dcd93c7b-560d-41de-b35f-2a5058bcbe65 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėja A                                                                                                                               Pranešėja A.Ikasalienė                                                                     Baudžiamoji byla Nr. 1A-172/2013Teisėja D.

Mickevičienė                                                   Teisminio proceso Nr. 1-03-3-00029-2012-3                                   Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2., 1.1.7.2.5., (S) 1.2.4.8.1.,1.2.4.8.2., 2.9.10.,2.4.6.3.3.;2.4.7.;                                                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS                                                         N U T A R T I S                                             LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                2013 m. birželio 20 d.                                                                       Vilnius              Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Angelės Ikasalienės,teisėjų Vitalijos Norkūnaitės, Algimanto Valantino,sekretoriaujant Linai Butkuvienei,dalyvaujant nukentėjusiajai J.

K.,jos atstovui adv. RamÅ«nui Vanagui,nuteistajam E. K.,jo gynėjui advokatui Albertui Pocevičiui,specialistui V. K.,vertėjai V. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant bendrauti su J.

K., gyvenančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,                                                                       n u s t a t ė:            E. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-23 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie buto Nr. 4, kieme, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtÄ , konfliktavo su J.

K. dėl žemės; konflikto metu E. K. po pareikÅ¡tų įvairių grasinimų, kad J. K. gyvenimas baigsis blogai, kad jai už tai klius, tyčia jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais E. K. sukėlė jai fizinį skausmÄ . Be to, E. K., tęsdamas savo veikÄ , 2012-01-17 apie 12 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po įžeidinėjimų ir grasinimų žodžiu, tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J. K., dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir nugara atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , dėl to jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – iÅ¡teisinti E. K. neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.Dėl 2011-12-23 veikos: pasak apelianto, teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog E. K. sudavė nukentėjusiajai per galvÄ .

Teismas savo iÅ¡vadÄ dėl Å¡io įvykio buvimo grindžia prielaida (spėlione), kad E. K. sudavė nukentėjusiajai per galvÄ . Tuo tarpu nuosprendis turi bÅ«ti pagrįstas faktais, o ne prielaidomis (spėlionėmis). Apeliantas nurodo, kad tuo atveju, kai E. K. kaltės nepripažįsta, o byloje nėra jo kaltę dėl 2011-12-23 veikos patvirtinančių įrodymų, negalima apkaltinamÄ jį nuosprendį remti vien tik nukentėjusiosios parodymais. Pasak apelianto, nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi.

Apeliantas nurodo, kad visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, todėl teismo iÅ¡vada, kad E. K. 2011-12-23 apie 14 val. padarė veikÄ , numatytÄ BK 140 str. 1 d., yra nepagrįsta. Dėl 2012-01-17 veikos: apeliantas nurodo, kad nukentėjusiosios parodymai yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi, ikiteisminio tyrimo metu ir apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji nurodė skirtingus konfliktų motyvus. Dėl specialisto iÅ¡vados apeliantas nurodo, kad ji neįrodo nuteistojo dalyvavimo darant apraÅ¡ytÄ veikÄ .

Specialisto iÅ¡vada tik įrodo, kad 2012-01-26 ant nukentėjusiosios yra poodinė kraujosruva 10x8 cm dydžio. Tuo tarpu, kaip matyti iÅ¡ tos pačios Specialisto iÅ¡vados, 2012-01-18 VÅ¡Ä® Centro poliklinikos asmens sveikatos istorijos, nukentėjusiosios kairės alkÅ«nės sÄ nario srityje aptikta poodinė hematoma apie 3x3 cm; judesiai per alkÅ«nės sÄ narį norma; skausmas stuburo juosmeninėje dalyje nedidelis; dgn.: kairės alkÅ«nės sÄ nario sumuÅ¡imas, stuburo juosmeninės dalies sumuÅ¡imas, osteochondrozė, spondiliozė.

Pasak apelianto, teismas, vertindamas Specialisto iÅ¡vadÄ , neatkreipė dėmesio į poodinių kraujosruvų dydžio skirtumÄ : 2012-01-18 nustatyta 3x3 cm dydžio, o 2012-01-29 – 10x8 cm dydžio. Anot apelianto, poodinė kraujosruva negalėjo per 9 dienas iÅ¡augti į ilgį 7 cm ir į plotį 5 cm. Todėl Specialisto iÅ¡vada, kad J. K. 10x8 cm poodinė kraujosruva galimai padaryta nurodytu laiku (2012-01-17), yra nepagrįsta, teismas be pagrindo pripažino Specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯rodymu ir juo rėmėsi.

Apeliantas nurodo, kad jis neigė savo kaltę ir bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo aplinkybę, kad 2012-01-17, kai, anot nukentėjusiosios jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nebuvo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o buvo Trakų r., Senų Trakų sen., (duomenys neskelbtini). Å iÄ aplinkybę apeliantas įrodinėjo liudytojos G. K. (nuteistojo žmonos) parodymais. Pasak apelianto, Å¡ios liudytojos parodymai yra nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.

Teismo padaryta iÅ¡vada, kad liudytojos G. K. parodymai vertintini kritiÅ¡kai, nes ji yra kaltinamojo žmona ir suinteresuota bylos baigtimi, yra nepagrįsta. Kaip teigia apeliantas, nukentėjusioji taip pat yra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau jos parodymais teismas vadovavosi. Vertindamas liudytojos parodymus teismas privalėjo patikrinti parodymų tikrumÄ . Apeliantas nurodo, kad bylos medžiaga neduoda pagrindo abejoti liudytojos parodymais, todėl jos parodymai buvo atmesti nepagrįstai. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pirmame teismo posėdyje kaltinamasis nenurodė, kad bÅ«tų kviečiamas liudytojas, galėjęs patvirtinti, kad 2012-01-17 kaltinamasis buvo namuose, o pažįstamas asmuo padėjo jam ruoÅ¡ti malkas. 2012-10-23 teismo posėdžio metu apelianto advokatas pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ apklausti liudytojÄ R.

R., kuris patvirtintų, kad 2012-01-17 jis kartu su E. K., jo namuose Trakų rajone, skaldė malkas. Teismo posėdyje apeliantas nuteistasis E. K. ir jo gynėjas apeliacinį skundÄ prašė tenkinti, praÅ¡ymo dėl R. R. Å¡aukimo į teismo posėdį liudytoju atsisakė. Nukentėjusioji J. K. ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas, jo ribose, tenkintinas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis E. K. atžvilgiu keistinas dėl teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 3 p.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punkte teismams iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo iÅ¡vadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimo grindė prielaidomis.          E. K. nuteistas pagal BK 140 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-12-23 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie buto Nr. 4, kieme, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtÄ , konfliktavo su J.

K. dėl žemės; konflikto metu E. K. po pareikÅ¡tų įvairių grasinimų, kad J. K. gyvenimas baigsis blogai, kad jai už tai klius, tyčia jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais E. K. sukėlė jai fizinį skausmÄ . Be to, E. K., tęsdamas savo veikÄ , 2012-01-17 apie 12 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po įžeidinėjimų ir grasinimų žodžiu, tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J. K., dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir nugara atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , dėl to jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.        Dėl 2011-12-23 epizodo       Privataus kaltinimo skunde nukentėjusioji J.

K. nurodžiusi, kad 2011-12-23 apie 14 val. kieme prie buto Nr. 4 (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. K. panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtÄ Ä—mė su ja konfliktuoti dėl žemės. Konflikto metu E. K. po pareikÅ¡tų įvairių grasinimų (kad nukentėjusiajai gyvenimas baigsis blogai, kad jai klius ir t.t.) tyčia rankomis paėmęs nukentėjusiajai J. K. už striukės atlapų, pradėjo jÄ kratyti bei stumdyti, po to rankos delnu sudavė nukentėjusiajai per galvÄ dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant žemės ir prarado sÄ monę, nes nieko nebeatsiminė, kuo E. K. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ (b.l.1).     Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji apie šį įvykį paaiÅ¡kino, kad E. K. jÄ užpuolė, nuplėšė striukę, sudavė jai per galvÄ delnu ir ji prarado sÄ monę.

Buvo sužeistos akys, gydosi. Pargriuvo nuo smÅ«gio. E. K. nutraukė striukę, dar bandė stumdyti (b.l. 47).     Kaltinamasis E. K. savo kaltės dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo J. K. 2011-12-23 nepripažino. Apklaustas pirmosios instancijos teisme E. K. patvirtino, kad 2011-12-23 buvo susitikęs su J. K. kieme prie namo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo atvykęs pas čia gyvenančiÄ motinÄ . Su J. K. susitiko eidamas malkų, tarp jų buvo tik žodinis konfliktas, J.

K. jį užgauliojo. Nenorėdamas konfliktų, greičiau pasitraukė į butÄ . Po 15-20 min. atvyko policija, jį apklausė, po to policijos pareigÅ«nai nuėjo pas J. K. (b.l.48).     Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis neneigia, kad tarp jo ir J. K. yra konfliktai, tačiau byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, kad 2011-12-23 kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai per galvÄ ir jai pargriuvus prarado sÄ monę, tačiau tikėtina, kad nukentėjusiÄ jÄ kivirčo metu kaltinamasis, bÅ«damas fiziÅ¡kai stipresnis, pastÅ«mė, nukentėjusiajai pargriuvus buvo sukeltas fizinis skausmas.     Apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ pirmos instancijos teismo iÅ¡vadÄ laiko nepagrįsta, tai – teismo spėjimas, kad nukentėjusiÄ jÄ kivirčo metu kaltinamasis, bÅ«damas fiziÅ¡kai stipresnis, pastÅ«mė, nukentėjusiajai pargriuvus buvo sukeltas fizinis skausmas.

Nukentėjusioji nei skunde, nei apklausta teisme nenurodžiusi, kad kaltinamasis bÅ«tų jÄ pastÅ«męs, nuo ko ji nukritusi, bei pajutusi skausmÄ . Nukentėjusioji J. K. kategoriÅ¡kai teigusi, kad nukritusi nuo kaltinamojo jai delnu suduoto smÅ«gio į galvÄ . Vienok, teismas teisingai pripažino, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis 2011-12-23 nukentėjusiajai bÅ«tų sudavęs tokį smÅ«gį.             Vadovaujantis BPK 301 str. 1 d. apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas kaltinamojo kaltės dėl nukentėjusiosios nurodytos 2011-12-23 veikos nepagrindė įrodymais.           BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Å i nuostata iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijÄ . Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principÄ , kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamÄ jÄ bylÄ , bÅ«tų vertinamos kaltinamojo naudai.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grįstas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvių įrodymų, kad 2011-12-23 nukentėjusioji bÅ«tų nukritusi kaltinamajam jÄ pastÅ«mus, todėl Å¡is kaltinimas iÅ¡ nuosprendžio Å¡alintinas.         Dėl 2012-01-17 epizodo        Pirmos instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustatė, kad E. K., tęsdamas savo veikÄ , 2012-01-17 apie 12 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po įžeidinėjimų ir grasinimų žodžiu, tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J.

K., dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir nugara atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , dėl to jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å i E. K. veika kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d.      Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami, remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BÅ«tina sÄ lyga, vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmos instancijos teismas Å¡iame epizode įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo iÅ¡vadas, iÅ¡dėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė bÅ«tent iÅ¡samia įrodymų visumos analize bei iÅ¡dėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

       Pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl E. K. kaltės, 2012-01-17 padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo iÅ¡vados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.       Kolegijos nuomone, pirmos instancijos teismas Å¡iame epizode iÅ¡tyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, jais remdamasis padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis E. K. 2012-01-17 apie 12 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po įžeidinėjimų ir grasinimų žodžiu, tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ J.

K., dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir nugara atsitrenkė į bordiÅ«rÄ , dėl to jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Å i E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d. Apelianto teiginį, kad nusikalstamos veikos jis nepadarė, nurodytu metu įvykio vietoje nebuvo, paneigia baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kuriuos pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir pripažino įrodymais: nukentėjusiosios J. K. parodymus, bei specialisto iÅ¡vadÄ , kuri pagrįsta apžiÅ«ra ir medicininiais dokumentais.         Nukentėjusioji J.

K. privataus kaltinimo skunde nurodė, kad 2012 m. sausio 17 d. apie 12 val. kieme, es. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, E. K. po įžeidinėjimų ir grasinimų žodžiu, tyčia rankomis pastÅ«mė nukentėjusiÄ jÄ , dėl ko ji pargriuvo ant žemės ir nugara atsitrenkė į bordiÅ«rÄ . Dėl Å¡io įvykio 2012-01-26 kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ (b.l.1). Apklausta teisme nukentėjusioji patvirtino, kad 2012-01-17 iÅ¡ malkinės nešėsi malkas, E. K. tuo metu Å¡lavė takelius ir stipriai jÄ pastÅ«mė, ji pargriuvo ant bordiÅ«ro, jai buvo sužalota nugara ir ranka, buvo didelės mėlynės, jaučia rankos skausmus (b.l. 47). 2012-01-26 specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 212/12 (01) nurodyta, kad J.

K. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012-01-17), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 8-9).         Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas be pagrindo pripažino Specialisto iÅ¡vadÄ Ä¯rodymu ir juo rėmėsi. Atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iÅ¡ tos pačios Specialisto iÅ¡vados, 2012-01-18 VÅ¡Ä® Centro poliklinikos nukentėjusiosios asmens sveikatos istorijos, nukentėjusiosios kairės alkÅ«nės sÄ nario srityje aptikta poodinė hematoma apie 3x3 cm, o specialisto apžiÅ«ros metu 2012-01-26 poodinė kraujosruva 10x8 cm dydžio.

Apelianto nuomone per šį laikotarpį : nuo 2012-01-18 iki 2012-01-26 poodinė kraujosruva negalėjo taip padidėti. Å is apelianto argumentas nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje paneigtas tyrimÄ atlikusio specialisto V. K. paaiÅ¡kinimais ir liudytojos gydytojos G. Å ., kuri 2012-01-18 poliklinikoje apžiÅ«rėjo nukentėjusiÄ jÄ , parodymais. Liudytoja gydytoja G. Å . nurodė, kad kraujosruvos dydžio tiksliai liniuote nematavo, jos dydį nustatė iÅ¡ akies. Kraujosruva buvo mėlynos spalvos.

Specialistas teismo medicinos ekspertas V. K. nurodė, kad kraujosruva galėjo padidėti iki jo iÅ¡vadoje nurodyto dydžio, kraujosruvos spalva buvo blyÅ¡kiai murzinai gelsva. Kolegijos nuomone, abejoti specialisto iÅ¡vada nėra pagrindo.        Pirmos instancijos teismas pagrįstai kaltinamojo aiÅ¡kinimÄ , kad 2012-01-17 jis nebuvo susitikęs su nukentėjusiÄ ja J. K. ir jos nesužalojęs, vertino kritiÅ¡kai kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės, ir paneigtÄ nukentėjusios nuosekliais ir neprieÅ¡taringais parodymais, bei 2012-01-26 specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad J.

K. padaryta poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2012-01-17), paveikus kietu buku daiktu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 8-9). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo sutuoktinės liudytojos G. K., aiÅ¡kinusios, kad 2012-01-17 vyras niekur nebuvo iÅ¡vykęs, buvęs namuose, parodymais, vertino juos kritiÅ¡kai, kadangi liudytoja kaip kaltinamojo sutuoktinė yra suinteresuota bylos baigtimi. Be to, iÅ¡ jos parodymų pirmos instancijos teisme matyti, kad ji nebuvo namuose visÄ dienÄ , buvo iÅ¡vykusi, todėl, kolegijos vertinimu, negalėjo matyti, ar vyras nebuvo iÅ¡vykęs (b.l.68).

Liudytoja G. K. rėmėsi kitu asmeniu – R. R., kuris, jos aiÅ¡kinimu, 2012-01-17 buvęs pas juos visÄ dienÄ , padėjęs vyrui ruoÅ¡ti malkas, tačiau apeliantas atsisakė savo praÅ¡ymo Å¡aukti šį asmenį liudytoju.        Apelianto pateikta pažyma apie hidrometeorologines sÄ lygas , kurioje nurodyta informacija apie vidutinį sniego storį meteorologinėje aikÅ¡telėje, remiantis Vilniaus meteorologijos stoties duomenimis nuo 2011-12-23 iki 2012-01-17 neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamu nuosprendžiu nustatytas aplinkybes.         Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismo nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais, vieni kitus papildo ir nustatytomis aplinkybėmis neabejotinai patvirtinta, jog E. K. 2012-01-17 padarė jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

        PaÅ¡alinus iÅ¡ nuosprendžio dalį kaltinamajam inkriminuotos veikos, bausmė E. K. nekeičiama. Pagal BK 140 str. 1 d. E. K. nuteistas laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikÄ be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždraudžiant bendrauti su J. K., gyvenančia (duomenys neskelbtini), Vilniuje.       Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė, kad kaltinamasis neteistas, turi Å¡eimÄ , administracine tvarka nebaustas, jo darbingumo lygis 40%.

E. K. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra. Nuteistajam paskirtos bausmės dydis artimas minimaliam, bausmė nėra per griežta sumažinus nusikalstamos veikos apimtį.         Dėl procesinių iÅ¡laidų        Apeliantas pateikęs praÅ¡ymÄ pripažinti E. K. advokatui sumokėtÄ atlyginimÄ už teisines paslaugas proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ nukentėjusiosios E. K. naudai.        PraÅ¡ymas dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo negali bÅ«ti tenkinamas, Baudžiamojo proceso kodekso VIII skyriaus normos, reglamentuojančios proceso iÅ¡laidas ir jų atlyginimÄ , nenumato kaltinamajam jo turėtų iÅ¡laidų advokatui atlyginimo, priėmus apkaltinamÄ jį nuosprendį.        Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,                                                                  n u t a r ė:       Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti:       PaÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies E. K. nuteisimÄ už tai, kad jis 2011-12-23 apie 14 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prie buto Nr. 4, kieme, panaudodamas fizinį ir psichologinį smurtÄ , konfliktavo su J.

K. dėl žemės; konflikto metu E. K. po pareikÅ¡tų įvairių grasinimų, kad J. K. gyvenimas baigsis blogai, kad jai už tai klius, tyčia jÄ pastÅ«mė, dėl ko nukentėjusioji pargriuvo ant žemės, tokiais savo veiksmais E. K. sukėlė jai fizinį skausmÄ .     KitÄ nuosprendžio dalį, apeliacinio skundo ribose, palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                            Angelė Ikasalienė Teisėjai                                                                                                             Vitalija NorkÅ«naitė                                                                                                                                                                                Algimantas Valantinas             Â