2025-06-18 Nr. AB-10618-3-65-3-00314-2023-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-290-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00314-2023-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. B. skundą atsakovui Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovui Panevėžio ir Utenos apskrityse dėl administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti: Lietuvos administracinių ginčų komisijos Panevėžio apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 24 d. sprendimą Nr. 21RE4-23(AG4-11/21-2023) (toliau – ir Sprendimas); Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Panevėžio ir Utenos apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas) 2023 m. sausio 23 d. raštą Nr. S3-8(5.28Mr) „Dėl Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos“, (toliau – ir Raštas), kuriuo atsisakyta vykdyti Zarasų rajono savivaldybės (toliau – ir Savivaldybė) administracinę priežiūrą; įpareigoti Vyriausybės atstovą iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. gruodžio 22 d. raštu „Dėl Vyriausybės atstovų įstaigos vykdomos savivaldybių administracinės priežiūros – informacijos skelbimas Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje“ (toliau – ir 2022 m. gruodžio 22 d. raštas) pakartotinai atkreipė Vyriausybės atstovo dėmesį į tai, kad Savivaldybė interneto svetainėje daugelio tarybos sudarytų komitetų ir komisijų atveju neskelbiama informacija, kurią pagal Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo (toliau – ir Aprašas) (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 15 d. iki 2023 m. liepos 19 d.), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“ 16.9 punkto reikalavimus, skelbti privaloma.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad į Vyriausybės atstovą 2022 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi ne dėl galimo informacijos trūkumo apie komisijų ir darbo grupių veiklą, o apskritai apie tokios informacijos nepateikimą / nebuvimą Savivaldybės interneto svetainėje daugelio tarybos sudarytų komitetų ir komisijų atveju. Vyriausybės atstovas neteisus teigdamas, kad Savivaldybės interneto svetainėje skelbiama ir piliečiams laisvai prieinama informacija apie komisijų ir darbo grupių veiklą, nes visų Savivaldybės tarybos sudarytų komitetų ir komisijų atveju nurodoma kompetencija (funkcijos), tačiau informacijos apie veiklą (kokius klausimus ir kada svarstė, kokius sprendimus priėmė ir pan.) daugeliu atvejų nėra. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad kompetencija (funkcijos) ir informacija apie veiklą yra skirtingi dalykai, akcentavo, kad Vyriausybės atstovų įstaiga savo interneto svetainėje kompetenciją (funkcijas) aiškiai atskiria nuo informacijos apie veiklą ir kaip gerosios praktikos pavyzdžius, t. y. kaip turėtų būti laikomasi Aprašo 16.9 punkto reikalavimo nurodė Vilniaus ir Panevėžio miestų savivaldybių interneto svetaines.

4. Pareiškėjas teigė, kad Vyriausybės atstovas Savivaldybės komisijų ir darbo grupių kompetenciją (funkcijas) tapatina su informacija apie jų veiklą. Akcentavo, kad remdamasis nurodytais argumentais Vyriausybės atstovą, kaip vykdantį Savivaldybės administracinę priežiūrą, 2022 m. gruodžio 22 d. raštu dar kartą paprašė išnagrinėti šiuos klausimus ir užtikrinti, kad Savivaldybė laikytųsi Aprašo 16.9 punkto reikalavimo. Pareiškėjas teigė, kad Vyriausybės atstovas Rašte nepagrįstai rėmėsi Informacinės visuomenės plėtros komiteto (toliau – ir Komitetas) išvada, kurioje nurodyti neatitikimai nesusiję su jo keliamu klausimu. Vyriausybės atstovas Rašte taip pat rėmėsi Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymu (toliau – ir Priežiūros įstatymas) ir padarė išvadą, kad Savivaldybės internetinėje svetainėje esanti informacija atitiko Aprašo reikalavimus. Pareiškėjas tvirtino, kad Vyriausybės atstovas pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas privalo užtikrinti, kad Savivaldybė vykdytų Aprašo 16.9 punkto reikalavimus, o kai Savivaldybė nevykdo šio Aprašo reikalavimų – reikalauti, kad Aprašo reikalavimai būtų įvykdyti. Akcentavo, kad Vyriausybės atstovas nenagrinėjo pareiškėjo klausimo, ar Savivaldybės interneto svetainėje yra skelbiama informacija apie komisijų ir darbo grupių veiklą.

5. Dėl Rašto pareiškėjas kreipėsi į Komisiją, kuri Sprendimu skundą atmetė. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija, priimdama Sprendimą, netyrė aplinkybės, ar Vyriausybės atstovas, vykdydamas Savivaldybės administracinę priežiūrą pagal Priežiūros įstatymo nuostatas turi pareigą reikalauti, kad būtų vykdomi Aprašo reikalavimai, konkrečiai – kokia informacija pagal Aprašo 16.9 punktą laikytina informacija apie komisijų ir darbo grupių veiklą, nenagrinėjo pareiškėjo klausimo, ar Savivaldybės interneto svetainėje yra skelbiama informacija, kurią Savivaldybė privalo skelbti pagal Aprašo 16.9 punktą. Pareiškėjas tikino, kad Komisijos Sprendimas nepagrįstas, jos motyvai visiškai neaiškūs, neatlikta jokia faktinių bylos aplinkybių analizė ir teisinis vertinimas, Komisijos Sprendime padaryta niekuo nepagrįsta išvada, todėl Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas kartu su Raštu.

6. Atsakovas Vyriausybės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovui Vyriausybės atstovui nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai, o tuo atveju, jei byla būtų nagrinėjama iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas nurodė, kad Raštas nėra administracinis sprendimas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) prasme, Rašte išdėstyta Vyriausybės atstovo nuomonė pareiškėjui nesukelia jokių teisių ar pareigų, taip pat jų neatima ir nepanaikina. Vadovaujantis Priežiūros įstatymo 7 straipsnio 8 dalimi Vyriausybės atstovas nenagrinėja fizinių ir juridinių asmenų skundų dėl savivaldybės administravimo subjektų neveikimo ar priimtų individualių teisės aktų, kurių apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) ar konkrečią sritį reglamentuojantys įstatymai.

8. Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas prašo panaikinti Raštą, tačiau įvertinus skundo turinį, akivaizdu, jog iš esmės yra skundžiamas Savivaldybės interneto svetainės administravimas, nurodant, jog Savivaldybė nesilaiko Aprašo 16.9 punkto reikalavimų.

9. Atsižvelgiant į tai, kad Raštas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių, į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad „viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011 ir kt.), vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu, byla turėtų būti nutraukta skundo dalyje dėl Vyriausybės atstovo Rašto panaikinimo. Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų bylą nagrinėti iš esmės, skundo reikalavimas dėl Rašto panaikinimo turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d.).

10. Dėl pareiškėjo prašymo įpareigoti Vyriausybės atstovų įstaigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą atsakovas nurodė, kad toks prašymas laikytinas pertekliniu. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2022 m. liepos mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. 4 kartus kreipėsi į Vyriausybės atstovų įstaigą, prašydamas tirti analogiškus skundo objektus. Visais atvejais pareiškėjas skundė Savivaldybės interneto svetainės netinkamą administravimą, t. y. informacijos trūkumą ir / arba tokios informacijos nebuvimą. Visais skundų atvejais pareiškėjas gavo aiškiai motyvuotus atsakymus, kuriuose Vyriausybės atstovas nurodė net konkrečias nuorodas, kurių pagalba pareiškėjas galėjo rasti jį dominančią informaciją. Dėl Savivaldybės interneto svetainės atitikimo Aprašo reikalavimams pasisakė ir Komitetas, kurio išvada nepatvirtinta pareiškėjo skunduose akcentuojamų pažeidimų. Komiteto išvada nepagrindžia, atvirkščiai – paneigia pareiškėjo teiginius.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

12.1. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą. Rašte išdėstė, kad Savivaldybė interneto svetainėje daugeliu atveju neskelbia sudarytų komitetų ir komisijų informacijos apie jų veiklą ir taip pažeidžia Aprašo 16.9 punkto reikalavimus. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Vyriausybės atstovo prašė, vykdant Savivaldybės administracinę priežiūrą, užtikrinti, kad Savivaldybė laikytųsi Aprašo 16.9 punkto reikalavimo ir Savivaldybė interneto svetainėje skelbtų informaciją apie visų joje sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą.

12.2. Vyriausybės atstovas Raštu pareiškėją informavo, kad pagal jo ankstesnius skundus Komitetas, atlikęs Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos apie komisijas ir darbo grupes patikrinimą, pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad Savivaldybėje nesilaikoma Aprašo reikalavimų, nesusijusių su pareiškėjo nurodytu 2022 m. gruodžio 22 d. rašte. Vyriausybės atstovui patikrinus savivaldybės interneto puslapį, nustatyta, jog Komiteto nustatyti neatitikimai buvo pakeisti / ar papildyti. Vyriausybės atstovas Raštu pareiškėjui paaiškino, kad: jam nėra pavesta vertinti Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos teisėtumo, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra reglamentuota savivaldybės priimtame teisės akte, kurio teisėtumo vertinimas yra priskiriamas Vyriausybės atstovo kompetencijai; Vyriausybės atstovo atliekama savivaldybių administravimo subjektų veiklos priežiūra yra bendra (abstrakti) ir nesusijusi su konkrečių asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimu; dėl reikalingos informacijos gavimo apie darbo grupių ir komitetų veiklą pareiškėjas turi teisę kreiptis į Savivaldybę. Vyriausybės atstovas Rašte padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti, jog Savivaldybės internetinėje svetainėje esanti informacija neatitinka Aprašo reikalavimų.

12.3. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vyriausybės atstovo Raštu, pateikė skundą Komisijai, kuri Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13. Iš skundo turinio ir jame išdėstytų argumentų matyti, kad nesutikimas iš esmės grindžiamas tuo, kad Komisijos sprendimas nemotyvuotas, priimtas visiškai neįvertinus pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir argumentų. Skunde pareiškėjas taip pat pakartojo nesutikimo su Vyriausybės atstovo raštu argumentus, kuriuos buvo nurodęs Komisijai paduotame skunde.

14. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad pareiškėjo argumentas, jog Vyriausybės atstovas pagal Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas privalo užtikrinti, kad Savivaldybė vykdytų Aprašo 16.9 punkto reikalavimus, o kai Savivaldybė nevykdo šio Aprašo reikalavimų – reikalauti, kad Aprašo reikalavimai būtų įvykdyti, atmetamas kaip nepagrįstas.

15. Akcentuodamas, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą prašydamas užtikrinti, kad Savivaldybė laikytųsi Aprašo 16.9 punkto reikalavimo, teismas tokį pareiškėjo kreipimąsi įvertino kaip asmens pranešimą kompetentingai institucijai apie galimus teisės pažeidimus, kuriame kartu buvo suformuluotas prašymas tuos pažeidimus pašalinti. Iš Vyriausybės atstovo Rašte priimto sprendimo turinio teismas nustatė, kad Vyriausybės atstovas, atsakydamas pareiškėjui, nurodė, jog, atsižvelgiant į Komiteto išvadą ir Savivaldybės veikimą, dėl kurio buvo įgyvendintos išvadoje pateiktos rekomendacijos, Vyriausybės atstovas neturi pagrindo abejoti, jog Savivaldybės svetainėje esanti informacija neatitiko Aprašo reikalavimų.

16. Teismas pažymėjo, kad tuo pačiu klausimu pareiškėjas į Vyriausybės atstovą buvo kreipęsis ir anksčiau, į kuriuos Vyriausybės atstovas atsakė raštais. Komisijos bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėjo 2022 m. spalio 25 d. raštas buvo adresuotas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai, kuri šį pareiškėjo kreipimąsi perdavė Komitetui pagal kompetenciją. Komitetas, įvertinęs Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie komisijas ir darbo grupes, pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nesilaikoma Apraše numatytų reikalavimų, nustatyti neatitikimai: 1) informacija apie darbo grupes turi būti interneto svetainės skyriuje „Struktūra ir kontaktinė informacija“; Savivaldybės interneto svetainėje ši informacija skelbiama atskiruose skyriuose, pavyzdžiui, „Savivaldybės taryba“, „Savivaldybės administracija“; skyriaus pavadinimą „Struktūra ir kontaktai“ pasiūlyta pakeisti į „Struktūra ir kontaktinė informacija“; 2) informacija pateikiama skirtingai, ne prie visų Komisijų pateiktas jų veiklos aprašymas. Teismas nurodė, kad iš 2022 m. lapkričio 22 d. Vyriausybės atstovo atsakymo pareiškėjui matyti, kad Vyriausybės atstovas paaiškino, jog išvadas ir rekomendacijas dėl Aprašo reikalavimų teikia Komitetas, pareiškėjui konkrečiai pateikė nuorodas, kur ieškoti informacijos apie Savivaldybėje veikiančių komisijų veiklą ir pažymėjo, kad neturi pagrindo abejoti ar nesutikti su Komiteto išvada. Be to, Komitetas savo išvadoje nurodė, jog Aprašas nereglamentuoja kokia apimtimi turi būti skelbiama informacija apie komisijų ir darbo grupių veiklą ir palieka įstaigai nuspręsti pačiai, kokia apimtimi skelbti tokią informaciją, o siekiant gauti informaciją apie įstaigos veiklą, nei skelbiama įstaigos interneto svetainėje, į įstaigą galima kreiptis individualiu prašymu.

17. Teismas nurodė, kad iš Rašto matyti, kad Vyriausybės atstovas pareiškėjui suteikė informaciją savo kompetencijos ribose. Paaiškino, kad Vyriausybės atstovui nėra pavesta vertinti Savivaldybės skelbiamos informacijos teisėtumo, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra reglamentuota savivaldybės priimtame teisės akte, kurio teisėtumo vertinimas yra priskiriamas Vyriausybės atstovo kompetencijai. Atsakovas pareiškėją informavo, kad Savivaldybės interneto svetainėje yra skelbiama informacija apie sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą, išaiškino, kad Savivaldybės interneto svetainės priežiūra pavesta Komitetui ir nėra pagrindo teigti, jog negalėjo gauti informacijos apie Savivaldybėje komisijų ir darbo grupių vykdomą veiklą.

18. Taigi, teismas apibendrino, kad atsakovas, pateikdamas Rašte išaiškinimą dėl pareiškėjo prašomų atlikti veiksmų, kompetencijos ir priskirtų funkcijų, apibrėžtų Priežiūros įstatyme, tik pateikė teisinį vertinimą ir paaiškinimus pagal minėtame pareiškėjo rašte nurodytas aplinkybes.

19. Teismas taip pat nurodė, kad iš Rašto turinio akivaizdu, jog jis neturi jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui. Raštas pats savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio, pareiškėjui Raštu pateikta informacija nesukūrė konkrečių teisių ir pareigų. Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į Komisiją ir teismą, iš esmės nesiekė apginti savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o tik siekė pakeisti Vyriausybės atstovo poziciją dėl Priežiūros įstatyme suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo. Iš to, kas aptarta, akivaizdu, kad, net ir panaikinus Raštą, pareiškėjo teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Jeigu pareiškėjas vis tik mano, kad Savivaldybės interneto svetainėje, jo nuomone, netinkamai skelbiama informacija pažeidžia jo subjektines teises, jis šias teises turėtų ginti Vyriausybės atstovo 2022 m. spalio 25 d. ir 2023 m. sausio 23 d. raštuose jam išaiškinta tvarka.

20. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo prie išvados, kad reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas.

21. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Vyriausybės atstovą iš naujo išnagrinėti jo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą yra išvestinis iš reikalavimo dėl Rašto panaikinimo. Nepatenkinus reikalavimo dėl Rašto panaikinimo, teismas nurodė, kad nėra įstatyminio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą administracinėje byloje kaip nemotyvuotą ir nepagrįstą, priimant naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; 2) įpareigoti atsakovą Vyriausybės atstovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėjas mano, kad skundžiamame sprendime padaryta teisės ir vertinimo klaidų, pateikti argumentai (nurodytos esminės faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas) nenagrinėti ir dėl jų nepasisakyta, pasiremta vien atsakovo argumentais, todėl padaryta nemažai nepagrįstų išvadų, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Pareiškėjo vertinimu, nėra jokių abejonių, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas (VAĮ 2 str. 20 d.).

24. Pareiškėjas, būdamas visuomenės nariu, turi Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą teisę ir teisėtą interesą susipažinti su informacija apie komisijų ir darbo grupių, sudarytų Savivaldybėje konkrečioms užduotims (arba funkcijoms) atlikti, įstaigos kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti, veiklą. Skelbti tokią informaciją savivaldybės interneto svetainėje privaloma pagal Aprašo 16.9 punktą. Neskelbdama tokios informacijos daugumos komisijų, komitetų ir darbo grupių atveju, Savivaldybė pažeidžia ne tik minėtą Aprašo punktą, bei ir visų visuomenės narių (įskaitant mano) teisę ir teisėtą interesą susipažinti su minėta informacija. Siekdamas apginti šią savo teisę, pareiškėjas oficialiai raštu kreipėsi į Savivaldybės administracinę priežiūrą atliekantį subjektą – atsakovą. Išsamiai ir objektyviai pagal VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintus principus, neišnagrinėjęs pareiškėjo prašymo (skundo), atsakovas pažeidė teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą, todėl pareiškėjo vertinimu, turi teisę apskųsti tokį atsakovo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad teismo skundžiamame sprendime šiuo klausimu pateikti vertinimai ir padarytos išvados yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjo konkrečios subjektinės teisės ir įstatymų saugomi interesai (teisė susipažinti su informacija, teisė į tinkamą prašymo (skundo) išnagrinėjimą) yra pažeisti, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl nesuprantamų priežasčių to nepripažino.

25. Dėl pareiškėjo kreipimosi į atsakovą kvalifikavimo (prašymo ar skundo) pareiškėjas paaiškina, kad jo kreipimasis turėtų būti vertinamas ir nagrinėjamas kaip skundas (VAĮ 2 str. 12 d.), o ne kaip prašymas (VAĮ 2 str. 10 d.). Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime šiuo klausimu padaryta vertinimo klaida, lėmusi klaidingą teismo išvadą. Galiausiai, nagrinėjant pareiškėjo skundą nėra svarbu, kaip kvalifikuoti kreipimąsi į atsakovą, nes atsakovas, išsamiai, objektyviai ir nešališkai neišnagrinėjęs kreipimosi, bet kuriuo atveju pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą prašymo (skundo) išnagrinėjimą.

26. Pasisakydamas dėl Vyriausybės atstovų pareigos vykdant savivaldybių administracinę priežiūrą reikalauti, kad būtų vykdomi Aprašo reikalavimai, pareiškėjas paaiškino, kad pirmosios instancijos teismas padarė akivaizdžių klaidų, nes teismo pateiktas vertinimas ir padarytos išvados neatitinka Priežiūros įstatymo ir Aprašo nuostatų. Be to, teismas nevertino pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad atsakovas nepatikrino, ar aptariama informacija apskritai skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje. Padaręs klaidingas išvadas, teismas visiškai nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentą kaip nepagrįstą.

27. Pareiškėjo vertinimu, teismo sprendime padaryta išvada, kad jo iškeltu klausimu turėjo kreiptis į Komitetą, o ne atsakovą, yra nepagrįsta. Pareiškėjas paaiškina, kad kompetencija (funkcijos) ir informacija apie veiklą yra skirtingi dalykai.

28. Atsakovas nepatikrino pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės, kad Savivaldybės interneto svetainėje daugeliu atvejų apskritai neskelbiama informacija apie komisijų ir darbo grupių, sudarytų konkrečioms užduotims (arba funkcijoms) atlikti, įstaigos kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti, veiklą (Aprašo 16.9 p.), t. y. neatliko vieno iš pagrindinių veiksmų tiriant kreipimąsi. Todėl neaišku, kuo remiantis atsakovas teigia, o pirmosios instancijos teismas tam pritaria, kad Savivaldybės interneto svetainėje yra skelbiama informacija apie sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą, nes ši pareiškėjo nurodyta aplinkybė (savo teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad aptariamos informacijos Savivaldybės interneto svetainėje daugeliu atveju nėra) nebuvo patikrinta. Pareiškėjo iškeltas klausimas yra ne apie skelbiamos informacijos apimtį, teisėtumą, o apie tai, kad Savivaldybė apskritai neskelbia tokios informacijos, kurią privalo skelbti. Atsakovas, naudodamasis Priežiūros įstatyme jam suteiktais įgaliojimais, privalėjo tik patikrinti, ar tokia informacija yra skelbiama, ar neskelbiama, tačiau to nepadarė, todėl iš esmės neišnagrinėjo pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių. Rašte atsakovas nurodo apie tai, ko pareiškėjas neklausė, tačiau nepateikia išsamaus ir objektyvaus atsakymo į tai, apie ką klausė; remiasi Komiteto išvada, kurioje pareiškėjo iškeltas klausimas net nenagrinėtas.

29. Iš atsakovo atsakymo akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. rašte pateikti argumentai, susiję su informacija apie veiklą, nebuvo išnagrinėti, į juos nebuvo atsakyta, šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių motyvų.

30. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas kreipimosi tinkamai neišnagrinėjo.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

32. Atsakovas pažymi, kad iš esmės teismo sprendimas priimtas laikantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos bylose, susijusiose su Vyriausybės atstovų teikiama informacija (atsakymais) pareiškėjams, kuriose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertina, kad Vyriausybės atstovo raštas (atsakymas) pareiškėjams yra informacinio pobūdžio, juo nepadaroma įtaka pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams, o pareiškėjų teiginiai, kad Vyriausybės atstovas neveikė ar neveikia pagal įstatymais numatytą savo kompetenciją bei nesilaiko įstatymo numatytų pareigų, traktuotini kaip pareiškėjo neturėjimas teisės vykdyti Vyriausybės atstovo veiksmų bendrosios priežiūros ir neturėjimas teisės reikalauti, kad Vyriausybės atstovas priimtų vienokį ar kitokį sprendimą (žr., pvz., 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-617-575/2021). Skundžiamas teismo sprendimas taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-1627/2013 ir 2020 m. lapkričio 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2007-556/2020 suformuotą praktiką. Remiantis tuo, teismas, nenustatęs jokių faktų ar aplinkybių, kad Vyriausybės atstovo atsakymas (nuomonė) pažeidė pareiškėjo teises ar įstatymų saugomus interesus, ar Priežiūros įstatymo, (redakcija, galiojusi bylos nagrinėjimo metu) nuostatas, pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą bei netenkino kitų reikalavimų.

33. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad tiek Komisija Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė, kad Raštas pareiškėjui parengtas tinkamai, neperžengiant Vyriausybės atstovo kompetencijos ribų ir laikantis teisės aktų nuostatų. Todėl vien tuo, kad pareiškėjo iš esmės netenkina Rašto turinys, teigti, kad taip yra pažeidžiama pareiškėjo subjektinė teisė ar saugomas interesas, nėra jokio teisinio pagrindo, be to, tai neįpareigoja Vyriausybės atstovo veikti taip, kaip prašo pareiškėjas.

34. Teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė, kad atsakovo Raštas pareiškėjui atitiko visus tiek VAĮ, tiek Priežiūros įstatyme nustatytus reikalavimus dėl atsakymo pateikimo. Vyriausybės atstovas, atsakydamas pareiškėjui nurodė, jog, atsižvelgiant į Komiteto išvadą ir Savivaldybės veikimą, dėl kurio buvo įgyvendintos išvadoje pateiktos rekomendacijos, Vyriausybės atstovas neturi pagrindo abejoti, jog Savivaldybės interneto svetainėje esanti informacija neatitiko Aprašo reikalavimų. Teismo sprendime taip pat teigiama, kad Vyriausybės atstovas pareiškėjui suteikė informaciją savo kompetencijos ribose, tai yra atsakymas pareiškėjui buvo pateiktas teisės aktų nustatyta tvarka, be kita ko, jeigu būtų veikęs pagal tai, ko prašo pareiškėjas, būtų viršijęs jam Priežiūros įstatyme nustatytus įgaliojimus.

35. Iš bylos medžiagos matyti, kad Vyriausybės atstovas, gavęs Komiteto išvadą, jog Savivaldybės interneto svetainė atitinka Aprašo 16.9 punkto reikalavimus, neturėjo jokio teisinio pagrindo ir pareigos reikalauti, kad būtų vykdomi minėti reikalavimai, jeigu, anot kompetentingo tam subjekto pateiktos išvados Savivaldybės interneto svetainė atitinka Aprašo 16.9 punkte nustatytus reikalavimus.

36. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas į Vyriausybės atstovą kreipėsi keturis kartus, prašydamas tirti analogiškus skundo objektus. Visais atvejais pareiškėjas gavo aiškiai motyvuotus atsakymus. Vien tai, kad pareiškėjo netenkina Vyriausybės atstovo informacinio pobūdžio atsakymuose pateikiama informacija, nesuteikia teisinio pagrindo įpareigoti Vyriausybės atstovą tą patį klausimą vertinti iš naujo.

IV. 37. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vyriausybės atstovo atsakymo (Rašto) į pareiškėjo prašymą ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

38. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad skundžiamas Raštas savaime jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia ir yra tik informacinio-aiškinamojo pobūdžio, pareiškėjui Raštu pateikta informacija nesukūrė konkrečių teisių ir pareigų. Pareiškėjas, kreipdamasis su skundu į Komisiją ir teismą, iš esmės nesiekė apginti savo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, o tik siekė pakeisti Vyriausybės atstovo poziciją dėl Priežiūros įstatyme suteiktų įgaliojimų įgyvendinimo. Reikalavimas, kurio patenkinimas nereikštų asmens pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

39. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo vertinimu, teigia, kad teismas padarė teisės ir vertinimo klaidų, pateikti argumentai (nurodytos esminės faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas) nenagrinėti ir dėl jų nepasisakyta, pasiremta vien atsakovo argumentais, todėl padarytos nepagrįstos išvados, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas.

40. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016; 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016; 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016; 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017; 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017; 2021 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-617-575/2021 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

42. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu kreipėsi į Vyriausybės atstovą, nurodė, kad Savivaldybė interneto svetainėje daugeliu atveju neskelbia sudarytų komitetų ir komisijų informacijos apie jų veiklą ir taip pažeidžia Aprašo 16.9 punkto reikalavimus. Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu Vyriausybės atstovo prašė, vykdant Savivaldybės administracinę priežiūrą, užtikrinti, kad Savivaldybė laikytųsi Aprašo 16.9 punkto reikalavimo ir interneto svetainėje skelbtų informaciją apie visų joje sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą.

43. Vyriausybės atstovas Raštu pareiškėją informavo, kad pagal jo ankstesnius skundus Komitetas, atlikęs Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos apie komisijas ir darbo grupes patikrinimą, pateikė išvadą, kurioje konstatuota, kad Savivaldybėje nesilaikoma Aprašo reikalavimų. Vyriausybės atstovui patikrinus savivaldybės interneto puslapį, nustatyta, jog Komiteto nustatyti neatitikimai buvo pakeisti / ar papildyti. Vyriausybės atstovas Raštu pareiškėjui paaiškino, kad: jam nėra pavesta vertinti Savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos teisėtumo, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra reglamentuota savivaldybės priimtame teisės akte, kurio teisėtumo vertinimas yra priskiriamas Vyriausybės atstovo kompetencijai; Vyriausybės atstovo atliekama savivaldybių administravimo subjektų veiklos priežiūra yra bendra (abstrakti) ir nesusijusi su konkrečių asmenų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų gynimu (Priežiūros įstatymo 2 str. 1 d., 7 str. 1 d. 1 p.). Vyriausybės atstovas Rašte taip pat paaiškino, kad dėl reikalingos informacijos gavimo apie darbo grupių ir komitetų veiklą pareiškėjas turi teisę kreiptis į Savivaldybę ir padarė išvadą, kad neturi pagrindo abejoti, jog Savivaldybės internetinėje svetainėje esanti informacija neatitinka Aprašo reikalavimų.

44. Teisėjų kolegija, įvertinusi Rašto turinį, daro išvadą, kad tai yra informacinio pobūdžio raštas, kuriuo nepadaryta įtaka pareiškėjo teisėms ar teisėtiems interesams. Pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų ir įrodymų, kad būtent jo teisės ar teisėti interesai yra pažeisti.

45. Pareiškėjas teigia, kad būdamas visuomenės nariu turi Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintą teisę ir teisėtą interesą susipažinti su informacija apie komisijų ir darbo grupių, sudarytų Savivaldybėje konkrečioms užduotims (arba funkcijoms) atlikti, įstaigos kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti, veiklą. Nesilaikydama Aprašo 16.9 punkto ir neskelbdama tokios informacijos daugumos komisijų, komitetų ir darbo grupių atveju, Savivaldybė pažeidžia, be kita ko, ir visų visuomenės narių (įskaitant pareiškėjo) teisę ir teisėtą interesą susipažinti su minėta informacija. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo argumentų, pažymi, kad administraciniame teisme gali būti ginami tik teisėti interesai, t. y. tokios teisės pripažįstamos asmeninės vertybės, kurios yra betarpiškai susijusios su subjektinėmis teisėmis. Pareiškėjas šiuo atveju neįrodė, kad atsakovas pažeidė būtent jo konkrečią subjektinę teisę ar įstatymų saugomus interesus.

46. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 35 straipsnis 3 dalis numato, kad Vyriausybės atstovai prižiūri, ar savivaldybės laikosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus. Ši bendroji norma detalizuojama Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme, kurio 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prižiūrėdamas, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės nutarimus, Vyriausybės atstovas: 1) tikrina, ar savivaldybės administravimo subjektų teisės aktai neprieštarauja įstatymams, Vyriausybės nutarimams ir kitiems su įstatymų įgyvendinimu susijusiems centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtiems teisės aktams (toliau – Vyriausybės nutarimai); 2) kai savivaldybės administravimo subjektai nesilaiko Konstitucijos ir įstatymų, nevykdo Vyriausybės nutarimų, šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka reikalauti, kad Konstitucijos būtų laikomasi, įstatymai būtų įgyvendinti, o Vyriausybės nutarimai įvykdyti; 3) galimai neteisėtus savivaldybės administravimo subjektų teisės aktus šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka siūlyti panaikinti arba pakeisti; 4) kai savivaldybės administravimo subjektai nesutinka panaikinti ar pakeisti ginčijamą teisės aktą, atsisako įgyvendinti įstatymą ar vykdyti Vyriausybės nutarimą, kreiptis į teismą. Ši savivaldybių administracinės veiklos priežiūra iš esmės yra susijusi su teisės aktų, galiojančių visoje Lietuvos Respublikoje, vykdymu ir įgyvendinimu (žr., pvz., 2019 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1261-575/2025).

47. Vyriausybės atstovas Rašte atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad nagrinėjant jo ankstesnius skundus dėl Savivaldybės interneto svetainėje skelbtinos informacijos apie joje sudarytų komisijų ir darbo grupių veiklą, buvo gauta Komiteto išvada, kad nėra laikomasi Apraše nustatytų reikalavimų. Tačiau, kaip atsiliepime į skundą akcentavo atsakovas, Komiteto išvadoje nenustatyta, kad Savivaldybė nesilaikė būtent Aprašo 16.9 punkte nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo patvirtinimo“, nutarta nustatyti, kad Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms apraše nurodytų reikalavimų įgyvendinimą koordinuoja ir metodinę paramą – išvadas ir rekomendacijas – teikia Informacinės visuomenės plėtros komitetas (4 d.). Šiuo atveju būtent Komitetas vertina, ar Savivaldybė laikosi Apraše nustatytų reikalavimų. Iš Vyriausybės atstovo Rašto matyti, kad Vyriausybės atstovas pareiškėjui suteikė visą pareiškėjo prašomą informaciją savo kompetencijos ribose. Paaiškino, kad Vyriausybės atstovui nėra pavesta vertinti savivaldybės skelbiamos informacijos teisėtumo, išskyrus atvejus, kai skelbiama informacija yra reglamentuota savivaldybės priimtame teisės akte, kurio teisėtumo vertinimas yra priskiriamas Vyriausybės atstovo kompetencijai. Atsakovas Raštu pareiškėją informavo, kad nustatyti neatitikimai Aprašo reikalavimams buvo pakeisti ir / ar papildyti, kaip rekomendavo padaryti Komitetas, išaiškino, kad savivaldybės interneto svetainės priežiūra pavesta Komitetui ir nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas negalėjo gauti informacijos apie Savivaldybėje komisijų ir darbo grupių vykdomą veiklą.

48. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 22 d. raštu „Dėl Vyriausybės atstovų įstaigos vykdomos savivaldybių administracinės priežiūros – informacijos skelbimas Zarasų rajono savivaldybės interneto svetainėje“ nenurodė konkrečių faktų, kokio konkretaus komiteto ar komisijos ir kokios veiklos informacijos jis pasigedo, o atsakovas, gavęs abstraktaus pobūdžio skundą, turi teisę apsibrėžti savivaldybės veiklos teisėtumo tyrimo ribas.

49. Teisėjų pažymi, kad Vyriausybės atstovas pareiškėjo 2022 m. gruodžio 22 d. raštą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose, priimtas Raštas yra argumentuotas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, pateikti motyvai yra aiškūs ir išsamūs, atsakyta į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 22 d. rašte Vyriausybės atstovui keltus klausimus.

50. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti šalių procesiniuose dokumentuose pateikti argumentai ir tikrinamo pirmosios instancijos teismo motyvai neturi esminės teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti ir nekeičia šioje byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo aktualios teismų praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius