dcd54f60-cbe5-44cd-8ee9-6432d4894740 · Panevėžio apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-46-491/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05729-2020-0 Bylos ir procesinio sprendimo kategorijos : 3.1.1., 2.3.6.4.5. (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 7 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus, sekretoriaujant Rimai PačeÅ¡iÅ«nienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nukentėjusiajai L. L., jos atstovui advokatui A. P., kaltinamajam Ž. Č., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje Ž.

Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, teistas : 1) 2016-05-05 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams; 2) 2017-08-03 Rokiškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 8 mėnesiams; 3) 2018-05-14 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams 10 mėnesių; 4) 2019-05-21 to paties teismo nuosprendžiu pagal BK 2811 str. 1 d. galutine bausme – areštu 45 paroms; 5) 2019-06-04 Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. areštu 30 parų;

Å¡iÄ bausmę atlikęs 2019-09-06; 6) 2019-10-03 Panevėžio apylinkės teismo RokiÅ¡kio rÅ«mų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. areÅ¡tu 50 parų; Å¡iÄ bausmę atlikęs 2020-01-28; kaltinamas pagal BK 129 str. 1 d. IÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ teismas nustatė: Kaltinamasis Ž. Č. 2020 m. vasario 7 d. apie 22 – 23 val., tiksliau nenustatytu laiku, ant kelio (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, spirdamas V.

V. į krÅ«tinės deÅ¡inį Å¡onÄ bei kitas kÅ«no vietas, padarė jam krÅ«tinės deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį deÅ¡iniųjų penkto ir Å¡eÅ¡to Å¡onkaulių lūžiais su pasieninės krÅ«tinplėvės plyÅ¡imais, kas komplikavosi Å«miniu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, dėl ko nukentėjusysis mirė ir 2020-02-08 apie 10.45 val. buvo rastas (duomenys neskelbtini), tokiu bÅ«du jį tyčia nužudė. Ä®rodymai Kaltinamasis Ž. Č. kaltu neprisipažino.

Jis parodė, kad 2020-02-07 17.45 val. grįžo į (duomenys neskelbtini), ir autobuso sustojime sutiko V. V. Jis nebuvo sužalotas, ėjo tvarkingai, užsiminė, kad jam blogai su sveikata, bet kas blogai nekonkretizavo. V. V. minėjo, kad I. K. pardavė tarkavimo maÅ¡inÄ , turi pinigų. Jis rankovėje buvo užsikišęs butelį alaus, kurį baigė iÅ¡gerti ir iÅ¡metė jį į Å¡iukÅ¡lių dėžę. Pasakė, kad eina į parduotuvę dar alaus, pasiÅ«lė eiti kartu. „(duomenys neskelbtini)“ V.

V. nusipirko 2 butelius pigiausio alaus, kartu su juo jiedu nuėjo pas jį (pas kaltinamÄ jį) į namus. Motina E. S. „baliavojo“ su V. S., prisijungė V., visi jie kartu gėrė alų. Jis (kaltinamasis) buvo virtuvėje prie kompiuterio, iÅ¡gėrė 2 puodelius V. jam atneÅ¡to alaus. Apie 20 – 21 val. V. V. jau buvo apgirtęs, pasiÅ«lė jam eiti pas jį į namus, sakė, kad namie dar turi alaus. Jiedu drauge nuėjo pas V. V., jo namai yra maždaug už 1 kilometro. Pas jį namuose iÅ¡gėrė 4 – 5 litrinius butelius alaus, kavos.

Apie 22 – 22.30 val. su V. sutarė dar eiti alaus pas I. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) – ji pardavinėjo namuose alų. Pas V. namuose jokių konfliktų nebuvo, svetimi nebuvo užėję. Ėjo abu jau apgirtę, V. buvo girtesnis. Pakeliui V. sustojo nusiÅ¡lapinti, prisiminė, kad dar už Å¡ulinio turi pasislėpęs alaus butelį. Paprašė jo nueiti paimti alų, todėl jis grįžo į V. V. sodybÄ , bet alaus nerado. Grįžęs atgal į vietÄ , kurioje iÅ¡siskyrė su V., rado jį nugriuvusį Å¡one kelio.

Jis niekuo nesiskundė, nebuvo sužalotas. Tuo metu V. V. buvo su dvejomis kelnėmis : apatinėmis treninginėmis ir džinsais, kurie buvo nusmukę. V. V. papraÅ¡ytas jis džinsus numovė, paliko ten pat, V. V. sakė po to juos pasiims. Po to, abu kartu grįžo pas V. į sodybÄ , dar paieÅ¡kojo prie Å¡ulinio alaus butelio, bet ir tuomet nerado. Vėl ėjo atgal pas I. K.. V. V. ėjo sunkiai, buvo pora kartų parkritęs, nematė, kad bÅ«tų susižalojęs. V. V. nugriuvus, jis koja V. 2 ar 3 kartus nestipriai įspyrė į deÅ¡inę Å¡launį ragindamas keltis, stotis.

Patikslino, kad tai net nebuvo smūgiai – tiesiog jis koja pajudino nukentėjusįjį, dėl to jam negalėjo atsirasti jokie sužalojimai. Tuomet V. buvo tik su treninginėmis kelnėmis, džinsų jau nebuvo. Pakeliui į (duomenys neskelbtini), prie asfaltuoto kelio, paklausė V. V., kur jo cigaretės. V. V. bandė jas surasti, bet pačiam nepavyko. Jis stovėdamas nukentėjusiajam iš priekio ieškojo cigarečių jo striukės kišenėse. Šioje vietoje tarp jų dėl cigarečių kilo žodinis konfliktas, nes V. jį ėmė kaltinti, kad jis grįžęs pasiėmė alų.

Čia jis V. V. jokių smÅ«gių nesudavė. IeÅ¡kodamas cigarečių ir norėdamas apžiÅ«rėti striukės vidines kiÅ¡enes, jis paleido V. V., Å¡is ėmė griÅ«ti ant nugaros, įsikalbino jam į striukę ir jį nusitempė ant savęs. Jis užgriuvo ant V. V. keliais, nes jį laikė už atlapų. Girdėjo, kaip V. V. kažkas trakÅ¡telėjo, pagalvojo, kad kažkas jam lūžo. Nugriuvęs V. V. iÅ¡ pradžių į niekÄ nereagavo, bet uždėjus jam ant galvos sniego, jis atsigavo.

Jis sunkiai kalbėjo, niekuo nesiskundė, tik minėjo, kad kažkas su galva, skundėsi ir dėl skausmo šone. Po to jis jau sunkiai laikėsi ant kojų, bandė stotis, griuvinėjo, jau ėjo sunkiai. Jis suprato, kad V. V. vienas toliau nebepaves. Kadangi buvo jau netoli namų, sugalvojo nueiti iki jų, pakelti V. S., kad jis V. padėtų parvesti pas juos į namus. Apie tai pasakė ir savo motinai, kartu su S. nuėjo iki V., rado jį gulintį šone kelio. Už pažastų bandė jį vesti, bet nepavyko to padaryti.

Po to jie su V. S. vėl grįžo iki namų, E. S. patarė paimti karutį ir juo parsivežti V. į namus. Kartu su V. S. įkėlė V. į karutį ir apie 100 metrų parvežė jį į namus. Karutyje V. galva buvo link rankenų, padėta ant borto. Parvežę į kiemÄ , paliko jį prie įėjimo į namÄ , nes jis buvo visas Å¡lapias. Jis virtuvėje klojo V. miegoti, Vi. ieÅ¡kojo jam kojinių, nes V. buvo labai suÅ¡alęs. Klodamas girdėjo bumtelėjimÄ , lyg kas iÅ¡griuvo iÅ¡ karučio.

Netrukus Vi. atvedė V. į virtuvę, paguldė į paklotÄ vietÄ . Mamai jis sakė V. radęs prie kelio (duomenys neskelbtini). Buvo Å¡oke, todėl mamai nepasakojo, kad buvo ant jo užgriuvęs, jam spyrė. Numovė jam Å¡lapias kelnes, užklojo kaldra, pripylė pÅ«slę karÅ¡to vandens ir padėjo V. ant krÅ«tinės, kad greičiau suÅ¡iltų. V. buvo prakirsta galva, bet jis sakė, kad greitosios pagalbos jam nereikia. Jis dar padarė V. V. arbatos, bet Å¡is nelabai jÄ gėrė. KitÄ rytÄ , apie 10.30 val. iÅ¡girdo, kaip mama praÅ¡o V. padėti galvÄ ant pagalvės. Vi. kažkaip suprato, kad V. jau miręs, jo pulso nebuvo.

Tyrimo metu duodamas parodymus pirmosiose apklausose nesakė tiesos, melavo, nes bijojo atsakomybės. PrieÅ¡ V. anksčiau jis nėra smurtavęs, nes jis buvo geras, ramus žmogus. Odos nubrozdinimai su kraujosruvomis galėjo jam atsirasti, kai jis griuvo kieme. Kai jį paguldė virtuvėje matė kairiame antakyje nubrozdinimÄ , buvo galva pramuÅ¡ta, bet kraujas nebėgo. Savo iniciatyva nekvietė pagalbos, nes negalvojo, kad V. V. sveikata tiek bloga – matė sužalojimus tik veide ir pakauÅ¡yje, pagalvojo, kad iÅ¡simiegos, suÅ¡ils ir pats pareis namo.

Žada civilinį ieÅ¡kinį kažkaip atlyginti, nes jaučiasi kaltas, kad niekam nepranešė, neiÅ¡kvietė greitosios pagalbos. Iki Å¡io įvykio keletÄ kartų jis su broliu A., M. K., R. V. dar keliais nepilnamečiais yra buvę pas V. V. namuose, ten iÅ¡gerdavo alaus, kavos, parÅ«kydavo. Nukentėjusioji L. L. parodė, kad apie brolio V. V. mirtį sužinojo 2020-02-08 11.04 val., apie tai pranešė S. kaimynė I., pasakė, kad brolis pas S. namie. Su vyru ji nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini), virtuvėje gulėjo jau miręs jos brolis užklotas kaldra.

Ant jo matėsi lavondėmės, buvo iki pusės nurengtas. Veidas buvo švarus, o jo rūbai buvo šlapi ir visi purvini. Virš akies matė mėlynę, kažkuris skruostas buvo nubrozdintas. Šalia buvo jo treninginės kelnės, šlapios ir purvinos, jo juoda striukė buvo žvyruota ir šlapia, ant spintelės ar pečiaus buvo padėtas jo telefonas. Ji klausė Ž. Č., kodėl jis neiškvietė greitosios, šis atsakė, kad V. neleido. Jis ir E. S. sakė, kad ryte V. dar buvo gyvas, jam siūlė dar arbatos.

Po to su vyru nuvažiavo į V. namus dokumentų, namuose rado netvarkÄ . DienÄ prieÅ¡, 2020-02-07, ji buvo pas brolį, įstiklino langÄ , sutvarkė namus, iÅ¡važiavo apie 17 val. Brolis tÄ dien buvo iÅ¡gėręs, bet nebuvo girtas. Vasario 8 d. V. kambaryje ant staliuko rado puodelius su kavos tirščiais, buvo daug nuorÅ«kų, 2 ar 3 tuÅ¡ti cigarečių pakeliai, mėtėsi plastmasinė pakuotė nuo stipraus alaus bambalių, tuÅ¡ti alaus bambaliai. Lova buvo ne nakčiai paklota, bet matėsi, kad joje gulėta.

Virtuvėje buvo išvartytos taburetės, daiktai išmėtyti lyg tai nuo griuvimo, stumdymosi. V. namuose rado dvi jai iki tol nematytas svetimas striukes, priekinių durų rankena mėtėsi ant žemės. Kadangi brolis dažnai grįždavo neblaivus, raktus pamesdavo, tai durų jis nerakindavo, o kabliu iš vidaus užkabindavo. Matėsi, kad durys jėga buvo trauktos, tas kablys buvo atšokęs. 2020-02-07 jiems išsiskiriant brolis sakė žiūrės televizorių, spręs kryžiažodžius, niekur nežadėjo eiti.

Ji paliko jam rudÄ pakelį cigarilių, apie 1,50 Eur cigaretėms. Jis tarp 17.30 – 18 val. kalbėjo telefonu su sese V. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) rajone. Paliko brolį nesužalotÄ , jis nesiskundė sveikata. Brolis buvo lėtas, iÅ¡gėręs pasidarydavo dar lėtesnis. Daug iÅ¡gerti jau nepajėgė, nes buvo alkoholikas. Jam užtekdavo vieno bambalio, o namuose pas jį 2020-02-08 ji rado nuo trijų iki Å¡eÅ¡ių tuščių alaus bambalių. Po įvykio dingo bulvių tarkavimo maÅ¡ina, kuriÄ ji buvo atvežusi broliui.

Mano, kad jis jÄ iÅ¡keitė į alų pas I. K. Brolis užsiminė, kad rytoj (2020-02-08) Å«kininkas B., pas kurį jis dirbdavo, veÅ¡ jį padirbėti į miÅ¡kÄ . Anksčiau, 2019 m. brolis buvo labai smarkiai sumuÅ¡tas, ir I. K. užsiminė, kad tai padarė Č. Pats brolis apie asmenis, kurie jį muÅ¡davo, nepasakodavo. PanaÅ¡us atvejis buvo ir apie 2018 metus, kuomet jis paskambino jai ir paprašė iÅ¡kviesti policijÄ , nes jį užmuÅ¡. Nuvažiavo jos vyras ir V. V. namuose rado abu Č., buvo A.

E., dar kažkas. Netekusi brolio reiÅ¡kia 30000 Eur civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, nors materialiai neįmanoma tokios netekties įvertinti. Palaikė nuolatinį ryšį su broliu, kai mama dar buvo gyva, iki 2016 m. brolis mamÄ prižiÅ«rėjo. Su broliu jie buvo artimi, dažnai kalbėdavo telefonu, ji juo rÅ«pinosi. Liudytoja B. B. parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ ji buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini), kur kambaryje ar virtuvėje ant grindų ant nugaros rado V. V. lavonÄ , kuris jau pradėjęs stingti.

Jau buvo stebimos lavondėmės, ant kelių buvo lyg mėlynės, lyg kažkokie patamsėjimai. Buvę name pasakojo, kad pats mirusysis nenorėjo, kad būtų kviečiama pagalba, kad jis su tačka buvo atvežtas. Mirusio ji nepažinojo. Liudytojas E. L. parodė, kad jis apžiūrėjo mirusį V. V. S. namuose. Matė žaizdas veide, rankose, jos buvo nesenos. V. veidas buvo švarus, o kampe prie pečiaus buvę jo rūbai purvini. Atrodė, lyg V. buvo nupraustas. Jo galva buvo pramušta, kūnas buvo jau pradėjęs stingti.

Ž. Č. buvo lauke, policijos automobilyje, pasakojo, kad apie 9 val. ryte jis V. dar siūlė arbatos, bet šis atsisakė. Taip būti tiesiog negalėjo, nes po poros valandų jo lavonas jau buvo pradėjęs stingti. Ž. akivaizdžiai nervavosi, sakė, kad iš vakaro jis negėrė, kad vakare ėjo pas V., rado jį gulintį ant kelio, su karučiu jį atsivežė. Žmona paklausė, kodėl greitosios nekvietė, šis atsakė, kad V. tai daryti atsisakė. V. mėgo išgerti, bet šiaip buvo geras žmogus, be jokios agresijos, nebuvo piktas.

Iki Å¡io įvykio, po uoÅ¡vienės mirties, jis daug kartų matė V. sumuÅ¡tÄ . Su žmona jiedu bandė sužinoti, kas jį ir dėl ko muÅ¡a, bet jis niekada nepasisakė ir nesiskundė. Sakydavo, kad baliavojome, su chebra susimušėme. Po 2016 m. jis ėmė bendrauti su broliais Č., M. K.. PrieÅ¡ keletÄ metų jis žmonos praÅ¡ymu buvo nuvykęs pas V. į namus, kuomet Å¡is paskambino žmonai ir pasakė, kad jį užmuÅ¡. Tuomet rado abu Č., jie buvo pasislėpę. Rado girtÄ V., A.

E., kuri irgi buvo blaivi. Kambaryje buvo aparatÅ«ra, suprato, kad jaunimas susirinko Å¡vęsti. Ž. buvo labai agresyvus, liepė susirinkti aparatÅ«rÄ , įsisodino juos į maÅ¡inÄ ir (duomenys neskelbtini) paleido. V. tuomet nebuvo sumuÅ¡tas. Žmona prižiÅ«rėdavo V, nupirkdavo maisto, dažnai jį lankydavo. 2020-02-08 namuose pas V. V. virtuvėje buvo baldai, daiktai iÅ¡vartyti, kambaryje matėsi iÅ¡gertuvių pėdsakai, buvo pakuotė nuo gal 6 pÅ«slių alaus, 3 – 4 puodukai nuo gertos kavos, lauko durys buvo lyg laužtos.

Liudytojas M. K. parodė, kad jis nežino, kas V sumušė ir dėl ko jis mirė. Iki įvykio jis V. nematė apie 2 metus. V. V. ir Ž. Č. santykiai buvo geri, vienas pas kitÄ lankydavosi. Nėra matęs, kad Č. bÅ«tų prieÅ¡ V smurtavę. Tyrimo metu jo parodymai, kad jis matė, kaip Ž. V. yra mušęs, užraÅ¡yti netiksliai, taip nebuvo. Liudytojas R. S. parodė, kad apie V. V. mirtį sužinojo iÅ¡ kaimynės G. V., kuri pasakė, kad jis tikriausiai užmuÅ¡tas. Jis įtarė, kad tai Ž. su V. susidorojo, tačiau tai buvo tik įtarimas.

Paskutinį kartÄ su V. buvo susitikęs 2020-02-07 (duomenys neskelbtini) centre, apie 12 – 13 val., prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, kur jis buvo atėjęs nusipirkti cigarečių. Jis nebuvo sužalotas, buvo blaivus. Sakė, kad atėjo iÅ¡ namų ir ketino į namus grįžti. V. su Ž. Č. dažnai gerdavo, V. dažnai bÅ«davo sumuÅ¡tas, su mėlynėmis. Jis nesakydavo, kas jį sumušė. Ž. pas V su broliu, su K. eidavo pagerti, parÅ«kyti. Po tokių iÅ¡gertuvių V. bÅ«davo sumuÅ¡tas.

Kad Č. yra žiaurÅ«s, apie tai jis girdėjo tik kalbas. Žmonės miestelyje bijo skųstis, nenori turėti nemalonumų, nes ir E. S. mėgstanti iÅ¡gerti, yra konfliktiÅ¡ka. Liudytoja A. E. parodė, kad ji prieÅ¡ 2 metus iki įvykio gyveno su V. V.. Apie jo mirtį sužinojo 2020-02-08, kuomet V. V., su kuriuo ji gyvena Å¡iuo metu, paskambino E. S.. V. buvo pas E. virtuvėje. Ant jo veido matėsi nubrozdinimai, keliai buvo mėlyni ir krumpliai nubalnoti. E. pasakojo, kad iÅ¡ vakaro V. ėjo pas K. tarkavimo maÅ¡inÄ parduoti ar užstatyti, Ž.

Č. su V. S. ėjo pas V į svečius ir ant rado ant kelio, parsivežė karučiu. Iki įvykio V. V. matė maždaug prieš savaitę, jis buvo išgėręs, normaliai atrodė, nebuvo sumuštas. Jis dažnai išgerdavo, visuomet jam viskas būdavo gerai, jis niekada nesiskundė. Pas V lankydavosi jos sūnus A. E., retkarčiais ateidavo Ž. Č.. Muštynių pas jį nebūdavo. V. su Ž. prie jos labai gerai sutardavo, buvo kaip geri draugai. Nėra mačiusi, kad Ž. ar jo brolis A. būtų smurtavę prieš V.

Kai 2020-02-08 apie 11 – 11.30 val. su V. nuvažiavo pas S., E. užsiminė, kad nuo V. mirties praėjo apie pora valandų, kad Ž. pastebėjo, jog V. pamėlynavęs. V. virtuvėje buvo be kelnių, megztinis išteptas, veidas nepurvinas, tik matėsi, kad nubalnotas, matėsi, kad iš galvos bėgęs kraujas. Liudytoja E. S. parodė, kad V. V. 2020-02-07 atėjo pas juos apie 15 val., atsinešė alaus, išgėrė lauke ir išėjo. Sužalotas, labai girtas nebuvo. Apie 18 val. iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo Ž.

Č., sakė, kad susitiko V prie stotelės, susitarė savaitgalį eiti padirbėti pas Å«kininkÄ B. Ji buvo iÅ¡gėrusi, nuėjo miegoti, sÅ«nus kažkur išėjo. Grįžo vakare, apie 21 val., prašė V. padėti parvesti V. V., kurį jis rado prie pagrindinio kelio griovyje. Ž. sakė, kad ėjo pas V tartis dėl darbo. Ji pasiÅ«lė jiems parsivežti V karučiu, nes girtas V. sunkiai eidavo. Kaip jį parvežė ji nematė, į virtuvę jį už parankės atvedė Vi., V. ėjo pats.

Paklojo jam virtuvėje, nes buvo visas Å¡lapias, ant sofos nenorėjo guldyti. Matė nubrozdintÄ jo veidÄ , keliÄ , kažkuriÄ rankÄ , žaizdos jokios nematė. Neklausė, kas jį taip sumušė. Ne kartÄ yra mačiusi jį sumuÅ¡tÄ , tai į jo sužalojimus nekreipė dėmesio. V. Ž. paklausė, ar reikia greitosios, ar skauda, Å¡is atsakė, kad nieko neskauda, pagalbos nereikia. Jis dar iÅ¡gėrė arbatos. PrieÅ¡ tai atėjęs užsiminė, jog skauda Å¡onÄ ir kojas, sakė, kad galva veikia, o kojos ne.

Ji paÅ¡ildė vandens, uždėjo jam ant krÅ«tinės pÅ«slę, nes V. sakė, kad jam labai Å¡alta. Ryte atsikėlusi pasakė V. pakelti galvÄ ant pagalvės, bet jis jau buvo pamėlęs, suprato – miręs. Jai atrodo, kad ryte V. dar kvėpavo, dar buvo gyvas. Virtuvėje V. niekas neprausė, virtuvėje buvo Å¡alta, nes pečius buvo netvarkingas, jau 2 savaitės buvo nekÅ«renta. V. rÅ«bai buvo permirkę. Dėl ko jis mirė, kas jį galėjo sumuÅ¡ti, ji nežino. Virtuvėje ant grindų V.ipaklojo antklodę, užklojo jį, užmovė vilnones kojines.

Liudytojas V. S. (teisiamajame posėdyje perskaityti jo ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai) pilnai patvirtino savo 2020-02-12 ir 2020-09-16 duotus parodymus ir parodė, jog 2020-02-07 pavakary atėjo E. sūnus Ž. Č., netrukus atėjo V. V., atsinešė alaus. Jis buvo girtas, apie 20 val. išėjo į namus jau ramstydamas sienas. Jį palydėjo Ž. Jis nuėjo miegoti ir netrukus, jau po 22 val., jį pažadino Ž. ir paprašė padėti parvesti V. Abu nuėjo pas V, kuris ant nugaros gulėjo ant žvyrkelio, aplinkui buvo ištryptas sniegas.

Bandė jį pakelti, bet jis nepaėjo, buvo nusibrozdinęs veidÄ , be vieno bato. Tada grįžo į namus, pasiėmė karutį. V. pats nebandė keltis, Å¡nekėjo su anuo pasauliu. Ž. karučius laikė, o jis už pažastų V įkėlė į karutį. Parvežė į namus, kur jis su Ž. sunkiai už pažastų V įvilko į virtuvę. Jis V nurengė, numovė batus, kelnes. Su E. S. paklojo jam ant grindų. V. buvo nubrozdinti keliai, krumpliai, buvo kruvinas pakauÅ¡is, bet kraujas nebėgo.

Nuėjo miegoti, atsikėlė apie 8 val., V. jau buvo miręs. Ž. ryte, kai pamatė, kad V. mirė, jo prašė policijai sakyti, kad jis ėjo pas V antrÄ kartÄ B. telefono numerio. Vežė pas juos į namus, nes jie buvo arčiau, taip pasiÅ«lė Ž. V. sakė, kad nereikia greitosios. Ä® karutį jį kėlė už pažastų, jis stojosi pats, dukart klupo ant kelių. Vežė jį kartu su Ž. abu už karučio rankenos. Kai atvežė į kiemÄ V paliko karutyje, o kai netrukus grįžo prie jo, karučio rankena buvo pasikėlusi į viršų, V. buvo nuslydęs nuo karučio.

Karučio apatinė dalis buvo ant žemės. V. galva buvo įsirėmusi į karučio viršutinę dalį, kojos buvo ant žemės. Ant žvyrkelio kitų rūbų jis nematė. Ž. išsigando pamatęs, kad V. nebekvėpuoja. Kai vežė iš karučio V. nebuvo išvirtęs (1 t., 162 – 163 b.l.). 2020-02-12 apklausos metu V. S. parodė, kad 2020-02-07 vakare E. S. buvo blaivi. Apie 17.40 val. į namus iš (duomenys neskelbtini) grįžo Ž. Č.. Jis pasakė, kad (duomenys neskelbtini) autobusų stoty sutiko V.

V., kuris sakė, kad eina į (duomenys neskelbtini) pirkti cigarečių ir paskui ateis pas juos. Ž. buvo blaivus. Už kokio pusvalandžio atėjo pas juos V., kuris atsinešė du bambalius alaus „10 balų“, 7,5 laipsnių stiprumo, ir turėjo pakelį cigarilių. V. atėjo gerokai iÅ¡gėręs, turėjo tuščiÄ bambalį „Optima“ alaus. Abu bambalius alaus iÅ¡gėrė trise, Ž. negėrė. V. minėjo, kad pas jį buvo atvažiavusi sesuo, paliko pinigų ir tÄ bambalį alaus OPTIMA.

IÅ¡gėrus alų, V. buvo apgirtęs, išėjo į namus jau remdamasis už sienų, sunkiai paėjo. Tuo metu buvo apie 20 val., nes jis tuo meta nuėjo žiÅ«rėti „Labanakt vaikučiams“, nes po Å¡ios laidos įprastai užmiega. Ž. pasisiÅ«lė V palydėti ir jie abu išėjo. Ž. grįžo maždaug už valandos, buvo blaivus. Sakė, kad pas V iÅ¡gėrė kavos, o V. gėrė namuose turėtÄ alų. Tada Ž. pasakė, kad pamirÅ¡o pasiimti iÅ¡ V. B. numerį ir vėl išėjo.

Jis girdėjo V. V. ir Ž. pokalbį, kad jie ruošėsi kitÄ dienÄ iÅ¡ ryto važiuoti dirbti pas B. Jis jau miegojo, kuomet apie 22 – 23 val. jį pažadino Ž., paprašė padėti pavesti V, sakė, kad negali jo vienas pakelti. Ž. sakė, kad V. yra prie kelio, pusiaukelėje į V. namus. E. miegojo ir nieko negirdėjo. V. gulėjo ant žvyrkelio, aplink buvo iÅ¡tryptas sniegas. Bandė jį pavesti, bet jis klupdavo ant kelių, nepaėjo. Jis buvo be pirÅ¡tinių, nusibrozdinęs veidÄ , be vieno bato.

SiÅ«lė jam kviesti greitÄ jÄ , tačiau V. sakė, kad nereikia. Tada abu su Ž. jie grįžo į namus, pasiėmė tačkelę ir grįžo pas V. Ž. laikė tačkelę, o jis vienas už pažastų įkėlė V, pasodino į taÅ¡kelę. V. galva buvo ties tačkelės rankena. Jis buvo girtas, kalbėjo visokias nesÄ mones, siuntinėjo juos. Ž. pasiÅ«lė V vežti pas juos į namus, nes pas juos buvo arčiau, be to pas V buvo nekurta krosnis. Vežant V. nebuvo iÅ¡griuvęs iÅ¡ karučio.

Kai atvežė prie namų prieangio, jis bandė keltis iÅ¡ tačkelės ir trenkėsi galva į tačkelės rankenÄ . Ž. atidarė namo duris, o jis vienas paėmęs V už pažastų įvilko jį į virtuvę. Drauge su E. paklojo V. patalus ant grindų virtuvėje, nes kitur nebuvo vietos. Jis nurengė V. striukę, numovė kelnes su apatiniais, kurių nebeužmovė, nuavė batus. V. buvo nubrozdinti abu keliai, abiejų rankų krumpliai, pirÅ¡tai, veidas, matė, kad buvo kruvinas jo pakauÅ¡is, bet nesimatė, kad jis bÅ«tų praskeltas.

Jam kraujas niekur nebėgo, nelašėjo. Apmovė jam savo skirtingas Å¡iltas kojines, uždėjo ant krÅ«tinės karÅ¡to vandens grielkÄ , užklojo striukėmis, kad nesuÅ¡altų ir nuėjo miegoti. Kiek tuomet buvo valandų, nežino. Ryte atsikėlė apie 10.30 val., E. gulėjo lovoje, paprašė jo nulupti citrinos. Jis nuėjo į virtuvę kur gulėjo V., Ž. gulėjo salone. V. gulėjo ant nugaros, galva ant grindų, Å¡alia pagalvės. Jam pasirodė, kad jis kvėpuoja. Ä® virtuvę atėjo E., pasakė V.

„Tinta dėk galvÄ ant pagalvės“. Atėjo Ž. ir paklausė, ko V. toks iÅ¡balęs. Jis tada palietė V. kaklÄ , pulso nebebuvo, jis buvo Å¡altas. Ž. sakė, kad iÅ¡ vakaro virtuvėje jis su V. gėrė arbatÄ , kad siÅ«lė jam iÅ¡kviesti greitÄ jÄ , bet Å¡is atsisakė. Ž. sakė, kad nuėjo miegoti 8 val. ryte, paliko V dar gyvÄ . Ž. su V. nesipykdavo, nesimuÅ¡davo. 2020-02-07 vakare V. niekas nemušė, V. pats nesiskundė, kad jį bÅ«tų kas primušęs (1 t., 150 – 151 b.l.).

Liudytojas V. V. davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip ir A. E.. Apie V. V. sumušimo, mirties aplinkybes jis nežinojo nieko. Pasak jo, miestelyje buvo kalbama, kad jį partrenkė mašina. Jo nuomone, nelabai tikisi, kad Ž. Č. galėjo V sumušti, nes Ž. nėra piktybinis. Liudytoja I. K. parodė, kad apie V. V. mirtį ji sužinojo iš E. S., apie 10.30 val., ji pasakė, kad jis pas juos virtuvėje, pagalvojo, kad V. sustojo širdis. Bet buvo kalbama, kad jis buvo nužudytas. E. pasakojo, kad jį parsivedė namo Ž., dar jam arbatos davė, kad jį rado ant kelio, ir Ž. su V.

S. jį parsivežė su tačkele. Užsiminė, kad greičiausiai jis buvo nutrenktas maÅ¡inos. V. V. paskutinį kartÄ matė iÅ¡ vakaro, prieÅ¡ 21 val., nes miestelyje dar nebuvo iÅ¡jungta Å¡viesa. Jis atnešė tarkavimo maÅ¡inÄ , prašė paskolinti jam 5 Eur, ji davė pinigų. Jis buvo vienas, buvo negirtas, geros nuotaikos, nebuvo sužalotas, iÅ¡sitepęs. Bendravo apie pora minučių, nesakė, kur jis toliau eis. Jis mėgo iÅ¡gerti, ji duodavo jam cigarečių, alaus. Kad jis tÄ vakarÄ atsirado pas Č., jai nebuvo naujiena, nes jis dažnai pas juos užsukdavo.

Ji kokius 3 mėnesius turėjo V. V. banko kortelę, nes jis nemokėjo naudotis bankomatu. Ji nuimdavo jam pinigų, taip buvo sutarę. Jis gaudavo 120 Eur socialinę paÅ¡alpÄ . Dienos metu V. V. nebuvo atėjęs. Yra ne kartÄ mačiusi V. V. sumuÅ¡tÄ , bet kas jį muÅ¡davo, tikrai jai nėra žinoma. V. V. bendraudavo ir iÅ¡gėrinėdavo drauge su Ž., A., E., daugiau su jaunimu. Gerdavo ir pas jį, ir pas E. Jis nebuvo konfliktiÅ¡kas. Liudytoja L. K. parodė, kad apie V. V. mirtį sužinojo ryte, atėjusi su I.

L. pas E. S. vandens. Kas jį sumušė, dėl ko jis mirė, ji nežino. Kitus parodymus apie V. V. radimo aplinkybes ji davė tokius pat, kaip ir A. E., E. S.. Liudytoja V. Č. parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ vyko į (duomenys neskelbtini), kur namo virtuvėje buvo rastas V. V. lavonas. Name buvo Ž. Č., jo mama, patėvis ir pranešėja L. K.. LavonÄ rado virtuvėje, jis buvo po užklotu, ant grindų, galva buvo ant pagalvės. VirÅ¡utinė kÅ«no dalis su drabužiais, apatinė – be, matėsi Å¡iek tiek pratekėjusio kraujo iÅ¡ pakauÅ¡io, ant kojų, kelių matėsi mėlynės, drabužiai buvo Å¡lapi.

Jo rūbai buvo sudėti virtuvėje prie pečiaus. Apklausė Ž. Č., kuris pasakojo, kad naktį ėjo pas V. V. į jo namus, rado jį ant kelio, nepasisekė jo pakelti, pasikvietė patėvį, bandė abu vesti, nepavyko, pasiėmė karutį ir V. V. vežė ne į jo namus, o pas save, nes pas jį buvo šalta, nenorėjo, kad jis sušaltų. Pas Č. nebuvo šalta. Ž. Č. pasakojo, kad dėl darbo reikėjo kažkokio tai žmogaus telefono, todėl jis ėjo pas V. V. to numerio. Minėjo, kad iš vakaro Ž. buvo pas V, išgėrė kavos, naktį prisiminė, kad jam reikia to telefono numerio ir todėl ėjo atgal.

ViskÄ ji užfiksavo Ž. Č. apklausoje. Jis nebuvo nei iÅ¡sigandęs, nei iÅ¡gėręs, pasakojo nuosekliai, tÄ patį. Su S. taip pat bendravo, jis pasakojo iÅ¡ esmės tÄ patį. Akcentavo, kad vežamas kelis kartus V. V. iÅ¡ karučio iÅ¡krito. Po to, jie parodė vietÄ , kur rado V. V.. ApžiÅ«rėję jÄ rado dirÅ¾Ä ir džinsus, viskÄ nufotografavo. Po kiek laiko atvažiavo V. V. sesuo, pasakė, kad V. namuose baldai iÅ¡vartyti, sakė, kad iÅ¡ vakaro buvo ji ten nuvykusi, buvo viskas tvarkinga.

Nuvykusi į V. V. namus, virtuvėje matė nuverstÄ spintelę, gal kėdę, kitame kambaryje matėsi tuščios alaus pÅ«slės, lyg buvo durų spyna iÅ¡laužta. Kaltinamasis Ž. Č. buvo žinomas kaip daręs administracinius nusižengimus, nepilnametis buvo baustas už alkoholio vartojimÄ , už važinėjimÄ be teisių. Å eimoje jie pykdavosi su motina ir patėviu, bet dėl rimtų konfliktų nebuvo iÅ¡kvietimų. Ž. Č. kaip smurtaujantis nebuvo žinomas. Apie ankstesnius V. V. sumuÅ¡imo faktus jai nežinoma, jis pats problemų nekėlė.

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 1, parodė, kad jam žinoma, jog Ž. Č. namuose (duomenys neskelbtini), sumušė V. V., spyrė jam į krÅ«tinę, sudavė smÅ«gius kumščiais. V. V. išėjo. O vėliau, Ž. Č. rado V. V. kažkur prie kelio ir su tačka parsivežė pas save į namus. Liudytojas, kuriam taikomas anonimiÅ¡kumas Nr. 2, apie V. V. sumuÅ¡imÄ nežino nieko, jo iÅ¡ viso nepažinojo. Jis negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl tyrimo metu jis nurodė, jog jam žinoma, kad Ž.

Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš V. V., dėl ko šis mirė. Iš 2020-02-08 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad V. V. lavonas buvo rastas name (duomenys neskelbtini), virtuvėje, dešinėje pusėje nuo įėjimo, prie krosnies. Šalia krosnies rastos vyriškos juodos spalvos, žemėtos, drėgnos sportinės kelnės su žaliomis juostomis. Ant pagalvės po lavono galva, ant žemės šalia lavono, link stalo, rastos raudonos dėmės, galimai kraujas. Lavono pakaušis kruvinas.

Ant lavono veido, dešinėje pusėje, ant skruostikaulio, akies srityje matomi nubrozdinimai, kraujosruvos. Nosis nubrozdinta. Smakro apatinėje dalyje matosi nubrozdinimas. Ant veido kairės pusės matosi nubrozdinimas, kraujosruva, antakio srityje taip pat matosi nubrozdinimas. Ant jo pėdų rastos nevienodos spalvos vilnonės kojinės. Lavonas su juodos spalvos megztiniu, po šiuo megztiniu yra kitas juodos spalvos megztinis, marškiniai. Lavono apatinė dalis nuo pusės yra be jokių drabužių. Abiejų kojų keliai nubrozdinti, matosi kraujosruvos.

Lavono kairėje pusėje, po stalu rasta juodos spalvos striukė. Ūkiniame pastate, sandėliuke, rastas aliuminis karutis, kurio metalinė juostelė sulūžusi, jos galai pasikėlę į viršų. Ant karučio rankenos kairėje pusėje matyti raudonos spalvos dėmė, galimai kraujas (1 t., 22 – 34 b.l.). Papildomai 2020-02-12 apžiÅ«rėjus karutį nustatyta, kad jis perlūžęs, iÅ¡sikraipęs, aÅ¡triais kraÅ¡tais. Karutis su dviem ratais, kurie uždengti metalo sparnais. Karučio rankenos virÅ¡uje sujungtos į bendrÄ Â lankÄ . Ant kairės pusės rankenos, iÅ¡ilgai jos ne mažiau kaip 9 cm ilgiu yra rudos spalvos dėmė panaÅ¡i į kraujÄ (1 t., 36 – 43 b.l.). IÅ¡Â 2020-02-08 įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad ant žvyrkelio link (duomenys neskelbtini), nuo asfaltuoto kelio Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, apie 300 metrų atstumu, rastos padangų žymės, kurių pabaigoje matosi iÅ¡mindyta kelio vieta.

Kairėje šio žvyrkelio kelio pusėje yra elektros stulpai Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo šių stulpų 220 metrų tolyn keliu link (duomenys neskelbtini) k., dešinėje kelio pusėje, pievoje rastos mėlynos spalvos džinsinės kelnės, kurių viena klešnė išvirkščia. Džinsinės kelnės šlapios, žemėtos. Nuo šių kelnių 153 metrų atstumu link (duomenys neskelbtini) k., ant kelio, dešiniame kelio žvyruotame pakraštyje rastas tamsios spalvos diržas. Apžiūrėjus V.

V. namÄ (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad namo duryse nėra rankenos, ant žemės, Å¡alia durų, yra durų rankenos trys metalinės dalys. Prie virtuvės durų, kairėje pusėje nuo įėjimo, ant grindų rasta apversta kėdė. DeÅ¡inėje pusėje nuo virtuvės durų yra rudos spalvos spintelė, baltos spalvos durys, dujinė viryklė. Tarp dujinės viryklės ir spintelės, ant grindų rastas apvirtęs suoliukas, apvirtęs metalinis kibiras, metalinis dubuo, puodas. Kitame kambaryje, ant skalbimo maÅ¡inos rastos dvi vyriÅ¡kos striukės : viena juodos spalvos (vidinėje striukės pusės etiketėje užraÅ¡as „Street Wear“ XL dydžio), kita mėlynos spalvos.

IÅ¡ Å¡io kambario patekus į kitÄ kambarį, ant jame stovinčio apvalaus stalo rastas stiklinis bokalas, trys puodeliai, viename – kavos tirščiai, kitame – trys cigarečių nuorÅ«kos, vienas puodelis tuščias. Taip pat ant stalo rastas televizoriaus nuotolinio valdymo pultas, margarino indelis, kryžiažodžių žurnalas, tuÅ¡inukas, dvi degtukų dėžutės, du plastikiniai užsukami butelių kamÅ¡teliai. Po stalu yra plastikinė plėvelė nuo plastikiniai alaus butelių pakuotės. Å iame kambaryje rasti 5 tuÅ¡ti litriniai plastmasiniai alaus buteliai (1 t., 55 – 68 b.l.).

 2020-07-02 apžiÅ«rėjus iÅ¡ BPC gautÄ Ä¯raÅ¡Ä , nustatyta, kad iki susijungiant BPC užfiksuotas pokalbis tarp moterų, kad „aÅ¡ sakau, vakar dejavo“. Apie mirusį V. V. pranešė L. K. E. S. telefonu (2 t., 85 – 88 b.l.).   Teismo medicinos specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini) įrodo, kad V. V. mirė nuo krÅ«tinės deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio deÅ¡inių V ir VI – to Å¡onkaulių lūžiais su pasieninės krÅ«tinplėvės plyÅ¡imais, kas komplikavosi Å«miu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę.

Rasti šie jo sužalojimai :

1) deÅ¡inių V ir VI – to Å¡onkaulių lūžiai su pasieninės krÅ«tinplėvės plyÅ¡imais, padaryti kietu buku daiktu (pavirÅ¡iumi), 1 smÅ«giu, neužilgo iki mirties. Å is sužalojimas kvalifikuotas kaip sunkiai sutrikdantis sveikatÄ ;

2) deÅ¡inių VII, XI, XII – to bei kairiųjų V, VI, VIII, IX – to Å¡onkaulių lūžiai, padaryti kietais bukais daiktais, mažiausiai 4 smÅ«giais, paros laikotarpyje iki mirties. Å ie sužalojimai sutrikdė sveikatÄ ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl jie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymÄ ;

3) muštinė žaizda dešinio momens srityje, odos nubrozdinimai dešinės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste, smakre, abiejose plaštakose, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimai su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis dešinėje alkūnėje, abiejuose keliuose, poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairėje alkūnėje, kairiame dilbyje, dešiniame rieše, nugaros kairėje, nugaros – sėdmenų ir šlaunų srityse. Jie padaryti kietais bukais daiktais (paviršiais), mažiausiai 18 smūgių, paros laikotarpyje iki mirties.

Jie atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ . V. V. lavono kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio ir Å¡lapime nustatyta mažiausia koncentracija 2,99 promilės etilo alkoholio (3 t., 113 – 117 b.l.). Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad visi V. V. nustatyti sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti 2020-02-07, laikotarpiu nuo 22 iki 23.59 val. Po jam padaryto deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imo su deÅ¡inių V – VI-to Å¡onkaulių lūžiais bei pasieninės krÅ«tinplėvės plyÅ¡imais, kas komplikavosi Å«miu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę, jis galėjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdeÅ¡imties minučių.

Specialistas neatmetė galimybės, kad Å¡is sužalojimas ir kiti Å¡onkaulių lūžiai galėjo bÅ«ti padaryti suduodant smÅ«gius kumščiu, spardant, užgriuvus ar atsirėmus keliais ant krÅ«tinės, įkeliant į karutį, vežant karučiu, iÅ¡griuvus iÅ¡ karučio ar panaÅ¡iai. Jam nustatytuose sužalojimuose nėra požymių, pagal kuriuos bÅ«tų galima identifikuoti konkretų žalojantį daiktÄ ar įrankį. Odos nubrozdinimai deÅ¡inės akies vokuose, nosyje, kairiame skruoste, smakre, abiejose plaÅ¡takose, kairėje blauzdoje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, abiejuose keliuose, pagal pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ir atsitrenkus į žvyruotÄ kelio dangÄ ar dirvÄ (paÅ¡alus), ropojant per analogiÅ¡kÄ dangÄ (paÅ¡alus), vežant karučiu, iÅ¡griuvus iÅ¡ karučio.

MuÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, minkÅ¡tųjų audinių kraujosruvos nugaros, sėdmenų, Å¡launų srityse, poodinė kraujosruva kairėje alkÅ«nėje, pagal pobÅ«dį ir lokalizacijÄ , galėjo bÅ«ti padaryti jam nugriuvus aukÅ¡tielninkam. Poodinės kraujosruvos abiejuose žastuose, kairiame dilbyje, deÅ¡iniame rieÅ¡e galėjo bÅ«ti padarytos nukentėjusįjį keliant, vedant, įkeliant į karutį, vežant karučiu, iÅ¡griuvus iÅ¡ karučio ir pan. Å ie sužalojimai taip pat neatspindi konkretaus žalojančio daikto ar įrankio, kuriais jie galėjo bÅ«ti padaryti (3 t., 123 – 124 b.l.).

Iš 2020-05-28 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vienas rankos pėdsakas, rastas ant alaus butelio „10 balų“ Nr. 1 (žr. pav. 1), paimto 2020-02-10 papildomos įvykio vietos apžiūros metu name, (duomenys neskelbtini), tinka identifikuoti asmenį, ir yra paliktas ne V. V. pirštais ar rankų delnais (3 t., 148 – 152 b.l.). 2020-09-16 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant pateiktos tirti V. V. striukės, paimtos 2020-02-08 S. name, rasta jo paties kraujo; kiti rasti biologiniai pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant jo sportinių kelnių, paimtų ten pat, rasta tik V. V. biologinių pėdsakų; taip pat rasti žmogaus biologiniai pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tampono su nuoplova nuo karučio rankenos rasta ne mažiau nei 2 asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų (iÅ¡ jų – ir žmogaus kraujo), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant džinsų, kurie buvo rasti prie žvyruoto kelio į (duomenys neskelbtini) kaimÄ , rasta V. V. biologinių pėdsakų ir jo kraujo.

Ant ten pat rasto diržo rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant V. V. deÅ¡inės ir kairės rankų nagų nuokarpų su panagių turiniu rasta V. V. kraujo. Ant vieno butelio Nr. 2, paimto 2020-02-10 papildomai apžiÅ«rint V. V. namÄ (duomenys neskelbtini), rasta V. V. biologinių pėdsakų; ant kitų dviejų butelių – rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant ten pat paimto bokalo rasta ne mažiau nei 2 asmenų susimaiÅ¡iusių biologinių pėdsakų, iÅ¡ kurių vieni yra V.

V.; bei rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančio V. V.. Ant cigarečių nuorūkos Nr. 1, pateiktos 2020-02-18 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo metu liudytojos L. L., rasta ne mažiau nei 2 asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, nepriklausantys V. V., bei vyrui, kurio kraujo rasta ant bokalo. Ant L. L. pateiktos cigaretės nuorūkos Nr. 2 rasta dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių dominuojantis genotipas sutampa su V.

V. genotipu, o šalutinis genotipas sutampa su vyro, kurio kraujo rasta ant bokalo. Ant L. L. pateiktos cigaretės nuorūkos Nr. 5 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, nepriklausančių V. V., vyrui, kurio kraujo rasta ant bokalo ir biologinių pėdsakų rasta ant cigaretės nuorūkos Nr. 2, bei vyrui, kurio biologinių pėdsakų rasta ant cigaretės nuorūkos Nr.

1. Ant cigaretės nuorÅ«kos Nr. 3 rasta susimaiÅ¡iusių dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR – gauto miÅ¡raus DNR profilio alelių rinkinyje yra vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta cigaretės nuorÅ«kos Nr. 5, genotipÄ sudarantis alelių rinkinys ir nėra V. V., vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta cigaretės nuorÅ«kos Nr. 1, bei vyro, kurio kraujo rasta bokalo ir biologinių pėdsakų rasta ant cigaretės nuorÅ«kos Nr. 2, genotipus sudarančių alelių rinkinių.

Ant cigaretės nuorūkos Nr. 4 rasta susimaišiusių vyro ir moters biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR; ant cigaretės nuorūkos Nr. 4 rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant cigarečių nuorūkų Nr. 3, Nr. 5, genotipu. Ant cigarečių pakelio, pažymėto Nr. 1, pateikto 2020-02-18 L. L., rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant cigaretės nuorūkos Nr. 6, rastos cigarečių pakelyje Nr. 1, rasta dviejų vyrų susimaišiusių biologinių pėdsakų, tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR.

Ant cigaretės nuorūkos Nr. 6 rastų vieno vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su V. V. genotipu. Ant cigaretės nuorūkos Nr. 6 rasti kito vyro biologiniai pėdsakai nepriklauso vyrams, kurių biologinių pėdsakų rasta ant bokalo bei cigarečių nuorūkų Nr. 1-5. Ant cigarečių pakelio Nr. 2, pateikto 2020-02-18 L. L., rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant striukės, tiriant pažymėtos Nr. 1, pateiktos 2020-02-18 L. L., rasta V.

V. biologinių pėdsakų; taip pat rasta ne mažiau nei 2 asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių vieni V. V.; kiti – netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant šios striukės žmogaus kraujo nerasta. Ant kitos striukės Nr. 2, pateiktos L. L. 2020-02-18, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių vieni V. V.; kiti – netinkami asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (3 t., 156 – 168 b.l.). Iš 2020-09-14 tyrėjos I.

S. tarnybinio pranešimo matyti, kad DNR tyrimo metu ant tirtų objektų rasti nenustatyto vyro biologiniai pėdsakai automatiškai buvo patikrinti Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro DNR duomenų įskaitoje, tačiau sutapimų negauta. Ž. Č. biologiniai DNR yra šioje įskaitoje, tačiau juos patikrinus sutapimų šiame tyrime taip pat negauta (3 t., 170 – 171 b.l.). 2020-10-15 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad tirti pateiktose nukentėjusiojo V. V. juodos spalvos sportinėse kelnėse yra užsifiksavę trikotažo pažeidimai kelnių priekyje abiejų klešnių kelių srityse, kelnių nugarinėje pusėje – dešinėje klešnėje žemiau kišenės sėdmenų ir šlaunies srityse.

Pažeidimai padaryti tempimo, plėšimo būdu. Konkretaus kelnių pažeidimo mechanizmo, t. y. kokiu būdu plėšta, ar kelnių pažeidimai padaryti plėšiant ranka, ar užsikabinus už aštresnės briaunos, ar pažeidimai galėjo būti padaryti ropojant, ar dalinai ir dėl nusidėvėjimo, kelių smūgių poveikyje padaryti pažeidimai nustatyti negalima, nes pažeidimuose užsifiksavę požymiai yra bendro pobūdžio, konkretaus padarymo mechanizmo nenurodantys. Įrankio panaudojimo požymių kelnių pažeidimuose nėra.

Tirti pateiktų drabužių pažeidimai pagal iÅ¡sidėstymÄ atitinka teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytus nukentėjusiojo sužalojimus (3 t., 185 – 187 b.l.). IÅ¡ 2020-11-06 siunčiamų ir gaunamų laiÅ¡kų tikrinimo protokolo matyti, kad Ž. Č., 2020-08-12 motinai E. S. raÅ¡ytame laiÅ¡ke, nurodė, jog tyrėjams pasakojo viskÄ kaip buvo. Jo pasakojimo esmė atitinka jo teisme duotus parodymus, kad V. V. griuvo, užsikabino už jo ir jie kartu griuvo. Jis užgriuvo ant V.

V., netyčia, girdėjo kaip kažkas trakÅ¡telėjo, galėjo sulaužyti Å¡onkaulius. Jis griÅ«damas susitrenkė rankÄ , už tai ant V. V. supyko ir 2 – 3 kartus jam nesmarkiai įspyrė į kojÄ . V. V. pasakė, kad greitosios nereikia, buvo praradęs sÄ monę, nes griÅ«damas galvÄ susitrenkė. V. V. buvo koma, manė, kad iÅ¡simiegos ir viskas bus gerai. Apklausos metu Ž. Č. sakė, kad dar kartÄ jau namuose klausė V. V. dėl greitosios, mama tuo metu rÅ«kė prie pečiaus ir girdėjo, kaip jis apie tai V.

V. klausė. Toliau kaltinamasis rašė, kad latvis (V. S.) tegul sako kaip buvo, kad kai jie nuėjo V. V. parsivest, jis buvo nu nuo asfalto kelio sankryžos apie 100 metrų, o kai grįžo atgal jau su karučiu, V. V. buvo iki sankryžos apie 50 metrų atropojęs. Prašė, kad V. S. parodymuose „nesimėtytų“. Viename laiÅ¡kų Ž. Č. nurodė, kad „o čia ant nutarties kas paraÅ¡yta, tai nesÄ monių nesÄ monė... Nu nieko turėtų nebÅ«ti. Čia su daug kuom kalbėjom, tai čia sakė juokinga byla ir dar plius įrodymų neturi daunai“ (3 t., 94 – 99, 104 – 107 b.l.).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Nėra pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto išvada, kad V. V. mirė nuo krūtinės dešinio šono sumušimo, kurio metu jam buvo sulaužyti dešinės pusės penktas ir šeštas šonkauliai. Dėl to atsirado pasieninės krūtinplėvės plyšimai, kurie komplikavosi ūmiu nukraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę. Šis jo mirtį lėmęs sužalojimas, kvalifikuotas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, buvo padarytas kietu buku daiktu (paviršiumi), vienu smūgiu, neužilgo iki mirties.

Specialistas, papildomoje savo išvadoje taip pat neatmetė galimybės, kad šis sužalojimas ir kiti šonkaulių lūžiai V. V. galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumščiu, spardant, užgriuvus ar atsirėmus keliais ant krūtinės, įkeliant į karutį, vežant karučiu, išgriuvus iš karučio ar panašiai. Sugretinus kaltinamojo Ž. Č., nukentėjusiosios L. L., liudytojų R. S., I. K. parodymus matyti, kad 2020-02-07, iki beveik 21 val., V. V. nors buvo išgėręs, bet nebuvo sužalotas, atrodė tvarkingai, savo sveikata nesiskundė.

Pagal kaltinamojo parodymus, duotus vėlesnėje tyrimo stadijoje ir teisme, kuriuos iš dalies patvirtino ir liudytojas V. S., 2020-02-07 V. V., prieš 18 val. susitikęs su Ž. Č., su juo nebuvo išsiskyręs iki pat jo parvežimo karučiu į S. namus, kuriuose jis ryte buvo rastas jau miręs. Kada jis tiksliai buvo parvežtas, nėra nustatyta, tačiau pagal V. S. bei iš dalies – ir pagal paties kaltinamojo parodymus galima spręsti, jog tai galėjo būti vakare, tarp 22.30 ir 23.30 val. Teismo medicinos specialistas patvirtino, kad visi V.

V. lavono tyrimo metu rasti sužalojimai jam galėjo būti padaryti dviejų valandų laikotarpiu – 2020-02-07, nuo 22 iki 24 val. Kita labai svarbi aplinkybė, kuri matyti iš teismo medicinos specialisto išvados, kad po jam padaryto pagrindinio, jo mirtį lėmusio krūtinės dešinio šono sumušimo jis galėjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdešimties minučių. Todėl visiškai neįtikėtinti tiek paties Ž. Č. pirminiai parodymai, tiek E. S. parodymai, kad V. V. 2020-02-08 ryte dar galėjo būti gyvas.

Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad pas S. name V. V., iki jam išeinant į namus apie 20 – 21 val., nebuvo sumuštas. Vienintelis liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, jog jam yra tik žinoma, kad kaltinamasis V. V. sumušė namuose (duomenys neskelbtini), kur spyrė jam į krūtinę ir sudavė smūgius kumščiais. Po ko šis išėjo į savo namus. Tačiau, šio liudytojo parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo labai nekonkretūs ir netikslūs, tikslinti juos nebuvo galimybės, nebuvo galima patikrinti šio liudytojo parodymų patikimumo, nes būtų buvusi atskleista jo tapatybė.

Todėl šio liudytojo parodymai yra abejotini, tokiais parodymais vadovautis negalima. Čia pažymėtina, kad liudytojas Nr. 2, kuriam taip pat buvo taikomas anonimiškumas, teisiamajame posėdyje iš viso nepatvirtino savo tyrimo metu duotų, kad ir labai aptakių, parodymų, nurodęs, kad apie V. V. sumušimo aplinkybes jam iš vis nieko nėra žinoma. Taigi, iš viso to galima spręsti, kad V. V. sužalojimai buvo padaryti jau jam išėjus iš S., po 21 val., kuomet jis vienas buvo užsukęs pas I.

K.. Vertinant šios liudytojos parodymus akivaizdžiai matyti, kad ji nesako visos tiesos bijodama dėl savo bei savo vaikų saugumo, nes gyvena kaimynystėje, netoli S. Nukentėjusioji L. L., kuri kalbėjo po įvykio su I. K., teisiamajame posėdyje patvirtino, kad I. K. nesijaučia saugi ir bijo chuliganišku elgesiu garsėjančių kaimynų. Apie tai, kas iš tikro įvyko V. V. išėjus iš S. ir Ž. Č. išėjus jį palydėti, galima spręsti tik iš paties kaltinamojo parodymų, lyginant juos su kitais byloje surinktais duomenimis, bei iš dalies pagal E. S. ir V.

S. parodymus, nes jie V. V. dar matė gyvÄ , parvežtÄ Ä¯ namus karučiu ir guldomÄ nakvoti. Ir čia pažymėtina, kad Ž. Č. parodymai apie tai buvo nenuoseklÅ«s, jis juos keitė akivaizdžiai stengdamasis jo nurodomas įvykio aplinkybes koreguoti pagal byloje renkamus įrodymus, kuriuos jam tapdavo sunku paneigti. O bÅ«tent, apklaustas iÅ¡ karto po įvykio 2020-02-08, jis nurodė, kad 2020-02-07 apie 17.30 val. jis sutiko V. V. autobusų stotelėj, jis buvo neblaivus, sakė eis pas I. K. dar nusipirkti alaus.

Jis pas V. V. į namus ėjo apie 22 – 23 val. pasiimti telefono numerio dėl darbo. Rado nukentėjusįjį pakeliui ant žvyruoto kelio, sunkiai besiorientuojantį aplinkoje, V. buvo stipriai girtas. Nutarė parsivesti jį į namus. Nesugebėjęs vienas to padaryti, paprašė pagalbos V. S., su kuriuo karučiu parsivežė V. V. į namus. Jis buvo apsibrozdinęs, pakauÅ¡yje matėsi kraujas. Jis užmigo pas juos, o ryte apie 11 val. jau buvo nebegyvas (4 t., 133 – 136 b.l.). 2020-02-09 teismo posėdyje sprendžiant klausimÄ dėl suėmimo, Ž.

Č. jau aiÅ¡kino, kad 2020-02-07 vakare jis buvo su V. drauge. Tarp jų dėl alaus kilo konfliktas, jie apsižodžiavo, abu dribo. Jis V. 2 – 3 kartus spyrė į deÅ¡inę kojÄ . Daugiau smÅ«gių jam nesudavė, buvo iÅ¡gėręs apie 7 litrus 7,5 laipsnių stiprumo alaus. Ž. Č. pasakojo, kad kuomet jis su V. grįžo ieÅ¡koti prie Å¡ulinio alaus ir jo nerado, grįždami jie susiginčijo dėl alaus ir susimušė. Po jo smÅ«gių V. prarado sÄ monę (5 t., 11 – 14 b.l.). Apklaustas 2020-02-20 Ž.

Č. nurodė jau naujas 2020-02-07 vakaro aplinkybes, kad V. V. apie 18 val. užsuko pas S., kur gėrė alų su jo motina E. S. ir V. S.. Apie 19.30 val. jiedu išėjo pas V. į namus dar alaus, kurio jis turėjo pasislėpęs malkinėje. Nors V. buvo gerokai girtas, bet negriuvinėjo, nebuvo susižalojęs. Jo namuose buvo šilta, pakūrenta, namai buvo tvarkingi. Išgėrė kavos, truputį alaus ir pabuvęs 20 – 30 minučių, išėjo palikęs V. V. namuose. Grįžo namo, pavalgė, pažiūrėjo televizorių ir prisiminė, kad nesusitarė, kur susitiks ryte važiuoti dirbti pas B.

Apie 22 – 23 val. ėjo atgal pas V., rado jį netoli (duomenys neskelbtini) gatvės, jis nesiorientavo kur yra, buvo jau apsibrozdinęs veidÄ . Bandė jį pakelti ir vestis į namus, bet jis keletÄ kartų griuvo ir trenkėsi galvÄ Ä¯ keliÄ , taip pat griuvo ant nugaros ir Å¡ono. Pasikvietė pagalbon V. S., su juo taip pat negalėjo pavesti V. Grįžęs paklausė motinos, pasiėmė karutį ir juo parsivežė V. į namus. Nei jis, nei V. S. V. nemušė. Kiti esminiai jo parodymai buvo tokie patys (4 t., 137 – 140 b.l.).

Apklaustas gi įtariamuoju 2020-07-08, Ž. Č. nurodė, kad netvirtina savo parodymų, kuriuos jis davė apklaustas liudytoju 2020-02-08. Čia jis vėl parodė naujas aplinkybes, kad jo motina E. S. ir V. S. gėrė degtinę ar kažkÄ miegamajame, buvo apgirtę; V. su nupirktu alum nuėjo pas mamÄ ir Vi. į kambarį, kur gėrė alų, iÅ¡gėrė du plastamsinius butelius; apie 21 – 22 val. V. ėjo į namus, pasiÅ«lė jam eiti kartu, nes dar turėjo pasislėpęs 4 – 5 butelius alaus; pas V abu iÅ¡gėrė tÄ alų; po to jis pasiÅ«lė V. dar nusipirkti alaus pas I.

K., kuri duodavo jam į skolÄ , todėl abu išėjo pas K.; einant žvyrkeliu, V. užsinorėjo nusiÅ¡lapinti, prisiminė, kad turi pasislėpęs dar vienÄ butelį pas save namuose prie Å¡ulinio rankenos, paprašė jo nueiti paimti tÄ butelį; jis sugrįžo pas V, Å¡is liko ant kelio, buvo girtas, sunkiai ėjo; alaus prie Å¡ulinio neradęs jis grįžo pas V, kuris ant kelio jau gulėjo ant nugaros; V. buvo su dvejomis kelnėmis, ant virÅ¡aus buvę džinsai buvo pamauti žemyn ir apsiviję ant kojų, Å¡is paprašė juos nutraukti; nutraukęs džinsus jis paliko juos Å¡one kelio; pasakė V., kad alaus nerado, po to grįžo abu atgal į jo sodybÄ , bet ir V. alaus prie Å¡ulinio nerado; po to jie vėl ėjo pas I., jis V. vedė;

V. pradėjo priekaiÅ¡tauti, kad jis paėmė jo alų, kilo konfliktas; jis pastÅ«mė V. į krÅ«tinę, Å¡is griebė jį už rÅ«bų ir abu nugriuvo; V. griuvo ant nugaros, o jis užgriuvo ant V. pilvo; užgriuvus girdėjo kažkokį trakÅ¡telėjimo garsÄ iÅ¡ V. krÅ«tinės, griÅ«damas susimušė rankÄ , todėl susinervino ir atsikėlęs spyrė V. į kažkurį Å¡onÄ , į deÅ¡inės pusės Å¡launį, du kartus; jam pasirodė, kad V. prarado sÄ monę, nes jis nieko nebekalbėjo; uždėjo ant kaktos jam sniego, jis atsigavo; po to bandė jį kelti už pažastų, bet nepajėgė, Å¡is vėl nugriuvo, sakė, kad jam skauda Å¡onÄ ;

V. prašė jį palikti, atsisakė greitosios pagalbos; jis bandė jį vesti pakėlęs už pažastų, bet V. nenustovėjo, griuvo, galva trenkėsi į keliÄ ; parvežus karučiu V į namus, mama neleido jo guldyti į lovÄ , nes jis visas buvo Å¡lapias, liepė patiesti jam virtuvėje, ant grindų; bÅ«damas virtuvėje girdėjo lauke garsÄ , kad V. iÅ¡griuvo iÅ¡ tačkos; garsÄ girdėjo ir mama; V.i buvo kruvinas pakauÅ¡is, mama pavalė jam tÄ vietÄ su drėgnu skuduru; veide matėsi nubrozdintas antakis; mama klausė V. ar jam Å¡aukti greitÄ jÄ , Å¡is pasakė, kad jam skauda Å¡onÄ , greitosios nenorėjo; mama virtuvėje su Vi. pabaigė alų, atsigulė; jis V. pasakė, kad palieka atrakintas duris, jei susigalvos eiti namo, o pats nuėjo miegoti; tai galėjo bÅ«ti apie vidurnaktį, gal kažkiek daugiau; ryte apie 9 val. iÅ¡girdo kaip mama virtuvėje sakė V. padėti galvÄ ant pagalvės, jis nebekalbėjo.

Jis V. įspyrė tik 2 – 3 smÅ«gius į Å¡launį; Å¡onkauliai jam galėjo lūžti, kai jis užgriuvo ant V., nes girdėjo trekÅ¡telėjimÄ ; jie galėjo lūžti ir Vi. keliant jį į karutį suėmus per pažastis; rankomis jis V. smÅ«gių nesudavė, tik plaÅ¡takomis paplekÅ¡nojo jam per veidÄ , kai Å¡is buvo praradęs sÄ monę; susižaloti pakaušį jis galėjo griÅ«damas ant kelio (4 t, 155 – 158 b.l.). Å iuos savo parodymus Ž. Č. patvirtino įvykio vietoje ir patikslino, kad griÅ«damas užkrito V. ant krÅ«tinės abiem keliais (4 t., 170 – 180 b.l.).

Apibendrinant Å¡iuos kaltinamojo parodymus matyti, kad iÅ¡ karto po įvykio neigęs esmines aplinkybes – kad jis visÄ 2020-02-07 vakarÄ praleido kartu su V. V., su juo konfliktavo, prieÅ¡ jį smurtavo, griuvo ant jo, vėliau tyrimo eigoje jis savo parodymus palaipsniui ėmė keisti siekdamas paaiÅ¡kinti nužudytajam padarytų daugybinių sužalojimų kilmę ir jų mechanizmÄ , ypač tÄ vienintelį smÅ«gį į deÅ¡inį krÅ«tinės Å¡onÄ , sukėlusį jo mirtį. Kaltinamasis 2020-02-09 ėmė prisiminti, kad vis tik tarp jų vakare buvo kilęs konfliktas dėl alaus, kurio metu jie susimušė ir jis spyrė jam 2 – 3 kartus į deÅ¡inę kojÄ .

Ä®vertinus gi nukentėjusiosios, visų apklaustų liudytojų parodymus, kad V. V. buvo ramus, nelinkęs smurtauti ir nekonfliktiÅ¡kas, neįtikėtina, kad nukentėjusysis galėjo muÅ¡tis su kaltinamuoju. 2020-02-20 Ž. Č. jau paneigė bet kokį tarp jų kilusį konfliktÄ konkrečiai parodęs, kad nei jis, nei V. S. įvykio vakarÄ V. nemušė. Kaltinamasis akcentavo, jog V. V. vedamas pats keletÄ kartų griuvo ir trenkėsi galvÄ Ä¯ žvyruotÄ keliÄ , griuvo ant nugaros ir Å¡ono. O jau po to, kai buvo atliktas teismo medicinos tyrimas, nustatęs pagrindinę V.

V. mirties priežastį, kaltinamasis ėmė stengtis įtikinti visus, kad V. V. jis nemušė, į Å¡onÄ nespyrė, kad galėjo sužaloti jį netyčia užgriuvęs ant jo krÅ«tinės keliais arba veždami su V. S. karučiu į namus, kad V. V. ir pats galėjo susižaloti Å¡onÄ griÅ«damas kieme, iÅ¡griuvęs iÅ¡ karučio, kaip kad tokia galimybė buvo nurodyta teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje. Taigi, jis ėmė teikti visokias galimas versijas apie V. V. padarytÄ deÅ¡inės pusės krÅ«tinės sumuÅ¡imÄ .

Apklaustas 2020-07-08 jis, visų pirma, paneigė savo pirminius parodymus, nurodęs, kad tyrimo pradžioje tiesiog melavo bijodamas atsakomybės. Ir vėl ėmė tvirtinti, kad V. ėmus priekaiÅ¡tauti dėl alaus, tarp jų vis tik kilo konfliktas, kurio metu jis pastÅ«mė V. į krÅ«tinę, Å¡is griebė jį už rÅ«bų ir abu nugriuvo – V. V. griuvo ant nugaros, o jis užgriuvo ant V pilvo. Užgriuvęs girdėjo trakÅ¡telėjimÄ iÅ¡ V. krÅ«tinės. GriÅ«damas susimušė rankÄ , todėl susinervino ir atsikėlęs spyrė V., kaip jam atrodė į kažkurį Å¡onÄ , kaip jam atrodė į deÅ¡inės pusės Å¡launį, kaip atrodė du kartus.

Jam pasirodė, kad V. prarado sÄ monę, nes jis nieko nebekalbėjo, bet uždėjus ant kaktos jam sniego, jis atsigavo, po to ėmė sakyti, kad jam skauda Å¡onÄ . Teisme gi Ž. Č., pakartojo Å¡iuos esminius savo parodymus, bet vis tik paneigė tai, kad jis stÅ«mė V. V. į krÅ«tinę, dėl ko Å¡is griuvo atbulas, ant nugaros – kaltinamasis parodė, jog V. nugriuvo pats, kuomet jis jį paleido norėdamas patikrinti, kur yra jo cigaretės. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis naujai nurodė, kad spyriai nukentėjusiajam iÅ¡ viso nebuvo smÅ«giai – buvo tik jo pajudinimas ir paskatinimas keltis; kad spyrė jam susinervinęs, jog griÅ«damas užsigavo rankÄ .

Toks kaltinamojo parodymų keitimas, palaipsniui siekiant paneigti jo smÅ«gius nukentėjusiajam į deÅ¡inę krÅ«tinės pusę, mažinant savo neteisėtų veiksmų prieÅ¡ V. V. apimtį ir jų pavojingumÄ , siekiant pateisinti savo neteisėtus veiksmus prieÅ¡ V. V. tiesiog įvykusia nelaime, dėl kurios jis nėra kaltas, akivaizdus jo melavimas tyrimo metu, rodo jo nenuoÅ¡irdumÄ ir jo norÄ bet kokia kaina iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už V. V. nužudymÄ . IÅ¡ tiesų, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios teismo medicinos specialisto iÅ¡vados, jis, atlikęs papildomÄ tyrimÄ , neatmetė galimybės, kad krÅ«tinės deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs deÅ¡inių V ir VI – to Å¡onkaulių lūžiais su pasieninės krÅ«tinplėvės plyÅ¡imais, kas komplikavosi Å«miu nukraujavimu į deÅ¡inę krÅ«tinplėvės ertmę bei kiti Å¡onkaulių lūžiai V.

V. galėjo bÅ«ti padaryti alternatyviais trauminiais poveikiais – tiek suduodant jam smÅ«gius kumščiu, tiek jį spardant, tiek užgriuvus ar atsirėmus keliais ant krÅ«tinės, tiek įkeliant į karutį, tiek vežant karučiu, tiek iÅ¡griuvus iÅ¡ karučio. Tačiau, pats gi kaltinamasis parodė, jog skausmÄ Å¡one V. V. pajuto ir juo skųstis jis ėmė po jų konflikto pakeliui į (duomenys neskelbtini), ant žvyrkelio, dar iki kaltinamajam iÅ¡einant ieÅ¡koti V. S. pagalbos parsivesti V.

V.. Tai itin svarbi aplinkybė, nes visiÅ¡kai akivaizdu, kad lūžus Å¡onkauliams, kuomet jų lūžgaliai suplėšo krÅ«tinplėvę, žmogus jaučia aÅ¡trų ir stiprų fizinį skausmÄ , ypač judant. Kaltinamasis parodė, kad jis V. V. bandė kelti, vestis jį į namus, bet jam nesisekė tai padaryti, nukentėjusysis griuvinėjo. Taigi, V. V. judėjo, todėl, logiÅ¡ka, kad jis juto stiprų skausmÄ Å¡one. Tai reiÅ¡kia, kad jau tuo metu jam buvo lūžę Å¡onkauliai, todėl tikimybė, kad Å¡onkauliai V. galėjo bÅ«ti sulaužyti vėliau, jau keliant jį į karutį, vežant juo į namus ar S. namo kieme, yra atmetama.

Be to, kad V. nebuvo išgriuvęs iš karučio, kad jis į virtuvę iš kiemo buvo įtemptas už pažastų, nes jau nepaėjo, patvirtino V. S.. V. V. įvykio metu buvo su striuke, megztiniu, todėl neįtikėtina, kad jis šonkaulius susilaužyti galėjo pats, griūdamas ant žvyruoto kelio, t. y. iš esmės ant lygaus paviršiaus. Kad užgriuvo ant V. V., gulinčio ant nugaros, būtent keliais, kaltinamasis, kaip minėta, ėmė tvirtinti tik tyrimo pabaigoje, kai jau iš esmės buvo aiškus galimas nukentėjusiajam padaryto pagrindinio sužalojimo mechanizmas.

Tačiau, čia Å¡iuo atveju svarbios kitos byloje nustatytos aplinkybės, kurias gretinant su kaltinamojo parodymais apie patį kritimo momentÄ ir mechanizmÄ , daro jo versijÄ praktiÅ¡kai neįmanomÄ . O bÅ«tent, kaltinamasis parodė, kad V. V., krisdamas ant nugaros, sugriebė jam už rÅ«bų iÅ¡ priekio ir taip jį traukė link savęs. Jis užgriuvo ant jo pilvo ar krÅ«tinės, keliu ar abiem keliais, ir girdėjo trakÅ¡telėjimo garsÄ . Be to, griÅ«damas jis užsigavo savo rankÄ , kuria atsirėmė į žemę, dėl to supyko ant V.

V. ir jam atsistojęs keliskart spyrė. Tai reiÅ¡kia, kad abu jie griuvo iÅ¡ stovimos padėties. GriÅ«damas kaltinamasis instinktyviai saugodamasis atsirėmė ranka į žemę – tai yra normali žmogaus organizmo reakcija, kuriÄ valdyti, t. y. griÅ«nant į bet kuriÄ pusę nesiremti rankomis, nes taip dažniausiai patiriami jų lūžiai, gali tik treniruotas ir tam pasiruošęs žmogus. Kaltinamasis Å¡iuo atveju rankÄ panaudojo kaip atramÄ , kuri amortizavo jo kÅ«no svorį užgriÅ«nant ant V.

V. – jo kūno svoris, savaime suprantama, dėl to turėjo būti mažesnis. Be to nustatyta, kad kaltinamasis yra beveik 20 cm mažesnis už V. V. – to jis neneigė ir pats. Griūnant ant viršaus tokiu būdu, kaip pasakojo Ž. Č., beveik neįmanoma, kad jis keliais užgriuvo ant V. V. krūtinės vidurinio trečdalio, kuriame yra išsidėstę 5 ir 6 šonkauliai. Be to, iš teismo medicinos specialisto išvados seka, kad 5 ir 6 šonkauliai lūžę dešinėje krūtinės pusėje, pažasties vidurio linijoje, todėl galimybė juos sulaužyti keliais užgriuvus ant krūtinės iš viršaus, nors ir visiškai neatmetama, bet labai mažai tikėtina.

Juolab, kad pirminis teismo medicinos specialisto vertinimas buvo toks, kad aptariamas krÅ«tinės deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imas su 5 – 6 Å¡onkaulių lūžiais buvo padarytas vienu smÅ«giu. Kaltinamasis Ž. Č. neneigė susinervinęs ir supykęs ant V. V. ne tik dėl susimuÅ¡tos rankos, bet ir dėl alaus – V. V. jį apkaltino iÅ¡gėrus jo sodyboje, prie Å¡ulinio, paslėptÄ alų. Jis neneigė, kad įvykio metu buvo iÅ¡gėręs pakankamai stipraus alaus, pvz., 2020-02-09 teismo posėdyje jis teigė buvęs iÅ¡gėręs net 7 litrus 7,5 laipsnio stiprumo alaus.

Kad jis linkęs smurtauti, matyti iÅ¡ jo ankstesnių teistumų, liudytojų R. S., E. L., I. K. parodymų. Ž. Č. tyrimo metu pripažino ir tai, kad jis spyrė 2 – 3 kartus nugriuvusiam V. V. kažkur į Å¡onÄ , galimai į deÅ¡inę kojÄ . Pastebėtina, kad Å¡ie jo parodymų patikslinimai, jog spyrė tik į deÅ¡inę kojÄ , kad Å¡ie jo spyriai nebuvo smÅ«giai, o tiesiog prisilietimai koja, bandant V. V. pakelti, kaltinamojo parodymuose taip pat atsirado tik vėlesnėje tyrimo stadijoje ir teisme, todėl, kaip ir dauguma kaltinamojo parodymų, jie yra labai abejotini.

Teismo medicinos specialistas nustatė, kad be penkto ir Å¡eÅ¡to, V. V. buvo sulaužyti dar septyni Å¡onkauliai skirtingose projekcijose, ir tai buvo padaryta ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais. Be to, be Å¡ių sužalojimų V. V. lavono tyrimo metu buvo rastos masyvios kraujosruvos ir nubrozdinimai nugarinėje dalyje, abejose rankose, kelių srityse, muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje. Visi Å¡ie sužalojimai V. V. buvo padaryti 23 trauminiais poveikiais. V. V. taip pat buvo pakankamai girtas, alkoholio rasta ne tik jo kraujyje, bet ir Å¡lapime, kas rodo, jog jis girtavo ilgesnį laikÄ , o ne tik 2020-02-07.

Nukentėjusioji L. L. papasakojo, kad jos broliui iÅ¡gerti daug nereikėjo, o iÅ¡gėręs jis tapdavo dar lėtesnis, judėjo sunkiau. Todėl, nėra pagrindo abejoti, kad dalį iÅ¡ jam nustatytų sužalojimų jis galėjo pasidaryti pats griÅ«damas, bandydamas keltis, ropodamas, ir pan. Tai seka ir teismo medicinos specialisto iÅ¡vadų. Tačiau, Å¡iuo atveju, vertinant nusikalstamÄ veikÄ pagal BK 129 str. 1 d., aktualus yra ne smÅ«gių nukentėjusiajam skaičius ar net ne nesunkÅ«s ir nežymÅ«s jam padaryti sužalojimai – aktualus yra vienintelis sužalojimas, kuris tiesiogiai įtakojo V.

V. mirtį, t. y. krūtinės dešinio šono sumušimas su dešinių 5 ir 6 šonkaulių lūžiais, dėl kurių jam plyšo pasieninė krūtinplėvė. Būtent šis sužalojimas buvo pavojingas jo gyvybei ir sukėlė jo mirtį. Kiti gi sužalojimai jo mirčiai tiesioginės įtakos neturėjo. Vertinant kaltinamojo parodymus, be aukščiau išvardintų, svarbūs yra ir kiti byloje nustatyti duomenys, o būtent :

1) minėta, kad kaltinamasis Ž. Č. savo kaltę neigė ir savo parodymus keitė derindamas juos prie ikiteisminio tyrimo metu renkamų įrodymų;

2) keisdamas parodymus Ž. Č. nurodė liudytojui V. S., kad jis duotų tyrėjams Ž. Č. versijÄ patvirtinančius parodymus apie kaltinamojo veiksmus 2020-02-07 vakare (kÄ patvirtino pats V. S.);

3) V. V., kuris buvo akivaizdžiai sužalotas ir sunkiai orientavosi aplinkoje, nebuvo kviečiama greitoji medicinos pagalba, bandant savo elgesį pateisinti paties nukentėjusiojo nenoru, kad jam pagalba būtų suteikta, tikintis, kad sužalojimai nėra tiek pavojingi ir apie juos niekas nesužinos;

4) V. V. nenorÄ pagalbos pabrėžtinai akcentavo tiek kaltinamasis, tiek jo motina E. S., laikydamasi jų pirminio susitarimo pasakoti apie įvykį taip, kaip buvo naudinga jos sÅ«nui, nors pats kaltinamasis savo parodymus vėlesnėje tyrimo stadijoje pakeitė;

5) liko niekaip nesuprantamas ir nepaaiÅ¡kinamas kaltinamojo „tÄ symas“ V. V. eiti dar ieÅ¡koti alaus, kai tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusysis jau buvo pakankamai girti, o V. V. jau iki tol buvo apsilankęs pas I. K. ir gavęs iÅ¡ jos pinigų alui – Å¡ie kaltinamojo parodymai yra abejotini;

5) buvo nustatyti faktai, kad 2020-02-07 vėlai vakare, tamsoje, bÅ«damas pakankamai girtas Ž. Č. smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį ir jį spardė į deÅ¡inę jo kÅ«no dalį iÅ¡ pykčio ir susierzinimo, todėl visiÅ¡kai realu, kad jis galėjo tiesiog neprisiminti ar net nematyti, į kuriÄ tiksliai vietÄ jis nukentėjusiajam spardė bei neprisiminti kitų neteisėtų veiksmų prieÅ¡ jį;

6) be kaltinamojo, byloje nenustatyti jokie kiti paÅ¡aliniai asmenys, kurie 2020-02-07 galėjo sužaloti V. V. – kaltinamasis su juo praleido visÄ vakarÄ . Tokiu bÅ«du, apibendrinus visus byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus galima pripažinti, kad V. V. jo mirtį sukėlusį sužalojimÄ â€“ krÅ«tinės deÅ¡inio Å¡ono sumuÅ¡imÄ , su deÅ¡inių 5 ir 6 Å¡onkaulių lūžiais, dėl kurių jam plyÅ¡o pasieninė krÅ«tinplėvė, padarė bÅ«tent kaltinamasis Ž.

Č., spirdamas jam į krÅ«tinės deÅ¡inį Å¡onÄ . Ir padarė jis tai iÅ¡ pykčio, t. y. dėl asmeninių paskatų. Spardydamas nukentėjusiajam į krÅ«tinę, t. y. į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no vietÄ , kaltinamasis neabejotinai suvokė, kad elgiasi pavojingai, numatė, kad spardydamas jis gali sunkiai sužaloti krÅ«tinės ertmėje iÅ¡sidėsčiusius vidaus organus, ir nors nesiekė ir nenorėjo V. V. mirties, tačiau sÄ moningai leido atsirasti pavojingiems padariniams. Jis nužudė V.

V. veikdamas netiesiogine tyčia. Kaltinamojo veika įrodyta, ji tinkamai kvalifikuota pagal BK 129 str. 1 d. Civilinis ieškinys Nukentėjusioji L. L. pareiškė 30000 Eur civilinį ieškinį jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 str. 2 d. Tai tiek konkrečiais, tiek vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimÄ , teismas turi atsižvelgti į :

1) neturtinės žalos pasekmes;

2) žalÄ padariusio asmens kaltę;

3) žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį;

4) jei padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį;

5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes;

6) sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sÄ lyginio pobÅ«džio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalÄ padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teismų praktikoje nekvalifikuoto tyčinio nužudymo bylose nužudytųjų broliams ir seserims paprastai priteisiama nuo 2000 eurų iki 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės bylos Nr. 2K-162-895/2015, 2K-292-489/2015, 2K-630-511/2015, 2K-179-699/2016, 2K-292-693/2017, 2K-57-697/2018, 2K-167-719/2018, 2K-207-1073/2018).

IeÅ¡kinyje nukentėjusioji nurodė, kad buvo nužudytas vienintelis jos brolis, su kuriuo ji palaikė pakankamai artimus ryÅ¡ius, nuolat bendravo, padėjo jam ir rÅ«pinosi jo buities reikalais. Dėl brolio nužudymo ji patyrė didelius iÅ¡gyvenimus, didžiulį dvasinį sukrėtimÄ bei skausmÄ . Å ias negatyvias jai kilusias pasekmes nukentėjusioji patvirtino ir teisiamajame posėdyje. Be viso Å¡ito, iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji iÅ¡ tikro rÅ«pinosi savo broliu – dar tÄ pačiÄ 2020-02-07 jiedu kartu stiklino namo, kuriame brolis pasiliko gyventi po jų mamos mirties, langus, atvežė jam maisto, sutvarkė namus.

BÅ«tent ji pirmoji, kitÄ dienÄ sužinojusi apie brolio mirtį, nedelsiant atvyko pas S., kur mirė jos brolis, sutvarkė netvarkÄ name, rÅ«pinosi jo laidotuvėmis. Nė kiek neabejotina, kad vienintelio brolio mirtis sukėlė jai didelį emocinį Å¡okÄ ir dvasinį skausmÄ , kas ir sudaro neturtinės žalos turinį. Už Å¡iuos iÅ¡gyvenimus jai turi bÅ«ti atlyginta. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ labai sunkaus nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta tyčiniais kaltinamojo Ž.

Č. veiksmais. Jis dar yra pakankamai jaunas ir darbingo amžiaus, todėl, bÅ«damas bausmės atlikimo vietoje bei vėliau po bausmės atlikimo, gali dirbti ir atlyginti savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ . Ä®vertinus visas Å¡ias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad Ž. Č. neturi savarankiÅ¡ko turto ir pajamų, pats iÅ¡ dalies pripažįsta civilinį ieÅ¡kinį ir ketina stengtis jį atlyginti, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, siekdamas protingos skirtingų interesų pusiausvyros, taip pat atsižvelgdamas į teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose, L.

L. civilinis ieÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies, priteisiant jai iÅ¡ kaltinamojo 6000 Eur. Tokia suma yra adekvati, teisinga ir protinga nukentėjusiosios patirtiems iÅ¡gyvenimams ir netekčiai atlyginti. Bausmės skyrimas Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos stadijÄ , jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus, jo atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sÄ lygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.

Ž. Č. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir Å¡i aplinkybė neabejotinai turėjo įtakos Å¡ios jo nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant kaltinamajam Ž. Č. bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis dar labai jaunas, bet jau pilnametis, pakaltinamas, anksčiau keletÄ kartų teistas ir Å¡iÄ veikÄ jis padarė tik 2020-01-28 atlikęs areÅ¡to bausmę už anksčiau jo padarytas nusikalstamas veikas.

Jis keletÄ kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe – už girtavimÄ dar bÅ«nant nepilnamečiu, iÅ¡ seniÅ«nijos gautoje charakteristikoje apibÅ«dinamas iÅ¡ esmės neigiamai. Jis niekur nedirbo, nors nurodė po Å¡io nusikaltimo padarymo dirbęs užsienyje, bet jokių tai patvirtinančių duomenų teismui jis nepateikė. Jis padarė tyčinį, labai sunkų, baigtÄ nusikaltimÄ , kuris dėl savo pavojingumo kelia didžiulį pavojų visuomenei. Å iuo nusikaltimu sukeltos pasekmės negrįžtamos – jo veiksmais buvo nužudytas vyresnis žmogus, su kuriuo jis dažnai bendraudavo.

Ž. Č. nukentėjusįjį nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, jis nesistengė jam padėti ir iÅ¡kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , nors matė, kad nukentėjusysis buvo stipriai sumuÅ¡tas, skundėsi skausmais Å¡one, jam buvo sužalota galva. Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, tai, kad kaltinamasis nebuvo nuoÅ¡irdus, vengė atsakomybės, yra tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jis baudžiamas laisvės atėmimo bausme, artima Å¡io straipsnio sankcijoje numatytam jos vidurkiui. Proceso iÅ¡laidų byloje nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, nusprendžia: Ž. Č. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų. Laisvės atėmimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos – 2020 m. liepos 8 d. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ , jam palikti nepakeistÄ iki Å¡io nuosprendžio vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti – jÄ panaikinti.

Priteisti iÅ¡ Ž. Č. L. L. 6000 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius) eurų jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Prie bylos esančius daiktinius įrodymus ir kitus bylai reikÅ¡mingus daiktus, Å¡iam nuosprendžiui įsiteisėjus – visas dėžes su objektais, V. V. rÅ«bais, batais, lyginamuosius pavyzdžius, saugomus Panevėžio AVPK daiktų saugojimo patalpoje – sunaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o Ž. Č. – nuo Å¡io nuosprendžio nuoraÅ¡o jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Panevėžio apygardos teismui.

Teisėjas Valdas Petras Meidus