dce60ebd-0a5d-4b44-9133-de78fd63ae45 · VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. 2-751-305/2015Proceso Nr. 2-53-3-00461-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.8; 113.1; 116.1; 116.4; 128.15.2 VILKAVIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 11 d.VilkaviÅ¡kis VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai D. R., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Vidmantui Raviniui, nedalyvaujant suinteresuotų asmenų VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės, VÄ® Registrų centro Marijampolės filialo, VÄ® Turto banko atstovams (teismo Å¡aukimai įteikti tinkamai, gauti praÅ¡ymai bylÄ nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant),vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos D.

R. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo ir  n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja D. R. praÅ¡o teismÄ nustatyti faktÄ , kad D. R. nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), bute Nr. (duomenys neskelbtini) esanti patalpa/kambarys, unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimų, atsikirtimų esmė.PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodė, ji bei jos atstovas teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas su rÅ«siu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1994 m. sausio 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20 pagal 1991-05-28 įstatymÄ Nr. I-137 pagrindu.

Minėtas butas yra pastate - gyvenamajame name, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris faktiškai yra dviejų butų gyvenamasis pastatas-gyvenamasis namas. Tačiau pagal nekilnojamojo turto registro duomenis minėtame gyvenamajame pastate - gyvenamajame name suformuoti trys atskiri nekilnojamieji objektai - gyvenamosios patalpos: 4 kambarių butas, priklausantis vienam iš savininkų B. B., 3 kambarių butas, priklausantis pareiškėjai, ir butas/patalpa - kambarys, kuris randasi pareiškėjai priklausančio buto patalpose ir kuris yra registruotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vardu.

Pastatas-gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausantis butas bei minėtas butas/patalpa – kambarys (realiai esantis pareiÅ¡kėjos bute), buvo pastatytas (duomenys neskelbtini) kolÅ«kio. Kadangi pareiÅ¡kėja ir jos sutuoktinis dirbo Å¡iame kolÅ«kyje, pareiÅ¡kėjos Å¡eimai teisėtai buvo skirtas visas 4 kambarių butas (t.y. apimantis Å¡iuo metu suformuotus 2 atskirus nekilnojamuosius objektus – jai nuosavybės teise jau priklausantį 3 kambarių butÄ bei butÄ /patalpÄ â€“ kambarį). 1 kambario, kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, atsiradimÄ pareiÅ¡kėjai priklausančiame 3 kambarių bute sÄ lygojo tai, kad jai ir jos buvusiam, Å¡iuo metu jau mirusiam (mirties data 2002 m. kovo 29 d.), sutuoktiniui M.

B. gyvenant kartu pagal tuo metu galiojančius teisės aktus buvo siÅ«loma privatizuoti butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), tačiau norint atlikti privatizavimo procedÅ«rÄ , buvo reikalingas susitarimas kieno vardu, kokiomis sÄ lygomis turtas bus privatizuojamas. Tuo metu kartu su pareiÅ¡kėja gyvenęs M. B. dėl vedamo nevisiÅ¡kai tinkamo gyvenimo bÅ«do sutikimo privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas nedavė, todėl pareiÅ¡kėjai buvo leista privatizuoti dalį minėto buto, t.y. 3 jame esančius kambarius, kuri nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Å iuo metu nekilnojamojo turto registre minėtas butas/patalpa – kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės vardu, kurios veikla buvo nutraukta 1992 m. gruodžio 17 d. VilkaviÅ¡kio rajono valdybos potvarkiu Nr. 227 „Dėl privatizuotų žemės Å«kio įmonių veiklos nutraukimo ir vyriausių buhalterių atleidimo iÅ¡ užimamų pareigų“. Dokumentuose fiksuota, kad privatizavus minėtÄ Ä¯monę, jos bazėje buvo įsteigta žemės Å«kio bendrovė (duomenys neskelbtini), kuri taip pat 1995 m. gruodžio 7 d.

žemės Å«kio bendrovės (duomenys neskelbtini) visuotinio narių susirinkimo protokolu Nr. l nutarta likviduoti. PareiÅ¡kėja bei jos atstovas nurodė, kad siekiant gauti duomenis apie (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės likvidavimÄ , jos teisių bei pareigų perėmėjus bei duomenis, kam perduotas nekilnojamas daiktas butas/kambarys, esantis (duomenys neskelbtini), buvo kreiptasi tiek į VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybę, tiek į Marijampolės apskrities archyvÄ . IÅ¡ VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės gauti atsakymai, kad likvidavus (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonę pastarosios turtas VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybei perduotas nebuvo, dokumentų ir kitų duomenų, susijusių su minėtos žemės Å«kio bendrovės likvidavimu ir jos teisių perėjimu kitiems asmenims, savivaldybė neturi;

žemės Å«kio bendrovės (duomenys neskelbtini) dokumentai archyvui saugoti perduoti, tačiau duomenų apie turto - kambario, esančio (duomenys neskelbtini), perdavimÄ nėra. IÅ¡ Marijampolės apskrities archyvo gautas atsakymas, kad (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės archyvinio fondo dokumentuose, 1992 m. turto perdavimo pirkėjams, GT komplektams ir savivaldybei aktų byloje, 1992 m. turto perdavimo įmonėms, organizacijoms aktų ir kt. byloje, 1992 m. turto perdavimo Å«kininkams aktų byloje, VilkaviÅ¡kio rajono valdybos archyvinio fondo dokumentuose, 1992-1994 metų valdybos posėdžių protokolų ir potvarkių bylose bei VilkaviÅ¡kio rajono valdybos ekonomikos ir finansų skyriaus dokumentuose, 1992-1996 m.

žemės bendrovės (duomenys neskelbtini) byloje duomenų, kam ir kokiu pagrindu perduotas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra; VilkaviÅ¡kio rajono valdybos 1991 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. 94 (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonę. PareiÅ¡kėja nurodė, kad jai ir jos sutuoktiniui M. B. santuokÄ nutraukus, jie pasiskirstė kambarius bute ir jos buvęs sutuoktinis gyveno tame kambaryje, į kurį nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties bÅ«du faktÄ praÅ¡oma nustatyti.

Tačiau dar ir gyvam buvusiam sutuoktiniui esant, ji tvarkydavo minėtÄ kambarį, o po buvusio sutuoktinio mirties rÅ«pinosi minėtu kambariu kaip savo turtu, niekaip neiÅ¡skirdama jo nuo likusios buto dalies, t.y. jį remontavo (keitė langus, taisė stogÄ virÅ¡ kambario), prižiÅ«rėjo ir t.t. PareiÅ¡kėjos atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinos sÄ lygos. Akcentuoja, kad duomenų, jog minėta patalpa/kambarys yra valstybės ar savivaldybės, byloje nėra pateikta.

Nėra jokių duomenų, kad Å¡is turtas bÅ«tų pripažintas beÅ¡eimininkiu ir teismo sprendimu perduotas valstybei ar savivaldybei, proceso dėl turto pripažinimo beÅ¡eimininkiu taip pat nėra pradėta. Minėtas turtas priklausė kolÅ«kiui, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad pagal 1964 metų Civilinį kodeksÄ buvo skiriamos kaip atskiros valstybės ir kolÅ«kių nuosavybės, todėl kolÅ«kio turtas tapti valstybės turtu savaime negalėjo.Suinteresuotas asmuo VÄ® Turto bankas savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytais argumentais bei reikalavimais nesutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Nurodo, kad Å¡iuo atveju negalima buto/patalpos - kambario, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ginčo objektas) valdymo aplinkybių laikyti atitinkančiomis visas įstatymo nustatytas daikto sÄ Å¾iningo ir teisėto valdymo kaip nuosavo sÄ lygas, nes įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus. Buvusi valstybinė (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonė buvo privatizuojama pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio įmonių turto privatizavimo įstatymÄ ir, vadovaujantis Å¡io įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 1992 m. gruodžio 17 d. valstybinis valdymo organas, kurio reguliavimo sferoje buvo privatizuojama įmonė, t.y.

VilkaviÅ¡kio rajono valdyba, priėmė sprendimÄ Ä¯monę likviduoti. Vadovaujantis tuo metu galiojusio Butų kodekso 5 str., „gyvenamieji namai ir gyvenamosios patalpos kituose statiniuose, priklausančiuose kolÅ«kiams ir kitoms kooperatinėms organizacijoms, <...> priklausė visuomeniniam butų fondui“. Atsižvelgdamas į tai, kas iÅ¡dėstyta bei į tai, kad ginčo objektas vis dar registruotas (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės vardu, suinteresuotas mano, kad pagal tuo metu galiojusius teisės norminius aktus ginčo objektas turėjo bÅ«ti perduotas visuomeniniam ar valstybiniam butų fondui, o Å¡ios patalpos galėjo bÅ«ti privatizuojamos tik Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl laiko, kad ginčo objektas liko valstybės nuosavybe, į kuriÄ pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.69 straipsnio 3 dalį negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi (b.l. 46-47).Suinteresuotas asmuo VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareikÅ¡tu pareiÅ¡kimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo taip pat nesutinka.

Atkreipia dėmesį į Kasacinio teismo praktikÄ , pagal kuriÄ valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačion nuosavybėn kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas vieÅ¡ajai nuosavybei transformuotis į privačiÄ jÄ (2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal L. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011). Pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 335 „Dėl įmonių žinybinio butų fondo apskaitos“ 2 punktu, buvo rekomenduojama įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms perduoti žinybinį butų fondÄ Ä¯ miestų (rajonų) valdybų balansÄ pagal esamÄ Å¡io fondo bÅ«klę.

Tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonė Å¡ios Lietuvos Respublikos Vyriausybės rekomendacijos nevykdė, įmonės veikla nutraukta VilkaviÅ¡kio rajono valdybos 1992 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. 227, tačiau Nekilnojamojo turto registre liko įregistruotas nekilnojamasis daiktas – 9,90 kv. m patalpa - kambarys, esanti gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėja nepateikė duomenų, patvirtinančių faktÄ , kad patalpÄ - kambarį valdo kaip savÄ , įgytÄ (užvaldytÄ ) sÄ Å¾iningai (b.l. 65-66).Suinteresuotas asmuo VÄ® Registrų centro Marijampolės filialas savo atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad Å¡ioje byloje teisinio suinteresuotumo neturi, todėl praÅ¡oma bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b.l. 51-52).

Pareiškimas tenkintinas visiškai.Teismo posėdyje nustatytos reikšmingos ginčui spręsti bylos aplinkybės.Nustatyta, kad 9.90 m2 butas/patalpa-kambarys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo patalpa), yra pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas 1968 metais (b.l. 28-32, 44-45). Minėta ginčo patalpa nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) kolūkiui, kuris Vilkaviškio rajono valdybos 1991 m. spalio 31 d. potvarkiu Nr. 94 buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę (b.l. 11).

Šiuo metu Nekilnojamojo turto registre minėta ginčo patalpa yra įregistruota nuosavybės teise priklausanti (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonei, pagrindas – Miesto (rajono) valdybos 1992 m. liepos 20 d. potvarkis Nr. 443p (b.l. 44-45, 56). (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę privatizavus, Vilkaviškio rajono valdybos 1992 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. 227 jos veikla buvo nutraukta (b.l. 13). Šios įmonės bazėje įsteigta žemės ūkio bendrovė (duomenys neskelbtini) (b.l. 14).

Nei VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybės archyve, nei Marijampolės apskrities archyve jokių duomenų apie tai, kam ir kokiu pagrindu perduota ginčo patalpa, likvidavus (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonę, taip pat vėliau žemės Å«kio bendrovę (duomenys neskelbtini), nėra (b.l. 11, 15, 18). PareiÅ¡kėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) kolÅ«kis skyrė jos Å¡eimai butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra ir ginčo patalpa, kadangi ji ir jos sutuoktinis dirbo minėtame kolÅ«kyje.

PareiÅ¡kėja minėto buto dalį (t.y. 3 jo kambarius, iÅ¡skyrus ginčo patalpÄ ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ kaip savarankiÅ¡kÄ nekilnojamojo turto objektÄ , 1994 m. sausio 27 d. nupirko iÅ¡ žemės Å«kio bendrovės (duomenys neskelbtini) (b.l. 57, 26). PareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimu, 1 iÅ¡ 4 buto kambarių liko neprivatizuotas dėl to, kad norint atlikti privatizavimo procedÅ«rÄ buvo reikalingas susitarimas kieno vardu, kokiomis sÄ lygomis turtas bus privatizuojamas, tačiau tuo metu kartu gyvenęs M.

B. (buvęs sutuoktinis (b.l. 23, 24)) dėl vedamo netinkamo gyvenimo bÅ«do sutikimo privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas nedavė. Todėl jai buvo leista privatizuoti dalį minėto buto, t.y. 3 jame esančius kambarius, kuri nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Remiantis pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais bei liudytojų parodymais nustatyta, kad, kol buvo gyvas pareiÅ¡kėjos buvęs sutuoktinis M. B. (jis mirė 2002 m. kovo 29 d. (b.l. 25)), bÅ«tent jis gyveno ginčo patalpoje.

Tačiau jau ir tuomet pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi ginčo patalpa, jÄ tvarkydavo. O po buvusio sutuoktinio mirties iki dabar pareiÅ¡kėja naudojasi minėta ginčo patalpa visiÅ¡kai kaip savo, t.y. kaip neatskiriama jos nupirkto buto dalimi: ginčo patalpÄ remontuoja, jÄ tvarko bei ja naudojasi. Ginčo patalpa, nors Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, tačiau faktiÅ¡kai yra pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio buto dalis: ginčo patalpos plotas tik 9.90 m2; neturi atskiro įėjimo; neturi priklausinių; nors ginčo patalpos paskirtis Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta gyvenamoji (butų), tačiau realiai ginčo patalpa kaip gyvenamasis plotas atsietai nuo viso buto negalėtų bÅ«ti naudojama; ginčo patalpa, jÄ imant atskirai nuo viso buto, iÅ¡ esmės yra bevertė (b.l. 44, 50, 53).Sprendimo motyvai ir teisiniai argumentai.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistÄ , tačiau oficialiai nepripažintÄ , nustatant įstatymo numatytus juridiÅ¡kai reikÅ¡mingus faktus, taip pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis.Pagal CK 4.47 straipsnio 11 punktÄ vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra įgyjamoji senatis.

Ä®gyjamosios senaties samprata pateikiame CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs nekilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų arba kilnojamÄ jį daiktÄ ne mažiau kaip trejus metus, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tÄ daiktÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs tokias nuosavybės teisės įgijimui įgyjamÄ ja senatimi bÅ«tinas sÄ lygas:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ ;

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis);

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas;

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 A. B. v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kt., bei kt.).Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys VilkaviÅ¡kio rajono savivaldybė ir VÄ® Turto bankas pagrinde ginčija sÄ lygos, kad daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, buvimÄ , kadangi, jų nuomone, byloje esantys duomenys rodo, kad ginčo patalpa priklauso valstybei nuosavybės teise.

PareiÅ¡kėjos atstovas su tokiu vertinimu nesutinka, jo nuomone, suinteresuoti asmenys, kuriems tenka pareiga įrodyti, kad ginčo patalpa priklauso valstybei (ar savivaldybei), jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo patalpa priklauso valstybei (ar savivaldybei), nepateikė. Duomenų, kad ginčo patalpa teismo sprendimu bÅ«tų pripažinta beÅ¡eimininkiu turtu arba kad bÅ«tų bent jau pradėtas procesas dėl ginčo patalpos pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu, byloje nėra. O kadangi ginčo patalpa buvo kolÅ«kio nuosavybė, remiantis tuometiniu teisiniu reglamentavimu, pagal kurį kolÅ«kio ir valstybės nuosavybės buvo atskiros nuosavybės rÅ«Å¡ys, ginčo patalpa savaime tapti valstybės nuosavybe negalėjo.CK 4.69 straipsnio 3 dalyje imperatyviai nustatyta, kad įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.

Nagrinėjamu atveju ginčo patalpa Nekilnojamojo turto registre yra registruota (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės vardu. Tačiau kadangi (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės veikla VilkaviÅ¡kio rajono valdybos 1992 m. gruodžio 17 d. potvarkiu Nr. 227 nutraukta, o Å¡ios įmonės pagrindu įsteigta žemės Å«kio bendrovė (duomenys neskelbtini) taip pat likviduota, teismas mano, kad tas faktas, jog yra likusi sena registracija neegzistuojančios žemės Å«kio įmonės vardu, nesudaro kliÅ«ties nustatyti nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi fakto, kadangi iÅ¡ esmės laikytina, jog ginčo patalpa nėra registruota Nekilnojamojo turto registre kieno nors vardu.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip bÅ«tų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl to nuosavybės teisė įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgÄ laikÄ neįgyvendina, t. y. nesirÅ«pina, neprižiÅ«ri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A.

M. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal AB ,,Pakruojo arka“ pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-535/2008). Taigi, nors nagrinėjamu atveju daiktinės teisės į ginčo patalpÄ neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, o pati ginčo patalpa ilgÄ laikÄ yra valdoma pareiÅ¡kėjos, tačiau tai savaime nepaneigia ginčo patalpos priklausymo nuosavybės teise valstybei ar savivaldybei galimybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad vadovaujantis įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), kad įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia, Å¡ios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis Å¡iai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal generalinio prokuroro pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011).

Teismas sutinka su pareiÅ¡kėjos atstovu, kad nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys konkrečių duomenų dėl ginčo patalpos priklausymo valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise nėra pateikę.Ginčo patalpa (kaip ir pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausanti kita buto dalis) nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini) kolÅ«kiui, o jį reorganizavus – (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonei. Kaip teisingai nurodo pareiÅ¡kėjos atstovas, pagal 1964 m. Civilinį kodeksÄ buvo skiriama ne tik valstybinė nuosavybė, bet kaip atskira nuosavybės rÅ«Å¡is buvo ir kolÅ«kių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė.

Pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ kolÅ«kiai, kaip tokie, buvo nuosavybės teisės subjektai, kuriems priklausė iÅ¡imtinė teisė disponuoti jų nuosavybe. Po Lietuvos nepriklausomybės atkÅ«rimo vykdant ekonomikos reformÄ kolÅ«kiai galėjo bÅ«ti pertvarkomi į žemės Å«kio bendroves, privatizavus jų turtÄ pagal galiojusius teisės aktus. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta: privatizavus (duomenys neskelbtini) žemės Å«kio įmonės turtÄ , jos veikla buvo nutraukta, o jos bazėje įsteigta žemės Å«kio bendrovė (duomenys neskelbtini).

Konkrečių duomenų, kad pertvarkant (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę į žemės ūkio bendrovę „Vaga“ ginčo patalpa būtų perduota valstybės (ar savivaldybės) nuosavybėn, byloje nėra. Aplinkybė, kad 1994 m. sausio 27 d. pareiškėja buto pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su žemės ūkio bendrove (duomenys neskelbtini), rodo, kad pareiškėjai priklausanti buto dalis po (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės pertvarkymo į žemės ūkio bendrovę (duomenys neskelbtini) liko įsteigtos žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) balanse.

Todėl seka logiÅ¡ka iÅ¡vada, kad ir ginčo patalpa, kaip iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjai priklausančio buto dalis, taip pat liko žemės Å«kio bendrovės (duomenys neskelbtini) balanse. Taip pat nėra duomenų, kad ginčo patalpa teismo sprendimu vėliau bÅ«tų pripažinta beÅ¡eimininkiu turtu ir perduota valstybei ar savivaldybei; proceso dėl ginčo patalpos pripažinimo beÅ¡eimininkiu turtu taip pat nėra pradėta. Taigi, konstatuotina, kad duomenų, jog ginčo patalpa priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, byloje nėra.Atmetus suinteresuotų asmenų argumentÄ , kad ginčo patalpa priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos numatytos kaip privalomos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygos, t. y.: pareiÅ¡kėja praeityje ir Å¡iuo metu nebuvo ir nėra įgijusi nuosavybės teisės į ginčo patalpÄ jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du; pareiÅ¡kėja ginčo patalpÄ pradėjo valdyti ir ja naudotis bei iki Å¡iol valdo ir naudoja sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai (butas, įskaitant ir ginčo patalpÄ , jos Å¡eimai buvo skirtas kolÅ«kio kaip kolÅ«kio darbuotojams; duomenų, kad ginčo patalpa bÅ«tų užvaldyta per prievartÄ ar kitaip pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, byloje nėra); ginčo patalpa nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; daiktinės teisės į ginčo patalpÄ nėra įregistruotos vieÅ¡ame registre nei pareiÅ¡kėjos, nei jokių kitų asmenų vardu (kadangi ginčo patalpa Nekilnojamojo turto registre įregistruota neegzistuojančios žemės Å«kio įmonės vardu, laikytina, kad ginčo patalpa nėra registruota kieno nors vardu); pareiÅ¡kėja ginčo patalpÄ valdė kaip savo, elgėsi kaip Å¡io daikto savininkė; pareiÅ¡kėja ginčo patalpÄ teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų.

Å ių sÄ lygų visuma teismui duoda teisinį pagrindÄ pripažinti, jog pareiÅ¡kėja yra įgijusi nuosavybės teisę į 9.90 m2 butÄ /patalpÄ -kambarį, registro Nr. 70/54472, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tokį teismo sprendimÄ suponuoja ir teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų laikymasis (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). PareiÅ¡kėja ne dėl savo kaltės yra atsidÅ«rusi dabartinėje situacijoje, kuomet dalis buto (ginčo patalpa) yra likusi neprivatizuota, nors akivaizdu, kad ketinimas jÄ privatizuoti buvo (nes likusi dalis buto pareiÅ¡kėjos yra privatizuota).

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 259, 265, 270, 307, 443 straipsnio 1 dalimi, 530-533 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kimÄ tenkinti visiÅ¡kai.Nustatyti faktÄ , kad D. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į 9.90 m2 butÄ /patalpÄ -kambarį, registro Nr. 70/54472, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                   Laimutis Vaitkus