2024-10-09 Nr. AB-14477-3-61-3-04693-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-526-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04693-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės administracijos, trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Veiksmo poilsinė“) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir Prokuroras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos (toliau – ir Savivaldybės taryba) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Elektrėnų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ (toliau – ir Sutikimas); 4) panaikinti Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1.4. punktą (toliau – ir 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad:

2.1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1974-560/2021 pagal Prokuroro 2021 m. kovo 25 d. ieškinį atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai, viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Elektrėnų vandens sporto klubas“, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Veiksmo poilsinė“, valstybės įmonei Valstybės žemės fondui (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų panaikinimo, nuomos aukciono procedūrų nutraukimo ir įpareigojimo pašalinti padarinius (toliau – ir Ieškinys).

Ieškinyje nurodytos aplinkybės ir pateikti reikalavimai, kuriais siekiama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais sandorius, taip pat administracinius aktus, kurių pagrindu valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio pagrindinė tikslinė paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos (toliau – ir Žemės sklypas Nr.

1) bei su juo besiribojančio valstybinės reikšmės vandens telkinio – Elektrėnų tvenkinio – dalis naudojami ne teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, prašoma nutraukti Žemės sklypo Nr. 1 nuomos aukciono, kurio sąlygos prieštarauja teisės aktų reikalavimams, procedūras, taip pat išspręsti klausimą dėl neteisėtų sandorių bei administracinių aktų atsiradusių padarinių pašalinimo. Ieškinyje nurodyta, kad Elektrėnų savivaldybės administracija, neturėdama teisės perdavė Žemės sklypą Nr. 1 bei Elektrėnų tvenkinio dalį, besiribojančią su šiuo sklypu, naudotis tretiesiems asmenims. Tai yra 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 03 S-386 su VšĮ „Elektrėnų vandens sporto klubas“ dėl savarankiškųjų savivaldybės funkcijų vykdymo Žemės sklype Nr.

1. Sutarties Nr. 03S-386 galiojimo laikotarpiui VšĮ „Elektrėnų vandens sporto klubas“ 2017 m. lapkričio 3 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį su UAB „Veiksmo poilsinė“ ir perdavė Žemės sklypą Nr. 1 vandenlenčių parkui vystyti bei ūkinei-komercinei veiklai vykdyti. UAB „Veiksmo poilsinė“ Žemės sklype Nr. 1, kurio naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos – bei Elektrėnų tvenkinio dalyje įkūrė vandenlenčių parką ir vykdo ūkinę-komercinę veiklą, pastatė statinius ir įrengė įrenginius, neatitinkančius teisės aktuose numatytos pastatų paskirties, leidžiamos rekreacinėje teritorijoje, be to, neturėdama NŽT sutikimo naudoti valstybinės reikšmės vandens telkinį.

Elektrėnų savivaldybės taryba 2020 m. birželio 17 d. priėmė sprendimą „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ Nr. VI.TS-136 išnuomoti Žemės sklypą Nr. 1 ir numatė teisės aktams prieštaraujančias papildomas žemės nuomos sąlygas. Tai yra nusprendė išnuomoti Žemės sklypą Nr. 1 tam, kad ir toliau būtų vykdoma neatitinkanti ginčo žemės sklypo naudojimo būdo veikla ir suteikiama galimybė UAB „Veiksmo poilsinė“ įregistruoti be teisinio pagrindo pastatytus statinius arba kompensuoti jų statybos išlaidas.

Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas dėl Žemės sklypo Nr. 1 nuomos 2020 m. spalio 12 d. interneto svetainėje paskelbė šio žemės sklypo nuomos aukcioną. Aukciono procedūros sustabdytos civilinėje byloje Nr. e2-1329-567/2021, nagrinėjamoje pagal UAB „Sagatėja” ieškinį atsakovams Elektrėnų savivaldybei, Elektrėnų savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui dėl viešojo aukciono papildomų sąlygų panaikinimo, tretieji asmenys – VšĮ „Elektrėnų vandens sporto klubas“ ir UAB „Veiksmo poilsinė“.

Iš atsakovų Elektrėnų savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės administracijos atsiliepimo į ieškinį buvo nustatyta, kad teismui pranešus apie pareikštą Prokuroro ieškinį, Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. Įsakymu buvo pakeistas Žemės sklypo Nr. 1 naudojimo būdas, tai yra prie esamo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos – nustatytas papildomas žemės naudojimo būdas – komercinės teritorijos. Taip pat nustatyta, kad po Ieškinio pateikimo teismui NŽT skyrius pagal Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus prašymą išdavė Sutikimą.

Atsižvelgiant į tai, kad administraciniai aktai, kuriais pakeistas Žemės sklypo Nr. 1, o kartu ir valstybinės žemės sklypo, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2), naudojimo būdas, taip pat išduotas Sutikimas dėl laikino nesudėtingo statinio valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje statybos, pažeidžia imperatyvias teisės normas, atsirado pagrindas kreiptis į administracinį teismą tam, kad būtų apgintas įstatymų saugomas viešasis interesas.

2.2. Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 patenka į teritorijas, kurios yra suplanuotos detaliaisiais planais. Pagal Rekreacinių ir komercinių teritorijų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 03V-823 (toliau – ir Detalusis planas Nr. 1), bei Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės Tarybos 2005 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. TS-88 (toliau – ir Detalusis planas Nr. 2), sprendinius atitinkamai ginčo žemės sklypai patenka į rekreacines teritorijas, komercinės paskirties teritorijos tose vietose (ar jų dalyse) nenumatytos. Iš Detaliojo plano Nr. 1 aiškinamojo rašto matyti, jog teritorija šalia (duomenys neskelbtini), brėžinyje pažymėta kaip teritorija Nr. 1, priskirta aktyvios rekreacijos teritorijai. Suformuoto 10 792 kv. m žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Iš pateikto Detaliojo plano Nr. 2 brėžinio bei aiškinamojo rašto (teritorija neišskirta) matyti, jog Žemės sklypas Nr. 2 patenka į Žemės sklypo Nr. 1 tą dalį, kuri skirta rekreacinei teritorijai. Detaliųjų planų aktualūs sprendiniai atitinka ir Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės Tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-71 (toliau – ir Bendrasis planas), bei Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 03V-838 (toliau – ir Specialusis planas), ginčo teritorijoms numatytus sprendinius, tai yra patenka į rekreacijos zonas. Tokiu būdu, nagrinėjamu atveju teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu keisti ginčo sklypų naudojimo būdą, o žemės naudojimo būdo keitimo teisinis reglamentavimas pasižymi imperatyvumu, todėl Sprendimas ir Įsakymas, kaip pažeidžiantys Žemės įstatymo 24 straipsnio, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams ir naikintini.

2.3. Tuo atveju, jei žemės sklype gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (redakcija nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.) 11 punktu kartu su prašymu pakeisti žemės naudojimo būdą turi būti pateikiamas žemės sklypo planas, kuriame nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Šiuo atveju planų, kuriuose būtų nurodytos ginčo sklypų dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais, nebuvo pateikta.

2.4. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius su 2021 m. balandžio 20 d. prašymu išduoti sutikimą statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje Nr. 03.2-07-433 kreipėsi į NŽT skyrių. Prašyme nurodė, kad sutikimą prašoma išduoti Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1, statyti ir naudoti vandenlenčių parko įrangai – bokštams, lynų trasoms, figūroms, bangolaužiams įrengti. Iš pridėto situacijos plano matyti, jog yra pažymėti vieno laikino nesudėtingo statinio duomenys (koordinatės, ilgis, plotis ir pan.). NŽT skyriaus vedėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 7 priedo 1.2 papunkčiu ir atsižvelgdama į Elektrėnų savivaldybės administracijos prašymą, pateiktą situacijos planą, priėmė Sutikimą, kuriuo neprieštaravo dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

2.5. Sutikimas išduotas neatsižvelgiant į teisės aktų nuostatas. Buvo neįvertintos tos aplinkybės, jog Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano koncepcija ir sprendiniai numato, kad Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1, leidžiama įrengti plūduriuojančias priemones bei plėtoti vandens transporto infrastruktūrą ir įrengti jos aptarnavimo objektus. Šioje Elektrėnų marių dalyje nėra numatyta galimybė įrengti Elektrėnų savivaldybės administracijos prašomų įrenginių. Be to, Žemės sklype Nr. 1 yra leidžiama tik veikla, susijusi su rekreacija. Tai yra galima poilsio paskirties pastatų statyba bei eksploatacija. Pramogų (atrakcionų) bei sporto veikla ir su šiomis veiklomis susijusių statinių bei įrenginių statyba bei eksploatacija nėra numatyta. Sutikime nurodyta, kad neprieštaraujama dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų marių dalyje. Tačiau iš teisinio reglamentavimo aišku, kad sutikimas gali būti išduotas tik konkrečiais požymiais apibrėžtam laikinam nesudėtingam statiniui statyti. Situacijos plane nurodyti tik vieno laikinojo nesudėtingo statinio duomenys, tačiau Sutikime neįvardijamas ir šis statinys. Sutikimas priimtas vadovaujantis negaliojančiais bei neaktualiais teisės aktais. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ neteko galios 2017 m. sausio 1 d., o Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas (Statybiniai tyrimai) ginčo sutikimo priėmimo metu reglamentavo nesusijusius su ginču teisinius santykius. NŽT skyriaus vedėjos Sutikimas nepagrįstas teisės aktų normomis, jame nenurodytos reikšmingos aplinkybės, priimtas pažeidžiant aukščiau minėtų teisės aktų nuostatas, todėl yra prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams ir naikintinas.

2.6. Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatė Elektrėnų savivaldybės teritorijoje esančias viešąsias vietas, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, tame tarpe ir (duomenys neskelbtini) (1.4. punktas). Tai yra suteikė teisę ginčo žemės sklype teikti paslaugas ir vykdyti prekybą. Todėl šis administracinis aktas (jo dalis) nėra pagrįstas ir teisėtas, nes teisinis reguliavimas nesuteikia teisės ginčo žemės sklype vykdyti 2018 m. gegužės 30 d. sprendime numatytos veiklos. Rekreacinės teritorijos žemės sklypas yra skirtas ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Todėl 2018 m. gegužės 30 d. Sprendimo 1 dalies 1.4. punktas pripažintinas neteisėtu ir naikintinas, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams.

3. Atsakovai Elektrėnų miesto savivaldybė ir Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovai laikėsi pozicijos, kad Prokuroras praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą pareiškimo padavimo teismui terminą.

5. Atsakovai nurodė, kad Administracijos direktoriui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, nerengiant detaliųjų planų. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (29 str. 8 d.), Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas (24 str. 2 d.) suteikia teisę keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą tik Administracijos direktoriui. Skundžiami sprendimai priimti siekiant sprendimuose nurodytose teritorijose, esančiose Elektrėnų marių pakrantėje, kuriose vyksta ir viešieji renginiai, atsižvelgiant į NŽT pastabas dėl šiose teritorijose vykstančios prekybos renginių metu, sudaryti galimybę vykdyti komercinę veiklą (prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių švenčių ir renginių metu ir pan.). Skundžiamais sprendimais buvo tik papildytas žemės sklypų naudojimo būdas, o ne pakeista sklypų paskirtis.

6. Atsakovai nurodė, kad 2018 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo nustatyta viešoji vieta, kurioje gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietinių rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad savivaldybės taryba turi teisę nustatyti vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti ar teikti paslaugas savivaldybės tarybos nustatytose viešosiose vietose išdavimą. Tarybos teisė nustatyti viešąją vietą apima ir teisę apibrėžti, kokio dydžio ta vieta ir kas toje vietoje gali būti vykdoma, t. y. kuo prekiaujama, koks statinys gali būti pastatytas, kokia paslauga gali būti teikiama. Atsakovai, priimdami skundžiamus sprendimus, veikė savo kompetencijos ribose ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais, todėl nėra pagrindo šiuos sprendimus naikinti.

7. Atsakovų teigimu, buvę visuomenei nepatrauklūs Elektrėnų marių pakrantės, esančios miesto teritorijoje, estetinį vaizdą darkantys sklypai šiuo metu yra Elektrėnų gyventojų ir miesto svečių traukos vieta. Ginčo sklypas, adresu: (duomenys neskelbtini), iki 2017 metų buvo apleistas, jame augo menkaverčiai krūmai, Elektrėnų marių prieiga mieste buvo pradėjusi irti, kelti pavojų gyventojams. 2017 m. rugsėjo 11 d. Administracija su VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubu sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 33S-386 dėl Savivaldybės funkcijų žemės sklype bei jo ribose esančio Elektrėnų marių kranto vykdymo. Šios sutarties pagrindu Elektrėnų marių krantas tapo vienu iš traukos objektų mieste. Marių krantinė buvo sutvarkyta, prižiūrėti želdynai, išplėtotas turizmas ir vandens pramogos, įrengta vaikų žaidimų aikštelė, suoliukai, tualetai ir kt. Administracija, sudarydama bendradarbiavimo sutartį, siekė sutvarkyti žemės sklypą ir sukurti vietą bendruomenei leisti aktyvų laisvalaikį. Vykdant bendradarbiavimo sutartį, ginčo sklype privačių juridinių asmenų lėšomis buvo investuota į poilsio ir vandenlenčių sporto veiklą, kuri yra itin mėgiama ir populiari tarp Elektrėnų gyventojų ir miesto svečių. Žiniai apie pareikštą Ieškinį, kuriuo siekiama nutraukti vykdomą veiklą ir ginčo sklypą grąžinti į buvusią padėtį, pasklidus viešai, buvo sulaukta neigiamo Elektrėnų bendruomenės bei miesto svečių įvertinimo, pasirašant peticiją. Šiuo metu ginčo sklype vykdoma visuomenei naudinga sporto, sveikatingumo veikla, į miestą pritraukianti lankytojų, skatinanti turizmą, investicijas, sukurianti darbo vietas. Minėtu Ieškiniu siekiama pašalinti ginčo žemės sklype ir vandens telkinyje faktiškai pastatytus statinius ir įrengtus įrenginius (įrangą), atstatyti šią teritoriją į pradinę padėtį, t. y. neatsižvelgiant į visuomenei sukurtą gėrį ir naudą, gyventojų nuomonę, siekiama, kad viskas, kas yra sukurta Elektrėnų marių pakrantėje, būtų panaikinta.

8. Administracija nurodė, kad ėmėsi priemonių galimiems formaliems pažeidimams pašalinti. Savivaldybei perėmus ginčo sklypą valdyti patikėjimo teise, buvo suorganizuotas aukcionas dėl sklypo nuomos, nutraukus aukcioną, buvo priimtas Įsakymas dėl ginčo sklypų naudojimo būdo papildymo. Atsakovai deda visas įmanomas pastangas, kad išsaugotų sukurtą gėrį, tačiau pareiškėjas ne tik nebando taikiai spręsti susidariusios situacijos, tačiau neva gindamas viešąjį interesą šiuo atveju būtent tą patį viešąjį interesą galimai pažeidžia, nes bendruomenė yra aiškiai išreiškusi nuomonę dėl sukurtos veiklos prie Elektrėnų marių išsaugojimo. Atsakovai šį bendruomenės norą siekia palaikyti ir išsaugoti, tačiau pareiškėjas net nebando formalių trūkumų (manant, jog jų yra) suderinti su atsakovais ir juos ištaisyti. Atsakovų įsitikinimu, pareiškėjo priemonės, kuriomis bandoma ginti neva pažeistą viešąjį interesą, yra aiškiai neproporcingos sukurtam gėriui ir pareiškėjo nurodomiems pažeidimams. Pareiškėjas nepagrindė, kuo ir kaip šiuo metu vystoma ir bendruomenės aktyviai palaikoma veikla prie Elektrėnų marių pažeidžia visuomenės interesą. Atsakovų manymu, yra pagrindas pagrįstai teigti, kad nagrinėjamu atveju viešasis interesas nebuvo pažeistas, todėl pareiškėjas neturi pagrindo jį ginti pasirinktu būdu.

9. Atsakovas NŽT su Prokuroro pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti.

10. NŽT paaiškino, kad vadovaujantis Statybų įstatymo, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas) nuostatomis, statytojas neprivalo valdyti ir naudoti žemės sklypo (teritorijos) Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais statant statinius valstybiniuose vidaus vandenyse (Reglamento 4 priedo 1.2 papunktis), tačiau statytojas privalo gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą (Reglamento 50 punktas). Sutikimai statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išduodami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-146 patvirtintų Sutikimų statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius išdavimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d.) toliau – ir Taisyklės), nustatyta tvarka ir atvejais. Sutikimai išduodami statyti ir naudoti valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius. Atsižvelgiant į tai, kad Sutikimo išdavimo metu Elektrėnų savivaldybė patikėjimo teise valdė žemės sklypą, besiribojantį su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu ir į tai, kad žemės sklypas perduotas Elektrėnų savivaldybei viešojo naudojimo poilsio objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti – Sutikimas savo apimtimi ir turiniu atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas. NŽT pateiktas nesudėtingo statinio įrengimo valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje planas atitinka Taisyklių 6 punkto nuostatas.

11. NŽT pažymėjo, kad skyriaus darbuotojai, rengdami Sutikimo projektą, nepakeitė patvirtintoje Sutikimo išdavimo formoje nurodytų negaliojančių teisės aktų nuostatų aktualiomis. Nauja Taisyklių redakcija su prieduose nurodytais galiojančiais aktualiais teisės aktais įsigaliojo 2021 m. liepos 1 d. Taigi, nors Sutikime nuorodos pateiktos į netinkamas galiojančių teisės aktų nuostatas, tačiau pats Sutikimas atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veiksmo poilsinė“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškimu ir jame dėstomais motyvais, todėl prašė jį atmesti.

13. Trečiojo suinteresuoto asmens vertinimu, nors pareiškėjas plačiai cituoja įvairius teisės aktus, tačiau nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad Elektrėnų tarybos Sprendimas pažeistų kokius nors teisės aktus. Ši politinės valios išraiška pati savaime niekam nesukuria jokių teisių ar pareigų, o yra orientuota į valią, kad konkrečiuose vietovėse yra reikalinga atlikti pakeitimus, siekiant miesto gyventojų ir/ar svečių poreikių patenkinimo. Todėl Sprendimo panaikinimas neturi teisinės reikšmės. Sprendimo panaikinimas galėtų sukurti precedentą, kai bet kokia aiškiai išreikšta politinė valia galėtų būti nuginčyta teismine tvarka, nepaisant objektyvių vietos savivaldos subjektų įžvalgų.

14. UAB „Veiksmo poilsinė“ nurodė, kad Administracijos direktoriui yra suteikta kompetencija priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, nerengiant detaliųjų planų. Vietos savivaldos įstatymas (29 str. 8 d.), Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas (24 str. 2 d.) suteikia teisę keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą tik Administracijos direktoriui. Skundžiami sprendimai priimti siekiant sprendimuose nurodytose teritorijose, esančiose Elektrėnų marių pakrantėje, kuriose vyksta ir viešieji renginiai, atsižvelgiant į NŽT pastabas dėl šiose teritorijose vykstančios prekybos renginių metu, sudaryti galimybę vykdyti komercinę veiklą (prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių švenčių ir renginių metu ir pan.). Skundžiamas Įsakymas yra suderintas ir su 2014 m. aktualios teritorijos detaliuoju planu, kuris buvo patvirtintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-823. Nors pareiškėjas prašo panaikinti 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą, tačiau nenurodo, kokiems teisės aktams šis prieštarauja ir visiškai ignoruoja tai, kad rekreacinėse teritorijose bei valstybinių parkų rekreacinėse, ūkinėse zonose yra skatinama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros veikla.

II. 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. balandžio 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino; panaikino Elektrėnų savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“; panaikino Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymą Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ((duomenys neskelbtini)) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) papildomo naudojimo būdo nustatymo“; panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Elektrėnų skyriaus vedėjo 2021 m. gegužės 4 d. sutikimą Nr. 51ST-16-(14.51.5.) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“; panaikino Elektrėnų savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. V.TS-86 „Dėl viešųjų vietų, kuriose gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių, nustatymo“ 1.4. punktą.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad klausimas dėl termino pateikti pareiškimą buvo išspręstas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2022 m. spalio 26 d. nutartimi, kurioje nutarta, kad Prokuroras, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, nepraleido ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtinto vieno mėnesio termino, todėl teismas dėl termino praleidimo pareiškimui pateikti nepasisakė.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

17.1. Nekilnojamojo turto registre registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos, o nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. – ir komercinės paskirties objektų teritorijos (Žemės sklypas Nr. 1). Žemės sklypas Nr. 1 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise nuo 2020 m. vasario 27 d. yra valdomas Elektrėnų savivaldybės (NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. lP-45-(1.3E); 2020 m. vasario 12 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 51MŽP-1).

17.2. Nekilnojamojo turto registre registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos, o nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. – ir komercinės paskirties objektų teritorijos (Žemės sklypas Nr. 2). Žemės sklypas Nr. 2 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise nuo 2020 m. vasario 27 d. yra valdomas Elektrėnų savivaldybės (NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. lP-45-(1.3E); 2020 m. vasario 14 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 51MŽP-5).

17.3. NŽT 2017 m. liepos 28 d. Valstybinės žemės sklypo panaudos sutartimi Nr. 51SUN-8 perdavė Elektrėnų savivaldybei neatlygintinai naudotis 1,0792 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Administracija ir VšĮ Elektrėnų vandens sporto klubas 2017 m. rugsėjo 11 d. sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. 03S-386 dėl savarankiškųjų Konstitucijos ir įstatymų priskirtų savivaldybės funkcijų įgyvendinimo (savivaldybės teritorijoje esančių želdynų tvarkymo, aplinkos apsaugos gerinimo, gyventojų poilsio organizavimo, švaros, tvarkos viešosiose vietose užtikrinimo, sąlygų turizmo plėtrai sudarymo ir šios veiklos skatinimo).

17.4. Elektrėnų savivaldybės taryba 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu nustatė viešąją vietą ((duomenys neskelbtini)), kurioje gali būti teikiamos paslaugos, taip pat vykdoma prekyba nuo (iš) laikinųjų prekybos įrenginių, kioskų paviljonų, prekybai pritaikytų automobilių ar priekabų, lauko kavinių. 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu Savivaldybės taryba pavedė Administracijai nustatyti ir kontroliuoti šių prekybos vietų (išskyrus prekybos vietas, esančias viešųjų renginių teritorijoje šių renginių metu) užstatymo laikinaisiais prekybos įrenginiais, kioskų paviljonais, prekybai pritaikytais automobiliais ar priekabomis, lauko kavinėmis intensyvumą, lokalizaciją, vizualinį apipavidalinimą ir prekių bei paslaugų asortimento atitiktį prekybos vietos specifikai.

17.5. NŽT 2020 m. vasario 12 d. Valstybinės žemės sklypo, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise Elektrėnų savivaldybei perdavimo-priėmimo aktu Nr. 51MŽP-1 patikėjimo teise perdavė Elektrėnų savivaldybei žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), viešojo naudojimo poilsio objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams statyti. NŽT Elektrėnų skyrius 2021 m. gegužės 4 d. išdavė sutikimą 51ST-16-(14.51.5) „Sutikimas statyti ir naudoti laikiną nesudėtingą statinį valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje“ dėl laikinojo nesudėtingo statinio valstybinės reikšmės paviršiniame vandens telkinyje statybos ir naudojimo. Elektrėnų savivaldybės taryba 2021 m. birželio 30 d. priėmė sprendimą Nr. VI.TS-156 „Dėl pritarimo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), naudojimo būdų papildymui“. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. rugsėjo 1 d. priėmė įsakymą Nr. 03V-E-244 „Dėl žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) papildomo naudojimo nustatymo“, kuriuo buvo nustatytas papildomas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo būdas.

18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 1, 6, 11, 16 dalių nuostatomis, 24 straipsniu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir jų aiškinimo ir taikymo praktika, suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, konstatavo, kad keičiant žemės sklypo naudojimo būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai ir jų turinys, nes keisti žemės naudojimo būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Žemės naudojimo būdas, kai yra parengtas detalusis planas, administracijos direktoriaus sprendimu gali būti nustatomas bei keičiamas tik pagal tuo metu galiojančio detaliojo plano sprendinius (žr., pvz., LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1361-822/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1432-492/2020), 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 2171-415/2021).

19. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatė, kad registruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos, o nuo 2021 m. rugsėjo 28 d. – ir komercinės paskirties objektų teritorijos (Žemės sklypas Nr. 1). Žemės sklypas Nr. 1 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise nuo 2020 m. vasario 27 d. yra valdomas Elektrėnų savivaldybės (NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. lP-45-(1.3E); 2020 m. vasario 12 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 51MŽP-1). Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos, o nuo 2021 m. rugsėjo 23 d. – ir komercinės paskirties objektų teritorijos (Žemės sklypas Nr. 2). Žemės sklypas Nr. 2 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir patikėjimo teise nuo 2020 m. vasario 27 d. yra valdomas Elektrėnų savivaldybės (NŽT direktoriaus 2020 m. vasario 4 d. įsakymas Nr. lP-45-(1.3E); 2020 m. vasario 14 d. perdavimo-priėmimo aktas Nr. 51MŽP-5). Elektrėnų savivaldybės taryba Sprendimu pritarė Elektrėnų savivaldybės patikėjimo teise valdomų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esamų žemės naudojimo būdų – rekreacinės teritorijos papildymui žemės naudojimo būdu – komercinės teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Administracijos direktorius Įsakymu nustatė minėtų žemės sklypų prie esamo naudojimo būdo – rekreacinės teritorijos papildomą žemės naudojimo būdą – komercinės teritorijos.

20. Teismas pažymėjo, kad Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 patenka į teritorijas, kurios yra suplanuotos detaliaisiais planais. Pagal Rekreacinių ir komercinių teritorijų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano (patvirtinto Administracijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 03V-823) bei Teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), detaliojo plano (patvirtinto Elektrėnų savivaldybės Tarybos 2005 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. TS-88) sprendinius atitinkamai ginčo žemės sklypai patenka į rekreacines teritorijas, komercinės paskirties teritorijos tose vietose (ar jų dalyse) nenumatytos. Iš Detaliojo plano Nr. 1 aiškinamojo rašto teismas nustatė, jog teritorija šalia (duomenys neskelbtini), brėžinyje pažymėta kaip teritorija Nr. 1 priskirta aktyvios rekreacijos teritorijai. Suformuoto 10 792 kv. m žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos. Iš pateikto Detaliojo plano Nr. 2 brėžinio bei aiškinamojo rašto (teritorija neišskirta) nustatyta, jog Žemės sklypas Nr. 2 patenka į Sklypo Nr. 1 dalį, kuri skirta rekreacinei teritorijai. Detaliųjų planų aktualūs sprendiniai atitinka ir Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės Tarybos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. TS-71, bei Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 03V-838, ginčo teritorijoms numatytus sprendinius, tai yra patenka į rekreacijos zonas.

21. Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatavo, kad teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu keisti ginčo sklypų naudojimo būdą, o žemės naudojimo būdo keitimo teisinis reglamentavimas pasižymi imperatyvumu, todėl savivaldybės tarybos 2021 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. VI.TS-156 ir Administracijos 2021 m. rugsėjo 1 d. įsakymas Nr. 03V-E-244 priimti pažeidžiant Žemės įstatymo 24 straipsnio, Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies, 18 straipsnio 5 dalies nuostatas, yra prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams, todėl naikintini.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 11 punktą (redakcija nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.), tuo atveju, jei žemės sklype gali būti nustatyti skirtingi naudojimo būdai, kartu su prašymu pakeisti žemės naudojimo būdą turi būti pateikiamas žemės sklypo planas, kuriame nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais. Šiuo atveju planų, kuriuose būtų nurodytos ginčo sklypų dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais, nebuvo pateikta.

23. Teismas, vadovaudamasis Vandens įstatymo (redakcija nuo 2020 m. sausio 1 d.), Taisyklių (redakcija nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 3D-37/D1-40 patvirtinto Žemės naudojimo būdų turinio aprašo (toliau – ir Aprašas, aktuali redakcija nuo 2015 m. balandžio 17 d.), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (redakcija nuo 2020 m. birželio 16 d.) nuostatomis ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, darė išvadą, kad Sutikimas išduotas neatsižvelgiant į teisės aktų nuostatas. Išduodant Sutikimą buvo neįvertintos aplinkybės, jog Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano koncepcija ir sprendiniai numato, kad Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1, leidžiama įrengti plūduriuojančias priemones bei plėtoti vandens transporto infrastruktūrą ir įrengti jos aptarnavimo objektus. Šioje Elektrėnų marių dalyje nėra numatyta galimybė įrengti Elektrėnų savivaldybės administracijos prašomų įrenginių (Vandens įstatymo 5 straipsnis). Be to, Žemės sklype Nr. 1 yra leidžiama tik veikla, susijusi su rekreacija. Tai yra galima poilsio paskirties pastatų statyba bei eksploatacija. Pramogų (atrakcionų) bei sporto veikla ir su šiomis veiklomis susijusių statinių bei įrenginių statyba bei eksploatacija nėra numatyta (suplanuoto įrenginio dalis užima dalį Žemės sklypo Nr. 1) (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutikime Nr. 51ST-16-(14.51.5.) nurodyta, kad neprieštaraujama dėl vandenlenčių parko įrangos statybos ir naudojimo Elektrėnų marių dalyje. Tačiau iš teisinio reglamentavimo aišku, kad sutikimas gali būti išduotas tik konkrečiais požymiais apibrėžtam laikinam nesudėtingam statiniui statyti.

24. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sutikimas priimtas vadovaujantis negaliojančiais ir neaktualiais teisės aktais. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ neteko galios 2017 m. sausio 1 d., o Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas (Statybiniai tyrimai) Sutikimo priėmimo metu reglamentavo nesusijusius su ginču teisinius santykius.

25. Teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas nesuteikia teisės ginčo žemės sklype vykdyti 2018 m. gegužės 30 d. sprendime numatytos veiklos. Rekreacinės teritorijos žemės sklypas yra skirtas ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui. Todėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo 1 dalies 1.4. punktas (dėl 1.6. punkto sprendžiama civilinėje byloje Nr. e2-1974-560/2021) pripažintas neteisėtu ir panaikintas.

III. 26. Atsakovai Elektrėnų savivaldybė ir Elektrėnų savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Prokuroro pareiškimą atmesti.

27. Atsakovai apeliacinį skundą grindžia argumentais:

27.1. Prokuroras neįrodė, kad jo ginčijamais administraciniais sprendimais yra pažeidžiamas viešasis interesas, nenurodė jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ginčijami sprendimai sukėlė realią žalą visuomenei ar kokių nors neigiamų padarinių, kurie sudarytų pagrindą naikinti ginčijamus sprendimus, nenurodė, kaip vystoma ir bendruomenės aktyviai palaikoma veikla pažeidžia visuomenės interesą. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu apskritai nepasisakė.

27.2. Įsakymas nepažeidžia teisės aktų reikalavimų, yra priimtas atsižvelgiant į Bendrojo plano sprendinius ir suderintas su 2014 m. aktualios teritorijos detaliuoju planu, patvirtintu Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 03V-823 ir jo aiškinamajame rašte nurodytomis sąlygomis, taip pat suderintas su Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiuoju planu ir jo sprendiniais. Teisinis reguliavimas suteikia Administracijos direktoriui teisę priimti sprendimus dėl žemės paskirties ar būdo keitimo, nerengiant detaliųjų planų.

27.3. Ginčijamais sprendimais buvo ne pakeista žemės sklypų paskirtis, o tik papildytas žemės sklypų naudojimo būdas pagal Bendrojo plano sprendinius (teritorijos reglamentų lentelė U1 teritorija – urbanizuotų teritorijų žymuo, aiškinamojo rašto 9.1, 9.2 punktai).

27.4. Ginčijamais sprendimais buvo nustatytas papildomas žemės sklypo naudojimo būdas visam sklypui, o ne jo daliai, todėl planai, kuriuose būtų nurodytos ginčo sklypų dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais, nebuvo būtini.

27.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtintų Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 5 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad rekreacinėse teritorijose yra leidžiama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros veikla, įskaitant ir maitinimo paslaugų teikimą. Be to, tokia veikla numatyta ir Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiajame plane.

27.6. NŽT Sutikimas buvo išduotas vadovaujantis ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. birželio 30 d., Taisyklių nuostatomis, kurios nenumatė, jog sprendimas neišduoti sutikimo priimamas, jeigu įrengus laikinąjį nesudėtingą statinį numatoma vykdyti veikla prieštarautų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Sutikime nurodyti negaliojantys ir neaktualūs teisės aktai yra tik techninė klaida.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Veiksmo poilsinė“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo pareiškimą atmesti.

29. UAB „Veiksmo poilsinė“ vertinimu, priešingai, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 4 d.) 10 punkte, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas patvirtina, kad sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą yra įgaliotas priimti savivaldybės administracijos direktorius.

30. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, ginčijamas Įsakymas yra suderintas su 2014 m. aktualios redakcijos detaliuoju planu ir jo aiškinamajame rašte nurodytais sprendiniais, taip pat Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiuoju planu ir jo sprendiniais, iš kurių akivaizdu, kad žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) yra leistina veikla, susijusi su prekyba, paslaugų teikimu. Viešbučių paslaugos, maitinimo paslaugos, turizmo paslaugos ir kt. nėra labdaringa veikla, šios veiklos yra ūkinės veiklos, susijusios su rekreacija, ir kurios teikia pelną, todėl ginčo teritorijos papildymas papildomu naudojimo būdu – komercinės teritorijos – yra suderinamas su galiojančiu detaliuoju ir specialiuoju planais.

31. UAB „Veiksmo poilsinė“ pažymi, kad teismas nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, kad ginčijamais sprendimais yra pažeidžiamas viešasis interesas, o atsakovai savo procesiniuose dokumentuose akcentavo visuomenei sukurtą gėrį ir naudą, gyventojų nuomonę.

32. Pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentų, susijusių su Sutikimo teisėtumu, trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismas vadovavosi ne Sutikimo priėmimo dieną galiojusiu teisiniu reguliavimu. Teismas, nors ir nurodo, kad remiasi Taisyklių redakcija, galiojusia nuo 2017 m. gegužės 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d., tačiau cituoja Taisyklių redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 3 d., nuostatas. Pagal ginčui aktualią Taisyklių redakciją nėra numatyta, kad sprendimas neišduoti sutikimo priimamas, jeigu įrengus laikinąjį nesudėtingą statinį numatoma vykdyti veikla prieštarautų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.

33. UAB „Veiksmo poilsinė“ vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Sutikimo išdavimo metu Elektrėnų savivaldybė patikėjimo teise valdė žemės sklypą, besiribojantį su valstybinės reikšmės paviršiniu vandens telkiniu – Elektrėnų mariomis – į Elektrėnų savivaldybės funkcijas organizuoti gyventojų poilsį, sudaryti sąlygas turizmo plėtrai ir skatinti šią veiklą, į tai, kad žemės sklypas perduotas Elektrėnų savivaldybei viešojo naudojimo poilsio objektams įrengti – vandens pramogų įrenginiams ir statiniams statyti – Sutikimas savo turiniu ir apimtimi visiškai atitinka galiojančių teisės aktų nuostatas.

34. Vadovaujantis Aprašo (aktuali redakcija nuo 2015 m. balandžio 17 d.) nuostatomis rekreaciniai vandens telkiniai yra apibrėžiami kaip vandens telkiniai, kurie skirti mėgėjų žūklei, vandens sportui, poilsiui ir turizmui. Be to, Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialusis planas taip pat numato, kad teritorijoje šalia (duomenys neskelbtini). yra leista statyti sporto ir turizmo paskirties pastatus bei jų aprūpinimui reikalingus inžinerinius statinius.

35. Trečiasis suinteresuotas asmuo palaiko atsakovų argumentus, kad nurodant teisės aktus Sutikime buvo padaryta techninė klaida.

36. UAB „Veiksmo poilsinė“ atkreipia dėmesį, kad rekreacinių teritorijų naudojimą reglamentuoja specialus teisės aktas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 patvirtinti Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai, kurie patvirtina, kad rekreacinėse teritorijose yra leidžiama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros veikla, įskaitant maitinimo paslaugų teikimą.

37. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydama apeliacinius skundus atmesti.

38. Pareiškėjas pažymi, kad byloje keliamas valstybės nuosavybės pažeidimo klausimas. Valstybės turtas negali būti naudojamas ir juo disponuojama pažeidžiant nustatytą tvarką. Viešoji nuosavybė yra skirta viešiesiems poreikiams tenkinti. Valstybinės žemės valdymas, naudojimas bei disponavimas ir su tuo susijusių pažeidimų pašalinimas yra viešojo intereso dalis. Todėl akivaizdu, kad viešasis interesas šiuo atveju yra ir jis buvo pažeistas.

39. Pareiškėjo vertinimu, teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčo žemės sklypų naudojimo būdas skundžiamais administraciniais aktais pakeistas nesivadovaujant detaliųjų planų sprendiniais ir tai pažeidžia teisės aktų nuostatas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, turi būti rengiamas detalusis planas. Tokiu būdu, kai žemės sklypuose galioja detaliojo plano sprendiniai, savivaldybės administracijos sprendimu pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas nekeičiami, taip pat keisti žemės sklypo naudojimo būdą remiantis vien bendrojo plano sprendiniais nėra teisinių prielaidų (žr., pvz., 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1152-520/2021; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5059-438/2020; 2018 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-69-756/2018; 2018 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-586-552/2018).

40. Pareiškėjas nurodo, kad apeliantų nurodyti Specialiojo plano sprendiniai turi būti vertinami atsižvelgiant į Specialiojo plano aiškinamojo rašto 10.1 lentelėje pateiktą informaciją. Šioje lentelėje nurodyta, kad ginčo žemės sklypai patenka į rekreacines zonas, kuriose numatoma statyti poilsiui skirtus pastatus.

41. Pareiškėjas nurodė, kad Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. gruodžio 23 d. iki 2021 m. lapkričio 5 d.) aiškiai numato, kad kartu su prašymu pakeisti žemės naudojimo būdą turi būti pateiktas žemės sklypo planas, kuriame nurodytos sklypo dalys su konkrečiais pageidaujamais žemės naudojimo būdais.

42. Pareiškėjas taip pat pritaria teismo sprendimo argumentams dėl 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo neatitikimo teismo nurodytiems teisės aktų reikalavimams. Pareiškėjas pažymi, kad apeliantų nurodyta Rinkliavų įstatymo suteikta teisė atsakovams išduoti leidimus prekiauti ar teikti paslaugas turi būti realizuojama atsižvelgiant į teisės aktų suteiktą teisę žemės sklype vykdyti numatytą veiklą.

43. Pareiškėjas taip pat vertina, kad teismas pagrįstai pripažino, jog Sutikimas prieštarauja Vandens įstatymo ir Taisyklių 6, 12 punktų nuostatoms. Išduodant Sutikimą nebuvo įvertintos aplinkybės, kad Specialiojo plano koncepcija ir sprendiniai numato, jog Elektrėnų marių dalyje, besiribojančioje su Žemės sklypu Nr. 1, leidžiama įrengti plūduriuojančias priemones bei plėtoti vandens transporto infrastruktūrą ir įrengti jos aptarnavimo objektus. Šioje Elektrėnų marių dalyje nėra numatyta galimybė įrengti Elektrėnų savivaldybės administracijos prašomų įrenginių. Žemės sklype Nr. 1 leidžiama tik veikla, susijusi su rekreacija, t. y. galima poilsio pastatų statybą bei eksploatacija. Pramogų bei sporto veikla ir su šiomis veiklomis susijusių statinių bei įrenginių statyba nėra numatyta. Ta aplinkybė, kad Sutikimo priėmimo metu Taisyklės nenumatė teismo sprendime nurodytos sąlygos, susijusios su nustatymu, jog numatoma vykdyti veikla prieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (kuri buvo nustatyta vėlesnėje teisės akto redakcijoje), iš esmės situacijos nekeičia, nes nustatyta, kad buvo pažeistos Taisyklių ir kitų teisės aktų nuostatos.

44. Pareiškėjas nesutinka su apeliantų argumentu, kad Sutikime neteisingai nurodyti teisės aktai yra techninė klaida.

IV. Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

45. Faktinės aplinkybės, nustatytos ginčo teisiniuose santykiuose, yra nurodytos šios teismo Nutarties 17 ir 19 punktuose. Teisėjų kolegija jų nekartoja, o vertins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vykdė ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus, keliamus teismo sprendimo motyvavimui, bei pasisakys dėl kai kurių teisinio reguliavimo nuostatų, taikomų keičiant (papildant) žemės sklypų naudojimo būdus.

46. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas (būdai) Vyriausybės nustatyta tvarka nustatomi formuojant naujus žemės sklypus. Šiems žemės sklypams nustatyta pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu pagal detaliuosius planus, specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, – pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas. Sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą (būdus) priima detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą tvirtinanti institucija kartu su sprendimu patvirtinti detalųjį planą, specialiojo teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai detalieji planai neparengti, sprendimą pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jei šis parengtas, priima savivaldybės administracijos direktorius. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

47. Remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalimi, konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.

48. Pažymėtina, kad Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo apibrėžiami statybos teisės įgyvendinimui taikomi reikalavimai, kildinami iš aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, nustatant teritorijos naudojimo reglamento parametrų bei žemės sklypo naudojimo paskirties ir/ar būdo keitimo tvarką, šiai bylai neaktualus ir netaikytinas, nes Žemės sklypas Nr. 1 ir Žemės sklypas Nr. 2 patenka į teritorijas, kurios yra suplanuotos detaliaisiais planais.

49. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teisiniams santykiams yra taikomos Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies nuostatos, byloje turi būti nustatyta, ar detaliajame plane patvirtintas teritorijos naudojimo tipas leidžia nustatyti kitus, nei yra detaliajame plane, žemės naudojimo būdus, o jei taip, vertintina, ar savivaldybės administracijos direktorius, nustatydamas papildomą Žemės sklypų naudojimo būdą – komercinės teritorijos nepažeidė aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintų sprendinių.

50. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, prieina prie išvados, kad dalis teismo sprendime pateikiamų motyvų, kuriais remiantis patenkintas pareiškėjo pareiškimas, yra tiek abstraktūs, jog jų vertinimo pagrįstumas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, yra iš esmės neįmanomas. Štai, teismo sprendime nurodoma, kad “(…) detaliųjų planų aktualūs sprendiniai atitinka ir Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės Tarybos 2009-04-29 sprendimu Nr. TS-71, bei Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano, patvirtinto Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-12-29 sprendimu Nr. 03V-838, ginčo teritorijoms numatytus sprendinius, tai yra patenka į rekreacijos zonas“. Tačiau teismo sprendime nenurodoma, kokiais konkrečiais duomenimis nurodytuose dokumentuose pirmosios instancijos teismas remiasi: aiškinamųjų raštų atitinkamais punktais, nurodytų planų reglamentų lentelėmis, brėžiniuose pateikiamais teritorijų sutartiniais žymėjimais ir t. t. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad papildomas Žemės sklypų naudojimo būdas nustatytas remiantis bendrojo plano sprendiniais (teritorijų reglamento lentelė – U1 teritorija, urbanizuotų teritorijų žymuo, aiškinamojo rašto 9.1, 9.2 punktai). Teisėjų kolegija, neturėdama galimybių nustatyti, kuo konkrečiai rėmėsi pirmosios instancijos teismas sprendime pripažinęs, kad pagal Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir Elektrėnų marių rekreacinės aplinkos specialiojo plano sprendinius ginčo žemės sklypuose nustatytas tik rekreacinės paskirties naudojimo būdas, neturi teisinių argumentų nei paneigti, nei patvirtinti Elektrėnų savivaldybės ir administracijos apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo.

51. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimų, o dėl tokio procesinės teisės pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

52. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendime nurodomos teisės aiškinimo bei taikymo praktikos, kaip precedentų reikšmės, teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis oficialia konstitucine doktrina dėl teismų precedentų, nėra pagrindo pripažinti, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs visuminę teisės, reguliuojančios žemės sklypų naudojimo būdo keitimo tvarką, aiškinimo bei taikymo praktiką.

53. Šiame kontekste primintina Konstitucinio Teismo suformuota oficialioji konstitucinė doktrina dėl konstitucinių teismo precedentų taikymo ir teismo precedentų keitimo taisyklių.

53.1. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (lot. k. argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

53.2. Vienas iš veiksnių, turinčių lemiamą reikšmę užtikrinant bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, yra tai, kad bendrosios kompetencijos teismų praktika tam tikrų kategorijų bylose gali būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, taip pat tai, kad toks bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas tam tikruose bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose.

Pabrėžtina, kad jau esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai tam tikrų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (lot. k. be kita ko) Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tais ypatingais išimtiniais atvejais, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, ir tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant.

Nei naujų teismo precedentų kūrimas, nei teismo precedentų argumentavimas (pagrindimas) negali būti tokie valiniai aktai, kurie nėra racionaliai teisiškai motyvuoti. Jokio naujo teismo precedento sukūrimo ar argumentavimo negali lemti atsitiktiniai (teisės atžvilgiu) veiksniai. Iš Konstitucijos išplaukia, kad būtent tokį – tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, atliekamą ir visais atvejais deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamą – bendrosios kompetencijos teismų praktikos koregavimą (nukrypimą nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimą) pagal savo kompetenciją turi užtikrinti Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Jeigu priimant teismų sprendimus minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų yra nesilaikoma, ne tik yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, ne tik teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama, bet ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar bendrosios kompetencijos teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs. Konstitucinio Teismo nutarime aptarti iš Konstitucijos kylantys bendrosios kompetencijos teismų veiklos bei tos veiklos teisinio reguliavimo imperatyvai yra mutatis mutandis (lot. k. su būtinais pakeitimais) taikytini ir pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų veiklai bei jos teisiniam reguliavimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

53.3. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).

54. Nurodytų konstitucinių nuostatų pagrindu vertindama faktines aplinkybes ir santykių kvalifikavimui aktualų teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pažymi, kad nei vienu pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos LVAT teisės aiškinimo ir taikymo praktikos atveju kartu su Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir Teritorijų planavimo įstatymo 1 ir 2 dalyse įtvirtinto teisinio reguliavimo aiškinimu nebuvo pateikiamas ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo (žr., šios teismo Nutarties 49 p.) aiškinimas, taip pat jo nuostatos netaikytos, todėl darytina išvada, kad ankstesnėse bylose visa apimtimi nebuvo taikoma ta pati teisė, taigi pirmosios instancijos teismo nurodomose bylose priimti procesiniai sprendimai: LVAT 2020 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1361-822/2020; 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1432-492/2020, 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A- 2171-415/2021, negali būti vertinami kaip precedentai, kuriais yra suformuota visuminė teisės, reguliuojančios žemės sklypų naudojimo būdų keitimo tvarką, aiškinimo ir taikymo praktika.

55. Šių, Nutarties 54 punkte nurodytų, teisinių argumentų kontekste, svarbu pažymėti, kad esamoje teisinėje situacijoje, kai pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai neatskleidė visų sprendimo motyvų pagrindimo (ABTĮ 87 str. 4 d. 1 p.), teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo aiškinti Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo ir pasisakyti dėl jo reikšmės ginčo teisinių santykių teisėtumo/neteisėtumo vertinimo aspektu.

56. Dėl nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovų Elektrėnų savivaldybės, Elektrėnų savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Veiksmo poilsinė“ apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. balandžio 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis