dce9f02b-a118-4965-bf81-bbbfbcbe19d0 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Arvydas Daugėla                              Baudžiamoji byla Nr. 1A-37-458/2016Teisėja Kristina Baškienė                                          Teisminio proceso Nr. 1-06-1-02001-2013-7                                                                            Procesinio sprendimo kategorija                                1.2.14.5.2; 2.4.1.; 1.2.29.1; 2.4.6.; 2.4.7                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS   N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                            2016 m. sausio 14 d.               Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,teisėjų Savinijaus Katausko, Lino Pauliukėno,sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei,kaltinamųjų D.

G. ir J. G. gynėjui advokatui Robertui Skėriui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. G. ir J. G. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 2 d., ir jai paskirta 120 MGL (4519 Eur) bauda;J. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams; nusikaltimÄ , numatytÄ BK 300 str. 1 d., ir jam paskirta 40 MGL (1506 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 6 p. ir 8 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant J. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba registruotis darbo biržoje ir devynis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.Civilinio ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys tenkintas visiÅ¡kai ir priteista iÅ¡ kaltinamųjų J.

G. ir D. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui solidariai 27 370,43 Eur turtinės žalos atlyginimo.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : J. G. ir D. G. nuteisti už tai, kad 2007 metų pradžioje tiksliai nenustatytu laiku, žinodami, kad D. G. yra nėščia, tačiau Lietuvos Respublikoje nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės paÅ¡alpos, veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule D. G. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę iÅ¡ VSDFV biudžeto gauti motinystės paÅ¡alpÄ , tarpusavyje susitarė, kad J.

G., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius, fiktyviai įdarbins D. G. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vadybininke ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateiks neteisingus duomenis apie tariamai D. G. mokamÄ darbo užmokestį. J. G. 2007 m. sausio 30 d. fiktyviai įdarbino D. G. UAB „Veiklita“ vadybininke, nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. K. užpildyti ir pateikti VSDFV Klaipėdos skyriui 2007 m. sausio 30 d. praneÅ¡imÄ , kuriame A. K., nesupratusi nusikalstamų J. G. ketinimų bei nusikalstamos veikos pobÅ«džio, įrašė neteisingus duomenis apie tai, kad D.

G. nuo 2007 m. sausio 30 d. priimta į darbÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu, ir šį praneÅ¡imÄ 2007 m. sausio 30 d. pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui.A. K., nesuprasdama nusikalstamų J. G. ketinimų bei nusikalstamos veikos pobÅ«džio, įvykdė J. G. nurodymus ir VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m. I, II, III ketvirčius, juose įrašė, kad D.

G. gavo 19 727,28 Lt pajamų, nuo kurių į VSDF biudžetÄ apskaičiuota 6 703,33 Lt įmokų.J. G., tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2008 m. sausio 30 d. VSDFV Klaipėdos skyriui D. G. vardu pateikė praÅ¡ymÄ skirti jai motinystės paÅ¡alpÄ , praÅ¡ydamas pinigus pervesti į D. G. asmeninę sÄ skaitÄ , nors Å¡i sÄ skaita priklausė B. G.. VSDFV Klaipėdos skyriaus paÅ¡alpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja A. P., manydama, kad D. G. turi teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ , 2008 m. vasario 22 d. nusprendė skirti jai 60 692,72 Lt motinystės paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 24 d.D.

G. 2008 m. kovo 12 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Italijos Respublikoje įgaliojo J. G. jos vardu atidaryti sÄ skaitÄ AB DNB banke, į jÄ bÅ«tų pervedama jai skirta motinystės paÅ¡alpa, ir pateikė įgaliojimÄ J. G., kuris 2008 m. kovo 27 d. D. G. vardu atidarė sÄ skaitÄ AB DNB banke bei 2008 m. kovo 27 d. pateikė praÅ¡ymÄ D. G. vardu dėl asmeninės sÄ skaitos patikslinimo VSDFV Klaipėdos skyriui, kuris laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 11 d. D. G. pavedimais iÅ¡mokėjo 47 940,85 Lt motinystės paÅ¡alpos.Be to, J.

G. ir D. G., veikdami bendrininkų grupe, siekdami apgaule D. G. naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę iÅ¡ VSDFV biudžeto, susitarė, kad D. G. pagimdžius 2009 m. gruodžio 13 d. Naujojoje Zelandijoje antrÄ vaikÄ , J. G. pateiks VSDFV Klaipėdos skyriui praÅ¡ymÄ motinystės paÅ¡alpai gauti.D. G. 2010 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Italijos Respublikoje įgaliojo J. G. tvarkyti jos dokumentus, reikalingus motinystės paÅ¡alpai gauti, o J. G. VSDFV Klaipėdos skyriui D. G. vardu pateikė praÅ¡ymÄ skirti jai motinystės paÅ¡alpÄ , praÅ¡ydamas pinigus pervesti į D.

G. asmeninę sÄ skaitÄ AB DNB banke. VSDFV Klaipėdos skyriaus vyriausioji specialistė I. K., manydama, kad D. G. turi teisę gauti motinystės paÅ¡alpÄ , 2010 m. liepos 2 d. nusprendė skirti jai 62 592,10 Lt motinystės paÅ¡alpÄ už laikotarpį nuo 2009 m. gruodžio 13 d. iki 2011 m. gruodžio 13 d. Remiantis Å¡iuo sprendimu, VSDFV Klaipėdos skyrius D. G. pavedimais laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. sausio 16 d. iÅ¡mokėjo 46 563,78 Lt motinystės paÅ¡alpos.Taigi J. G. ir D. G., veikdami bendrininkų grupe, apgaule D.

G. naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į svetimÄ VSDFV biudžeto turtÄ â€“ 118 380,63 Lt motinystės paÅ¡alpos – ir apgaule D. G. naudai įgijo didelės vertės – 94 504,63 Lt – svetimÄ turtÄ â€“ VSDFV biudžeto lėšų motinystės paÅ¡alpÄ .Be to, J. G. 2007 m. sausio 30 d. Klaipėdoje, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. K. užpildyti ir pateikti VSDFV Klaipėdos skyriui praneÅ¡imÄ apie apdraustojo valstybiniu socialiniu draudimu priėmimÄ Ä¯ darbÄ , jame A.

K., nesupratusi nusikalstamų J. G. ketinimų bei nusikalstamos veikos pobÅ«džio, įrašė duomenis apie tai, kad D. G. 2007 m. sausio 30 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, o J. G. šį dokumentÄ patvirtino savo, kaip įmonės direktoriaus, paraÅ¡u, po to šį suklastotÄ dokumentÄ A. K. 2007 m. sausio 30 d. pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , J. G. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. K. užpildyti ir pateikti VSDFV Klaipėdos skyriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas per 2007 m.

I, II, III ketvirčius. A. K. pagal J. G. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis, kompiuterine technika užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ praneÅ¡imus apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas: 2007 m. balandžio 3 d. praneÅ¡imÄ , kad D. G. per 2007 m. I ketvirtį gavo 8272,73 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetÄ apskaičiuota 2811,07 Lt įmokų; 2007 m. liepos 5 d. praneÅ¡imÄ , kad D. G. per 2007 m. II ketvirtį gavo 8000 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetÄ apskaičiuota 2718,40 Lt įmokų; 2007 m. spalio 11 d. praneÅ¡imÄ , kad D.

G. per 2007 m. III ketvirtį gavo 3454,55 Lt pajamų, nuo kurių į VSDFV biudžetÄ apskaičiuota 1173,86 Lt įmokų, o J. G. Å¡iuos dokumentus patvirtino savo, kaip įmonės direktoriaus, paraÅ¡u, po to Å¡iuos suklastotus dokumentus A. K. pateikė VSDFV Klaipėdos skyriui. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , J. G. nurodė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei A. K. užpildyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. sausio–rugsėjo mėnesių mokėjimų žiniaraščius. A. K. pagal J.

G. pateiktus tikrovės neatitinkančius duomenis, kompiuterine technika užpildė UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų žiniaraščius apie D. G. mokėtinÄ darbo užmokesčio sumÄ :2007 m. vasario 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007 m. sausį – 264,55 Lt;2007 m. kovo 5 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007 m. vasarį – 2886,40 Lt;2007 m. balandžio 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007 m. kovÄ â€“ 2886,40 Lt;2007 m. gegužės 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007 m. balandį – 2886,40 Lt;2007 m. birželio 8 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007 m. gegužę – 1486,40 Lt;2007 m. liepos 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007 m. birželį – 1486,40 Lt;2007 m. rugpjūčio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007 m. liepÄ â€“ 1486,40 Lt;2007 m. rugsėjo 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) už 2007 m. birželį – 1104,59 Lt.Po to Å¡iuos mokėjimo žiniaraščius J. G., žinodamas, kad juose D. G. paraÅ¡ai yra suklastoti, patvirtino savo paraÅ¡u kaip pinigus iÅ¡mokėjęs asmuo. Tokiu bÅ«du J.

G. suklastojo tikrus dokumentus. Apeliaciniu skundu nuteistojo J. G. gynėjas advokatas Robertas Skėrys praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – J. G. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. neįrodžius, jog jis padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Mano, kad nuosprendis yra nepagrįstas, suraÅ¡ytas nesilaikant BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimų, iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių.Nurodo, kad apylinkės teismas padarė klaidingas iÅ¡vadas, kad D.

G. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Teismas Å¡iÄ aplinkybę nustatė remdamasis netiesioginiais įrodymais, kuriems suteikė didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, ir nepagrįstai atmetė liudytojų, patvirtinusių D. G. darbo faktÄ , parodymus. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai vadovavosi liudytojo E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis teismo posėdyje Å¡ių parodymų nepatvirtino, be to, jie yra netiesioginiai, paremti A.

P. jam pateikta informacija. Apylinkės teismas neturėjo vertinti ikiteisminio tyrimo metu duotų A. P. parodymų, kadangi jis apklausos protokolÄ pasirašė neskaitęs. Aplinkybę, kad D. G. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, patvirtino liudytojai M. V., G. K. (G. K.), o liudytojai A. M. ir L. T. negalėjo patvirtinti, kad nuteistoji dirbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tik todėl, kad patys dirbo remontininkais-Å¡altkalviais ir įmonės administracinėse patalpose lankydavosi itin retai.Skunde nurodoma, kad teismas, konstatuodamas, jog D.

G. įdarbinimas įmonėje buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, nenuosekliai ir fragmentiÅ¡kai įvertino E. G., A. P. ir kitų liudytojų parodymus ir taip pažeidė BK 20 str. 5 d. Apelianto teigimu, aplinkybę, kad įmonė buvo pajėgi mokėti 2000 Lt, o vėliau 4000 Lt atlyginimÄ D. G., patvirtina buhalterės A. K. parodymai, o Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. spalio 25 d. nutartis iÅ¡kelti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto bylÄ patvirtina, kad įmonė nuostolingai dirbo 2009–2010 m., tačiau nėra duomenų, kad įmonė bÅ«tų nuostolingai dirbusi iki tol.

D. G. atlyginimÄ sudarė ne tik darbo užmokestis, tačiau ir atlyginimas už patirtas iÅ¡laidas vykdant darbines pareigas. Be to, darbo užmokestis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimo reikalas, todėl, remiantis kasacinio teismo praktika, net ir per didelis darbo užmokestis negali bÅ«ti laikomas neįmanomu ar pripažįstamas apgaule. J. G., E. G., A. P. atlyginimai buvo mažesni ne tik už D. G., bet ir kitų darbuotojų, kadangi vadovai kreditavo įmonę iÅ¡ savo lėšų, siekdami gauti didesnius dividendus ateityje.Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai konstatavo, kad D.

G. gyveno Italijoje, kadangi liudytojai jÄ matė Lietuvoje, kur ji atliko darbines funkcijas, Italijoje ji negavo jokių pajamų, neteikė deklaracijų, kaip gyventoja registruota tik (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad nors gyveno Lietuvoje, pas gydytojus lankėsi Italijoje, kadangi čia ketino gimdyti, be to, ten gyveno jos vaikų tėvas. Skunde pabrėžiama, kad pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina vizitus į ItalijÄ pas gydytojus, tačiau ne nuolatinį gyvenimÄ užsienio valstybėje ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinami nuteistųjų nenaudai.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad apylinkės teismas neteisingai įvertino pateiktus medicininius dokumentus ir nepagrįstai konstatavo, kad D. G. kreipėsi į medikus aÅ¡tuntÄ nėštumo savaitę. Teismas nepagrįstai rėmėsi formalia, gydytojo suformuota anketa, kadangi ji neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. Ä®darbinant D. G. aplinkybė, kad ji laukiasi, nebuvo žinoma, kadangi pirmÄ kartÄ Ä¯ medikus ji kreipėsi (duomenys neskelbtini), t. y. penktÄ nėštumo mėnesį.Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad aplinkybė, jog dėl iÅ¡mokų nebuvo kreiptasi tik gimus vaikui, patvirtina, kad D.

G. veikoje nebuvo apgaulės. Nuteistosios materialinė padėtis buvo gera, ji turėjo santaupų, finansiÅ¡kai jÄ rėmė dabartinis vyras, todėl nebuvo motyvo daryti tokio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ .Apeliaciniu skundu nuteistosios D. G. gynėjas advokatas Robertas Skėrys praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – D. G. iÅ¡teisinti pagal BK 182 str. 2 d., neįrodžius, jog ji padarė inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Skundo argumentai identiÅ¡ki apeliacinio skundo, kuriuo ginčijama nuteistojo J. G. kaltė, argumentams, todėl apeliacinės instancijos teismas jų pakartotinai nedėsto.Apeliaciniai skundai atmestini. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistųjų gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo iÅ¡vadomis dėl faktinių BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų požymius sudarančių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teigiama, jog tarp UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir D.

G. buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, todėl jokios apgaulės nebuvo, ir iš esmės pateikiami analogiški argumentai. Abiejuose apeliaciniuose skunduose deklaratyviai teigiama, kad teismas pažeidė BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus. Tuo aspektu pažymėtina, kad pagal BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Šių reikalavimų apylinkės teismas nepažeidė.

Pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolas ir priimto nuosprendžio turinys rodo, kad BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių buvo laikomasi. Visos bylos aplinkybės iÅ¡tirtos ir įvertintos. Teisėjų kolegijos nuomone, apylinkės teismas, nustatydamas J. G. ir D. G. kaltumÄ ir suraÅ¡ydamas nuosprendį, įstatymo nuostatas taikė teisingai. Teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus, nepažeidęs BPK 20 str. reikalavimų, ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje pagrįstai priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

BÅ«tina paminėti, kad apylinkės teismas iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus. BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad įrodymus teisėjai vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BPK 20 str. 3 d. nurodyta, jog įrodymais gali bÅ«ti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Remiantis Å¡ia nuostata konstatuotina, kad tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomÄ jÄ vertę. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio ir netiesioginiais įrodymais. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį nepagrįstai vadovavosi liudytojo E. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jis teismo posėdyje Å¡ių parodymų nepatvirtino, be to, jie yra netiesioginiai, paremti A. P. jam pateikta informacija.

