N-261-726-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N261-726/2012

Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01829-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 39.2.; 45.4.2.; 52.5.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugsėjo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. gruodžio 8 d. priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, kuriame konstatavo, kad A. M. 2010 m. gruodžio 8 d., apie 7.30 val., vairavo automobilį ir nesilaikė kelio ženklo 323 (sukti į kairę draudžiama) reikalavimo, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 2 dalyje ir už šio pažeidimo padarymą paskyrė 80 Lt baudą.

Su šiuo nutarimu A. M. nesutiko ir su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartimi skundžiamą nutarimą panaikino ir grąžino bylą Institucijai tinkamam veikos kvalifikavimui. Teismas nurodė, kad A. M. dėl padaryto teisės pažeidimo administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą priimtas pažeidimo padarymo vietoje. Teismas laikė, kad nurodyta situacija nesuderinama su patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens teisėmis, numatytomis ATPK 272 straipsnyje, nes nubaudimo metu negalėjo būti surašyti visi dokumentai, kuriais grindžiamas kaltinimas, taigi, nubaustasis asmuo neturėjo galimybės susipažinti su bylos dokumentais, duoti paaiškinimus, teikti įrodymų.

II. A. M., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutarimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 35), kuriuo prašė nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi A. M. apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį ir bylą grąžino teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas nutarė bylą grąžinti Institucijai be pagrindo.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo surašytas, o atsižvelgus į ATPK 262 straipsnio nuostatas, nerašyti administracinio teisės pažeidimo buvo galima tik esant visoms šioms sąlygoms: pirma, padarytas ATPK 262 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas; antra, skiriama ne didesnė nei 200 Lt bauda; trečia, asmuo neginčija padaryto KET pažeidimo.

A. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 2 dalį, o tai yra pažeidimas patenkantis į ATPK 262 straipsnio 2 dalyje pateiktą pažeidimų sąrašą. Ginčijamu nutarimu buvo skirta 80 Lt bauda, t. y. neviršijant ATPK 262 straipsnio 2 dalyje nustatytos leistinos baudos dydžio. Tačiau nutarimas skirti baudą patvirtina, kad A. M. nesutiko su padarytu pažeidimu ir tai įrašyta nutarime, kuriuo buvo paskirta nuobauda (b. l. 8). Ši aplinkybė patvirtina, kad nutarimo priėmimo metu asmuo ginčijo KET pažeidimą, todėl pareigūnas vadovaudamasis ATPK 259–260 straipsniais privalėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog pažeidimo, dėl kurio nubaustas A. M., pobūdis lemia tai, kad protokolo, jeigu jis būtų surašytas, turinys iš esmės atitiktų skundžiamą šioje byloje Institucijos nutarimą, o ATPK 272 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens procesinės teisės, turint omenyje tai, jog procesas pirmosios instancijos teisme vertintinas kaip Institucijoje pradėto tąsa, gali būti realizuotos ir teisme, kas šiuo atveju sėkmingai atlikta (b. l. 25–27). Pasirinkta apelianto gynybos taktika patvirtina, jog jokių neaiškumų dėl kaltinimo apimties ir turinio nesat surašytam administracinio teisės pažeidimo protokolui nekilo, todėl nustatytas procesinis pažeidimas – protokolo nesurašymas, skirtingai nei konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismas, nelaikytas pakankamu pagrindu nutarimui naikinti. Padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylą grąžino Institucijai, nes nebuvo nustatytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuotos sąlygos, kurioms esant, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, turi teisę grąžinti bylą Institucijai, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą pažeidimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi patenkino A. M. skundą iš dalies skundą ir pakeitė Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. Z 050885, kuriuo A. M., už pažeidimo, nustatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 80 (aštuoniasdešimties) litų dydžio bauda, ir skyrė mažesnę – 75 (septyniasdešimt penkių) litų baudą.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 68-69) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. M. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą – 75 litų baudą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, kadangi jokio pažeidimo apeliantas nepadarė.

Skunde nurodo, kad 2010 m. gruodžio 8 d., 7 val. ryte, sustojo aikštelėje prie parduotuvės IKI, esančios Druskininkų mieste, Čiurlionio gatvėje. Buvo dar tamsu, automobilių aikštelė buvo pilna nenuvalyto sniego, tad automobilį statydamas tikrai neskubėjo, po to dar 10-15 minučių automobilyje kalbėjosi telefonu. Užrakinęs automobilį, apėjo aplik ir patikrino ar visos durelės užrakintos, tada nuėjo į turgų, esantį šalia. Įėjus į turgų, įvažiavo automobilis, kuris važiavo tiesiai į apeliantą. Atsisukęs pamatė policijos automobilį. Išlipęs policijos pareigūnas pareikalavo apelianto dokumentų. Šis pasiteiravo, kokiu pagrindu. Pareigūnas paaiškino, kad apeliantas pažeidė kelių eismo taisykles, grubiai paprašė dokumentų. Pareigūnas surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, tačiau apeliantas jį pasirašyti atsisakė, kadangi mano, jog jokio pažeidimo nepadarė. Į aikštelę įvažiavo ir jokio tai daryti draudžiančio ženklo nepastebėjo. Neaišku, kaip pareigūnai nustatė, kad apeliantas pažeidė kelių eismo taisykles. Teismui apeliantas pateikė brėžinį, kuriuo paaiškina, kaip jis įvažiavo į aikštelę. T. y. jis į kairę pasuko sankryžoje iš M. K. Čiurlionio gatvės į P. Cvirkos gatvę ir į aikštelę įvažiavo iš P. Cvirkos gatvės. Tuo tarpu ženklas „sukti į kairę draudžiama“ yra įvažiavime iš M. K. Čiurlionio gatvės tiesiai į aikštelę – prieš tai buvusiame įvažiavime. Tokiu būdu apeliantas KET reikalavimų nepažeidė. Prašo teismo peržiūrėti įvykio vaizdo įrašą, nes mano, kad tik taip galima bus įrodyti kad pareigūnai klysta ir elgiasi nesąžiningai. Paaiškina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje nedalyvavo ir prašymų nesiuntė, nes apie teismo posėdį nežinojo. Jokio šaukimo į teismo posėdį negavo. Nurodo, kad šiuo metu niekur nedirba, yra nedarbingas (50 proc. darbingumas), todėl į teismą atvykti būtų problematiška, bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant.

Atsiliepimu (b. l. 74) Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariatas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių kad A. M. padarė jam inkriminuotą KET pažeidimą, o apeliaciniame skunde išdėstytus apelianto motyvus vertina kaip bandymą „išsisukti“ nuo administracinės atsakomybės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302, 226, 232, 2321, 239, 2393, 241, 2411, 2461, 2462, 2467, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 2571, 2601, 2602 straipsniais, dvidešimt trečiuoju1 ir dvidešimt trečiuoju2 skirsniais įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Apelianto administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta dar iki 2011 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis ATPK 292 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2011 m. sausio 1 d., jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyksta iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), padarymo. Šiame straipsnyje numatyta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. su jam inkriminuotu teisės pažeidimu nesutinka ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi iš esmės paliko Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. Z 050885, kuriuo A. M., už pažeidimo, nustatyto ATPK 1241 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 80 (aštuoniasdešimties) litų dydžio bauda, tačiau skyrė mažesnę – 75 (septyniasdešimt penkių) litų baudą.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo savo nutartį ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Apeliantas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį, nepateikė objektyvių duomenų, kodėl, jo nuomone, Vilniaus apygardos administracinis teismas neturėjo pagrindo remtis policijos pareigūnų duotais paaiškinimais. Apeliantas apeliaciniame skunde nepaaiškino, kodėl policijos pareigūnai elgiasi nesąžiningai, gali būti suinteresuoti ir šališki jo atžvilgiu ir žūtbūt siekti jo patraukimo administracinėn atsakomybėn. Todėl nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas skunde pateikia savo įvykio versiją, kurios nepagrindė objektyviais duomenimis. Jo paaiškinimu, A. M. į aikštelę prie parduotuvės įvažiavo ir jokio tai daryti draudžiančio ženklo nepastebėjo, į kairę pasuko sankryžoje iš M. K. Čiurlionio gatvės į P. Cvirkos gatvę ir į aikštelę įvažiavo iš P. Cvirkos gatvės. Tuo tarpu ženklas „sukti į kairę draudžiama“ yra įvažiavime iš M. K. Čiurlionio gatvės tiesiai į aikštelę – prieš tai buvusiame įvažiavime. Apeliantas prašo išreikalauti įvykio vaizdo įrašą, galintį įrodantį jo nurodytas aplinkybes. Tačiau nenurodo šio įrodymo buvimo vietos bei nepagrindžia, kad minėtas įrodymas egzistuoja, todėl toks prašymas vertintinas kaip nepagrįstas ir netenkintinas.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo posėdyje nedalyvavo ir prašymų nesiuntė, nes apie teismo posėdį nežinojo. Jokio šaukimo į teismo posėdį negavo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) (toliau ir – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis numatė, kad parengus bylą nagrinėti teisme, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama asmeniui, dėl kurio surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nukentėjusiam asmeniui, institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusiai institucijai (pareigūnui). Šių subjektų ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Taigi nebuvo reikalaujama, kad nurodytiems asmenims privalomai būtų siunčiami teismo šaukimai.

Bylos medžiaga patvirtina, jog tiek Institucijai, priėmusiai nutarimą A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam A. M. apie Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2011 m. balandžio 27 d. vykusį posėdį buvo pranešta teismo pranešimu, nusiųstu A. M. gyvenamosios vietos adresu (b. l. 48). Tai atitinka minėtą įstatymo nuostatą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs apeliantui nedalyvaujant, pažeidė procesines teisės normas. Be to, tiek 2010 m. gruodžio 8 d. A. M. skunde, tiek apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, kad niekur nedirba, yra nedarbingas (50 proc. darbingumas), todėl į teismą atvykti būtų problematiška, bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Taigi pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuris priimtas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, naikinti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės normas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o apelianto A. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys