2019-10-23 Nr. AB-20233-3-61-3-02861-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-637-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02861-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovams Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą skundui dėl Krašto apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. VP-110 „Dėl pareigūnų ir karių valstybės pensijos ir priedo už tarnybą R. M. skyrimo (pensijos byla Nr. 3804)“ (toliau – ir Įsakymas) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti; 2) panaikinti Įsakymą; 3) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir Ministerija) 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 12-01-1048; 4) įpareigoti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją pareiškėjui R. M. iš naujo apskaičiuoti darbo užmokesčio vidurkį už jo pasirinktus ir nurodytus 2005 metus, įskaičiuojant pareiškėjui paskirtą priedą už tarnybos krizės regione specifiką, ir iš naujo skirti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

Pareiškėjas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti grindė tuo, kad Ministerijos darbuotojai pareiškėjui nurodė, jog analogiškose bylose, susijusiose su kariams paskirtų priedų už tarnybos krizės regione specifiką įtraukimu į vidutinio darbo užmokesčio dydžio nustatymą skaičiuojant pensijos dydį, teismai atmeta skundus. Skirtingų instancijų teismų sprendimai dėl ginčo teisnių santykių analogiškose situacijose pagal kitų asmenų skundus buvo nevienodi, o atsakovas Ministerija pareiškėjui užtikrino, kad apeliacinės instancijos teismui pateikus teisės aiškinimo taisykles, jeigu jos bus palankios pareiškėjui, jo prašymu bus perskaičiuotas jam nustatytas pensijos dydis. Pareiškėjas, sužinojęs apie Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-941-756/2018, 2019 m. kovo 25 d. pateikė Krašto apsaugos ministrui prašymą perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą karių ir pareigūnų valstybinę pensiją, tačiau Ministerija 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 12-01-1048 atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas teigė, jog Ministerija suklaidino pareiškėją dėl Įsakymo apskundimo. Pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma 2019 m. liepos 9 d.

Pareiškėjas manė, kad šiuo atveju turėtų būti padaryta išimtis iš bendros taisyklės, nes pareiškėjas yra valstybinių pensijų gavėjas ir prašo pašalinti paties įstatymų leidėjo priimtų teisės normų neaiškumo sukeltas turtinio pobūdžio pasekmes. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl to, jog ginčo teisiniai santykiai buvo reglamentuoti neaiškiai, pareiškėjui, neturinčiam teisinio išsilavinimo, pasitikint atsakovo Ministerijos duotais klaidinančiais paaiškinimais, pareiškėjo teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas buvo žymiai apsunkintas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, neatnaujinęs termino skundui dėl šio sprendimo pateikti, likusią skundo dalį priėmė.

Teismas nurodė, jog aplinkybė, kad pareiškėjas neskundė Įsakymo, nors kiti asmenys analogiškoje situacijoje tai padarė, neleidžia traktuoti, jog pareiškėjas ne dėl savo valios negynė savo teisių teisme. Teismo vertinimu, tai yra paties pareiškėjo pasirinkimas, kaip ginti teises teisme: šiuo atveju pareiškėjas laukė, kaip kitiems asmenims pasiseks analogiškoje situacijoje, o tik tada kreipėsi į teismą.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti reikalavimą panaikinti Įsakymą ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjui įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti ir priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą.

Pareiškėjas, be jo skunde nurodytų termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo praleidimo priežasčių, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė dėl pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti pateiktų argumentų, susijusių su atsakovo Ministerijos veiksmais, turėjusiais įtakos pareiškėjui apsisprendžiant, ar jo teisės yra pažeistos, ar ne, t. y. klaidinimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad atsisakymas atnaujinti terminą ir atėmimas teisės gauti užtarnautą pensiją visą likusį laikotarpį akivaizdžiai pažeistų teisingumo ir sąžiningumo principus, teisinės valstybės principą.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Ministerija nurodo, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių skundo padavimo termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjas laukė, kaip pasibaigs byla analogiškoje situacijoje dėl priedo už tarnybos krizės regione specifiką įskaitymo į pensiją. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Ministerijos darbuotojai jį klaidino dėl pensijos perskaičiavimo, įtikinėjo, kad pensiją perskaičiuos pagal pareiškėjo pasirinktą laikotarpį, yra subjektyvaus pobūdžio ir nepagrįstos įrodymais.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą.

Lietuvos kariuomenė nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie objektyviai pagrįstų esančias svarbias aplinkybes dėl skundo padavimo termino atnaujinimo. Lietuvos kariuomenė neturi duomenų, kokia Ministerijos darbuotojų informacija buvo teikta pareiškėjui ir kaip jis tą informaciją suprato. Įsakymo 3 punkte pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta šio įsakymo apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Bylos pagal pareiškėjo atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis priimta remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia, kad teisme būtų priimtas nagrinėti reikalavimas panaikinti Krašto apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. VP-110 „Dėl pareigūnų ir karių valstybės pensijos ir priedo už tarnybą R. M. skyrimo (pensijos byla Nr. 3804)“, kuris buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą sprendimų apskundimo tvarką, Krašto apsaugos ministerijos sprendimai pensijų skyrimo klausimais gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Įsakymą kartu su Lietuvos kariuomenės 2017 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. PAS-480 gavo 2017 m. rugpjūčio 17 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju specialusis įstatymas nenustato specialių Įsakymo apskundimo terminų, vadovaujantis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, paskutinė diena skundui dėl Įsakymo panaikinimo teismui paduoti buvo 2017 m. rugsėjo 17 d. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2019 m. rugpjūčio 6 d., t. y. terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo praleidęs beveik 2 metus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato galimybę teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujintas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-605/2012; 2015 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Pabrėžtina, kad, sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Pareiškėjas termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti praleidimą sieja su tuo, kad Ministerijos darbuotojai jį suklaidino, pažadėdami, kad apeliacinės instancijos teismui kitoje panašioje byloje pateikus teisės aiškinimo taisykles, palankias pareiškėjui, jo prašymu bus perskaičiuotas jam nustatytas pensijos dydis. Pareiškėjas teigia, jog apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma 2019 m. liepos 9 d., kai Ministerija 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 12-01-1048 atsisakė perskaičiuoti jam paskirtą karių ir pareigūnų valstybinę pensiją.

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo nurodytas skundo padavimo termino praleidimo priežastis, pažymi, jog ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga ne tik prašyme atnaujinti terminą nurodyti termino praleidimo priežastis, bet ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo suklaidinimo, taigi pareiškėjo teiginiai dėl jo suklaidinimo yra deklaratyvūs ir neįrodyti.

Taip pat pastebėtina, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog Įsakyme buvo aiškiai nurodytas jo apskundimo terminas. Pareiškėjas nenurodė jokių kliūčių įvertinti Įsakymo turinį vos jį gavus. Be to, pareiškėjas skunde ir atskirajame skunde pats nurodė, kad gavęs Įsakymą, su juo nesutiko. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad apie Įsakymu padarytus jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma 2019 m. liepos 9 d., kai Ministerija 2019 m. liepos 4 d. raštu Nr. 12-01-1048 atsisakė perskaičiuoti jam paskirtą karių ir pareigūnų valstybinę pensiją pagal pareiškėjo 2019 m. kovo 25 d. pateiktą prašymą, neatitinka tikrovės.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų nustatyti atskirų procesinių veiksmų atlikimo, tarp jų ir apeliacinio skundo padavimo teismui, terminai įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad termino skundui dėl Įsakymo panaikinimo praleidimas nagrinėjamu atveju yra iš esmės nulemtas tik paties pareiškėjo pasirinkto elgesio varianto – pareiškėjas teismui neskundė Įsakymo jame ir ABTĮ nustatytu terminu, o pasirinko laukti, kol bus išnagrinėta kita administracinė byla pagal kito asmens skundą ir po to kreiptis į Ministeriją, prašant perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą karių ir pareigūnų valstybinę pensiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia aplinkybė nelaikytina objektyvia ir nepriklausiusia nuo pareiškėjo valios.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas pats savaime įprastai nėra laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad aplinkybė, jog pareiškėjas netinkamai gynė savo teises, paprastai negali būti pripažinta svarbia aplinkybe termino skundui paduoti atnaujinimui (žr., pvz., LVAT 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011).

Taip pat pažymėtina, kad svarbi priežastis, dėl kurios praleistas skundo padavimo terminas gali būti atnaujinamas, turi būti išskirtinė, nuo asmens valios nepriklausanti aplinkybė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi nuostatos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė asmeniui įstatymo nustatytu laikotarpiu kreiptis į teismą, t. y. nepriklausė nuo jo valios. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog, sprendžiant dėl termino atnaujinimo, teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, yra palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-36/2012; 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį administracinėje byloje AS552-642/2013).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi pareiškėjo nurodytų termino skundui paduoti praleidimo priežasčių nepripažino objektyviomis, svarbiomis, ekstraordinariomis, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo dėl Įsakymo panaikinimo padavimo teismui terminą ir atsisakė priimti atitinkamą pareiškėjo skundo dalį. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius