AS-662-61-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS662-61/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02915-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ skundą atsakovui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Orlen Lietuva“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ (toliau – ir Nutarimas) 1.1.1, 1.2, 1.5, 1.7, 2.1, 2.2, 3, 3.1 ir 3.2 punktus.

Pagrįsdamas savo reikalavimą, pareiškėjas, be kita ko, nurodė, kad skundžiamos Nutarimo nuostatos pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad minėtame nutarime nurodoma, jog jis gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismui pateiktu skundu realizuojama skundo padavimo teisė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 23 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ir grąžino pareiškėjui jo sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas nurodė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 13 dalį ir 2 straipsnio 10 dalį, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/200). Teismas nustatė, kad Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. O3-299 yra norminio pobūdžio aktas, nes taikytinas rūšiniais požymiais apibrėžtai asmenų grupei, reguliuoja rūšinėmis savybėmis apibrėžtus visuomeninius santykius – šiuo aktu nustatyta viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina visiems asmenims, o taip pat ir nurodytiems Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 21 punkte (balansavimo energijos tiekėjams ir elektros tinklų operatoriams) (2, 3 p.), jame įtvirtintas reguliavimas nukreipiamas į ateitį ir yra privalomojo pobūdžio, priimtas centrinio viešojo administravimo subjekto – Komisijos, vykdančios Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytą ir jos kompetencijai priskirtiną administracinį reglamentavimą (viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainų nustatymą).

Taip pat pažymėjo, kad Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. O3-299 buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ ir įsigaliojo 2012 m. spalio 21 d. („Valstybės žinios“, 2012-10-20, Nr. 122-6179 ). Teismas nustatė, kad pareiškėjas nepriskirtinas ABTĮ 110 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams, kuriems suteikta teisė kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo. Be to, pareiškėjas jokio savarankiško reikalavimo, kurio patenkinimo atveju galėtų būti apgintos jo teisės ir teisėti interesai ir kurio nagrinėjimas būtų sietinas su Komisijos Nutarimo nuostatų teisėtumo tyrimu, nekėlė.

Taip pat pažymėjo, kad Komisija yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, todėl, vadovaujantis ABTĮ 20 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jos priimtų norminių teisės aktų teisėtumo tyrimas priskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai. Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, teismas sprendė, kad pareiškėjo keliamas ginčas teisme nenagrinėtinas, todėl skundą priimti atsisakytina (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

II. Pareiškėjas UAB „Orlen Lietuva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirajame skunde išdėsto, jog, pareiškėjo manymu, Komisijos Nutarimas laikytinas individualiu teisės aktu, t. y. vienkartiniu teisės taikymo aktu, skirtu konkrečiam subjektui ir individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, kaip tai apibrėžta ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje. Todėl pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, turi teisę paduoti skundą. Dėstydamas argumentus dėl to, jog Nutarimas yra vienkartinio pobūdžio, išdėsto, jog Nutarime nustatytas reguliavimas bus taikomas tik 2013 m., todėl jis yra laikino ir vienkartinio pobūdžio, yra griežtai apribotas laike ir nurodoma norima surinkti lėšų suma. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009. Analizuojamu atveju Nutarimas neatitinka teismų praktikoje pateikiamos „nuolatinumo“ sampratos dėl griežtai apriboto tiek paties akto galiojimo (2013 m.), tiek dėl griežtai apibrėžtos reikalingos lėšų sumos ir yra laikytinas vienkartinio taikymo teisės aktu, kitaip tariant, atitinkančiu individualaus, o ne norminio teisės akto požymius.

Pabrėžia, kad Nutarimas yra skirtas pareiškėjui, o ne rūšiniais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Pažymi, kad Nutarimo 3 punktu nustatoma viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kaina asmenims, nurodytiems Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimo Nr. 916 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 21 punkte – 3,119 ct/kWh be PVM. Aprašo 21 punkte, pagal kurį „viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos < ... > nerenkamos iš asmenų už jų termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse pasigamintą ir suvartotą elektros energiją (taip pat ir už asmenų, gaunančių elektros energiją tiesioginėmis linijomis, suvartotą elektros energiją)“, įvardinta individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupė.

Tai asmenys, savo termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse gaminantys ir vartojantys elektros energiją, taip pat asmenys, vartojantys elektros energiją, gautą tiesioginėmis linijomis. Remiantis Elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB pateikiamais duomenimis, savo termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse elektros energiją gaminančios ir vartojamos bendrovės yra tik 22, iš kurių 5 bendrovės ataskaitiniu laikotarpiu (iki 2012 m. spalio mėn.) iš viso nesuteikė elektros energijos paslaugų, ir net 9 bendrovės, kurios ataskaitiniu laikotarpiu suteikė itin nedidelę minėtų paslaugų dalį (iki 1000 MWh), nuo kurių skaičiuojamas VIAP.

Bendra tarp gamintojų savo reikmėms sugeneruotos termofikaciniu režimu bei ūkiniams poreikiams suvartotos elektros energijos suteiktų paslaugų apimtis ataskaitiniu laikotarpiu sudarė 508,772 MWh, iš kurių pareiškėjo suteiktos elektros energijos paslaugos sudarė - 92,124 MWh (kas sudaro - 18,1% visos suteiktų elektros energijos paslaugų, nuo kurių skaičiuojamas VIAP, apimties). Faktiškai tai reiškia, kad apie 20 % sumos (1/5 visos sumos), kurią siekiama surinkti pagal Nutarimo 3 punkte nustatytą reguliavimą, bus surinkta iš pareiškėjo.

Taigi Nutarimas didžiąja dalimi taikytinas vienam iš trijų stambiausių termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir šilumos gamybos ciklo elektrinėse elektros energiją gaminančių ir vartojančių subjektų Lietuvos Respublikoje – pareiškėjui. Nors analizuojamo Nutarimo tekste pareiškėjas UAB „Orlen Lietuva” nėra atskirai formaliai įvardijamas, nekyla abejonių, kad priimtas Nutarimas skirtas apibrėžtam asmenų ratui, įskaitant pareiškėją, todėl jo nėra pagrindo laikyti norminiu administraciniu aktu. Be to, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo analizavo Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 21 punktą.

Teigia, jog nėra taisyklės, kad į ateitį orientuoti teisės aktai automatiškai priskiriami norminiams administraciniams teisės aktams. Taip pat tam tikro teisės akto privalomas pobūdis nėra teisės akto priskyrimo vien norminiams administraciniams ar vien individualiems teisės aktams požymis. Be to, tas faktas, kad Komisija yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, nesuponuoja, kad analizuojamas Nutarimas automatiškai laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu, Komisija turi teisę priimti ir individualius administracinius aktus. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, teisės aktų paskelbimas „Valstybės žiniose“ nereiškia, kad teisės aktas automatiškai laikytinas norminiu administraciniu teisės aktu. Pažymi, kad Nutarimas neatitinka ir dar vieno norminiams teisės aktams būdingo požymio - jis nėra abstraktus. Atvirkščiai, ginčijamu Nutarimu reglamentuojami ne bendri, abstraktūs teisiniai santykiai, o reglamentuojami santykiai, kurie yra labai specifiniai ir turintys tokią didelę reikšmę tik nedidelei daliai ūkio subjektų (iš kurių vienas yra ir pareiškėjas).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti UAB „Orlen Lietuva“ skundą konstatavęs, kad skundas nenagrinėtinas teismų. Tokia išvadą pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, jog pareiškėjo norimas apskųsti teisės aktas laikytinas norminiu administraciniu aktu, o pareiškėjas teisės kreiptis į teismą dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo neturi teisės (ABTĮ 110 str. 1 d.), be to, centrinių viešojo administravimo subjektų priimtų norminių teisės aktų tyrimas priskirtinas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 20 str. 1 d. 3 p.).

Pareiškėjas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ laikytinas individualiu administraciniu aktu.

Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį, norminis teisės aktas – įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei.

Teisės doktrinoje ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatomi taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A403-3/2007, 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-210/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog daugelis ABTĮ 2 straipsnio 13 dalyje nurodytų požymių yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi, gali būti laikomas norminiu administraciniu aktu, būtinai turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. I1-01/2007).

Kaip matyti iš Nutarimo preambulės, jo priėmimo teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo (toliau – ir Elektros energetikos įstatymas) 9 straipsnio 3 dalies 7 punktas, kuriuo Komisijai suteikti įgaliojimai nustatyti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainas. Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 52 dalį, viešuosius interesus atitinkančios paslaugos – įmonių teikiamos paslaugos, kurių sąrašą, teikėjus ir teikimo tvarką tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamosi šio įstatymo 74 straipsnyje nustatytais bendraisiais reikalavimais ir viešaisiais interesais elektros energetikos sektoriuje. Konkretų įmonių, teikiančių viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje 2013 metams, sąrašą numato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugpjūčio 29 d. nutarimo Nr. 1035 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“ 1 punktas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog Komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimas Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ nustato valdingus patvarkymus individualiais požymiais apibūdintiems asmenims, t. y. daro tiesioginę įtaką tik minėtame Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime įvardytų juridinių asmenų teisėms bei pareigoms, o ne įtvirtina visuotinai privalomas elgesio taisykles (vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išvestinės akto pasekmės (tikrinamu atveju – vartotojams) nėra reikšmingos šiai atribojimo problemai, pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-3364/2011), todėl tokio (teisės taikymo) akto nuostatų teisėtumo tyrimas ABTĮ šešioliktajame skirsnyje reglamentuota specialia tvarka negalimas. Pažymėtina, jog tokios pozicijos dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2012 m. spalio 16 d. nutarimo Nr. O3-299 „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir kainų 2013 metams nustatymo“ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikėsi ir 2013 m. sausio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-120/2013.

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Kadangi Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl to buvo neteisingai išspręstas UAB „Orlen Lietuva“ skundo priėmimo klausimas, 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis naikinama ir ginčo klausimas perduodamas tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Orlen Lietuva“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Virgilijus Valančius Skirgailė Žalimienė