnis), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iÅ¡ darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį DK 129 straipsnyje nustatytu pagrindu.

Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį nurodytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktÄ , dėl kurio darbuotojas negali tęsti darbo, bei nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių bÅ«tina nutraukti su darbuotoju neterminuotÄ darbo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-04 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2006). Nagrinėjamo ginčo atveju, turi bÅ«ti įrodytas ir ypatingo atvejo buvimas, nes buvo nutraukta terminuota darbo sutartis.DK nepateikta svarbių priežasčių, kurioms esant darbdaviui leidžiama nutraukti darbo sutartį, sÄ raÅ¡o.

DK 129 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad svarbiomis gali bÅ«ti pripažįstamos tik tos aplinkybės, kurios yra susijusios su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais gebėjimais, jo elgesiu darbe. Darbo sutartis taip pat gali bÅ«ti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų ir dėl panaÅ¡ių svarbių priežasčių. Nutraukiant darbo sutartį dėl darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, pastarieji turi bÅ«ti įforminti kompetentingo organo sprendimu bei realÅ«s.Nagrinėjamoje byloje atsakovas, įrodinėdamas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo priežastis – struktÅ«rinius pertvarkymus, bei jų svarbÄ , pateikė į bylÄ tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos įrodymus, nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010-03-17 nutarimo Nr. 302 „D. C. instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto reorganizavimo“ (t. 1, b.l.

74) pagrindu sujungimo bÅ«du reorganizuoti Chemijos institutas, Fizikos institutas ir Puslaidininkių fizikos institutas. Vietoj buvusių trijų atskirų institutų įsteigtas Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras. Remiantis minėtu nutarimu Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus 2010-04-27 įsakymu Nr. A-14 „Dėl padalinio panaikinimo“, keičiant Fizinių ir technologijos mokslų centro struktÅ«rÄ , buvo nuspręsta nuo 2010-08-30 panaikinti Å¡io centro Konstruktorinį – technologinį skyrių (t. 1, b.l. 14).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad šis įsakymas priimtas pagrįstai ir kompetentingo asmens. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, su tuo sutinka ir ieškovas, kad panaikinto Konstruktorinio – technologinio skyriaus veikla nėra tęsiama ar perduota kitiems Fizinių ir technologijos mokslų centro struktūriniams padaliniams, šio skyriaus funkcionavimas nenumatytas centro struktūroje, kuri buvo patvirtinta 2011-01-12 Mokslo tarybos posėdyje (t. 1, b.l. 50, 74-82, t. 4, b.l. 45-47). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo vykdyti struktūriniai pertvarkymai buvo realūs ir atlikti pagrįstai.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais, kad nurodyto skyriaus panaikinimas neturėjo jokios įtakos jo kaip vyresniojo mokslo darbuotojo pareigų atlikimui, todėl ieÅ¡kovas galėjo tęsti mokslinį darbÄ net ir įvykus struktÅ«riniams pertvarkymams. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas nuo pat 1994-10-01 nepertraukiamai dirbo vyresniuoju mokslo darbuotoju bÅ«tent Konstruktoriniame – technologiniame skyriuje. Tai akivaizdžiai matyti ir iÅ¡ jo darbo sutarties (t. 1, b.l. 9). Be to, kaip motyvuotai paaiÅ¡kino atsakovas, kiekvienas mokslo darbuotojas, atsižvelgiant į jo kvalifikacijÄ ir specializacijÄ , yra priskiriamas konkrečiam Fizinių ir technologijos mokslų centro struktÅ«riniam padaliniui (skyriui, laboratorijai ir pan.), kurio veiklos pobÅ«dis yra artimiausias Å¡io darbuotojo kvalifikacijai ir specializacijai.

BÅ«tent dėl Å¡ios priežasties atsakovas siÅ«lė ieÅ¡kovui pereiti dirbti į Epitaksinių struktÅ«rų laboratorijÄ , o ieÅ¡kovas su siÅ«lymu sutiko. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks struktÅ«rinis pasiskirstymas yra svarbus ir tam, kad darbdavys galėtų tinkamai įgyvendinti įstatyme nustatytÄ pareigÄ organizuoti darbuotojų darbÄ (DK 229 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad Fizinių ir technologijos mokslų centro Konstruktorinio – technologinio skyriaus, kuriame pagal ginčo Å¡alių sudaryta darbo sutartį buvo ieÅ¡kovo darbo vieta, panaikinimas pripažintina svarbia priežastimi, suteikusia teisę atsakovui spręsti klausimÄ dėl darbo santykių su ieÅ¡kovu nutraukimo DK 129 straipsnio pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Fizinių ir technologijos mokslų centro direktoriaus 2010-06-30 įsakymas Nr. P-129.5 „Dėl pareigybių panaikinimo“ (t. 3, b.l. 129), kuriuo buvo panaikintas ieÅ¡kovo užimtas vyresniojo mokslo darbuotojo etatas yra priimtas kompetentingo organo, kadangi nurodyto centro įstatų 22 punkte įtvirtinta direktoriaus kompetencija spręsti su darbo santykiais susijusius klausimus (t. 1, b.l. 83-90), be to tokie vadovo veiksmai buvo sÄ lygoti Vyriausybės 2010-03-17 nutarimo Nr. 302, todėl jiems Mokslo tarybos pritarimo nereikėjo.

Å is įsakymas pagrįstai buvo priimtas tik tuomet, kai atsakovas nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį, nes anksčiau to padaryti (dar dirbant ieÅ¡kovui) nebuvo objektyvių galimybių, todėl naikinti ginčijamo įsakymo nėra jokio teisinio pagrindo. Be to tokio savo reikalavimo apeliacinės instancijos teisme nebepalaikė ir ieÅ¡kovas.Atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas įrodė byloje egzistuojant ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnio 1 ir 4 dalis pagrindÄ , nes atlikti atsakovo struktÅ«riniai pertvarkymai, sÄ lygoti Vyriausybės nutarimo, pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju, sudariusiais darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo pagrindÄ .

Å i iÅ¡vada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2004; 2011-01-25 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2011; 2011-10-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2011).Nepaisant to, teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties nutraukimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ lemia ne tik įstatyme nustatyto pagrindo nutraukti darbo santykius buvimas, bet ir tinkamai įvykdyta atleidimo iÅ¡ darbo procedÅ«ra.

Minėta, kad viena iÅ¡ privalomų sÄ lygų atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį yra tai, jog darbuotojo jo sutikimu negalima perkelti į kitÄ darbÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį, turi pareigÄ ieÅ¡koti galimybių perkelti atleidžiamÄ iÅ¡ darbo darbuotojÄ Ä¯ kitÄ darbÄ ir, esant darbuotojo sutikimui, jį perkelti į kitÄ darbÄ , o Å¡iÄ pareigÄ darbdavys privalo vykdyti per visÄ numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, įskaitant darbuotojo atleidimo iÅ¡ darbo dienÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2004).

Taigi, darbdavys privalo iki pat faktinio atleidimo iÅ¡ darbo ieÅ¡koti galimybės tokį darbuotojÄ perkelti jo sutikimu dirbti į kitÄ darbÄ , ir tik darbuotojui nesutinkant dirbti siÅ«lomo darbo arba jeigu darbdavys negali pasiÅ«lyti darbuotojui darbo dėl laisvų darbo vietų nebuvimo gali jį atleisti iÅ¡ darbo. DK 129 straipsnio pažeidimu bÅ«tų laikoma, jeigu darbuotojui nebÅ«tų suteikta visa informacija apie laisvas darbo vietas įmonėje, nebÅ«tų svarstomi jo pageidavimai dėl perėjimo dirbti į kitÄ darbÄ arba be pagrindo jis nebÅ«tų suteiktas ir panaÅ¡iais atvejais.Byloje esanti medžiaga ir ginčo Å¡alių paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovas 2010-06-02 raÅ¡tu pasiÅ«lė ieÅ¡kovui perkelti jį dirbti į Epitaksinių struktÅ«rų laboratorijÄ nuo 2010-06-07 (t. 1, b.l. 19).

IÅ¡ raÅ¡te esančių ranka darytų įrašų matyti, kad ieÅ¡kovas sutiko su Å¡iuo pasiÅ«lymu su ta sÄ lyga, jog perkėlimas įvyktų tik 2010-08-31, tai yra po Konstruktorinio – technologinio skyriaus panaikinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ieÅ¡kovo nurodyta sÄ lyga, atsižvelgiant į tai, jog Konstruktorinis – technologinis skyrius, kurio vadovu ieÅ¡kovas buvo, buvo panaikintas tik nuo 2010-08-30, buvo teisėta ir pagrįsta. Tuo tarpu atsakovas elgėsi neteisėtai ir nesÄ Å¾iningai, kadangi nutraukė su ieÅ¡kovu sudarytÄ darbo sutartį neatsižvelgdamas ir neapsvarstydamas ieÅ¡kovo, nors ir sÄ lyginio, tačiau visgi sutikimo bÅ«ti perkeltu dirbti į Epitaksinių struktÅ«rų laboratorijÄ .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovas, esant galimybei, galėjo ir turėjo bÅ«ti perkeltas dirbti į nurodytÄ laboratorijÄ . Net ir tuo atveju, jeigu atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo nurodytu perkėlimo laiku, elgdamasis sÄ Å¾iningai ir laikydamasis Å¡alių bendradarbiavimo pareigos, atsakovas apie tai privalėjo praneÅ¡ti ieÅ¡kovui ir pakartotinai pasiÅ«lyti jam pakeisti darbo vietÄ nedelsiant. Tačiau, kaip nurodė abi ginčo Å¡alys, darbo sutartis buvo nutraukta nevedant jokių derybų ar diskusijų ir nesant jokio atsakovo praneÅ¡imo, kad jis su ieÅ¡kovo iÅ¡keltomis sÄ lygomis nesutinka, ir tik dėl Å¡ios priežasties jį atleis.

Apibendrinus visÄ tai, kas aukščiau iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovo struktÅ«riniai pertvarkymai ir pripažintini svarbia priežastimi ir ypatingu atveju inicijuoti darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimÄ , tačiau atleidžiant ieÅ¡kovÄ buvo pažeista darbo sutarties nutraukimo procedÅ«ra, nes esant galimybei ir ieÅ¡kovo sutikimui, atsakovas neperkėlė jo į kitÄ darbÄ , todėl laikytina, kad atsakovas darbo sutartį su ieÅ¡kovu nutraukė neteisėtai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovui palikti ieÅ¡kovÄ dar apie du mėnesius dirbti skyriuje, dėl kurio likimo jau buvo nuspręsta, buvo netikslinga ekonomine prasme, todėl atsakovas turėjo teisę nevertinti ieÅ¡kovo sÄ lyginio sutikimo bÅ«ti perkeltam į kitÄ darbÄ tik po Å¡io skyriaus panaikinimo, yra nepagrįsta ir neteisėta.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, naikintinas ir priimamas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu ir kompensacijos priteisimo tenkintinas. DK 297 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iÅ¡ darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytÄ tvarkÄ , teismas grÄ Å¾ina jį į pirmesnį darbÄ ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Pagal DK 297 straipsnio 4 dalį, jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, tai priima sprendimÄ pripažinti darbo sutarties nutraukimÄ neteisėtu ir priteisia jam DK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

IeÅ¡kovas praÅ¡o jį grÄ Å¾inti į darbÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo darbo vieta neiÅ¡liko, jis yra pensinio amžiaus, tarp ginčo Å¡alių susiklostė įtempti konfliktiniai santykiai, tokiÄ restitucijÄ taikyti netikslinga, todėl parinktinas kitas ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«das – ieÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo.

IeÅ¡kovo vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis – 78,86 Lt, vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 1.577,14 Lt (t. 4, b.l. 99). IeÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2010-07-01 iki 2011-12-01 sudaro 26.811,38 Lt (1.577,14 x 17 mėn.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti 6.000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl neteisėto atleidimo jis patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , pažeminimÄ , buvo pakenkta jo reputacijai. Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo pagrindas ir darbuotojo atleidimo aplinkybės yra tokios, kurios pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, kaip turtinės žalos atlyginimu priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , pripažinimu atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimu į darbÄ darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama.

Neturtinės žalos atlyginimÄ darbo teisniuose santykiuose reglamentuoja DK 250 ir CK 6.250 straipsniai. IÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų ir bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovas pas atsakovÄ nepertraukiamai dirbo daugiau kaip 17 metų, drausminių nuobaudų neturėjo, be to yra pensinio amžiaus. Ä®vertinusi Å¡ias aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas neabejotinai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nestabilumo darbo santykiuose jausmÄ bei neužtikrintumÄ savo ateitimi.

Be to, dėl pergyvenimų susijusių su nagrinėjamu ginču jis patyrė sveikatos sutrikimų (t.4, b.l.3), todėl yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2.000 Lt neturtinei žalai atlyginti.IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio palÅ«kanas iki teismo sprendimo priėmimo dienos netenkintinas, kadangi jo praradimai yra kompensuojami priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo paskelbimo dienos.

PalÅ«kanos ieÅ¡kovui priteistinos CK 6,37 str. 2 d. pagrindu nuo sprendimo priėmimo dienos, tuo atveju jei atsakovas jo nevykdytų.Patenkinus ieÅ¡kovo skundÄ iÅ¡ atsakovo priteistinos atstovavimo iÅ¡laidos, kurios atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ ir atliktų procesinių veiksmų skaičių mažintinos iki 3.000 litų (ieÅ¡kovas patyrė 4.000 Lt iÅ¡laidų). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ė: Apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . Pripažinti 2007-03-30 darbo sutarties Nr. 775 nutraukimÄ pagal DK 129 straipsnio 2 dalį tarp ieÅ¡kovo A. A. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (į.k. 302496128) neteisėtu. Laikyti, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo 2011-12-01. Priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ieÅ¡kovui A.

A. 26.811,38 Lt (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių aÅ¡tuonių Å¡imtų vienuolikos litų 38 centų) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos (2010-06-30) iki teismo sprendimo paskelbimo dienos ir 2.000 Lt neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo visiÅ¡ko įvykdymo.Priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro ieÅ¡kovui A.

A. 3.000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kolegijos pirmininkas                                                                               Virginijus Kairevičius Teisėjos                                                                                                         Dalia Kačinskienė Andrutė Kalinauskienė