Teisiamojo posėdžio metu kitiems įrodymams patikrinti buvo perskaityti užsienyje gyvenančio liudytojo E. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad parodymai negalės bÅ«ti savarankiÅ¡kais įrodymais byloje, tačiau jie gali bÅ«ti vertinami sistemiÅ¡kai vertinant kitus įrodymus. E. G. parodymai atitiko kitų liudytojų nurodytas aplinkybes, kad jis kartu su J. G. ir A. P. įkÅ«rė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo serviso vadovas, atsakingas už klientų priėmimÄ , automobilių gedimų nustatymÄ , darbo organizavimÄ , darbų paskirstymÄ , naujų klientų paieÅ¡kÄ .

Tai, kad apie D. G. įdarbinimÄ sužinojo iÅ¡ A. P. tik 2012 m. gegužės ar birželio mėn., atitinka ir A. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nors skunduose teigiama, kad A. P. apklausos protokolÄ pasirašė neskaitęs, Å¡iuos teiginius paneigia liudytojos ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nės I. S. parodymai, kurie patvirtina, kad apklausai niekas netrukdė, apklausiamas asmuo buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, protokolÄ perskaitė ir pastabų dėl jo turinio neturėjo. Apygardos teismo nuomone, nei E. G., nei A.

P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apylinkės teismo nebuvo įvertinti kaip savarankiÅ¡ki įrodymai, tačiau į juos tinkamai atsižvelgta sistemiÅ¡kai vertinant kitus įrodymus, todėl konstatuoti, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nėra pagrindo.Pažymėtina, kad pagal BK 182 str. sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtÄ Ä¯gijimas ar turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę.

Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtÄ ar įgyti turtinę teisę, taip pat iÅ¡vengti turtinės prievolės ar jÄ panaikinti. Pagal teismų praktikÄ , kaltinant asmenį apgaule neteisėtai siekus gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , bÅ«tina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktÄ (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-606/2010, 2K-503/2011, 2K-243/2012).

Tokiais atvejais bylose tikrinama ir vertinama tai, ar asmuo realiai dirbo nurodytÄ darbÄ ir gavo atitinkamo dydžio darbo užmokestį, ar jį įdarbinusi įmonė vykdė Å«kinę-komercinę veiklÄ ir turėjo pakankamai lėšų atlyginimui iÅ¡mokėti (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2011, 2K-123/2012), ar darbo sutartis buvo sudaryta joje nurodytiems ir iÅ¡ jos kylantiems darbo teisiniams santykiams įgyvendinti ir ar tokius santykius sukÅ«rė, ar tik buvo kaip priemonė, sudaryta kitam tikslui – siekti neteisėtai gauti iÅ¡ Valstybės socialinio draudimo fondo motinystės paÅ¡alpas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2012).

FormalÅ«s dokumentai – darbo sutartis, darbo laiko apskaitos ir kiti dokumentai apie darbÄ bendrovėje nebÅ«tinai liudija realius faktus, t. y. tokius, kokie nurodyti atitinkamuose dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir D. G., nebuvo rasta ikiteisminio tyrimo metu. Skirtingai nei teigiama skunduose, tai patvirtina ne aplinkybę dėl netinkamai atlikto ikiteisminio tyrimo, o patvirtina, kad tokia darbo sutartis iÅ¡ viso nebuvo pasiraÅ¡yta.Skunde nurodoma, kad aplinkybę, jog D.

G. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, patvirtino liudytojai M. V., G. K.. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nė vienas iÅ¡ Å¡ių liudytojų nepatvirtino, kad D. G. dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tai, kad liudytojai matė nuteistÄ jÄ autoservise, nepatvirtina, kad ji atliko darbines funkcijas. M. V. posėdžio metu nurodė, kad D. G. matė autoserviso patalpose geriančiÄ kavÄ , o G. K. apie D. G. įdarbinimÄ sužinojo iÅ¡ J. G., tačiau nematė jos bendraujant su klientais, nematė jokių dokumentų, susijusių su D.

G. darbu, ir nors dirbo autoserviso priimamajame, negalėjo pasakyti nė vieno konkretaus kliento, kurį bÅ«tų suradusi nuteistoji. Atkreiptinas dėmesys, kad nors G. K. teigė ne kartÄ matęs D. G. autoservise, iÅ¡ 2013 m. kovo 14 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ liudytojas kaip nuteistÄ jÄ parodė kitÄ asmenį, taigi D. G. atpažinti negalėjo (t. 5, b. l. 57).Sprendžiant klausimÄ dėl sukčiavimo nusikaltimo sudėties tenka vertinti ir priėmimo į darbÄ aplinkybes bei tikslÄ , tokio darbuotojo reikalingumÄ Ä¯monei, pareigybės buvimÄ iki darbuotojo priėmimo į darbÄ , anksčiau dirbusių ar analogiÅ¡kÄ darbÄ Ä¯monėje dirbančių darbuotojų atlyginimÄ , atliekamo darbo pobÅ«dį, darbo laikÄ , atlikto darbo kokybę ir kiekybę, darbo rezultatus ir naudÄ Ä¯monei.

Juk sutartas darbas gali bÅ«ti neatliekamas ar atliekamas tik formaliai, kad bÅ«tų užmaskuotas darbo sutarties fiktyvumas, o atlyginimas gali neatitikti sutarto darbo pobÅ«džio, jo apimties, kiekybės, kokybės bei rezultatų. Apeliaciniuose skunduose, ginčijant nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. pagrįstumÄ , gynėjas remiasi kasacine praktika, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų Å¡alių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas, ir net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų bÅ«ti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas.

Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su Å¡iais skundo teiginiais, kadangi normalioje situacijoje nei darbdaviui, nei darbuotojui negali bÅ«ti inkriminuojamas per didelio atlyginimo už darbÄ nustatydamas, jei įmonės finansinė padėtis tai leidžia. Tačiau, vertinant Å¡alių susitarimÄ baudžiamosios teisės požiÅ«riu, reikia vadovautis ne tik formaliu susitarimo laisvės principu, bet vertinti susitarimÄ vadovaujantis dar ir protingumo principu, atsižvelgiant į visų byloje nustatytų aplinkybių visetÄ ir ypač darbo sutarties su asmeniu sudarymÄ sÄ lygojančias aplinkybes.

Skunde nurodoma, kad D. G. atlyginimÄ sudarė ne tik darbo užmokestis, tačiau ir atlyginimas už patirtas iÅ¡laidas vykdant darbines pareigas. J. G., A. P., M. V. taip pat ieÅ¡kojo įmonei naujų klientų, tačiau jų atlyginimai buvo kelis kartus mažesni nei nuteistosios (t. 1, b. l. 172). Atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog D. G. mokėtas darbo užmokestis buvo daug didesnis, teisinama tuo, kad nuteistosios darbas buvo pats svarbiausias įmonei, nuo jos priklausė įmonės pajamos, tačiau apeliaciniame skunde nurodomas tik vienas D.

G. surastas klientas. G. K., nors dirbo autoserviso priimamajame, negalėjo pasakyti nė vieno konkretaus kliento, kurį bÅ«tų suradusi nuteistoji. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį taip pat nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimas patvirtino, kad nuo D. G. įdarbinimo įmonėje pradžios iki 2008 m. sausio 1 d. įmonės skolos ir kiti įsipareigojimai tik didėjo.Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nėra duomenų, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bÅ«tų nuostolingai dirbusi iki 2009–2010 m.

Skirtingai nei teigiama skunduose, apylinkės teismas konstatavo, kad D. G. nustatytas mokėtinas darbo užmokestis 25878,26 Lt padidino 2007 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtÄ nuostolį, ir toks direktoriaus J. G. sprendimas buvo ekonomiÅ¡kai nepagrįstas, nes tik didino sÄ naudas, neduodant jokių pajamų, ir prieÅ¡taravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip pelno siekiančios įmonės, ir jos kreditorių interesams. Apylinkės teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ padarė ne tik remdamasis E. G., A. P. ir kitų liudytojų parodymais, bet ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus 2013 m. kovo 25 d. specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., 115-137 b. l.) bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialui pateiktomis 2006 m., 2007 m.

Pelno (nuostolių) ataskaitomis, kuriomis įmonė deklaravo 2006 m. – 66806 Lt nuostolį; 2007 m. – 95474 Lt nuostolį (t. 5, b. l. 126). Apelianto teigimu, aplinkybę, kad įmonė buvo pajėgi mokėti 2000 Lt, o vėliau 4000 Lt atlyginimÄ D. G., patvirtina buhalterės A. K. parodymai. Å is apeliacinių skundų argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi teismo posėdžio metu ji nurodė neprisimenanti apie įmonės finansinę bÅ«klę. Teigė nemačiusi, kaip buvo mokami atlyginimai (t. 10, b. l. 151).Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį nepagrįstai konstatavo, jog D.

G. laikotarpiu, kuriuo buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyveno ne Lietuvoje, o Italijoje. Mano, kad aplinkybė, jog nuteistoji pas gydytojus lankėsi Italijoje, negali bÅ«ti pakankamu pagrindu konstatuoti gyvenimÄ užsienio valstybėje, kadangi liudytojai patvirtino D. G. matę Lietuvoje. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad D. G. gyvenimÄ Italijoje teismas konstatavo remdamasis ne tik iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ medicininių dokumentų, bet ir kitais byloje surinktais raÅ¡ytiniais įrodymais. Lietuvos teismo ekspertizių centro 2013 m. rugsėjo 17 d. specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 m. mokėjimų žiniaraščiuose:

Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėse „D. G.“ D. G. vardu pasirašė ne D. G., o kitas asmuo (t. 7, b. l.138–140), darbo sutartis tarp D. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pateikta, nuteistoji pas medikus lankėsi ir gimdė Italijoje, kur gyveno jos vyras, santuoka registruota taip pat užsienio valstybėje.

Å ios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti apeliaciniuose skunduose dėstomai pozicijai, kad D. G. gyveno Lietuvoje, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jai buvo mokamas darbo užmokestis.Apeliaciniuose skunduose kategoriÅ¡kai neigiama, kad įdarbinant D. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo žinoma apie nuteistosios nėštumÄ . Nuteistųjų gynėjo nuomone, gydytojo užpildyta anketa, kurioje nurodyta, kad D. G. lankėsi pas gydytojÄ 8 nėštumo savaitę, ir kuria remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistiesiems Å¡i aplinkybė buvo žinoma D.

G. įdarbinant UAB „(duomenys neskelbtini)“, neatitinka įrodymams keliamų reikalavimų. BPK 20 str. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. KlausimÄ , ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Nagrinėjamoje byloje esantis iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ligos istorijos patvirtina apylinkės teismo nustatytas aplinkybes, o tai, kad nuteistųjų gynėjas nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti skundžiamo nuosprendžio teisėtumu.Skunduose akcentuojama aplinkybė, jog dėl iÅ¡mokų nebuvo kreiptasi iÅ¡ karto po vaiko gimimo.

Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad D. G. veikoje nebuvo apgaulės. Pažymėtina, kad gera nuteistosios materialinė padėtis ar turimos santaupos nėra pagrindas konstatuoti nesant kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ . Kolegijos nuomone, gynėjo samprotavimai, kad nuteistosios materialinė padėtis buvo gera ir jai nebuvo jokio tikslo daryti nusikalstamÄ veikÄ , yra tik jo subjektyvi nuomonė ir ji bet kuriuo atveju nepaneigia kitais įrodymais patvirtintų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.Atsižvelgdama į visas nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog neperžengiant apeliacinių skundų ribų nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, remdamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a: nuteistųjų D.

G. ir J. G. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                               Arvydas Daugėla Teisėjai                                                                                                           Savinijus Katauskas                                                                                                                         Linas Pauliukėnas                                                                                                                       Â