dce7e4da-b129-42fd-8dab-bbc5e5d0b09c · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6776-1157/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02488-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.4.1.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 14 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė, sekretoriaujant Raimondai MikalajÅ«naitei, dalyvaujant ieÅ¡kovui G. M., ieÅ¡kovo atstovei advokatei Ingridai Ivanovienei, atsakovei V. V., atsakovės atstovui advokatui ArtÅ«rui Cibulskui, iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Eglei Matonytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo G.

M. ieÅ¡kinį atsakovei V. V. ir atsakovės V. V. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui G. M. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas n u s t a t ė : I. Bylos Å¡alių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė 1. IeÅ¡kovas G. M. (toliau – ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei V.

V. (toliau – ir atsakovė) dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, iÅ¡vadÄ teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba).

2. Ieškovas ieškiniu prašo:

1) nustatyti vaiko D. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu; 2) priteisti iÅ¡ atsakovės nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės;

3) vaiko iÅ¡laikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovÄ ;

4) nustatyti atsakovės bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu vaiku bei 5) priteisti iÅ¡ atsakovės valstybės naudai visas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (žyminį mokestį, teismo iÅ¡laidas bei iÅ¡laidas už advokato suteiktÄ pagalbÄ ).

3. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad su atsakove susipažino 2016 metais, kaip Å¡eima gyveno nuo 2016 m. rudens. (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus D. M.. Su atsakove santuoka sudaryta nebuvo, tačiau ieÅ¡kovas pripažino vaikÄ ir į gimimo liudijimÄ yra įraÅ¡ytas kaip jo tėvas. Su atsakove skyrium gyvena nuo 2021 m. lapkričio vidurio.

4. IeÅ¡kovo teigimu, nuo 2021 m. lapkričio atsakovė porÄ kartų kelioms dienoms buvo pasiėmusi vaikÄ , tačiau darė tai kada nori ir atveždavo kada panorėjusi. 2022 m. sausio 19 d. eilinį kartÄ atvežė vaikÄ ir nieko nesakiusi iÅ¡važiavo. Ä® ieÅ¡kovo skambučius ir trumpÄ sias žinutes neatsako.

5. Ieškovas paaiškina, kad sūnus nuo gimimo gyveno su juo, todėl prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu G. M..

6. Pasisakydamas dėl priteistino iÅ¡laikymo vaikui, ieÅ¡kovas nurodo, jog atsakovė yra darbinga, dirba (duomenys neskelbtini). Pats ieÅ¡kovas dirba (duomenys neskelbtini), jo pajamos sudaro apie 550 Eur per mėnesį. D. M. lanko Vilniaus lopÅ¡elį-darželį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo skaičiavimu, apytikriai per mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui jis turėtų iÅ¡leisti apie 392 Eur. Atsižvelgdamas į tai, siekia prisiteisti iÅ¡ atsakovės priteisti nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui po 200 Eur (kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo dienos iki sÅ«naus pilnametystės, iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ . Vaiko iÅ¡laikymui skirtų pinigų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieÅ¡kovÄ .

7. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu ir siekiant ateityje iÅ¡vengti ginčų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ atsakovės (toliau – ir motina) bendravimo tvarkÄ su nepilnamečiu sÅ«numi:

1) metų porinių savaičių savaitgaliais motina paima vaikÄ penktadienį 18 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

2) nesant galimybės bendrauti su vaiku vienÄ iÅ¡ nustatyto savaitgalio dienų, motina bendrauja su vaiku laisvÄ nustatyto savaitgalio dienÄ paimdama vaikÄ 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

3) motina su vaiku bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., paimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

4) Vasaros atostogų metu motina praleidžia su vaiku 14 dienų, grafikÄ iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį, suderinusi su tėvu. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka tėvui, neporiniais – motinai;

5) Vaiko gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), motina bendrauja su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laikÄ iÅ¡ anksto raÅ¡tu suderinus tarp Å¡alių ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 kalendorines dienas;

6) porinių metų Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų pirmÄ dienÄ 10 val. Motina paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ; neporinių metų Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų antrÄ dienÄ 10 val. Motina paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

7) kiekvienų metų Motinos dienÄ vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai nėra motinos bendravimo laikas su vaiku, motina vaikÄ paima Motinos dienos 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

8) kiekvienų metų Tėvo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai yra motinos bendravimo laikas su vaiku, vaikas grÄ Å¾inamas Tėvo dienos 10 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

9) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga Å¡iuo atveju turi bÅ«ti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) iÅ¡vykti iÅ¡ namų į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ) numatytas bendravimas neįvyksta;

10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, Å¡alys informuoja viena kitÄ raÅ¡tu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiÅ¡kėja;

11) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks motinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas;

12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raÅ¡tu“ reiÅ¡kia susitarimo patvirtinimÄ elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ jÄ SMS žinute Å¡alių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimÄ Å¡alys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dienÄ .

8. Atsakovė V. V. pateikė priešieškinį, kuriame nurodo, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir reiškia priešieškinį, kurį prašo kartu laikyti ir jos atsiliepimu. Pateiktu priešieškiniu atsakovė prašo:

1) nepilnamečio vaiko D. M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jo motina V. V.;

2) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo nepilnamečio sÅ«naus naudai iÅ¡laikymÄ , mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 200 Eur per mėnesį nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės;

3) ieškovo nepilnamečiui sūnui mokamo išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti V. V.;

4) nustatyti atsakovės siÅ«lomÄ ieÅ¡kovo (tėvo) ir nepilnamečio vaiko D. M. (sÅ«naus) bendravimo tvarkÄ .

9. PrieÅ¡ieÅ¡kinyje atsakovė paaiÅ¡kina, jog savo sÅ«nų D. M. augino nuo pat jo gimimo, gyveno ieÅ¡kovo bute. Atsakovės teigimu, jų bendras gyvenimas klostėsi sunkiai, kadangi G. M. prieÅ¡ jÄ naudojo psichologinį ir fizinį smurtÄ , ne kartÄ dėl to teko kreiptis į policijÄ . BÅ«tent dėl ieÅ¡kovo smurto jai teko iÅ¡sikraustyti iÅ¡ jo namų, bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo kaltės Å¡eima negali gyventi kartu, todėl gyvenant skyrium jų vaikas turėtų gyventi su atsakove. Be to, smurtaujantis ir prieÅ¡ mamÄ nuteikinėjantis tėvas sÅ«nui nėra geras pavyzdys.

10. Atsakovė paaiÅ¡kina, jog ji nuo pat gimimo auklėjo, prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi Å¡alių sÅ«numi, su juo yra labai artimi, todėl berniuko gyvenamoji vieta turėtų bÅ«ti nustatyta su atsakove. Atsakovė nurodo dėsianti visas pastangas, kad sÅ«nus bÅ«tų tinkamai auklėjamas ir turėtų kiek įmanoma geresnes vystymosi sÄ lygas atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultÅ«rinius, moralinius, tautinius, materialinius ir kitus poreikius. Atsakovė turi nuolatinį darbÄ , nuomojasi butÄ , todėl gali užtikrinti sÅ«nui tinkamas gyvenimo sÄ lygas.

11. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo atsakovė nurodo, jog G. M. ieškinyje nurodoma, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį jis turėtų išleisti apie 392 Eur. Atsakovės manymu, jeigu vaikas gyventų su ja, jai vaiko minimalių poreikių patenkinimui taip pat pakaktų apie 400 Eur per mėnesį, o ieškovas prie to privalėtų prisidėti bent pusę reikalingos sumos, t. y. po 200 Eur, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis. Atsakovė nurodo, jog viena tokios sumos skirti ji neturi finansinių galimybių. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Jos mėnesio pajamos – apie 550 Eur gaunamas darbo užmokestis.

12. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos atsakovė nurodo, jog mano, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje siÅ«loma jos bendravimo su vaiku tvarka yra racionali ir turėtų bÅ«ti priimtina jam pačiam, jeigu sÅ«naus gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su atsakove. Todėl praÅ¡o nustatyti tokiÄ ieÅ¡kovo bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkÄ :

1) metų porinių savaičių savaitgaliais tėvas paima sÅ«nų penktadienį 18 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar tėvo ir motinos (Å¡alių) raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

2) nesant galimybės bendrauti su sÅ«numi vienÄ iÅ¡ nustatyto savaitgalio dienų, tėvas bendrauja su vaiku laisvÄ nustatyto savaitgalio dienÄ paimdamas vaikÄ 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

3) tėvas su sÅ«numi bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., paimdamas vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾inant į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

4) vasaros atostogų metu tėvas praleidžia su sÅ«numi 14 dienų, grafikÄ iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį, suderinęs su motina. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka tėvui, neporiniais – motinai;

5) vaiko gimimo diena, t. y. (duomenys neskelbtini), tėvas bendrauja su sÅ«numi ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laikÄ iÅ¡ anksto raÅ¡tu suderinus tarp Å¡alių ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 kalendorines dienas;

6) porinių metų Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų pirmÄ dienÄ 10 val. tėvas paima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ; neporinių metų Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų antrÄ dienÄ 10 val. tėvas paima sÅ«nų iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

7) kiekvienų metų Tėvo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai nėra tėvo bendravimo laikas su vaiku, tėvas sÅ«nų paima Tėvo dienos 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

8) kiekvienų metų Motinos dienÄ vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai yra tėvo bendravimo laikas su sÅ«numi, vaikas grÄ Å¾inamas Motinos dienos 10 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

9) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga Å¡iuo atveju turi bÅ«ti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) iÅ¡vykti iÅ¡ namų į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ) numatytas bendravimas neįvyksta;

10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, Å¡alys informuoja viena kitÄ raÅ¡tu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiÅ¡kėja;

11) šalims susitarus raštu, galima ir kita tėvo bendravimo su sūnumi tvarka;

12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raÅ¡tu“ reiÅ¡kia susitarimo patvirtinimÄ elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ jÄ SMS žinute Å¡alių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimÄ Å¡alys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dienÄ .

13. Atsiliepimu į prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas nurodo, jog su juo nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. PaaiÅ¡kina, jog į teismÄ su ieÅ¡kiniu kreipėsi, siekdamas apsaugoti sÅ«naus interesus ir nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kad vaikas nors kiek bendrautų su motina, o motina matytų pareigÄ susitikti su vaiku. Å iuo metu situacija yra tokia, kad atsakovė paliko vaikÄ . Ji blokuoja ieÅ¡kovo skambučius, ieÅ¡kovas su ja negali susisiekti. Nuo 2022 m. sausio 19 d. atsakovė su vaiku buvo susitikusi 2022 m. vasario 7 d., kuomet atėjo pas ieÅ¡kovÄ su vaiku ir praleido namuose apie valandÄ .

Vaikui jokių lauktuvių neatnešė. 2022 m. kovo 25 d. ieÅ¡kovas atėjo pas jÄ Ä¯ jos darbo vietÄ ir prašė, kad atsakovė susitiktų su vaiku. Ji pažadėjo ateiti 2022 m. kovo 26 d. ir paimti vaikÄ , tačiau taip ir nepasirodė. Vaikas laukė mamos, tačiau taip ir nesulaukė. IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina neginčijantis, jog atsakovė vaikÄ augino nuo gimimo, tačiau dabar paliko ir vaiku nesidomi. Todėl ieÅ¡kovas mano, kad net ir patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį vaikas faktiÅ¡kai liks gyventi su juo.

Atmetus prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, negali bÅ«ti patenkinti ir kiti reikalavimai.

14. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) pateikė išvadas dėl ieškinio ir priešieškinio.

15. Tarnyba nurodė, jog apsilankymo ieÅ¡kovo gyvenamojoje vietoje metu nustatyta, jog ieÅ¡kovas kartu su savo broliu Å . M., motina D. M. ir sÅ«numi D. M. gyvena trijų kambarių bute, kuris, ieÅ¡kovo teigimu, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir Å¡varu. BÅ«stas su visais patogumais. Bendraujant ieÅ¡kovas nurodė, kad jis su vaiku dalijasi vienu kambariu. Kambaryje yra sofa-lova, spinta, lentynos, krėslas, komoda, vaikiÅ¡ka staliukas su kėdute, žaislai, televizorius, raÅ¡omasis stalas. Vaikas miega kartu su tėčiu. IeÅ¡kovas sakė, jog planuoja pirkti atskirÄ lovytę. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai.

16. Apsilankius atsakovės V. V. gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog atsakovė nuomojasi kambarį dviejų kambarių bute, kitame kambaryje taip pat gyvena nuomininkas. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Pasak atsakovės, svečiavimosi metu berniukas miega jos lovoje. Kambaryje yra sofa-lova, lentyna, komoda, rašomasis stalas, vaiko rūbeliai, daiktai, žaislai. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai.

17. Tarnyba nurodė, jog D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Vaikas sveikas. Sveikatos priežiūra atliekama (duomenys neskelbtini). Susitikimo metu su vaiku buvo bendrauta tėvui dalyvaujant. Ieškovas neprieštaravo bendrauti su vaiku be jo dalyvavimo, tačiau vaikas tėtį atsivedė atgal į kambarį. Vaikas buvo tvarkingai aprengtas, drovus, ramus, smalsus. Jautėsi artimas ryšys tarp tėčio ir sūnaus – vaikas glaudėsi prie tėčio, nepasiliko vienas su specialiste, buvo išėjęs ieškoti ir atsivesti tėčio.

Vaikas sakė, jog mama gyvena name su dėde D. Pasak vaiko, jam patinka bendrauti su dėde D. Vaikas nurodė, kad su mama kartu žaidžia maÅ¡inytėmis, kaladėlėmis, pieÅ¡ia, važiuoja į Ozo ir Akropolio prekybos centruose esančius žaidimų kambarius. Su tėčiu taip pat žaidžia maÅ¡inytėmis, dėlioja kaladėles, žaidžia su kamuoliuku, eina į laukÄ , skaito knygutes, eina čiuožinėti rogutėmis nuo kalniuko. Pasak vaiko, mama jam nuperka Å¡okoladinį kiauÅ¡inį, o tėtis – maÅ¡inytes.

Vaiko teigimu, jam smagiau ir linksmiau būti su tėčiu; labiausiai patinka miegoti tėčio namuose.

18. Tarnyba pateikė duomenis, jog Å¡eima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų yra žinoma. 2021 m. rugpjūčio 19 d. nustatytas galimas smurtas prieÅ¡ vaikÄ ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2021 m. rugsėjo 1 d. Tarnybos specialistai atliko vaiko situacijos vertinimÄ ir nustatė bÅ«tinybę vertinti pagalbos vaikui ir (ar) poreikį Å¡eimai. Nuo 2021 m. rugsėjo 8 d. Å¡eimai taikomas atvejo vadybos procesas.

19. Pasisakydama dėl nepilnamečio gyvenamosios vietos, Tarnyba pateikė nuomonę, jog Å¡iai dienai iÅ¡ byloje esančių dokumentų, tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė stengiasi tinkamai pasirÅ«pinti nepilnamečiu sÅ«numi bei tenkinti jo poreikius, rÅ«pinasi sÅ«naus tinkamomis gyvenimo sÄ lygomis, ugdymusi bei poilsiu. Pažymėjo, kad nepilnametis galimai yra pripratęs gyventi savo dabartinėje gyvenamoje vietoje ir Tarnyba neturi pagrindo prieÅ¡tarauti, kad nepilnamečio gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su jo tėvu.

20. Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, Tarnyba pažymėjo, jog vaikas galimai turi ryšį su kiekvienu iÅ¡ tėvų ir tai atspindi Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo akte pateikta informacija, kadangi vaikas apie abu tėvus atsiliepia teigiamai, aiÅ¡kiai įvardijo kÄ veikia su tėvu ir motina. Tarnyba susipažinusi su ieÅ¡kovo pateiktomis bendravimo tvarkos sÄ lygomis mano, jog pateiktos bendravimo tvarkos sÄ lygos yra gan aiÅ¡kios, detalios ir iÅ¡samios, tačiau keletÄ punktų bÅ«tų galima pakoreguoti, Å¡iek tiek papildyti. Tarnyba atkreipė dėmesį, jog svarbiausia, kad nepilnamečiui bÅ«tų sudarytos visos galimybės nuosekliai, optimaliai ir konstruktyviai bendrauti su motina, o motina galėtų dalyvauti sÅ«naus gyvenime jį prižiÅ«rint, auklėjant ir rÅ«pinantis.

21. IeÅ¡kinio reikalavimas dėl iÅ¡laikymo priteisimo, Tarnybos vertinimu, yra pareikÅ¡tas nepilnamečio interesais. PraÅ¡oma priteisti iÅ¡laikymo suma galimai atitiktų nepilnamečio geriausius interesus. II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiÅ¡kinimų esmė 22. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas G. M. ir jo atstovė palaikė ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kovas patikslino, kad jo tikslas – kad motina nenusisuktų nuo vaiko. Atsakovė blokuoja jo telefonÄ , ypač, jei jis primena apie vaikÄ . IeÅ¡kovo teigimu, atsakovė pasirodo, kada nori, dažniausiai su trenksmais. IeÅ¡kovas norėtų, jog atsakovė bent prieÅ¡ dienÄ informuotų tiek apie planuojamus atvykimus, tiek apie tai, jog negalės pasiimti vaiko.

23. Vaikui apie motinÄ ieÅ¡kovas nieko blogo nesako. IeÅ¡kovo teigimu, Å¡alims gyvenant kartu, atsakovė ant vaiko dažnai rėkdavo, bet ir rÅ«pindavosi.

24. Taip pat ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog vaikas Å¡iuo metu bijo ir atsisako eiti į darželį. Anksčiau galėdavo nuvesti tik atsakovė, tačiau Å¡iuo metu ji to nedaro. Socialinė darbuotoja rekomendavo psichologę, kuri ieÅ¡kovui patvirtino, jog jis elgiasi teisingai (per prievartÄ nevesdamas į darželį).

25. Pagal teismo nustatytÄ laikinÄ bendravimo tvarkÄ atsakovė su vaiku bendrauja nepilnai – tik savaitgaliais, ir tai ne visuomet, o darbo dienomis nesusitinka. Po susitikimų vaikas nenori iÅ¡siskirti su mama, verkia. Papildomai paaiÅ¡kino, jog atsakovė nepasirodė per vaiko gimtadienį, Kalėdas, nesimatė su vaiku 2022 m. sausį, vasarį, birželį. Balandžio mėnesį su vaiku matėsi 1 kartÄ (2 dienas), gegužės mėnesį – 2 kartus (žadėjo ir 3 kartÄ , tačiau nepasirodė), abu kartus grÄ Å¾ino anksčiau sutarto laiko. Liepos 8 d. su vaiku pabuvo 5 valandas, liepos 22 d. neįspėjusi pasiėmė vaikÄ 2 dienoms. Rugpjūčio 4 d. po įkalbinėjimų pasiėmė vaikÄ 21 val. Rugsėjo 9 d. pasiėmė vaikÄ ir pasibuvo iki antradienio. Be to, žadėjo pasiimti vaikÄ rugsėjo 23 d., tačiau nepasirodė.

26. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas ArtÅ«ras Cibulskas paaiÅ¡kino, jog atsakovės teigimu, ji pati norėtų ir galėtų auginti vaikÄ . Santykiai nutrÅ«ko dėl ieÅ¡kovo kaltės. Taip pat atkreipia dėmesį, kad ieÅ¡kovas nepratina vaiko prie darželio. Pasak atstovo, atsakovė jam minėjo, jog dabar dirba 2 darbovietėse, ketinimų susirasti bendravimui palankesnį darbÄ neatsisakė.

27. Pati atsakovė teismo posėdyje nagrinėjant bylÄ iÅ¡ esmės nepasirodė (dalyvavo tik parengiamuosiuose posėdžiuose), dėl jos neatvykimo buvo atidėtas 1 teismo posėdis, paskirtas kitas posėdis ir jos dalyvavimas atsakovės atstovo praÅ¡ymu buvo pripažintas bÅ«tinu, sudarytos sÄ lygos atsakovei prie posėdžio jungtis nuotoliniu bÅ«du. Tačiau ir kitame posėdyje atsakovė nepasirodė, neatvykimo priežasčių nenurodė, praÅ¡ymų atidėti teismo posėdį teismui nepateikė.

28. Liudytoja apklausta D. M. (ieÅ¡kovo motina) teismui paaiÅ¡kino, jog padeda sÅ«nui auginti anÅ«kÄ , prižiÅ«ri jį, kai ieÅ¡kovas bÅ«na darbe. Nurodė, jog 4 metus stebėjo sÅ«naus ir atsakovės Å¡eimÄ . Liudytojos nuomone, mama elgiasi kaip ligonė – agresyvus, psichopatiÅ¡kas elgesys, blogai bendraudavo, jÄ tekdavo raminti. Tik dėl močiutės ir tėvo elgesio pavyko iÅ¡saugoti vaikÄ . Liudytojos teigimu, vaikui susirgus, biuletenį ima tėvas. Nuo išėjimo, atsakovė pasirodo, kada jai Å¡auna į galvÄ ir tai labai retai. Kai atsakovė pasirodydavo neperspėjusi, vaikas bijodavo. Taip pat liudytoja paaiÅ¡kino, kad kai tėvas bÅ«na darbe, vaikas žaidžia kaladėlėmis, pieÅ¡ia, raides raÅ¡o, kartu su liudytoja eina į laukÄ , važinėjasi dviračiu.

29. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nurodė, jog sutinka su ieÅ¡kinio reikalavimu, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su tėvu. Duomenų apie vaiko teisių pažeidimus tėvo gyvenamojoje vietoje nėra. IeÅ¡kiniu praÅ¡omas priteisti iÅ¡laikymas – vaiko interesais. Taip pat Tarnyba nurodė, jog abiejų Å¡alių siÅ«lomos bendravimo tvarkos vienodos, Tarnyba joms neprieÅ¡tarauja. Tačiau Tarnyba siÅ«lo palikti laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytÄ tvarkÄ bei pridėti papildomus punktus iÅ¡ ieÅ¡kinio.

Taip pat Tarnyba atkreipė dėmesį, kad reikėtų sukonkretinti 14 dienų atostogų laikotarpį, galbÅ«t iÅ¡skaidyti po 7 dienas. Dėl bendravimo darbo dienomis Tarnyba siÅ«lo palikti 1 dienÄ . Velykas, Kalėdas – daryti rotacijÄ , kad vaikas galėtų likti pas tėvÄ (motinÄ ) su nakvyne. Taip pat palikti laisvę dėl papildomos tvarkos, įspėjant prieÅ¡ 3-4 dienas. k o n s t a t u o j a: III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir iÅ¡vados 30.

Ieškinys tenkinamas visiškai, priešieškinis atmetamas.

31. Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė turi (duomenys neskelbtini) gimusį sūnų D. M. (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini)). Berniukui šiuo metu yra 4 metai. Šalys niekada nebuvo sudarę santuokos, kartu nebegyvena.

32. Ieškiniu ieškovas prašo:

1) nustatyti nepilnamečio sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kovu; 2) priteisti periodinį iÅ¡laikymÄ vaikui po 200 Eur per mėnesį;

3) nustatyti atsakovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ bei 4) priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

33. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprÅ«pinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176–185 straipsniai), iÅ¡tyręs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, atsižvelgdamas teismo posėdžio metu pateiktus ieÅ¡kovo, atsakovės atstovo, liudytojos paaiÅ¡kinimus, Tarnybos pozicijÄ , bei įvertinęs reikÅ¡mingas bylai iÅ¡spręsti faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestinas.

Toliau teismas pasisako dėl kiekvieno iÅ¡ pareikÅ¡tų reikalavimų. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų 34. CK 3.174 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad teismas ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos iÅ¡sprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norÄ . Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymÄ yra lygÅ«s, bet į vaiko interesus, lemiamÄ reikÅ¡mę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaiku, požiÅ«ris į vaikÄ , moralinė charakteristika, vaiko auklėjimo prioritetai.

35. Sprendžiant ginÄÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bÅ«tina įvertinti aplinkÄ , kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo metu, jos tinkamumÄ vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra bÅ«tinas vaiko interesams Å¡ios aplinkos keitimas. Aplinkos keitimas vaikui daro socialinę, psichologinę žalÄ , sukelia emocinių iÅ¡gyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko Å¡eimos aplinkos apsaugÄ ir nesant bÅ«tino reikalingumo bei aiÅ¡kaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko Å¡eimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v.

Bulgarija). 36. IÅ¡ Tarnybos į bylÄ pateiktų dokumentų nustatyta, kad Tarnybos atstovams lankantis ieÅ¡kovo namuose, nustatyta, kad ieÅ¡kovas, kartu su savo broliu Å . M., motina D. M. ir sÅ«numi D. M. gyvena trijų kambarių bute, kuris, ieÅ¡kovo teigimu, nuosavybės teise priklauso ieÅ¡kovui. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir Å¡varu. BÅ«stas su visais patogumais. IeÅ¡kovas su vaiku dalijasi vienu kambariu. Kambaryje yra sofa-lova, spinta, lentynos, krėslas, komoda, vaikiÅ¡ka staliukas su kėdute, žaislai, televizorius, raÅ¡omasis stalas.

Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai.

37. Tarnybos atstovams apsilankius atsakovės V. V. gyvenamojoje vietoje, nustatyta, jog atsakovė nuomojasi kambarį dviejų kambarių bute, kitame kambaryje taip pat gyvena nuomininkas. Apsilankymo metu buvo tvarkinga ir švaru. Būstas su visais patogumais. Svečiavimosi metu berniukas miega jos lovoje. Kambaryje yra sofa-lova, lentyna, komoda, rašomasis stalas, vaiko rūbeliai, daiktai, žaislai. Namuose yra visi reikalingi namų apyvokos daiktai bei reikalingi baldai.

38. Vertinant buities sÄ lygų vaikams užtikrinimÄ , darytina iÅ¡vada, jog galimai abu tėvai vaikui gali suteikti tinkamas sÄ lygas gyvenimui. Tačiau, remiantis nurodyta teismų praktika, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iÅ¡ tėvų klausimÄ , svarbus ir stabilumo vaikams užtikrinimo aspektas.

39. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad nepilnametis D. M. po šalių gyvenimo skyrium liko gyventi su tėvu.

40. Tarnybos specialistai iÅ¡klausė vaiko nuomonę (2022 m. vasario 7 d. Vaiko nuomonės iÅ¡klausymo aktas Nr. 1VAIK-28). Vaikas nurodė, jog su abiem tėvais jis žaidžia, abu tėvai jam kažkÄ perka (Å¡okoladinius kiauÅ¡inius, maÅ¡inėles), t. y. vaikas gerai jaučiasi su abiem tėvais. Tačiau pasak vaiko, jam smagiau ir linksmiau bÅ«ti su tėčiu. Labiausiai patinka miegoti tėčio namuose.

41. Kita vertus, Å¡ioje byloje svarbu įvertinti aplinkybę, kad jau daugiau nei metus vaikas gyvena su tėvu. Mama vaiko gyvenime pasirodo labai epizodiÅ¡kai. Netgi teismui nustačius laikinÄ bendravimo tvarkÄ , kurioje motinai numatyta galimybė (tuo pačiu ir pareiga) bendrauti su vaiku kas antrÄ savaitgalį ir po vienÄ darbo dienÄ , atsakovė tokios laikinosios bendravimo tvarkos visa apimtimi nevykdo. IÅ¡ ieÅ¡kovo ir liudytoja apklaustos D. M. paaiÅ¡kinimų matyti, jog mama su vaiku bendrauja itin retai ir dažnai netgi neiÅ¡bÅ«na viso jai skirto laiko.

42. Be to, atsakovė neatvyko ir į teismo posėdžius ir neteikė paaiÅ¡kinimų netgi tuomet, kai jos dalyvavimas pripažintas bÅ«tinu, nors žinojo, kokie klausimai nagrinėjami Å¡ioje byloje. Tai tam tikra prasme rodo jos požiÅ«rį į nagrinėjamų klausimų svarbÄ , t. y. jos nesuinteresuotumÄ bylos baigtimi.

43. Taip pat ieÅ¡kovo atstovės praÅ¡ymu prie bylos buvo prijungta 2016 m. spalio 24 d. nutartis iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2YT-38795-558/2016, kuria buvo tenkintas V. Ž. (dabartinė pavardė V.), t. y. Å¡ios bylos atsakovės, pareiÅ¡kimas ir patvirtintas jos sutikimas įvaikinti jos nepilnametę dukrÄ I. Ž.. Ä®vertinus Å¡ios nutarties turinį ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimų apie atsakovės elgesį (neprognozuojami apsilankymai su trenksmais, neadekvačios reakcijos ir pan.), retÄ bendravimÄ su vaiku ir jo grÄ Å¾inimÄ anksčiau laiko, nurodant, jog pavargo ir pan., likusių bylos įrodymų kontekste, darytina iÅ¡vada, jog motina galimai negalėtų nuolat tinkamai rÅ«pintis nepilnamečio D. M. interesais, užtikrinti vaikui tinkamÄ bei saugiÄ aplinkÄ .

44. Teismas, įvertinęs byloje surinktÄ medžiagÄ , Tarnybos pateiktÄ iÅ¡vadÄ bei prie jos pridėtus dokumentus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei vaiko nuomonę sprendžia, jog geriausiai vaiko interesus atitinka, leidžia užtikrinti aplinkos stabilumÄ bÅ«tent vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu (ieÅ¡kovu). Byloje nenustatyta, kad ieÅ¡kovas netinkamai rÅ«pintųsi vaiku, neužtikrintų jo interesų ar bÅ«tų kitų priežasčių, dėl kurių nepilnamečio gyvenamoji vieta negalėtų bÅ«ti nustatyta su tėvu ieÅ¡kovu, todėl teismas sprendžia, kad atitinkamas ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl skyrium gyvenančios motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo 45. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rÅ«pinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Abiejų tėvų tikslas turi bÅ«ti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Net ir esant konfliktiÅ¡kiems tėvų santykiams, abi Å¡alys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusiÄ situacijÄ ir bendradarbiauti savo nepilnamečių vaikų labui.

46. Tam, kad bÅ«tų užtikrinta vaiko teisė bÅ«ti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis Å¡ios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkÄ , atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaikÄ . Minimalus bendravimas gali bÅ«ti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuokÄ nutraukus, teismui pripažinus jÄ negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

47. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigÄ bendrauti su vaiku, Å¡i pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo Å¡ios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali bÅ«ti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Taigi, teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarkÄ , vaiko tėvai privalės jÄ vykdyti. Todėl tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas, bÅ«dami vaikų tėvai, siÅ«lydami teismui bendravimo su vaiku tvarkÄ , turi įvertinti siÅ«lomos bendravimo tvarkos įgyvendinimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014; kt.).

48. Taip pat teismų praktikoje nurodoma, jog skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokiÄ bendravimo tvarkÄ , kuri bÅ«tų patogiausia jam. Å iuo atveju turi bÅ«ti tenkinami vaiko interesai, tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisÄ , nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstÅ«s, t. y. esantys Å¡alia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rÅ«pinasi, domisi ir jį globoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

49. Pažymėtina, jog prioritetiniu vaiko interesu laikomas jų gyvenamosios aplinkos saugumas ir stabilumas. Be to, nustatant bendravimo tvarkÄ , pirmiausia orientuojamasi į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iÅ¡ tėvų savaitgaliais, Å¡venčių dienomis ir atostogų metu suvienodinimÄ bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-969/2019).

50. IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti tokiÄ atsakovo bendravimo su Å¡alių nepilnamečiu vaiku tvarkÄ :

1) metų porinių savaičių savaitgaliais motina paima vaikÄ penktadienį 18 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

2) nesant galimybės bendrauti su vaiku vienÄ iÅ¡ nustatyto savaitgalio dienų, motina bendrauja su vaiku laisvÄ nustatyto savaitgalio dienÄ paimdama vaikÄ 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

3) motina su vaiku bendrauja kiekvienÄ antradienį ir ketvirtadienį nuo 17 val. iki 20 val., paimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

4) vasaros atostogų metu motina praleidžia su vaiku 14 dienų, grafikÄ iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį, suderinusi su tėvu. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka tėvui, neporiniais – motinai;

5) vaiko gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), motina bendrauja su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laikÄ iÅ¡ anksto raÅ¡tu suderinus tarp Å¡alių ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 kalendorines dienas;

6) porinių metų Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų pirmÄ dienÄ 10 val. motina paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ; neporinių metų Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų antrÄ dienÄ 10 val. motina paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

7) kiekvienų metų Motinos dienÄ vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai nėra motinos bendravimo laikas su vaiku, motina vaikÄ paima Motinos dienos 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

8) kiekvienų metų Tėvo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai yra motinos bendravimo laikas su vaiku, vaikas grÄ Å¾inamas Tėvo dienos 10 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

9) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga Å¡iuo atveju turi bÅ«ti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) iÅ¡vykti iÅ¡ namų į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ) numatytas bendravimas neįvyksta;

10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, Å¡alys informuoja viena kitÄ raÅ¡tu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiÅ¡kėja;

11) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks motinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas;

12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raÅ¡tu“ reiÅ¡kia susitarimo patvirtinimÄ elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ jÄ SMS žinute Å¡alių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimÄ Å¡alys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dienÄ .

51. Atsakovė, teikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, pasiÅ«lė analogiÅ¡kÄ tėvo bendravimo su vaiku tvarkÄ . Be to, kitokios bendravimo tvarkos ar korekcijų ieÅ¡kovo pasiÅ«lytai bendravimo tvarkai (jei ji turėtų bÅ«ti taikoma atsakovės atžvilgiu), atsakovė nenurodė, jokių pasiÅ«lymų, į kuriuos turėtų bÅ«ti atsižvelgta sprendžiant dėl atsakovės bendravimo su vaiku, nepateikė.

52. Ä®vertinus ieÅ¡kovo siÅ«lomÄ atsakovės bendravimo su vaiku tvarkÄ nurodytos teismų praktikos kontekste, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ esmės ja siekiama užtikrinti motinos ir vaiko bendravimo stabilumÄ , tęstinumÄ , iÅ¡ esmės didžiausias dėmesys skiriamas laikui savaitgaliais, Å¡venčių dienomis, atostogoms. Kita vertus, atsižvelgiant į teismo posėdžio metu ieÅ¡kovo ir liudytoja apklaustos D. M. paaiÅ¡kinimus, Tarnybos atstovės pateiktÄ nuomonę, tam tikri ieÅ¡kovo siÅ«lomos vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos aspektai tikslintini, atsižvelgiant į Tarnybos teismo posėdyje pateiktÄ iÅ¡vadÄ .

53. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į atsakovės retÄ bendravimÄ su vaiku, dažnai trumpiau nei sutarta trukusius bendravimo laikotarpius, netikslinga numatyti, jog darbo dienomis motina su vaiku bendraus 2 dienas – tokios nuostatos įtraukimas bÅ«tų iÅ¡ esmės deklaratyvus ir neefektyvus, o Å¡aliai tokios nuostatos nevykdant, tai keltų papildomų konfliktų tikimybę, sukeltų nepagrįstus lÅ«kesčius nepilnamečiui vaikui. Kita vertus, bendravimo tvarkoje numatant galimybę Å¡alims susitarti dėl papildomo bendravimo laiko (Tvarkos 11 punktas), Å¡alims paliekama galimybė inicijuoti papildomus susitikimus, atsakovei su vaiku bendrauti daugiau negu numatyta tvarkoje.

54. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes, susijusias su atsakovės pasirodymu nepraneÅ¡us, vaiko emocinę bÅ«klę tokiose situacijose, Tarnybos iÅ¡vadÄ , tikslintinas ir ieÅ¡kovo siÅ«lomos bendravimo tvarkos 11 punktas, numatant, jog dėl papildomos bendravimo tvarkos turi bÅ«ti susitarta likus bent 2 dienoms iki numatomo papildomo susitikimo.

55. Taip pat teismo posėdžio metu Tarnybos atstovė iÅ¡reiÅ¡kė abejonę dėl vasaros atostogų trukmės. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo siÅ«lomoje bendravimo tvarkoje numatytos 14 dienų nelaikytinos per ilgos trukmės atostogomis. Pažymėtina, kad siÅ«lomoje bendravimo tvarkoje nepraÅ¡oma nustatyti 14 nepertraukiamų kalendorinių dienų trukmės atostogų, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys gali susitarti dėl trumpesnės trukmės, tačiau keliais etapais su vaiku leidžiamų atostogų. Be to, vertinant aplinkybę, jog mokyklinio amžiaus vaikai vasarÄ paprastai atostogauja ilgiau (2-3 mėn.), tuo tarpu dirbantys asmenys paprastai turi 20 darbo dienų atostogų per metus, laikytina teisinga, jog vasaros laikotarpiu motina turi turėti galimybę (tuo pačiu ir pareigÄ ) su vaiku praleisti bent 14 dienų. Dėl iÅ¡laikymo priteisimo 56. IeÅ¡kiniu ieÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti periodinį iÅ¡laikymÄ vaikui po 200 Eur per mėnesį.

57. IeÅ¡kovas nurodo, kad apytiksliai per mėnesį sÅ«naus iÅ¡laikymui turėtų iÅ¡leisti apie 392 Eur (komunalinės paslaugos – apie 40 Eur; maistas – apie 150 Eur; vaistai, vitaminai – apie 10 Eur; Higienos priemonėms – apie 10 Eur; stomatologo paslaugos, dantų priežiÅ«ra – apie 10 Eur; drabužiai, avalynė vasarai – apie 10 Eur; drabužiai, avalynė žiemai – apie 20 Eur; drabužiai, avalynė demisezoniniai – apie 20 Eur; apatiniai drabužiai – apie 7 Eur; darželio mokestis – apie 70 Eur; rinkliavos darželyje – apie 5 Eur; buities apyvokos daiktai – apie 10 Eur; laisvalaikiui ir pramogoms – apie 30 Eur). Papildomai savo praÅ¡ymÄ argumentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika vaikų iÅ¡laikymo klausimais.

58. Vaiko iÅ¡laikymas – konstitucinė tėvų pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga iÅ¡laikyti nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje. Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, socialiniam vystymuisi.

59. Sprendžiant ginčus dėl vaikų iÅ¡laikymo, bÅ«tina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už Å¡ių teisių įgyvendinimÄ yra atsakingi vaiko tėvai.

60. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai iÅ¡laikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iÅ¡ jų nevykdo pareigos iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo formÄ ir dydį nustato teismas sprendimu pagal byloje surinktus duomenis (CK 3.194, 3.196 straipsniai).

61. Ä®statymas nereglamentuoja, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ turi teikti kiekvienas iÅ¡ tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, turi bÅ«ti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai iÅ¡plėtoti kasacinio teismo praktikoje.

62. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar iÅ¡laikymas bus pakankamas vaiko bÅ«tinoms vystymosi sÄ lygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). VisapusiÅ¡kam vaiko vystymuisi turi bÅ«ti tenkinami ne tik jo bÅ«tinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiÅ¡kos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

63. Tėvų turtinė padėtis turi bÅ«ti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumÄ : tėvų gaunamas pajamas, turimÄ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , investicijas, sveikatÄ , iÅ¡laikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams iÅ¡laikyti. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

64. Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs iÅ¡laikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Koks iÅ¡laikymo dydis užtikrina bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, tačiau Å¡is kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

Be to, kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus darbo mokesčių skaičiavimui, darbo užmokestis neatskaičius mokesčių dėl mokesčių konsolidavimo padidėjo vidutiniÅ¡kai 28 procentų. Tačiau tai neturėtų daryti lemiamos įtakos skaičiuojant iÅ¡laikymÄ vaikui, t. y. orientaciniu kriterijumi turėtų iÅ¡likti minimalioji mėnesinė alga atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. teismų praktikos apžvalga „AktualÅ«s vaiko iÅ¡laikymo klausimai naujausioje Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-53-1.

Teismų praktika. 2020, 53, p. 623-691). Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2022 m. minimali mėnesinė alga – 730 Eur, o minimali mėnesinė alga, atskaičius mokėtinus mokesčius, yra 533,65 Eur.

65. Taip pat, teismui sprendžiant dėl iÅ¡ tėvo (motinos) priteistino iÅ¡laikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo iÅ¡laikymo dydis mažintinas pagal Lietuvos Respublikos iÅ¡mokų vaikams įstatymÄ ir Lietuvos Respublikos valstybinių Å¡alpos iÅ¡mokų įstatymÄ valstybės mokamomis vaikui iÅ¡mokomis ir Å¡alpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino iÅ¡laikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iÅ¡ jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas). Nuo 2022 m. birželio 1 d. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 80,5 euro (1,75 bazinės socialinės iÅ¡mokos dydžio) universali iÅ¡moka vaikui.

66. Nors minimaliosios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymo kriterijus laikytinas tik orientaciniu, tačiau tais atvejais, kai yra nukrypstama nuo Å¡io kriterijaus, t. y. priteisiamas mažesnis nei pusės mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas, toks sprendimas turi bÅ«ti pagrįstas konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Orientacinio kriterijaus nustatymas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad jo įrodinėti civilinėse bylose dėl iÅ¡laikymo dydžio nustatymo nereikia. Tas iÅ¡ tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kuris rÅ«pinasi vaiku ir realiai prisiima vaiko iÅ¡laikymo pareigÄ , neprivalo teikti įrodymų apie tai, kiek jis iÅ¡leidžia vaiko įprastiniams kasdieniniams poreikiams – maistui, aprangai, komunaliniams mokesčiams, kelionėms į mokyklÄ , gydymo įstaigas, mokslui ir pan. tenkinti.

Ä®rodymai paprastai teikiami apie vaiko poreikius, dėl kurių iÅ¡laidos vaiko iÅ¡laikymui virÅ¡ija teismų praktikoje nustatytÄ orientacinį bÅ«tino iÅ¡laikymo dydį. Plėtodamas pirmiau nurodytÄ praktikÄ kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų bÅ«ti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga iÅ¡laidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigÄ tai pagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko iÅ¡laidų dydžiui nustatyti, nes klausimÄ dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų iÅ¡laidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iÅ¡ esmės pagal Å¡alių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi bÅ«ti pateikta teismo poreikių analizė pagal Å¡alių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

67. Kaip minėta, vienas iš kriterijų nepilnamečiam vaikui priteisimo išlaikymo dydžiui nustatyti – tėvų turtinė padėtis. Tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinėje jurisprudencijoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis.

Vertindamas turinčio prievolę teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Svarbu nustatyti, ar iÅ¡laikymÄ turintis teikti asmuo turi neordinarių iÅ¡laidų, kitų iÅ¡laikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos bÅ«klę.

Nurodytas kriterijus taikomas vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016).

68. Kasacinio teismo praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikÅ¡mingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio, nes iÅ¡laikymas visų pirma turi užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikÅ¡mingas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

69. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Pabrėžtina ir tai, kad kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020).

70. IeÅ¡kovas nepilnamečio sÅ«naus iÅ¡laikymui kas mėnesį reikalauja priteisti sumÄ , kuri yra iÅ¡ esmės net mažesnė nei teismų praktikoje įtvirtintas orientacinis dydis ((533,65-80,50)/2=226,58 Eur). Atsakovė, teikdama prieÅ¡ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo taip pat prašė priteisti tokio pačio dydžio iÅ¡laikymo vaikui sumÄ , kas iÅ¡ esmės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo reikalaujamos sumos atsakovė iÅ¡ esmės neginčija.

71. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas, nurodo, jog dėl gaunamų nedidelių pajamų, turimų finansinių įsipareigojimų, tokio dydžio išlaikymo mokėjimas atsakovei būtų per sunki našta.

72. Iš byloje pateiktų įrodymų apie ieškovo G. M. ir atsakovės V. V. gaunamas pajamas matyti, jog jų gaunamos pajamos per mėnesį yra labai panašios – artimos minimaliai algai.

73. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, jog abi šalys yra darbingos, nedarbingumas nei ieškovui, nei atsakovei nėra nustatyti, abu yra panašaus amžiaus, kitų išlaikytinių nei viena iš šalių neturi.

74. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės tikėtinai rodo, kad abiejų tėvų finansinė padėtis ir galimybės papildomai užsidirbti yra iš esmės panaši. Teismo vertinimu, ieškovo nurodyta vaiko poreikiams patenkinti kas mėnesį reikalinga suma yra iš esmės racionali ir pagrįsta.

75. Atsižvelgiant į aptartas ir nustatytas aplinkybes, teismas, remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga ieÅ¡kovo nurodyta suma yra racionali ir pagrįsta.

76. Sprendžiant dėl to, kokiomis dalimis turi bÅ«ti teikiamas iÅ¡laikymas, pažymėtina, kad iÅ¡laikymÄ vaikui turi teikti abu tėvai. Tėvų lygiateisiÅ¡kumo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.26 straipsnis) reiÅ¡kiantis, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, jie turi lygias teises ir pareigas vaikams ir konstitucinės iÅ¡laikymo teisės ir pareigos atžvilgiu (CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alių turtinė padėtis yra panaÅ¡i, galimybės daugiau uždirbti iÅ¡ esmės taip pat nesiskiria, kitų iÅ¡laikytinių Å¡alys neturi, įvertinus Å¡alių turtinės padėties proporcijas, darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys gali teikti iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui vaikui lygiomis dalimis.

77. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, iÅ¡ atsakovės V. V. nepilnamečio vaiko D. M. naudai priteistinas 200 Eur dydžio iÅ¡laikymas, mokamas periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2022 m. sausio 31 d. (t. y. bylos iÅ¡kėlimo momento) iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos į nepilnamečio vaiko tėvo (ieÅ¡kovo) G. M. nurodytÄ banko sÄ skaitÄ .

78. Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui D. M. iÅ¡laikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skiriamas ieÅ¡kovas G. M., kuris yra vaiko atstovas pagal įstatymÄ ir su kuriuo nustatoma nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Å i teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 79. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

80. Šiuo sprendimu ieškovo reikalavimai tenkinti visiškai (100 proc.). Nežymios teismo iniciatyva padarytos korekcijos ieškovo pasiūlytoje vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarkoje nesudaro pagrindo daryti kitokios išvados.

81. Vilniaus garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-21-T-2909-174 ieÅ¡kovas G. M. yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Taip pat byloje pateiktas VGTPT 2022 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. (8.1Mr)TP-22T-309-1857, kuriuo nuspręsta atsakovei V. V. teikti antrinę teisinę pagalbÄ Å¡ioje civilinėje byloje, nurodant jog pareiÅ¡kėja 50 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (iÅ¡skyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi iÅ¡laidas) mokėjimo.

82. Ä® bylÄ pateikta VGTPT 2022 m. rugsėjo 23 d. pažyma Nr. (12.32Mr)PT-7045, kad už ieÅ¡kovui teiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ valstybės naudai priteistina 1 141,60 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, jog ieÅ¡kovo reikalavimai tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovė atleista nuo 50 procentų iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistina 570,80 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

83. IeÅ¡kovas įstatymu ir pagal aukščiau nurodytÄ VGTPT sprendimÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo ir iÅ¡laikymo priteisimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovė atleista nuo 50 procentų iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovės valstybės naudai priteistinas 112 Eur dydžio žyminis mokestis (žyminis mokestis už reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo: 200 Eur x 12 mėn. x 3 proc.= 72 Eur; žyminis mokestis už 2 neturtinius reikalavimus dėl gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo: 2 x 113,3 (indeksas ieÅ¡kinio teikimo metu)=226,6 Eur; ieÅ¡kinys buvo teikiamas elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (75 proc.) bei įvertinama tai, jog atsakovė atleista nuo 50 proc. iÅ¡laidų: (72+226,6)*0,75/2)).

84. Byloje patirta 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis), jos taip pat priteistinos iš atsakovės valstybės naudai.

85. Atsižvelgiant į tai, iÅ¡ atsakovės priteistinas žyminis mokestis (nuo kurio ieÅ¡kovas buvo atleistas), procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos už antrinę teisinę pagalbÄ , t. y. bendrai iÅ¡ atsakovės priteistina 687,28 Eur. Teismo vertinimu, Å¡ių iÅ¡laidų dydis pagrįstas, protingas ir teisingas. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį bylos nagrinėjimo metu (neatvykimas į posėdžius, dėl ko buvo atidėti posėdžiai), darytina iÅ¡vada, jog nėra pagrindo mažinti priteistinų sumų. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo 86. Teismas 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Å¡ioje byloje taikė laikinÄ sias apsaugos priemones –nustatė laikinÄ atsakovės bendravimo su sÅ«numi tvarkÄ .

87. Atsižvelgiant į teismo pareigÄ užbaigus bylÄ kartu iÅ¡spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių klausimÄ , kartu įvertinus tai, jog iÅ¡nagrinėjus civilinę bylÄ , iÅ¡nyksta tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, Å¡ioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Nustatyti nepilnamečio vaiko D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su jo tėvu (ieÅ¡kovu) G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Nustatyti atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarkÄ , pagal kuriÄ :

1) metų porinių savaičių savaitgaliais motina paima vaikÄ penktadienį 18 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį sekmadienį 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

2) nesant galimybės bendrauti su vaiku vienÄ iÅ¡ nustatyto savaitgalio dienų, motina bendrauja su vaiku laisvÄ nustatyto savaitgalio dienÄ paimdama vaikÄ 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tÄ pačiÄ dienÄ 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

3) motina su vaiku bendrauja kiekvienÄ antradienį nuo 17 val. iki 20 val., paimdama vaikÄ iÅ¡ ugdymo įstaigos, jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina į vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

4) vasaros atostogų metu motina praleidžia su vaiku 14 dienų, grafikÄ iÅ¡ anksto, ne vėliau kaip prieÅ¡ mėnesį, suderinusi su tėvu. Jeigu abiejų tėvų pageidaujamas bendravimo laikotarpis sutampa, pirmenybė rinktis poriniais metais tenka tėvui, neporiniais – motinai;

5) vaiko gimimo dienÄ , t. y. (duomenys neskelbtini), motina bendrauja su vaiku ne mažiau kaip keturias valandas, bendravimo laikÄ iÅ¡ anksto raÅ¡tu suderinus tarp Å¡alių ne vėliau kaip prieÅ¡ 5 kalendorines dienas;

6) porinių metų Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų pirmÄ dienÄ 10 val. motina paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ; neporinių metų Å v. Kalėdų ir Å v. Velykų antrÄ dienÄ 10 val. motina paima vaikÄ iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

7) kiekvienų metų Motinos dienÄ vaikas praleidžia su motina. Jeigu tai nėra motinos bendravimo laikas su vaiku, motina vaikÄ paima Motinos dienos 10 val. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartos kitos vietos ir grÄ Å¾ina jį tos pačios dienos 20 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

8) kiekvienų metų Tėvo dienÄ vaikas praleidžia su tėvu. Jeigu tai yra motinos bendravimo laikas su vaiku, vaikas grÄ Å¾inamas Tėvo dienos 10 val. į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ ar abiejų Å¡alių raÅ¡tu sutartÄ kitÄ vietÄ ;

9) dėl objektyvių, svarbių priežasčių ar vaiko ligos atveju (liga Å¡iuo atveju turi bÅ«ti tokia, dėl kurios vaikas negalėtų (neturėtų) iÅ¡vykti iÅ¡ namų į kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ) numatytas bendravimas neįvyksta;

10) apie priežastis, trukdančias laikytis nustatytos bendravimo tvarkos, Å¡alys informuoja viena kitÄ raÅ¡tu nedelsiant, kai tik tokios priežastys paaiÅ¡kėja;

11) šalims susitarus raštu, galimas ir kitoks motinos bendravimo tvarkos su vaiku nustatymas. Dėl papildomo motinos bendravimo su vaiku laiko šalys turi raštu susitarti likus bent 2 dienoms iki numatomo papildomo susitikimo;

12) bendravimo tvarkoje nurodomas „susitarimas raÅ¡tu“ reiÅ¡kia susitarimo patvirtinimÄ elektroniniu paÅ¡tu arba trumpÄ jÄ SMS žinute Å¡alių kontaktais. Apie kontaktų pasikeitimÄ Å¡alys privalo informuoti viena kita nedelsiant, ne vėliau kaip per 1 kalendorinę dienÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du Å¡imtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos (2022 m. sausio 31 d.) iki jo pilnametystės pinigus pervedant į ieÅ¡kovo nurodytÄ sÄ skaitÄ iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, Å¡iÄ iÅ¡laikymo sumÄ indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliacijÄ .

Sprendimo dalį dėl iÅ¡laikymo periodinėmis iÅ¡mokomis priteisimo vykdyti skubiai. Paskirti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Priteisti iÅ¡ atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 116,48 Eur (vienas Å¡imtas Å¡eÅ¡iolika eurų 48 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų už žyminį mokestį ir paÅ¡to iÅ¡laidas. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5660.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ 570,80 Eur (penkis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų 80 ct) antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ AB Swedbank, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant „už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ â€œ.

Mokėjimo kvito originalÄ bÅ«tina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Å¡ioje byloje pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui. Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Jurga Virgailienė Mečkauskienė