dcd731c7-e1d4-41f3-bd31-c1a5d96ef734 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                             Civilinė byla Nr. 2A-263/2011                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: 36.1;                                                                                               40.2; 42.8 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 31 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Arkadij Freidenzon,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Merijanta“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, civilinėje byloje Nr. 2-2112-104/2010 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Merijanta“ ieÅ¡kinį atsakovui „Maxima LT“, uždarajai akcinei bendrovei dėl prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Merijanta“ ieÅ¡kiniu atsakovui „Maxima LT“, UAB prašė: pripažinti negaliojančiu atsakovo pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo įskaitymo; sumažinti ieÅ¡kovo mokėtinas atsakovui netesybas pagal 2006 m. birželio 1 d. sudarytÄ Rinkodaros sutartį nuo 47 435 Lt iki 4 743,50 Lt; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 42 691,50 Lt skolÄ už prekes ir 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

IeÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas ir atsakovas 2006 m. birželio 1 d. sudarė Tiekimo sutartį Nr. 6001261, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas įsipareigojo tiekti atsakovui prekes, o atsakovas įsipareigojo priimti prekes ir už jas sumokėti. Tiekimo sutartis 2008 m. spalio 20 d. ieÅ¡kovo praneÅ¡imu buvo nutraukta. 2006 m. birželio 1 d. Å¡alys sudarė Rinkodaros sutartį Nr. 600804, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo užtikrinti pakankamÄ prekių kiekį prekybos vietose, o ieÅ¡kovas - prekių pardavimo skatinimui prekybos vietose skirti 6,5 procento apyvartos be PVM rinkodaros iÅ¡laidoms. 2009 m. sausio 9 d. atsakovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo įskaitymo ir pažymėjo, kad Rinkodaros sutartis yra neatsiejama Tiekimo sutarties dalis, abi sutartys kartu galiojo nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2008 m. lapkričio 20 d.

Tiekimo sutarties galiojimo laikotarpiu ieÅ¡kovas pardavė atsakovui prekių už 4 115 398 Lt be PVM, todėl pagal Rinkodaros sutartį Å¡ių prekių pardavimo skatinimui prekybos vietose turėjo atitinkamai skirti 267 500 Lt sumÄ , bet faktiÅ¡kai skyrė tik 35 992 Lt, todėl turėjo sumokėti netesybas (baudÄ ). PareiÅ¡kime dėl įskaitymo atsakovas nurodė sumažinantis mokėtinÄ baudÄ iki 47 435 Lt, kuriÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaitė į „Maxima LT“, UAB skolÄ ieÅ¡kovui pagal Tiekimo sutartį.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas negalėjo vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaityti netesybas, nes neturėjo reikalavimo teisės ieÅ¡kovui dėl netesybų. Pagal Tiekimo sutarties XI straipsnio 14 punktÄ , netesybos mokamos, jeigu prieÅ¡inga Å¡alis pateikia atitinkamÄ reikalavimÄ . Pasak ieÅ¡kovo, toks reikalavimas jam nebuvo pateiktas, todėl ieÅ¡kovas neturėjo pareigos mokėti baudos pagal rinkodaros sutartį, o atsakovas neturėjo teisės įskaityti tokio reikalavimo. Be to, nebuvo suėjęs reikalavimo dėl baudos mokėjimo terminas, todėl įskaitymas yra neteisėtas.

Pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytos Rinkodaros sutarties V straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovui pažeidus pareigÄ prekių pardavimo skatinimui prekybos vietose skirti 6,5 procento nuo apyvartos be PVM rinkodaros lėšoms, jis privalo mokėti baudÄ , kurios dydį sudaro pagal sutartį privalomos skirti rinkodaros lėšų sumos ir faktiÅ¡kai skirtos lėšų sumos skirtumas. Tokio dydžio netesybos yra per didelės, todėl turi bÅ«ti mažinamos. Sumažinus netesybas iki ieÅ¡kovo praÅ¡omos sumos, atsakovas lieka skolingas ieÅ¡kovui 42 691,50 Lt už gautas prekes pagal atitinkamas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodytas atsakovo 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimo priede.

Atsakovas su ieÅ¡kovu nėra atsiskaitęs pagal Tiekimo sutartį bei konkrečias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir yra skolingas ieÅ¡kovui 47 435 Lt. Ä®skaičius sumažintas netesybas (baudÄ ), pagal paminėtas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovas lieka skolingas ieÅ¡kovui 42 691,50 Lt. Atsakovas „Maxima LT“, UAB su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu ieÅ¡kovo UAB „Merijanta“ ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas nurodė, kad po Tiekimo ir Rinkodaros sutarčių nutraukimo 2008 m. lapkričio 20 d. atsakovas 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimu dėl prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo įskaitymo ieÅ¡kovui pranešė, kad Tiekimo sutarties laikotarpiu ieÅ¡kovas pagal Rinkodaros sutartį prekių pardavimo skatinimui prekybos vietose turėjo skirti 267 500 Lt, tačiau faktiÅ¡kai teskyrė 35 992 Lt, dėl to ieÅ¡kovas turėjo sumokėti netesybas - baudÄ . PareiÅ¡kime dėl įskaitymo atsakovas nurodė sumažinantis mokėtinÄ baudÄ iki 47 435 Lt sumos, kuriÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaitė į „Maxima LT“, UAB skolÄ ieÅ¡kovui pagal Tiekimo sutartį.

Pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytos Rinkodaros sutarties V straipsnio 1 dalį, ieÅ¡kovui pažeidus pareigÄ prekių pardavimo skatinimui prekybos vietose skirti 6,5 procento nuo apyvartos be PVM rinkodaros lėšoms, jis privalo mokėti baudÄ , kurios dydį sudaro pagal sutartį privalomos skirti rinkodaros lėšų sumos ir faktiÅ¡kai skirtos lėšų sumos skirtumas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas yra neteisus ir sutiko su atsakovo teiginiu, jog Rinkodaros sutartimi ieÅ¡kovas prisiėmė savarankiÅ¡kÄ prievolę - skirti Tiekimo sutarties objektu esančių prekių pardavimo skatinimui atsakovo prekybos vietose tam tikrÄ pinigų sumÄ .

Atsakomybę už Å¡ios prievolės nevykdymÄ reglamentuoja Rinkodaros sutarties V straipsnio 1 dalis. PrieÅ¡ingai nei Tiekimo sutartis, Rinkodaros sutartis nenustatė atsakovui pareigos pateikti ieÅ¡kovui reikalavimÄ dėl baudos mokėjimo, todėl prievolės sumokėti Rinkodaros sutarties V straipsnio 1 dalyje numatytÄ baudÄ atsiradimas negali bÅ«ti sÄ lygojamas atsakovo reikalavimo pateikimu. Pagal Rinkodaros sutarties V straipsnio 3 dalį, netesybų ir nuostolių atlyginimo sumos turi bÅ«ti sumokamos per 5 dienas nuo mokėjimo prievolės atsiradimo dienos.

IeÅ¡kovo prievolė sumokėti baudÄ pagal Rinkodaros sutarties V straipsnio 1 dalį atsirado kitÄ dienÄ po to, kai pasibaigė Tiekimo ir Rinkodaros sutartys, todėl mokėjimo terminas suėjo 2008 m. lapkričio 26 d. Dėl Å¡ios priežasties atsakovas galėjo 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimu įskaityti baudÄ . Pagal Rinkodaros sutarties nuostatas ieÅ¡kovas lėšas rinkodarai turėjo skirti tolygiai kas ketvirtį, iÅ¡ anksto suderinęs su atsakovu. IeÅ¡kovas neginčijo, kad jis neskyrė Å¡ių lėšų, todėl, teismo manymu, po sutarties nutraukimo ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad jis privalės sumokėti baudÄ pagal Rinkodaros sutartį.

Nėra teisinio pagrindo atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ laikyti negaliojančiu. Teismo įsitikinimu, atsakovas nepraleido 6 mėnesių termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti, nes ieÅ¡kinio senaties terminas prasidėjo nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos – 2008 m. lapkričio 26 d., kai buvo nutraukta sutartis. Be to, teismo posėdžio metu nustatyta, kad su ieÅ¡kovo vadovu buvo suderinta prekių apyvarta ir baudos dydis. TÄ patvirtino liudytoja apklausta atsakovo komercijos vadybininkė. Apie skolų suderinimÄ liudija ir Å¡alių susiraÅ¡inėjimas elektroniniu paÅ¡tu.

Teismas manė, kad nėra pagrindo mažinti atsakovo įskaitytos baudos dydį. IeÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad per Tiekimo sutarties galiojimo laikotarpį Rinkodaros sutarties pagrindu prekių pardavimo skatinimui turėjo sumokėti 6,5 procento už parduotas prekes nuo 4 115 398 Lt apyvartos, o tai sudarytų 267 500 Lt sumÄ , bet sumokėjo tik 35 992 Lt. Baudos dydį sudarytų 231 508 Lt skirtumas tarp privalomos sumokėti sumos, t. y. 267 500 Lt ir sumos, kuriÄ ieÅ¡kovas skyrė, t.y. 35 992 Lt. IÅ¡ atsakovo praneÅ¡imo dėl įskaitymo matyti, kad atsakovas skaičiavo baudÄ ieÅ¡kovui nuo 729 772 Lt apyvartos sumos, kaip ir buvo susitarta su ieÅ¡kovu, todėl bauda sumažėjo iki 47 435 Lt, t.y. beveik 5 kartus.

Dar didesniu netesybų mažinimu bÅ«tų paneigta Å¡alių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ . Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Merijanta“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Nors teismas ir konstatavo, kad ieÅ¡kovo ir atsakovo sudaryta Rinkodaros sutartimi ieÅ¡kovas prisiėmė savarankiÅ¡kÄ prievolę – skirti tam tikrÄ pinigų sumÄ prekių pardavimo skatinimui prekybos vietose, tačiau ieÅ¡kovas tiek Tiekimo sutartį, tiek Rinkodaros sutartį laiko vienu bendru susitarimu. 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kime dėl prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo įskaitymo atsakovas pažymėjo, kad Rinkodaros sutartis galiojo kartu su Tiekimo sutartimi ir yra neatskiriama jos dalis.

Taigi atsakovas pripažino, kad sutartys yra susijusios ir taikomos kartu. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nesÄ Å¾iningai neigė aplinkybę, kad abi sutartys laikytinos vienu dokumentu. Kadangi Rinkodaros sutartis yra neatsiejama Tiekimo sutarties dalis, atsakovas neturėjo teisės įskaityti netesybas, nes neturėjo reikalavimo teisės dėl baudos mokėjimo. Abi sutartys buvo pasiraÅ¡ytos vienu metu, jos buvo taikomos kartu kaip vienas dokumentas, vienodos yra jose vartojamų sÄ vokų reikÅ¡mės. Rinkodaros sutarties galiojimas tiesiogiai siejamas su Tiekimo sutarties galiojimu.

Teismas nekreipė dėmesio į ieÅ¡kovo argumentus dėl bendro abiejų sutarčių taikymo, neaptarė bei nevertino tÄ patvirtinančių įrodymų. Teismas neteisingai konstatavo, kad Rinkodaros sutartis nenustatė atsakovui pareigos pateikti ieÅ¡kovui reikalavimÄ dėl baudos sumokėjimo, todėl ieÅ¡kovo prievolės mokėti baudÄ atsiradimas esÄ negali bÅ«ti siejamas su atsakovo reikalavimo pateikimu. Kadangi Å¡alių pasiraÅ¡ytos Rinkodaros ir Tiekimo sutartys taikomos kartu, Tiekimo sutarties nuostatos taikomos tada, kai to nereglamentuoja Rinkodaros sutartis.

Iki 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimo dėl prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo įskaitymo, atsakovas nepateikė reikalavimo ieÅ¡kovui dėl netesybų mokėjimo. Teismas nesiaiÅ¡kino tikrųjų Å¡alių santykių, nors ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu teikė įrodymus apie tokias aplinkybes. IeÅ¡kovas neturėjo pareigos mokėti baudÄ pagal Rinkodaros sutartį, o atsakovas neturėjo teisės tokio reikalavimo įskaityti. Ä®skaitydamas reikalavimÄ , kurio terminas nebuvo suėjęs, atsakovas pažeidė CK 6.130 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl įskaitymas yra neteisėtas.

Teismas konstatavo, kad mokėjimo terminas pagal Rinkodaros sutartį suėjo 2008 m. lapkričio 26 d., taigi pripažino, jog nuo šios dienos ieškovas tapo skolingas atsakovui. Tačiau savo apskaitoje atsakovas nefiksavo ieškovo skolos. Iš šalių pasirašyto skolų suderinimo akto matyti, kad 2008 m. gruodžio 31 d. apskaitos duomenimis atsakovo „Maxima Lt“, UAB skola ieškovui sudaro 615 279,42 Lt, o ieškovas atsakovui iš viso nėra skolingas. Šis aktas parodo, kad atsakovas Rinkodaros sutartyje nustatytos baudos iki 2009 m. sausio 9 d.

įskaitymo nelaikė ieÅ¡kovo skola. Teismas nepagrįstai nurodė, kad prekių apyvartos suma, taigi ir baudos dydis atsakovo buvo suderintas su ieÅ¡kovu. Teismas netinkamai interpretavo Å¡alių bendravimÄ , remdamasis vien atsakovo argumentais ir liudytojos - atsakovo komercijos vadybininkės parodymais. Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovo argumentus dėl atsakovo įskaitytos baudos sumažinimo. IeÅ¡kovas ne tik nepripažino baudos, bet ir nurodė, kad atsakovo priskaičiuota bauda yra aiÅ¡kiai per didelė.

Teismas nesirėmė suformuota teismine praktika, juolab, kad dalį prievolės mokėti rinkodaros iÅ¡laidas ieÅ¡kovas yra įvykdęs. Rinkodaros sutartyje numatyto dydžio netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės. Su tuo sutiko ir atsakovas 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kime dėl įskaitymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas netesybas sumažino ne dėl geranoriÅ¡kų paskatų, o įstatyme įtvirtintu ieÅ¡kinio senaties taikymo pagrindu, todėl faktiÅ¡kai baudos nesumažino. Atsakovas nesinaudojo Rinkodaros sutarties IV straipsnio 4 dalyje numatyta teise ieÅ¡kovo sÄ skaita organizuoti prekių pardavimo skatinimÄ ir rinkodaros iÅ¡laidas.

Atsakovas nesiėmė veiksmų, kad iÅ¡vengtų žalos arba jÄ sumažintų. Kadangi netesybos atlieka kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ , o atsakovas neįrodė savo nuostolių, teismas turėjo atsižvelgti į CK 6.73 straipsnio 1 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas. Buvo pagrindas sumažinti atsakovo reikalaujamas aiÅ¡kiai per dideles netesybas. Ä® rinkodaros lėšas, pagal kurias įskaityta bauda, nebuvo įskaičiuojamos ieÅ¡kovo teikiamoms prekėms akcijų metu taikytos nuolaidos, dėl kurių ieÅ¡kovas netekdavo dalies savo pajamų.

IeÅ¡kovo apyvarta buvo skaičiuojama neatsižvelgiant į pirkėjams suteiktų nuolaidų sumÄ , dėl to ieÅ¡kovui priskaičiuotų rinkodaros iÅ¡laidų suma jau ir taip buvo nepagrįstai didesnė nei 6,5 procento nuo tikrosios ieÅ¡kovo apyvartos. Teismas į minėtas aplinkybes neatkreipė dėmesio. Atsakovo reikalauta bauda yra aiÅ¡kiai per didelė, ji turi bÅ«ti sumažinta iki 4 743 Lt dydžio. Pagal atsakovo 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimo priede nurodytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui 47 435 Lt.

Ä®skaičius sumažintas netesybas, atsakovas lieka ieÅ¡kovui skolingas 42 691,50 Lt, kurie turi bÅ«ti priteisti iÅ¡ atsakovo. Teismas priteisdamas atsakovui atstovavimo iÅ¡laidas nesivadovavo Teisingumo ministro įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis dėl užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ dydžio. Atsakovo Maxima Lt, UAB atstovas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo skundÄ atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime pažymima, kad baudos mokėjimo terminas buvo suėjęs, todėl egzistavo visos įskaitymo sÄ lygos.

Nėra pagrindo taikyti Tiekimo sutarties XI straipsnio 14 punktÄ . Sudarydami Rinkodaros sutartį ieÅ¡kovas ir atsakovas susitarė dėl savarankiÅ¡kos ir autonominės prievolės, kuri nėra Tiekimo sutarties dalykas. Atsakovas reikalavimÄ dėl baudos mokėjimo grindžia Rinkodaros sutarties III straipsnio 1 dalies pažeidimu. IeÅ¡kovo atsakomybę už Rinkodaros sutarties III straipsnio 1 dalyje numatytos prievolės pažeidimÄ ir tokios atsakomybės taikymo sÄ lygas tiesiogiai ir iÅ¡samiai reglamentavo tik Rinkodaros sutartis.

Reikalavimas dėl baudos mokėjimo ieÅ¡kovui buvo pateiktas. 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimo pateikimo metu egzistavo visos įskaitymo sÄ lygos, numatytos CK Å¡eÅ¡tos knygos pirmos dalies IX skyriaus II skirsnyje, jau buvo suėjęs ir įskaitymo reikalavimo terminas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Byloje spręstinas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Byla nagrinėjama pagal ieÅ¡kovo apeliacinio skundo faktinius ir teisinius pagrindus, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Byloje kilęs ginčas, susijęs su Å¡alių sudarytos 2006 m. birželio 1 d. Rinkodaros sutarties atitinkamų nuostatų aiÅ¡kinimu bei prievolių pagal jas vykdymu, Å¡ios sutarties sÄ lygų sÄ sajumu su tÄ pačiÄ dienÄ Å¡alių sudaryta Tiekimo sutartimi, taip pat sutartinių netesybų dydžiu. Rinkodaros sutartimi pardavėjas (ieÅ¡kovas) įsipareigojo per visÄ Tiekimo sutarties galiojimo laikotarpį skirti pirkėjui 6,5 proc. nuo apyvartos be PVM prekių pardavimo skatinimui prekybos vietose (Rinkodaros sutarties III str. 1 d.).

Lėšos rinkodaros iÅ¡laidoms turėjo bÅ«ti skiriamos tolygiai kas ketvirtį, atsižvelgiant į rinkos poreikius ir pardavėjo verslo (rinkodaros) planÄ (sutarties IV str. 1 p.). Pardavėjui pažeidus sutarties III straipsnio 1 dalies reikalavimus, jis turėjo mokėti pirkėjui baudÄ , kurios dydį sudaro sutarties III straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos ir faktiÅ¡kai pardavėjo skirtos rinkodaros lėšų sumos skirtumas (sutarties V str. 1 d.). Netesybų ir nuostolių atlyginimo sumos turi bÅ«ti sumokamos per 5 dienas nuo mokėjimo prievolės atsiradimo dienos (sutarties V str. 3 d.).

Å alių sutartinės prievolės pagal Rinkodaros sutartį įsigaliojo nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos ir turėjo galioti iki Tiekimo sutarties galiojimo pabaigos, nes lėšų rinkodarai skyrimo prievolės buvimÄ sÄ lygojo Tiekimo sutarties galiojimo laikotarpis (Rinkodaros sutarties III str. 1 d., VI str. 2 d. sÄ lygos). Dėl Å¡alių sudarytų Tiekimo ir Rinkodaros sutarčių sÄ lygų ryÅ¡io. Dėl prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų vienaÅ¡alio įskaitymo Ä®skaitymas yra vienas iÅ¡ įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų.

CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pagal pareikalavimo momentÄ . Tam, jog bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti tam tikros sÄ lygos. Pirma, prievolės Å¡alis turi sieti abipusės teisės ir pareigos, t.y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – savo skolininko skolininkas. Bylos Å¡alių teisiniai santykiai susiklostė tarpusavyje susijusių sutartinių prievolių pagrindu, kuriems esant ieÅ¡kovas buvo atsakovo kreditorius dėl reikalavimo apmokėti už patiektas prekes, o atsakovas – ieÅ¡kovo kreditorius dėl reikalavimo sumokėti netesybas dėl sutartinės prievolės skirti lėšų prekių pardavimo prekybos vietose skatinimui pažeidimo.

Å alių reikalavimai vienarÅ«Å¡iai, t.y. abiejų prievolių dalykas buvo toks pat. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įstatyme vartojama sÄ voka „vienarÅ«Å¡iai reikalavimai“ taikytina ne prievolės rÅ«Å¡iai, o prievolės objektui, todėl esant Å¡alių prieÅ¡prieÅ¡iniams piniginiams reikalavimams, nepriklausomai nuo jų atsiradimo pagrindo, įskaitymui kliūčių nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2002, 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2006, 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007).

Å alių reikalavimai laikytini prieÅ¡prieÅ¡iniais, t.y. nukreipti vienas kitam, taip pat dengiantys vienas kitÄ . NutrÅ«kus nuo 2008 m. lapkričio 20 d. Tiekimo ir Rinkodaros sutartims, tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovo prieÅ¡prieÅ¡iniai reikalavimai buvo galiojantys ir vykdytini. Ä®skaitymui pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo. Ä®skaitoma praneÅ¡ant apie tai kitai prievolės Å¡aliai (CK 6.131 str. 1 ir 2 d.). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės Å¡alies valios iÅ¡reiÅ¡kimo – pareiÅ¡kimo apie įskaitymÄ .

Ä®skaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tačiau bÅ«tina apie tokio veiksmo atlikimÄ praneÅ¡ti kitai Å¡aliai, t.y. pareiÅ¡kimÄ apie įskaitymÄ turi gauti kita Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2010). IÅ¡ bylos duomenų akivaizdu, kad atsakovas pareiÅ¡kimÄ apie įskaitymÄ padarė bei ieÅ¡kovui apie tai pranešė iki ieÅ¡kovui iÅ¡keliant ginÄÄ Å¡ioje civilinėje byloje.

IeÅ¡kovas, neigdamas aplinkybę, kad atsakovas galėjo atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , remiasi aplinkybe, jog atsakovas apskritai negalėjo įskaityti baudos mokėjimo į ieÅ¡kovo reikalavimus atsakovui, nes atsakovas nebuvo įgijęs baudos mokėjimo reikalavimo teisės. Su tokia ieÅ¡kovo teisine pozicija negalima sutikti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, kad Rinkodaros sutartyje buvo atskirai aptartos Å¡alių atsakomybės sÄ lygos už prievolių pagal Å¡iÄ sutartį nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Rinkodaros sutartyje nėra nuorodų į tai, kad pažeidus Å¡ios sutarties sÄ lygas atsakomybė bus taikoma Tiekimo sutartyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Rinkodaros sutartyje pardavėjo (ieÅ¡kovo) atsakomybės už sutarties neįvykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ atsiradimo pagrindas aiÅ¡kiai nurodytas sutarties V straipsnio 1 dalyje, o nuostolių ir netesybų mokėjimo sÄ lygos bei tvarka – to paties straipsnio 3 dalyje. Sutartinės atsakomybės pagal Rinkodaros sutartį atsiradimo ir taikymo sÄ lygos yra savarankiÅ¡kos (autonominės) ir jų taikymo nelemia Tiekimo sutartyje numatytos atsakomybės taikymo sÄ lygos.

Skirtingai nuo Tiekimo sutartyje aptarto bÅ«tinumo Å¡aliai pateikti reikalavimÄ dėl netesybų, numatytų Tiekimo sutarties XI straipsnio 1-13 dalyse, mokėjimo (Tiekimo sutarties XI str. 14 d. sÄ lyga), reikalavimo dėl netesybų pagal Rinkodaros sutartį mokėjimo pateikimas, kaip privalomas teisinis veiksmas, pastarojoje sutartyje nenumatytas. Nėra pagrindo sutikti su ieÅ¡kovo teiginiais, kad Rinkodaros sutartyje nebuvo aptartos netesybų reikalavimo ir mokėjimo sÄ lygos, todėl dėl netesybų, atsiradusių iÅ¡ prievolių pagal Rinkodaros sutartį, reikalavimo teisės įgyvendinimo esÄ reikėjo vadovautis Tiekimo sutarties XI straipsnio 14 dalies nuostata dėl netesybų mokėjimo tik tuo atveju, kai dėl to prieÅ¡inga Å¡alis buvo pateikusi atitinkamÄ reikalavimÄ .

Rinkodaros sutartyje aiškiai nurodyta (V str. 3 d.), kad netesybos turi būti sumokamos per 5 dienas nuo mokėjimo prievolės atsiradimo. Atsakovas pagrįstai aiškino, kad ieškovo prievolė mokėti netesybas dėl prievolių, numatytų Rinkodaros sutarties III straipsnio 1 dalyje, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, tiesiogiai kilo iš paties Rinkodaros sutarties pažeidimo, kaip juridinio fakto, o šios prievolės atsiradimas siejamas su momentu, kada paaiškėjo prievolės pažeidimas. Tam kitos šalies atskiro reikalavimo pateikimas nebuvo privalomas.

IeÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad jis netinkamai vykdė Rinkodaros sutarties III straipsnio 1 dalyje numatytas prievoles, todėl jam taikytina sutartinė atsakomybė pagal Å¡ios sutarties V straipsnio 1 dalį. Atsakovo reikalavimo į netesybų sumokėjimÄ teisė Å¡io reikalavimo įskaitymo ieÅ¡kovo prieÅ¡prieÅ¡iniams reikalavimams momentu buvo galiojanti, Å¡io reikalavimo terminas jau buvo suėjęs, CK 6.134 straipsnyje įtvirtinti įskaitymo draudimo pagrindai nenustatyti, todėl atsakovo atliktas reikalavimų įskaitymas yra pagrįstas ir teisėtas veiksmas.

IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog netesybų mokėjimo terminas pagal Rinkodaros sutartį suėjo 2008 m. lapkričio 26 d., tačiau iÅ¡ apeliacinės instancijos teismui pateikto Å¡alių pasiraÅ¡yto skolų suderinimo akto matyti, kad iki 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimo apie reikalavimų įskaitymÄ atsakovas savo apskaitoje ieÅ¡kovo skolos nefiksavo. Pasak ieÅ¡kovo, skolų suderinimo aktu atsakovas patvirtino, jog jis prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo ieÅ¡kovui neturėjo, todėl negalėjo jo įskaityti.

Su Å¡iais apelianto teiginiais nėra pagrindo sutikti. Byloje nustatyta, kad atsakovo teisė reikalauti iÅ¡ atsakovo netesybų sumokėjimo atsirado nuo 2008 m. lapkričio 26 d. Teisės reikalauti netesybų sumokėjimo atsiradimo momentas nereiÅ¡kia, kad tokiÄ teisę įgijęs asmuo jÄ Ä¯gyvendinti privalo tuojau pat, nedelsiant. Reikalavimo teisę jis gali realizuoti apie tai pareikÅ¡damas skolininkui protingo termino ribose. Neatsitiktinai įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumo, įgytų teisių teisinės apsaugos principus, nustatė pažeistų ar ginčijamų teisių teisminės gynybos pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme senaties terminus atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui pateiktame Å¡alių debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų suderinimo akte fiksuojamas skolų balansas 2008 m. gruodžio 31 dienai (b. l. 159). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, Å¡alių susiraÅ¡inėjimas dėl apyvartos suderinimo ir dėl sumos, mokėtinos už rinkodarÄ (faktiÅ¡kai - netesybų pagal Rinkodaros sutartį), nustatymo prasidėjo vėliau – nuo 2009 m. sausio 5 d. (b. l. 54-55). Apelianto nurodyta aplinkybė, kad Å¡alių apskaitos dokumentuose iki 2008 m. gruodžio 31 d. nebuvo fiksuojama ieÅ¡kovo piniginė prievolė mokėti netesybas pagal pasibaigusiÄ Rinkodaros sutartį, neduoda pagrindo teigti, kad atsakovas neturėjo ar buvo praradęs reikalavimo sumokėti netesybas teisę ir negalėjo jos įgyvendinti 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimu dėl prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymo.Kaip jau nurodyta, ieÅ¡kovo reikalavimo teisė į netesybų pagal Rinkodaros sutartį sumokėjimÄ atsirado 2008 m. lapkričio 26 d.

Atsakovas Å¡iÄ teisę įgyvendino per protingÄ terminÄ â€“ 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimu (per pusantro mėnesio nuo teisės atsiradimo momento) įskaitydamas šį reikalavimÄ Â Ä¯ galiojantį prieÅ¡prieÅ¡inį vienarūšį ieÅ¡kovo reikalavimÄ . Mokėtinos netesybos atsakovo paskaičiuotos pagal prekių tiekimo-pardavimo apyvartÄ tik per paskutinius Å¡eÅ¡is mėnesius iki Tiekimo ir Rinkodaros sutarčių galiojimo pabaigos (ieÅ¡kovui jas nutraukus). Netesybų reikalavimo įskaitymas buvo atliktas nesant teisme ginčo dėl Å¡io reikalavimo.

Tokios aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo iÅ¡ esmės vertinti ieÅ¡kovo ir pirmosios instancijos teismo motyvų dėl reikalavimo įskaityti netesybas termino praleidimo ar senaties termino, numatyto CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte, kuris, beje, taikomas pažeistų ar ginčijamų teisių teisminės gynybos atveju pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teisme ir tik teisminio ginčo Å¡alies reikalavimu jį taikyti, praleidimo.Sprendžiant iÅ¡ byloje esančių Å¡alių procesinių dokumentų, kurie buvo teikiami nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, darytina iÅ¡vada, kad apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės dėl netinkamo rinkodaros lėšų apimties ir ieÅ¡kovo apyvartos masto skaičiavimo, taip pat aplinkybės, kad rinkodaros iÅ¡laidų suma buvo didesnė už 6,5 procento nuo tikrosios ieÅ¡kovo apyvartos, nebuvo nurodytos ir įrodinėjamos pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako (CPK 306 str. 2 d. nuostata).

Dėl kriterijų, taikytinų Å¡alių aptartų netesybų dydžiui įvertinti ir netesyboms sumažintiIeÅ¡kinyje akcentuota, kad Rinkodaros sutartyje numatyta bauda sudaro 100 procentų prievolės dydžio (lygi pačiai prievolei). Pasak ieÅ¡kovo, tokio dydžio netesybos aiÅ¡kiai per didelės ir atlieka ne nuostolius kompensuojančiÄ jÄ , bet baudinę funkcijÄ , todėl turėtų bÅ«ti mažinamos iki 10 proc. nuo sumos, kuriÄ ieÅ¡kovas buvo įsipareigojęs sumokėti atsakovui, atsižvelgiant į reikalavimo dėl netesybų pareiÅ¡kimo Å¡eÅ¡ių mėnesių senaties terminÄ .

Analogiški ieškovo argumentai dėstomi ir apeliaciniame skunde. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose nustatytos teismo teisės mažinti netesybas ribos - netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007).

Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje konkrečioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos Å¡alių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas).

Taigi Å¡alių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai dėl netesybų sumažinimo nepatvirtina aukščiau nurodytų materialiosios teisės normų pažeidimo.

Å alių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Jeigu Å¡alys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, iÅ¡skyrus atvejus, kai netesybos bÅ«tų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju pažymėtina, kad per sutartinių santykių laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki sutartinių santykių pasibaigimo 2008 m. lapkričio 20 d. ieÅ¡kovas prievolių pagal Rinkodaros sutartį apskritai nevykdė, t.y. rinkodaros tikslams lėšų visiÅ¡kai neskyrė, nors pagal sutartį tokios lėšos turėjo bÅ«ti skiriamos tolygiai kas ketvirtį), jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumÄ (teisėjų kolegijos vertinimu, prievolės suma, sudaranti 6,5 proc. nuo visos ieÅ¡kovo patiektų prekių apyvartos, nelaikytina didele) ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovas Å¡ioje byloje visiÅ¡kai neįrodinėjo aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių ar galėjusių sutrukdyti sutartinių prievolių pagal Rinkodaros sutartį tinkamo įvykdymo galimybę. Ä®vertinus prievoles pagal Rinkodaros sutartį prisiėmusių subjektų teisinę padėtį (privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties komercinėje veikloje ir turintys suprasti bei įvertinti Å¡ios veiklos pasekmių bei dėl jos priimamų spendimų ekonominę rizikÄ ), Rinkodaros sutartyje nustatytÄ prievolės dydį, kurios neįvykdymas buvo netesybų reikalavimo atsiradimo bei netesybų skaičiavimo pagrindas, taip pat aplinkybę, kad per baudos skaičiavimo laikotarpį ieÅ¡kovas (skolininkas pagal Rinkodaros sutartį) prievolės visiÅ¡kai nevykdė, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad Å¡iuo atveju netesybų mažinimui nėra pakankamo pagrindo, padarė iÅ¡ esmės teisingÄ iÅ¡vadÄ .

           Atsižvelgdama į teismų praktikoje taikomÄ konkrečių sutartinių santykių pobÅ«džio vertinimo kriterijų, teisėjų kolegija pažymi, kad teismai iÅ¡ esmės neturi paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinius įsipareigojimus nevykdymo. Kita vertus, aplinkybės, kad ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tarp privačių verslo subjektų, kad abiejų Å¡alių valia buvo suderintos 2006 m. birželio 1 d. Rinkodaros sutarties sÄ lygos, kurios per visÄ sutarties galiojimo laikÄ nebuvo keičiamos, negali visiÅ¡kai paneigti kitų teismo vertintinų aplinkybių sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti netesybas.

Sprendžiant dėl sutartyje nustatytų netesybų reikalavimo, Å¡iuo atveju svarbios yra ne tik Rinkodaros sutarties sÄ lygos, bet ir sutartinių netesybų taikymo aplinkybės. Tiekimo ir Rinkodaros sutartys buvo nutrauktos ieÅ¡kovo iniciatyva. Aplinkybės, kad sutarčių nutraukimÄ bÅ«tų lėmę ieÅ¡kovo kontrahento (atsakovo) netinkami veiksmai ar kitos priežastys, už kurių atsiradimÄ turėtų bÅ«ti atsakinga kita sutarčių Å¡alis, byloje nebuvo nustatinėjamos. Nutraukdamas sutartis ieÅ¡kovas žinojo ir turėjo žinoti, kad nėra tinkamai įvykdęs savo prievolių pagal Rinkodaros sutartį, todėl neturėjo pagrindo manyti, kad kita sutarties Å¡alis nepareikalaus atsakomybės už tai arba nesiims kitų veiksmų, siekdama apginti pažeistas teises.

Pagal CK 6.221 straipsnio 2 dalies nuostatas, sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti netesybas, atsiradusias dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo vykdymo. TokiÄ teisę atsakovas realizavo vienaÅ¡aliu prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymu, nepažeisdamas įstatyme nustatytų tokio juridinę reikÅ¡mę turinčio veiksmo atlikimo sÄ lygų ir tvarkos (CK 6.130 str. 1 d., 6.131 str. nuostatos). Vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į konkrečios nagrinėjamos bylos aplinkybes bei vertindama byloje surinktus įrodymus pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovo nustatyto netesybų, kurių reikalavimas buvo realizuotas įskaitymu, dydžio nepažeidė CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies normų.

Teisėjų kolegija nesutinka su ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl atsakovo įvykdyto prieÅ¡prieÅ¡inio vienarÅ«Å¡io reikalavimo įskaitymo pagrįstumo, neįvertino, jog Rinkodaros sutartyje nustatytas baudos (kaip netesybų) dydis esÄ s aiÅ¡kiai per didelis. Teisėjų kolegija dar kartÄ atkreipia dėmesį į tai, kad Å¡alys, kurios yra verslo subjektai, pačios sutartyje laisva valia susitarė dėl tokio dydžio netesybų (baudos). Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad asmens Å«kinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiÅ¡kai priimti jo Å«kinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 27 d., balandžio 29 d., birželio 8 d., spalio 8 d. nutarimai).

Asmens Å«kinės veiklos laisvė ir iniciatyva suteikia teisę laisvai pasirinkti verslÄ , teisę laisvai sudaryti sutartis. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – Å¡alių bendra nuomonė, valios sutapimas.

Å alių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia Å¡ių santykių dalyvių pareigÄ Ä¯gyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sÄ lygų (pacta sunt servanda). Kita vertus, tiek sutartis, kaip jos Å¡alių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iÅ¡ jos tarp Å¡alių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų (ius cogens) reikalavimus.

Tai reiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sÄ lygų, taip pat gali savarankiÅ¡kai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sÄ lygas ar sutarties formÄ nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sÄ lygų reikalauja gera moralė, vieÅ¡oji tvarka, teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad Å¡alių teisė iÅ¡ anksto susitarti dėl netesybų reiÅ¡kia, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iÅ¡ anksto nustatytais bÅ«simais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali bÅ«ti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007).

Teisėjų kolegija, vertindama Å¡alių sudarytos Rinkodaros sutarties nuostatas ir aplinkybę, jog netesybų rÅ«Å¡is ir dydis buvo suderinti Å¡alių valia ir sulygti sutartimi, taip pat faktines bylos aplinkybes, kurioms esant atsakovas vienaÅ¡aliÅ¡kai įskaitė reikalavimÄ dėl ieÅ¡kovo piniginės prievolės mokėti baudÄ Ä¯ ieÅ¡kovo piniginį reikalavimÄ dėl apmokėjimo už patiektas prekes, daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo mažinti atsakovo įskaitytos baudos dydį.

Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį detaliai argumentavo, kodėl sutartyje numatyto dydžio bauda už pareigos skirti lėšų rinkodarai nevykdymÄ laikytina atsakovo minimaliais nuostoliais už sutartinių prievolių pažeidimÄ , o ieÅ¡kovo apeliacinio skundo teiginiais Å¡ie argumentai nebuvo paneigti. Teisėjų kolegija, įvertindama ieÅ¡kovo neįvykdytos prievolės pagal Rinkodaros sutartį mastÄ , praleisto termino vykdyti sutartines prievoles trukmę (lėšos rinkodarai turėjo bÅ«ti skiriamos tolygiai kas ketvirtį, bet per laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki sutarties nutraukimo dienos ieÅ¡kovas lėšų rinkodarai visiÅ¡kai neskyrė), atsakovo įskaitytos baudos dydį, nesutinka su ieÅ¡kovo skundo teiginiais, kad į ieÅ¡kovo reikalavimus buvo įskaitytas atsakovo prieÅ¡prieÅ¡inis reikalavimas dėl neproporcingai didelės baudos mokėjimo prievolės. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad apeliantas nepagrįstai remiasi argumentu dėl įstatymuose įtvirtinto draudimo nustatyti baudines netesybas.

Å iuo atveju Å¡alys Rinkodaros sutartyje buvo susitarusios dėl konkrečios netesybų formos – baudos. Tokia netesybų forma įstatyme įtvirtinta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), be to, sutarties Å¡alims pagal įstatymÄ nedraudžiama laisvai susitarti dėl didesnio dydžio netesybų, jei tik Å¡is susitarimas nereiÅ¡kia esminio vienos iÅ¡ Å¡alių teisių pažeidimo. Apeliantas, ginčydamas Å¡alių susitarimu nustatytų netesybų dydį, neprašė pripažinti negaliojančia Rinkodaros sutarties sÄ lygos, įtvirtinančios tokias netesybas.

Å is susitarimas yra teisėtas, jį Å¡alys sudarė laisva valia, todėl yra jo saistomos. Å ioje nutartyje jau aptartos ir įvertintos aplinkybės, įgalinančios daryti iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindų pripažinti Å¡alių sutartas netesybas lupikiÅ¡komis.Nagrinėjamoje byloje dar kartÄ akcentuotina, kad atsakovas turėjo pagrindÄ reikalauti 47 435 Lt sumos baudos, kaip netesybų, kurios pagal 2006 m. birželio 1 d. Rinkodaros sutarties V straipsnio 1 dalį laikytinos minimaliais ir neįrodinėtinais atsakovo nuostoliais.

Å i suma pripažįstama atsakovo pagrįstai įskaityta į ieÅ¡kovui mokėtinas sumas už pateiktas prekes 2006 m. birželio 1 d. Tiekimo sutarties pagrindu pagal ieÅ¡kovo pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, nurodytas prie atsakovo 2009 m. sausio 9 d. pareiÅ¡kimo pridėtame suvestiniame sÄ raÅ¡e (b. l. 14-16). Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad pagal sÄ raÅ¡e nurodytas sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovas už ieÅ¡kovo patiektas prekes turėjo sumokėti 47 435 Lt. Kadangi tokio paties dydžio mokėtinas netesybas (baudÄ ) atsakovas apskaičiavo už ieÅ¡kovo prievolių pagal Rinkodaros sutartį pažeidimÄ , jis pagrįstai pasinaudojo įstatymo nustatyta teise tokios sumos apimtyje vienaÅ¡aliu pareiÅ¡kimu atlikti prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymÄ .

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantas teigia, kad iÅ¡ jo kitos Å¡alies naudai priteistos pernelyg didelės atstovavimo iÅ¡laidos, nes Å¡is procesinis klausimas iÅ¡spręstas nesivadovaujant Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio patvirtinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 98 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti taikoma sistemiÅ¡kai su AdvokatÅ«ros įstatymo nuostatomis. Pagal AdvokatÅ«ros įstatymo 50 straipsnį advokato honoraro dydis nustatomas teisinių paslaugų sutartyje.

Jeigu teismui pateikiami įrodymai, kad advokatui yra sumokėtas sutartyje numatytas honoraras, CPK 98 straipsnio 2 dalis taikoma tik tada, kai prieÅ¡inga Å¡alis pateikia įrodymų, jog Å¡is honoraras yra neprotingai didelis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-621). Pažymėtina, kad advokato darbas susideda ne tik iÅ¡ dalyvavimo teismo posėdyje, bet ir iÅ¡ kitokio pobÅ«džio darbo. Atsakovo atstovo praÅ¡yme dėl teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimo nurodyta, kad atstovas teikė paslaugas susipažįstant su ieÅ¡kiniu, rengiant ir teikiant atsiliepimÄ , rengiant ir teikiant triplikÄ , du kartus vyko į pirmosios instancijos teismo posėdžius.

Advokato darbo sÄ naudas taip pat sudaro susipažinimo su byla, bylos medžiagos, teisės aktų analizės, procesinių dokumentų rengimo laikas ir pan. Pažymėtina, kad bylÄ narinėjantis teismas nėra griežtai susaistytas aukščiau minėtų Rekomendacijų nuostatomis, nes konkrečiu atveju gali nuo jų nukrypti (Rekomendacijų 11 p.). Apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad atsakovui priteistas neprotingai didelis advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų atlyginimas, nepateikė.

Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį ir nesant jokių apelianto pateiktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteisto advokato honoraro dydžio. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atmetant ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Å¡ioje proceso stadijoje sprendžiamas klausimas tik dėl atsakovo atstovo praÅ¡ymo atlyginti atsakovo turėtas advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Sprendžiant šį klausimÄ atsižvelgiama į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų nuostatas. Atsakovo atstovas pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 600 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, patirtų dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka bei pateikė iÅ¡laidas patvirtinančius duomenis (CPK 98 str. 1 d., 302 str.). IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovo atstovas apeliacinio proceso stadijoje atliko Å¡iuos veiksmus: rengė ir pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , taip pat dalyvavo viename apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurio trukmė buvo iki vienos valandos.

Pagal Rekomendacijas maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ yra 1.5 MMA (Rekomendacijų 8.11 p.). Užmokesčio už atstovavimÄ teisme dydis sudarytų 0.15 MMA dydį (Rekomendacijų 8.18 p.). Vertinant atsakovui priteistinų teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydį taip pat atsižvelgiama į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių poreikis, sprendžiamų klausimų pobÅ«dis, o tai leidžia nukrypti nuo Rekomendacijose nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių (Rekomendacijų 2 ir 11 punktai).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra protinga ir teisinga atsakovui priteistinas teisinės pagalbos iÅ¡laidas sumažinti iki 1 500 Lt sumos (CK 1.5 str. 4 d., CPK 98 str. 2 ir 3 d.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti atsakovui „Maxima LT“, uždarajai akcinei bendrovei (JA kodas 123033512) iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Merijanta“ (JA kodas 148402369) 1 500 Lt (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus litų) advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                                     Virginija Čekanauskaitė                                                                                                                                   Konstantinas Gurinas                                                                                                                                   Gintaras Pečiulis                                                                             Â