2018-10-24 Nr. AB-19093-3-61-3-02192-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-650-822/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02192-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui-kalėjimui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir atsakovas, Lukiškių TI-K) 2016 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. 96-1089 (toliau – ir Lukiškių TI-K sprendimas); 2) panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 2S-2586 (toliau – ir Departamento sprendimas) dalį dėl neleidimo žiūrėti „BBC World“ ir „Euronews“ televizijos kanalų; 3) įpareigoti Lukiškių TI-K per teismo nustatytą terminą suteikti pareiškėjui galimybę žiūrėti minėtus televizijos kanalus.

2. Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu Lukiškių TI-K sprendimu buvo atmestas jo prašymas sudaryti sąlygas žiūrėti „BBC World“ ir „Euronews“ televizijos kanalus. Nesutikdamas su tokiu Lukiškių TI-K prendimu pareiškėjas pateikė skundą Departamentui, kuris skundžiamu Departamento sprendimu jo prašymą atmetė. Pareiškėjas manė, jog skundžiami sprendimai yra nepagrįsti, nes jie yra šališki ir neobjektyvūs, varžantys pareiškėjo teises į informacijos gavimą, švietimą ir žinias bei prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK), Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatoms bei kitiems tarptautiniams teisės aktams bei tarptautinėms sutartims, reglamentuojančioms žmogaus teisę gauti informaciją. Pareiškėjo manymu, draudimas žiūrėti minėtus televizijos kanalus yra susijęs išimtinai su tuo, jog jis yra nuteistasis, t. y. toks draudimas yra diskriminuojantis, taikoma masinės informacijos cenzūra. Pareiškėjas nurodė, jog Konvencijos 10 straipsniu užtikrinta teisė į informaciją yra pamatinė ir niekaip negali būti varžoma ar siaurinama. Draudimas žiūrėti minėtus televizijos kanalus nesuderinamas su bausmę atliekančio žmogaus pilnaverte integracija į visuomenę. Pareiškėjo teigimu, draudimas žiūrėti „BBC World“ ir „Euronews“ gali būti įtvirtintas tik įstatymu, o ne poįstatyminiu teisės aktu. Pareiškėjas nurodė, jog šiuos kanalus žiūrėti sutiktų už savo turimas lėšas asmeninėje sąskaitoje.

3. Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, jog nuteistieji (suimtieji) naudojasi Lukiškių TI-K įrengta kabeline televizija nemokamai. Pareiškėjui nėra draudžiama žiūrėti „BBC World“ ir „Euronews“ televizijos kanalus, tačiau šie kanalai Lukiškių TI-K laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) nėra transliuojami. Lukiškių TI-K yra sudaręs elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Cgates“ dėl kabelinės televizijos retransliavimo, pagal kurią pareiškėjo nurodyti kanalai nėra įtraukti į transliuojamų kanalų paketą. Lukiškių TI-K laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) yra transliuojamas pagrindinis skaitmeninės televizijos kanalų rinkinys: LRT, LNK, „Baltijos TV“, „Lietuvos ryto TV“, „Baltikum auksinis“, TV6, TV1, „LRT Kultūra“, STS, „MTV Europe“, „Naše Kino“, „Discovery Channel“, „Animal Planet“, „Sport“, „Eurosportl“, „Discovery Science“. Transliuojamų televizijos kanalų pasirinkimas priklauso ne nuo Lukiškių TI-K administracijos ir ne nuo Lukiškių TI-K laikomų nuteistųjų (suimtųjų) pageidavimų, o nuo paslaugą teikiančio retransliuotojo.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimu pareiškėjo R. R. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pagal tarp Lukiškių TI-K ir televizijos kanalų retransliuotojo UAB „Cgates“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį Nr. V17563 retransliuotojas sudaro pagrindinį televizijos kanalų rinkinį, atsakovas neturi galimybės rinktis kokie kanalai bus transliuojami įsigijus pagrindinį televizijos programų rinkinį, jis gali pasirinkti tik papildomus retransliuotojo teikiamus rinkinius, tačiau taip pat keisti juose esančių televizijos kanalų jis negali.

7. Teismas pažymėjo, kad iki sutarties su UAB „Cgates“ sudarymo pareiškėjas nebuvo pareiškęs noro matyti būtent „BBC World“ ir „Euronews“ kanalus, byloje taip pat nėra duomenų, jog tokius pageidavimus būtų išreiškę kiti Lukiškių TI-K laikomi asmenys. Teismo vertinimu, vieno ar kito televizijos kanalo netransliavimas negali būti suprantamas kaip informacijos laisvės ribojimas kaip jis apibrėžtas Konstitucijoje, Konvencijoje bei kituose nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose.

8. Įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį, teismas konstatavo, kad jie atitinka individualiems administraciniams aktams keliamus reikalavimus ir šiuo aspektu taip pat pripažintini teisėtais ir pagrįstais.

III. 9. Pareiškėjas R. R. pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimo, prašydamas panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti Lukiškių TI-K suteikti pareiškėjui galimybę žiūrėti „BBC World“ ir „Euronews“ televizijos kanalus.

10. Pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimas įpareigoti atsakovą sudaryti galimybes jam matyti „BBC World“ ir „Euronews“ televizijos kanalus nereiškia, kad atsakovas privalo šiuos kanalus transliuoti kabelinės televizijos būdu – atsakovas galėtų sudaryti galimybes pareiškėjui individualiai užsisakyti skaitmeninės televizijos programų rinkinį už pareiškėjo asmenines lėšas.

11. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, šališkas, nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teisę gauti informaciją. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nesudarymas galimybės matyti vieną ar kitą televizijos kanalą negali būti suprantamas kaip informacijos laisvės ribojimas, teigia, kad nagrinėjamu atveju neturėjo būti remiamasi tarp Lukiškių TI-K ir televizijos kanalų retransliuotojo UAB „Cgates“ sudaryta paslaugų teikimo sutartimi Nr. V17563, nes ji neturi įstatymo galios ir nėra reikšminga sprendžiant dėl konstitucinės teisės gauti informaciją ribojimo. Pareiškėjas mano, kad teisė gauti informaciją per televizijos kanalus turėtų būti įgyvendinama pagal BVK 93 straipsnio nuostatas. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su BVK 5 straipsnio nuostatomis, pareiškėjo teisė matyti jo nurodytus televizijos kanalus gali būti ribojama tik įstatymu.

12. Apeliantas nurodo, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad trukdymas pareiškėjui matyti jo nurodytus televizijos kanalus yra sietinas su jo statusu (nuteistasis), todėl mano, kad yra pažeidžiamas diskriminacijos draudimas. Jokie teisės aktai nedraudžia kaliniams matyti pareiškėjo nurodytų televizijos kanalų. Atsakovo trukdymas gauti informaciją yra nesuderinamas su bausmę atliekančio asmens visaverte integracija į visuomenę, kas yra vienas iš bausmės atlikimo tikslų. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neginčija pareiškėjo teisės matyti jo nurodytus televizijos kanalus apskritai, o iš esmės ginčas kyla dėl šios teisės įgyvendinimo, taigi, pareiškėjo manymu, jam turėjo būti sudarytos galimybės minėtą teisę įgyvendinti.

13. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

15. Departamentas mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, ir sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu nustatytų aplinkybių vertinimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl Lukiškių TI-K ir Departamento sprendimų, kuriais netenkintas pareiškėjo prašymas suteikti jam galimybę žiūrėti „BBC World“ ir „Euronews“ televizijos kanalus, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjas skunde iš esmės teigė, jog Lukiškių TI-K, nesudarydamas galimybės žiūrėti minėtus kanalus, diskriminuoja pareiškėją, riboja pareiškėjo teisę gauti informaciją, švietimą ir žinias bei yra nesuderinamas su bausmę atliekančio žmogaus pilnaverte integracija į visuomenę.

18. Apeliaciniu skundu pareiškėjas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo jo skundas buvo atmestas. Pareiškėjas siekia, kad atsakovas būtų įpareigotas sudaryti sąlygas jam matyti „BBC World“ ir „Euronews“ televizijos kanalus. Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisingas, šališkas, nepagrįstai suvaržo pareiškėjo teisę gauti informaciją, teismas neįvertino pareiškėjo nurodytų argumentų, pareiškėjo teisė matyti jo nurodytus televizijos kanalus nėra apribota jokiais teisės aktais.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

20. Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo, todėl skundžiamame teismo sprendime nurodytų motyvų nekartoja, o tik juos papildo.

22. Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką bei sąlygas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodeksas 194 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.) ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (akto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d.). Nei minėtuose, nei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtintas televizijos kanalų, kuriuos leidžiama ar draudžiama žiūrėti nuteistiesiems (suimtiesiems), sąrašas, taip pat nėra reglamentuota televizijos kanalų, kuriuos matyti sudaromos sąlygos kaliniams, nustatymo tvarka ar pareiga kalinimo įstaigai sudaryti sąlygas kaliniams matyti visus jų pageidaujamus televizijos kanalus, taip pat nėra numatyta tokia nuteistųjų teisė. Taigi pagal taikytiną teisinį reguliavimą galimybės žiūrėti tam tikrus televizijos kanalus suteikimas nuteistiesiems yra kalinimo įstaigos administracijos diskrecija. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teisė gauti informaciją per televizijos kanalus turėtų būti įgyvendinama pagal BVK 93 straipsnio nuostatas, kadangi minėtame BVK straipsnyje reglamentuota nuteistųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų, kurių įsigijimas, skirtingai nei kiekvienam kaliniui skirtingų televizijos kanalų transliacija pagal jų pageidavimus, nereikalauja specialių techninių sprendimų.

23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamų sprendimų neteisėtumą iš esmės sieja su jo teisės gauti informaciją pažeidimu, todėl pasisakytina, ar nesudarymas sąlygų matyti pareiškėjo pageidaujamus televizijos kanalus „BBC World“ ir „Euronews“ lemia pareiškėjo teisės gauti informaciją pažeidimą.

24. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr.2), pareiškimo Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04). Be to, pažymėtina, kad EŽTT laikosi pozicijos, kad Konvencijos 10 straipsnio negalima aiškinti kaip bendro įpareigojimo suteikti nuteistiesiems interneto prieigą prie interneto ar konkrečių interneto svetainių (2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Jankovskis prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 21575/08).

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp Lukiškių TI-K ir televizijos kanalų retransliuotojo UAB „Cgates“ yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr. V17563 (b. l. 28–36), iki šios sutarties su UAB „Cgates“ sudarymo, pareiškėjas nebuvo pareiškęs noro matyti būtent „BBC World“ ir „Euronews“ kanalus, byloje taip pat nėra duomenų, jog tokius pageidavimus būtų išreiškę kiti Lukiškių TI-K laikomi asmenys. Atsakovas nurodė, ir pareiškėjas šios aplinybės neginčija, kad Lukiškių TI-K laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) transliuojamas pagrindinis skaitmeninės televizijos kanalų rinkinys: LRT, LNK, „Baltijos TV“, „Lietuvos ryto TV“, „Baltikum auksinis“, TV6, TV1, „LRT Kultūra“, STS, „MTV Europe“, „Naše Kino“, „Discovery Channel“, „Animal Planet“, „Sport“, „Eurosportl“, „Discovery Science“.

26. Taigi, byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Lukiškių TI-K sudarė sąlygas kaliniams matyti įvairaus pobūdžio ir keliomis kalbomis transliuojamus televizijos kanalus, kurių programos, be kita ko, apima ir informacinio pobūdžio laidas. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad galimybių užsisakyti kiekvieno nuteistojo (suimtojo) pageidaujamus televizijos kanalus sudarymas reikalauja įgyvendinti tam tikrus techninius sprendimus, kas neišvengiamai susiję su papildomomis išlaidomis. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į didelį egzistuojančių televizijos kanalų kiekį, būtų neproporcinga reikalauti kalinimo įstaigos sudaryti galimybes kaliniams matyti bet kurį iš Europoje ar pasaulyje transliuojamų televizijos kanalų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, be kita ko, į tai, kad Lukiškių TI-K yra sudarytos sąlygos kalinamieisems matyti įvairaus pobūdžio televizijos kanalus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, kaliniams yra sudarytos pakankamos sąlygos gauti informaciją televizijos kanalais ir susipažinti su visuomenės reikalais, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad buvo nepagrįstai apribota pareiškėjo teisė gauti informaciją, vien dėl to, kad nėra transliuojami jo nurodyti konkretūs televizijos kanalai. Vien dėl to, kad pareiškėjas prašė atsakovo sudaryti sąlygas matyti jo pageidaujamas televizijos programas, atsakovui nekilo pareiga tenkinti tokio pobūdžio prašymą ir nedelsiant keisti užsakytų transliuoti televizijos programų sąrašo ar sudaryti naujas sutartis dėl pareiškėjo nurodytų televizijos kanalų transliacijos.

27. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pabrėžtina, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu. Bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų teismui nėra privaloma ir negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle (ABTĮ 56 str. 6 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad ABTĮ 56 straipsnio nuostatos, tarp jų ir šio straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nepažeistos. Teismas nustatė nagrinėjamai bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes, jas ištyrė išsamiai ir visapusiškai, sprendime pasisakė esminiais ginčui aktualiais aspektais, išsprendė visus pareiškėjo pareikštus materialinio teisinio pobūdžio reikalavimus, teismo išvadas dėl šių reikalavimų pagrindė teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumos analize ir konkrečiomis teisės normomis, teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.).

28. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę į veiksmingą teisminę pažeistų teisių gynybą. Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teisėjas ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Šis principas perkeltas į Teismų įstatymo 2, 3 bei 5 straipsnius bei ABTĮ 7 straipsnį, kuris įtvirtina pagrindines teisėjų ir teismų nepriklausomumo administracinėse bylose nuostatas.

29. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką teismą įgyvendinimą, ABTĮ 44–45 straipsnių normose įtvirtintas teisėjo nusišalinimo ir jo nušalinimo institutas. ABTĮ nustato atvejus, kuriais teisėjas negali nagrinėti bylą ir privalo nusišalinti (ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis). ABTĮ bylos proceso dalyviams suteikia teisė pareikšti teisėjui motyvuotą nušalinimą (ABTĮ 44 straipsnio 5 dalis).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti vertinama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (žr. 1989 m. gegužės 24 d. sprendimą byloje Hauschildt v. Denmark). Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli and Santangelo v. Italy). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. 1996 m. liepos 10 d. sprendimą byloje Pullar v. United Kingdom).

31. Tikrinamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo teisėjų kolegijai, sudarytai nagrinėti bylą, ar kuriam nors šios teisėjų kolegijos nariui, nušalinimo nepareiškė. Tai reiškia, kad pareiškėjui dėl teismo nešališkumo abejonių nekilo. Apeliacinio skundo teiginio, esą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, apeliantas nepagrindė jokiais objektyviais argumentais. Pareiškėjo apeliaciniame skunde pareikšta nuomonė esą teismas buvo šališkas siejama su teismo priimtu pareiškėjui nepalankiu procesiniu sprendimu, t. y. grindžiama nesutikimu su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepasisakymu dėl kai kurių pareiškėjo argumentų. Pažymėtina, kad tai, jog pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė pareiškėjo teisę į nešališką teismą. Tai, kad teismas nepatenkina asmens skundo ir jį išsprendžia ne taip, kaip to norėtų pareiškėjas, taip pat negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Taigi byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą šiuo konkrečiu atveju konstatuoti teisės į nešališką teismą pažeidimą.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino visas byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo sprendimas pagrįstas įrodymų analize, motyvuotas pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pateiktu nustatytų aplinkybių vertinimu ir tuo remiantis padarytomis išvadomis, kad skundžiami sprendimai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Remiantis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo teisės buvo ribojamos nepagrįstai ar neproporcingai. Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė