dce9679c-9e95-4af0-be16-eef068a3bb98 · Vilniaus apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-2303-643/2022 Teisminio proceso Nr. 2-44-3-00227-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.; 2.4.2.5.; 3.3.1.14. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 8 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Andriaus Ignoto, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jelenos Šiškinos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės B.

V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų Z. V., R. V. ir I. Z. ieÅ¡kinį atsakovei B. V. dėl atsidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos, ir pagal atsakovės B. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams Z. V., R. V. ir I. Z. dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai Z. V., R. V. ir I. Z. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami:

1) padalinti jiems ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1.6400 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), suformuojant 4 žemės sklypus: 1.1. 1600 kv. m ploto žemės sklypÄ Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, Å¡is žemės sklypas priklausys bendrai ieÅ¡kovams ir atsakovei; 1.2. 7376 kv. m ploto žemės sklypÄ Nr. 560-2, Å¡is žemės sklypas priklausys ieÅ¡kovams Z. ir R. V.; 1.3. 885 kv. m ploto žemės sklypÄ Nr. 560-3, Å¡is žemės sklypas priklausys ieÅ¡kovei I. Z.; 1.4. 6491 kv. m ploto žemės sklypÄ Nr. 560-4, Å¡is žemės sklypas priklausys atsakovei B. V.;

2) nustatyti bendrai Å¡alims priklausančio suformuoto 1600 kv. m ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ parengtÄ pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiÅ«lymÄ â€“ planÄ ;

3) įpareigoti Å¡alis, teismo sprendimui įsiteisėjus, pertvarkyti žemės sklypÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktus projektinius pasiÅ«lymus ir atlikti Å¡alims paskirtų žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, nesant atsakovės sutikimo;

4) priteisti iš atsakovės ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai paaiškino, kad jiems ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1.6400 ha bendro ploto žemės sklypas gyvenamosios paskirties, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas). Žemės sklype yra gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais-kiemo statiniais (su šuliniu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) Ieškovams Z. ir R.

V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise - ½ dalis žemės sklypo, ieškovei I. Z. - 10/164 dalių žemės sklypo, atsakovei - 72/164 dalys žemės sklypo. Be to, ieškovams R. ir Z. V. priklauso 25/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25/100 dalys kitų inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovui Z.

V. priklauso tų pačių pastatų - 25/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 25/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei I. Z. priklauso 6/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 6/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovei priklauso 44/100 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visas ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 44/100 dalys kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Taip pat paaiÅ¡kino, kad uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atskaitos taÅ¡kas“ pagal ieÅ¡kovų užsakymÄ 2021 m. spalio 14 d. parengė žemės sklypo atsidalijimo planÄ ir 2021 m. spalio 14 d. pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo planÄ . Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) patvirtinto projektÄ ir pažymėjo, kad projekto sprendiniai neprieÅ¡tarauja kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, buvo nustatyti mažareikÅ¡miai trÅ«kumai dėl to, kad projektui turi pritarti visi žemės sklypo bendraturčiai, Å¡iuo atveju nepateiktas bendraturtės B. V. raÅ¡tiÅ¡kas pritarimas projektui.

4. Nurodė, kad bendraturčiams bendram naudojimui prie gyvenamojo namo ir jo priklausinių, o taip pat pastatų užimtų plotu suformuotas 1600 m2 ploto namų valdos žemės sklypas, kuris priklausys visiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise. IeÅ¡kovai siÅ«lo paskirti namų valdos 1600 m2 naudotis visiems bendraturčiams bendrai pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ sudarytÄ pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį planÄ . Pažymėjo, kad atsakovei priklauso 44/100 dalys gyvenamojo namo, kas atitinka atsakovei siÅ«lomos gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos patalpomis, kurių bendras plotas sudaro 61,4900 m2, ji turės galimybę naudotis gyvenamojo namo keturiomis patalpomis, turės vienÄ bendrÄ su ieÅ¡kove I.

Z. įėjimÄ Ä¯ namÄ iÅ¡ jai paskirto žemės sklypo. IeÅ¡kovams Z. ir R. V., I. Z. ir atsakovei pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ sudarytÄ pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimosi tvarkos planÄ siÅ«loma naudotis bendrai, atsižvelgiant į Å¡alims priklausančias gyvenamojo namo dalis, žemės sklype iÅ¡dėstytus Å«kinius pastatus ir patalpų užimtÄ Å¾emės plotÄ bei kiemo plotÄ aplink namų (su Å¡uliniu) pagal poreikį.

5. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovų ir atsakovės atidalijamų sklypų dydžiai teismui teikiamoje schemoje atitinka VÄ® Registrų centro nurodytas žemės sklypo ploto dalis, nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, kiekviena proceso Å¡alis turės galimybę patekti į jai paskirtÄ naudotis namo dalį, turės priėjimÄ prie namo ir Å¡alia esančio Å¡ulinio, o Å¡aliai priklausantys Å«kiniai pastatai randasi jai siÅ«lomoje žemės sklypo dalyje. Prie kiekvieno žemės sklypo yra privažiavimai – 8 m. pločio kaimo kelias. IeÅ¡kovai Z. ir R. V. naudosis atskiru įėjimu į namus, o atsakovė kartu su ieÅ¡kove I. Z. naudosis bendrai kitu atskiru įėjimu į namus.

6. Atsakovė B. V. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama jį atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Nurodė, kad iÅ¡ patikslinto ieÅ¡kinio neaiÅ¡ku, pagal kokį konkretų planÄ praÅ¡oma atidalinti žemės sklypÄ , nes nurodyti keli plano variantai, pažymėjo, kad ieÅ¡kovų pateiktas žemės sklypų atsidalijimo planas ir ieÅ¡kiniu reiÅ¡kiami reikalavimai tiek techniÅ¡kai, tiek teisiÅ¡kai yra ydingi.

8. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,6400 ha, tačiau ieÅ¡kovų pateiktame žemės sklypų atsidalijimo plane nurodoma, kad atidalijamas 14752 m² ploto žemės sklypas (1,4752 ha), todėl neaiÅ¡ku, kodėl ieÅ¡kovai iÅ¡skiria 14 752 m² žemės sklypÄ kaip atskirÄ dalintinÄ . Å alims bendros dalinės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra 16400 m² ir nėra padalintas į jokias dalis, tačiau net ir dalinant 14752 m² plotÄ , atsakovei priskiriamas plotas neatitinka jos turimos nuosavybės dalies, nes ji nuosavybėje turi 72/164 dalis.

9. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikia jokių paaiškinimų ir pagrindimo, kodėl atsakovei plane yra atidalijamas dabar jau didesnio ploto žemės sklypas nei jos turima dalis, kodėl kitiems bendraturčiams atidalinama mažesnė nei priklauso nuosavybės dalis, kodėl ir kokiu pagrindu yra daromi tokie pakeitimai, nes taip atsakovei formuojamas atidalijamas žemės sklypas bei suformuota naudojimui žemės sklypo dalis yra atskirti vienas nuo kito, dėl ko naudojimas tampa nepatogus ir apsunkintas. Be kita ko, nenurodoma, kokia konkrečiai nuosavybės dalis priklausytų kiekvienam iš bendraturčių, o iš pateiktų dokumentų nesuprantama, koks galutinis plotas yra išdalinamas tarp bendraturčių, neaišku, kur dingsta 48 m².

10. Atsakovė B. V. teismui pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama nustatyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal UAB „Žemės matavimų grupė“ parengtÄ Naudojimosi tvarkos nustatymÄ , priskiriant atsakovei B. V. naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis numeriu IV, V, ir VI, ieÅ¡kovei I. Z. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu III, ieÅ¡kovams Z. V. ir R. V. naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu II, bendrai atsakovei B. V., ieÅ¡kovei I. Z., ieÅ¡kovams Z. V. ir R. V. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta numeriu I.

11. Atsakovė nurodė, kad prieÅ¡ieÅ¡kiniu ji praÅ¡o nustatyti tokiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , kokia iÅ¡ esmės yra nusistovėjusi tarp Å¡alių: asmeniÅ¡kai atsakovei bÅ«tų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis numeriu IV, V, ir VI (viso 7347 m²); ieÅ¡kovei I. Z. asmeniÅ¡kai bÅ«tų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu III (viso 1002 m²); ieÅ¡kovams Z. V. ir R. V. lygiomis dalimis asmeniÅ¡kai bÅ«tų priskiriama naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu II (viso 8213 m²); Å¡alims bendram naudojimui bÅ«tų priskirta žemės sklypo dalis, plane pažymėta numeriu I, ant kurios stovi Å¡alių bendra daline nuosavybe valdomas gyvenamasis namas (iÅ¡ viso 308 m², iÅ¡ kurių 135 m² atsakovei, 19 m² I. Z., 154 m² Z. ir R. V.).

12. Pažymėjo, kad atsakovės praÅ¡oma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka iÅ¡ esmės atitinka praktiÅ¡kai susiklosčiusiÄ ir ieÅ¡kovus tenkinančiÄ tvarkÄ , kÄ patvirtina ir ieÅ¡kovų su patikslintu ieÅ¡kiniu pateiktas atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo planas, 13. Atsakovė taip pat nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos plane naudojimosi tvarka yra nustatoma 16735 m² plote ir nors Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo plotas yra įregistruotas 16 400 m², tačiau pagal atliktus kadastrinius žemės sklypo matavimus ir nuosavybės plane nustatytus atstumus juos atidėjus faktinis žemės sklypo plotas yra didesnis, todėl atitinkamai Å¡alims naudojimosi tvarkoje yra priskirtos žemės sklypo dalys, atitinkančios turimÄ nuosavybės dalį, t. y. atsakovei, turinčiai 72/164 dalis, priskirta iÅ¡ viso 7 347 m², ieÅ¡kovei I.

Z., turinčiai 10/164 dalis, priskirta iš viso 1021 m², ieškovams Z. ir R. V., turintiems ½ dalį, priskirta viso 8367 m².

14. IeÅ¡kovai pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami jį atmesti ir patenkinti jų ieÅ¡kinį. Nurodė, kad atsakovė praÅ¡o nustatyti naudojimosi tvarkÄ , paskiriant ieÅ¡kovei I. Z. naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta numeriu III - 1002 kv. m. plotu, tačiau prie Å¡io žemės sklypo nėra jokio privažiavimo, o skiriant naudoti ieÅ¡kovei I. Z. sklypÄ prie nenaudojamo kelio pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ projektinį planÄ , kartu turi bÅ«ti Å¡alių susitarimas dėl Å¡ių iÅ¡laidų arba teikiama kelio iÅ¡valymo ir sutvarkymo iÅ¡laidų sÄ matÄ su pasiÅ«lymu dėl Å¡ių bendraturčių iÅ¡laidų apmokėjimo. Pažymėjo, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ planÄ visi bendraturčiai prie nuosavų sklypų turės privažiavimus iÅ¡ kaimo 8 m pločio keliu, esančiu prie visų trijų žemės sklypų.

15. Papildomai nurodė, kad pagal ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ Å¾emės sklypo atsidalijimo planÄ Å¾emės sklype esantis tvenkinys yra ieÅ¡kovams Z. ir R. V. skirtame žemės sklype ir atsakovei B. V. siÅ«lomame žemės sklype, o pagal atsakovės projektinį pasiÅ«lymÄ Å¡is žemės plotas skiriamas naudotis atsakovei B. V., kuri niekuo nebuvo prisidėjusi prie tvenkinio įrengimo ir jo priežiÅ«ros.

16. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį nurodydama kad atsakovės pateiktame UAB „Žemės matavimų grupė“ 2022 m. vasario 11 d. parengtame Naudojimosi tvarkos nustatymo plane žemės sklypo 8-9-10-11 riboje, nurodytas projektuojamas 4 m pločio kelias nepatenka į ieÅ¡kovų ir atsakovų žemės sklypo ribas, todėl žemės sklypo dalių „III“ ir „VI“ naudotojai atskirai turėtų spręsti privažiavimo klausimÄ iki nurodytų dalių.

Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepateikia jokių įrodymų, kad Å¡iam keliui bÅ«tų nustatytas kelio servitutas ar kad bÅ«tų numatoma sudaryti kelio servituto sutartį, todėl teismui patvirtinus naudojimosi tvarkÄ pagal atsakovės pateiktÄ UAB „Žemės matavimų grupė“ 2022 m. vasario 11 d. parengtÄ Naudojimosi tvarkos nustatymo planÄ , turėtų bÅ«ti atskirai sprendžiamas klausimas dėl privažiavimo prie žemės sklypo dalių, pažymėtų „III“ ir „VI“, nes jos nesiriboja su pagrindiniu bendro naudojimo keliu.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, atsakovė nepagrįstai teikia projektuojamo kelio, išeinančio už ginčo žemės sklypo ribų, sprendinius, neatitinkančius nei teritorijų planavimo dokumentų sprendinių nei gretimų žemės sklypų suformavimo dokumentų, todėl tokia naudojimosi tvarka negalėtų būti įgyvendinama. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. birželio 15 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė.

Nusprendė ieÅ¡kovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1.6400 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ parengtÄ , sklypų padalijimo planÄ , suformuojant 4 žemės sklypus: 1. 1600 kv. m. ploto žemės sklypÄ Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, atidalinti bendrai ieÅ¡kovams Z.

V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V.; 2. 7376 kv. m. ploto žemės sklypÄ Nr. 560-2 atidalinti ieÅ¡kovams Z. ir R. V.; 3. 885 kv. m. ploto žemės sklypÄ Nr. 560-3 atidalinti ieÅ¡kovei I. Z.; 4. 6491 kv. m. ploto žemės sklypÄ Nr. 560-4 atidalinti atsakovei B. V.. Taip pat nustatyti bendrai Å¡alims priklausančio suformuoto 1600 kv. m. ploto sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ parengtÄ pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiÅ«lymÄ - planÄ :

1. Ieškovams Z. V. ir R. V. paskirti naudotis plane pažymėtus ženklu Nr. 560-1-2 A plotus: 1.1. 800 kv. m. namų valdos žemės, iš jų – 679 kv. m. (528+151) - kiemo ploto ir 121 kv m – bendro naudojimo ploto namų valdos žemės ploto, iš jų - 85 kv. m. gyvenamojo namo užstatyto ploto; 1.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr.1-1, 3,5600 kv. m. ploto, 1-26,6000 kv. m., 1-3 10,5900 kv. m., 1-4, 4,59 kv. m., 1-5 10,0400 kv. m., 1-6 8,1700 kv. m., 1-7 15,5000 kv. m., 1-8 13,8900 kv. m., viso 72,9400 kv. m.

2. Ieškovei I. Z. paskirti naudotis plane pažymėtus ženklu Nr. 560-1-3 plotus: 2.1. 96 kv. m. ploto namų valdos žemės, iš jų 82 kv. m. – kiemo ploto, 14 kv. m. bendro naudojimo ploto, iš jų - 10 kv. m. ploto gyvenamojo namo užstatyto ploto; 2.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr. 3-1, 8,59 kv. m. ploto.

3. Atsakovei B. V. paskirti naudotis plane pažymėtus Nr. 560 – 1-1C: 3.1. 704 kv. m. namų valdos žemės, iÅ¡ jų – 597 kv. m. - kiemo ploto ir 107 kv. m. – bendro naudojimo ploto namų valdos žemės plotÄ , iÅ¡ jų – 75 kv. m. gyvenamojo namo užstatyto ploto; 3.2. gyvenamojo namo patalpomis: Nr.2-1, 11,6400 kv. m. ploto, 2-3, 10,9500 kv. m. ploto, 2-4, 8,4700 kv. m. ploto ir 2-5, 30,43 kv. m. ploto, viso 61.4900 kv. m. ploto. Teismo sprendimui įsiteisėjus, įpareigojo Å¡alis pertvarkyti žemės sklypÄ pagal ieÅ¡kovų pateiktus projektinius pasiÅ«lymus ir atlikti Å¡alims paskirtų žemės sklypo dalių kadastrinius matavimus, nesant atsakovės sutikimo. Taip pat priteisė ieÅ¡kovui Z. V. iÅ¡ atsakovės B. V. 1 155,55 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovų pateiktas 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ žemės sklypo atidalinimo planas puikiai atitinka jam keliamus reikalavimus ir Å¡alių interesus. Teismas nustatė, kad atidalijamų žemės sklypų plotai nepažeidžia Å¡alių turimų žemės sklypo nuosavybės dalių, visi bendrasavininkai turi privažiavimus prie jiems tenkančių žemės sklypų, be to, žemės sklypų atidalijimas iÅ¡ esmės atitinka ilgalaikę nusistovėjusiÄ naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , todėl ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkino.

19. Teismo nuomone, nors atsakovė prašė ieÅ¡kovei I. Z. tenkantį žemės sklypÄ perkelti ties atsakovės žemės sklypo viduriu, tačiau toks žemės sklypų padalijimas pažeistų I. Z. teises, nes nors dokumentuose matyti, kad Å¡alia sklypo yra 4 metrų pločio servitutinis kelias, tačiau iÅ¡važiuojamojo teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad realiai jokio kelio nėra, kelio vieta apaugusi krÅ«mais ir medžiais, o padaryti keliÄ bÅ«tų neproporcingai brangu, kadangi I. Z. tenkanti žemės sklypo dalis yra labai maža, t. y. tik 885 m².

20. Teismas vertino, jog atsakovės nurodomas neatitikimas pagal ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl jai tenkančios didesnės ploto dalies negu jai priklauso nelaikytinas dideliu ir yra jai naudingas, su tokiu padalijimu sutinka ieÅ¡kovai. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, jog tokiu bÅ«du atsakovės teisės nėra pažeidžiamos.

21. Ä®vertinęs ieÅ¡kovų siÅ«lomÄ namo ir 1600 m2 žemės sklypo aplink namÄ naudojimo tvarkÄ , teismas sprendė, jog ji tinkama ir atitinka Å¡alių interesus, todėl gali bÅ«ti tvirtinama.

22. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad ji neturi tiesioginio priėjimo prie įėjimo į namÄ , nes iÅ¡ naudojimosi tvarkos plano matyti, kad atsakovė į namÄ patenka per tas pačias duris, per kurias į namÄ patenka ir ieÅ¡kovė I. Z., ir kadangi kito įėjimo į jų naudojamÄ namo dalį nėra, tai jos abi į namÄ turi patekti per tas pačias duris. Taip pat nurodė, kad aplink namÄ numatyta 2 metrų pločio bendro naudojimosi žemė visiÅ¡kai pakankama atsakovei patekti į namÄ .

23. Teismas pažymėjo, kad atsakovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieÅ¡kovų teises, todėl jos prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai 24. Atsakovė B. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimÄ , ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti, taip pat priteisti atsakovės naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

25. Nurodo, kad ginčo žemės sklype nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, žemės sklypo atidalijimo planas yra parengtas turint tik preliminarius matavimus, kurie nustato tik preliminarų žemės sklypo plotÄ , preliminarias žemės sklypo ribas, kas reiÅ¡kia, jog toks planas nėra techniÅ¡kai priimtinas, nes nėra tikslus. Be to, sprendimu atidalinti žemės sklypų plotai jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo gali keistis, nes bus atliekami tikslieji žemės sklypo matavimai ir Å¡alims gali priklausyti kitokio ploto sklypai nei nurodyta atidalijimo plane ir teismo sprendime, o tokia situacija teisiÅ¡kai yra ydinga.

26. Taip pat nurodo, kad be tiksliųjų kadastrinių matavimų, joks atidalijimas nėra galimas, kadangi pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Å¡alims priklauso 1,6400 ha ploto žemės sklypas, o pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ Å¾emės sklypo atidalijimo projektÄ yra atidalijamas 1,6352 ha ploto žemės sklypas, atitinkamai, įgyvendinus tokį sprendimÄ pagal pateiktÄ planÄ , lieka 48 kv. m. ploto sklypo dalis, kuri nėra niekaip padalinama ir niekam nepriskiriama bei atskirai neformuojama. Pažymi, kad atlikus tiksliuosius matavimus, žemės sklypo plotas gali iÅ¡ viso pasikeisti ir neatitikti nei preliminariais matavimais nustatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto ploto, nei atidalijimo plane bei sprendime nustatytų plotų.

27. PaaiÅ¡kina, kad sprendime nurodoma, jog 1600 kv. m. ploto žemės sklypas Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, atidalinamas bendrai ieÅ¡kovams ir atsakovei, tačiau nei sprendime, nei ieÅ¡kinyje nenurodoma, kokiomis dalimis Å¡is naujai formuojamas žemės sklypas priklausys Å¡alims. Pažymi, jog sklypas Å¡alims priklausytų bendros dalinės, o ne bendros jungtinės nuosavybės teise, todėl bÅ«tina nustatyti konkrečias kiekvieno savininko nuosavybės dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atitinkamai, sprendimas dėl „bendrai“ atidalinamo žemės sklypo nėra galimas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atkreipia dėmesį, jog „bendrai“ atidalinamas ketvirtas žemės sklypas netgi nėra pažymėtas atidalinimo plane, pagal pateiktÄ planÄ atidalijami yra trys atskiri žemės sklypai, o likusiam neatidalintam plotui yra nustatoma naudojimosi tvarka.

28. Pažymi, kad įėjimui į atsakovei priskirtÄ patalpÄ ieÅ¡kovė I. Z. turės naudotis atsakovės naudojimui priskirta patalpa, kadangi joms abiem patekimui į namÄ skirtas tas pats įėjimas, atskiro įėjimo nėra, o tokia naudojimosi tvarka neiÅ¡sprendžia Å¡alių konflikto ir tik toliau jį eskaluoja, be kita ko, visiÅ¡kai neatitinka atsakovės interesų.

29. Atsakovė pabrėžia, jog ginčo žemės sklypas yra skirtas ir suformuotas gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl, neatidalijant gyvenamojo namo ir neformuojant atskirų nekilnojamojo turto objektų, nėra galimas ir žemės sklypo atidalijimas.

30. IeÅ¡kovai Z. V., R. V. ir I. Z. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovės B. V. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

31. Pažymi, kad tik atlikus kadastrinius matavimus, galutinai paaiÅ¡kės sklypo 560-1 suformuoto sklypo plotas, kiekvieno žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių gali skirtis, tačiau neturi virÅ¡yti leistinos paklaidos, o ieÅ¡kovų pateiktas preliminarus žemės sklypo plotas atitinka maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) matavimo paklaidÄ .

32. Nurodo, kad formuojant šalims žemės sklypus iš 14752 kv.m. ploto, atsakovei B. V. atiteko 14 kv. m. ploto didesnis sklypas, negu jai priklauso turimai idealiai daliai bendrosios dalinės nuosavybės teise, kas rodo, jog teismo sprendimas atsakovės teisės nepažeidė.

33. Pabrėžia, jog ieškovų siūlomas atidalijimo planas atitinka šalių interesus, net valstybės institucija konstatavo, kad turimo žemės sklypo projektas parengtas teisės aktų, reglamentuojančių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūras nustatyta tvarka.

34. Ieškovai pažymi, kad turto atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yraprioritetinis bendro turto atsidalijimo būdas, kas reiškia, jog ieškovų siūlomas turto atidalijimo variantas, nors ir yra dalinis atsidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau yra prioritetinis pasiūlymas.

35. PaaiÅ¡kina, kad skiriant naudoti ieÅ¡kovei I. Z. sklypÄ pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ projektinį planÄ prie nenaudojamo kelio, kartu turi bÅ«ti nustatomas objektyviai bÅ«tinas servitutas naudotis pagrindiniu keliu per atsakovės naudojamÄ Å¾emės sklypÄ arba sudaromas Å¡alių susitarimas dėl nepravažiuojamo kelio sutvarkymo ir iÅ¡laidų tarp bendraturčių paskirstymo, tačiau Å¡iuo metu minėtas ir atsakovės siÅ«lomas 4 m pločio lauko kelias egzistuoja tik dokumentuose, tuo tarpu, teismo patvirtintas ieÅ¡kovų žemės sklypų atsidalijimo pasiÅ«lymas pasižymi tuo, kad visi bendraturčiai prie nuosavų sklypų turės privažiavimus 8 m pločio keliu, esančiu prie visų trijų žemės sklypų.

36. Nurodo, kad klausimas dėl atsakovės ir ieÅ¡kovės I. Z. įėjimo į bendrÄ namo dalį per tÄ patį įėjimÄ teismo iÅ¡spręstas teisingai pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ iÅ¡ senų laikų. Papildomai pažymi, kad atlikus namo remonto darbus, galės bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl papildomo įėjimo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados 37. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Civilinio proceso kodekso (CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliacinį skundÄ , absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

39. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo bei atmestas atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl naujų įrodymų prijungimo.

40. Atsakovė B. V. kartu su apeliaciniu skundu pateikė praÅ¡ymÄ (nuomonę) dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimo ir pridėjo papildomus įrodymus.

41. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiÅ¡kinimų turinys neprieÅ¡tarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Vadovaujantis CPK 323 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundÄ yra draudžiama. Atsižvelgiant į CPK 17 straipsnyje įtvirtintÄ Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principÄ , pasibaigus atsiliepimo į apeliacinį skundÄ padavimo terminui, jį keisti (papildyti) taip pat yra draudžiama.

42. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas iÅ¡imtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai praÅ¡omas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės pateikto praÅ¡ymo turinį, atsižvelgdama į apeliacinio proceso paskirtį, laiko, jog naujame praÅ¡yme teikiama pozicija vertintina kaip apeliaciniame skunde jau iÅ¡dėstytos atsakovės pozicijos papildymas, kuris pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nėra leidžiamas. Pažymėtina ir tai, kad byla nagrinėjama jau ilgÄ laikÄ , Å¡alys turėjo galimybę ir pakankamai laiko visus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus teikti tiek pirmosios instancijos teismui, tiek kartu su apeliaciniu skundu ar atsiliepimu į jį. Todėl, atsižvelgdama į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir teismų praktikÄ , atsakovės papildomÄ praÅ¡ymÄ (nuomonę) kartu su papildomais įrodymais teisėjų kolegija atsisako priimti. Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių.

44. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys šiame žemės sklype. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priklauso: ieškovams Z. ir R. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ½ dalis viso žemės sklypo, ieškovei I. Z. priklauso 10/164 dalių žemės sklypo, atsakovei B. V. priklauso 72/164 dalys žemės sklypo.

45. IeÅ¡kovai pateiktu ieÅ¡kiniu prašė atidalinti žemės sklypÄ Ä¯ keturias dalis, vienoje iÅ¡ jų nustatant naudojimosi sklypo dalimi ir namu tvarkÄ , o atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimosi tvarkÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį patenkino ir nusprendė ieÅ¡kovams Z. V., R. V., I. Z. ir atsakovei B. V. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 1.6400 ha ploto žemės sklypÄ padalinti pagal 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ parengtÄ , sklypų padalijimo planÄ , suformuojant 4 žemės sklypus, bei nustatyti bendrai Å¡alims priklausančio suformuoto 1600 kv. m. ploto sklypo naudojimosi tvarkÄ taip pat pagal 2021 m. spalio 14 d.

UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ parengtÄ pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiÅ«lymÄ â€“ planÄ . Atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl naudojimosi tvarkos nustatyto teismas atmetė, nurodydamas, jog atsakovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia ieÅ¡kovų teises. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu atsakovė pateikė apeliacinį skundÄ . Dėl ginčo esmės.

46. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi, bendrosios dalinės, skirtingai nei asmeninės, nuosavybės teisės atveju bendraturčiai nuosavybės teisės turinį sudarančias teises gali įgyvendinti (nuosavybės teisės objektÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti) tik suderinę valiÄ , t. y. nuosavybės teisės įgyvendinimas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju yra apribotas, kadangi turi bÅ«ti paisoma visų bendraturčių nuožiÅ«ros dėl nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-403/2021).

47. Žemės sklypo, kaip nekilnojamojo daikto, naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iÅ¡ bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Aptarta CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata reiÅ¡kia įstatymo įtvirtintÄ kiekvieno bendraturčio pareigÄ visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius iÅ¡naudoti visas galimybes suderinti savo valiÄ dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

48. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginÄÄ sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui.

Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais. Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo Å¡alys), įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2011 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011).

49. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo žemės sklypas yra skirtas ir suformuotas gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl, neatidalijant gyvenamojo namo ir neformuojant atskirų nekilnojamojo turto objektų, nėra galimas ir žemės sklypo atidalijimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

50. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas (ar keli) iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), nes taip palengvinamas ir supaprastinamas savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimas ir iÅ¡vengiama ginčų, galinčių kilti tarp bendraturčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2014; kt.).

51. Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iÅ¡ bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Atidalijimas galimas bendraturčių tarpusavio susitarimu arba kai bendraturčiai nesutaria dėl atidalijimo bÅ«do, teismo sprendimu pagal bendraturčio ieÅ¡kinį dėl atidalijimo.

Pagal CK 4.80 straipsnio 2 dalį daiktas padalijamas natÅ«ra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iÅ¡ atidalijamų bendraturčių gauna kompensacijÄ pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-213/2011). Atidalijant daiktÄ , dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau Å¡is žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktÄ galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018).

52. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Å¡iuo atveju prioritetas skiriamas žemės sklypo atidalijimui, nes remiantis teismų praktika ir sprendžiant bendraturčių ginÄÄ , kai vienas iÅ¡ jų reikalauja atidalyti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas nustatyti naudojimosi nekilnojamojo turto objektais tvarkÄ , prioritetas turi bÅ«ti teikiamas atidalijimui iÅ¡ bendrosios nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada ir kaip nepagrįstÄ atmeta atsakovės argumentÄ , kad pirmiau neatidalijant gyvenamojo namo ir neformuojant atskirų nekilnojamojo turto objektų žemės sklypo atidalijimas negalimas.

53. IÅ¡ atsakovės apeliacinio skundo taip pat matyti, jog ji nesutinka su ieÅ¡kovų pasiÅ«lytu projektu dėl turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčo žemės sklype nėra atlikti tikslieji kadastriniai matavimai, žemės sklypo atidalijimo planas yra parengtas turint tik preliminarius matavimus, kurie nustato tik preliminarų žemės sklypo plotÄ , preliminarias žemės sklypo ribas, todėl toks planas nėra techniÅ¡kai priimtinas. Taip pat pažymi, jog ginčijamu teismo sprendimu atidalinti žemės sklypų plotai jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo gali keistis, nes bus atliekami tikslieji žemės sklypo matavimai ir Å¡alims gali priklausyti kitokio ploto sklypai nei nurodyta atidalijimo plane ir teismo sprendime.

54. Atidalijant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, bÅ«tina užtikrinti visų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrÄ . Pažymėtina, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad klausimo dėl atidalijimo bÅ«do sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktÄ turi bÅ«ti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti.

Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo bÅ«do, teismas turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ bendraturčių interesus ir spręsti Å¡alių ginÄÄ , remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sÄ Å¾iningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; kt.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ kito bendraturčio nenoras, kad bÅ«tų įvykdytas atidalijimas, nereiÅ¡kia, jog toks nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«das negalimas.

Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančiÄ dalį, turi įrodyti, kad jo siÅ«lomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo bÅ«das priimtiniausias; kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iÅ¡ bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

Teikiami atidalijimo variantai turi bÅ«ti procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtini, t. y. fiziÅ¡kai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Bet kuriuo atveju daiktas negali bÅ«ti atidalijamas taip, kad atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas bÅ«tų neproporcingai apsunkintas įvairiais suvaržymais ar kitų asmenų teisėmis į atidalytÄ jÄ daikto dalį, taip galbÅ«t tarp savininkų sukuriant dar sudėtingesnius nei bendraturčių teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018).

Atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės iÅ¡ esmės palengvina savininko teisių į daiktÄ turinį sudarančių teisių įgyvendinimÄ ir padeda iÅ¡vengti ateityje galimų bendraturčių ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2009).

55. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai siekia turto atidalijimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl pateikė 2021 m. spalio 14 d. UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ žemės sklypo atidalinimo planÄ . Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad minėtas planas atitinka jam keliamus reikalavimus bei Å¡alių interesus, jam pritarė Nacionalinė žemės tarnyba, atidalijamų žemės sklypų plotai nepažeidžia Å¡alių turimų žemės sklypo nuosavybės dalių, visi bendraturčiai turi privažiavimus prie jiems tenkančių žemės sklypų.

PrieÅ¡ingai nei ieÅ¡kovai, atsakovė nepateikė savo siÅ«lomo turto atidalijimo projekto, prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė tik nustatyti naudojimosi tvarkÄ Å¾emės sklype esančiais nekilnojamaisiais objektais. Atsižvelgiant į tai ir remiantis prieÅ¡ tai nurodyta kasacinio teismo praktika spręstina, jog minėtas atsakovės argumentas nepagrįstas, kadangi asmeniui CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė atidalyti jo dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės nepriklausoma nuo kitų bendraturčių pozicijos, kitaip tariant, vienam iÅ¡ bendraturčių iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , nesvarstomas atidalijimo tikslingumas, svarstoma tik dėl atidalijimo bÅ«do ir kaip teisingai atidalyti turtÄ , įvertinant ir suderinant visų bendraturčių interesus, jeigu jie pateikia savo projektus dėl atidalijamo turto.

Pažymėtina, jog atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovų pasiÅ«lytu projektu dėl ginčijamo turto atidalijimo, turėjo teisę pateikti savo siÅ«lomÄ projektÄ , tačiau to nepadarė. Be kita ko, byloje yra duomenys apie tai, kad ieÅ¡kovų žemės sklypo formavimÄ ir pertvarkymo projektÄ rengianti UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ parengė „AiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo“, kuriame yra nurodyti projekto sprendiniai: „Atidalinamo žemės sklypo (kad.

Nr. (duomenys neskelbtini)) preliminari riba pažymėta Nekilnojamo Turto Kadastro žemėlapyje (plotas 16352 m²). Preliminaraus žemės sklypo plotas atitinka maksimaliÄ leistinÄ (ribinę) matavimo paklaidÄ (1,5632<1,6400<1,7168). Žemės sklypas atidalijamas į atskirus žemės sklypus, kurių numeriai projekte: Nr. 560 – 1, Nr. 560 – 2, Nr. 560 – 3, Nr. 560 – 4. Atidalintų žemės sklypų pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir bÅ«das nekeičiami.“ Visa tai rodo, jog parengtas preliminarus žemės sklypo projektas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus, reglamentuojančius žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedÅ«ras, Nacionalinė žemės tarnyba pritarė tokiam projektui ir nusprendė jį tvirtinti.

Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodytu teiginiu, jog tik atlikus kadastrinius matavimus, galutinai paaiÅ¡kės bendras sklypo plotas, todėl kiekvieno žemės sklypo ribos tarp ribų posÅ«kio taÅ¡kų ir riboženklių gali skirtis, tačiau neturi virÅ¡yti leistinos paklaidos. Atsižvelgiant į tai, atmetamas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog žemės sklypo atidalijimo planas turint tik preliminarius matavimus nėra techniÅ¡kai priimtinas.

56. Niekuo nepagrįstas ir deklaratyvaus pobūdžio yra sekantis atsakovės argumentas, jog nei ginčijamame sprendime, nei ieškovų ieškinyje nenurodoma, kokiomis dalimis naujai formuojamas 1600 kv. m. ploto žemės sklypas Nr. 560-1, kurio teritorija yra užstatyta pastatais ir skirta namų valdai, priklausys šalims bei nurodo, kad teismo sprendimas dėl „bendrai“ atidalinamo žemės sklypo nėra galimas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

57. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimÄ geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokiÄ naudojimosi tvarkÄ ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo Å¡io modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali bÅ«ti pripažinti tokie atvejai, kai Å¡ia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ ; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).

58. Kaip teisingai paaiÅ¡kino pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime, dalies žemės sklypo, kuriame yra namas, praktiÅ¡kai neįmanoma racionaliai padalinti, tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, todėl projekte jis pagrįstai iÅ¡skirtas į atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kuriame ieÅ¡kovai prašė nustatyti naudojimosi namu ir žemės sklypu tvarkÄ . Be kita ko, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje, nesant galimybės racionaliai padalinti aptariamo sklypo dalies, nustatė bendrai Å¡alims priklausančio suformuoto 1600 kv. m. ploto sklypo naudojimosi tvarkÄ pagal 2021 m. spalio 14 d.

UAB „Atskaitos taÅ¡kas“ parengtÄ pastatų ir namų valdos valdymo ir naudojimo projektinį pasiÅ«lymÄ â€“ planÄ ir atsakovei paskyrė naudotis plane pažymėtus Nr. 560 – 1-1C: 704 kv. m. namų valdos žemės, iÅ¡ jų – 597 kv. m. - kiemo ploto ir 107 kv. m. – bendro naudojimo ploto namų valdos žemės plotÄ , iÅ¡ jų – 75 kv. m. gyvenamojo namo užstatyto ploto; gyvenamojo namo patalpomis: Nr.2-1, 11,6400 kv. m. ploto, 2-3, 10,9500 kv. m. ploto, 2-4, 8,4700 kv. m. ploto ir 2-5, 30,43 kv. m. ploto, viso 61.4900 kv. m. ploto.

Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ siÅ«loma namo ir 1600 kv. m. žemės sklypo aplink namÄ naudojimosi tvarka yra tinkama, atitinka Å¡alių interesus ir gali bÅ«ti tvirtinama, ji nepažeidžia atsakovės teisių, prieÅ¡ingai, tokiu bÅ«du jai tenka didesnė negu jai priklauso dalintino ploto dalis. Todėl ginčijamas teismo sprendimas nelaikytinas netinkamu vien dėl to, jog „bendrai“ atidalinamas ketvirtas žemės sklypas nėra pažymėtas atidalinimo plane ir pagal pateiktÄ planÄ atidalijami yra trys atskiri žemės sklypai, o likusiam neatidalintam plotui yra nustatoma naudojimosi tvarka.

59. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad esant interesų iÅ¡siskyrimui labai svarbu ieÅ¡koti visoms Å¡alims priimtino sprendimo bÅ«do, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sÄ skaita. Interesų suderinimui bÅ«tinas bendraturčių kooperavimasis, o siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitÄ bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2012; 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2012).

Taigi teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir spręsdamas skirtingų savininkų tarpusavio interesų suderinimo klausimÄ , taip pat turi siekti interesų pusiausvyros, interesus įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasverti, ar vieno iÅ¡ bendraturčių interesų prioriteto pripažinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-695/2016, 34 punktas; 2018 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-107-248/2018).

60. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, jog įėjimui į jai priskirtÄ patalpÄ ieÅ¡kovė I. Z. turės naudotis atsakovės naudojimui priskirta patalpa, kadangi joms abiem patekimui į namÄ skirtas tas pats įėjimas. IeÅ¡kovės nuomone, tokia naudojimosi tvarka neiÅ¡sprendžia Å¡alių konflikto ir tik toliau jį eskaluoja, be kita ko, visiÅ¡kai neatitinka atsakovės interesų. IeÅ¡kovai atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog klausimas dėl atsakovės ir ieÅ¡kovės I. Z. įėjimo į bendrÄ namo dalį per tÄ patį įėjimÄ teismo iÅ¡spręstas teisingai pagal nusistovėjusiÄ tvarkÄ iÅ¡ senų laikų. Papildomai pažymėjo, kad atlikus namo remonto darbus, galės bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl papildomo įėjimo.

61. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarkÄ , pagal kuriÄ bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja Å¡alių dispozityvumo principas – Å¡alių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus.

Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateikus projektus galima nustatyti praÅ¡omÄ naudojimosi bendru daiktu tvarkÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019). Byloje konkrečiu atveju Å¡alys pateikė du skirtingus pasiÅ«lymus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos.

62. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovė į namÄ patenka per tas pačias duris, per kurias į namÄ patenka ir ieÅ¡kovė I. Z., kito įėjimo į jų naudojamÄ namo dalį nėra, kas reiÅ¡kia, jog jos abi į namÄ turi patekti per tas pačias duris. Pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, jog atsakovės siÅ«loma naudojimosi žemės sklypu tvarka, siekiant padaryti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ Ä¯ namÄ ieÅ¡kovei I. Z., pažeidžia ieÅ¡kovų teises. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti, nes kaip buvo nustatyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡važiuojamojo posėdžio metu realiai jokio kelio, kurį siÅ«lo atsakovė, nėra, kelio vieta apaugusi krÅ«mais ir medžiais, o padaryti keliÄ bÅ«tų neproporcingai brangu, kadangi I.

Z. tenkanti žemės sklypo dalis yra labai maža. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų pozicija, jog pagal atsakovės pasiÅ«lytÄ projektinį planÄ dėl ieÅ¡kovės I. Z. atskiro privažiavimo prie namo pro nenaudojamÄ keliÄ , kartu turi bÅ«ti nustatomas objektyviai bÅ«tinas servitutas naudotis pagrindiniu keliu per atsakovės naudojamÄ Å¾emės sklypÄ arba sudaromas Å¡alių susitarimas dėl nepravažiuojamo kelio sutvarkymo ir iÅ¡laidų tarp bendraturčių paskirstymo, nes Å¡iuo metu minėtas ir atsakovės siÅ«lomas 4 m. pločio lauko kelias egzistuoja tik dokumentuose, todėl praÅ¡omo privažiavimo nustatymas pažeistų ieÅ¡kovės teises.

63. Be kita ko, teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų pozicija, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarkÄ , prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai, bet tik tokiu atveju, jeigu tokia tvarka yra realiai susiklosčiusi. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaujantis racionalumo ir patogumo principais, galima nukrypti nuo Å¡ios taisyklės, motyvuojant kitokį tvarkos nustatymo bÅ«dÄ . Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieÅ¡tarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ .

Tvarkos keitimo reikalaujančiai Å¡aliai, inicijuojančiai ginÄÄ teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektÄ , kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-403/2019). Paminėtina ir tai, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarkÄ , kiekvienam naudotojui turi bÅ«ti užtikrintas priėjimas iÅ¡ jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, Å«kiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimÄ su vieÅ¡aisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Bendram naudojimuisi paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).

64. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, spręstina, jog atsakovė nepateikė tokio naudojimosi bendru įėjimu į namÄ tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projekto, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp Å¡alių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai. Dėl bylos procesinės baigties.

65. Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, todėl priėmė teisiÅ¡kai pagrįstÄ sprendimÄ , kurį iÅ¡ esmės naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentas nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

66. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.

67. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

68. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovės B. V. apeliacinį skundÄ , apeliantės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ prieÅ¡ingos Å¡alies nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

69. IeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovės (apeliantės) B. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteisiamos iÅ¡ apeliantės. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: apeliantės B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. birželio 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Andrius Ignotas Margarita Stambrauskaitė Jelena Å iÅ¡kina