dcd54b8d-6963-460e-a4b5-9cabe4a92fb9 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

II1-438/01Administracinė byla Nr. I-4918-142/15Proc. Nr. 3-61-3-04317-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 3.1; 74 (S) Vilniaus apygardos administracinis teismas S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArÅ«no Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovei advokatei Emilei Kazlauskaitei, atsakovo atstovei Elinai Petrauskaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas D. S. (toliau – pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) Užsieniečių reikalų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ â€žDėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje neiÅ¡davimo Baltarusijos Respublikos piliečiui D. S.“ Nr. (15/5-7)31U-24;

2) įpareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.PaaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK) Migracijos skyriui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Ä®statymas) 53 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu, t. y. pareiÅ¡kėjas pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir visÄ Å¡Ä¯ laikÄ turėjo leidimÄ laikinai gyventi.

Å iuo metu pareiÅ¡kėjas taip pat turi leidimÄ laikinai gyventi, kuris galioja iki 2015 m. balandžio 22 d. Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius skundžiamu sprendimu atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjo nuomone, Migracijos departamentas, apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjo buvimo Lietuvoje ir iÅ¡vykimo laikotarpius, turėjo pareigÄ Ä¯vertinti ir kitas aplinkybes. Vadovaujantis Ä®statymo 53 straipsnio 10 dalimi, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iÅ¡ eilės ir iÅ¡ viso per 5 metus nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.

Migracijos departamentas nurodė, kad pareiÅ¡kėjas virÅ¡ijo 10 mėnesių buvimo už Lietuvos Respublikos ribų per 5 metus laikotarpį, dėl to jam leidimas nuolat gyventi negali bÅ«ti iÅ¡duodamas. PareiÅ¡kėjas remiasi Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos SÄ jungoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos SÄ jungoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-445 (toliau – ApraÅ¡as), jo 37 punktu ir aiÅ¡kina, kad apskaičiuodamas užsieniečio nepertraukiamÄ buvimÄ Lietuvos Respublikoje bei iÅ¡vykimo iÅ¡ jos laikotarpius sprendimÄ priimantis Migracijos departamento valstybės tarnautojas turi įvertinti ir kitas aplinkybes, įrodančias praÅ¡ymÄ padavusio užsieniečio ryšį su Lietuvos Respublika.

Migracijos departamentas tik nurodė, kad iÅ¡ iÅ¡vykimo už Lietuvos Respublikos ribų buvo atimti laikotarpiai, kai pareiÅ¡kėjas buvo komandiruotas į kitas valstybes, tačiau nepateikė informacijos, kiek tiksliai dienų pareiÅ¡kėjas, Migracijos departamento skaičiavimu, buvo tarnybinėse komandiruotėse užsienyje. Todėl vertinti, ar Migracijos departamentas teisingai apskaičiavo komandiruočių dienų skaičių, nėra įmanoma. Apie kitų aplinkybių vertinimÄ (pvz. darbo Lietuvoje laikotarpis, sutuoktinės gyvenimo Lietuvoje laikotarpiai ir tai patvirtinantys dokumentai) skundžiamame sprendime nėra užsimenama.

Todėl svarstant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo nebuvo įvertintos kitos aplinkybės, susijusios su pareiÅ¡kėju, jo profesine veikla. Taip pat nebuvo įvertinta, ar pareiÅ¡kėjo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvoje. PareiÅ¡kėjÄ su Lietuvos Respublika sieja nuolatinis ryÅ¡ys, Lietuvoje yra jo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centras. PareiÅ¡kėjas leidimų laikinai gyventi pagrindu Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2009 m. ir yra deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ Klaipėdoje.

Deklaruotos gyvenamosios vietos pasikeitimas iÅ¡ vieno adreso į kitÄ tame pačiame mieste neturi jokios teisinės reikÅ¡mės jo ryÅ¡iui su Lietuvos Respublika. Gyvenamųjų patalpų adreso keitimas Lietuvos Respublikoje, o tuo labiau tame pačiame mieste, neturi įtakos nustatant, ar asmenį su konkrečia valstybe sieja nuolatinis teisinis ryÅ¡ys. PareiÅ¡kėjo sutuoktinė L. S. taip pat gyvena Lietuvos Respublikoje kartu su pareiÅ¡kėju leidimų laikinai gyventi pagrindu nuo 2009 m. Tai įrodo, jog pareiÅ¡kėjas yra perkėlęs į LietuvÄ ne tik verslo, bet ir asmeninius (Å¡eimos) interesus.

Taip pat pareiÅ¡kėjÄ su Lietuvos Respublika sieja verslo ryÅ¡iai, t. y. jo ekonominių interesų centras yra Lietuvoje. Nuo 2007 m. pareiÅ¡kėjas yra „GLASSBEL BALTIC“, UAB, kodas 300630728, generalinis direktorius, tai patvirtina iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Juridinių asmenų registro apie „GLASSBEL BALTIC“, UAB. „GLASSBEL BALTIC“, UAB yra Lietuvos Respublikoje veikianti bendrovė, priklausanti „Glassbel“ įmonių grupei, kuri yra viena didžiausių architektÅ«rinio stiklo gamintojų pasaulyje, turinti gamyklas ir modernias laboratorijas Baltarusijoje ir Klaipėdoje bei biurus Rusijoje ir Ukrainoje.

„Glassbel“ grupėje dirba 2 800 žmonių, iš kurių daugelis yra itin aukštos kvalifikacijos specialistai. „GLASSBEL BALTIC“, UAB veikia nuo 2007 m. „GLASSBEL BALTIC“, UAB įstatinis kapitalas yra lygus 8 788 900 Lt. Greta to, pareiškėjas yra ne tik „GLASSBEL BALTIC“, UAB vadovas, bet ir akcininkas. „GLASSBEL BALTIC“, UAB vienintelis akcininkas yra Glastech Industries Ltd. Co, juridinio asmens kodas 07053726-22, registracijos adresas 3262 Westheimer Road 116, Houston, Texas 77098, Jungtinės Amerikos valstijos.

Ä®monės Glastech Industries Ltd. Co vienintelis akcininkas yra pareiÅ¡kėjas. Remiantis SODROS duomenimis, bendrovėje Å¡iuo metu dirba 183 darbuotojai. PareiÅ¡kėjas sukÅ«rė Å¡ias darbo vietas, o užtikrinti darbÄ jas užimantiems asmenims bei plėtoti verslÄ yra pagrindinis pareiÅ¡kėjo – vadovo ir galutinio akcininko – uždavinys. Verslo vystymas yra daug pastangų reikalaujantis darbas. Verslo vystymas reikalauja susitikimų su klientais ir partneriais, dėl to pareiÅ¡kėjas yra priverstas nuolat keliauti darbo reikalais ir darbo dienomis, ir savaitgaliais.

PareiÅ¡kėjas toliau ketina stiprinti ekonominius ryÅ¡ius su Lietuva. Jau dabar jo darbo užmokestis pagal darbo sutartį sudaro 15 901 Lt bruto, kas reiÅ¡kia, kad SODROS ir valstybinio socialinio draudimo įmokos yra didelės, palyginus su vidutiniu Å¡alies darbo užmokesčiu. PareiÅ¡kėjas turi planų perkelti dar didesnę dalį verslo į LietuvÄ , taip pat mokėti visus mokesčius, įskaitant pajamų mokestį, iÅ¡imtinai tik Lietuvoje. PareiÅ¡kėjas deda pastangas, kad ryÅ¡ys su Lietuvos Respublika taptų dar stipresnis, t. y. mokosi lietuvių kalbos.

PareiÅ¡kėjas yra iÅ¡laikęs valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminus. PareiÅ¡kėjo, kaip didelės įmonės vadovo, statusas yra ypatingas, jo darbas yra neatsiejamas nuo verslo kelionių. Ä®sakymai dėl pareiÅ¡kėjo komandiruočių patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas per 5 metus buvo komandiruotas 287 dienas. PareiÅ¡kėjas vyko į įvairias valstybes, tarp jų į VokietijÄ , ItalijÄ , DidžiÄ jÄ BritanijÄ ir kt., t. y. ne vien į savo kilmės valstybę BaltarusijÄ . Dalis pareiÅ¡kėjo kelionių nebuvo įformintos kaip tarnybinės komandiruotės, nors vykdamas į BaltarusijÄ jis taip pat tvarkė verslo reikalus.

Tai įrodo pareiÅ¡kėjo pasų kopijos su įvažiavimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ Å engeno erdvės žymomis. Ä®monės vadovo ir kartu akcininko statusas yra apskritai ypatingas. Jo darbo laikas praktikoje nėra ribojamas nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatose, nei kituose teisės aktuose. Tai yra pagrindinis asmuo, atsakingas už įmonės verslo vystymÄ ir visus įmonėje vykstančius procesus. Vadovo asmeninis laikas yra praktiÅ¡kai neatsiejamas nuo darbo laiko. Kadangi pareiÅ¡kėjo darbas yra susijęs su nuolatinėmis verslo kelionėmis, jis negalėjo tenkinti formalaus reikalavimo neiÅ¡vykti už Lietuvos Respublikos ribų ilgiau nei 10 mėnesių, nes, prieÅ¡ingu atveju, „GLASSBEL BALTIC“, UAB verslas nebÅ«tų sėkmingai vystomas.

Asmeniui, kuris daug keliauja darbo tikslais, Å¡is Ä®statymo reikalavimas užkerta keliÄ gauti leidimÄ nuolat gyventi Lietuvoje, net jei Lietuvoje ir yra užsieniečio asmeninių ir ekonominių interesų centras. Dėl Å¡ios priežasties Migracijos departamentas, skaičiuodamas iÅ¡vykimo laikotarpius, turėjo atsižvelgti ir į kitas aplinkybes, t. y. praÅ¡ymÄ padavusio asmens darbinę veiklÄ , statusÄ , jo Å¡eimos narius, gyvenančius kartu su juo Lietuvoje ir kitas aplinkybes, įrodančias nuolatinį ryšį su Lietuvos Respublika.

Pareiškėjas yra ilgalaikis Lietuvos Respublikos gyventojas remiantis 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, nuostatomis. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso preambulės 6 punktas nustato, kad ,,pagrindinis kriterijus, kad būtų suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas, turi būti gyvenimo valstybės narės teritorijoje trukmė.

Gyvenama turi būti teisėtai ir nuolat, kad būtų galima parodyti, jog žmogus įsitvirtino toje šalyje. Reikėtų numatyti prielaidas tam tikram lankstumui, kas leistų atsižvelgti į tokias aplinkybes, dėl kurių asmeniui gali tekti laikinai išvykti iš tos teritorijos“. Nurodytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo nuolatinius ryšius su Lietuvos Respublika. Laikini išvykimai iš teritorijos, kurioje yra asmeninių ir ekonominių interesų centras, negali tapti priežastis neišduoti leidimo nuolat gyventi.Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko.

Pareiškėjui apie posėdį pranešta tinkamai. Nors pareiškėjui teismo šaukimas neįteiktas (t. II, b. l. 168–169), tačiau į posėdį atvyko pareiškėjo atstovė – advokatė Emilė Kazlauskaitė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad byla bus vedama per advokatę Emilę Kazlauskaitę ar kitus advokatų kontoros „LAWIN Lideika, Petrauskas, Valiūnas ir partneriai“ advokatus, taip pat pareiškėjas prašė visus su byla susijusius dokumentus siųsti advokatei Emilei Kazlauskaitei.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai proceso Å¡alis veda bylÄ per atstovÄ , visi su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, kuris gavęs atitinkamus dokumentus privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti atstovaujamajam ir sudaryti jam galimybę susipažinti su gautais dokumentais. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjo atstovė advokatė Emilė Kazlauskaitė dalyvavo, palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Migracijos departamentas atsiliepime su skundu nesutinka (t.

II, b. l. 8–12). Atsakovas remiasi Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktu. Nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad Migracijos departamentas turėjo vadovautis ApraÅ¡o 37 punktu ir tirti visas jame nurodytas aplinkybes, nes mano, kad Å¡iame punkte yra iÅ¡vardintas tik pavyzdinis sÄ raÅ¡as duomenų ir dokumentų, kuriais remiantis gali bÅ«ti nustatyti užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir iÅ¡vykimo laikotarpiai. Teigia, kad Migracijos departamentas įvertino visus turimus duomenis, kurie buvo reikÅ¡mingi ir pakankami pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikotarpiams nustatyti.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas pats neneigia, jog buvo iÅ¡vykęs 287 dienas, ir pats nurodo, kad ne visos iÅ¡vykos į Baltarusijos RespublikÄ Ä¯formintos kaip tarnybinės komandiruotės, t. y. pats patvirtina, kad jis netenkino Ä®statymo reikalavimo. Migracijos departamentas ginčo sprendime pagrįstai nustatė, kad pareiÅ¡kėjo buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, nesant komandiruotam į užsienio valstybę, laikas sudarė daugiau nei 700 dienų, o įvertinus komandiruočių laikotarpius, pareiÅ¡kėjo buvimo už Lietuvos Respublikos ribų laikotarpis sudarė apie 3 metus, tai akivaizdžiai virÅ¡ija Ä®statyme įtvirtintÄ 10 mėnesių laikotarpį.

PareiÅ¡kėjo pateikti įsakymai dėl jo vykimo į komandiruotes tik patvirtina, kad tuo metu jis buvo iÅ¡vykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, tačiau Å¡ie dokumentai neįrodo, kad visÄ likusį laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno Lietuvos Respublikoje. Ä®statymo ir ApraÅ¡o nuostatos neįpareigoja Migracijos departamento vertinti užsieniečio ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika buvimo, skaičiuojant iÅ¡vykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius. ApraÅ¡o 37 punkte įtvirtintas nebaigtinis sÄ raÅ¡as papildomų duomenų, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti aplinkybes, kad užsienietis tam tikru metu buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje arba už jos ribų, nevertinant užsieniečio ryÅ¡ių su Lietuvos Respublika.

Užsieniečio ryÅ¡iai su Lietuvos Respublika vertinami nagrinėjant praÅ¡ymų dėl leidimo gyventi iÅ¡davimo pagrįstumÄ . Ginčijamas sprendimas neatima galimybės iÅ¡ pareiÅ¡kėjo gyventi Lietuvos Respublikoje, čia vykdyti verslÄ . Nesutinka su pareiÅ¡kėjo pateikiamu Civilinio kodekso 2.12 straipsnio 2 dalies aiÅ¡kinimu ir teigia, kad Å¡iame įstatyme pateikiama sÄ voka nėra tapati “nuolatinio gyvenimo” sÄ vokai migracijos teisės kontekste. StiprÅ«s ekonominiai ryÅ¡iai tik rodo, kad Lietuvos Respublikoje yra užsieniečio ekonominių interesų centras, tačiau neįrodo faktinio nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje, kuris turi bÅ«ti pastovus, trunkantis ilgai ir nepertraukiamai, galimos tik trumpos iÅ¡vykos, kaip tai nustatyta Ä®statymo 53 straipsnio 10 dalyje.

PareiÅ¡kėjo sutuoktinės teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra iÅ¡vestinė iÅ¡ pareiÅ¡kėjo teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne sÄ lyga, kuriai esant pareiÅ¡kėjas įgyja teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyvos Nr. 2003/109/EB (toliau – Direktyva) nuostatas įgyvendina Ä®statymas. Direktyvoje taip pat yra nurodyta, kad gyvenama valstybėje narėje turi bÅ«ti teisėtai ir nuolat, kad bÅ«tų galima parodyti, jog žmogus įsitvirtino toje Å¡alyje.

Remiasi Direktyvos 4 straipsnio 1, 3 dalimis, kuriose yra nustatytos sÄ lygos, bÅ«tinos ilgalaikio gyventojo statusui suteikti trečiųjų Å¡alių piliečiams, taip pat yra nustatyti iÅ¡vykų terminai, kurie dar nenutraukia buvimo valstybėje laiko. Direktyvos preambulės 6 konstatuojamosios dalies nuostatos, kurios detalizuojamos 4 straipsnio 3 dalyje, nustatant užsieniečių galimų laikinų iÅ¡vykų laikotarpius, leidžia valstybei narei nustatyti dar ilgesnes leidžiamas iÅ¡vykų trukmes. Taip pat Direktyvoje numatyta galimybė nukrypti nuo joje esančio reguliavimo ir nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kur bÅ«tų atsižvelgiama į tarnybinių komandiruočių laikÄ .

Tačiau Lietuvos Respublika, įgyvendindama DirektyvÄ , Å¡iomis galimybėmis nepasinaudojo ir Ä®statyme neįtvirtino iÅ¡imčių dėl 53 straipsnio 10 dalyje nurodyto laikotarpio. Todėl atsakovas mano, kad Å¡ioje Ä®statymo normoje esanti nuostata, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, nėra vien tik formalus reikalavimas, o yra bÅ«tinoji sÄ lyga, nustatant užsieniečio pragyvenimo Lietuvos Respublikoje trukmę – užsieniečiui neatitinkant Å¡io reikalavimo, atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi.

Dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo įpareigoti iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi paaiÅ¡kina, kad teismas negali pakeisti vieÅ¡ojo administravimo institucijos, kuriai pagal įstatymus pavesta spręsti dėl leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo. Ginčijamas sprendimas atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. PraÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Teisme atsakovo atstovė palaikė atsiliepimÄ , prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti.Skundas netenkinamas.PareiÅ¡kėjas, siekdamas, kad jam bÅ«tų iÅ¡duotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, skundžia Migracijos departamento 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. (15/5-7)-31U-24 (t.

I, b. l. 13–15).IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas 2014 m. liepos 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje (leidimas nuolat gyventi) Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindu. Be kitų bÅ«tinų dokumentų, pareiÅ¡kėjas pateikė leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje LT7342820, galiojantį iki 2015 m. balandžio 22 d., pažymėjimÄ apie iÅ¡laikytus valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus.Sprendime nurodomos faktinės aplinkybės: pareiÅ¡kėjas nuo 2009 m. balandžio 22 d. turėjo leidimus laikinai gyventi, gyvenamÄ jÄ vietÄ buvo deklaravęs nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2014 m. sausio 15 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. sausio 15 d.

– (duomenys neskelbtini). Sprendimas grindžiamas Civilinio kodekso 2.12 straipsniu ir daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neįkÅ«rė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje. Sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2007 m. sausio 18 d. dirba UAB „GLASSBEL BALTIC“.Sprendime įvertinami duomenys iÅ¡ VSAT informacinės sistemos, pateikti iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. datos. Pagal Å¡iuos duomenis, pareiÅ¡kėjas nuo 2009 m. liepos 17 d. iki 2014 m. liepos 17 d., t. y., per pastaruosius 5 metus iki praÅ¡ymo pateikimo, buvo iÅ¡vykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų, atėmus laikÄ , kai pareiÅ¡kėjas buvo komandiruotas į užsienio valstybes, daugiau kaip 700 dienų, t. y. daugiau kaip dvejus metus.

Sprendime daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam negu nurodyta Ä®statymo 53 straipsnio 10 dalyje. Pagal ApraÅ¡o 38.2 papunktį, užsieniečio pragyventas Lietuvos Respublikoje laikotarpis skaičiuojamas nuo paskutinio atvykimo į Lietuvos Respublikos teritorijÄ dienos. Daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas neatitinka Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo pagrindo, nes nepragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastarųjų 5 metų.

Todėl nusprendžiama neiÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos SÄ jungoje.IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas neginčija sprendime iÅ¡vardijamų faktinių aplinkybių, pats nurodo, kad per pastaruosius 5 metus buvo komandiruotas 287 dienas, taip pat nurodo, kad kita iÅ¡vykų dalis nebuvo įforminta kaip komandiruotės, taip pat ir pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykos į BaltarusijÄ . T. y. neneigia sprendime nurodytos iÅ¡vykimų trukmės – daugiau kaip 700 dienų.

Tačiau pareiÅ¡kėjas teigia, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama į visas kitas aplinkybes, kurios įrodo jo ryšį su Lietuvos Respublika, t. y. tai, kad jo asmeninių ir ekonominių interesų centras yra Lietuvos Respublikoje.Ä®statymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos SÄ jungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusÄ .Ä®statymo 53 straipsnyje nustatyti leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo ir keitimo pagrindai.

Å io straipsnio 1 dalies 8 punkte yra nustatyta, kad leidimas nuolat gyventi gali bÅ«ti iÅ¡duodamas užsieniečiui, jeigu jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimÄ laikinai gyventi. PareiÅ¡kėjas, 2014 m. liepos 17 d. paduodamas praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimÄ gyventi Europos SÄ jungoje (t. II, b. l. 20–23), iÅ¡ esmės atitiko vienÄ iÅ¡ minėtoje teisės normoje nurodytų sÄ lygų – jis turėjo leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nuo 2009 m. balandžio 22 d., leidimai buvo keičiami ir paduodamas praÅ¡ymÄ pareiÅ¡kėjas turėjo tokį leidimÄ , galiojantį iki 2015 m. balandžio 22 d.Tačiau antroji sÄ lyga, kad užsienietis turi 5 metus gyventi Lietuvos Respublikoje be pertraukos, yra vertinamojo pobÅ«džio.

Visų pirma, Ä®statymo 53 straipsnio 10 dalyje yra nustatyta, kad leidimÄ nuolat gyventi iÅ¡duodant užsieniečiui Å¡io straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos SÄ jungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iÅ¡ eilės ir iÅ¡ viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių (tai gali sudaryti apie 305 dienas).Vidaus reikalų ministro 2013 m. gegužės 23 d.

įsakymu Nr. 1V-456 patvirtintas Dokumentų Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimui gyventi Europos Bendrijoje gauti pateikimo ir Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimų gyventi Europos Bendrijoje užsieniečiams iÅ¡davimo, keitimo ir panaikinimo, pragyvento Lietuvos Respublikoje laikotarpio apskaičiavimo, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės bei fiktyvaus įvaikinimo įvertinimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – ApraÅ¡as). IÅ¡ esmės Å¡iame ApraÅ¡e nustatomos ne leidimų nuolat gyventi iÅ¡davimo ar neiÅ¡davimo sÄ lygos, o tik nustatoma, kokiais dokumentais remiantis gali bÅ«ti priimami atitinkami sprendimai, kurių priėmimÄ numato Ä®statymo nuostatos.ApraÅ¡o IV skyriuje reglamentuojama, kaip apskaičiuoti pragyventÄ Lietuvos Respublikoje laikotarpį, taip pat – kaip nagrinėti praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti leidimÄ nuolat gyventi.

ApraÅ¡o 37 punkte nurodyta, kad apskaičiuojant, ar užsienietis nebuvo iÅ¡vykęs už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikui, ilgesniam negu nurodyta Ä®statymo 53 straipsnio 10 dalyje, įvertinami duomenys apie užsienietį, kurie toliau vardijami 37 punkto papunkčiuose. Remiantis 37.10 papunkčio formuluote darytina iÅ¡vada, kad Å¡is sÄ raÅ¡as nėra iÅ¡samus ir baigtinis, nes gali bÅ«ti vertinama ir kita informacija. IÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio darytina iÅ¡vada, kad Migracijos departamentas vertino dalį ApraÅ¡e nurodytų aplinkybių, o bÅ«tent laikotarpį, kuriuo gyvenamoji vieta buvo deklaruota Lietuvos Respublikoje (37.1 punktas).

Nors sprendime pasakyta, kad pareiÅ¡kėjas neįkÅ«rė savo nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, tačiau Å¡is sprendimo teiginys iÅ¡ esmės neturi jokios įtakos sprendžiant, ar pareiÅ¡kėjui gali bÅ«ti iÅ¡duotas ilgalaikio gyventojo leidimas. Å is faktas sprendime nebuvo niekaip teisiÅ¡kai kvalifikuotas, tačiau jis paminėtas ir įrodo, kad pareiÅ¡kėjas 5-ius metus deklaravo savo gyvenamÄ jÄ vietÄ Lietuvos Respublikoje. Taip pat sprendime įvertintas pareiÅ¡kėjo dirbtas laikotarpis (37.2 punktas), nes apskaičiuojant nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpius, sprendime nurodytas laikotarpis atėmus komandiruotes, nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba nuo 2007 m. sausio 18 d.

Tuo pačiu, Migracijos departamentas pagal ApraÅ¡o nuostatas (37.6 punktas) įvertino vykimo per Lietuvos Respublikos valstybės sienÄ duomenis, užfiksuotus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacinėje sistemoje. Nors sprendime nenurodė, tačiau teismui pateikė ir pareiÅ¡kėjo kelionės dokumentuose esančias valstybių sienų kirtimo žymas, tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuos duomenis taip pat turėjo. Kiti ApraÅ¡o 37 punkto papunkčiuose nurodyti duomenys negalėjo bÅ«ti vertinami, nes pareiÅ¡kėjas neteikė duomenų apie nepilnamečių vaikų ugdymÄ ar mokymÄ si, o tas faktas, kad pareiÅ¡kėjo sutuoktinė taip pat turi leidimÄ laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nagrinėjamu atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas, kadangi pareiÅ¡kėjas ir toliau turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.

PareiÅ¡kėjas nenurodė, kad sutuoktinė turėtų leidimÄ nuolat gyventi ar bÅ«tų Lietuvos Respublikos pilietė, tokių duomenų pareiÅ¡kėjas neteikė ir Migracijos departamentui. Taigi Migracijos departamento pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiÅ¡kėjo iÅ¡vykimai už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų yra konstatuoti ApraÅ¡e nurodytų dokumentų pagrindu – pagal VSAT informacinės sistemos duomenis (t. II, b. l. 134–155). Be to, Migracijos departamentas įvertino ir pareiÅ¡kėjo buvimo komandiruotėse duomenis (t.

II, b. l. 66–128), nors pagal Ä®statymo 53 straipsnio 10 dalies nuostatas buvimas komandiruotėse negali bÅ«ti iÅ¡imtimi apskaičiuojant buvimo už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų laikÄ .Todėl daroma iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog Migracijos departamentas neteisingai taikė ApraÅ¡o nuostatas.PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis yra ilgalaikis Lietuvos Respublikos gyventojas remiantis 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva Nr. 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso.

Visų pirma, direktyvos valstybėse narėse nėra taikomos tiesiogiai, jeigu jų nuostatos yra perkeltos į valstybės narės teisę. Nagrinėjamu atveju Ä®statymo priede yra nurodyta, kad Å¡iuo įstatymu yra įgyvendinami Europos SÄ jungos teisės aktai, 12 dalyje nurodyta, kad Ä®statymu įgyvendinama 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (toliau – Direktyva).Direktyvos preambulėje pažymėta, kad pagrindinis kriterijus, kad bÅ«tų suteiktas ilgalaikio gyventojo statusas, turi bÅ«ti gyvenimo valstybės narės teritorijoje trukmė.

Gyvenama turi bÅ«ti teisėtai ir nuolat, kad bÅ«tų galima parodyti, jog žmogus įsitvirtino toje Å¡alyje. Reikėtų numatyti prielaidas tam tikram lankstumui, kas leistų atsižvelgti į tokias aplinkybes, dėl kurių asmeniui gali tekti laikinai iÅ¡vykti iÅ¡ tos teritorijos. Direktyvos 4 straipsnyje reguliuojami buvimo trukmės klausimai. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės suteikia ilgalaikio gyventojo statusÄ trečiųjų Å¡alių piliečiams, kurie prieÅ¡ pat paduodami atitinkamÄ pareiÅ¡kimÄ yra penkerius metus iÅ¡ eilės teisėtai ir nuolat gyvenę jos teritorijoje, o 3 dalyje nustatyta, kad buvimo už valstybės narės teritorijos laikas nepertraukia Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodyto laikotarpio ir įskaičiuojamas į jį, jei tokia iÅ¡vyka netrunka ilgiau nei Å¡eÅ¡is mėnesius iÅ¡ eilės ir iÅ¡ viso per straipsnio 1 dalyje nurodytÄ laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių.

Toliau 4 straipsnyje yra nuostatos, leidžiančios valstybės narėms nustatyti ilgesnį galimų iÅ¡vykų laikÄ , kuris nenutraukia 5 metų laikotarpio eigos, arba nustatyti, kad tarnybinės komandiruotės neįtraukiamos į iÅ¡vykų laikÄ (4 straipsnio 3 dalyje), tačiau Direktyvoje nurodyta, kad toks reguliavimas galimas tik ypatingais ar iÅ¡skirtiniais laikino pobÅ«džio atvejais. Ä®statymo 53 straipsnio nuostatos rodo, kad Lietuvos Respublika nepasinaudojo tokia teise.Taigi, Ä®statymo nuostatos, kurios buvo taikytos pareiÅ¡kėjui, atitinka nurodytus Direktyvos reikalavimus, todėl pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, kad pagal Direktyvos nuostatas jis turėtų bÅ«ti laikomas ilgalaikiu gyventoju.

Sprendžiant klausimÄ dėl leidimo nuolat gyventi iÅ¡davimo, vertinamos tik aplinkybės, kurios nurodytos Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalyje, t. y. vertinamos tik Å¡ioje normoje nurodytos faktinės aplinkybės, o nagrinėjamu atveju tik 8 punkte nurodytos aplinkybės, tačiau Ä®statymas nereikalauja vertinti, ar užsieniečio asmeninių ir ekonominių interesų centras yra toje valstybėje, Å¡iuo atveju Lietuvos Respublikoje. Ä®statymo 53 straipsnio nuostatos yra imperatyvios, jos neleidžia laisvai traktuoti gyvenimo be pertraukos trukmės, esant tam tikroms aplinkybėms, į jÄ neatsižvelgti.

PareiÅ¡kėjas nenurodo, kad kokiu nors kitu Ä®statymo 53 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu jis turi teisę gauti leidimÄ nuolat gyventi (pvz., kaip turintis teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip lietuvių kilmės asmuo, kaip Lietuvos Respublikos piliečio Å¡eimos narys, kaip asmuo netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės, bet gyvenantis Lietuvos Respublikoje, ar kt.). Skundžiamame sprendime pasakyta, kad atsakovas, įvertinęs turimus dokumentus, nerado kitų pagrindų iÅ¡duoti leidimÄ .Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad nėra pagrindo panaikinti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimÄ Nr. (15/5-7)31U-24, nes Å¡is sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Sprendime iÅ¡ esmės tinkamai nurodytos jo priėmimo pagrindu buvusios faktinės aplinkybės ir taikytos teisės aktų nuostatos. Kadangi leidimas nuolat gyventi neiÅ¡duotas tinkamai pritaikius Ä®statymo nuostatas, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ Ä¯pareigoti Migracijos departamentÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui leidimÄ nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,127 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a :PareiÅ¡kėjo D.

S. skundÄ atmesti.Sprendimas gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas Margarita Stambrauskaitė Halina Zaikauskaitė