dcdc90ea-a285-4ec6-896c-91c4a946f861 · Å iaulių apylinkės teismas

?Lkl;’’Baudžiamoji byla Nr. 1-1650-1079/2018 Teismo proceso Nr. 1-01-1-41233-2018-7 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.5.4.1; 2.3.4.3; 2.3.6.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. spalio 11 d. Joniškis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorei Jurgai Klimčukienei, kaltinamajam A.

S., jo gynėjai advokatei Vandai Laukevičienei, nukentėjusiajai J. V., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, neįgijęs vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2008 m. balandžio 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), subendrinta 1 metų laisvės atėmimu bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams; 2009 m. birželio 23 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo paskirtos bausmės; 2) 2010 m. gegužės 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 1 dalį 6 MGL bauda; 3) 2010 m. birželio 7 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį 12 mėn. laisvės apribojimo bausme; 2011 m. sausio 17 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areÅ¡tÄ ; 4) 2012 m. lapkričio 30 d.

Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 5 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2010 m. birželio 7 d. nuosprendžiu ir 2011 m. sausio 17 d. nutartimi paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė – 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, atidėtas 1 metams; 5) 2014 m. vasario 17 d.

Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 40 parų areÅ¡to bausme; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laikÄ Ä¯skaityta bausmė, atlikta pagal 2010 m. birželio 7 d. nuosprendį ir 2011 m. sausio 17 d. nutartį ir nustatyta, kad yra atlikęs Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ areÅ¡to bausmę, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.

Teismas, n u s t a t ė: A. S. 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.20 val., J. V. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, iÅ¡gertuvių metu, kilus konfliktui, tyčia pagriebė ant virtuvės stalo buvusį peilį ir rankose jį laikydamas prirėmė prie krosnies J. V., įrėmė jai į kaklÄ peilį ir žodžiais sakydamas „papjausiu“, grasino nužudyti J. V., taip sukeldamas nukentėjusiajai pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas nužudyti gali bÅ«ti realiai įvykdytas.

Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ A. S. padarytÄ veikÄ yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis A. S. apklaustas teismo posėdyje nurodė, kad dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo kaltu prisipažįsta visiÅ¡kai. Nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 15.20 val., buvo iÅ¡gėręs, nes pas nukentėjusiÄ jÄ namuose vartojo alkoholį. Tarp jo ir nukentėjusiosios J. V. kilo konfliktas dėl nukentėjusiosios lankymosi pas jo senelį, jis norėjo, kad nukentėjusioji ten nebesilankytų.

Norėdamas pagÄ sdinti nukentėjusiÄ jÄ , užpuolė jÄ , prispaudė prie krosnies, ir nuo stalo paimtu peiliu pagrasino. Jis peilį buvo prispaudęs nukentėjusiajai prie kaklo neaÅ¡triÄ ja puse. Nukentėjusioji tokių jo veiksmų iÅ¡sigando, nes suriko, tuomet jis numetė peilį ir išėjo iÅ¡ nukentėjusiosios namų. Nieko blogo nukentėjusiajai nenorėjo padaryti, jis tik norėjo pagÄ sdinti nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡gertas alkoholis jo veiksmų neįtakojo, bÅ«damas blaivus bÅ«tų pasielgęs panaÅ¡iai.

Nukentėjusiosios atsiprašė, su ja susitaikė, todėl praÅ¡o atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusioji ir prokurorė.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiÅ¡kė, jog nepageidauja, kad teisme bÅ«tų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota Å¡ių įrodymų iÅ¡vardijimu. Be kaltinamojo A. S. visiÅ¡ko prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais: nukentėjusiosios J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., apie 14 val., jos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko iÅ¡gertuvės, jų metu buvo namuose jos vyras K.

V. ir svečiuose buvo pažįstamas A. S.. IÅ¡gertuvių metu, tarp jos ir A. S. įvyko žodinis konfliktas, dėl jo senelio. A. S. pradėjo jai sakyti, kad ji neitų daugiau pas jo senelį ir nebesirÅ«pintų juo. Sakė, jei dar eis pas jo senelį, padegs jos namÄ . Ji atsakė, kad ji nebeis pas A. S. senelį. Tačiau A. S. nenurimo, vis tiek žodžiais kibo prie jos. Jie visi trys sėdėjo virtuvėje, kai apie 15.20 val. A. S. nuo stalo pasiėmė peilį ir laikydamas tÄ peilį rankose, prirėmė jÄ prie krosnies, peilį įrėmė jai į kaklÄ , sakydamas „papjausiu“.

Peilį A. S. jai įrėmė į kaklÄ aÅ¡triÄ ja peilio puse. Ji labai iÅ¡sigando dėl tokio A. S. elgesio, manė, kad jis iÅ¡ tiesų gali jÄ papjauti ar kitaip sužaloti, nes peilis buvo įremtas jai į kaklÄ . Bijojo dėl savo gyvybės. Labai iÅ¡sigando, todėl tiksliai neprisimena, kiek laiko jis jai laikė peilį įrėmęs į kaklÄ . Ant kaklo jai paliko žymė. Taip padaręs, A. S. numetė peilį ant stalo ir iÅ¡bėgo iÅ¡ jos namų (b. l. 38–39, 42–43); liudytojo K.

V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kartu su žmona J. V.. Apie 14 val. į svečius atėjo pažįstamas A. S.. Jis gėrė alų, o žmona su A. S. gėrė kokteilius. Apie 15 val. žmona su A. S. pradėjo konfliktuoti dėl A. S. senelio. Jis labai nesigilino į jų žodinį konfliktÄ , tačiau jo žmona pradėjo pykti ant A. S., nes pastarasis tÄ patį per tÄ patį pradėjo kalbėti ir kažkÄ pasakoti apie savo senelį, kad jo žmona daugiau ten nebeitų.

Jis matė, kaip A. S. kažkÄ pagriebė nuo stalo, manė, kad jis pasigriebė žiebtuvėlį, nes nelabai gerai mato ir girdi, nesuprato kÄ A. S. nori daryti. Tada A. S. puolė prie žmonos, prirėmė jÄ prie krosnies ir tada jis pamatė, kad A. S. rankoje turėjo ne žiebtuvėlį, o peilį. A. S. prirėmė J. V. peilį prie kaklo, jis iÅ¡sigando tokių A. S. veiksmų ir atsistojęs atitraukė su viena ranka A. S. nuo žmonos. A. S. numetė peilį ant stalo ir pabėgo iÅ¡ jų namų.

Matė, kad J. V. ant kaklo nuo pridėto peilio liko žymė. Jis tiksliai negirdėjo, kÄ pridėjęs peilį prie kaklo A. S. sakė jo žmonai (b. l. 59–60); 2018 m. rugpjūčio 26 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu, kuriame apraÅ¡yta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), kur buvo grasinta nukentėjusiajai J. V. jÄ nužudyti. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu buvo paimtas peilis (b. l. 19–28); 2018 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu, kuriame apžiÅ«rėtas ir apraÅ¡ytas peilis (b. l. 30); 2018 m. rugpjūčio 26 d. asmens apžiÅ«ros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiÅ«rint J.

V. kaklÄ , kairėje pusėje matomas paraudimas, patinimas (b. l. 50–54); asmens blaivumo testo rezultatų Å¡aknele, kurioje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., 15.52 val., J. V. buvo nustatytas 1,65 prom. girtumas (b. l. 35); asmens blaivumo testo rezultatų Å¡aknele, kurioje nurodyta, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d., 16.50 val., A. S. buvo nustatytas 0,92 prom. girtumas (b. l. 81). BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

Už tai baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo A. S. kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi A.

S. priremdamas nukentėjusiÄ jÄ J. V. prie krosnies, prie jos kaklo pridėdamas peilį bei žodžiu sakydamas „papjausiu“, grasino pastarÄ jÄ nužudyti, o nukentėjusioji turėjo pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti realiai įvykdytas. Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimÄ ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalto bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Tai, kad kaltinamasis A. S. teismo posėdyje nurodė, kad jis bÅ«damas blaivus pasielgtų taip pat, teismas vertina kritiÅ¡kai, kaip kaltinamojo pastangas suÅ¡velninti savo baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Visuomenėje kylančius konfliktus nėra priimta spręsti smurtaujant ar grasinant, o taip pasielgti asmenis dažniausiai paskatina vartotas alkoholis. Kaltinamasis A. S. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, nurodė, kad susitaikė su nukentėjusiÄ ja J.

V., o nukentėjusioji patvirtino, kad ji kaltinamajam atleido (b. l. 137). Prokurorė, įvertinusi tai, kad kaltinamasis A. S. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ , atsiprašė nukentėjusiosios J. V., susitaikė su ja, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, praÅ¡o atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiÄ ja. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir 2) savo noru atlygino ar paÅ¡alino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ arba susitarė dėl Å¡ios žalos atlyginimo ar paÅ¡alinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusius asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatytas sÄ lygas privalo įvykdyti pats kaltininkas, o teismas turi patikrinti Å¡ių sÄ lygų įvykdymo tinkamumÄ .

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje yra pagrindas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Kaltinamasis A. S. padarė vienÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiÅ¡kai prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiosios J. V. atsiprašė, jie abu susitaikė (b. l. 137), nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, jog civilinio ieÅ¡kinio nereiÅ¡kia, ji atleido kaltinamajam, sutinka, kad kaltinamasis bÅ«tų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.

Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis A. S. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, nes paskutinį kartÄ buvo teistas 2014 metais, bausmę atlikęs (b. l. 67–74), duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo. Å ios aplinkybės rodo, kad padaryta veika ir kaltinamasis A. S. atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sÄ lygas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo iÅ¡reikÅ¡tas pasitikėjimas ir atleidimas yra sÄ lyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Antra, asmuo padaręs Å¡iurkÅ¡tų teisės pažeidimÄ neturi tikėtis iÅ¡vengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevencijÄ ir įtakoti asmens apsisprendimÄ dėl panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje.

Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkcijÄ , todėl pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ gali bÅ«ti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veikÄ padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio veikų darymo ateityje. Siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, kilusius konfliktus spręstu ne smurtaujant ar grasinant panaudoti smurtÄ ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , kurios dydis nustatytinas lygus įstatyme numatytam įmokos minimumui.

Kaltinamajam A. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 105–106), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾intinas teisėtai savininkei J. V. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Civilinis ieÅ¡kinys nepareikÅ¡tas.

Proceso iÅ¡laidų nėra. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, teismas n u s p r e n d ž i a : A. S., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu, A. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondÄ , įpareigojant jÄ sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Ä®moka turi bÅ«ti sumokėta į Teisingumo ministerijos sÄ skaitÄ Nr. LT70 7044 0600 0026 9468, AB SEB bankas, nurodant vardÄ , pavardę ir asmens kodÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam A.

S., jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimÄ dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam A. S., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. KardomÄ sias priemones–dokumentų paėmimÄ , įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti savininkei J. V.. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«muose. Teisėja Sigita Rozgaitė