dcd59469-3e4e-4ae7-980f-6720be4de4a5 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr               Baudžiamoji byla Nr. 1-43-485/2014    Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00051-2012-3                  Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.4.2.; 1.1.4.5.1.; 2.3.6.4.4.; 2.3.6.4.5.(S)                                                                                                     KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 2 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Aušrinei Kudžmienei, Dianai Zadrauskaitei, Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorams Mindaugui Sabaičiui, Valentinui Aleknai, Egidijui Palaimai, kaltinamajam A.

B., jo gynėjui advokatui A. B., nukentėjusiajam Å . V., teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, nedirba, vidurinio iÅ¡silavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2008-09-15 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju pagal LR BK 178 str. 2 d. – galutinė bausmė 3 MGL ( 390 Lt ) bauda, 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, 2012-05-21 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 5,8 p. – 10 m. laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 2 d., 5 d. 2 p., 9 d. bausmė subendrinta su 2011-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 m. laisvės atėmimo, Å¡iuo metu atlieka bausmę, kaltinamas pagal LR BK 181 str. 3 d., 254 str. 2 d.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ,                                                                 n u s t a t ė : kaltinamasis A.

B., veikdamas bendrininkų grupėje su M. P. ( jis nuteistas kitoje byloje už šį nusikaltimÄ ) ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu paskelbta paieÅ¡ka 2009-02-06 apie 10:00 val. asmeniui, kurio atžvilgiu paskelbta paieÅ¡ka apgaule atviliojus nukentėjusįjį Å . V. prie degalinės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), grasindami nukentėjusiajam Å . V. fiziniu smurtu, o kaltinamasis A. B. panaudodamas ir tyrimo metu nenustatytÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ , jį nukreipdamas į nukentėjusįjį Å .

V., taip bendrais veiksmais atėmę galimybę nukentėjusiajam prieÅ¡intis, neteisėtai atėmė jam laisvę jį patalpindami į nenustatytÄ automobilį „Audi“, pareikalavo perduoti 10 000 eurų ( 34 528,00 Lt ) ir toliau vykdydami iÅ¡ anksto numatytÄ planÄ automobiliu „Audi“ gabeno nukentėjusįjį iki Rokų gyvenvietės, kur persodino nukentėjusįjį į automobilį „Mercedes - Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ir gabeno nukentėjusįjį Å . V. nenustatyta kryptimi iki 2009-02-06 dienos 11.30 val., kai nukentėjusiajam pavyko pabėgti, t. y. tokias savo veiksmai kaltinamasis A.

B. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 181 str. 3 d.Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir paaiÅ¡kino, kad nėra padaręs nusikaltimo, kuriuo yra kaltinamas. Tų asmenų, su kuriais yra kaltinamas, nepažįsta. Nukentėjusiojo taip pat nepažįsta. Jį pirmÄ kartÄ matė tik darant atpažinimÄ . Dėl ko jis atpažino kaltinamÄ jį, nesupranta. Jokio ginklo niekada nėra turėjęs. Su civiliniu ieÅ¡kiniu nesutinka. Nukentėjusysis Å . V. paaiÅ¡kino, kad buvo pagrobtas tris kartus.

PirmÄ kartÄ jis buvo pagrobtas 2007 m. Tada jis buvo sumuÅ¡tas, sulaužytos kojos, iÅ¡ jo buvo reikalaujama 100 000 eurų, po to suma sumažinta iki 50 000 eurų. Jam buvo sakoma, kad jeigu jis vykdo veiklÄ , tai turi mokėti duoklę. Tuo metu jis prekiavo nekilnojamuoju turtu. O. V. pažįsta puikiai. Å is po pagrobimo pasakė, kad reikia mokėti, suves jį su „k.“, kurie, kaip sakė, buvo stipriausi (duomenys neskelbtini). O. V. sakė, kad pats jiems priklauso. Po ilgo įkalbinėjimo nukentėjusysis sutiko nuvažiuoti į susitikimÄ .

O. V. jį paėmė iš namų, kadangi tuo metu dar jis vaikščiojo su ramentais. Susitikimas vyko kavinėje „E.“. Ten buvo asmenys, kurių jis žino tik pravardes. Tai – „k.“, „p.“, „k.“, „G.“, „u.“. Šiame susitikime kaltinamojo A. B. nematė. Kavinėje vyko derybos. Minėti asmenys jam pasakė, kad jis turi sumokėti 50 000 eurų. Čia buvo kaip pirminė įmoka. Po to jis turėjo atiduoti pusę pelno nuo parduotų objektų. Jam buvo pristatytas „u.“ su kuriuo jis privalėjo palaikyti ryšį.

Taip pat jam buvo duotas mobilaus ryÅ¡io telefonas, kuriame buvo tik vienas numeris. Jeigu jis kÄ nors perka ar parduoda, apie tai turėjo informuoti žinute. Taip pat buvo nurodyta vieta, kur reikia susitikti. Su „u.“ susitikdavo prie kavinės „Š.“. Vėliau važiuodavo į (duomenys neskelbtini) susitikti su A. S., nes „u.“ iÅ¡važiavo į užsienį. Jo sugyventinė G. R. pardavė savo butÄ už 150 000 litų. Apie tai jis pasakė tik O. V. Matyt iÅ¡ jo apie tai sužinojo A. S. Tada prasidėjo grasinimai.

Buvo sumuÅ¡tas jo sÅ«nus, pradėjo grasinti G. R. dukrai, o po to G. R. apipylė sieros rÅ«gÅ¡timi. Tuos pinigus, t. y. 150 000 litų jis atidavė A. S., kai Å¡is atėjo pas jį į namus. Tai galėjo bÅ«ti apie 2009 metus. Po to jis O. V. pasakė, kad jo draugai nesÄ mones iÅ¡darinėja. Å is pasakė, kad reikia susitikti ir jie pinigus gal grÄ Å¾ins. Nukentėjęs pasiėmė A. S. ir nuvyko į benzino kolonėlę. Ten stovėjo juodos spalvos automobilis „Audi“, prie vairo sėdėjo kaltinamasis.

IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo keturiese, o gal trise ir priėjo prie jo. Nukentėjęs su savimi turėjo savyginai iÅ¡duotÄ pistoletÄ . Tarp nukentėjusiojo ir tų vyrų įvyko neilgas pokalbis. Po to kaltinamasis jam į Å¡onÄ Ä¯rėmė pistoletÄ , o „u.“ paėmė jo ginklÄ , kurį nukentėjęs turėjo po striuke. Vėliau nukentėjęs buvo pasodintas į automobilį, ant galvos jam buvo uždėta kepurė ir jis buvo kažkur vežamas. Po to jis buvo persodintas į mikroautobusÄ .

Važiuojant buvo kalbama, kad „padėsim tave į vietÄ â€œ, „bus tau batai“. Mano, kad taip kalbėjo kaltinamasis ir „u.“. Bevežant iÅ¡ jo buvo reikalaujam 10 000 eurų. Nukentėję suprato tai kaip baudÄ ar bausmę už tai, kad jo sugyventinė pardavė butÄ , o jie apie tai nieko nežinojo. Nukentėjęs taip pat suprato, kad jį nužudys. Bevažiuojant mikroautobusas užklimpo. Nukentėjusiajam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pasodintas už vairo. Likę asmenys stÅ«mė mikroautobusÄ , o vienas iÅ¡ jų saugojo nukentėjusįjį, nukreipęs į jį ginklÄ .

Ar tai buvo kaltinamasis, pasakyti negali. Pajutus, kad yra geras sukibimas ratų su sniegu, nukentėjęs padidino greitį ir pabėgo. Jis nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) PK. Taip pat paaiÅ¡kino, kad iki Å¡io įvykio kaltinamojo nebuvo matęs. Jį atpažino pamatęs jo nuotraukÄ internete, atpažino iÅ¡ veido. Taip pat jį atpažino ir policijoje, tačiau dabar jam kyla abejonių. Taip yra dėl to, kad asmuo, grasinęs jam pistoletu, buvo žemesnio Å«gio nei kaltinamasis. Taip pat paaiÅ¡kino, kad reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį 300 000 Lt sumai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Turtinė žala - tai tie pinigai, kuriuos buvo priverstas atiduoti pagrobėjams. Neturtinė žala - tai tos pasekmės, kurias patyrė dėl pagrobėjų veiksmų. Nukentėjęs nurodė, kad Å¡iuo metu serga, vartoja vaistus, jie sukelia Å¡alutinį poveikį, t. y. atminties sutrikimÄ . Todėl jis smulkiai visų aplinkybių nepamena. Teismo posėdyje pagarsinus nukentėjusiojo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiÅ¡kino, jog 2007 pabaigoje, nenustatyti asmenys buvo jį pagrobę ir reikalavo 50000 eurų, kad galėtų ramiai gyventi.

Dėl to pagrobimo atliekamas ikiteisminis tyrimas. TÄ karta prievartautojai jokių pinigų negavo, nes jų jis neturėjo. Po įvykio, pažįstamas O. V., motyvuodamas tuo, kad turi pažinčių nusikalstamose grupuotėse pasiÅ«lė suvesti su žmonėmis, kurie kaip ir saugos, kad daugiau taip nepuldinėtų, negrobtų ir, kad galėtų ramiai gyventi. Å . V. teigia sutikęs su pasiÅ«lymu. Sutiko, nes O. V. aiÅ¡kino, kad tie žmonės, kurie jį prieÅ¡ tai pagrobę, sulaužę kojÄ ir reikalavę pinigų jo ramybėje nepaliks, o policija neapgins.

Šį manymÄ sustiprino tai, kad neaiÅ¡kiomis aplinkybėmis buvo sužalotas jo sÅ«nus. Todėl 2008m. pradžioje O. V. jį supažindino su bÅ«riu vyrų : „K.“ vardu G., „G.“, „K.“, „U.“ ir kitais, kurių Å¡iuo metu neatsimena. Vyrai pasakė: „darom biznį kartu, prieÅ¡ kÄ pirkdamas ar parduodamas ir ar bet kokį biznį darydamas pasitark su mumis. Mes tave saugosim, o tu turėsi dalintis pelnu pusiau“. Å . V. nurodo sutikęs. Tada jam buvo duotas mobiliojo ryÅ¡io telefonas „Nokia“ su „Pildyk“ kortele“.

Koks numeris, neprisimena. Tame telefone buvo įvestas „U.“ numeris. Norint susitikti, buvo nurodyta pastovi vieta- (duomenys neskelbtini), prie kavinės „Š.“. Telefonu reikėjo tik paraÅ¡yti laikÄ . Su „U.“ buvo susitikęs apie 10 kartų. Tuo metu jis gydėsi dėl patirtų sužalojimų, nors „U.“ reikalavo, kad jis pradėtų verstis verslu ir tokiu bÅ«du mokėtų pinigus. 2008m. pavasarį „U.“ supažindino su asmeniu vardu A. Nurodė, kad nuo Å¡iol santykius privalu palaikyti su juo.

Taip pat jam buvo duotas kitas MRT telefonas su kortele. Su A. buvo sutarta nauja susitikimo vieta - (duomenys neskelbtini), prie daugiabučių namų. Su A. susitikdavo kas mėnesį, tačiau tuo metu jokio verslo nevykdė. KartÄ siÅ«lė, kad galima nupirkti kelis butus, prašė pinigų butų pirkimui, tačiau į tai buvo atsakyta, kad butus pirktų vienas, o duotų tik dalį pelno. 2008 m. pavasarį draugė G. R. pardavė savo butÄ už 150 000 Lt. Apie sandorį jis buvo papasakojęs pažįstamam O.

V. Apie tai jis nieko nesakė A. Tačiau po Å¡io sandorio A. pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jis (Å . V. ) vykdo verslÄ , o su „jais“ nesidalina. Taip pat pradėjo grasinti, kad nesidalinus „policija neapsaugos“. Nurodė, kad nesumokėjus pinigų, sugyventinės G. R. dukrai bus blogiau negu jo sÅ«nui ir reikalavo sumokėti 150 000 Lt. 2009 m. sausio mėn. A. S. atsiuntė žinutę dėl susitikimo. Ä® tai Å . V. atsakė, kad serga ir yra namuose. Netrukus į namus atvažiavo A. S. Å iam padavė 150 000 Lt įvairiomis kupiÅ«romis.

PrieÅ¡ apytikriai dvi savaites iki 2009-02-06 pas jį vėl atvažiavo A. S. Sakė, kad reikia susitikti ir pasikalbėti. Tame susitikime turės dalyvauti O. V. su draugais, kurių neįvardino. Nurodė, kad pokalbio tema iÅ¡ jo paimti pinigai, nes įvyko nesusipratimas. Å . V. nurodė, kad apie šį rengiamÄ susitikimÄ kalbėjosi su O. V. Pastarasis nurodė, kad jis tik supažindino, o toliau visus reikalus jis (Å . V.) turi tvarkytis pats. 2009-02-06 gavo SMS iÅ¡ A. S. Susitikimo vieta jau buvo nustatyta pastovi- (duomenys neskelbtini). 2009-02-06 apie 09.00 val. jis savo automobiliu „VW Passat“ atvyko į susitikimÄ .

Ten A. S. nurodė, kad turi prie Onkologinės ligoninės susitikti su „vyrais“ ir pasikalbėti. Kartu nuvažiavo prie netoliese Onkologinės ligoninės esančios degalinės „P.“. Belaukiant privažiavo automobilis „Audi Avant“ su trimis vyriÅ¡kiais. Privažiavę jie iÅ¡lipo, priėjo. Å . V. taip pat nurodė iÅ¡lipęs. Tarp atvažiavusių buvo „U.“- K. B. ir dar du vyrai. Vienas jų jam į Å¡onÄ Ä¯rėmė pistoletÄ , liepė iÅ¡traukti rankas iÅ¡ kiÅ¡enių.

Tuo metu K. B. iÅ¡traukė jo savigynai laikomÄ ginklÄ - pistoletÄ â€žIZH 71 H su 13vnt. Å¡ovinių. Tada buvo pareikalauta sumokėti 10 000 eurų- „už ramų gyvenimÄ â€œ, grasinta prieÅ¡ingu atveju susidoroti su juo ir artimaisiais fiziÅ¡kai. Taip pat buvo atimtas mobiliojo ryÅ¡io telefonas, automobilio raktai. Å . V. nurodo, kad buvo įsodintas į atvažiavusį „Audi“, ant galvos buvo uždėtas juodas maiÅ¡as. Kiek pavažiavus jis buvo persodintas į automobilį „Mercedes- Benz“.

Važiuojant Å¡is automobilis užklimpo. Jis buvo pasodintas už vairo, du vyriÅ¡kiai kasė sniegÄ iÅ¡ po ratų. Vienas vyriÅ¡kis stovėjo į jį nukreipęs ginklÄ . Pavykus iÅ¡judinti automobilį jis pabėgo ir nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) PK ( t. 1, b. l. 42- 44 ).Liudytoja G. R. paaiÅ¡kino, kad nukentėjęs Å . V. yra jos sugyventinis. 2007 metais jį buvo pagrobę, tačiau ji nežino kas. Jam buvo sulaužę kojÄ , jis gulėjo ligoninėje. Å . V. su O. V. seniai pažįstami, Å¡is jį lankydavo ligoninėje. 2008 metais Å .

V. praÅ¡ymu ji vežė jį į kavinę (duomenys neskelbtini). Ten jis turėjo susitikti su O. V. ir dar kažkuo iÅ¡ „k.“. Taip pat paaiÅ¡kino, kad turėjo butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurį 2008 metais pardavė G. Č. Butas buvo parduotas už 150 000 litų. Pirkimo pardavimo sutartyje nurodyta mažesnė suma tam, kad nemokėti mokesčių. Gautus pinigus laikė namuose, seife. Po to Å . V. tuos pinigus paėmė ir jo aiÅ¡kinimu atidavė „k.“. Apie tai ji sužinojo 2009 metais.

Taip pat paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ policijos sužinojo apie bandymÄ Å . V. pagrobti, tačiau jam pavyko pabėgti. 2009 m. gruodžio mėn. jÄ apipylė sieros rÅ«gÅ¡timi. Šį įvykį ji sieja su „k.“ grupuote. Apipilta ji buvo dėl to, kad Å . V. pabėgo, pasiskundė policijai. Paimtus 150 000 litų Å . V. jai atidavė, todėl žala jai nėra padaryta. Liudytojas G. Č. paaiÅ¡kino, kad 2008 metais iÅ¡ G. R. pirko butÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tiksliai nepamena kaip mokėjo. Gali bÅ«ti, kad sumokėjo 90 000 litų, o po to dar mokėjo.

Butas buvo nupirktas iÅ¡ viso už 150 000 litų. Visus buto pirkimo klausimus derino su buto savininke G. R. Liudytojas O. V. paaiÅ¡kino, kad G. J. pravarde “k.“ A. J. pravarde „g.“, K. J. pravarde „k.“ pažįsta. Su Å . V. jis pažįstamas daug metų. 2007 metais kažkas buvo įvykę, Å . V. buvo pagrobę, kažkÄ jam sulaužė. Jis gulėjo ligoninėje, liudytojas jį lankė. Tada liudytojas Å . V. pasiÅ«lė įsigyti ginklÄ . (duomenys neskelbtini) kavinėje „E.“ jis dažnai lankosi.

Ten lankydavosi ir nukentėjęs. AiÅ¡kina, kad su „k.“, „g.“, „k.“ jis nieko nėra supažindinęs. Apie Å . V. pagrobimÄ nieko nežino. Su juo jau keletÄ metų nebendrauja. Kažkada jis jam minėjo apie butÄ , tačiau jis į tuos reikalus nesikiÅ¡o. Kaltinamojo nepažįsta, mato jį pirmÄ kartÄ . Liudytojas E. R. paaiÅ¡kino, kad jo vardu buvo registruotas automobilis „Mercedes - Benz“, tačiau jis priklausė įmonei „D.“. Ä®monės savininkas – S. A.

Å is jį supažindino su Ž. J. ir pasakė, kad jeigu Å¡iam reikės, tai perduoti automobilį. Tokių kartų buvo gal du. VienÄ kartÄ sakė, kad automobilis reikalingas persikraustymui. Taip pat paaiÅ¡kino, kad jam paskambino savininkas ir pasakė, jog automobilis areÅ¡tuotas policijos. Po to jie rašė praÅ¡ymus policijai, kad automobilis reikalingas darbui ir automobilis buvo grÄ Å¾intas. Apie nusikaltimÄ jis nieko nežino. Liudytojo žiniomis Ž. J. yra žuvęs. Liudytojas G. G. paaiÅ¡kino, kad ikiteisminio tyrimo metu vyko atpažinimas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo.

Buvo iÅ¡kviestas nukentėjęs ir patalpintas komisariato antro aukÅ¡to patalpose, kad iÅ¡ anksto nematytų vedamo įtariamojo. Buvo surasti maždaug įtariamojo iÅ¡vaizdÄ atitinkantys statistai, iÅ¡dalintos kepurės, įteikti paruoÅ¡ti tekstai. Atpažinime dalyvavo gynėjas. Statistai ir įtariamasis buvo pakviesti į kabinetÄ , įtariamasis pats pasirinko vietÄ kur jis bus tarp statistų. Po to į kabinetÄ buvo pakviestas nukentėjęs, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingÄ atpažinimÄ .

Po to visiems atpažinime dalyvaujantiems asmenims buvo pasiÅ«lyta atsistoti, pasisukti ir parskaityti įteiktÄ tekstÄ . Nukentėjęs nedvejodamas atpažino kaltinamÄ jį kaip asmenį, dalyvavusį nusikaltimo padaryme. Liudytojui atpažinimas irgi jokių abejonių nesukėlė. Nukentėjęs pats atvyko į policijÄ ir pasakė, kad pamatė nuotraukas internete, iÅ¡ kurių atpažįsta J. ir kitÄ asmenį, kuris dalyvavo jo pagrobime. Nežino, kodėl dabar nukentėjęs duoda tokius parodymus.

Mano, kad nusikaltimo metu žmogus patiria stresÄ ir detalės gali bÅ«ti netikslios. IÅ¡ 2009-02-06 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas automobilis „VW Passat“ v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovi netoliese degalinės „P.“ ( t. 1, b. l. 88-96 ).IÅ¡ 2009-02-011 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas pistoletas „Baikal“ su dėtuve, kurioje 13 vnt. Å¡ovinių ( t. 1, b. l. 129- 132).IÅ¡ 2009-02-06 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad apžiÅ«rėtas automobilis „Mercedes- Benz“ v. n. (duomenys neskelbtini) ir konstatuota, jog automobilis yra krovininis, baltos spalvos ( t. 1, b. l. 97- 102 ).

IÅ¡ 2011-03-10 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjęs Å . V. atpažino kaltinamÄ jį A. B. iÅ¡ bendros iÅ¡vaizdos, balso kaip asmenį, vairavusį automobilį „Audi‘ ir turėjusį ginklÄ ( t. 2, b. l. 3-5 ). Be to, kaip matyti iÅ¡ kaltinimo, kaltinamasis A. B. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje kartu su G. J., D. Č., K. B., A. J., K. J., A. S., M. P., vykdydamas iÅ¡ankstinį susitarimÄ ir organizuotos grupės nariams bÅ«nant iÅ¡ anksto pasiskirsčius vaidmenimis 2008m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, kavinėje „E.“ vykusių susitikimų su Å .

V. metu, organizuotos grupės nariams : G. J., D. Č., A. J., K. J., K. B. naudojant psichinę prievartÄ - Å . V. aiÅ¡kinant, kad asmenys, kurie buvo Å . V. pagrobę, reikalavę perduoti pinigus ir sunkiai jį sužaloję - Å . V. atžvilgiu tęs savo veiksmus, ir taip organizuotos grupės nariams bauginant nukentėjusįjį ir neteisėtai organizuotos grupės narių naudai verčiant perduoti 50 procentų pelno nuo Å . V. vykdomos prekybos nekilnojamuoju turtu, užmaskuojant šį reikalavimÄ siÅ«loma tariama apsauga nuo minėtų Å .

V. nežinomų asmenų, o nukentėjusiajam Å . V. sutikus perdavinėti pinigus organizuotos grupės nariai nurodė K. B., kaip asmenį su kuriuo Å . V. turės kontaktuoti ir tenkindamas pateiktÄ reikalavimÄ per K. B. organizuotos grupės nariams perdavinėti pinigus, vėliau K. B. nurodant A. S., kaip kitÄ kontaktinį asmenį, per kurį organizuotos grupės nariams turi bÅ«ti perduodami pinigai, o A. S. vykdant bendrÄ organizuotos grupės narių sumanymÄ ir 2009 m. sausio mėn. tiksliai nenustatytu laiku, susitikimo įvykusio (duomenys neskelbtini) metu naudojant psichinę prievartÄ - grasinant panaudoti fizinį smurtÄ Å .

A., jo artimųjų atžvilgiu ir taip tęsiant bendrÄ organizuotos grupės sumanymÄ užvaldyti Å . V. turtÄ , reikalavo perduoti 150 000 lt, kaip mokestį už Å . V. draugės G. R. buto pardavimÄ , bei tÄ patį mėnesį Å . V. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) A. S. organizuotos grupės narių naudai užvaldė 150 000 Lt. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. B. savo kaltės nepripažino ir paaiÅ¡kino, kad jokiame nusikaltime nedalyvavo. Teismo posėdyje apklaustas nukentėjęs Å . V. taip pat paaiÅ¡kino, kad kaltinamojo Å¡ios nusikalstamos veikos epizode jis nematė, Å¡is ten nedalyvavo.

Daugiau jokių įrodymų tam patvirtinti, byloje nėra surinkta. Tokiu bÅ«du aukščiau paminėtos aplinkybės kaltinamajam iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alintinos. Be to, kaltinamajam A. B. buvo inkriminuojama nusikalstamos veikos padarymo forma – organizuota grupė, t. y. tai, kad jis, M. P. ( jis jau nuteistas už šį nusikaltimÄ kitoje byloje ) ir kiti asmenys, kurių atžvilgiu paskelbta paieÅ¡ka veikė kaip organizuotos grupės nariai. Kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal LR BK 25 str. 3 d., bÅ«tina nustatyti, kad grupė asmenų susitarė daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkiÄ ar labai sunkiÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ anksto aptarė, suderino svarbiausius numatomos daryti veikos momentus - parengė planÄ , numatė mechanizmÄ , pasiskirstė užduotimis bei vaidmenimis, sutarė dėl nusikalstamos veikos darymo laiko, bÅ«do, vietos ir pan.

BÅ«tina nustatyti, kad grupė asmenų sutarė realizuoti bendrai suderintÄ nusikalstamos veikos planÄ , suprato sukÅ«rę organizuotÄ grupę ir priklausę jai.Baudžiamasis įstatymas taip pat nustato konkrečius organizuotos grupės požymius. BK 25 str. 3 d., apibrėžiant organizuotos grupės, kaip vienos iÅ¡ bendrininkavimo formų, sampratÄ , nurodoma, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vienÄ sunkų ar labai sunkų nusikaltimÄ ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimÄ , atlieka tam tikrÄ užduotį ar turi skirtingÄ vaidmenį.

Inkriminuojant organizuotÄ grupę, visais atvejais reikia įvertinti grupės organizuotumo lygį. Tai vertinamasis požymis, kurį teismas nustato įvertinęs faktines bylos aplinkybes.Teismas sprendžia, jog inkriminuoti kaltinamajam nusikalstamos veikos padarymo formÄ - organizuotÄ grupę nėra jokio pagrindo. Teismas nenustatė ir byloje tokių duomenų nėra, kad kaltinamasis su kitais asmenimis iÅ¡ anksto tarėsi daryti nusikalstamÄ veikÄ , pasiskirstė užduotimis ir vaidmenimis, rengė planÄ nusikalstamai veikai vykdyti.

Todėl teismas konstatuoja, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje.Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamÄ veikÄ daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iÅ¡ jų yra vykdytojai. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bendrininkavimas iÅ¡ esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytÄ nusikalstamos veikos sudėtį (BK 2 str. 4 d.).

Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat turi bÅ«ti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Å i visuma yra sudėtingesnė, palyginus su veikos požymiais, kai nusikalstamÄ veikÄ daro vienas asmuo. Pagrindžiant kaltininko baudžiamÄ jÄ atsakomybę už bendrininkavimÄ darant konkrečios rÅ«Å¡ies nusikalstamÄ veikÄ , turi bÅ«ti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma – bendrininkavimo sudėtis, numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose.

Taigi, kiekvieno bendrininkavimo atveju atitinkamų požymių visumoje turi bÅ«ti konstatuota ir tai, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tÄ patį objektÄ , taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius. BÅ«tinu bet kurios bendrininkavimo formos požymiu yra ir bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 str. 1 d.).

Ä®statymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad bÅ«tų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį bÅ«tinÄ bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes.Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas bet kokia forma – žodžiu, raÅ¡tu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimÄ nėra bÅ«tina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo iÅ¡samiai aptarę nusikalstamos veikos detales.

Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tÄ patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡skyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). IÅ¡ bylos medžiagos bei nukentėjusiojo Å . V. paaiÅ¡kinimų matyti, kad susitikimo degalinėje “P.” metu su kaltinamuoju A. B. ir M. P. ( jis nuteistas kitoje byloje už šį nusikaltimÄ ) bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu paskelbta paieÅ¡ka, naudojant psichologinį smurtÄ buvo iÅ¡sakyti aiÅ¡kÅ«s, konkretÅ«s reikalavimai mokėti 10 000 eurų baudÄ .

Taigi, Å¡iuo atveju teismas nustatė bÅ«tinÄ intelektualinio tyčinės kaltės momentÄ â€“ kaltinamojo A. B. ir nuteistojo M. P. bei kitų asmenų, kurių atžvilgiu yra paskelbta paieÅ¡ka suvokimÄ , kad jie dalyvauja nusikalstamoje veikoje. Jų veiksmai buvo reikÅ¡mingi bendrai nusikalstamai veikai, sudarė sÄ lygas kito bendrininko veiksmams ir juos papildė. Tokie kaltinamojo A. B., nuteistojo M. P. ir kitų asmenų, kurių atžvilgiu yra paskelbta paieÅ¡ka veiksmai iÅ¡ esmės reiÅ¡kė susitarimÄ bendrai prievartauti turtÄ ir Å¡ioje konkrečioje situacijoje susitarimas pasireiÅ¡kė sutartinais veiksmais, t.y., veiksmais, rodančiais, kad jie visi pritaria vieni kitų veiksmams, sutinka su jų neteisėtais veiksmais, taip iÅ¡reikÅ¡dami savo tikrÄ jÄ valiÄ â€“ prievartauti turtÄ .

Jie suprato bendrininkų veiksmus, jiems pritarė, suvokė jų bendrai daromos nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Tokiu būdu šie bendrininkai buvo bendravykdytojai, nes kiekvienas atliko dalį nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių ir veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes kaltinamajam A. B. iš kaltinimo pašalintina nusikalstamos veikos padarymo forma – organizuota grupė. Kaip jau minėta, nukentėjęs Š.

V. vienÄ iÅ¡ susitikimo vietų su kaltinamuoju A. B. ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu yra paskelbta paieÅ¡ka, nurodo degalinę „P.“, esančiÄ (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis A. B. kategoriÅ¡kai neigia ten buvęs. Tačiau teismas netiki Å¡iais kaltinamojo aiÅ¡kinimais ir vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, tuo labiau, kad juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. IÅ¡ 2009-02-06 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad prie degalinės „P.“, esančios (duomenys neskelbtini), rastas automobilis „VW Passat“, v.n. (duomenys neskelbtini) priklausantis nukentėjusiajam Å .

V. ( t. 1, b. l. 88-96 ). Jo parodymais nustatyta, kad bÅ«tent Å¡ioje vietoje jis iÅ¡ savo automobilio buvo persodintas į automobilį „Audi“ ir vežamas nenustatyta kryptimi. Fiziniu smurtu Å¡ioje vietoje jam grasino kaltinamasis ir kiti kartu buvę asmenys. Taigi kaltinamojo parodymai visiÅ¡kai neatitinka byloje surinktiems įrodymams, jiems prieÅ¡tarauja ir yra klaidinantys. Byloje taip pat nustatyta, kad nukentėjusiajam atvykus į degalinę „P.“ susitikti su kaltinamuoju, nuteistuoju M. P. bei kitais asmenimis, kurių atžvilgiu paskelbta paieÅ¡ka, jo atžvilgiu panaudojus fizinę prievartÄ nukentėjusysis buvo įsodintas į automobilį, ant jo galvos buvo užmauta kepurė, kaltinamasis grasino jam ginklu.

Kaltinamojo ir kitų kartu buvusių asmenų jis buvo vežamas nežinoma kryptimi, vėliau buvo persodintas į kitÄ automobilį. Vežant kaltinamasis ir kiti kartu buvę asmenys nuolat kartojo, kad „padėsim tave į vietÄ â€œ, „bus tau batai“ ir panaÅ¡iai. Nukentėjęs suprato, kad su juo bus susidorota fiziÅ¡kai. Taip pat jie nuolat reikalavo pinigų. Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina 2009-02-06 apžiÅ«ros protokolas iÅ¡ kurio matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas automobilis „Mercedes- Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo nukentėjęs pabėgo ir atvyko į (duomenys neskelbtini) PK ( t. 1, b. l. 97-102 ). IÅ¡ 2011-03-10 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjęs atpažino kaltinamÄ jį A. B. iÅ¡ bendros iÅ¡vaizdos, balso kaip asmenį, vairavusį automobilį „Audi“ ir turėjusį ginklÄ ( t. 2, b. l. 3-5 ). Teismo posėdyje apklaustas nukentėjęs Å . V. suabejojo, kad kaltinamasis A. B. yra tas pats asmuo, kuris jam grasino ginklu. Nukentėjusiojo aiÅ¡kinimu, minėtas vyriÅ¡kis buvo žemesnio Å«gio nei kaltinamasis.

Teismo posėdyje buvo peržiÅ«rėta vaizdo medžiaga apie kaltinamojo atpažinimÄ . IÅ¡ jos matyti, kad atpažinimas vyko nepažeidžiant baudžiamojo proceso kodekso normų, nukentėjęs neabejodamas atpažino kaltinamÄ jį. Teismo nuomone, visai akivaizdu, kad įvykio metu nukentėjęs buvo iÅ¡sigandęs, jam buvo stresinė bÅ«sena, todėl galėjo susidaryti klaidingas įspÅ«dis apie kaltinamojo Å«gį. Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusįjį buvo pagrobęs ir jam ginklu grasino bÅ«tent kaltinamasis A.

B. Nukentėjusysis Å . V. taip pat nurodo, jog susitikimo su kaltinamuoju A. B. degalinėje “P.” metu iÅ¡ jo buvo reikalaujama 10 000 eurų ( 34 528,00 Lt ). Kas konkrečiai, ar kaltinamasis A. B., ar kiti su juo buvę asmenys reikalavo pinigų iÅ¡ nukentėjusiojo, jis tiksliai nenurodo. Tačiau teismas pažymi, jog kaltinamasis A. B. nusikalstamÄ veikÄ padarė bendrininkų grupėje su nuteistuoju M. P. ir kitais asmenimis, kurių atžvilgiu paskelbta paieÅ¡ka. Taigi teismo nuomone, pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamÄ veikÄ atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ arba kartu su vykdytoju bent iÅ¡ dalies realizavo jos požymius (bendravykdytojas).

Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 str. 1 d.). Taigi, nors Å¡ie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iÅ¡ dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Jie tuo pačiu atsako už vykdytojo ar kito bendrininko atliktus visus nusikalstamus veiksmus. Pagal LR BK 181 str. 3 d. atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtÄ arba didelės mokslinės, istorinės ar kultÅ«rinės reikÅ¡mės turinčias vertybes arba prievartavo turtÄ dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Pagrindiniu turto prievartavimo objektu yra nuosavybės ir kitos daiktinės, prievolinės ar kitos kilmės turtinės teisės, taip pat ir turtiniai interesai, kurie pažeidžiami verčiant nukentėjusįjį atlikti turtinį veiksmÄ ar nuo jo susilaikyti kaltininko ar kito asmens naudai. Nusikaltimo dalykas yra turtinė nauda. Turto prievartavimo sudėtis yra formali. Å is nusikaltimas yra baigtas, kai nukentėjusysis supažindinamas su neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turiniu. Faktinis nukentėjusiojo pinigų perdavimas kaltininkui ar kitoks turtinės pretenzijos patenkinimas atskirai nuo turto prievartavimo nekvalifikuojamas.

Subjektyvioji turto prievartavimo pusė pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad verčia kitÄ asmenį įvykdyti pareikÅ¡tÄ neteisėtÄ turtinę pretenzijÄ ir nori taip veikti. Didelės vertės turto prievartavimas ( BK 181 str. 3 d. ) yra atvejai, kai kaltininkas vertė nukentėjusįjį suteikti turtinę naudÄ , kurios piniginė iÅ¡raiÅ¡ka virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ . Kaip jau minėta, kaltinamasis reikalavo iÅ¡ nukentėjusiojo 10 000 eurų ( 34 528,00 Lt ). Minėta suma virÅ¡ija 250 MGL dydžio sumÄ .

Atsižvelgiant į virÅ¡ iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 181 str. 3 d. ir jo kaltė yra pilnai įrodyta. Be to, kaltinamasis A. B. buvo kaltinamas ir perduotas teismui už tai, kad 2009-02-06 apie 10 val. apgaule atviliojus Å . V. prie degalinės "P.", esančios (duomenys neskelbtini), kartu su nuteistuoju M. P. ir asmenimis, kuriems paskelbta paieÅ¡ka pagrobė teisėtai laikomÄ Å¡aunamÄ jį ginklÄ - pistoletÄ "IZH 71H" Nr. (duomenys neskelbtini) su 13 vnt.

Å¡ovinių, priklausantį nukentėjusiajam Å . V. Kaltinamasis A. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino. Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pagal LR BK 254 str. 2 d. padarymo iÅ¡teisintinas. Teismo nuomone kaltinimas neindividualizuotas iÅ¡skiriant kiekvieno Å¡ių asmenų kaltę, konkrečius veiksmus, kuo pasireiÅ¡kė kiekvieno iÅ¡ jų neteisėti veiksmai bei naudojamo psichologinio ar fizinio smurto intensyvumas nukentėjusiojo atžvilgiu Å¡ios nusikalstamos veikos padaryme, o visiems Å¡iems asmenims kaltinimas suformuluotas ir grindžiamas logikai prieÅ¡taraujančiais teiginiais, t.y. jiems visiems inkriminuota, kad jie visi pagrobė nukentėjusiojo Å¡aunamÄ jį ginklÄ .

Å ios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo nurodytus daiktus ir turi galimybę jais disponuoti. Nerealu ir nelogiÅ¡ka, kaip teigiama kaltinime, kad visų Å¡ių asmenų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė vienu metu, tiek fizinio ar psichologinio smurto naudojimo prasme, tiek konkrečiais veiksmais, kai jie pagrobė nukentėjusiojo Å . V. ginklÄ . Tuo labiau, kad ir pats nukentėjusysis Å . V., tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, tiek teisiamojo posėdžio metu teisme, kaip Å¡ios nusikalstamos veikos vykdytojÄ nurodo K.

B. („U.“), o ne asmenis, kurie kaltinami Å¡ios nusikalstamos veikos padarymu. Nors ir nustatyta, kad kaltinamasis A. B. bei nuteistasis M. P. ir buvo įvykio vietoje pagrobiant Å¡aunamÄ jį ginklÄ , tačiau Å¡is nusikaltimas pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais, kuriais Å¡aunamieji ginklai pagrobiami, Å¡i veika padaroma tiesiogine tyčia ir, kaip jau minėta, Å¡iuos veiksmus atlikus nukentėjusysis nurodo K. B. („U.“). Taigi, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A.

B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 254 str. 2 d., padarymo iÅ¡teisintinas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Dėl civilinio ieÅ¡kinio.LR BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.Nukentėjusysis Å .

V. pareiÅ¡kė 150 000 Lt civilinį ieÅ¡kinį turtinei ir 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, jog turtinę žalÄ sudaro pinigai, kuriuos jis perdavė kaltinamiesiems, o neturtinę žalÄ , pasekmės, kurias jis patyrė dėl kaltinamųjų veiksmų. Teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo pateiktas 150 000 Lt civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra neįrodytas ir nepagrįstas jokiais byloje esančiais įrodymais. Teismas pažymi, jog kaip aiÅ¡kina ir pats nukentėjusysis 150 000 Lt už sugyventinės parduotÄ butÄ jis atidavė S., kuris net nėra kaltinamasis Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Tokiu būdu, nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo neįrodytas, todėl atmestinas. Neturtinei žalai atlyginti nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 150 000 Lt. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais) vadovaujantis CK 6.250 straipsniu atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nors teismas pripažįsta, kad dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė psichinę prievartÄ dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, tačiau jo sveikata nebuvo sutrikdyta ar kitaip sužalota, kankintas jis nebuvo, psichinis smurtas tęsėsi trumpÄ laiko tarpÄ . Gi kaltinamasis niekur nedirba, kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei santaupų neturi. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam priteistina iÅ¡ kaltinamojo 5000 Lt neturtinė žala, kadangi ji padaryta neteisėtais kaltinamojo veiksmais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Dėl bausmės skyrimo. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ( LR BK 54 str. 2 d. ).Kaltinamasis A. B. niekur nedirba ( t. 2, b. l. 22 ), Kauno apskrities priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas ( t. 2, b. l. 36 ), Kauno psichiatrijos ligoninės įskaitoje neregistruotas ( t. 2, b. l. 31 ), teistas ( t. 2, b. l. 19-21, 26-29 ), Å¡iuo metu atlieka bausmę.

Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, jis padarė sunkų nusikaltimÄ ( BK 181 str. 3 d. ). Å i jo nusikalstama veika yra savanaudiÅ¡ka, padaryta grasinant nukentėjusiajam, veikiant bendrininkų grupe. Pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 181 str. 3 dalyje sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas nuo trejų iki deÅ¡imties metų.

Aplinkybių, kurios leistų kaltinamajam A. B. paskirti Å¡velnesnę, negu straipsnio sankcijoje bausmė, nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam paskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, savo dydžiu atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmės vidurkį. Daiktų, turinčių reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas iÅ¡spręstinas vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-303 straipsniais, 308 straipsniu, teismas                                                                 n u s p r e n d ė :

A. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams laisvės atėmimo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apygardos teismo 2012-05-21 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iÅ¡ dalies sudedant, ir galutinę subendrintÄ bausmę paskirti 13 ( trylika) metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti bausmę, visiÅ¡kai atliktÄ pagal Kauno apygardos teismo 2012-05-21 nuosprendį.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-07-02.Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 254 straipsnio 2 dalyje, kaltinamÄ jį A. B. iÅ¡teisinti, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .Priteisti iÅ¡ A. B. 5 000 Lt ( penkis tÅ«kstančius ) litų nukentėjusiojo Å . V. naudai neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiojo Å . V. civilinį ieÅ¡kinį dėl 150 000 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti. Daiktus, turinčius nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. 2 kompaktines plokÅ¡teles palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nuteistajam šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio nuoraÅ¡o įteikimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundÄ per Kauno apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                                                 Algirdas Remeika