dcedc1eb-b608-40b8-894d-e9ccf65842c9 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-313-844/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31723-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.5.1; 1.1.5.4; 1.1.6.2; 1.2.26.2; 2.1.7.4; 2.1.14; 2.1.15.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Laimos Šeputienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rimantei Litvinavičiūtei, dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei, nuteistajam R.

G., jo gynėjai advokatei Angelei Fominienei, nuteistajam L. A., jo gynėjui advokatui Ryčiui Å imkui, nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. atstovui advokatui Kęstučiui Dobilui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų L. A. ir R. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant jos sÄ lygas: bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei įpareigojant nuteistÄ jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

L. A. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – palikta nepakeista, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinama. R. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nuteistas 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant jam intensyviÄ priežiÅ«rÄ , nustatant jos sÄ lygas: bÅ«ti namuose gyvenamosios vietos adresu nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei įpareigojant nuteistÄ jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ .

R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktos nepakeistos, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinamos. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas ir priteista solidariai iš nuteistųjų L. A. ir R. G. 1 118,08 Eur nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas A. M. naudai. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš nuteistųjų L.

A. ir R. G. 2 000,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas A. M. naudai. Kita civilinio ieškinio dalis dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta, kaip nepagrįsta. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. M. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš nuteistųjų L. A. ir R. G. 1 000,00 Eur nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimas V. M. naudai. Kita civilinio ieškinio dalis dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesta, kaip nepagrįsta.

Pripažintos nukentėjusiojo A. M. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir išieškota solidariai iš nuteistųjų L. A. ir R. G. 700,00 Eur A. M. naudai. Pripažintos nukentėjusiojo V. M. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti proceso išlaidomis ir išieškota solidariai iš nuteistųjų L. A. ir R. G. solidariai 700,00 Eur V. M. naudai. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. L. A. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 00.55 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. G. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais – nenustatytam asmeniui tyčia galva smÅ«giavus nukentėjusiajam A. M. į kairės pusės smilkinį, R. G. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. M. į nugarÄ bei vienÄ kartÄ kumščiu sudavus nukentėjusiajam V.

M. į kaklÄ , po to, nenustatytam asmeniui tyčia kumščiu ne mažiau du kartus sudavus A. M. į įvairias kÅ«no vietas, jis, tai yra L. A., tyčia kumščiu ne mažiau du kartus sudavė A. M. į įvairias kÅ«no vietas, po to tęsiant nusikalstamus veiksmus (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis, tai yra L. A., R. G. ir nenustatytas asmuo bendrais veiksmais, tyčia ne mažiau 10 kartų kumščiais sudavė ir ne mažiau du kartus įspyrė nukentėjusiajam A. M. į įvairias kÅ«no vietas, po to, jis, tai yra L.

A., tyčia kumščiu ne mažiau vienÄ kartÄ sudavė nukentėjusiajam V. M. į rankÄ , R. G. tyčia kumščiu ne mažiau du kartus sudavus nukentėjusiajam V. M. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, nenustatytam asmeniui tyčia, ne mažiau tris kartus įspyrus nukentėjusiajam V. M. į kojas bei vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ , R. G. tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavus nukentėjusiajam A. M. į krÅ«tinę, į saulės rezginį, o pastarajam nukritus, R. G. tyčia ne mažiau du kartus įspyrus nukentėjusiajam A.

M. į įvairias kÅ«no vietas bei nenustatytam asmeniui tyčia ne mažiau tris kartus įspyrus nukentėjusiajam A. M. į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais padarant: nukentėjusiajam A. M. poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, deÅ¡inės akies vokuose, kaktoje, deÅ¡inio žasto srityje, deÅ¡inio peties srityje, kairio žasto srityje, deÅ¡inės Å¡launies srityje, juosmens srityje, kairio vidinio kulkÅ¡nelio srityje, kairio kelio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairio klubo srityje, muÅ¡tinė žaizda kairio antakio srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, deÅ¡inio kelio srityje, juosmens srityje, taip nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo A.

M. sveikatÄ ; bei nukentėjusiajam V. M. padarant poodines kraujosruvas deÅ¡inio žando srityje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio dilbio srityje, taip nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. M. sveikatÄ ; po to, elgiantis vandaliÅ¡kai – jis, tai yra L. A., kartu su R. G. ir nenustatytu asmeniu tyčia spardė nukentėjusiojo A. M. automobilį, iÅ¡daužė deÅ¡inės pusės priekinį keleivio pusės žibintÄ , įlenkė keleivio pusės galinį sparnÄ , įlenkė keleivio pusės priekines dureles ir vairuotojo pusės galines durelės, tuo padarė nukentėjusiajam A.

M. 318,61 Eur dydžio turtinę žalÄ , Å¡iais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį 2. R. G. pagal BK 284 straipsnį nuteistas už tai, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d., apie 00.55 val., vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. A. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, įžūliais veiksmais – nenustatytam asmeniui tyčia galva smÅ«giavus nukentėjusiajam A. M. į kairės pusės smilkinį, jis, tai yra R.

G., tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. į nugarÄ , po to, vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam V. M. į kaklÄ , po to, nenustatytam asmeniui tyčia kumščiu ne mažiau du kartus sudavus A. M. į įvairias kÅ«no vietas ir L. A. tyčia kumščiu ne mažiau du kartus sudavus A. M. į įvairias kÅ«no vietas, po to, tęsiant nusikalstamus veiksmus (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis, tai yra R. G., nenustatytas asmuo ir L. A. bendrais veiksmais, tyčia nemažiau 10 kartų kumščiais sudavė ir ne mažiau du kartus įspyrė nukentėjusiajam A.

M. į įvairias kÅ«no vietas, po to, L. A. tyčia kumščiu ne mažiau vienÄ kartÄ sudavus nukentėjusiajam V. M. į rankÄ , jis, tai yra R. G., tyčia kumščiu ne mažiau du kartus sudavė nukentėjusiajam V. M. į virÅ¡utinę kÅ«no dalį, po to nenustatytam asmeniui tyčia, ne mažiau tris kartus įspyrus nukentėjusiajam V. M. į kojas bei vienÄ kartÄ Ä¯ kairį Å¡onÄ , jis, tai yra R. G., tyčia vienÄ kartÄ kumščiu sudavė nukentėjusiajam A. M. į krÅ«tinę (saulės rezginį), o pastarajam nukritus, jis, tai yra R.

G., tyčia ne mažiau du kartus įspyrė nukentėjusiajam A. M. į įvairias kÅ«no vietas bei nenustatytam asmeniui tyčia ne mažiau tris kartus įspyrus nukentėjusiajam A. M. į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du bendrais veiksmais padarant: nukentėjusiajam A. M. poodinę kraujosruvÄ kairės akies vokuose, deÅ¡inės akies vokuose, kaktoje, deÅ¡inio žasto srityje, deÅ¡inio peties srityje, kairio žasto srityje, deÅ¡inės Å¡launies srityje, juosmens srityje, kairio vidinio kulkÅ¡nelio srityje, kairio kelio srityje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairio klubo srityje, muÅ¡tinė žaizda kairio antakio srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡inės alkÅ«nės srityje, deÅ¡inio kelio srityje, juosmens srityje, taip nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo A.

M. sveikatÄ ; bei nukentėjusiajam V. M. padarant poodines kraujosruvas deÅ¡inio žando srityje, krÅ«tinėje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, deÅ¡inėje Å¡launyje, deÅ¡inėje blauzdoje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimus deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, deÅ¡inio dilbio srityje, taip nežymiai sutrikdžius nukentėjusiojo V. M. sveikatÄ ; po to elgiantis vandaliÅ¡kai – jis, tai yra R. G., kartu su nenustatytu asmeniu ir L. A. tyčia spardė nukentėjusiojo A. M. automobilį, iÅ¡daužė deÅ¡inės pusės priekinį keleivio pusės žibintÄ , įlenkė keleivio pusės galinį sparnÄ , įlenkė keleivio pusės priekines dureles ir vairuotojo pusės galines durelės, tuo padarė nukentėjusiajam A.

M. 318,61 Eur dydžio turtinę žalÄ , Å¡iais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. vasario 14 d. nuosprendyje konstatavo, kad L. A. ir R. G. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, kaltinamųjų padaryta veika bei jų veiksmuose nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji viešosios tvarkos pažeidimo požymiai, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymius, todėl jie baustini.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. A. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. 4.1. Skunde nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio metu kaltu neprisipažino, nesudavė smūgių kumščiais nukentėjusiems asmenims, jų turto negadino. Jo parodymai yra išsamiai užfiksuoti bylos medžiagoje. Apeliantas, kaip ir keletas kitų asmenų, bandė išskirti konfliktavusius ir besimušančius asmenis.

Tai patvirtino teismo posėdyje ir R. G., ir įvykyje dalyvavę liudytojai A. K. bei M. M.. Teismas neatsižvelgė nei į jo, nei į liudytojų parodymus, o rėmėsi išimtinai tik nukentėjusiųjų parodymais. Patikimais laikė tik tokius nukentėjusiojo A. M. parodymus, kurie neva tai įrodo jo kaltę. Kita nukentėjusiojo A. M. parodymų dalimi teismas nesivadovavo ir laikė juos nepatikimais. Teismo posėdyje apklausiamas nukentėjusysis A. M. nurodė, kad jį sumušė būtent A. B., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nenustačius, kad jis galėjo dalyvauti muštynėse.

Teismas, netikėdamas A. M. parodymais dėl A. B., visiÅ¡kai pilnai tiki A. M. parodymais dėl to, kad apeliantas jam sudavė du smÅ«gius, kai tai prieÅ¡tarauja kitų įvykį mačiusių ir jame dalyvavusių asmenų parodymams. Apie tai, kad konfliktavo ir mušėsi bÅ«tent A. M. ir A. B., nurodo visi įvykio metu buvę asmenys. Taip pat ir liudytojas Å . T., vežęs automobiliu visÄ kompanijÄ , nurodo, kad konfliktas tarp tų neblaivių asmenų prasidėjo jau važiuojant automobiliu. 4.2. Apeliantas skunde nurodė, kad jokių objektyvių jo kaltės įrodymų Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra surinkta, o ir negali bÅ«ti, nes L.

A. nei vieno, nei kito nukentėjusiojo nemušė. Tai, kad 2021 m. gegužės 5 d. asmens parodymo atpažinti protokole užfiksuota, jog nukentėjusysis A. M. atpažino L. A. nereiškia, kad apeliantas jam sudavė smūgius kumščiu. Apeliantas neturėjo jokio tam motyvo, nes anksčiau A. M. nepažinojo, neturėjo jokių reikalų ar konfliktų nei su juo, nei su jo broliu V. M.. Taigi apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik nukentėjusiųjų prieštaringais parodymais, prieštaraujančiais kitų byloje apklaustų asmenų parodymams.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. G. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 14 d. nuosprendį dalyje jo atžvilgiu, nes jis nepadarė nusikalstamos veikos, atitinkančios BK 284 straipsnio sudėtį. 5.1. Skunde nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas atmestinai, o pirmosios instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų bei netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes nėra apelianto veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties.

Skunde akcentavo priežastinio ryÅ¡io nustatymÄ inkriminuojant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Teigė, kad Å¡is požymis buvo vertinamas formaliai, t. y. nebuvo nustatytas nukentėjusiųjų veiksmų ir padarinių bÅ«tinasis priežastinis ryÅ¡ys, taip pat ir tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, nes teismas rėmėsi specialisto iÅ¡vada, nukentėjusiųjų parodymais bei prieÅ¡taringais liudytojų parodymais, o ne byloje nustatytų aplinkybių visuma. TeisiÅ¡kai reikÅ¡mingas priežastinis ryÅ¡ys tai, kad bÅ«tent A.

M. veiksmai / neveikimas buvo pasekmių tiesioginė priežastis, tiesiogiai lėmusi nukentėjusiųjų sužalojimus. Apie jo provokuojančius veiksmus pasisakė ir nuteistieji ir liudytojai. Nukentėjusieji intensyviai rinko duomenis apie visus vakarėlyje dalyvavusius asmenis, buvo susipažinę su jų nuotraukomis socialiniuose tinkluose (Facebook). Mano, kad V. M., būdamas blaivus, turėjo ir galėjo sustabdyti neblaivaus A. M. konfliktinius veiksmus. Apelianto veiksmai atlikti esant būtinajai ginčiai ar būtinajam reikalingumui, jam buvo padaryti sužalojimai (prakirsta galvos oda), galvos trauma neapžiūrėta ir jis nepasiųstas specialisto išvadai gauti.

Mano, kad nukentėjusiojo A. M. sukeltas konfliktas ir suduotas metaliniu raktu / vamzdžiu smÅ«gis įtakojo apelianto emocinę bÅ«senÄ , nes R. G. suduoti smÅ«giai buvo atlikti stresinėje bÅ«senoje, emociÅ¡kai jam sutrikus. Jo suduoti smÅ«giai nukentėjusiesiems turi bÅ«ti traktuojami kaip bÅ«tinoji gintis. 5.2. Taip pat skunde nurodė, kad nebuvo nustatytas faktas kieno aktyviais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata ir apgadintas turtas, taip pat kad apeliantas tyčia siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Nurodė, kad apeliantas neveikė turėdamas tyčiÄ aplinkiniams ar aplinkai demonstruoti nepagarbÄ ; konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo reiÅ¡kėsi nukentėjusiojo santykių aiÅ¡kinimusi, o ne nepasitenkinimu vienas kito elgesiu; konfliktas vyko ne ilgÄ laikÄ laiko trapÄ ; nenustatyta, kad įvykį bÅ«tų matę paÅ¡aliniai asmenys; nėra jokių duomenų, kad bÅ«tų sutrikdytas kitų žmonių poilsis poilsio zonoje ir taip pažeista vieÅ¡a tvarka; negalima perkelti atsakomybės vietoje nenustatyto ikiteisminio tyrimo metu asmens.

Nesant visų nusikaltimo sudėties požymių nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas ir byla nutraukta. Apeliantas mano, kad padaryta veika labiau atitinka ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymius arba turi bÅ«ti spręstina dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo. 5.3. Apelianto vertinimu nėra pagrindo tenkinti ir civilinių ieÅ¡kinių, nes nepakanka duomenų nustatyti, jog visa nukentėjusiųjų nurodyta priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su apelianto padarytais veiksmais, taip pat nėra pakankamų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių visų nukentėjusiųjų pateiktų kainų realumÄ .

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje apeliantai ir jų gynėjai palaikė apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus ir reikalavimus, prašė apeliacinius skundus tenkinti ir juos iÅ¡teisinti. Nukentėjusiųjų V. M. ir A. M. atstovas advokatas ir prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

8. Ä®rodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti. Įvertinęs įrodymus teismas daro išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų.

9. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus pateiktų apeliacinių skundų turinius matyti, kad nuteistieji L. A. ir R. G. apeliaciniuose skunduose neigia padarę jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . L. A. tvirtino, kad jokių smÅ«gių nukentėjusiesiems nesudavė, jų turto negadino, o prieÅ¡ingai, tik bandė iÅ¡skirti konfliktavusius asmenis, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių jo kaltės įrodymų. Nuteistasis R. G. tvirtino, kad jo kaltė neįrodyta, nes nenustatyti visi BK 284 straipsnyje numatyti nusikaltimo sudėties požymiai: kieno aktyviais veiksmais padaryti nukentėjusiesiems sužalojimai ir turto apgadinimas, priežastinis ryÅ¡ys, jo tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Nurodė, kad bÅ«tent nukentėjusieji provokavo konfliktÄ , o jis tik veikė bÅ«tinosios ginties ar bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis, taip pat mano, jog tokia nusikalstama veika atitinka ANK numatytÄ nusižengimÄ arba yra mažareikÅ¡mė. Tačiau, įvertinus tai, kad jokių objektyvių jų kaltę paneigiančių įrodymų nuteistieji nenurodo, spręstina, kad tokiu bÅ«du jie tik savaip interpretuoja byloje nustatytas faktines aplinkybes ir siekia iÅ¡teisinimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

10. Tuo tarpu atsižvelgdama į skundžiamo nuosprendžio motyvus, jų kontekste įvertinusi pirmosios instancijos teismo atliktÄ nuteistųjų iÅ¡keltų versijų vertinimÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo iÅ¡vados padarytos vadovaujantis byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje betarpiÅ¡kai iÅ¡tirtais įrodymais, o baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimų. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas bÅ«tų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ar netinkamai pritaikęs baudžiamÄ jį įstatymÄ , kas turėtų įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui, todėl naikinti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliacinių skundų argumentais, pagrindo nėra.

Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose keliamas versijas paneigia pirmosios instancijos teisme apklaustų nukentėjusiųjų parodymai, liudytojo Å . T. parodymai, specialistų iÅ¡vadose užfiksuoti duomenys bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kurios patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Atkreiptinas apeliantų dėmesys, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas, yra teismo, priimančio procesinį sprendimÄ , diskrecija, o dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos.

11. Pirmosios instancijos teisme duotų nukentėjusiųjų A. M. ir V. M. parodymų visuma patvirtina L. A. ir R. G. kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Nors ir nuteistieji savo kaltę neigia tvirtindami, kad jų nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojais apklausti A. K., M. M., taip pat Å . T., kuris girdėjo konfliktÄ tarp neblaivių asmenų, tačiau sutinkamai su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nuteistųjų ir liudytųjų A. K. bei M. M. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes nuteistieji ir Å¡ie liudytojai yra draugai ir tai yra nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis. Esant tokiai situacijai natÅ«ralu, jog minimi liudytojai yra suinteresuoti duoti parodymus naudingus nuteistiesiems, kad Å¡ie iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės. Be to iÅ¡ 2020 m. rugpjūčio 9 d. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imo (1 t., b. l.

72) duomenų matyti, jog A. K. paaiÅ¡kino, kad sumušę A. M., užpuolikai spardė kojomis, daužė rankomis A. M. automobilį, jį apgadino, po įvykio, tie asmenys įsėdo į kitÄ automobilį „Peugeot“, valstybinio numerio nežino ir pasiÅ¡alino, Å¡ie asmenys vietiniai, žinomi iÅ¡ matymo, tačiau nei jų vardų, nei pavardžių nežino. Å io liudytojo duoti pirminiai paaiÅ¡kinimai patvirtina iÅ¡vadÄ , jog A. K. nelinkęs nurodyti objektyvios tiesos teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui.

Liudytojas Å . T. yra liudytojo A. K. kaimynas, kurio parodymais pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi grindžiant nuosprendį dėl padarytos nusikalstamos veikos objektyviųjų jos požymių buvimo, t. y., jog jis jau gulėdamas savo namuose, iÅ¡girdo automobilio signalizacijos garsus, rėkavimus, Å¡Å«ksnius iÅ¡ A. K. kiemo. Dėl Å¡io triukÅ¡mo (sutrikdytos rimties) nuėjo pasižiÅ«rėti kas vyksta. Liudytojas matė sužalotÄ ir gulintį ant žemės A. M.. Taip pat matė ir nukentėjusįjį V.

M., kuris Š. T. skundėsi dėl apspardyto automobilio. Liudytojas Š. T. matė, kad automobilio durelės ar galinis sparnas, dešinės pusės gale, buvo įlenkti. Taip pat buvo išdaužtas priekinės dešinės pusės automobilio žibintas. Šie nukentėjusiojo A. M. automobilio „Volvo V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimai užfiksuoti ir 2020 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokole su fotolentele (1 t., b. l. 64–71).

12. Nuteistojo R. G. akcentuota provokacija iÅ¡ nukentėjusiojo A. M. pusės yra nepagrįsta ir neÅ¡alinanti baudžiamosios atsakomybės apeliantų atžvilgiu, nes byloje objektyviais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad bÅ«tent smurtinio pobÅ«džio veiksmai pirmiausiai buvo atlikti nenustatytam asmeniui tyčia galva smÅ«giavus nukentėjusiajam A. M. į kairės pusės smilkinį. Pajutęs skausmÄ jis atsistojo ir, neatlikdamas jokių smurtinių veiksmų, skambino savo broliui V. M., kuriam viskÄ papasakojo ir prašė atvažiuoti jo parsivežti.

Taip pat jis kvietė ir policijos pareigÅ«nus, tačiau A. K. to padaryti jam neleido atimdamas iÅ¡ jo telefonÄ ir iÅ¡jungdamas pradėtÄ pokalbį. Atvažiuojančio brolio V. M. kartu su A. K. A. M. laukė gatvėje, tačiau norėdamas grįžti į A. K. kiemÄ ir pasiimti ten paliktus savo daiktus, keliÄ jam pastojo pats A. K.. Vis tik A. M. nuėjus per kitÄ kiemo pusę keliÄ jam pastojo A. M. įvardintas asmuo A. B.. Tuo metu jis pajuto ir vienÄ smÅ«gį kumščiu į nugarÄ , kurį jam sudavė iÅ¡, už jo, nugaros atėjęs R.

G.. Liudytojui A. K. laikant A. M., jam smÅ«giavo ne tik A. B.. Nukentėjusiajam iÅ¡sisukus nuo jo laikymo, ne mažiau kaip du smÅ«gius sudavė ir L. A.. Taigi, dar liudytojo A. K. kieme prasidėjo smurtinio pobÅ«džio veiksmai A. M. atžvilgiu, kuriuos atliko nuteistieji. Toliau smurtas prieÅ¡ A. M. tęsėsi ir Obelų gatvėje. PrieÅ¡ pastarÄ jį smurtavo abu nuteistieji. Apeliantai nurodė, kad nukentėjusieji buvo aktyvÅ«s, puolė nuteistuosius metaliniais vamzdžiais, tačiau tokia versija liko nepagrįsta, nes tiek nuteistųjų, tiek byloje apklaustų liudytojų parodymai dėl nukentėjusiųjų galimai turėtų vamzdžių yra nenuoseklÅ«s, be to ir byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusieji įvykio metu bÅ«tų turėję nurodytus vamzdžius ar į juos panaÅ¡ius daiktus.

Tokia iÅ¡vada nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, kurios pagrįstumu teisėjų kolegija neabejoja. Be to, teisingai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog jei apeliantas R. G. ir bÅ«tų patyręs jo nurodytÄ sužalojimÄ galvoje, jis medikų pagalbos nekvietė, dėl galimo patirto sužalojimo į medikus nesikreipė, tačiau toliau aktyviai dalyvavo muÅ¡tynėse. Visa tai patvirtina, kad R. G. nesiėmė bÅ«tinų priemonių savo interesų gynimui, nesirÅ«pino savo sveikata, tačiau buvo linkęs toliau tęsti smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Visos šios aplinkybės paneigia apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kad L. A. nesudavė smūgių ir neapgadino nukentėjusiojo turto, o A. M. sumušė ne apeliantai, bet A. B.. Būtent A. M. parodymai patvirtina, kad jam sveikata sutrikdyta nuteistųjų atliktais smurtinio pobūdžio veiksmais. Abejonių dėl L. A. dalyvavimo suduodant smūgius kumščiu bei spyriu koja nukentėjusiesiems į kaltinime nurodytas kūno vietas teisėjų kolegijai nekelia. Taip pat visiškai pagrįstai nuosprendis yra grindžiamas ir asmens parodymo atpažinti protokolais (2 t., b. l. 69–74, 81–86), kuriuose užfiksuota, kad nukentėjusieji L.

A. atpažino kaip asmenį, atlikusį neteisėtus veiksmus. Nurodytas apeliaciniame skunde argumentas, jog L. A. neturėjo jokio motyvo muÅ¡ti nukentėjusiuosius tik patvirtina, kad jo atžvilgiu yra teisingai inkriminuota nusikalstama veika, nes bÅ«tent muÅ¡tynės vieÅ¡oje vietoje be jokios aiÅ¡kios priežasties vertintina kaip įžūlus elgesys, rodantis nepagarbÄ aplinkiniams.

13. Nors apeliantas R. G. neneigė smurtinių veiksmų atlikimo, tačiau kelia abejones kieno aktyviais veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata bei turtas. Nurodytina, kad byloje iÅ¡tirti ir įvertinti objektyvÅ«s įrodymai patvirtina, kad bÅ«tent nuteistųjų įžūlus elgesys, pasireiÅ¡kiantis fizinio smurto panaudojimu prieÅ¡ nukentėjusiuosius bei vandaliÅ¡ki jų veiksmai, nes sugadintas ir nukentėjusiojo turtas, vieÅ¡oje vietoje – (duomenys neskelbtini) kieme, vėliau ir (duomenys neskelbtini) gatvėje, apie 00.55 val., kada vyrauja ramybės laikas ir aplinkiniai jau ilsisi, buvo tie, kurie laikytini aktyviais ir sÄ lygojusieji nusikalstamos veikos padarymÄ .

Byloje esantys įrodymai Å¡iuo aspektu tinkamai įvertinti ir teisingai kvalifikuoti pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ . Tai, kad R. G. nurodo, jog jo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ nebuvo, nes tai tik buvo santykių aiÅ¡kinimasis, be to nėra duomenų, kad buvo sukelti tokie padariniai, prieÅ¡tarauja bylos medžiagai. Abejonių nekyla, kad Å¡iuo nusikaltimu buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams, nes nuteistųjų veiksmai turėjo neigiamų padarinių visuomenei. Tai patvirtina liudytojo Å .

T. parodymai, jog jis jau gulėdamas savo namuose, išgirdo automobilio signalizacijos garsus, rėkavimus, šūksnius iš A. K. kiemo ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Taigi dėl jų neteisėtų veiksmų buvo nutrauktas žmonių poilsis ir sutrikdyta visuomeninė rimtis.

14. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad kilusios pasekmės – sukeltas fizinis skausmas, sugadintas svetimas turtas ir sutrikdyta vieÅ¡oji rimtis bei tvarka, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su apeliantų neteisėtu veikimu – fiziniu smurtu nukreiptu prieÅ¡ nukentėjusiuosius A. M. ir V. M. vieÅ¡oje vietoje ir tyčiniu turto sugadinimu. Å ia iÅ¡vada teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kadangi nėra abejonių dėl apeliantų kaltės jiems padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ aukščiau nurodytais neteisėtais veiksmais, kurie sukėlė ir Å¡ia veika padaromus padarinius.

Abu apeliantai tiek įžūliai, tiek vandaliÅ¡kai elgėsi nuteistųjų atžvilgiu, padarant jiems nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei apgadindami kaltinime nurodytais veiksmais nukentėjusiojo A. M. automobilį ir tokiu bÅ«du padarant jam turtinę žalÄ . Taip pat spręsti, kad ne jų veiksmai buvo bÅ«tinoji kilusių padarinių sÄ lyga, prieÅ¡tarautų aukščiau nurodytiems Å¡ios nutarties motyvams. BÅ«tent nuteistųjų aktyvÅ«s veiksmai, kurie visiÅ¡kai patvirtina padarytos nusikalstamos veikos objektyviuosius jos sudėties požymius, o bÅ«tent kilusius padarinius, kurie numatyti tiesiogiai įstatyme, tuo pačiu patvirtina ir bÅ«tinÄ jį tiesioginį priežastinį ryšį, kuris tinkamai nustatytas pirmosios instancijos teismo ir aptartas skundžiamame nuosprendyje.

15. Teisėjų kolegija neturi pagrindo prieÅ¡ingai vertinti byloje surinktų apeliantų kaltės įrodymų nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Be nuoseklių, iÅ¡samių ir detalių nukentėjusiųjų parodymų nuteistųjų kaltė visiÅ¡kai pagrįstai grindžiama ir netiesioginiais byloje surinktais, iÅ¡tirtais ir tinkamai įvertintais įrodymais. Tas pačias įvykio aplinkybes nukentėjusieji nurodė ir į įvykio vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, kurių atvykimas ir bendravimas su nukentėjusiaisiais yra užfiksuotas policijos pareigÅ«nų tarnybinėmis vaizdo ir garso fiksavimo priemonėmis (2 t., b. l. 138–141).

Taip pat A. M. 2020 m. rugpjūčio 9 d. pareiÅ¡kimu apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 42–57), 2020 m. rugpjūčio 9 d. apžiÅ«ros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiÅ«rėtas ir apraÅ¡ytas automobilis „VOLVO V50“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 64–71), 2020 m. rugpjūčio 9 d. ROIK Nr. (duomenys neskelbtini) praneÅ¡imu patvirtinančiu, jog buvo sumuÅ¡tas A. M., apgadintas jo automobilis (1 t., b. l. 72), 2020 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria konstatuotas A.

M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 108–109), 2020 m. rugpjūčio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto iÅ¡vadoje specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuotas V. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 170), 2020 m. spalio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolais (1 t., b. l. 117–121, 122–126), 2021 m. gegužės 5 d. asmens parodymo atpažinti protokolais (2 t., b. l. 69–74, 81–86) ir kita byloje esanti medžiaga, kuri tinkamai iÅ¡tirta, objektyviai įvertinta ir nepaneigianti nukentėjusiųjų duotų parodymų.

Pažymėtina, kad nukentėjusieji, būdami įspėti dėl melagingų parodymų davimo ir atsakomybės, nesant nustatytų byloje duomenų apie nukentėjusiųjų siekį nuteistuosius apkalbėti, davė nuoseklius ir logiškus parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl visiškai pagrįstai jų parodymais yra grindžiamas skundžiamas nuosprendis ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatyta.

16. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistųjų veiksmuose yra ne tik visi objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sudėties požymiai, bet ir subjektyvieji Å¡ios nusikalstamos veikos požymiai. Baudžiamojoje byloje analizuojama nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkai turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininkų parodymais, kaip jie suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir iÅ¡orinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininkų atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymÄ , kaltininko siekiamÄ rezultatÄ ir kt.

17. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad L. A. ir R. G., bÅ«dami suaugę, pakaltinami asmenys, neabejotinai suvokė savo veikos neteisėtumÄ , pavojingumÄ , suvokė, kad suduodami smÅ«gius kitam asmeniui gali sukelti fizinį skausmÄ , o taip pat vieÅ¡oje vietoje tyčia gadindami svetimÄ turtÄ bei vartodami fizinį smurtÄ neabejotinai suvokė, kad gali sutrikdyti vieÅ¡Ä jÄ rimtį ir tvarkÄ , o jų veiksmų intensyvumas rodo, jog asmenys elgėsi sÄ moningai, to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

PrieÅ¡ingos iÅ¡vados nėra pagrindo daryti, nes nors ir nuteistasis R. G. kvestionuoja skundžiamÄ nuosprendį dalyje dėl jo tyčios pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , tačiau byloje nustatyti ir tinkamai įvertinti objektyvÅ«s nusikaltimo sudėties požymiai patvirtina aplinkybes, jog jis veikė tiesiogine tyčia padarant vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , elgėsi įžūliai bei vandaliÅ¡kai vieÅ¡oje vietoje – sudavė smÅ«gius nukentėjusiesiems, apgadino svetimÄ turtÄ ir tokiu bÅ«du suvokė, kad trikdo visuomenės rimtį, nes dėl sukelto triukÅ¡mo pasižiÅ«rėti kas vyksta atėjo Å .

T., kuris jau buvo nuėjęs ilsėtis. Taigi, byloje nustatyti ir objektyviais įrodymais pagrįsti visi BK 284 straipsnyje numatyti sudėties požymiai, todėl nėra abejonių, jog nuteistieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn, teisingai kvalifikavus jų padarytus veiksmus.

18. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su R. G. apeliacinio skundo argumentais, kad jis veikė baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančiomis sÄ lygomis, t. y. bÅ«tinosios ginties ar bÅ«tinojo reikalingumo sÄ lygomis.

19. BÅ«tinasis reikalingumas (BK 31 straipsnis) apibÅ«dinamas kaip situacija, kai teisėtai padaroma žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems interesams, to asmens ar kitų asmenų teisėms, jei toks pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo bÅ«ti paÅ¡alintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tÄ , kurios siekta iÅ¡vengti. Å iuo atveju bÅ«tinojo reikalingumo situacija nebuvo kilusi, joks pavojus nuteistiesiems ar kitiems kartu su jas buvusiems asmenims nebuvo kilęs ar grėsęs, todėl vertinti R. G. veiksmus Å¡iuo aspektu nėra jokio pagrindo.

20. BK 28 straipsnio 2 dalies prasme asmuo neatsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pagal BK 28 straipsnio 1 dalį teisę į bÅ«tinÄ jÄ gintį asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo iÅ¡vengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

Taikant ir aiÅ¡kinant Å¡iÄ nuostatÄ teismų praktikoje bÅ«tinÄ ja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, Nr. 2K-7-428/2010, Nr. 2K-294/2011 ir kt.). Kėsinimasis, nuo kurio galima bÅ«tinoji gintis, turi bÅ«ti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumÄ rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje.

Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius.

Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiÅ¡kai aiÅ¡ki. Taip paprastai bÅ«na, kai nukentėjusieji patiria smÅ«gius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko iÅ¡sitrauktÄ ginklÄ , girdi aiÅ¡kiai iÅ¡sakomus grasinimus ir pan. Tiesioginio pavojaus sÄ lygomis asmuo gali pradėti gintis nelaukdamas kol jam bus suduotas pirmasis smÅ«gis ar padaryta kitokia žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-212/2009, Nr. 2K-59/2010 ir kt.).

21. Nagrinėjamu atveju smurtinį elgesio modelį pasirinko pats apeliantas. Byloje jokie objektyvÅ«s duomenys nepatvirtina nukentėjusiųjų agresyvaus, pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi prieÅ¡ R. G., ar kitÄ asmenį, iÅ¡skyrus nurodytus jo paties teiginius, kad jam buvo suduota į galvÄ metaliniu vamzdžiu, kurį turėjo nukentėjusieji. Aplinkybės dėl nukentėjusiųjų turimų metalinių vamzdžių bei R. G. akcentuojamo sužalojimo nepasitvirtino jokiais bylos duomenimis. Bylos duomenys patvirtina, jog bÅ«tent jis sudavė nukentėjusiesiems, aktyviai dalyvavo sukeltose muÅ¡tynėse, nevengė kilusio konflikto ir nesiekė jo baigties taikiu savo elgesiu, bet prieÅ¡ingai, itin intensyviai kartu su kitu nuteistuoju smurtavo A.

M. atžvilgiu, V. M. liepė iÅ¡jungti veikiančiÄ automobilio signalizacijÄ , elgėsi vandaliÅ¡kai, apgadindamas nukentusiojo automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks pasirinkto elgesio modelis akivaizdu nesudaro bÅ«tinosios ginties situacijos. Bylos duomenimis, nukentėjusieji įvykio metu neturėjo jokių pavojingų, žalojančių daiktų, kuriuos bÅ«tų galėję panaudoti prieÅ¡ R. G. ar L. A., tuo tarpu nuteistieji buvo agresyvÅ«s ir keliantys akivaizdų pavojų nukentėjusiųjų sveikatai bei turtui, kas tik patvirtina R.

G. atliktų veiksmų nusikalstamÄ , o ne gynybinį pobÅ«dį.

22. Teisėjų kolegija nurodo, kad baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobÅ«dį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio 1 dalis už nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, bÅ«tent: necenzÅ«rinius žodžius, gestus vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamÄ kibimÄ prie žmonių ir kitus panaÅ¡ius veiksmus. Tuo tarpu BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandaliÅ¡kus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, Nr. 2K-170-699/2016). Å ių padarinių konstatavimas kartu reiÅ¡kia ir tai, kad veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

23. Nagrinėjamu atveju įrodyta, kad nuteistųjų veiksmais padaryta nusikalstama veika, kurios metu kilo ir įstatyme numatyti padariniai, todėl ji tinkamai kvalifikuota ir užtraukianti baudžiamÄ jÄ , o ne administracinę atsakomybę apeliantų atžvilgiu.

24. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimÄ asmuo gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikÅ¡me. Nusikaltimas mažareikÅ¡miu yra pripažįstamas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio bÅ«tų tikslinga kaltininkÄ už padarytÄ nusikaltimÄ traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nurodyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo sudėtis straipsnio dispozicijoje nenustatyta.

Pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , sprendžiant klausimÄ dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo bÅ«das, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikÅ¡miu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-186-689/2020).

25. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad apeliantai vieÅ¡oje vietoje, nakties metu, veikdami bendrininkų grupėje, tyčia elgėsi įžūliai, nes naudojo smurtÄ nukentėjusiųjų atžvilgiu, tuo padarydami nežymų jų sveikatos sutrikdymÄ bei elgėsi vandaliÅ¡kai, nes apgadino nukentėjusiojo A. M. automobilį ir padarė turtinę žalÄ , tokiais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus asmuo neliečiamas.

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas). Taigi žmogaus asmens neliečiamumas yra Konstitucijos saugoma vertybė ir nustatanti kitų asmenų laisvės ribas, t. y. pastarųjų elgesys leistinas tiek, kiek jis nepadaro žalos kitų asmenų asmens neliečiamybei. Apeliantai, smurtinio pobÅ«džio veiksmais prieÅ¡ nukentėjusiuosius, kurių sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, padarė žalÄ A.

M. ir V. M. asmens neliečiamybei bei pažeidė konstitucinį imperatyvÄ laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Nurodytina ir tai, kad neteisėto smurto panaudojimas nukentėjusiesiems padaro ne tik fizinę žalÄ , bet ir žemina žmogaus orumÄ , kÄ draudžia Konstitucija (21 straipsnio 3 dalis). Konstitucija nurodo ir tai, kad asmens nuosavybė neliečiama (Konstitucijos 23 straipsnis), tačiau nuteistieji pasikėsino ir Å¡iÄ Konstitucijos saugomÄ vertybę ir savo vandaliÅ¡kais veiksmais apgadino A.

M. automobilį, dėl ko Å¡is patyrė turtinę žalÄ . Tokiais veiksmais apeliantai demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį. Pagal teismų praktikÄ , kai vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-249/2009, 2K-340/2012, 2K-408/2013, 2K-367-511/2018).

26. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų bÅ«ti pripažintos mažareikÅ¡mėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalÄ kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015, 2K-231-976/2017). Minėta, kad, konstatuojant kaltininko veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumÄ , turi bÅ«ti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, tačiau dėl aukščiau teisėjų kolegijos nurodytų aplinkybių padarytas nusikaltimas negali bÅ«ti pripažintas mažareikÅ¡miu ir apeliantas R. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo.

27. Apeliantas R. G. kvestionuoja ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡spręstas civilinių ieÅ¡kinių klausimas teigdamas, kad nepakanka byloje duomenų nustatyti, jog visa nukentėjusiųjų nurodyta priteisti turtinė žala yra susijusi priežastiniu ryÅ¡iu su apelianto padarytais veiksmais, taip pat nėra pakankamų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių visų nukentėjusiųjų pateiktų kainų realumÄ .

28. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, jog nuketėjusiojo patirta turtinė žala nesusijusi priežastiniu ryšiu su apelianto padarytais veiksmais, atmeta kaip nepagrįstus, nes nėra abejonių dėl objektyvaus nusikaltimo sudėties požymio – priežastinio ryšio tarp padarytų neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių tinkamo nustatymo. Šiuo klausimu teisėjų kolegija jau yra pasisakiusi šios nutarties 14 punkte.

29. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio motyvų matyti, kad nukentėjusysis A. M. dėl apeliantų tyčinių vandaliÅ¡kų veiksmų apgadinant jo automobilį Volvo V50, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) patyrė 1 118,08 Eur turtinę žalÄ , nes buvo iÅ¡daužtas deÅ¡inės pusės priekinis keleivio pusės žibintas, įlenktas keleivio pusės galinis sparnas, taip pat įlenktos keleivio pusės priekinės durelės ir vairuotojo pusės galinės durelės. Patirtos turtinės žalos dydis pagrįstas į bylÄ pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobilio remonto sÄ mata (1 t., b. l. 114–116), todėl apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl turtinės žalos neįrodytinumo laikytinas nepagrįstu ir prieÅ¡taraujančiu bylos medžiagai bei skundžiamo nuosprendžio motyvams.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tinkamai išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems bei jų patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Be to šiais aspektais skundžiamas nuosprendis nekvestionuojamas apeliantų apeliaciniuose skunduose.

30. Apibendrindama aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju byloje leistinais, patikimais ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtais įrodymais ir jų visuma yra įrodyta, kad apeliantai padarė jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Nors ir apeliantas R. G. teigia, kad ikiteisminis tyrimas atliktas atmestinai, tačiau teisėjų kolegija tokių duomenų nenustatė, ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys buvo pakankami ir objektyvÅ«s tiek, jog teismas padarytų tinkamas iÅ¡vadas dėl nuteistųjų kaltumo ir priimtų teisingÄ procesinį baigiamÄ jį sprendimÄ .

Vertinant byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, padarytas iÅ¡vadas dėl apeliantų kaltės grindė byloje esančiais įrodymais, neobjektyvius atmesdamas, o objektyviais motyvuodamas apkaltinamÄ jį nuosprendį. Tai, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lÅ«kesčių, nėra skundžiamo nuosprendžio neiÅ¡samumÄ , prieÅ¡taringumÄ ar nepagrįstumÄ patvirtinančios aplinkybės. BPK nuostatos įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos.

Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į vientisÄ loginę grandinę, vertindamas jų visumÄ , o nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus bei iÅ¡vadas dėl apeliantų kaltės įrodytinumo, nepadarant nei esminių BPK pažeidimų, nei netinkamai pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Esant tokiai teisėjų kolegijos išvadai, sutikti su apeliacinių skundų argumentais ir jų pagrindu naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme.

31. Pirmosios instancijos teismas pripažino nukentėjusiųjų A. M. ir V. M. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti proceso iÅ¡laidomis ir nusprendė jas iÅ¡ieÅ¡koti solidariai iÅ¡ kaltinamųjų L. A. ir R. G. nukentėjusiųjų naudai. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktikÄ bylinėjimosi iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos solidariai. Proceso teisės normose nenustatyta solidari prievolė bylinėjimosi iÅ¡laidoms mokėti, todėl Å¡ios iÅ¡laidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-420/2011).

Proceso dalyviai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Pagal BPK 105 straipsnio 3 dalį teismas nusprendžia, kiek proceso iÅ¡laidų turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota iÅ¡ kiekvieno kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, t. y. bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis. BPK VIII skyrius, reglamentuojantis proceso iÅ¡laidas ir jų atlyginimo tvarkÄ , nenumato solidarios atsakomybės pagrindų. Taigi atsižvelgiant į visa tai pirmosios instancijos teismo padarytas proceso teisės normų pažeidimas dėl solidaraus bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai keisti skundžiamÄ nuosprendį, todėl tik patikslintina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis, nurodant, kad nukentėjusiųjų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ apeliantų lygiomis dalimis, t. y. po 700 Eur abiejų nukentėjusiųjų naudai.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

32. Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi nuteistajam R. G. paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja advokatė Angelė Fominienė (4 t., b. l. 144–145). BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme 2022 m. liepos 4 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Pažymoje nurodyta, kad R. G. antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. 1A-313-844/2022 iÅ¡laidas sudaro 103,33 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (4 t., b. l. 166, 167–168) 33.

Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų A. M. ir V. M. interesus gynė jų atstovas advokatas Kęstutis Dobilas (4 t., b. l. 162), kuris teisiamojo posėdžio metu pateikė teisėjų kolegijai 2022 m. kovo 28 d. pinigų priėmimo kvitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 400 Eur sumai už nukentėjusiųjų atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme (4 t., b. l. 172) ir prašė jas Å¡ias iÅ¡laidas priteisti.

34. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Pagal naujÄ jÄ Å¡iuo metu galiojančiÄ straipsnio redakcijÄ , teismas priima sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas iÅ¡ kaltininko, o priimdamas sprendimÄ gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Å i nuostata nuteistajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2022 m. kovo 24 d. nutartyje, kuria jam paskirta gynėja. Vertinamu atveju nuosprendį skundė pats nuteistasis R. G., iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka pagrindas panaikinti ar keisti apylinkės teismo apkaltinamÄ jį nuosprendį nenustatytas, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių apelianto R. G. sunkiÄ turtinę padėtį, kurios savo aktyviais veiksmais nuteistasis negalėtų pagerinti ir tokiu bÅ«du sumokėti iÅ¡ jo priteistinų iÅ¡laidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, nors ir esant jam apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu bedarbiui, tačiau jauno ir darbingo amžiaus, nėra pagrindo nepriteisti iÅ¡ R. G. valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pagal teismui pateiktÄ 2022 m. liepos 4 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å ių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad iÅ¡ieÅ¡kotinos 103,33 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ apelianto R. G. už suteiktÄ teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme.

35. Kauno apygardos teisme baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų L. A. ir R. G. apeliacinius skundus, kurie šia nutartimi atmetami. Byloje pateiktas 2022 m. kovo 28 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas patvirtina nukentėjusiųjų 400 Eur dydžio išlaidas, turėtas dėl advokato Kęstučio Dobilo teisinės pagalbos atstovaujant nukentėjusiuosius apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo išnagrinėta iš esmės vieno 2022 m. liepos 4 d. teisiamojo posėdžio, kuris truko 1.10 val., neatliekant įrodymų tyrimo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, taip pat baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumÄ , nuteistiesiems priteisto civilinio ieÅ¡kinio sumÄ , vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, daro iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusiųjų atstovo praÅ¡oma priteisti suma už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme yra protinga, todėl iÅ¡ieÅ¡kotina iÅ¡ kiekvieno apelianto po 200 Eur nukentėjusiųjų A. M. ir V. M. naudai. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi, n u t a r i a : nuteistųjų L.

A. ir R. G. apeliacinius skundus atmesti. Patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2022 m. vasario 14 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria solidariai iÅ¡ kaltinamųjų L. A. ir R. G. nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti 700,00 Eur nukentėjusiojo A. M. ir nukentėjusiojo V. M. naudai, ir jÄ iÅ¡dėstyti taip: „Pripažinti nukentėjusiojo A. M. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti proceso iÅ¡laidomis ir lygiomis dalimis jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamųjų L. A. ir R. G., t. y. po 350,00 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų), nukentėjusiojo A.

M. naudai. Pripažinti nukentėjusiojo V. M. patirtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti proceso iÅ¡laidomis ir lygiomis dalimis jas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ kaltinamųjų L. A. ir R. G., t. y. po 350,00 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų), nukentėjusiojo V. M. naudai.“. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo R. G. 103,33 Eur (vieno Å¡imto trijų eurų 33 ct) dydžio Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistųjų L. A. ir R. G. po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) už advokato teisinę pagalbÄ apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiųjų A.

M. ir V. M. naudai. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Laima Šeputienė Vaidas Vasiliauskas