dcd66065-6a58-41d5-923e-d16aebe751ee · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-463-881/2023

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00386-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.29.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės G. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės G. A. ieÅ¡kinį atsakovei G. J. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta ir sutartinės hipotekos pripažinimo pasibaigusia, tretieji asmenys Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė R. O. I., S. V., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolė N. B., antstolė S. V., antstolė A. A., antstolis R. B., antstolis R. S., antstolis M. P., E. K., akcinė bendrovė „Lesto“, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovė G. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pripažinti nesudaryta 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartį tarp ieÅ¡kovės motinos S. K. ir atsakovės G. J., o 2006 m. sausio 3 d. sutartinę hipotekÄ pripažinti pasibaigusia.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. K., o 2021 m. birželio 22 d. ieÅ¡kovė priėmė palikimÄ . TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovei buvo iÅ¡duotas vykdomasis pavedimas dėl paveldimo turto apyraÅ¡o sudarymo. Siekdama bendradarbiauti su antstoliu, sudarant paveldimo turto apyraÅ¡Ä , ieÅ¡kovė peržiÅ«rėjo mirusios S. K. sukauptus dokumentus. Tarp dokumentų ieÅ¡kovė rado ir 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartį, patvirtintÄ Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. O. I., sudarytÄ tarp atsakovės G. J., kaip paskolos davėjos, veikiančios per įgaliotinę S. V., ir paskolos gavėjos S. K.. Sutartyje nurodoma, kad paskolos davėjo atstovas 800 000 Lt perduoda paskolos gavėjui, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui 800 000 Lt. Å i sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, palÅ«kanos už paskolÄ nenustatytos, paskolos grÄ Å¾inimo terminas iki 2006 m. kovo 30 d. arba – kitaip tariant – per 3 mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo dienos. 2006 m. sausio 3 d. hipotekos lakÅ¡tu skolininkė S. K. atsakovės G. J. naudai įkeitė žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (sutartinėje hipotekoje pažymėtas kaip „Sunaikintas“; sutartinės hipotekos 3 punktas, pastraipa Turtas / 2), gyvenamÄ jį namÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Sutartine hipoteka užtikrinta prievolė pagal 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartį. Paskolos dalykas – 800 000 Lt – turėjo bÅ«ti perduotas grynaisiais pinigais sutarties sudarymo metu. Kadangi atsakovės G. J. paskolos sutarties sudarymo metu sutarties sudarymo vietoje nebuvo, o jos vardu veikė įgaliotinė S. V., akivaizdu, kad paskolos dalykÄ S. K. galėjo perduoti tik kreditorės, Å¡iuo atveju – atsakovės, vardu veikusi S. V.. Vertinant 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutarties turinį, sutartyje pinigų perdavimo faktas S. K. nėra užfiksuotas.

3. IÅ¡ paveldimo turto apyraÅ¡o matyti, kad S. K. mirties dienÄ turėjo daug skolų, kai kurios atsirado nuo 2007 metų. Egzistuojant skoloms, tikėtina, kad ieÅ¡kovės motina S. K., gavusi didelę pinigų sumÄ iÅ¡ G. J., bÅ«tų iÅ¡vengusi naujų skolinių įsipareigojimų atsiradimo, panaudodama dalį gautos paskolos, jau esamiems įsipareigojimams įvykdyti. Kadangi susidarė vis nauji S. K. įsipareigojimai, akivaizdu, kad pagal paskolos sutartį S. K. pinigų negavo. Kadangi pinigai pagal paskolos sutartį perduoti nebuvo, yra pagrindas 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartį pripažinti nesudaryta. Pripažinus paskolos sutartį nesudaryta, neatsirado ir prievolės, kurios turėtų bÅ«ti užtikrintos 2006 m. sausio 3 d. sutartine hipoteka. Pripažinus paskolos sutartį nesudaryta, 2006 m. sausio 3 d. sutartine hipoteka turi bÅ«ti pripažinta pasibaigusia.

4. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė G. J. prašė taikyti ieškinio senatį, atmesti ieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį trečiasis asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau –VSDFV) Panevėžio skyrius prašė priimti sprendimÄ teismo nuožiÅ«ra.

6. Atsiliepimu į ieškinį trečiasis asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė ieškinį nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka pagal byloje surinktus įrodymus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Kauno apygardos teismas 2023 m. kovo 9 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Teismas pripažino 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartį, tarp G. J. ir S. K., nesudaryta dėl 173 497,06 Eur (599 050,65 Lt) ir pripažino 2006 m. sausio 4 d. hipotekos sandorį pasibaigusiu dėl 173 497,06 Eur dydžio prievolės užtikrinimo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės motina S. K. ir atsakovė G. J. buvo seserys. Jos 2006 m. sausio 3 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ G. J. paskolino S. K. 800 000 Lt. Atsakovės pateiktame sutarties egzemplioriuje yra S. K. ranka raÅ¡ytas patvirtinimas, kad ji gavo 800 000 Lt. IeÅ¡kovė neginčijo, kad įraÅ¡as raÅ¡ytas S. K.. TÄ pačiÄ dienÄ S. K. įregistravo hipotekos sandorį, pagal kurį įkeitė jai nuosavybės teise priklausančius žemės sklypÄ ir gyvenamÄ jį namÄ (duomenys neskelbtini), garantuodama prievolės pagal 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartį įvykdymÄ . IeÅ¡kovė teigė, kad S. K. sutartyje nurodytos pinigų sumos negavo, įraÅ¡Ä parašė, norėdama apsunkinti buvusiam sutuoktiniui galimybę pretenduoti į namo dalį. Kad paskolos sutartyje nurodyta suma nebuvo perduota S. K. sutarties sudarymo dienÄ patvirtino ir trečiasis asmuo S. V.. Teismo posėdžio metu 2022 m. lapkričio 23 d. S. V. nurodė, kad sudarant paskolos sutartį ji atstovavo G. J. pagal įgaliojimÄ , tačiau sutarties sudarymo dienÄ pinigai nebuvo perduoti, nes visa nurodoma pinigų suma buvo perduota S. K. iki sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. iki 2006 m. sausio 3 d. PaaiÅ¡kino, kad Å¡alys buvo susitarę, kokia suma yra paskolinta S. K., matant S. V., S. K. parašė paskolos sutartyje, jog nurodytÄ pinigų sumÄ gavo. Be to, paaiÅ¡kino, kad 2007 metais S. K. norėjo pasiskolinti iÅ¡ banko 700 000 Lt ir grÄ Å¾inti skolÄ G. J., tačiau S. V., kaip abiejų sandorio Å¡alių sesuo, nesutiko, jog tokia skola iÅ¡ banko bÅ«tų paimta, nes S. K. tuo metu jau buvo priklausoma nuo alkoholio, bÅ«tų paskolos negrÄ Å¾inusi ir likusi be pastogės. Atsakovės atstovas teigė, kad S. K. visa paskolos sutartyje nurodyta pinigų suma buvo perduota per keletÄ kartų iki 2006 m. sausio 3 d. G. J. nurodė, kad 2005 metų pabaigoje S. K. paprašė paskolinti didelę pinigų sumÄ , kaip vėliau buvo suderinta – 800 000 Lt. Å alys susitarė, kad pasiraÅ¡ys paskolos sutartį dėl 800 000 Lt (į Å¡iÄ sumÄ Ä¯skaičiuota ir pinigų suma, kuri buvo perduota anksčiau perlaidomis ir grynaisiais pinigais per trečiuosius asmenis). Pinigai S. K. buvo perduodami ir po sutarties pasiraÅ¡ymo.

9. Pinigų perdavimÄ atsakovė įrodinėjo S. K. banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ais (2005 m. liepos 25 d. buvo pervesta 5 050 Jungtinių A. V. (toliau – JAV) dolerių, 2005 m. gruodžio 21 d. – 64 000 JAV dolerių). Pavedimo nurodymuose mokėjimo paskirtis nebuvo nurodyta. Be to, teismui pateikti A. G. ir J. Å . raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. A. G. nurodė, kad 1999 metais perdavė S. K. 7 000 JAV dolerių, 2000 metais – 8 500 JAV dolerių, 2001 metais – 8 000 JAV dolerių, 2002 metais – 9 000 JAV dolerių. J. Å . nurodo, kad perdavė S. K. 2001 metais 8 000 JAV dolerių, 2002 metais – 9 500 JAV dolerių, 2003 metais – 9 000 JAV dolerių. Be to, teismo posėdyje apklausta liudytoja V. B. paaiÅ¡kino, kad apie 2002 metus, sesers G. J. praÅ¡ymu, važiavo iÅ¡ Ukmergės, kurioje gyvena, į Vilniaus autobusų stotį, kur susitiko su asmenimis, kurių pavardžių nežino. IÅ¡ Å¡ių asmenų gavo į rudÄ popierių įvyniotÄ ir virvele perriÅ¡tÄ paketÄ , apie 10 cm storio, banknoto formato; kas buvo pakete ji nežiÅ«rėjo, mano, jog ten buvo doleriai, doleriai turėjo bÅ«ti po 100 JAV dolerių nominalo; paėmė jai paduotÄ paketÄ ir nuvežė seseriai S. K. į (duomenys neskelbtini); S. K. praplėšė paketo kampÄ ir pamatė, kad ten buvo doleriai, kurių neskaičiavo. Doleriai buvo perduoti dar kelis kartus, tačiau kada tiksliai, ji nepamena. Atsakovė pateikė įrodymus, kad 2002 m. gruodžio 30 d. ji pervedė V. B. 2 000 JAV dolerių, o 2003 m. gruodžio 18 d. – S. V. – 2 600 JAV dolerių.

10. Teismas nusprendė, kad atsakovė įrodė pervedusi S. K. 69 050 JAV dolerių (5 050 JAV dolerių + 64 000 JAV dolerių). Pasak teismo, kiti atsakovės pateikti įrodymai neįrodo, kad S. K. gavo konkrečias pinigų sumas iÅ¡ G. J.. RaÅ¡ytiniai A. G. ir J. Å . paaiÅ¡kinimai neįrodo, kad S. K. buvo perduotos nurodytos pinigų sumos, nes nėra pinigus gavusio asmens parašų, pakvitavimų. V. B. parodymai apie rudu popieriumi apvyniotÄ paketÄ yra nekonkretÅ«s. Pinigų pervedimai kitiems asmenis (V. B., S. V.) neįrodo, kad pervestos sumos buvo perduotos S. K..

11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė duomenų, kokiu bÅ«du ji pati buvo įgijusi lėšas (800 000 Lt). AbstraktÅ«s paaiÅ¡kinimai, kad, gyvendama JAV, užsiėmė nekilnojamuoju turtu, vykdė verslÄ , teismo neįtikino. Aplinkybė, kad atsakovės namuose 2006 m. rugpjūčio mėn. įvyko gaisras, nereiÅ¡kia, kad duomenų apie tuo metu gautas pajamas negalima atkurti iÅ¡ kitų Å¡altinių. Teismas, iÅ¡klausęs ieÅ¡kovės pateiktÄ telefoninio pokalbio tarp G. J. ir L. A., vykusio 2021 m. spalio 20 d., garso įraÅ¡Ä , atkreipė dėmesį, kad atsakovė, kaip pirminę skolÄ , įvardija apie 80 000 JAV dolerių, kalba apie dvi pinigų sumas, pervestas Silvijai, taip pat pamini, jog siųsdavo seseriai Silvijai per emigrantus 500, 600 ar 1 000 JAV dolerių, sumokėjo 3 000 Lt už elektrÄ , 1 500 Lt už vandenį, kalba, kad per 16 metų susikaupė palÅ«kanos, kad ji pati mokėjo bankams po 7–9 proc. palÅ«kanų, prarado 3 namus. Pokalbio įraÅ¡as neleidžia kitaip įvertinti pateiktų įrodymų. Å alių susitarimas sudaryti paskolos sutartį, kaip ir nurodo atsakovė, buvo sudarytas 2005 metų pabaigoje, jau po susitarimo buvo pervesta 5 050 JAV dolerių ir 64 000 JAV dolerių. Teismo vertinimu, visi kiti pinigų perdavimai galimai buvo, tačiau jų paskirtis galimai buvo kita – dovanojimas, auka ir pan. (apmokėti už elektrÄ , už vandenį). Todėl S. K. įraÅ¡Ä , kad ji gavo 800 000 Lt teismas įvertino kaip neįrodantį, jog tokio dydžio pinigų suma realiai buvo perduota. Pasak teismo, nėra pagrindo vadovautis vien garso įraÅ¡u, atmetant aplinkybes, kad kitų įrodymų, patvirtinančių konkrečių pinigų sumų perdavimÄ S. K., nėra. Apibendrindamas, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė paskolino S. K. 69 050 JAV dolerių.

12. Spręsdamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo, teismas nustatė, kad 2021 m. kovo 31 d. S. K. pateikė praÅ¡ymÄ notarei dėl hipotekos iÅ¡registravimo, nurodydama, jog prievolė, kurios įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytas hipotekos sandoris, yra pasibaigusi, Å¡alių įsipareigojimai pagal paskolos sutartį yra pasibaigę, tačiau jai priklausantis turtas vis dar įkeistas. Notarė 2021 m. balandžio 15 d. paprašė pateikti informacijÄ , kad pagal paskolos sutartį yra atsiskaityta, tačiau S. K. 2021 m. gegužės 24 d. mirė tokios informacijos nepateikusi. Teismas nusprendė, kad pirmasis neabejotinas įrodymas, kada S. K. suprato savo teisių pažeidimÄ , yra 2021 m. kovo 31 d. praÅ¡ymas notarei, ir tai laikytina ieÅ¡kinio senaties termino ginčyti paskolos sutartį ir hipotekÄ , pradžia, todėl ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Apeliaciniu skundu atsakovė G. J. praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

13.1. Paskolos gavėja yra raÅ¡tu patvirtinusi, kad visÄ paskolos sumÄ gavo. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė turėjo įrodinėti, jog perdavė sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ paskolos gavėjai. Tai, kad paskolos dalykas nebuvo perduotas, turėjo įrodinėti ieÅ¡kovė.

13.2. Atsakovė pateikė įrodymus, kad perdavė S. K. 138 350 JAV dolerių (553 400 Lt). Ä®vertinus aplinkybę, kad po paskolos suteikimo praėjo beveik 20 metų, pinigai bÅ«davo perduodami per kitus asmenis, be to, atsakovės namuose buvo kilęs gaisras, atsakovė objektyviai negali pagrįsti kiekvienos perduotos pinigų sumos. Teismas nepagrįstai atsižvelgė tik į bankinius nurodymus, o ne visas atsakovės nurodytas sumas. Be to, teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kiti mokėjimai, kuriuos atliko atsakovė, buvo dovanojimas, auka ir panaÅ¡iai (apmokėti už elektrÄ , vandenį).

13.3. Klausimas dėl skolos grÄ Å¾inimo buvo keliamas nuolat (pavyzdžiui, elektroniniame susiraÅ¡inėjime), tačiau atsakovė nesiėmė jokių iÅ¡ieÅ¡kojimo priemonių, nes sesers gyvenimas buvo sudėtingas. Tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad vien tai, jog atsakovė nereiÅ¡kė pretenzijų, reikalavimo grÄ Å¾inti skolÄ atsisakė. PrieÅ¡ S. K. mirtį, jos vaikai pradėjo bendrauti su motina, o po mirties – inicijavo derybas su atsakove. IeÅ¡kovė neneigė skolos, siÅ«lė iÅ¡spręsti susiklosčiusiÄ situacijÄ . Nors pokalbiai vyko dar ieÅ¡kovės motinai esant gyvai, ieÅ¡kinys teismui pateiktas tik po jos mirties.

13.4. Teismas neteisingai įvertino ieÅ¡kovės vyro ir atsakovės pokalbio garso įraÅ¡Ä . IÅ¡trauka nepatvirtina, kad atsakovė pripažino tik 71 000 JAV dolerių skolÄ . Derybos vyko ne dėl paskolos dydžio, bet kokia suma turi bÅ«ti grÄ Å¾inta atsakovei. Å is pokalbis yra tik dalis derybų.

13.5. Teismas nepagrįstai ieÅ¡kinio senaties pradžiÄ susiejo su S. K. 2021 m. kovo 31 d. notarei pateiktu praÅ¡ymu dėl hipotekos iÅ¡registravimo. S. K. dar 2006 m. kovo 30 d. turėjo suprasti apie jos teisių pažeidimÄ , jei iÅ¡ tiesų paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos nebuvo gavusi.

14. IeÅ¡kovė G. A. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

14.1. Tarp Å¡alių nėra ginčo, kad 800 000 Lt paskolos sutarties pasiraÅ¡ymo metu S. K. nebuvo perduoti. Šį faktÄ pripažįsta ir pati apeliantė. Tokias faktines aplinkybes patvirtino ir apeliantės vardu, sudarant paskolos sutartį, veikusi jos atstovė S. V.. Byloje Å¡alims pripažįstant, kad taip, kaip numatyta sutartyje, paskolos dalykas S. K. nebuvo perduotas, apeliantė, siekdama įrodyti, jog paskolos dalykas buvo perduotas kitu metu ir kitais bÅ«dais, privalo įrodyti Å¡ias aplinkybes.

14.2. Ä®raÅ¡o apie pinigų perdavimÄ buvimas paskolos sutartyje savaime neįrodo paskolos dalyko perdavimo. Tai rodo, kad paskolos sutartis buvo sudaryta formaliÄ ja prasme ir gali bÅ«ti ginčijama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.875 straipsnio pagrindu.

14.3. S. K. materialinė padėtis, kuomet neturėdamas lėšų ji nevykdė jau esamų skolinių įsipareigojimų, kurie toliau nuolat didėjo, akivaizdžiai patvirtina ne didelės pinigų sumos, t. y. paskolos sutarties dalyko gavimÄ , o prieÅ¡ingÄ faktÄ , kad daug skolų turintis asmuo negavo paskolos dalyko ir neturi lėšų skoloms grÄ Å¾inti. Tuo atveju, jei S. K. bÅ«tų pasiskolinusi 800 000 Lt, ji bÅ«tų padengusi bent dalį skolų.

14.4. Poreikis ginčyti paskolos sutartį atsirado tik 2021 m. kovo mėn., t. y. tuo metu, kai 2021 m. kovo 31 d. prašymu dėl hipotekos išregistravimo S. K. kreipėsi į notarę dėl ginčo hipotekos išregistravimo. Prašyme S. K. nurodė, kad nepaisant to, jog šalių prievolės pagal sutartis yra pasibaigusios, jai priklausantis turtas vis dar yra įkeistas.

14.5. IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateiktų įrodymų, t. y. trumpųjų žinučių, matyti, kad vyko diskusija dėl pinigų sumos, kuriÄ reikėtų sumokėti už hipotekos iÅ¡registravimÄ , bet ne dėl suteiktos ir grÄ Å¾intinos paskolos dydžio. Atsakovės pateikti įrodymai nepagrindžia ginčijamos paskolos sutarties realumo.

14.6. IÅ¡ atsakovės ir L. A. pokalbio garso įraÅ¡o matyti, kad apeliantė patikslina S. K. perduotų pinigų sumas ir momentÄ , paaiÅ¡kindama, nuo kokios pinigų sumos reikėtų skaičiuoti palÅ«kanas už paskolintas pinigų sumas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo

16. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo iÅ¡vada, kad 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutarties dalykas, t. y. 800 000 Lt, atsakovei nebuvo perduotas ir paskolos sutartis nebuvo sudaryta dėl 173 497,06 Eur (599 050,65 Lt). Atsakovė nurodo, kad paskolos gavėja paskolos sutartyje pasirašė, jog visÄ 800 000 Lt sumÄ gavo, todėl ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktÄ .

17. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bendriausios įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklės yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. Ä®rodinėjimo pareiga pagal Å¡ias taisykles tenka tam, kas teigia – ieÅ¡kovui reikia įrodyti ieÅ¡kinio, atsakovui – prieÅ¡ieÅ¡kinio, atsikirtimų faktinį pagrindÄ . Kita vertus, kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymÄ . Jose nurodoma, kuri Å¡alis ir kÄ konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokiÄ Ä¯rodinėjimo pareigų paskirstymo tvarkÄ negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009).

18. Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti, kad 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartis tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės motinos S. K. nebuvo sudaryta, o 2006 m. sausio 3 d. sutartinė hipoteka yra pasibaigusi. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ paskolos sutarties sampratÄ , paskolos sutartimi viena Å¡alis (paskolos davėjas) perduoda kitos Å¡alies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grÄ Å¾inti paskolos davėjui tokiÄ pat pinigų sumÄ (paskolos sumÄ ) arba tokį pat kiekį tokios pat rÅ«Å¡ies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento.

19. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas įrodinėjimo pareigų paskirstymo taisyklių ypatumus bylose dėl paskolos grÄ Å¾inimo, yra nurodęs, kad Å¡iose bylose į įrodinėjimo dalykÄ visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sÄ lygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grÄ Å¾inti pinigus arba rÅ«Å¡ies požymiais apibÅ«dinto suvartojamojo daikto(-ų) ekvivalentÄ . Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 ir kt.).

20. Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovei teko pareiga įrodyti, kad pinigai, kaip paskolos dalykas, pagal paskolos sutartį buvo neperduoti paskolos gavėjai S. K., o atsakovei įrodyti, kad 800 000 Lt suma buvo perduota paskolos gavėjai S. K.. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nusprendė, kad S. K. buvo perduota 69 050 JAV dolerių (5 050 JAV dolerių + 64 000 JAV dolerių).

21. Atsakovė akcentuoja, kad paskolos sutartyje paskolos gavėja S. K. padarė įraÅ¡Ä , kuriame nurodė, jog gavo 800 000 Lt, t. y. sutarties 3 lapo antroje pusėje S. K. parašė: „Pinigus gavau: S. K. [paraÅ¡as], AÅ¡tuonis Å¡imtus tÅ«kstančių litų (800.000) lt. [paraÅ¡as]“. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovei sudarant sandorį atstovavusi atsakovės sesuo S. V. patvirtino, jog pinigų ji paskolos sutarties sudarymo metu S. K. neperdavė.

22. Šį faktÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir pačios atsakovės teiginiai, kuri nurodo, kad pinigai buvo perduodami nuo 1999 metų iki paskolos sutarties sudarymo dienos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tik formaliai nesivadovavo vien 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartyje esančiu įraÅ¡u apie paskolos dalyko perdavimÄ , o įvertino objektyvius duomenis, kurie patvirtina, kokiÄ pinigų sumÄ faktiÅ¡kai atsakovė perdavė ieÅ¡kovės motinai S. K..

23. Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog paskolos sutartis buvo reali ir sudaryta joje nurodytu tikslu. Paskolos sutartyje nurodytos sumos perdavimÄ atsakovė įrodinėjo raÅ¡ytiniais įrodymais bei liudytojų paaiÅ¡kinimais, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovė įrodė tik 69 050 JAV dolerių sumos perdavimÄ , kuris buvo atliktas dviem bankiniais nurodymais. Ä®vertinusi į bylÄ pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, nes kiti atsakovės pateikti įrodymai yra nepakankami, kad bÅ«tų pagrįsta iÅ¡vada, jog S. K. iÅ¡ atsakovės yra gavusi visÄ paskolos dalyku nurodytÄ pinigų sumÄ .

24. A. G. raÅ¡ytiniame liudijime nurodo, kad perdavinėjo S. K. pinigus 1999–2002 metais, t. y. daugiau nei prieÅ¡ 20 metų – liudytoja atsimena ne tik konkrečias sumas, datas, bet ir tai, jog atsakovė, perduodama pinigus, nurodė, jog juos skolina S. K.. J. Å . raÅ¡ytiniame liudijime taip pat minimos konkrečios pinigų perdavimo datos (2001–2003 metai), sumos ir ta pati aplinkybė, kad atsakovė teigė skolinusi pinigus S. K.. Sulyginus Å¡iuos liudijimus, matyti, kad jie yra tos pačios struktÅ«ros, pažymimos bÅ«tent atsakovei naudingos aplinkybės, nors kalbama apie 20 ar daugiau metų įvykius, o tai leidžia Å¡iuos liudijimus vertinti kaip nepatikimus. Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, A. G. ir J. Å . paliudijimai neįrodo, kad S. K. buvo perduotos nurodytos sumos, nes nėra pinigus gavusio asmens, t. y. S. K. parašų ar pakvitavimų apie pinigų gavimÄ .

25. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad V. B. parodymai apie rudu popieriumi apvyniotÄ paketÄ yra nekonkretÅ«s, nes nėra aiÅ¡ku, ar iÅ¡ tiesų voke buvo pinigai, kiek jų buvo ir ar jie buvo perduoti S. K.. Be to, pritartina skundžiamo sprendimo iÅ¡vadai, kad pinigų pervedimai kitiems asmenis (V. B., S. V.) neįrodo, jog pervestos sumos buvo perduotos S. K., kadangi, Å¡ių liudijimų pagrindu galima daryti tik iÅ¡vadÄ , kad pinigai buvo pervesti V. B. ir S. V., bet ne S. K.. Be kita ko, kaip nustatė ir pirmosios instancijos teismas, nėra duomenų, kurie pagrįstų atsakovės pajamas ir turtinę padėtį, kad atsakovė disponavo tokio dydžio pinigų suma, kuriÄ neva paskolino seseriai S. K.. Nėra ir duomenų, kad S. K. tokiÄ Å¾ymiÄ galimai gautÄ pinigų sumÄ bÅ«tų kur nors panaudojusi, nes ji nepadengė turimų įsiskolinimų, o finansiniai įsiskolinimai nuolat ir toliau didėjo. Kartu pažymėtina, kad atsakovė pati iÅ¡ esmės laikosi nevienareikÅ¡mės pozicijos – teigia, kad pinigai buvo perdavinėjami iki paskolos sutarties sudarymo dienos, tačiau atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog 2005 metų pabaigoje S. K. paprašė paskolinti didelę pinigų sumÄ , kuri vėliau buvo suderinta kaip 800 000 Lt paskola. Taigi, iÅ¡ tokių atsakovės teiginių galima suprasti, kad paskolos sutartimi skolinama suma buvo mažesnė, nei tai nurodyta paskolos sutartyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje byloje reikalavimas reiÅ¡kiamas dėl 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutarties nesudarymo, o ne dėl kitų atsakovę ir S. K. siejusių teisinių santykių.

26. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai įvertino atsakovės ir ieÅ¡kovės vyro L. A. pokalbio garso įraÅ¡us. Atsakovė tvirtina, kad pokalbių metu nebuvo aiÅ¡kinamasi, kiek konkrečiai ji paskolino S. K., o aiÅ¡kinamasi, kokiÄ sumÄ atsakovė norėtų atgauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pokalbio metu galimai paskolintų pinigų sumos įvardijamos apytikriai, tačiau tai nepaneigia fakto, kad pokalbio metu atsakovė nepaminėjo, jog bÅ«tų paskolinusi S. K. 800 000 Lt. Pokalbio metu atsakovė įvardija apie 80 000 JAV dolerių, mini dvi sumas, kurios buvo pervestos S. K., be to, pamini, kad siųsdavo seseriai per emigrantus tai 500, tai 600, tai 1 000 JAV dolerių, sumokėjo 3 000 už elektrÄ , 1 500 už vandenį, kalba, kad per 16 metų susikaupė palÅ«kanos, jog ji pati mokėjo bankams po 7–9 procentus palÅ«kanas, prarado tris namus. Taigi, Å¡is įraÅ¡as nepatvirtina, kad atsakovė bÅ«tų suteikusi S. K. 800 000 Lt paskolÄ , o tik patvirtina tai, jog atsakovė kartais perduodavo pinigus ieÅ¡kovės motinai S. K..

27. Atsakovė nurodo, kad teismas neįvertino jos pateikto elektroninio susiraÅ¡inėjimo, kuris patvirtina aplinkybę, jog atsakovei buvo siÅ«loma rekonstruoti namÄ , o įgyvendinus projektÄ , pasidalinti name esančius butus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip ir minėti pokalbių garso įraÅ¡ai, taip ir atsakovės pateiktas susiraÅ¡inėjimas elektriniais laiÅ¡kai, aiÅ¡kiai nepagrindžia realios paskolintos pinigų sumos dydžio. Vadovavimasis tikimybių pusiausvyros principu, teismui priimant procesinį sprendimÄ , negali bÅ«ti prilygintas teismo procesinio sprendimo pagrindimui prielaidomis, nes tai draudžia proceso įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021).

28. Teisėjų kolegija pažymi ir sutinka, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės derybų turinys yra geriausiai žinomas Å¡ių derybų dalyviams, tačiau teismas, siekiantis iÅ¡spręsti ginÄÄ , vadovaujasi byloje esančiais objektyviais įrodymais ir tikimybių pusiausvyros principu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė dalį paskolos dalyko perdavimo grindė tik paaiÅ¡kinimais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡ kurių buvo galima objektyviai nuspręsti dėl konkretaus paskolos dydžio. Kaip jau minėta, teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių, o nagrinėjamu atveju abejonės dėl atsakovės nurodomų faktinių aplinkybių byloje kyla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė įrodė 69 050 JAV dolerių sumos, kaip paskolos sutarties dalyko, perdavimÄ , kuris buvo atliktas bankiniais nurodymais (CPK 176 straipsnis).

29. Atsakovė nesutinka ir su teismo iÅ¡vada, kad tuo atveju, jei pinigai ir buvo perduodami, tai jie buvo perduoti kitu tikslu, pavyzdžiui, dovanojimas, auka ir panaÅ¡iai (mokėjimai už elektrÄ , vandenį), nes apie tai byloje nėra duomenų. Su tokiais atsakovės teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pati atsakovė nurodo, kad jos sesuo S. K. sunkiai gyveno, todėl jai nuolat padėdavo. Nei iÅ¡ atsakovės paaiÅ¡kinimų, nei iÅ¡ byloje esančių įrodymų nėra įmanoma nustatyti, kad apmokėdama komunalinius mokesčius už seserį, atsakovė laikė, jog tai yra paskolos dalykas, todėl labiau tikėtina, kad atsakovės veiksmai buvo altruistiniai, o pozicija pasikeitė po kilusio ginčo su S. K. vaikais.

30. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ bylos duomenų darydamas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ iÅ¡vadÄ , kad 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutartis dalyje dėl 173 497,06 Eur (599 050,65 Lt) nebuvo sudaryta, bÅ«tų pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio vertinimo, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , bÅ«tų įrodymus įvertinęs netinkamai. Apeliantė iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų ir jų paaiÅ¡kinimų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio vertinimo neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

Dėl ieškinio senaties termino

31. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2021 m. kovo 31 d., kai S. K. suprato savo teisių pažeidimÄ ir kreipėsi į notarę dėl hipotekos iÅ¡registravimo. Atsakovė, nesutikdama su tokia teismo iÅ¡vada, nurodo, kad S. K. dar 2006 m. kovo 30 d. turėjo suvokti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , jei ji iÅ¡ tiesų negavo paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka nei su atsakovės, nei su pirmosios instancijos teismo nustatyta ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia.

32. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008).

33. IeÅ¡kovė savo teisių pažeidimÄ ir reikalavimus reiÅ¡kia dėl 2006 metais sudarytų sandorių, kas leistų pritarti atsakovės argumentams, kad pati S. K. dar 2006 metais turėjo suvokti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ , tačiau, pažymėtina, jog Å¡iuo atveju reikalavimus pareiÅ¡kė ne pati S. K., o ieÅ¡kovė (jos dukra), priėmusi mirusiosios palikimÄ . Nors palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams, tačiau tai nepanaikinta teismo pareigos nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Kaip matyti, mirusioji S. K. turėjo daugybę finansinių įsipareigojimų, pati atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovė su motina ilgai nebendravo, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju yra teisinga ir protinga daryti iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė apie galimÄ S. K. teisių pažeidimÄ sužinojo tuomet, kai priėmė palikimÄ , o konkrečiau – kai buvo sudarytas paveldimo turto apyraÅ¡as, t. y. 2021 m. rugpjūčio 24 d.

34. IÅ¡dėstyta faktinė situacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė į teismÄ dėl 2006 m. sausio 3 d. paskolos sutarties ir tos pačios dienos sutartinės hipotekos pripažinimo nesudaryta kreipėsi nepraleidusi CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto bendrojo deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties termino, todėl nėra pagrindo ieÅ¡kinį atmesti, taikant senaties instituto teisės normas. Nors pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo pradžiÄ nustatė kitaip nei apeliacinės instancijos teismas, tačiau esminės reikÅ¡mės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui Å¡i aplinkybė neturi.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė proceso bei materialiosios teisės normas, todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. IeÅ¡kovė pateikė teismui įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbÄ , rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės patirtos 2 904 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos virÅ¡ija rekomenduojamus dydžius (Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 8.11 punktas), ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos sumažinamos ir ieÅ¡kovei priteisiama 2 470,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti ieÅ¡kovei G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 470,39 Eur (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt eurų ir 39 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Vilija Mikuckienė

Laima Ribokaitė

Vigintas Višinskis