Legislator Case Law & Legislation
dcd6951f-4af1-45e4-a798-e361384563c9 AI generated

dcd6951f-4af1-45e4-a798-e361384563c9 · Vilniaus rajono apylinkės teismas

Case Number dcd6951f-4af1-45e4-a798-e361384563c9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012‑04‑25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priskaičiuotos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-2).

Legislator headnote

AI generated

dcd6951f-4af1-45e4-a798-e361384563c9 · Vilniaus rajono apylinkės teismas: B. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo, IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012‑04‑25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priskaičiuotos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-2).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2-325-723/2013

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01684-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija:

1.1; 1.2; 6.2; 6.3; 11.1; 11.7.1; 11.10; 11.11; 14.1; 14.3.8.; 14.5; 14.7; 15.1; 15.3.2; 15.4; 18.1; 18.2.2; 18.4; 99.3; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.3; 114.11; 116.1; 116.4; 125.7.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A SÂ

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant D.Dubakienei,

vertėjaujant Z. Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovui V. B., ieškovo atstovams adv.

A. Vosyliūtei, adv. V. Sviderskiui,

atsakovo atstovei A. J.,

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui (duomenys neskelbtini)dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo,

n u s t a t ė :

IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisti iÅ¡eitinę kompensacijÄ bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2012‑04‑25 iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 5 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priskaičiuotos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinio darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b.l. 1-2).

Ieškinyje nurodo, kad šalys

1997-01-01 sudarė neterminuotÄ arbo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas dirbo (duomenys neskelbtini). 2000-04-06 darbo sutartis

buvo pakeista, nes darbo plotas buvo sumažintas, tuo pačiu darbo etatas buvo sumažintas nustatytas „0,5“. 2012-04-24 ieÅ¡kovas susirgo, todėl neatvyko į darbÄ . KitÄ dienÄ (2012-04-25) atėjo į darbÄ ir už tai, kad neatvyko į darbÄ balandžio

24 d. atsiprašė (duomenys neskelbtini) direktoriaus. Direktorė pasakė nesijaudinti ir patarė kreiptis į gydytojÄ . KitÄ dienÄ , t.y. balandžio mėn. 26 dienÄ , ieÅ¡kovas nuvyko pas gydytojÄ . Jam buvo nustatyta juosmens kryžmens radikulopatija, skausmo sindromas, stuburo osteochondrozė, lėtinis bronchitas. Gydytoja negalėjo iÅ¡duoti nedarbingumo pažymėjimo. Poliklinikoje ieÅ¡kovas sužinojau, kad jis buvo atleistas. Tuomet kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, iÅ¡ kurio gavo pažymÄ apie savo valstybinį socialinį draudimÄ . Pastarojoje pažymoje dar neatsispindėjo atleidimo faktas. Po Å¡io įvykio, ieÅ¡kovas vis dar sirgo ir gydėsi. Ä® Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių vėl kreipėsi 2012-05-28. TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡ ten gavo pažymÄ , kurioje atsispindėjo atleidimo faktas - 2012 m. balandžio mėn. 25 d. pagal Darbo kodekso 136 str. 2 d. pagal kurį darbo sutartis pasibaigia tuo atveju, kai darbdavys mirÅ¡ta, o darbo sutartis buvo sudaryta patarnavimo darbams asmeniÅ¡kai jam atlikti, taip pat kai nėra darbdavio teisių perėmėjo. Å iuo atveju akivaizdu, kad atleidimo pagrindas buvo neteisėtas, nes darbdavys yra (duomenys neskelbtini). Todėl teisiÅ¡kai neįmanoma situacija, kad (duomenys neskelbtini) - juridinis asmuo galėtų atleisti darbuotojÄ , remiantis minėtu DK straipsniu. Darbdavys net neinformavo ieÅ¡kovo apie atleidimÄ ir neįformino darbo sutarties nutraukimo, kaip tai numato LR DK nuostatos, tokiais veiksmais pažeisdamas LR DK numatytÄ atleidimo tvarkÄ .

Atsakovas pateikė atsiliepimÄ (b.l. 11-15), kuriuo su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad 2012-04-25 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo DK 136 str. 3 d. 2 p. (235 str. 8 p.) pagrindu. Taigi aplinkybė, jog darbuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs nuo toksinių medžiagų, gali bÅ«ti patvirtinta ne vien medicinos iÅ¡vada, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas 2012-04-25 darbo vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), darbo metu (nuo 8 val., t. y. tuo metu, kada ieÅ¡kovas turėjo atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis) buvo neblaivus. IeÅ¡kovo neblaivumo darbe faktÄ patvirtina bylos medžiaga: 2012-04-25 (duomenys neskelbtini) V. B. neblaivumo darbe aktu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Aktas) nustatyta, kad 2012-04-25 darbe darbo metu nuo ieÅ¡kovo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba neriÅ¡li. Be to, Akte taip pat konstatuota, kad ieÅ¡kovas vartojo necenzÅ«rinius žodžius, prieÅ¡inosi ir neigė, kad yra neblaivus. Akte yra nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus, t.y. iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena ir neriÅ¡li kalba. MinėtÄ AktÄ pasirašė trys liudytojai. Požymius užfiksavo (duomenys neskelbtini)A. J., kuri 2012-04-25 pareikalavo, kad ieÅ¡kovas nuvyktų į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , siekiant nustatyti jo neblaivumÄ , tačiau ieÅ¡kovas į minėtÄ Ä¯staigÄ nenuvyko (nors buvo pažadėjęs) ir darbe 2012-04-25 daugiau nepasirodė. Tai, kad ieÅ¡kovas 2012-04-25 darbo vietoje darbo metu buvo neblaivus kategoriÅ¡kai patvirtino ir

kiti liudytojai, pasirašę 2012-04-25 tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) apie einamųjų darbų

darbininko V. B. elgesį.

Be to, 2012-04-25 darbe darbo metu ieÅ¡kovÄ neblaivumo bÅ«senoje matė ne tik (duomenys neskelbtini)dirbantys darbuotojai, bet ir

Å¡ios (duomenys neskelbtini)mokiniai (2012-04-25 tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsiliepime pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti (duomenys neskelbtini)A. J. bei liudytojų,

pasiraÅ¡iusių AktÄ bei 2012-04-25 tarnybinį praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini) objektyvumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu, byloje nėra įrodymų,

patvirtinančių galimÄ jų suinteresuotumÄ ieÅ¡kovo atleidimu iÅ¡ darbo. Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovui, skiriant drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo, už tai, kad 2012-04-25 darbe darbo metu jis buvo neblaivus, buvo padaryta techninė klaida: (duomenys neskelbtini) 2012-04-25 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atleidimo iÅ¡ pareigų“ vietoje DK 136 str. 3 d. 2 p., buvo įraÅ¡yta DK 136 str. 2 p. ir 3 p. - buvo suklysta nurodant DK 136 straipsnio dalį, tačiau minėta klaida yra nežymi (neesminė), neturinti įtakos paskirtos nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi bylos duomenys įrodo, kad darbo drausmės pažeidimas

buvo padarytas. Ši techninė klaida nedelsiant buvo ištaisyta (duomenys neskelbtini)2012-04-26 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų dokumentų matyti,

kad ieÅ¡kovas jau ne pirmÄ kartÄ pažeidė darbo drausmę ir jam buvo skiriamos drausminės nuobaudos. IeÅ¡kovas sistemingai pažeidinėjo darbo drausmę ir tai neigiamai apibÅ«dina jo asmenybę. Nesutiko su ieÅ¡kovo pateiktu reikalavimu priteisti 5 proc. dydžio palÅ«kanas nuo priskaičiuotos iÅ¡eitinės iÅ¡mokos bei vidutinės darbo užmokesčio sumos už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, nes Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už prileistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymÄ ), nes yra taikomas specialaus pobÅ«džio DK 300 straipsnis.

IeÅ¡kovas pateikė dublikÄ (b.l. 36-38). Dublike nurodė, jog nesutinka su tuo, kad jis 2012 m. balandžio mėn. 25 d. darbo vietoje darbo metu (nuo 8 val., tuo metu, kai turėjau atlikti darbo pareigas ar vykdyti darbdavio užduotis) buvo neblaivus. Tokiam atsakovo

teiginiui patvirtinti neužtenka faktinių aplinkybių visumos. (duomenys neskelbtini) A. J., kaip ir buvo minėta ieškinyje, išleido

ieÅ¡kovÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ gydytojo apžiÅ«rai. FaktÄ , kad į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ gydytojo apžiÅ«rai ieÅ¡kovas tikrai nuvyko, patvirtina VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos iÅ¡raÅ¡as. Jame nurodoma, kad į poliklinikÄ ieÅ¡kovas buvo nuvykęs 2012 m. balandžio mėn. 26 d.. Ä® poliklinikÄ ieÅ¡kovas nuvyko ir 2012 m. balandžio mėn. 25 d., tačiau jam buvo pasakyta, kad reikia registruotis ir dėl didelio pacientų kiekio gydytojas jį galės apžiÅ«rėti tik kitÄ dienÄ , t.y. balandžio mėn. 26 d. Atsakovas prie atsiliepimo į ieÅ¡kinį kaip įrodymus prideda (duomenys neskelbtini)direktoriaus reikalavimo raÅ¡tiÅ¡kai pasiaiÅ¡kinti 2012 m. balandžio mėn. 16 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)direktoriaus reikalavimo raÅ¡tiÅ¡kai pasiaiÅ¡kinti 2012 m. balandžio mėn. 23 d. raÅ¡tÄ Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys

neskelbtini) direktoriaus 2012 m. balandžio mėn. 19 d. Ä®spėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl einamųjų darbų (duomenys neskelbtini) V. B. neblaivumo. Pastarieji raÅ¡tai pasiraÅ¡yti

tik (duomenys neskelbtini)A. J., Å¡ie raÅ¡tai ieÅ¡kovui nebuvo pateikti susipažinimui. Apie juos sužinojo tik gavęs atsakovo atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. FaktÄ , kad darbo metu 2012 m. balandžio mėn. 25 d. ieÅ¡kovas nebuvau neblaivus ar apsvaigęs nuo kitų medžiagų, gali patvirtinti liudytojas A. Å ., kuris tÄ pačiÄ dienÄ , t.y. balandžio mėn. 25 d. prieÅ¡ 12 val. vežė jį iÅ¡ darbo

namo. Atsakovas prie atsiliepimo į ieškinį kaip įrodymus pateikia (duomenys neskelbtini)direktoriaus 2012 m. balandžio

mėn. 25 d. Ä®sakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)direktoriaus

2012 m. balandžio mėn. 26 d. Ä®sakymÄ dėl Ä®sakymo 2012-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini)techninės klaidos iÅ¡taisymo Nr.

(duomenys neskelbtini). Atkreipus dėmesį į įsakymų numeracijÄ , pagrįstų abejonių kelia pastarųjų įsakymų suraÅ¡ymo laikas. Å iuo atveju galima įtarti, kad minėti dokumentai buvo suraÅ¡yti vienu metu. Atsakovas taip pat su atsiliepimu į ieÅ¡kinį pateikė (duomenys neskelbtini) F. S. 2012-04-16

praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) F. S. 2012-04-23 praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys

neskelbtini) F. S. 2012-04-24 praneÅ¡imÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Pateikti praneÅ¡imai sunumeruoti (Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)). Abejonių kelia numeracijos eiliÅ¡kumas. Akivaizdžiai matoma ir dėl to abejonių kelia identiÅ¡ka minėtų aktų forma.

Atsakovas tripliku (b.l. 49-50) su ieÅ¡kovo dublike iÅ¡dėstytais argumentais nesutiko. Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad 2012-04-25 buvo apsilankęs asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje, kaip reikalavo (duomenys neskelbtini)direktorė, be to pats tÄ faktÄ paneigia savo 2012-08-23

dublike, teigdamas, kad 2012-04-25 ieÅ¡kovo praÅ¡omas iÅ¡kviesti liudytojas A. Å . vežė ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo

namo, o ne atlikti medicininės apžiÅ«ros. IeÅ¡kovas nevykdė darbdavio nurodymo ir tik sekančiÄ dienÄ , nei buvo praÅ¡oma, t.y. 2012-04-26 į gydymo įstaigÄ nuvyko ne atlikti medicininės apžiÅ«ros dėl neblaivumo nustatymo, o dėl asmeninių sveikatos problemų. Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovo abejonės dėl atsakovo darbuotojų priimtų dokumentų numeracijos ir eiliÅ¡kumo yra abstrakčios, nepagrįstos jokiais faktiniais įrodymais. IÅ¡ prie 2012-06-27 atsiliepimo pateiktų dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas ne pirmÄ kartÄ , o sistemingai pažeidžia darbo drausmę ir jam buvo skirtos drausminės nuobaudos, todėl atitinkamai dokumentų eiliÅ¡kumas bei forma yra nuosekli bei sistemiÅ¡ka.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 67-68), kad 25 d. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) iÅ¡ (duomenys neskelbtini). Buvo blaivus, jam radikulitas, todėl ėjo Å¡lubuodamas. Negeria jau 8 metus po operacijos. Geri santykiai su darbo kolektyvu. (duomenys neskelbtini) yra jo tiesioginis virÅ¡ininkas, su juo santykiai geri. 25 d. jį kvietė direktorė, jis pasakė, kad blogai jaučiasi, direktorė tarp 9 val. ir 9 val. 30 min. jį pasiuntė pas gydytojÄ . Atvažiavo A. Å . į (duomenys

neskelbtini) raktų ir nuvežė į poliklinikÄ . A. Å . laukė prie (duomenys neskelbtini). Raktai nuo namų, kur

vyksta statybos, kur persirenginėja statybininkai, ten jie laikė rūbus. A.

nuvežė į poliklinikÄ , ten eilė, pasakė sėdėti ir laukti gydytojos G. (duomenys neskelbtini) ambulatorijoje.

RegistratÅ«roje pasakė, kad daug žmonių, nuėjo pas gydytojÄ , ji jam liepė ateiti

rytoj, nes tÄ dienÄ daug žmonių ir nepriėmė. A. Å . tada jį parvežė namo. Ä® darbÄ negrįžo,

nes galvojo, kad jį direktorė paleido. SekančiÄ dienÄ gydytoja liepė ateiti, ji bÅ«tų davusi biuletenį. Direktorė paskambino gydytojai ir pasakė, kad jį atleido. Po 8 val. jis jau buvo pas gydytojÄ , atvažiavo pats autobusu.

IeÅ¡kovo atstovė adv. A.VosyliÅ«tei teismo posėdžio metu nurodė, kad atleidimas iÅ¡ darbo buvo neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo pažeistos atleidimo procedÅ«ros. Ä®rodinėjimas, kad buvo neblaivus tenka atsakovui. IeÅ¡kovas 2012-04-25 darbe buvo blaivus, kaip ir kitas dienas. Iki kreipimosi į teismÄ dienos ieÅ¡kovui apie neblaivumo aktÄ nebuvo žinoma ir jis su aktu nebuvo supažindintas, tačiau pagal teisės aktus asmuo turi bÅ«ti supažindintas pasiraÅ¡ytinai. Tokių dokumentų byloje nėra. Konstatuoti faktÄ , kad jis tÄ dienÄ darbe buvo neblaivus, negalima. Pagal DK, kad Å¡iurkščiai pažeistos darbo drausmės taisyklės turi įrodyti darbdavys. Buvo suraÅ¡ytas neblaivumo aktas ir nuÅ¡alinimÄ nuo darbo turėjo pateikti ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai susipažinti. Jei nesutinka turi vežti patikrinti neblaivumÄ , turi įforminti atsisakymÄ pasiraÅ¡ytinai. Kaip reglamentuoja įstatymas darbdavys turėjo įforminti visas procedÅ«ras ir tik tada gali atleisti iÅ¡ darbo. Ginčas dėl to ar buvo neblaivus. IeÅ¡kovas pasijuto negerai, kreipėsi į darbdavį, jį atleido darbdavys, kreipėsi į medikus, bet 25 dienÄ nepapuolė pas medikus dėl gausos ligonių (b.l. 58-59).

IeÅ¡kovo atstovas adv. V. Sviderskis teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 72), kad jo klientas nėra pats didžiausias intelektualas, jam tokių reikalavimų ir nebuvo keliama. Darbdavys taikė įstatymÄ taip kaip jam atrodė patogiau. Motyvas atleidimo – neblaivumas, kuris grindžiamas bendromis deklaracijomis. IeÅ¡kovas nebuvo informuotas apie reikalavimus pasiaiÅ¡kinti. jei konstatuojamas darbo drausmės pažeidimas, jis turi bÅ«ti įformintas.

Atsakovo atstovė ((duomenys neskelbtini)) teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka (b.l. 59-60). IeÅ¡kovas buvo neblaivus nepirmÄ kartÄ . 25 dienÄ pranešė pavaduotojas, kad atvyko B. į darbÄ , o 24 dienÄ jo darbe nebuvo. Kartu dirba žmona, gailėjo, galvojo, jog serga. Sakiau siųsti pas jÄ . IeÅ¡kovas iÅ¡ pat ryto buvo neblaivus – sklido kvapas, judesiai nekoordinuoti. Pasakė, kad eitų pas gydytojÄ ir grįžtų iki 12 val.. IeÅ¡kovas prižadėjo nueiti pas gydytojÄ ir grįžti. Tai buvo

8 val. ryte. Išėjo į poliklinikÄ , tačiau į darbÄ negrįžo. Surašė aktÄ , liudytojus pakvietė – sekretorę, Å«kvedį. Žmonės (duomenys neskelbtini) matė, kad ieÅ¡kovas neblaivus. IeÅ¡kovas ir 26 d. neatėjo į darbÄ . Žmona parašė žinutę, kad negalėjo nuvežti pas gydytojÄ , bet kitÄ dienÄ gydytoja jam pasakė, kad atleistas. Atstovė skambino gydytojai ir klausė ar buvo ieÅ¡kovas, atsakė, kad nebuvo, tada pasakė, kad jį atleidžia. IeÅ¡kovas kiekvienÄ dienÄ buvo girtas, negalėjo susiÅ¡nekėti. Žmona 26 dienÄ buvo pas gydytojÄ ir prašė nedarbingumo, tačiau jÄ informavo, kad jau atleistas. Nurodė, kad jos klaida, kad paskui ieÅ¡kovo neieÅ¡kojo, reikėjo jam siųsti aktus. Aktus surašė, bet nesiuntė ieÅ¡kovui.

Atsakovo atstovė papildomai paaiÅ¡kino(b.l.68,antra pusė,-69),kad jai buvo gaila ieÅ¡kovo,jie buvę klasiokai,jam vis duodavo Å¡ansÄ .Netiesa,kad 8 metus negeria.Jis gėrė kasdien.SiÅ«lė jam ankščiau iÅ¡eiti

savo noru.Darbo sutarties nutraukimo negalėjo įforminti,nes jis gyvena (duomenys neskelbtini).Neturėjo galimybės jo

supažindinti.

Liudytojas F. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Ieškovas neinformavo, kad 24

d. serga ir į darbÄ neatvyks. Jis neblaivus kasdien buvo. 25 d. atvyko į darbÄ neblaivus – kvapas alkoholio, necenzÅ«riniais žodžiais keikėsi, sakė, jog yra negirtas. Tai matė kiemsargis, valgyklos darbuotojai. IeÅ¡kovÄ nusiuntė pas direktorę iÅ¡ ryto 25 d. 8 val.. Paskui jis išėjo iÅ¡ (duomenys neskelbtini), bet į darbÄ negrįžo. 26 d. taip pat neatvyko į darbÄ . Surašė neblaivumo aktÄ , kad asmuo darbe neblaivus. (duomenys neskelbtini) alkotesterio neturi (b.l. 60).Â

Liudytoja T. C. teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 60-61), kad yra raÅ¡tinės vedėja. 24 d. ieÅ¡kovas neatėjo į darbÄ . Jei ateina visada bÅ«na neblaivus. 25 d. pasirodė darbe neblaivus, atėjo pas direktorę, ji paprašė, kad jis nueitų pas gydytojÄ ir atneÅ¡tų pažymÄ . IeÅ¡kovas neriÅ¡liai kalbėjo, jautėsi kvapas alkoholio. Jis išėjo, bet į darbÄ negrįžo. Aktas buvo suraÅ¡ytas tÄ pačiÄ dienÄ , pasirašė liudytoja, direktorė, pavaduotojas. Aktas buvo suraÅ¡ytas nesant ieÅ¡kovui.

Liudytojas A. Å . teismo posėdžio metu nurodė (b.l. 69-70), kad ieÅ¡kovas yra jo dėdė. IeÅ¡kovas gyvena (duomenys neskelbtini) sodyboje, jÄ prižiÅ«ri. IeÅ¡kovas iÅ¡geria tik per Å¡ventes, nes vartoja vaistus. Pastoviai vežioja ieÅ¡kovÄ Ä¯ poliklinikÄ . 25 d. paskambino darbuotojas, gal ieÅ¡kovo bendradarbis, pasakė, kad su juo blogai ir privažiavau prie (duomenys neskelbtini).

V. išėjo, jį pavežė. Jei nebÅ«tų paskambinę, nebÅ«tų atvažiavęs jo pasiimti. IeÅ¡kovas prastai jautėsi jau prieÅ¡ tai, jam kažkas su stuburu. Ä® darbÄ jis važiuodavo pats autobusu ir grįždavo, 10 min. kelio. IeÅ¡kovÄ nuvežė pas gydytojÄ (duomenys neskelbtini), jis grįžo už 15 min. ir pasakė, kad gydytoja liepė ateiti kitÄ dienÄ , t.y. 26 d.. IeÅ¡kovas buvo blaivus, jei bÅ«tų buvęs girtas, bÅ«tų nevežęs. Tada jį parvežė namo į (duomenys neskelbtini),gal 11 valandÄ , į darbÄ nevežė, nes buvo baigtas darbas. Jis jam pasakė, kad direktorė ieÅ¡kovÄ paleido iÅ¡ darbo.

Liudytoja Z. Å . nurodė (b.l. 70-71), kad dirba (duomenys neskelbtini). Su ieÅ¡kovu 9 metai dirba kartu (duomenys neskelbtini). Dažnai matydavo ieÅ¡kovÄ girtÄ , beveik kasdien. Per 9 metus niekada nebuvo sutikusi blaivaus. Dirba nuo 8 val. iki 15 val.. 25 d. sutiko ieÅ¡kovÄ eidama į darbÄ apie 8.30 val., sklido nuo jo alkoholio kvapas, pro langÄ matė jį svyruojantį. Nurodė

turinti medicininį iÅ¡silavinimÄ ir skirianti kada asmuo neblaivus. Visi (duomenys neskelbtini) kalbėjo apie ieÅ¡kovÄ , kad jis

buvo girtas ir direktorė jį nusiuntė pas gydytojÄ . Atėjo naujas Å«kvedys ir pradėjo raÅ¡yti tarnybinius dėl ieÅ¡kovo. Anksčiau rašė įspėjimus, buvo sudaryta komisija, tai žino iÅ¡ kalbų, nes nedidelė (duomenys neskelbtini). Pas gydytojÄ G. ieÅ¡kovas nesikreipė 25 d., o 26 d. į ambulatorijÄ kreipėsi tik ieÅ¡kovo žmona. Pasakė, kad jis ligotas ir negali ateiti pats.

Liudytoja V. G. teismo posėdžio metu patvirtino (b.l. 70-71), kad pažįsta ieÅ¡kovÄ . Dirba (duomenys neskelbtini) jau 11 m.. IeÅ¡kovas darbe bÅ«davo neblaivus. Santykiai su juo darbiniai. IeÅ¡kovas kartais neateidavo į darbÄ . 25 d. ryte matė, nes jos valoma teritorija prie direktorės teritorijos. Jis atėjo pas direktorę apie 9 val., jautėsi alkoholio kvapas. Sužinojo, kad jį atleido dėl girtavimo. Nematė, kur ieÅ¡kovas išėjo. Pasirašė tos dienos aktuose, nes matė ieÅ¡kovÄ neblaivų. Pasirašė pas direktorę, tuo metu užėjo viena. Tekstas jau buvo suraÅ¡ytas. Jos klausė ir ji patvirtino, kad ieÅ¡kovas buvo neblaivus. Jautė alkoholio kvapÄ .

Liudytoja D. S. teismo posėdžio metu parodė (b.l. 71), kad

7 metus dirbo su ieÅ¡kovu, jis dirbo (duomenys neskelbtini). Nebuvo ieÅ¡kovas pavyzdys (duomenys neskelbtini), labai girtavo. Liudytoja pati matė kiekvienÄ dienÄ . Akto nepasirašė. 25 d. buvo darbe, neprisimena ar matė ieÅ¡kovÄ . Atėjo naujas Å«kvedys ir norėjo padaryti tvarkÄ .

Ieškinys atmestinas.

Byloje raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad ieÅ¡kovas V. B. su atsakovu (duomenys neskelbtini) 1997-01-01 sudarė neterminuotÄ darbo sutartį Nr. (duomenys

neskelbtini), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas buvo priimtas dirbti (duomenys neskelbtini) pilnu etatu. 2000‑04-06 darbo

sutartis buvo pakeista, nes ieškovo darbo plotas sumažėjo iki 305,66 m2, todėl ir jo etatas buvo sumažintas iki 0,5 (b.l. 4).

IÅ¡ pažymų apie ieÅ¡kovo asmens valstybinį socialinį draudimÄ matyti, kad jo draudžiamosios pajamos sudarė 400,16 Lt kas mėnesį, o draudimo pabaiga datuojama 2012-04-25 – atleidimo pagrindas ,,K01 Darbo kodeksas, 136 straipsnis, 2 dalis“ (b.l. 7-8). Byloje pateiktos pažymos apie ieÅ¡kovui priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b.l. 31-33).

2000-01-31 (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovui už pravaikštas

2000-01-25, 2000-01-26, 2000-01-27 pareikštas papeikimas (b.l. 16). 2012-04-16 (duomenys neskelbtini) F. S. rašytiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) direktorę, kad ieškovas

2012-04-16 pavėlavo į darbÄ 45 min. ir atvyko neblaivus, jam pavesto darbo neatliko, atsikalbinėjo necenzÅ«riniais žodžiais ir iÅ¡ darbo išėjo viena valanda

anksčiau (b.l. 19). TÄ pačiÄ dienÄ (2012-04-16) liudytojai – (duomenys neskelbtini)F. S., (duomenys neskelbtini)J. T. ir (duomenys neskelbtini)T. C. surašė Einamųjų darbų

V. B. neblaivumo darbe aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtino, kad einamųjų darbų darbininkas V. B. (ieÅ¡kovas) 2012-04-16 buvo neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba neriÅ¡li, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, prieÅ¡inosi ir neigė, kad yra neblaivus (b.l. 20). 2012-04-16 direktorė pareikalavo iki 2012-04-18 ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti dėl to, kad jis 2012-04-16 darbe buvo neblaivus (b.l. 21). 2012-04-19 ieÅ¡kovas buvo raÅ¡tu įspėtas, kad jei dar kartÄ pasirodys darbovietėje neblaivus arba kitaip pažeis darbo taisykles, bus nedelsiant atleistas iÅ¡ darbo (b.l. 22).

2012-04-23 (duomenys neskelbtini) F. S. rašytiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini)direktorę, kad ieškovas

2012-04-23 pavėlavo į darbÄ ir atvyko neblaivus, pateikto darbo neatliko ir iÅ¡ darbo išėjo anksčiau nustatyto laiko (b.l. 23). TÄ pačiÄ dienÄ (2012-04-23) liudytojai – (duomenys neskelbtini)F. S., (duomenys neskelbtini)J.

T. ir (duomenys

neskelbtini)T. C. surašė Einamųjų darbų V. B. neblaivumo darbe aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtino, kad

einamųjų darbų darbininkas V. B. (ieÅ¡kovas) 2012-04-23 buvo neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba neriÅ¡li, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, prieÅ¡inosi ir neigė, kad yra neblaivus. Nurodė, kad ieÅ¡kovas jau ne pirmÄ kartÄ ateina į darbÄ neblaivus, bet to nepripažįsta (b.l. 24). 2012-04-23 direktorė pareikalavo iki 2012-04-24 ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinti dėl to, kad jis 2012-04-23 darbe buvo neblaivus (b.l. 25).

2012-04-24 (duomenys neskelbtini) F. S. rašytiniu pranešimu informavo (duomenys neskelbtini) direktorę, kad ieškovas neinformavęs

neatvyko į darbÄ , apie jo neatvykimo į darbÄ priežastį nepranešė ir jo artimieji (b.l. 26). 2012-04-25 (duomenys neskelbtini) F. S. raÅ¡ytiniu praneÅ¡imu informavo (duomenys neskelbtini) direktorę, kad ieÅ¡kovas 2012-04-25 atvyko į darbÄ paveiktas alkoholio, pavėlavo į darbÄ , neprisipažino, kad yra neblaivus. nors (duomenys neskelbtini)dirbantys žmonės ir besimokantys mokiniai matė, kad Å¡is darbuotojas tikrai yra neblaivus. IeÅ¡kovui buvo neleista dirbti ir jis buvo nusiųstas pas direktorę (b.l. 28).

2012-04-25 liudytojai – (duomenys neskelbtini)F. S., (duomenys neskelbtini)J. T. ir (duomenys neskelbtini)T. C. surašė Einamųjų darbų V. B. neblaivumo darbe aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame patvirtino, kad einamųjų darbų darbininkas V. B. (ieÅ¡kovas) 2012-04-25 buvo neblaivus: sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai tam tikru laipsniu buvo nekoordinuoti, laikysena nestabili, kalba neriÅ¡li, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, prieÅ¡inosi ir neigė, kad yra neblaivus. Å is darbuotojas jau ne pirmÄ

kartÄ ateina į darbÄ neblaivus. bet to nepripažįsta, todėl (duomenys neskelbtini) direktorė reikalavo, kad jis

įrodytų, kad tikrai yra blaivus ir gali dirbti. Darbininkas pamelavo, kad eina į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ . Darbininkas pažadėjęs direktorei grįžti su tyrimų atsakymai to nepadarė ir daugiau darbe nepasirodė (b.l. 27).

2012-04-25 (duomenys neskelbtini)direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)ieškovas buvo atleistas iš darbo

pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 str. 8 p. ir 136 str. 2 p. 3 p. (b.l. 29). 2012-04-26 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini)buvo

iÅ¡taisyta raÅ¡ymo apsirikimas 2012-04-25 direktoriaus įsakymÄ Nr. (duomenys neskelbtini)nurodant, kad ieÅ¡kovas

atleistas pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 235 str. 8 p. ir 136 str. 3 dalies 2 punktÄ (b.l. 30).

Išrašas iš medicininių

dokumentų (b.l. 6) patvirtina, kad ieÅ¡kovas 2012-04-26 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) ambulatorijÄ , kur jam buvo

diagnozuota nustatyta juosmens kryžmens radikulopatija, skausmo sindromas, stuburo osteochondrozė, lėtinis bronchitas.

VšĮ ,,Vilniaus rajono

centrinė poliklinika“ pateikė teismui duomenis, kad išnagrinėjus V. B., gim. (duomenys neskelbtini), medicininius dokumentus,

konstatuota, kad 2012-04-25 jis į (duomenys neskelbtini) ambulatorijÄ nesikreipė (b.l. 48).

Šioje byloje keliami šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, kaip darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindo, ir įrodymų vertinimo klausimai.

DK235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų

– įstatyme priskiriamas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui

teisę skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ â€“ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo iÅ¡ anksto apie tai neįspėjus. Neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi bÅ«ti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, tačiau Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia, kad kilus ginčui dėl darbuotojo

neblaivumo fakto teismas nurodytų klausimų sprendimui gali automatiškai taikyti kitų sričių teisės aktus. Pagal DK įtvirtintas principines darbo santykių

reglamentavimo nuostatas, darbo santykiams prioritetiÅ¡kai turi bÅ«ti taikomos DK normos, kiti įstatymai ir Vyriausybės nutarimai darbo santykiams gali bÅ«ti taikomi tik pagal DK nustatytas ribas ir nepažeidžiant darbo teisės principų (DK1, 3, 4 straipsniai). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu NR. 452 patvirtintos Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, skirtos įgyvendinti nutarime nurodytiems vieÅ¡osios teisės aktams (Alkoholio kontrolės įstatymui, ATPK, ir kt.), bet nereglamentuoja darbo santykių, todėl Å¡iame teisės akte įtvirtinta neblaivumo sÄ voka ir nustatymo tvarka tiesiogiai netaikytina nustatinėjant DK235 straipsnio 2 dalies 8 punkto taikymui reikÅ¡mingÄ darbuotojo neblaivumo bÅ«senÄ . Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktÄ darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Ä®rodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek tam tikri tÄ dienÄ darbe suraÅ¡yti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo bÅ«klę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK177 straipsnio 2, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. R. v. 641-oji daugiabučių namų

savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-93/2011). Teisme sprendžiant darbo ginčus taikomos bendrosios civilinio proceso teisės normos, reglamentuojančios įrodinėjimÄ (CPK176–224 straipsniai), darbuotojo neblaivumo faktÄ pagrindžiantys įrodymai turi bÅ«ti vertinami laikantis įrodymų leistinumo, visapusiÅ¡kumo, pakankamumo ir kt. principų. Aktuali ir darbo bylose įrodinėjimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo

praktika, suformuota kasacinio teismo nutartyse (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009;

2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje DNSB „Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje T. B. v. UAB „ Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010; kt.).

CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kuriÄ Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjant bylÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, pareiga įrodyti, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimÄ , tenka darbdaviui (atsakovui).

Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai, ar ieÅ¡kovų nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias dėsto

ieškovai(LAT 2007 m. sausio 4 d. nutartis byloje A. B. v. T. P., IPuišei, Kauno apskrities viršininko administracija,

Kauno rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-150/2007). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje yra grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl Å¡ių aplinkybių egzistavimo ir iÅ¡vadÄ dėl tokių aplinkybių egzistavimo teismas gali daryti tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina, kad atitinkamas faktas buvo, negu nebuvo. Tokia taisyklė yra suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462; 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-558/2007).

Teismui nekyla abejonių dėl atsakovo suraÅ¡ytų aktų ir įsakymų eiliÅ¡kumo,nes tam nėra jokio objektyvaus pagrindo.Tekstiniai panaÅ¡umai tik parodo tų pačių aplinkybių pakartotinį egzistavimÄ ,o ne kelia abejones,kad dokumentai suraÅ¡yti tÄ pačiÄ dienÄ .

Byloje esančių dokumentų pagrindu,teismas daro iÅ¡vadÄ ,kad ieÅ¡kovas iki atleidimo iÅ¡ darbo ne vienÄ kartÄ buvo pažeidęs darbo drausmę ir į darbÄ buvo atėjęs neblaivus.Tai reiÅ¡kia,kad jau tuo metu buvo pažeidžiama darbo drausmė ne bet kaip,o Å¡iurkščiai.

Rašymo apsirikimas,kokiu pagrindu buvo atleistas iš darbo ieškovas 2012-04-25 buvo ištaisytas 2012-04-26 ir tai yra DK 235 str.1d.8p.,136 str.3d.2p.numatyti pagrindai.

Teismas neturi pagrindo tikėti ieÅ¡kovo paaiÅ¡kimais,nes jie ne tik nepatvirtinami atsakovės atstovės paaiÅ¡kinimais,jie yra nelogiÅ¡ki ir nenuoseklųs savo paties raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo dublike ir teisme turiniu-ieÅ¡kovas teigia tai,kÄ neigia direktorė ir visa eilė liudytojų,o kodėl įrodymai paneigia ieÅ¡kovo nurodomas aplinkybes neaiÅ¡kinama net jokiomis prielaidomis.

DK nepateikiama darbuotojo neblaivumo sampratos ir nereglamentuojama, kaip turi bÅ«ti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas. Šį darbdavys gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieÅ¡tarauti teisės aktams. Ä®rodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali bÅ«ti tiek medicinos iÅ¡vados, tiek tam tikri tÄ dienÄ darbe suraÅ¡yti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, bei kitokie darbuotojo neblaivumo bÅ«klę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2011).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, teismas laiko įrodyta, jog ieškovas

V. B. 2012 metų balandžio

25 d. savo darbo laiku, darbo vietoje – (duomenys neskelbtini)buvo neblaivus. Kaip minėta, tai patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai: 2012-04-25 (duomenys neskelbtini)direktoriaus pavaduotojo Å«kiui tarnybinis praneÅ¡imas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį be paties direktorės pavaduotojo pasirašė ir liudytojai – (duomenys neskelbtini)V. G., (duomenys neskelbtini) J. B., (duomenys neskelbtini)D. K. bei (duomenys neskelbtini)T. C., taip patvirtindami, kad 2012-04-24 ieÅ¡kovas neatvyko į darbÄ , apie neatvykimo priežastis neinformavo, o 2012-04-25 ieÅ¡kovas į darbÄ atvyko paveiktas alkoholio, pavėlavo, nepripažino, kas yra neblaivus; 2012-04-25 einamųjų darbų V. B. neblaivumo darbe aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra įrodymų liudytojų suinteresuotumu ieÅ¡kovo atleidimu. Atsakovo ir minėtų liudytojų parodymai teismo posėdžio metu buvo nuoseklÅ«s, vienas kitam neprieÅ¡taraujantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu paties ieÅ¡kovo ir liudytojo

A. Å . parodymai vertinamai kritiÅ¡kai, nes jie yra su ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais prieÅ¡taringi tarpusavyje.IeÅ¡kovas nurodo,kad liudytojas atvažiavo paimti pas jį raktų ir iÅ¡ esmės jis atsitiktinai jį pamatė prie (duomenys neskelbtini),kai išėjo į poliklinikÄ (telefono jis neturi).Liudytojas nurodo,kad atvažiavo dėl to,kad paskambino ieÅ¡kovo bendradarbis,nes ieÅ¡kovui blogai su sveikata(„Jei nebÅ«tų paskambinę,nebÅ«tų važiavęs jo pasiimti“).Teismas mato,kad liudytojas siekia padėti ieÅ¡kovui,nes juos sieja giminystės ryÅ¡iai-ieÅ¡kovas yra jo dėdė.

DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyta darbdavio pareiga prieÅ¡ skiriant drausminę nuobaudÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Å io įstatyminio reikalavimo tikslas yra ne tik užtikrinti darbuotojo teisę pasiaiÅ¡kinti darbdaviui dėl darbo drausmės pažeidimo, kurį, darbdavio nuomone, darbuotojas yra padaręs, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad darbdavys, prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , žinotų visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti.Toks įstatymo reikalavimo įvykdymas yra galimas tik tuo atveju,jeigu darbuotojas sutinka paraÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimÄ .Ä®statymas nenumato prievartos priemonių darbuotojo atžvilgiu.Formaliai neįvykdydamas DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, darbdavys pats sau apribojo galimybę iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atsižvelgti į visas aplinkybes, reikÅ¡mingas drausminei atsakomybei taikyti ir drausminei nuobaudai parinkti. Aptariamos teisės normos nuostatos apie darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo reikalavimÄ atitinka tiek darbdavio, tiek ir darbuotojo interesus, o Å¡io reikalavimo vykdymo pažeidimas prieÅ¡tarauja abiejų darbo sutarties Å¡alių interesams. Ä® visa tai atsižvelgtina vertinant DK 240 straipsnio 1 dalies pažeidimo įtakÄ atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumui. Tačiau ginÄÄ nagrinėjantis teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymėtina, kad įstatymuose nenustatyta, jog, darbdaviui pažeidus DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl

darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo savaime

bÅ«tų laikoma neteisėta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat orientuojama į tai, kad, nagrinėjant iÅ¡ darbo teisinių santykių kylančius ginčus, atsižvelgiant į DK 2 straipsnyje įtvirtintÄ darbo teisės subjektų lygybės principÄ , negali bÅ«ti ginami tik darbuotojo interesai. Jeigu darbo drausmės pažeidimas tikrai buvo padarytas, o paskirta drausminė nuobauda atitinka pažeidimo sunkumÄ , tai vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ , nes prieÅ¡ingu atveju teisė gintų nesÄ Å¾iningÄ asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-93/2008, Nr. 3K-3-1298/2002, Nr. 3K-3-446/2003, Nr. 3K-3-462/2005).

Å ioje byloje pagal esamas faktines aplinkybes,kai darbuotojas negrįžo į darbovietę po to,kai jo tiesioginis vadovas jam nurodė grįžti į darbo vietÄ iÅ¡ poliklinikos be jokios objektyvios priežasties,kai dar nesibaigė jo darbo diena-darbas iki 12 valandos(pagal liudytojo ir paties ieÅ¡kovo parodymus matyti,kad jau iki 11 valandos jie buvo ieÅ¡kovo gyvenamoje vietoje),kai su darbuotoju nebuvo įmanoma susisiekti ir jis vėliau nesirodė darbovietėje,laikytina,kad darbdavys negalėjo gauti iÅ¡ darbuotojo raÅ¡tiÅ¡ko pasiaiÅ¡kinimo,kaip tai numatyta DK 240 str.1d..Todėl darbdavys turėjo teisę paskirti drausminę nuobaudÄ be darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo(DK 240 str.1d.). DK 123 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, darbdavys tÄ dienÄ neleidžia jam dirbti. Viena vertus, Å¡i norma iÅ¡ esmės suformuluota ne kaip darbdavio teisė, bet kaip pareiga, kuriÄ

privalu vykdyti, o darbdavio teise Å¡iuo atveju pripažintina DK jam suteikta galimybė darbuotojo pasirodymÄ darbe neblaiviam

vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ (DK235 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir nutraukti su tokiu darbuotoju darbo sutartį (DK136 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į LAT praktikÄ negalima suabsoliutinti DK 240 straipsnio 1 dalies normų reikalavimų, o ieÅ¡kovo argumentas, kad jis nebuvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas su neblaivumo darbe aktu, tokiu bÅ«du buvo pažeistos teisės aktuose įtvirtintos atleidimo procedÅ«ros ir toks atleidimas yra neteisėtas,nesudaro teismui pagrindo konstatuoti,kad ieÅ¡kovas atleistas neteisėtai ir nepaneigia fakto, kad 2012-04-25 ieÅ¡kovas savo darbo vietoje darbo metu padarė Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ â€“ darbo vietoje buvo neblaivus(Civilinė byla Nr. 2A-1517-460/2012). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovas pagrįstai nutraukė darbo sutartį apie tai iÅ¡ anksto neįspėjęs (DK 136 str. 3 d. 2 p.), todėl ieÅ¡kinys atmestinas.

Iš ieškovo valstybei  priteistina 20,31 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (LR CPK 96 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 268- 270 str., teismas

n u s p r e n d ė :

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20,31 Lt (dvidešimt litų

31 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismÄ .

    Â

Teisėjas                                                                                     Â

Vilmantas Ambrulevičius