2023-03-08 Nr. AB-5437-3-61-3-04558-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1382-821/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04558-2022-1

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2022 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. 17I-37 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti nacionalinę vizą dėl to, kad Lietuvos Respublika dėl užsieniečio į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Migracijos departamento 2022 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 22S133558 pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 10 metų ir jis įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius. Pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2032 m. rugsėjo 30 d. Šį draudimą Migracijos departamentas motyvavo tuo, jog jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, o uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis gali būti ilgesnis negu penkeri metai.

2.2. Atsakovas Sprendime nenurodė jokių faktinių duomenų, kurių pagrindu priimtas toks sprendimas. Grėsmės turinys negali būti plečiamas, tariamas ar nuslepiamas nuo pareiškėjo. Sprendime nėra duomenų apie tai, kad kuri nors iš valstybės institucijų būtų įvertinusios ar pasisakiusios dėl pareiškėjo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumo bei tokios grėsmės galimybės akivaizdumo ir individualios pareiškėjo situacijos, jo ryšių su Lietuvos valstybe. Pareiškėjas niekada nebuvo teistas, į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai. Pareiškėjui per daugiau nei du metus nebuvo pareikštas įtarimas dėl kokių nors nusikalstamų veikų padarymo. Jam du kartus buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, t. y. nuo 2020 m. lapkričio 5 d. iki 2022 m. balandžio 30 d. ir nuo 2022 m. balandžio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. Pažymi, jog 2022 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikoje įgijo aukštąjį išsilavinimą socialinių mokslų srityje, jis yra dirbantis bei savanoriaujantis labdaros ir paramos organizacijose, charakterizuojamas teigiamai, vedantis dorą bei sąžiningą gyvenimo būdą. Be to, pareiškėjui prieš tai nebuvo atsisakyta išduoti vizos ar leidimo gyventi, jie nebuvo panaikinti, jis nebuvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas ar pan. Nėra duomenų, jog pareiškėjas keltų grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjas du metus legaliai gyvena Lietuvoje bei dirba (duomenys neskelbtini). Darbo pagrindu šioje įmonėje pateikęs prašymą pratęsti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Prašymo nagrinėjimo rezultatai pareiškėjui dar nežinomi. Nuo 2022 m. birželio 1 d. įmonėje, kurioje dirba, pradėjo eiti socialinio darbuotojo vadybininko pareigas.

2.3. Pareiškėjas nėra pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje ar kitoje Šengeno valstybėje tvarkos, Lietuvoje nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, nėra jokių duomenų, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: turėtus leidimus gyventi pareiškėjas naudojo pagal paskirtį, t. y. studijavo, sėkmingai baigė studijas, šiuo metu dirba ir tuo pagrindu pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi. Be to, jeigu Migracijos departamentui trūko dokumentų ar įrodymų, jis turėjo imtis visų įmanomų priemonių trūkstamai informacijai sužinoti. Pareiškėjo atžvilgiu anksčiau nebuvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti. Pareiškėjui nustatyti draudimai atvykti į Lietuvą ir Šengeno zoną yra visiškai neproporcingi bei nepagrįsti.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis (nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką) ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos (ginčijamo sprendimo motyvai išdėstyti pačiame sprendime). Ginčijamame Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, pareiškėjui nenurodžius, kokios dar informacijos ginčijamame sprendime trūksta, skundo teiginiai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais.

3.2. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, susijusių su grėsme Migracijos departamentas nepasisakys, kadangi pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą ne dėl grėsmės. Migracijos departamentas neturėjo pareigos kreiptis į pareiškėją su prašymu patikslinti ginčijamame Sprendime nurodytas aplinkybes, tokios pareigos nenumato nei Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas), nei kiti teisės aktai.

3.3. Pasisakant dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su jam nustatytu draudimu atvykti, pažymi, kad ginčijamu Sprendimu pareiškėjui buvo atsiakyta išduoti vizą, taigi šie skundo teiginiai yra visiškai nesusiję su nagrinėjama byla. Ginčijamu Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 70.11 papunktį. Tai reiškia, kad netgi tuo atveju, jeigu nacionalinė viza pareiškėjui būtų išduota, ji būtų galiojusi iki tol, kol būtų priimtas sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo. Atsižvelgiant į tai, kad Migracijos departamentas 2022 m. spalio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 22S143712, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, nebeliko ir ginčo dalyko, dėl kurio buvo pateiktas skundas.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas (toliau – ir VSD) atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. VSD paaiškino, kad Migracijos departamentui priimant skundžiamą Sprendimą, VSD neteikė jokios išvados ir (ar) duomenų apie pareiškėją dėl kurių būtų galima atsisakyti išduoti nacionalinę vizą. Migracijos departamento sprendimas 2022 m. gruodžio 22 d. teismo sprendimu priimtu administracinėje byloje Nr. I2-704-535/2022, nagrinėtoje pagal to paties pareiškėjo skundą, pripažintas teisėtu, o pareiškėjo skundas dėl šio sprendimo panaikinimo atmestas kaip nepagrįstas.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, tuo pagrindu, jog dėl užsieniečio Lietuvos Respublika į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

8. Teismas išanalizavo Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodekso (toliau – Vizų kodeksas) 10 straipsnio 3 dalį, II priedą „Neišsamus patvirtinamųjų dokumentų sąrašas“, 21 straipsnio 7 ir 8 dalis, 32 straipsnį, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką, Aprašo 70.6 papunktį, 731 punktą, 79 punktą, Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

9. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog Sprendimas yra neišsamus, ir laikė juos deklaratyvaus pobūdžio. Teismas nurodė, kad kaip matyti ginčijamame Sprendime nurodyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą motyvai, t. y. Migracijos departamento sprendimu pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat Sprendimas pagrįstas teisės aktų nuostatomis, kurių pagrindu priimtas atsisakymas išduoti nacionalinę vizą.

10. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas priimdamas ginčijamą Sprendimą nevertino, ar pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuo atveju Migracijos departamentas vadovavosi savo 2022 m. spalio 1 d. priimtu sprendimu Nr. 22S133558, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą pagal Aprašo 70.11 papunktį, kuris numato, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę. Kadangi pareiškėjas pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog jis pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, o Migracijos departamentas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 22S143712 atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl bet kuriuo atveju pareiškėjui būtų neišduota arba panaikinta turima nacionalinė viza, nes jis neatitinka Aprašo 70.11 papunkčio reikalavimų. Kaip minėta, ginčijamame Sprendime nebuvo vertinta keliama grėsmė valstybės saugumui, taip pat aplinkybės susijusios su draudimu atvykti, todėl nagrinėjamoje byloje jos nevertinamos.

11. Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog jei Migracijos departamentui trūko duomenų sprendimui priimti, jis turėjo gauti trūkstamą informaciją, teismas pažymėjo, kad Įstatyme nėra numatyta pareiga Migracijos departamentui kreiptis į pareiškėją dėl patikslinimo ginčijamame Sprendime nustatytų aplinkybių. Tokios pareigos nenustato ir Aprašas. Teismo vertinimu, pareiškėjas abstrakčiai teigė, kad Migracijos departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos suteikimo, tačiau nenurodė, kokios papildomos informacijos pateikimas būtų turėjęs įtakos ginčijamo Sprendimo priėmimui. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, kad Migracijos departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją dėl papildomos informacijos suteikimo.

12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas darė išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Migracijos departamento 2022 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. 17I-37 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

14.1. Teismas nevertino pareiškėjo argumento, kad sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą, yra apeliacinės instancijos teismo kitoje byloje (Nr. A-1291-662/2023) dalyku. Be to, teismas iš esmės nevertino, ar iš tikrųjų pareiškėjas kelia grėsmę valstybės saugumui dėl ko jam buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir dėl ko tuo pačiu pagrindu vėliau neišduota nacionalinė viza.

14.2. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjui išduodami jau nuo 2020 m., atsakovui informacija apie keliamą grėsmę ir pagrindą uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką turėjo būti žinoma jau anksčiau ir veikdamas pagal gero viešojo administravimo principus, atsakovas turėjo savarankiškai imtis veiksmų, atlikti pokalbį ar kt., ir nelaukti, kol pareiškėjas kreipsis dėl tolimesnio savo buvimo įteisinimo Lietuvos Respublikoje ir tik tuomet priimti sprendimą uždrausti atvykti, kas laisvai leido Migracijos departamentui priimti ir kitus Pareiškėjo buvimą Lietuvoje uždraudžiančius sprendimus.

14.3. Teismas nevertino atsakovo atstovės paaiškinimų dėl pareiškėjo atliktos apklausos, kurią neteisėtai atliko VSD.

14.4. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, Įstatymo 4 straipsnio 2 dalies pagrindu turėjo teisę remtis VSD pateikta išvada dėl pareiškėjo, tačiau Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį aktą, sukeliantį asmeniui materialaus pobūdžio teisines pasekmes, jį turėjo priimti vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu.

14.5. Šioje byloje, jokių duomenų apie faktinę Pareiškėjo grėsmę valstybės saugumui byloje nepateikta, todėl vizos nesuteikimas Pareiškėjui vien tik tuo pagrindu, kad dėl jo tariamos grėsmės jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, yra neteisėtas.

14.6. Teismas visiškai nevertino pareiškėjo paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu, kito rašytinės bylos medžiagos, susijusios su išimtinai teigiama pareiškėjo charakteristika. Teismas turėtų atkeipti dėmesį ir įvertinti, kad VSD rekomendacijose pateikta visiškai priešinga faktinėms aplinkybėms informacija apie pareiškėją, kuri niekaip nebuvo užfiksuota, kai tuo tarpu tinkamai atlikta ir užfiksuota Migracijos departamento ar VSD darbuotojų apklausa dalyvaujant vertėjui galėtų paneigti visą neigiamą informaciją apie pareiškėją. O užfiksuotus duomenis (garso įrašą ar protokolą) Institucijos, esant būtinumui, turėtų galimybę pateikti teismui įvertinti. Tokiu būdu Pareiškėjui atimamos visos priemonės gintis bei atimamos galimybės teismui įrodyti, kad visgi sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką yra neteisėtas, kas reiškia, kad ir vizos neišdavimas Pareiškėjui yra neteisėtas.

14.7. Pirmosios instancijos teismas atliko neišsamų aplinkybių vertinimą ir netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, nepanaikino byloje esančių prieštaravimų.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo teigimu, nustačius, kad pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, Migracijos departamentas vadovaudamasis teisės aktų normomis (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punktas) priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo atveju pareiškėjo skundo argumentai, susiję su pareiškėjo keliama grėsme yra ne šios administracinės bylos dalykas, nes pareiškėjui atsisakyta išduoti vizą ne dėl grėsmės. Tas pats pasisakytina ir dėl pokalbio, vykusio su pareiškėju, kurį atliko ne Migracijos departamento darbuotojai ir kuris neturėjo jokios reikšmės priimant ginčijamą sprendimą.

17. Migracijos departamento vertinimu, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikant teisės normas.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo VSD atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. VSD nuomone, pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teismui teiktuose dokumentuose, paaiškinimuose, tiek apeliaciniu skundu nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų tiek atsakovo, tiek pirmosios instancijos teismo sprendimuose nustatytas faktines aplinkybes, nors įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvus įrodinėjimo naštos aspektas), tenkančią visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 5 dalis), t. y. kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atitinkamai, VSD nuomone, pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti prašymai yra laikytini nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, pagrįstumo ir teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nevertino, ar pareiškėjas tikrai kelia grėsmę nacionaliniam skundui. Taip pat nevertino kitų pareiškėjo argumentų, jog atsakovas, gavęs iš VSD informaciją, turėjo papildomai kreiptis į pareiškėją dėl informacijos pateikimo.

23. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti nacionalinę vizą. Migracijos departamentas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, tuo pagrindu, jog dėl užsieniečio Lietuvos Respublika į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, vadovavosi savo 2022 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 22S133558. Migracijos departamento 2022 m. spalio 1 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2022 m. spalio 1 d. iki 2032 m. rugsėjo 30 d., priimtas, vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 5 dalimi (užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai).

25. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. spalio 1 d. sprendimo teisėtumo, pripažino Migracijos departamento 2022 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 22S133558 pagrįstu ir teisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1291-662/2023).

26. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas taip pat buvo pateikęs prašymą Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi, tačiau Migracijos departamentas 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 22S143712 atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą gyventi.

27. Nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę (Aprašo 70.11 papunktis). Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, perspėjimą dėl draudimo užsieniečiui atvykti ir apsigyventi pagal Reglamento (ES) 2018/1861 nuostatas ar perspėjimą dėl užsieniečio grąžinimo pagal Reglamento (ES) 2018/1860 nuostatas kartu su draudimu atvykti arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2032 m. rugsėjo 30 d.) ir vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 12 punktu, pagrįstai sprendė, jog Migracijos departamentas Sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą.

29. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui. Be to, pareiškėjo argumentai dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui, VSD pateiktos informacijos yra susiję su Migracijos departamento 2022 m. spalio 1 d. sprendimu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių argumentų nevertino. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra Migracijos departamento 2022 m. spalio 6 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą tuo pagrindu, jog pareiškėjui yra uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2032 m. rugsėjo 30 d.

30. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

31. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė