dcd88a77-8ba6-40bd-85d3-fe7bf9eb0e3c · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedjis neįvykdÄ Ä¯statymuose nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidÄ bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, 2) yra padaryta turtinÄ ir (ar) neturtinÄ Å¾ala;
Legislator headnote
AI generateddcd88a77-8ba6-40bd-85d3-fe7bf9eb0e3c · Kauno apygardos teismas: Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:IeÅ¡kovÄ Ä¯rodÄ bylÄ nagrinÄjusiam teismui atsakovo neteisÄtus veiksmus, žalÄ bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.BylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagal vidinį įsitikinimÄ padarÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodytos visos deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos ir yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti žalos atlyginimÄ .
Full text
CivilinÄ byla Nr. e2A-218-896/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02007-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.2.17. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas Tomas Romeika,teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovo N. P. apeliacinį skundÄ dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį atsakovui N. P. dÄl žalos atlyginimo.
TeisÄjas n u s t a t Ä : GinÄo esmÄ IeÅ¡kovÄ nurodÄ, kad 2016 m. sausio 29 d. adresu Sodų bendrijoje â(duomenys neskelbtini)â, (duomenys neskelbtini), MarijampolÄs sav., buvo apgadintas G. B. priklausantis turtas (namo siena), kuris buvo apdraustas AB âLietuvos draudimasâ. DÄl Å¡io įvykio ieÅ¡kovas (draudikas) iÅ¡mokÄjo draudÄjui G. B. 520,63 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už apgadintÄ namų turtÄ , t. y. 420,63 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už namo sienos atstatymo iÅ¡laidas, paskaiÄiuotas pagal Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-708 âApie statinių statybos skaiÄiuojamų kainų nustatymo normatyvusâ patvirtintÄ âSistelaâ programÄ sÄ matoms sudaryti, o 100,00 Eur už sugadintÄ lango rÄmÄ .
DÄl įvykio, kurio metu buvo apgadintas G. B. priklausantis turtas, MarijampolÄs apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas dÄl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo bei įtarimai pareikÅ¡ti N. P.. 2016 m. kovo 21 d. Kauno apygardos prokuratÅ«ros MarijampolÄs apylinkÄs prokuratÅ«ros nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes veika, numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje, nagrinÄtina privataus kaltinimo tvarka. IeÅ¡kovei, iÅ¡mokÄjusiai draudimo iÅ¡mokÄ , pagal CK 6.1015 straipsnį pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, todÄl ieÅ¡kovÄ praÅ¡Ä teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 420,63 Eur žalos atlyginimo už apgadintÄ namo sienÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas â 15 Eur žyminio mokesÄio ir 70 Eur už advokato teisinÄ pagalbÄ .
IeÅ¡kovÄ ieÅ¡kinio reikalavimo dÄl 100,00 Eur priteisimo už sugadintÄ lango rÄmÄ atsisakÄ. Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodÄ, kad atliktas ikiteisminis tyrimas jo (atsakovo) kaltu nepripažino, o pats nukentÄjusysis G. B. privataus kaltinimo tvarka dÄl jo turto sužalojimo į teismÄ nesikreipÄ, prokuratÅ«ros nutarimo neskundÄ. G. B. policijos pareigÅ«nams nepateikÄ ant namo esanÄių vaizdo kamerų ir akmenų (plytų), kuriais, kaip teigia, buvo apmÄtytas jo namas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas 2017 m. spalio 6 d. sprendimu bylÄ dalyje dÄl 100,00 Eur žalos atlyginimo už sugadintÄ lango rÄmÄ priteisimo nutraukÄ, likusioje dalyje ieÅ¡kinį tenkino, priteisÄ iÅ¡ atsakovo N. P. ieÅ¡kovei AB âLietuvos draudimasâ 420,63 Eur žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme - 2017 m. balandžio 18 d., iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 68,67 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo N. P. valstybei priteisÄ 19,88 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovÄ AB âLietuvos draudimasâ ir G.
B. 2015 m. spalio 3 d. sudarÄ bÅ«sto draudimo sutartį, kuria nuo 2015 m. spalio 30 d. iki 2016 m. spalio 29 d. buvo apdrausti draudÄjui G. B. priklausantys pastatai, esantys adresu Sodų bendrija â(duomenys neskelbtini)â skl. 34 (duomenys neskelbtini) ir sen., MarijampolÄs sav. (Å¡io objekto adresas pakeistas į ((duomenys neskelbtini), MarijampolÄs sav.). IÅ¡ Turto sunaikinimo, sugadinimo akto ir jo priedo nustatÄ, kad 2016 m. sausio 29 d. buvo apgadintas G. B. priklausantis turtas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. kaimynas apmÄtÄ namÄ akmenimis, ko pasÄkoje buvo pažeista iÅ¡orinÄ siena: pažeistos, sulaužytos apdailos plastikinÄs dailylentÄs (reikia keisti); pažeista, sugadinta apÅ¡iltinimo medžiaga, izoliacinÄ plÄvelÄ (reikia keisti).
Akte nurodyta, jog, kadangi iÅ¡orinÄ sienos apdaila sumontuota 2006 m., nÄra galimybÄs pakeisti atskiras lenteles, reikia keisti visÄ plotÄ . IeÅ¡kovÄ Å¾alos byloje Nr. 1677597 2016 m. balandžio 21 d. draudimo iÅ¡mokos apskaiÄiavimu nustatÄ 420,63 Eur tiesiogines namo sienos atstatymo iÅ¡laidas, kurios ir sudarÄ draudÄjui G. B. 2016 m. balandžio 22 d. iÅ¡mokÄtÄ draudimo iÅ¡mokÄ . Kauno apygardos MarijampolÄs apylinkÄs prokuratÅ«ra 2016 m. kovo 21 d. nutarimu nutraukÄ ikiteisminį tyrimÄ , nustatÄ, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05323-16 buvo pradÄtas gavus 2016 m. vasario 2 d.
G. B. pareiÅ¡kimÄ , jog 2016 m. sausio 29 d., apie 00:20 val., jam bÅ«nant namuose SB â(duomenys neskelbtini)â (duomenys neskelbtini), MarijampolÄs sav., N. P. apgadino namo sienÄ , padarydamas G. B. 3 000 Eur turtinÄ Å¾alÄ . NukentÄjusysis G. B. teigÄ, kad sienÄ akmenimis sugadino kaimynas N. P.. Å iuos nukentÄjusiojo parodymus patvirtino liudytojas G. K.. Apklaustas įtariamuoju N. P. kaltÄs nepripažino. Ikiteisminis tyrimas buvo pradÄtas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta vieÅ¡osios tvarkos sutrikdymo požymių.
N. P. veika, sugadinant G. B. namo sienÄ , nesukÄlÄ BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytų pasekmių, taÄiau turi požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (tyÄinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas). Bendra tvarka pradÄtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05323-16 buvo nutrauktas, kadangi turto sunaikinimas ar sugadinimas pagal BPK 407 straipsnį, 417 straipsnį priskiriamas prie privataus kaltinimo bylų, dÄl kurių ikiteisminis tyrimas neatliekamas. NukentÄjusiajam G. B. iÅ¡aiÅ¡kintina teisÄ kreiptis į MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismÄ privataus kaltinimo tvarka.Teismas, įvertinÄs bylos duomenis, sprendÄ, kad atsakovo veiksmai - akmenų mÄtymas į namo sienÄ , yra neteisÄti ir sudaro pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, kad tarp tokių atsakovo neteisÄtų veiksmų ir namo savininkui (draudÄjui) G.
B. padarytos žalos yra priežastinis ryÅ¡ys. Apdrausto sužaloto turto savininkui (draudÄjui) G. B. ieÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo 420,63 Eur draudimo iÅ¡mokÄ už sugadintÄ namo sienÄ , paskaiÄiuotÄ pagal pateiktÄ lokalinÄ sÄ matÄ , todÄl ieÅ¡kovei (draudikui), iÅ¡mokÄjusiai draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisÄ reikalauti iÅ¡moktų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.          Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas N. P., atstovaujamas advokatÄs Vilijos KavaliauskienÄs, praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nevisapusiÅ¡kai iÅ¡tyrÄ bylos faktines aplinkybes. Atsakovas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinÄjimo metu nurodÄ, kad į G. B. gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), MarijampolÄs sav., jokių akmenų nemÄtÄ ir jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarÄ. Nurodytu laiku atsakovas buvo savo namuose. Atsakovas praÅ¡Ä teismo apklausti liudytojais atsakovo brolį S. P. ir motinÄ D.
P., taÄiau teismas Å¡ių liudytojų neapklausÄ. G. B. nesikreipÄ Ä¯ teismÄ privataus kaltinimo tvarka ir neįrodinÄjo atsakovo kaltÄs, nors Å¡i teisÄ jam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta. Teismas, priimdamas sprendimÄ , vadovavosi tik G. B. ir G. K., kurie yra draugai, parodymais. G. K., kaip draugas, buvo suinteresuotas duoti G. B. naudingus parodymus. Be to, Å¡ių liudytojų parodymai skyrÄsi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme atsakovas nurodÄ, kad ant G. B. namo yra pritvirtintos vaizdo kameros, jo namas yra prijungtas prie apsaugos sistemos, taÄiau teismas Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino.
Teismas nesiaiÅ¡kino, ar G. B. teisÄtai buvo iÅ¡mokÄta 420,63 Eur suma, kadangi pagal lokalinÄ sÄ matÄ darbai nebuvo atlikti, plastikinÄse lentelÄse skylÄs buvo uždegtos tik toje vietoje skylÄs dydžio plastikinių lentelių dalimis, nekeiÄiant visų plastikinių lentelių, neardant karkasinių sienų. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį grindÄ pateikta lokaline sÄ mata ir vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklÄmis Nr. 067, kurių 3.3 punkte numatyta, kad draudimo iÅ¡moka apskaiÄiuojama atsižvelgiant į pastato nusidÄvÄjimÄ .
Turto sunaikinimo, sugadinimo akto priede nurodyta, kad iÅ¡orinÄs sienos apdaila sumontuota 2006 m. Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas neįvertino. IeÅ¡kinys teismui paduotas palimai praleidus CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kadangi ikiteisminis tyrimas dÄl N. B. (taip nurodyta nutarime) nutrauktas 2016 m. kovo 21 d., o ieÅ¡kinys teismui dÄl žalos atlyginimo paduotas tik 2017 m. balandžio 14 d. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovÄ AB âLietuvos draudimasâ, atstovaujama advokato Tado Dumbliausko, praÅ¡o MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , atsakovo apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei visas patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.
Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai:IeÅ¡kovÄ Ä¯rodÄ bylÄ nagrinÄjusiam teismui atsakovo neteisÄtus veiksmus, žalÄ bei priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos.BylÄ nagrinÄjÄs pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kino bylos aplinkybes, įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir pagal vidinį įsitikinimÄ padarÄ iÅ¡vadÄ , kad įrodytos visos deliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos ir yra pagrindas ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteisti žalos atlyginimÄ .
Apeliaciniame skunde atsakovas reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį. Tokio praÅ¡ymo neteikÄs pirmosios instancijos teismui, atsakovas neturi teisÄs reikalauti taikyti senatį apeliacinÄs instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas nenagrinÄjo aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kinio senaties terminu. TeisÄjas k o n s t a t u o j a : ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.
Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinÄje byloje absoliuÄių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisÄtumÄ ir pagrįstumÄ .              DÄl įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme Apeliantas teigia, jog byla buvo iÅ¡nagrinÄta nevisapusiÅ¡kai, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neapklausÄ atsakovo nurodytų liudytojų bei neiÅ¡reikalavo vaizdo įrašų.
Su Å¡iais argumentais nesutiktina. PažymÄtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylÄ norimus pateikti įrodymus, todÄl Å¡ie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 str. SprÄsdamas praÅ¡ymÄ dÄl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali bÅ«ti liudytojas (CPK 189 str.), ar praÅ¡ymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 str.), ar liudytojas galÄs nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 str.), ar turinÄios reikÅ¡mÄs bylai aplinkybÄs gali bÅ«ti įrodinÄjamos liudytojų parodymais (CPK 197 str. 2 d.), ar praÅ¡ymas galÄjo bÅ«ti pateiktas anksÄiau, o jo vÄlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinÄjimÄ (CPK 181 str. 2 d.) ir kitas aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. liepos 4 d. nutartis c.b.
Nr. 3K-3-365/2014). ApeliacinÄs instancijos teismas, sprÄsdamas ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas neapklausÄ liudytojų ir neiÅ¡sprendÄ klausimo dÄl kitų įrodymų iÅ¡reikalavimo, pažymi, kad atsakovas praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus D. P. ir S. P. ir iÅ¡reikalauti vaizdo įraÅ¡us iÅ¡reiÅ¡kÄ 2017 m. gegužÄs 29 d. parengiamajame teismo posÄdyje. Teismas patenkino atsakovo praÅ¡ymÄ apklausti liudytojus. Liudytojai buvo Å¡aukiami į teismo posÄdį (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t. 1, b.l. 160-163), taÄiau dÄl nežinomų priežasÄių į teismo posÄdį neatvyko.
Atsakovas N. P. dÄl nežinomų priežasÄių į teismo posÄdį neatvyko, apie teismo posÄdžio laikÄ ir vietÄ informuotas tinkamai (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t. 1, b.l. 164-165). ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, laikydamasis proceso teisÄs normų ir nenukrypdamas nuo teismų praktikos, pagrįstai neapklausÄ atsakovo praÅ¡ytų apklausti liudytojų bei nesprendÄ klausimo dÄl vaizdo įraÅ¡o iÅ¡reikalavimo, nes atsakovas teismo posÄdyje nedalyvavo, praÅ¡ymo apklausti liudytojus ir iÅ¡reikalauti vaizdo įraÅ¡us nepalaikÄ, pirmame parengiamajame teismo posÄdyje nenurodÄ, kokias aplinkybes galÄtų paaiÅ¡kinti liudytojai, kuriuos jis praÅ¡o apklausti.
Atsakovui nedalyvaujant procese, byloje nesant vieÅ¡o intereso, teismas neturi pareigos savo inciatyva rinkti įrodymus. DÄl ginÄo esmÄs 13. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas Civilinio kodekso (toliau â CK) 6.1015 straipsnio pagrindu. IeÅ¡kovÄ AB âLietuvos draudimasâ, pripažinusi 2016 m. sausio 29 d. įvykį draudžiamuoju įvykiu, atlygino G. B. padarytÄ Å¾alÄ . Manydama, kad dÄl žalos atsakingas atsakovas N. P., nes ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-05323-16 įtarimai dÄl veikos padarymo buvo pareikÅ¡ti N. P., pareiÅ¡kÄ jam reikalavimÄ dÄl 520,63 Eur žalos atlyginimo.
Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžianÄių atsakovo kaltÄ, todÄl ieÅ¡kovei įrodžius atsakovo neteisÄtų veiksmus (kaltÄ), žalos dydį ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos, skundžiamu sprendimu ieÅ¡kinį patenkino.14. NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovÄ AB âLietuvos draudimasâ yra draudikas, kuris draudÄjui â G. B., iÅ¡mokÄjo draudimo iÅ¡mokÄ už dÄl treÄiojo asmens veikos sugadintÄ turtÄ .15.
CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisÄ, perÄjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatanÄių draudÄjo (naudos gavÄjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Taigi, draudikas įgijo teisÄ reikalauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ asmenų, atsakingų už jos atsiradimÄ . ApeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad tais atvejais, kai žalÄ patyrÄs asmuo yra apsidraudÄs savo turtinį interesÄ , tai draudikas, iÅ¡mokÄjÄs iÅ¡mokÄ , įgyja reikalavimo teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį.16.
DeliktinÄ civilinÄ atsakomybÄ yra turtinÄ prievolÄ, atsirandanti dÄl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). PrievolÄ atlyginti turtinÄ ir (ar) neturtinÄ Å¾alÄ atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, bÅ«tinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.:
1) jis neįvykdÄ Ä¯statymuose nustatytos pareigos (neteisÄtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidÄ bendro pobÅ«džio pareigas elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai, 2) yra padaryta turtinÄ ir (ar) neturtinÄ Å¾ala;
3) yra priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisÄtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių â žalos;
4) žalÄ padarÄs asmuo yra kaltas (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytas iÅ¡imtis).17. Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros MarijampolÄs apylinkÄs prokuratÅ«roje buvo pradÄtas ikiteisminis tyrimas pagal G. B. pareiÅ¡kimÄ , kuriame jis nurodÄ, jog 2016 m. sausio 29 d. apie 00.20 val., jam bÅ«nant namuose, SB â(duomenys neskelbtini)â, (duomenys neskelbtini), MarijampolÄs sav., N. P. apgadino namo sienÄ , tuo padarydamas turtinÄ Å¾alÄ . G. B. nurodÄ, kad iÅ¡girdo trenksmÄ Ä¯ namo sienÄ , priÄjÄs prie lango, paÅ¡vietÄ Å¾ibintuvÄliu ir pamatÄ N. P., matÄ kaip Å¡is dar kartÄ metÄ akmenį į namo sienÄ ir pro gyvatvorÄs plyšį iÅ¡Äjo iÅ¡ sklypo.
Ä®vykį matÄ G. B. draugas G. K.. Namo sienoje atsirado trys skylÄs. Apklaustas įtariamuoju N. P. neprisipažino, nurodÄ, kad tuo metu buvo savo namuose, miegojo. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas LR BPK 417 straipsnyje, 407 straipsnyje nustatyta tvarka ir G. B. iÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t, 1, b.l. 8-9). AB âLietuvos draudimasâ G. B. iÅ¡mokÄjo 520,63 Eur žalÄ (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t, 1, b.l. 13-14).18. NagrinÄjamoje byloje esminis ginÄo klausimas yra â ar byloje yra pateikta pakankamai įrodymų konstatuoti, jog N. P. atliko neteisÄtus veiksmus, tuo padarydamas žalÄ .
19. IeÅ¡kovÄ AB âLietuvos draudimasâ aplinkybÄ, kad žalÄ padarÄ N. P., įrodinÄja liudytojų G. B. ir G. K. paaiÅ¡kinimais bei ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje yra pateikti tų paÄių asmenų, apklaustų liudytojais, paaiÅ¡kinimai. Kitų įrodymų, patvirtinanÄių, kad žalÄ padarÄ atsakovas, ieÅ¡kovas nepateikÄ. Teismas įvertina liudytojų G. B. ir G. K. paaiÅ¡kinimus, jų tarpusavio ryšį, tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu duodami paaiÅ¡kinimus, tiek bylÄ nagrinÄjant civiline tvarka duodami paaiÅ¡kinimus, jie laikÄsi nuoseklios pozicijos, kad žalÄ padarÄ N. P..
Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad tarp G. B. ir N. P. yra konfliktiÅ¡ki santykiai. Atsižvelgtina ir į tai, kad Kauno apygardos prokuratÅ«ros MarijampolÄs apylinkÄs prokuratÅ«ros 2015 m. gegužÄs 20 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ yra nurodyta, jog nustatyta, kad N. P. 2014 m. gruodžio 14 d. apie 19.04 val. dažais apipurÅ¡kÄ G. B. automobilį (baudžiamoji byla Nr. 01-1-05323-16, b.l. 46-47). Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nebuvo pažeista vieÅ¡oji tvarka, o G. B. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisÄ kreiptis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka.
Å ie duomenys rodo, kad N. P. jau anksÄiau yra padarÄs žalÄ G. B. turtui. ApeliacinÄs instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad liudytojas G. K. ikiteisminio tyrimo metu atpažino N. P. kaip asmenį, padariusį žalÄ G. B. turtui (baudžiamoji byla Nr. 01-1-05323-16, b.l. 24-26), be to, Å¡is liudytojas neturi jokio pagrindo apkalbÄti atsakovÄ . Taip pat atsižvelgtina į tÄ aplinkybÄ, kad atsakovas nuo pat įtarimo jam pareiÅ¡kimo tvirtino, kad G. B. turto sugadinimo metu buvo savo namuose, esanÄiuose (duomenys neskelbtini), MarijampolÄs sav., miegojo, tuo tarpu pats į bylÄ pateikÄ S. P. ir D.
P. raÅ¡ytinius pareiÅ¡kimus (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t, 1, b.l. 60, 83), kuriuose Å¡ie asmenys tvirtina, kad tuo metu N. P. vieÅ¡Äjo jų namuose, esanÄiuose (duomenys neskelbtini), Kalvarija. Tokie prieÅ¡taringi duomenys rodo atsakovo pozicijos nenuoseklumÄ ir siekį iÅ¡vengti atsakomybÄs. ApeliacinÄs instancijos teismas atmeta atsakovo argumentÄ , kad jo kaltÄ ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, o G. B. privataus kaltinimo tvarka į teismÄ nesikreipÄ. Kreipimasis į teismÄ privataus kaltinimo tvarka yra asmens teisÄ, o ne pareiga.
ApeliacinÄs instancijos teismas įvertina ir tai, kad ta aplinkybÄ, jog G. B. nesikreipÄ Ä¯ teismÄ privataus kaltinimo tvarka rodo ne jo siekį pakenkti N. P., o tiesiog norÄ , jog jam bÅ«tų atlyginta padaryta žala. Be to, byloje nÄra duomenų, kad G. B. kitu draudimo sutarties pagrindu nebÅ«tų galÄjÄs gauti draudimo iÅ¡mokos.20. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. įrodinÄjimo tikslas â tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esanÄių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybÄs, susijusios su ginÄo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t.y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esanÄių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.
Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dÄl CPK normų, reglamentuojanÄių įrodinÄjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymÄjÄs, kad įrodymų vertinimas pagal LRCPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginÄui iÅ¡sprÄsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertÄ nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinÄjamos proceso metu, iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esanÄių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikÄtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsÄjo 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.).
Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikÄti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. ApeliacinÄs instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinktų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryÅ¡ys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad žalÄ G. B. turtui padarÄ N. P..21. ApeliacinÄs instancijos teismui konstatavus, kad neteisÄtus veiksmus atliko N. P., nesant ginÄo dÄl kitų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų, darytina iÅ¡vada, kad civilinÄ atsakomybÄ taikytina N. P. atžvilgiu, todÄl pirmosios instancijos teismas teisingai žalÄ priteisÄ iÅ¡ atsakovo.22.
Atkreiptinas dÄmesys, kad apeliacinis procesas nÄra bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teisme pratÄsimas, todÄl proceso dalyvis apeliacinÄs instancijos teisme iÅ¡ esmÄs neturi teisÄs keisti ar pildyti savo atsikirtimų į ieÅ¡kinį, iÅ¡nagrinÄtų pirmosios instancijos teisme, pagrindo. ApeliacinÄs instancijos teismas paprastai bylÄ patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo iÅ¡nagrinÄta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota to teismo sprendimu. Proceso Å¡alių pareiga elgtis sÄ Å¾iningai iÅ¡ esmÄs nesuderinama su faktinio pagrindo keitimu (papildymu), kai tai nemotyvuotai ir nepagrįstai daroma tik apeliacinÄs instancijos teisme.
Atsakovas pirmosios instancijos teisme, atsikirsdamas į ieÅ¡kinio reikalavimus, nepraÅ¡Ä atmesti reikalavimo argumentuodamas tuo, jog praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas, taip pat neginÄijo žalos dydžio. PraÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senatį bei nesutikimas su ieÅ¡kinio suma nurodytas tik apeliacinÄs instancijos teisme, pirmosios instancijos teismas Å¡ių klausimų nenagrinÄjo. PažymÄtina, kad byloje nesant vieÅ¡ojo intereso pirmosios instancijos teismas ir neturÄjo pareigos iÅ¡eiti už ginÄo ribų, o ieÅ¡kinio senatį taikyti nesant praÅ¡ymo draudžiama įstatymo.
Atsižvelgiant į tai, apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡ie apeliacinio skundo argumentai neatitinka apeliacinio skundo turiniui keliamų reikalavimų ir jų nevertina (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 2 dalis).23. Atsakovo argumentas, jog jis nežinojo apie teismo galimybÄ parengiamojo teismo posÄdžio metu pradÄti bylos nagrinÄjimÄ , atmestinas. Atsakovui pasiraÅ¡ytinai buvo įteikti teismo Å¡aukimai į 2017 m. gegužÄs 29 d. ir į 2017 m. rugsÄjo 4 d. parengiamuosius teismo posÄdžius (elektroninÄs bylos apyraÅ¡as, t, 1, b.l. 49, 131).
Teismo Å¡aukimo dalyje, kuri lieka Å¡aukiamam asmeniui, reverso pusÄje yra iÅ¡aiÅ¡kintos neatvykimo į parengiamÄ jį teismo posÄdį pasekmÄs, tarp jų ir CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatyta teismo teisÄ Ä¯ parengiamÄ jį teismo posÄdį neatvykus atsakovui, ir ieÅ¡kovui nepraÅ¡ant priimti sprendimo už akių, bylÄ iÅ¡nagrinÄti iÅ¡ esmÄs pagal bendrÄ sias ginÄo teisenos taisykles. TodÄl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie neatvykimo į parengiamÄ jį teismo posÄdį pasekmes.24.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ apeliacinÄs instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnÄs instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų Atmetus atsakovo apeliacinį skundÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovÄs naudai priteisti apeliacinÄs instancijos teisme turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų apie patirtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas, todÄl Å¡is klausimas nesprÄstinas.ApeliacinÄs instancijos teisme susidariusios 5,60 Eur paÅ¡to iÅ¡laidos iÅ¡ priteistinos iÅ¡ apelianto.             Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2017 m. spalio 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ N. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 5,60 Eur (penkis eurus 60 ct) paÅ¡to iÅ¡laidas valstybei.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjas                                                                 Tomas Romeika