2018-07-04 Nr. AB-12603-4-45-3-00171-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4820-261/2018

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00171-2018-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 53.4; 59.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. T. sulaikymo persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Užsieniečių registracijos centras, URC) 2018 m. gegužės 14 d. teikimu Nr. (21/26)-7K-477 (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus, prašydamas pakartotinai svarstyti (duomenys neskelbtini) piliečio T. T. (toliau – ir užsienietis, apeliantas) sulaikymą Užsieniečių registracijos centre bei palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį T. T. Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. rugsėjo 21 d.

2. Paaiškino, kad 2018 m. kovo 21 d. (duomenys neskelbtini) pilietis T. T. buvo sulaikytas pasislėpęs vykstantis krovininiame automobilyje, kurį vairavo Rusijos Federacijos pilietis. Su savimi užsienietis neturėjo jokių būtinų kelionės dokumentų ir privalomos vizos ar leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei Europos Sąjungoje. Pasienio pareigūnų šis užsienietis 2018 m. kovo 22 d. buvo sulaikytas ir dėl jo padarytų nusikalstamų veikų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu užsienietis buvo sulaikytas Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. rugsėjo 21 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Patikrinus Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, duomenų apie užsieniečiui išduotus Lietuvos Respublikos asmens dokumentus ir Lietuvos Respublikoje deklaruotą gyvenamąją vietą nerasta. Taip pat gauta informacija, kad užsienietis nėra įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą bei nėra duomenų apie jo paiešką. Šengeno informacinėje sistemoje nėra paskelbtas įspėjimas dėl jo neįsileidimo. Užsieniečių registracijos centras 2018 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Švedijos Karalystėje su prašymu tarpininkauti (duomenys neskelbtini) ambasadai Švedijos Karalystėje išduodant užsieniečiui grįžimo pažymėjimą. Ambasada 2018 m. balandžio 26 d. informavo, kad asmens tapatybę patvirtinti ir grįžimo dokumentą išduoti galės tik atlikus papildomas apklausas. Būdamas sulaikytas URC, užsienietis 2018 m. balandžio 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu nutarė užsieniečio prašymą nagrinėti iš esmės.

3. Nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas, UTPĮ) 118 straipsnio 1 dalimi, turi būti pakartotinai persvarstytas sprendimas dėl užsieniečio sulaikymo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendime numatytas užsieniečio sulaikymo pagrindas iš dalies išnyko (Įstatymo 113 str. 1 d. 2 p.), tačiau, URC nuomone, užsieniečio asmens tapatybė nėra nustatyta bei egzistuoja kiti Įstatymo numatyti jo sulaikymo pagrindai (UTPĮ 113 str. 4 d. 1, 2 p., 5 d. 8 p.).

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu (b. l. 15–17) Užsieniečių registracijos centro teikimą tenkino – paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą dėl T. T. sulaikymo.

5. Teismas nustatė, kad Vilniaus rajone Lavoriškių pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2018 m. kovo 21 d. patikrinus krovininį automobilį jo priekaboje buvo aptikta užsieniečių grupė, tarp kurių buvo ir asmuo, pasivadinęs T. T.. Užsienietis su savimi jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų neturėjo. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimu, Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kaip neteisėtai esantis Lietuvos Respublikoje, T. T. buvo sulaikytas URC iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Užsienietis kreipėsi dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, o Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. (15/6-14)15PR-71 „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“ nusprendė nagrinėti T. T. prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš esmės bei išduoti T. T. užsieniečio registracijos pažymėjimą. Užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, tačiau pagal UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas, siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę bei išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.).

6. Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju užsieniečio asmenybė nėra nustatyta, o URC atstovė nurodė, kad užsienietis atsisakė pildyti anketą ambasadai dėl jo asmenybės nustatymo, iš užsieniečio asmens byloje esančio apklausos lapo matyti, kad užsieniečio tikslas patekti į geriausią Europos šalį, o Lietuva yra tik tranzitinė šalis, užsieniečio prašymo dėl prieglobsčio pateikimas leidžia daryti prielaidą, kad užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir pateikdamas prieglobsčio prašymą siekia sutrukdyti priimti bei įvykdyti sprendimą grąžinti jį į kilmės šalį. Esant tokioms aplinkybėms yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus.

III. 7. (duomenys neskelbtini) pilietis T. T. apeliaciniame skunde (b. l. 21–25) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Užsieniečių registracijos centro teikimo dėl sulaikymo netenkinti.

8. Nurodo, kad apeliantas, tiek nagrinėjant URC teikimą, tiek šiuo metu turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kadangi Migracijos departamentas 2018 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės. Atsižvelgus į šį statusą, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1–2 punkto, 5 dalies 10 punkto nuostatas.

9. Pažymi, jog sulaikymo pagrindu – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę (pilietybę) – gali būti remiamasi tik tam tikrą laikotarpį, per kurį kompetentingos institucijos turi imtis visų reikiamų priemonių, siekiant išsiaiškinti užsieniečio tapatybę. Nagrinėjamu atveju apeliantas sulaikytas dar nuo 2018 m. kovo 23 d., t. y. jau beveik tris mėnesius, o URC nurodė, jog 2018 m. balandžio 26 d. (duomenys neskelbtini) ambasada Švedijos karalystėje informavo, kad asmens tapatybę galės patvirtinti bei grįžimo dokumentus išduoti tik atlikus papildomas apklausas. Apeliantas atsisakė pildyti nurodytas apklausos formas, kadangi nėra suinteresuotas būti grąžintas į savo kilmės valstybę, dėl ko ir pateikė prieglobsčio prašymą Lietuvos Respublikoje. Nors URC privalo imtis visų įmanomų priemonių išsiaiškinti asmens tapatybę, tačiau duomenų, kad būtų ėmęsis bent kokių nors veiksmų nuo 2018 m. balandžio 26 d. apelianto tapatybei nustatyti, byloje nepateikė. Kita vertus, apeliantas, bendradarbiaudamas su kompetentingomis institucijomis, savo tapatybę patvirtinančius dokumentus (kopijas, kurias atsiuntė artimieji) pateikė Migracijos departamentui, todėl URC, bendradarbiaudamas su Migracijos departamentu, turėjo galimybę užtikrinti minėtų dokumentų vertimą į lietuvių kalbą bei nustatyti asmens tapatybę. Kadangi prieglobsčio prašytojų galimybės pateikti įrodymus yra ribotos, vien faktas, jog URC neužtikrina minėtų dokumentų, patvirtinančių užsieniečio tapatybę, gavimo, nėra tinkamas pagrindas taikyti UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 1 punktą kaip sulaikymo pagrindą. Šiuo atveju Migracijos departamento turima apelianto asmens byla patvirtina jo asmens tapatybę.

10. Teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog apelianto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai dar nėra išsiaiškinti, tačiau tai nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Taip pat turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Teismo sprendime išvada, jog užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais, grindžiama tuo, jog užsienietis atsisakė pildyti anketą ambasadai dėl jo asmens tapatybės nustatymo. Kadangi šiuo atveju apeliantas nebuvo suinteresuotas grįžti į kilmės valstybę, natūralu, jog pasinaudojo teise atsisakyti pildyti šią anketą. Taip pat, vos tik gavęs jo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, juos pateikė Migracijos departamentui, o tai pagrindžia tiek jo bendradarbiavimą su kompetentingomis institucijomis, tiek jo suinteresuotumą padėti nustatyti jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju teismas tik formaliai konstatavo apelianto nebendradarbiavimą su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

11. Užsienietis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, prašydamas apeliacinį procesą pagal jo apeliacinį skundą nutraukti.

12. Užsieniečio teigimu, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl jo ((duomenys neskelbtini) piliečio T. T.) sulaikymo persvarstymo, ir pakeitė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. kovo 23 d. sprendimą dėl apelianto sulaikymo Užsieniečių registracijos centre bei pritaikė jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2018 m. rugsėjo 21 d. Taigi išnyko ginčo dalykas.

13. Apeliantas nurodė, kad jam yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje apeliacinį skundą padavusiam asmeniui yra suteikta teisė atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, apeliantui yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės – atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, t. y. apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės, apeliacinio proceso nutraukimas šiuo atveju kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, nusprendžia atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti, o apeliacinį procesą nagrinėjamoje byloje nutraukti (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio T. T. atsisakymą nuo apeliacinio skundo priimti.

Apeliacinį procesą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio T. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio T. T. sulaikymo persvarstymo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė