2020-11-18 Nr. AB-21654-3-62-3-02538-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1691-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02538-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 17 d., atliekant bausmę 1-ajame sektoriuje, kameroje Nr. 14, jis buvo verčiamas nuo 6 val. iki 22 val. klausytis radijo. Nors radijo taškas kameroje buvo išjungtas, tačiau muzika visu garsu sklisdavo iš kitų kamerų ventiliacijos angų, kadangi radijo taškai įrengti ventiliacijos angose. Tokios kalinimo sąlygos buvo kankinančios, nežmoniškos. Dėl minėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią neigiamais dvasiniais išgyvenimais, emocine depresija, stresu, gyvenimo kokybės pablogėjimu.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad, siekiant išvengti nuolatinio garso kolonėlių niokojimo, jos sumontuotos už ventiliacijos grotelių, taip nesudarant galimybės nuteistiesiems jas gadinti. Radiją įjungti ir išjungti, garsą reguliuoti gali tik pareigūnai. Esant nuteistųjų prašymams įjungti, išjungti radiją ar pareguliuoti garsą, pareigūnai visada pagal galimybes tai padaro. Pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų, dėl to jo skundas yra nepagrįstas.

5. Pareiškėjas padavė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame nurodė, kad atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai yra nepagrįsti.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės dėl Pravieniškių PN-AK neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią pareiškėjas teigė patyręs atlikdamas laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo įstaigoje laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 17 d. Pareiškėjas neturtinę žalą sieja su aplinkybe, kad buvo priverstas nuolat klausytis radijo.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog, siekiant išvengti nuolatinio garso kolonėlių niokojimo, jos sumontuotos už ventiliacijos grotelių, taip nesudarant galimybės nuteistiesiems jas gadinti. Radiją įjungti ir išjungti, garsą reguliuoti gali tik pareigūnai; esant nuteistųjų prašymams įjungti, išjungti radiją ar pareguliuoti garsą, pareigūnai visada pagal galimybes tai padaro. Pareiškėjas skunde pripažino, kad kameroje, kurioje jis buvo laikomas, radijo taškas, buvo išjungtas, muzika sklisdavo iš gretimų kamerų. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.11 punkte nustatyta, kad kamerose įrengiamas radijo taškas ir prižiūrėtojo iškvietimo sistema. Teismas taip pat pabrėžė, kad atsakovo atstovas nuolat reaguodavo į pareiškėjo skundus, laiku ir išsamiai į juos atsakydavo. Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

9. Teismo vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai dėl jo orumą žeminančių sąlygų Pravieniškių PN-AK yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip pagrindžiantys pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų, t. y. pareiškėjo kalinimo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Nenustačius visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str. 1 d.), pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

III. 10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

11. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, nors buvo pateikti visi įrodymai, patvirtinantys jo skundo pagrįstumą. Pareiškėjas prašė teismo išreikalauti Psichologinės tarnybos pažymą, bet tai nebuvo padaryta. Pareiškėjo skundas Regionų apygardos administracinio teismo jau trečiąjį kartą išnagrinėjamas neteisingai. Priešingai yra kitų nuteistųjų atveju, kurių skundus minėtas teismas tenkina iš dalies. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, veikė išvien su atsakovu ir stengėsi nuslėpti neteisėtus veiksmus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Pravieniškių PN-AK laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 17 d., atlyginimo.

13. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų būtinių sąlygų valstybės atsakomybei kilti, atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos.

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

16. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis ir sprendime išdėstė pareiškėjo skundo nepagrįstumą patvirtinančius motyvus. Teisėjų kolegija, nebekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pripažįsta, kad minėtas teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui nepadaryta nei neteisėtų, nei neturtinės žalos, dėl to nėra visų būtinų sąlygų valstybės atsakomybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kilti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde jokių pagrįstų argumentų, kurie būtų pagrindas daryti kitokią išvadą, nenurodė.

17. Pasisakant detaliau dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų pabrėžtina, kad Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 7 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-20 (b. l. 52) patvirtina, jog nuteistojo asmens sveikatos istorijoje laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. spalio 17 d. nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kreipęsis į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kuriam įtakos galėjo turėti kamerose veikiantis radijas ir sklindanti muzika. Įvertinus minėtus duomenis, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas surinko pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima padaryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK veiksmai (neveikimas) pareiškėjo sveikatai jokios žalos nepadarė. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pats pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų ir įtikinamų argumentų, jog būtent Pravieniškių PN-AK veiksmais (neveikimu) buvo padaryta žala jo sveikatai.

18. Pareiškėjo argumentas, kad jo skundas Regionų apygardos administraciniame teisme jau trečiąjį kartą išnagrinėjamas neteisingai, t. y., priešingai yra kitų nuteistųjų atveju, kurių skundus minėtas teismas tenkina iš dalies, vertintinas tik kaip pareiškėjo nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais objektyviais argumentais. Nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą šioje byloje išnagrinėjo neteisingai.

19. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, pažymi, jog viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas; dėl to siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, ABTĮ normose įtvirtintas nušalinimo institutas; tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1667-624/2020).

20. Pareiškėjas nepagrindė pirmosios instancijos teismo šališkumo tiek subjektyviuoju (t. y., kad teismas turėjo asmeninį išankstinį nusistatymą ar buvo tendencingas), tiek objektyviuoju aspektu (t. y., kad yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teismo šališkumo). Vien tai, kad teismas priėmė nepalankų pareiškėjui sprendimą, nereiškia, kad jis buvo šališkas. Niekuo nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismas siekė nuslėpti Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus, taip pat nepatvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumo šioje byloje.

21. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo keisti ar naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė