dcddfba2-fb0b-4bbe-90f5-8467c2874681 · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas Jurgis KiÅ¡kis                                       Baudžiamoji byla Nr. 1A-382-290/2016Teisėjas Alvydas Rimkevičius                          Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47456-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1; 2.4.7.(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio KiÅ¡kio (kolegijos pirmininkas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Laimai GrėbliÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Mastauskienei, nuteistajam E. B. ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , pagal nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bÅ«ti savo namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iÅ¡dirbant po nemažiau kaip 10 valandų nemokamų darbų, taip pat įpareigojant per tris mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : kad E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas pagal BK 140 str. 2 d. už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d., laikotarpiu nuo 16.00 val. iki 16.40 val., (duomenys neskelbtini), Samylų sen., Kauno rajone, automobilyje „Subaru“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) konflikto su sugyventine G. J. metu, iÅ¡koliojo jÄ necenzÅ«riniais žodžiais ir tyčia kumščiu sudavė mažiausiai Å¡eÅ¡is smÅ«gius į galvÄ , t. y., vienÄ smÅ«gį į kairę galvos pusę, ties ausimi, vienÄ smÅ«gį į kairę ausį, keturis smÅ«gius į kairį skruostÄ bei nosį, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke, (duomenys neskelbtini), Kauno r., iÅ¡lipusiai iÅ¡ automobilio G. J., tyčia du kartus planÅ¡ete sudavė į kairę veido pusę, padarydamas nosies sumuÅ¡imÄ , taip muÅ¡damas ir smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos narei nukentėjusiajai G.

J..      Nuteistasis skundžia šį 2016 m. kovo 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, praÅ¡o jį panaikinti ir priimti naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, o nesant galimybės iÅ¡teisinti – pakeisti nuosprendį ir panaikinti skirtus įpareigojimus, iÅ¡skyrus įpareigojimÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Skunde nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas, neatitinkantis faktinių bylos aplinkybių, surinktų įrodymų.

Teigia, kad teismas atžvilgiu nepasisakė apie tai, kaip įvyko konfliktas, nebuvo nustatytos konflikto priežastys, kas pradėjo ir kas iÅ¡provokavo konfliktÄ . Teigia, kad nuosprendyje nėra nurodytas padarymo bÅ«das, nusikaltimo padarymo įrankis, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus, jo praÅ¡omus apklausti liudytojus, todėl teismas taip pažeidė BPK 305 str. reikalavimus.Apeliantas nurodo, kad nei nukentėjusioji, nei kiti asmenys, nei specialisto iÅ¡vada nepatvirtino, kad jis bÅ«tų mušęs nukentėjusiÄ jÄ , o jei taip ir bÅ«tų nutikę, nors nebuvo, teigia, kad nukentėjusioji bÅ«tų galėjusi iÅ¡lipti ir toliau su juo nevažiuoti.

Pažymi, kad teisme prašė apklausti liudytojÄ , kuris su jais kartu važiavo, tačiau šį praÅ¡ymÄ teismas atmetė. Nuteistojo teigimu, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį buvo remtasi nukentėjusiosios parodymais, liudytojos R. T. parodymais, tačiau jie nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, kas akivaizdžiai parodo, kad jos siekia su nuteistuoju susidoroti. R. T. yra nukentėjusiosios motina ir todėl teigia, kad yra suinteresuota bylos baigtimi, kadangi ji nuteistojo atžvilgiu yra prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikusi ir taip siekia iÅ¡skirti jį su jos dukra.

E. B. teigia, kad liudytojos parodymai neatitinka tikrovės, o apylinkės teisme visi parodymų nesutapimai nebuvo panaikinti.Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teisme turėjo bÅ«ti apklausiama ir teismo medicinos specialistė, kad bÅ«tų galima nustatyti, po kiek laiko pasirodė mėlynės, ar liudytoja galėjo matyti mėlynes iÅ¡ karto po įvykio jau bÅ«nant gydymo įstaigoje, tačiau teismas nematė reikalo apklausti ekspertės, kaip ir nebuvo nustatytas nusikaltimo įrankis, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, ar smÅ«giai galėjo bÅ«ti suduoti planÅ¡ete, ir pagal sužalojimas, ar planÅ¡etė nuo smÅ«gio perlinko per pusę, kadangi tokiu atveju nukentėjusioji turėjo bÅ«ti su praskelta galva ir be sÄ monės, lūžusiais kaukolės kaulais, o ne su sumuÅ¡ta nosimi.

Tokius nukentėjusiosios parodymus paneigia ir liudytoju apklaustas S. B., kuris nurodė, kad mergina sakė, kad dingo planÅ¡etė. Apeliantas mano, kad nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai yra nepagrįsti, nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taraujantys byloje esantiems kitiems duomenims.E. B. skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas atmetė ir jo praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ , kuris matė, kaip E. B. iÅ¡leido nukentėjusiÄ jÄ iÅ¡ automobilio stotelėje ir nuvažiavo ir, kad nukentėjusioji tuo metu buvo sveika.

Taip pat atmetė ir praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ , kuris galėjo patvirtinti, kad nukentėjusioji su mama po kelių dienų buvo atvykusios pas jį į namus. Pažymi ir tai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojo S. B. parodymais, kadangi jis persakė tai, kÄ jam buvo sakiusi nukentėjusioji, tačiau jis pats įvykio ar incidento nematė, nematė paties muÅ¡imo fakto, todėl jais remtis priimant apkaltinamÄ jį teismo nuosprendį nereikėjo. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nevertino jo paties duotų parodymų.

Jo parodymai liko nenagrinėti ir nevertinti, nors viso nagrinėjimo metu buvo nuoseklÅ«s ir nepaneigti. Nurodo, kad teisme nebuvo pateikta jokių objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kad jis bÅ«tų sužalojęs nukentėjusiÄ jÄ . Nurodo, kad įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino tik pagal savo vidinį įsitikinimÄ , nuosprendis paremtas prielaidomis, kadangi negalima daryti neginčijamos iÅ¡vados, kad jis padarė Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ , nes nėra įrodymų, kad bÅ«tent jis sužalojo G.

J.. Teigia, kad jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių. Nuteistasis pažymi ir tai, kad teismas neteisingai vertino tai, kad G. J. yra jo Å¡eimos narys. Jokie santykiai, kurie pagal teismų praktikÄ nurodomi, kad gali bÅ«ti asmuo laikomas Å¡eimos nariu, jo su nukentėjusiÄ ja nesiejo.Dar vienas aspektas, kurį E. B. ginčija savo apeliaciniame skunde – tai pirmosios instancijos teismo paskirti įpareigojimai. Teigia, kad jam paskirta per griežta bausmė ir nepagrįstai daug paskirta apribojimų.

Mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, dėl ko dažnai tenka vykti į komandiruotes ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, o dėl paskirtų įpareigojimų jis negalės tinkamai atlikti savo darbo funkcijų. Nurodo, kad teismas nepagrįstai paskyrė atidirbti 100 valandų nemokamų darbų, kadangi jo darbo laikas yra nuo 7:00 val. iki 18:00 val., o jei geras oras, tenka dirbti ir savaitgaliais. Teismas, skirdamas bausmę neatsižvelgė į jo asmenybę, kad turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , į jo asmenines savybes, taip pat nukrypo nuo LAT formuojamos teismų praktikos.

Atsižvelgiant į tai, mano, kad galėjo jam paskirti Å¡velnesnę bausmę, paskirti laisvės apribojimo bausmę 1 metams su įpareigojimu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistojo ir jo gynėjo praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorės praÅ¡ymÄ apeliacinį skundÄ atmesti bei iÅ¡analizavusi visas bylos aplinkybes, padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismÄ patikrinti bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma paduotame apeliaciniame skunde.

Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretÅ«s praÅ¡ymai paprastai nustato aiÅ¡kesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobÅ«džio praÅ¡ymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).Nuteistasis ginčija pirmosios instancijos atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ .

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesÄ .

Ä®rodymų vertinimas iÅ¡ esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas Å¡iam loginiam procesui yra iÅ¡samus ir neÅ¡aliÅ¡kas visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga – turi bÅ«ti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iÅ¡ anksto nėra svarbesnis už kitÄ , nepriklausomai nuo įrodymų Å¡altinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, raÅ¡ytiniai įrodymai ir pan.).

Pažymėtina ir tai, kad sutinkamai su BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, kas leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieÅ¡taringas, o iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. suraÅ¡ytas pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios praneÅ¡imas apie įvykį.

G. J. parodė, kad apie 16 val. važiuojant automobiliu su sugyventiniu E. B., jis pradėjo jÄ muÅ¡ti, trenkė jai 5-6 smÅ«gius į veidÄ , nuo ko pradėjo bėgti kraujas iÅ¡ nosies. Sustojęs miÅ¡ke jai pasakė, kad iÅ¡sikastų duobę, nes užmuÅ¡, be perstojo vadino jÄ necenzÅ«riniais žodžiais. Nurodė, kad su E. B. apie metus laiko vedė bendrÄ Å«kį (t.1, b. l. 6-7). Pagal Bendrojo pagalbos centro duomenis, užfiksuota, kad 2015 m. rugpjūčio 24 d. 16:50 val. Centre gautas praneÅ¡imas apie tai, kad pranešėjas girininkas pastebėjo (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke merginÄ , kurios veidas kruvinas, gali bÅ«ti lūžusi nosis, pranešėjas nežino kas jÄ sumušė, galimai sugyventinis.

Pagalbos centrui susisiekus su pranešėju, jis perdavė telefonÄ nukentėjusiajai, kuri paaiÅ¡kino, kad jÄ sumušė sugyventinis E. B.. Vėliau iÅ¡ KMUK Centras gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke sumuÅ¡ta draugo G. J. (t. 1, b. l. 8). Kauno AVPK KTV Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad buvo gautas praneÅ¡imas, kad (duomenys neskelbtini) miÅ¡ke yra mergina kruvinu veidu, galbÅ«t lūžusia nosimi. Nuvykus į ligoninę buvo apklausta nukentėjusioji, kuri pareiÅ¡kė, kad važiuojant automobiliu su sugyventiniu E. B.

Å¡is pradėjo smurtauti ir trenkė ranka apie 5-6 smÅ«gius į veido sritį. Po smÅ«gių iÅ¡ nosies pradėjo bėgti kraujas, atsirado kiti sužalojimai ant veido (t. 1, b. l. 10). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2627/15(02) nurodyta, kad G. J. konstatuotas nosies sumuÅ¡imas, padarytas kietu buku daiktu, vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 21). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G.

J. parodė, kad E. B. yra jos sugyventinis, su kuriuo gyvena pas jį namuose kartu su jo motina. Ä®vykio dienos rytÄ atvažiavo pas savo motinÄ , o apie 15 val. jos pasiimti atvažiavo sugyventinis E. B., su kuriuo ketino važiuoti namo. Bevažiuojant tarp jų kilo konfliktas, kadangi E. B. buvo susinervinęs. Nurodė, kad bÅ«nant (duomenys neskelbtini), E. B. sėdinčiai keleivio pusėje G. J. deÅ¡inės rankos kumščiu sudavė vienÄ kartÄ Ä¯ kairę galvos pusę, vienÄ smÅ«gį į kairę ausį, mažiausiai 4 smÅ«gius į kairę veido pusę pataikant į skruostÄ ir nosį.

E. B. jÄ vadino necenzÅ«riniais, įžeidžiančio pobÅ«džio žodžiais. PrieÅ¡ suduodamas smÅ«gius jis atėmė iÅ¡ jos planÅ¡etę. Po smÅ«gių jai skaudėjo, pradėjo bėgti kraujas, ji verkė. Nuvežė tada į (duomenys neskelbtini) miÅ¡kÄ , kur sustojęs liepė jai iÅ¡lipti. Ji iÅ¡lipusi atsisėdo ant žemės, iÅ¡lipęs ir E. B. atėjo link jos rankoje laikydamas planÅ¡etę, ir su ja sudavė dar du smÅ«giu į kairę veido pusę. Bijojo, kad suskilęs planÅ¡etės ekranas nesužalotų veido.

Po smÅ«gių ji pabėgo miÅ¡ku iki kol iÅ¡bėgusi iki kelio pamatė atvažiuojantį raudonÄ automobilį. Vairuotojo paprašė paskambinti jos mamai. Buvo iÅ¡kviesta pagalba (t. 1, b. l. 69-71). Akistatos metu, G. J. nurodė tokias pačias aplinkybes (t. 1, b. l. 79-80). Teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Parodė, kad susipažino su E. B. kai jai buvo 17 metų. Po pusės metu apsigyveno kartu pas jį sode. Jis jÄ veždavo į mokyklÄ arba įsodindavo į mikriukÄ .

Nurodė, kad E. B. yra smurtavęs prieÅ¡ jÄ 2015-01-01. Mylėjo jį, atleido. Smurtavo dar kelis kartus. Pas mamÄ važiuodavo iÅ¡simaudyti, kadangi pas E. B. nėra duÅ¡o, pabÅ«davo pas mamÄ Å¡iek tiek, nes ir ji pasiilgdavo jos. Vėliau atvažiuodavo jos pasiimti E. B., arba pati pas jį nuvažiuodavo. Ä®vykio dienÄ nurodė, kad bevažiuojant E. B. iÅ¡ jos atėmė planÅ¡etę, ji paėmė jo telefonÄ ir iÅ¡metė, todėl jis jai trenkė, pradėjo keikti, jai pradėjo bėgti kraujas.

KažkÄ sakė, kad kaskis žemėj duobę. IÅ¡lipus jis su planÅ¡ete trenkė jai per galvÄ . Jis nusisuko, o ji pabėgo į miÅ¡kÄ . BėgančiÄ jÄ pamatė girininkas, kurio paprašė paskambinti mamai, kuri paskambino greitajai, policijai. Toks bendravimas tarp jos ir E. B. įprastas, daug visokių įvykių yra buvę (t. 1, b. l. 168-169). E. B. 2015 m. rugsėjo 21 d. apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad įvykio dienÄ po darbo atvažiavo prie G. J. namų, jÄ pasiėmė ir važiavo pas jį į namus.

TÄ dienÄ buvo pavargęs, blogos nuotaikos, todėl važiuojant su G. J. dėl kažko susikivirčijo. Kiek pamena, ginčas kilo dėl to, kad ji pradėjo garsiai leisti muzikÄ . Ji atsakė, kad jis piktas, be nuotaikos ir tada paprašė jÄ iÅ¡leisti iÅ¡ automobilio, nes nepatiko, kad buvo blogos nuotaikos. Paleido jÄ stotelėje ir iÅ¡važiavo. Teigia, kad jos nemušė, su planÅ¡ete jos nelietė. Apklausos metu su nukentėjusiÄ ja bendrauja, santykiai nekonfliktiÅ¡ki (t. 1, b. l. 90). Apklausiamas 2015 m. gruodžio 4 d. patvirtino duotus parodymus (t. 1, b. l. 141).

Akistatos metu E. B. kaltės nepripažino, nurodė, kad G. J. nemušė (t. 1, b. l. 79-80). Teisminio nagrinėjimo metu E. B. nurodė, kad su nukentėjusiÄ ja yra draugai, bendrauja, nesakytų, kad buvo sugyventiniai, kadangi ji tik pas jį atvažiuodavo pabÅ«ti, bendro Å«kio kartu nevedė. Teigė, kad bandė vėl kartu gyventi, bet nepavyko. Ä®vykio dienÄ jie kartu važiavo pas jį namo, apsipyko, kadangi jis buvo blogos nuotaikos, todėl ji sakė ko ten jai važiuoti tada jei bloga nuotaika. Stotelėje jÄ iÅ¡leido sveikÄ ir po kelių dienų sužinojo, kad ji buvo sužalota.

Nurodė, kad pas jį namuose buvo G. J. tapkės, chalatas, drabužiai. E. B. nurodė, kad nukentėjusioji turi odos alergijÄ ir vis draskosi taip pat teigė, jog bÅ«davo, kad ji muÅ¡davo savo veidÄ , draskydavo su nagais (t. 1, b. l. 167-168). Nuteistasis E. B. neigia sudavęs smÅ«gius nukentėjusiajai G. J., kuri, kaip teigia, nėra Å¡eimos narys. Nurodo, kad įvykio dienÄ važiuojant automobiliu su nukentėjusiÄ ja apsipyko, todėl jÄ sustojęs iÅ¡leido stotelėje, jokio smurto jos atžvilgiu nevartojo.

Tačiau tokiÄ ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu E. B. iÅ¡keltÄ versijÄ aukÅ¡tesnės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip pasirinktÄ gynybos bÅ«dÄ ir kuri paneigiama byloje esančiais objektyviais duomenimis.Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – tas, kas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ veikÄ (muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ .

Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu, ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusįjį asmenį (Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.Apeliacinio skundo argumentÄ , kad G.

J. nėra ir negali bÅ«ti laikoma E. B. Å¡eimos nariu paneigia byloje nustatytos aplinkybės, o bÅ«tent, kad nuo pat pradžių pati nukentėjusioji tiek pirmam sutiktam po įvykio asmeniui, liudytojui S. B., tiek Bendrojo pagalbos centro darbuotojams, tiek ikiteisminio tyrimo apklausų metu, visÄ laikÄ nurodė, kad smurtÄ prieÅ¡ jÄ vartojo sugyventinis E. B.. Visa tai parodo, kad nukentėjusioji jų santykius su E. B. suvokė bÅ«tent taip. Tiek pačios nukentėjusiosios, tiek iÅ¡ dalies ir nuteistojo parodymai taip pat patvirtina faktÄ , kad jiedu gyveno kartu.

Abu asmenys nurodė, kad kartu buvo daugiau kaip metai laiko, bendravo artimai. E. B. patvirtino, kad jo namuose buvo nukentėjusiosios chalatas, tapkės, drabužiai, ir nors teigė, kad ji nebÅ«davo pastoviai, tačiau Å¡iÄ aplinkybę nurodė ir pati nukentėjusioji, kad grįždavo pas mamÄ Ä¯ namus, kadangi pas E. B. namuose nebuvo duÅ¡o, kartais pas mamÄ pasilikdavo, kadangi mama jos pasiilgdavo, tačiau vėliau vis tiek grįždavo pas E. B..Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors nuteistasis ir ginčija, kad nebuvo nustatyta kaip viskas įvyko, kokios priežastys, kas iÅ¡provokavo konfliktÄ ir kas jį pradėjo, tačiau visos Å¡ios aplinkybės nepaneigtų fizinio smurto panaudojimo, sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sužalojimo fakto, kas sudarytų pagrindÄ iÅ¡teisinti E. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str., padarymo.

Nuteistojo skunde bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje dar kartÄ iÅ¡sakyti analogiÅ¡ki praÅ¡ymai dėl papildomų liudytojų, ekspertės iÅ¡kvietimo, teismo buvo atmesti protokoline nutartimi (t. 2, b. l. 23). Teisėjų kolegija pažymi, kad nei nustatymas konkretaus įrankio, su kuriuo buvo smurtaujama, nei tikslaus smÅ«gių skaičiaus nustatymas bei to, ar ausies ūžesys atsiradęs nuo E. B. suduotų smÅ«gių, nustatymas, taip pat nesudarytų pagrindo E. B. netaikyti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kadangi Å¡io straipsnio inkriminavimui pakanka, kad asmeniui bÅ«tų sukeltas fizinis skausmas arba jis bÅ«tų nežymiai sužalotas.

Å iuo atveju, Specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad G. J. sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ (t. 1, b. l. 21). Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad ji iÅ¡ E. B. vairuojamo automobilio negalėjo iÅ¡lipti, pabėgti, kadangi durelės buvo užrakintos automatiniu užraktu, kas paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentÄ , kad jei jis bÅ«tų mušęs – G. J. galėjo iÅ¡lipti iÅ¡ automobilio ir kartu su juo toliau nevažiuoti. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nuteistojo kaltę patvirtina ir byloje apklaustų liudytojų parodymai.

Tai, kad nuteistasis teigia, kad S. B. parodymų vertinti negalima, kadangi jis nematė konflikto, o R. T. negalima dėl to, kad ji taip bando su juo susidoroti ir jos parodymai yra prieÅ¡taringi, apeliacinės instancijos teismo manymu nesudaro pagrindo abejoti Å¡ių liudytojų duotų parodymų apie G. J. sužalojimÄ , teisingumu. Nors nuteistasis ir vertina kritiÅ¡kai liudytojo S. B. parodymus, tačiau juose liudytojas teigė, kad miÅ¡ke pamatė G. J., kurios rankos ir veidas buvo kruvinas. Mergina buvo iÅ¡sigandusi, apsiverkusi, Å¡oke, jam nurodė, kad jÄ sumušė sugyventinis E. B. (t. 1, b. l. 85-86).

Savo parodymus patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu (t. 1, b. l. 169). Liudytoja R. T. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įvykio dienÄ iÅ¡ nežinomo numerio jai paskambino dukra, kuri, iÅ¡ balso sprendžiant, buvo apsiverkusi, iÅ¡sigandusi, kalbėjo neriÅ¡liai, sakė, kad jÄ sumušė E. B., yra kruvina, iÅ¡ nosies bėga kraujas. Dukrai perdavus ragelį vyrui, iÅ¡ kurio telefono skambino, Å¡is jai paaiÅ¡kino, kad važiuodamas pamatė merginÄ , kuri buvo stipriai apsiverkusi ir kruvina (t. 1, b. l. 82-83).

Apklausiamos pirmosios instancijos teisme liudytojos parodymai dėl aplinkybių, kad dukra paskambino iÅ¡ S. B. telefono, buvo iÅ¡sigandusi, sakė, kad kruvina ir, kad susipyko su E. B. taip pat buvo nurodyti. Å ie liudytojų parodymai yra esminiai, įrodantys E. B. kaltę, nuoseklÅ«s, patvirtinantys nukentėjusiosios duotus parodymus bei Bendrajame pagalbos centre užfiksuotus, tyrėjo tarnybiniame praneÅ¡ime nurodomus duomenis bei medicininius G. J. apžiÅ«ros iÅ¡raÅ¡us. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis praÅ¡o jį iÅ¡teisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., tačiau nurodo ir alternatyvÄ â€“ nesant galimybės iÅ¡teisinti – praÅ¡o panaikinti jam skirtus įpareigojimus ir palikti tik vienÄ â€“ įpareigojimÄ nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančių pareigÅ«nų žinios.

Skunde nurodomus nuteistojo argumentus, kad paskirti įpareigojimai trukdys jam tinkamai atlikti darbines funkcijas, paneigia byloje esantys duomenys. Ä® bylÄ pateikti ankstesni E. B. atžvilgiu priimti procesiniai dokumentai, t.y. 2011 m. vasario 4 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis (t. 1, b. l. 102-104), 2013 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas (t. 1, b. l. 105-107). Ankstesnių teistumų metu E. B. taip pat buvo paskirti įpareigojimai, susiję su neatlygintinu darbu globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse įstaigose, organizacijose.

Duomenų, kad Å¡ių įpareigojimų E. B. nevykdė – nėra, todėl sudaro pagrindÄ manyti, kad Å¡ie įpareigojimai darbinėms nuteistojo funkcijoms, įtakos neturės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad seniau dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dabar jau nebedirba (t. 1, b. l. 166). Nuteistojo skundo argumentÄ , kad teismas neatsižvelgė į bausmių skyrimo pagrindus paneigia nuosprendžio penktajame lape iÅ¡dėstyti teismo motyvai dėl bausmės.Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡tyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas įrodymus nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų.

Pritartina nuosprendžio motyvams dėl E. B. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 2 d., todėl Å¡ioje dalyje keisti ar naikinti nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. NTP-7-5864 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų”, kurioje nurodyta, jog advokatas Eugenijus Senovaitis teikia antrinę teisinę pagalbÄ E. B.. Pažymoje nurodyta, kad advokato užmokestis sudaro 43,43 Eur ir Å¡iÄ sumÄ , kaip susidariusiÄ dėl bÅ«tinojo gynėjo dalyvavimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, praÅ¡o priteisti valstybės naudai.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamÄ jį kaltu, iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Paduodamas apeliacinį skundÄ , E. B.

įgyvendino savo teisę į gynybÄ , kuri negali bÅ«ti ribojama. Taigi, Å¡ioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybÄ , gynėjo dalyvavimas buvo bÅ«tinas, nepriklausomai nuo jo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas netenkintinas. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., n u t a r ė :

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymo dėl iÅ¡laidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme – netenkinti. Kolegijos pirmininkas             Jurgis KiÅ¡kis Teisėjai:             Danutė Giačaitė              Valdas Vitunskas