dcd5405f-e105-43dc-97ae-61307d579107 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamoji byla Nr. e1-375-298/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18546-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.4.6.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4. VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 10 d. Vilnius Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų teisėjas Vaclavas KarÅ¡ulis, iÅ¡nagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus prokurorės Vaidos Matuzonienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-375-298/2020 ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje V.

K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, tautybė – lenkas, faktinė gyv. vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta – ten pat, šeimyninė padėtis - nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistumas išnykęs (1994-07-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 90 straipsnio 3 dalį nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius 47¹ straipsnį vykdymas atidėtas 2 metams), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje padarymu, n u s t a t ė :

V. K. 2019 m. gegužės 3 d. apie 22 val. prie įėjimo į butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia pastÅ«mė A. G., dėl ko nukentėjusysis neiÅ¡laikęs pusiausvyros nukrito nuo laiptų, po to, tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , nukentėjusiajam gulint ant žemės, tyčia ne mažiau kaip du kartus spyrė Å¡iam į nugaros sritį, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė A. G. muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡ugalvyje, poodines kraujosruvas nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmÄ , t.y. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Apklausiamas įtariamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ jam perskaitytas, iÅ¡verstas, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu yra įtariamas. 2019-05-03 apie 22 val. prie įėjimo į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., konflikto metu A. G. sugriebė jam už striukės, gindamasis nuo A. G. ir nusiimdamas savo striukę, jis nustÅ«mė nuo savęs A. G., kuris stovėjo Å¡onu į laiptus, deÅ¡ine ranka jis laikėsi už įėjimo durų rankenos, gavosi taip, kad A.

G. nukrito nuo laiptų, nors stovėjo Å¡alia durų; jis negali paaiÅ¡kinti, nematė, nes jam tuo metu ant galvos buvo jo striukė. Kai jis sutvarkė jÄ , A. G. jau gulėjo ant žemės. Priėjęs prie A. G., jis, kadangi buvo ant jo piktas, nes A. G. jį įžeidė, 2 kartus koja, neatsimena deÅ¡ine ar kaire, spyrė A. G., kur tiksliai pataikė nežino, nematė, nes buvo jau tamsu, gali bÅ«ti, kad pataikė į nugaros ir galvos sritį, gal į rankÄ . Tada jis išėjo, o A. G. liko gulėti.

Daugiau nieko pasakyti negali. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, nereikėjo jam taip daryti, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas bÅ«tų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, bÅ«tų paskirtas laisvės apribojimas (b. l. 136-137). Papildomai apklausiamas įtariamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad praneÅ¡imas apie įtarimÄ jam žodžiu iÅ¡verstas į rusų kalbÄ , jo esmę suprato, pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kurios padarymu yra įtariamas, gailisi. Lieka prie savo parodymų, duotų 2020-01-06 apklausos metu, nieko daugiau pasakyti negali (b. l. 142, 148-149).

Be visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, jo kaltė grindžiama Å¡iais duomenimis: 2019 m. gegužės 5 d. apklausto kaip liudytojo ir pripažinto nukentėjusiuoju A. G. parodymais, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Vienas iÅ¡ buto kambarių iÅ¡nuomotas baltarusiams G. ir A., kurių pavardžių nežino. Kambarį jiems nuomoja jo dukra J. G. (nurodytas telefono numeris). 2019-05-03 apie 22 val. į namus pas juos atėjo kartu su jais dirbantis jo buvusio svainio brolis V. K.. Jam apie 40 metų, Nemečinėje nuomojasi butÄ , kitų duomenų nežino.

Ä® namus jis užėjo nepasibeldęs ir nepranešęs, todėl supyko ir Å¡iam papriekaiÅ¡tavo. Buvo truputį iÅ¡gėręs, mano, V. taip pat. Pradėjo jį varyti iÅ¡ namų, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Paprašė jo iÅ¡eiti iÅ¡ jo namų. Stovint prie lauko durų, Å¡is pagriebė jį už marÅ¡kinėlių atlapų ir stipriai stumtelėjo į duris. NeiÅ¡laikė pusiausvyros, trenkėsi į duris, kurios nuo smÅ«gio iÅ¡Å¡oko iÅ¡ vyrių ir kartu su jomis iÅ¡lėkė į laukÄ ant laiptų.

Stipriai susitrenkė galvÄ ir nugarÄ , akimirkai prarado sÄ monę. Atsipeikėjęs pajuto, kad yra spardomas, pamatė, kad tai V. jį spardo į nugarÄ . Matė, kad V. nuėjo, tuomet priėjo G. ir padėjo jam atsikelti, įstatė duris. Jam buvo prakirsta galva, iÅ¡ žaizdos bėgo kraujas. KitÄ dienÄ pasijuto labai prastai, todėl dukra iÅ¡kvietė medikus. Buvo nuvežtas i RVUL, kur nustatytas kraujo iÅ¡siliejimas į smegenis, galvos kirstinė žaizda, nugaros ir stuburo sumuÅ¡imas. Dukra jam sakė, kad jai skambino Viktoras ir teigė, kad jis jam (V.) pagriebė už drabužių, o jis tik gynėsi.

Konflikto metu virtuvėje buvo G., prieÅ¡ V. atėjimÄ jie bendravo. Jo sukruvinti drabužiai likę namie. Ar Å¡iuo metu namuose yra kas nors, nežino. PraÅ¡o jį pripažinti nukentėjusiuoju dėl padarytos fizinės žalos. Ar reikÅ¡ civilinį ieÅ¡kinį, praneÅ¡ tyrimo eigoje (b. l. 21-23, 24). 2019 m. birželio 17 d. akistatos tarp nukentėjusiojo A. G. ir įtariamojo V. K. metu duomenimis, kur A. G. parodė, kad 2019-05-03 apie 22 val. V. K. numetė jį nuo 1 aukÅ¡to laiptų, esančių name, kur jis gyvena, jis trumpam prarado sÄ monę, kai atsipeikėjo, pamatė, kad V.

K. spardo kojomis jo nugarÄ , V. K. įspyrė jam ne mažiau kaip 2 kartus. V. K. parodė, kad su A. G. atsakymu nesutinka, nes jis nestÅ«mė A. G. nuo laiptų, jį pastÅ«mė nuo savęs, nes Å¡is griebė jam už kaklo. Ä® klausimÄ dėl ko tarp jų kilo konfliktas, A. G. atsakė, kad 2019-05-03 V. K. atėjo į butÄ , kur jis gyvena, pas gyvenusius taip pat tame bute baltarusius, nepasibeldęs. Jis pasakė V. K. pastabÄ , paprašė iÅ¡eiti, V. K. nuėjo link įėjimo durų, jis ėjo paskui jį uždaryti durų.

Durys buvo atidarytos, V. K. sugriebė jam už krÅ«tinės ir nustÅ«mė nuo laiptų. V. K. nurodė, kad su atsakymu nesutinka, nes nebuvo sugriebęs A. G. už krÅ«tinės. Jis užėjo į butÄ , kur gyvena A. G. pas savo pažįstamus baltarusius, kurie taip pat ten gyveno, A. G. stovėjo koridoriuje su degtinės buteliu rankoje, paskui A. G. nuėjo į virtuvę ir pradėjo moralizuoti, kad kai užeini į butÄ , reikia pasisveikinti. Jis pasakė, kad ne pas jį atėjo ir tuoj jau iÅ¡eina, apsisuko ir nuėjo link įėjimo durų, išėjo pro duris, A.

G. pradėjo kažkÄ jam sakyti – kÄ jis sakė, jau neatsimena, tuomet A. G. sugriebė jam už striukės ir prispaudė prie durų. Jis per galvÄ nusiėmė striukę, kad iÅ¡silaisvintų nuo jo – kai striukę nuėmė, A. G. jau gulėjo laiptinės apačioje. Striukė buvo likusi jo rankose. Jis apsirengė ir nuėjo į viršų pas savo dukterėčiÄ B. K., papasakojo, kas atsitiko. Jam ant kaklo buvo likusi kraujosruva nuo A. G. veiksmų, bet jis dėl to niekur nesikreipė. Ä® advokato S. G. klausimÄ ar konflikto metu jis buvo blaivus ar iÅ¡gėręs, A.

G. atsakė, kad jis buvo blaivus, iÅ¡gėrė po Å¡ito konflikto. Advokatui S. G. papraÅ¡ius paaiÅ¡kinti kaip jį numetė nuo laiptų, A. G. parodė, kad V. K. sugriebė jam už drabužių krÅ«tinės srityje ir pastÅ«mė, jis spėjo sugriebti už įėjimo durų rankenos ir nukrito kartu su durimis. Ä® advokato S. G. klausimÄ ar buvo sugriebęs V. K. už striukės ir už gerklės, A. G. atsakė, kad nebuvo sugriebęs (b. l. 122-124). 2019 m. gruodžio 30 d. parodymų patikrinimo vietoje duomenimis, kurių metu nukentėjusysis A.

G. patvirtino apklausos bei akistatos metu duotus parodymus; pridėtomis fotonuotraukomis (b.l. 26-31). 2020 m. sausio 8 d. papildomos apklausos metu nukentėjusiojo A. G. parodymais, kad jis lieka prie ankstesnių savo parodymų, bet nori papildomai paaiÅ¡kinti, kad jis apie 30 metų galvos traumų, kiek atsimena, neturėjo, niekas jo nemušė. Tyrėja jam perskaitė 2019-12-03 specialisto iÅ¡vadÄ , bet jis nežino, kaip gavosi taip, kad subdurinė hematoma virÅ¡ kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauÅ¡kaulio lūžis kairėje pusėje atsirado anksčiau, nei 2019-05-03.

Jis anksčiau užsiiminėjo boksu, ledo rituliu, dėl to tekdavo kartais patirti galvos traumas, turėjo smegenų sukrėtimus, taigi galėjo būti, kad jam buvo lūžusi kaukolė, tačiau tai nebuvo niekur užfiksuota. Kito paaiškinimo dėl minėtų traumų jis neturi. Daugiau nieko pasakyti negali. Jis sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Civilinio ieškinio V. K. jis nereikš (b. l. 33-34). 2019 m. gegužės 5 d. apklaustos kaip liudytojos J. G. parodymais, kad jai priklauso butai, esantys (duomenys neskelbtini) .

Butai yra sujungti. Bute gyvena jos tėvas A. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. Kadangi bute yra keli laisvi kambariai, pažįstamo, jos tetos vyro brolio, V. K. (nurodytas asmens kodas ir telefonas) paprašyta, viename iš kambarių leido pagyventi jo draugams ar pažįstamiems iš Baltarusijos. Jų vardai G. ir A., kitų duomenų nežino. 2019-05-03 apie 22.30 val. paskambino tėvas, bet supratęs, kad ji jau miega, nieko nepasakojo ir nutraukė ryšį. Iš balso buvo ramus, todėl jokių įtarimų nekilo. 2019-05-04 apie 8 val. paskambinęs tėvas paprašė atvažiuoti ir nuvežti jį į ligoninę.

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡vakarėse buvo atėjęs V. Dėl jo elgesio tėvas iÅ¡sakė pastabas, todėl kilo konfliktas, ir V. jį su durimis iÅ¡metė į laukÄ ant laiptų ir spardė kojomis. V. elgėsi labai nemandagiai, o į pastabas reagavo agresyviai ir pareiÅ¡kė, kad Å¡iame bute yra deklaruotas, todėl dabar bus Å¡eimininkas. IÅ¡ tikrųjų, 2019-04-07 V. deklaravo savo bute, nes jis prašė pagalbos, sakė, kad įmonės steigimui reikalinga deklaracija. Kadangi santykiai buvo geri, dažnai bendrauja, nusprendė padėti.

Taigi, pakalbėjusi su tėvu, iškvietė medikus, kurie jį pristatė į RVUL. Pati atvažiavusi į ligoninę pamatė, kad praskelta tėvo galva, sumušta nugara. Sužinojo, kad nustatytas kraujo išsiliejimas į smegenis, nugaros ir stuburo sumušimai. Būnant ligoninėje jai paskambino V., kuris išsigandusiu balsu, be jos raginimų, papasakojo, kad su jos tėvu buvo incidentas, kad jis jos tėvo nemušė ir jo nuo laiptų nenustūmė, kad tėvas pats jį tampė už drabužių ir pats nukrito.

Teigė, kad buvo nuėję pažiÅ«rėti, kaip jis jaučiasi, bet neva tėvui pradėjus rėkti, išėjo. Ji pareiÅ¡kė, kad dabar nieko aiÅ¡kintis nenori. Buvo supykusi ir paklausė kaip galima palikti žmogų su žaizda galvoje. Daugiau nebendravo. Atvažiavusi minėtu adresu, tėvo kambaryje pamatė iÅ¡kruvintÄ pagalvę, krauju iÅ¡teptÄ rankÅ¡luostį ir marÅ¡kinėlius. G. papasakojo, kad jis su tėvu sėdėjo virtuvėje, žiÅ«rėjo televizorių, kai atėjo V. ir tarp jo ir tėvo kilo konfliktas.

Pasak G. į konfliktÄ jis nesivėlė, tik po to, iÅ¡girdęs, kad kažkas krenta, išėjo į laukÄ ir pamatė, kad iÅ¡virtusios buto durys, Å¡alia jų su praskelta galva guli jos tėvas, o V. nebebuvo. A. tuo metu miegojo. Jos tėvas yra neįgalus, sunkiai valdo rankas, aukÅ¡tai negali jų pakelti, todėl ji yra įsitikinusi, kad jis V. nepuolė, be to jam tai nebÅ«dinga. V., kiek žino, iÅ¡gėręs bÅ«na agresyvus, Å«mus, linkęs smurtauti. V. gyvena Nemenčinėje, nuomojasi butÄ , bet adreso, o ir vizualiai buto nežino.

Tame pačiame name, (duomenys neskelbtini) , kurie taip pat sujungti, gyvena V. mama V. K.. Konflikto metu buvo nuo vyrių nukritusios durys, bet jos grÄ Å¾intos į vietÄ ir turtinė žala jai nepadaryta (b. l. 75-76). 2019 m. gegužės 5 d. apklausto kaip liudytojo H. Y. parodymais, kad su draugu A. N. iÅ¡ Baltarusijos, kurios piliečiai yra, atvažiavo pasisvečiuoti į LietuvÄ . Draugai supažindino su savo pažįstamu Lietuvoje, vardu V. Jis juos apgyvendino (duomenys neskelbtini) . Lietuvoje ieÅ¡ko darbo.

Minėtame bute gyvena kartu su Å¡eimininku A. 2019-05-03 apie 21-22 val. virtuvėje žiÅ«rėjo televizorių ir bendravo su A. A tuo metu išėjo miegoti. Po kelių minučių atėjo minėtas V. A. pasipiktino, kad V. atėjo kaip į savo namus, nesibeldęs. Tarp jų kilo barnis. Jie išėjo į koridorių, o jis liko virtuvėje žiÅ«rėti televizorių. Girdėjo, kad jie barėsi, bet apie kÄ kalbėjo, nesigilino. Po to iÅ¡girdo kažkokį bildesį, griuvimo garsÄ ir išėjo į koridorių.

Pamatė, kad nėra lauko durų – jos buvo nukritusios nuo vyrių ir gulėjo ant verandos grindų. A. pusiau gulėjo, pusiau sėdėjo prie laiptų ant žemės. V. nebebuvo. Paklausė, kas atsitiko. Jis atsakė, kad pats nesuprato, kas atsitiko. Jam iš galvos bėgo kraujas. Tuo metu jau buvo pakvietęs ir A. Jie A. davė rankšluostį, paklausė, gal iškviesti medikus, bet jis atsisakė. Po to padėjo jam nueiti į kambarį ir atsigulti. 2019-05-04 su A. išvažiavo iš pat ryto. Išvažiuojant buvo užėjęs pas A., jis skundėsi galvos skausmu, tuo metu telefonu kalbėjo su savo dukra ir pagalbos neprašė.

Grįžę A. nerado. Vėliau sužinojo, kad jis guli ligoninėje. Ar V. su A. mušėsi, nematė, A. jam neminėjo, kad V. jį mušė. A. įvykio metu buvo iÅ¡gėręs. Ar V. buvo iÅ¡gėręs, nežino. Daugiau paaiÅ¡kinti nieko negali (b. l. 80-82). 2019 m. gegužės 5 d. apklaustos kaip liudytojos B. K. parodymais, kad 2019-05-03 apie 21 val. po darbo atvažiavo pas jÄ Ä¯ svečius V. K., kuris yra jos tėvo brolis, taip pat V. K. buvo užėjęs pas savo motinÄ , jos močiutę – ji gyvena tame pačiame name kaip ir ji, tame pačiame aukÅ¡te (antrame).

V. K. taip pat buvo užėjęs į to pačio namo, kur gyvena ji, pirmamne aukÅ¡te esantį butÄ , kur gyvena kaimynas A. G., kurio buvusi sutuoktinė yra jos teta. PrieÅ¡ 2-3 savaites pas A. G. apsigyveno kažkokie 2 vyrai, tačiau ji jų nepažįsta, jų beveik ir nematė, jų vardų nežino. Gali pasakyti, kad minėti jai nepažįstami vyrai gyvena tyliai, netriukÅ¡mauja, nebuvo pastebėjusi, kad jie girtautų. V. K. po 22 val. nuėjo pas minėtus vyrus, jis su jais bendrauja, dėl ko bendrauja - nežino, kiek matė, V.

K. Å¡iems vyrams nunešė kažkokius statybinius įrankius. Kažkur po 10 min. ji iÅ¡girdo kažkokį trenkimÄ , panašų į trenkimÄ durimis – iÅ¡ karto V. K. įbėgo pas jÄ visas iÅ¡balęs, ant jo kaklo buvo raudona dėmė. V. K. pasakė, kad A. G. sugriebė jį už striukės ir prispaudė prie sienos pirmo aukÅ¡to terasoje, prie įėjimo durų, o V. K. jį nuo savęs nustÅ«mė – A. G., kadangi buvo girtas, neiÅ¡laikė pusiausvyros ir nukrito nuo laiptų. Tuomet ji kartu su V.

K. nuėjo į laukÄ pažiÅ«rėti ar A. G. ten guli, kas jam atsitiko, gal reikia iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Nusileidę į apačiÄ pamatė, kad A. G. lauke nėra, ant plytelių prie laiptų buvo 2 nedidelės kraujo dėmelės, pro pirmame aukÅ¡te esančios A. G. buto virtuvės langÄ pamatė, kad A. G. yra virtuvėje, sėdi už stalo, prie jo stovi pradėtas degtinės butelis, prie galvos laikė prispaustÄ rankÅ¡luostį. Taip jie kelis kartus buvo nuėję pažiÅ«rėti kÄ veikia A.

G., nes buvo neramu dėl jo sveikatos. Tačiau pas jį į butÄ užėję nebuvo, nes jis, kai girtas, bÅ«na agresyvus. Tuomet apie 1 val. nakties ji nuėjo miegoti. V. K. taip pat nuėjo miegoti į jos virtuvę. Ryte pamatė, kad pas A. G. atvažiavo greitoji medicinos pagalba, A. G. su jais iÅ¡važiavo. Daugiau ji Å¡io nematė (b. l. 84-86). 2019 m. gegužės 5 d. protokolu – pareiÅ¡kimu, kurio pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas A.

G. pageidaujantis pareikÅ¡ti apie įvykį parodė, kad 2019-05-03 apie 22 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) , Vilniaus r., konflikto metu pažįstamas V. K., apie 40 metų amžiaus, tyčia jį nustÅ«mė nuo laiptų – nukritęs trumpam prarado sÄ monę, o Å¡is tuo metu jį spardė kojomis. Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti galvos ir stuburo sužalojimai. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b. l. 1-4). 2019 m. gegužės 5 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriomis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra.

ApžiÅ«ros objektas – gyvenamojo namo aukščiau minėtu adresu kiemas ir butas. Nurodyta, kad namas yra dviejų aukÅ¡tų. ApžiÅ«rimas pirmame aukÅ¡te esantis iÅ¡ dviejų butų Nr. 2 ir 3 padarytas vienas butas. Namas aptvertas. Ä®važiavimas į vidinį kiemÄ atviras. IÅ¡ vidinio kiemo yra laiptai į pirmame aukÅ¡te esantį minėtÄ butÄ . Laiptai betoniniai, devynių pakopų. Laiptai uždengti dirbtinės žolės taku. Kairėje laiptų pusėje yra iÅ¡ akmenų padarytas atitvaras.

DeÅ¡inėje – metaliniai turėklai su grandine. Ant pirmo turėklo virÅ¡utinės dalies matoma raudonos spalvos dėmė. Pakilus laiptais yra veranda. Sienoje yra medinės viena vidine spyna rakinamos durys. Durys atsidaro į iÅ¡orę, į kairę pusę. Durys prie staktos pritvirtintos trimis užmaunamais vyriais. Už Å¡ių durų yra antros durys, atsidarančios į vidų. Patekus į butÄ , yra koridorius. Koridoriaus deÅ¡inėje, prie lauko durų yra įėjimas į virtuvę. Bute yra keturi kambariai.

Koridoriaus gale yra durys į kambarį Nr.

1. Jame kairėje nuo durų stovi lova, užklota patalyne. Ant lovos galvÅ«galio yra dvi pagalvės. Kairės pagalvės užvalkalas iÅ¡teptas rudos spalvos dėmėmis. Ant lovos guli dryžuoti marÅ¡kinėliai, kurių priekinė dalis krÅ«tinės srityje iÅ¡tepta rudos spalvos dėmėmis. Å alia guli rudos spalvos dėmėmis iÅ¡teptas rankÅ¡luostis. Bute bendra tvarka nepažeista, daugiau nusikaltimo pėdsakų ar pažeidimų nematyti. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu paimti ir į paketÄ Nr. 1 supakuoti dryžuoti marÅ¡kinėliai su dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ (b. l. 12-13). 2019 m. rugpjūčio 21 d. daiktų apžiÅ«ros protokolu ir fotonuotraukomis, kuriais užfiksuota dryžuotų marÅ¡kinėlių, paimtų 2019-05-05 įvykio vietos apžiÅ«ros metu apžiÅ«ra.

Protokole nurodyta, kad atidarius gelsvai rudos spalvos paketÄ Nr. 1, iÅ¡imamas baltos spalvos vokas be užrašų. Atidarius vokÄ matomi dryžuoti marÅ¡kinėliai (tamsiai mėlynos, melsvai žalsvos, Å¡viesiai žydros ir balkÅ¡vai kreminės spalvų dryžai). Priekinėje dalyje kairėje ir deÅ¡inėje pusėse yra iÅ¡siuvinėti ženkliukai ir užraÅ¡ai. Priekinės dalies kairėje pusėje prie iÅ¡kirptės ir per vidurį žemiau iÅ¡kirptės yra apie 20 įvairaus dydžio rudos spalvos dėmelių.

Nugarinės dalies deÅ¡inėje pusėje prie iÅ¡kirptės yra kelios įvairaus dydžio rudos spalvos dėmelės. Kitų ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingų pėdsakų nenustatyta. MarÅ¡kinėliai supakuoti į baltos spalvos vokÄ ir gelsvai rudos spalvos paketÄ Nr. 1 (b. l. 54-58). 2019 m. gegužės 10 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1510/2019 (01), kuria nurodyta:

1. A. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvyje, subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste.

2. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai nepasižymi požymiais, nurodančiais, kokiu konkrečiu daiktu ar būdu jie galėjo būti padaryti. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tiriamojo nurodytoms sužalojimų padarymo aplinkybėms.

3. MuÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje bei poodines kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste galėjo bÅ«ti padarytos nurodyto įvykio metu. Dėl subdurinės hematomos virÅ¡ kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauÅ¡kaulio lūžio padarymo laiko kilo abejonių, kadangi ligoninės radiologai nurodo, kad subdurinė hematoma yra poÅ«mė, o poÅ«mės hematomos radiologiniuose vaizduose matomos praėjus maždaug 1-2 savaitėms po kraujo iÅ¡siliejimo. Apie pakauÅ¡kaulio lūžio padarymo laikÄ ligoninės radiologai nieko nepasisako, todėl reikalinga VTMT radiologo konsultacija, kuri Å¡iuo metu negalima dėl radiologinės įrangos gedimo.

Taip pat reikalinga radiologo konsultacija dėl lūžio pradžios vietos patikslinimo, kadangi žaizda yra deÅ¡iniau nuo virÅ¡ugalvio vidurio linijos, o lūžis tęsiasi kairiÄ ja pakauÅ¡kaulio puse – reikalinga radiologiÅ¡kai sugretinti lūžio pradžios ir žaizdos taÅ¡kus, kad bÅ«tų galima patvirtinti, jog abu sužalojimai padaryti to paties trauminio poveikio metu. Taip pat bÅ«tų tikslinga iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar yra duomenų, kad A. G. gydėsi ar kreipėsi į sveikatos priežiÅ«ros įstaigas dėl galvos traumos, bent 1-3 savaičių laikotarpyje iki užduotyje nurodyto įvykio.

4. MuÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ . Subdurinė hematoma virÅ¡ kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauÅ¡kaulio lūžis kairėje pusėje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdyrno mastÄ .

5. Žaizdos sugyja odos randais. Kiti nustatyti kūno sužalojimai sugyja be matomų pasekmių. Sužalojimų pobūdis nenurodo, kokiu būtent būdu jie galėjo būti padaryti, t. y. ar pačiam krentant nuo laiptų, ar kitam asmeniui pastumiant nuo laiptų. Tokie sužalojimai galėjo atsirasti abiem atvejais (b. l. 42-43).? 2019 m. gruodžio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. pG 4315/2019 (01), kuria nurodyta, kad:

1. A. G. nustatyti šie sužalojimai: muštinė žaizda viršugalvyje, subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio, pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste. Muštinė žaizda viršugalvyje bei poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste galėjo būti padarytos nurodyto įvykio metu. Gydytojo radiologo išvados duomenimis, A. G. 2019-05-04 galvos KT tyrimo metu nustatyta subdurinė hematoma virš kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauškaulio lūžis kairėje pusėje yra poūmiai, t.y. pažengusio gijimo stadijoje esantys sužalojimai, kurie negalėjo būti padaryti nurodyto įvykio metu 2019-05-03, todėl su šiuo įvykiu nesiejami.

2. Sveikatos sutrikdymo mastas, nurodytas specialisto iÅ¡vadoje G 1510/2019 (01), nesikeičia, t.y. su nurodytu įvykiu siejami sužalojimai – muÅ¡tinė žaizda virÅ¡ugalvyje, poodinės kraujosruvos nugaros juosmeninėje dalyje ir kairiame žaste, tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastÄ , o su nurodytu įvykiu nesiejami sužalojimai – subdurinė hematoma virÅ¡ kairiojo galvos smegenų pusrutulio ir pakauÅ¡kaulio lūžis kairėje pusėje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ (b. l. 52).

Kita bylos medžiaga: BIRT ataskaitų žiÅ«rykle (b.l. 5); tarnybiniu praneÅ¡imu (b.l. 10); ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo (b.l. 66-68) ir ieÅ¡kinio atsisakymu (b.l. 73); asmens duomenimis (b.l. 60-61, 87-89, 94); Ä®tariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis (b.l. 91-93); administracinių nusižengimų registro iÅ¡raÅ¡u (b.l. 89-90) ir kt. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Aptariama nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kÅ«no neliečiamumÄ (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatÄ (nežymiai ar trumpam laikui jÄ sutrikdžius). Å i nusikalstama veika apima smurtavimÄ , tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmÄ , tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-162/2014). Å is nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veikÄ asmuo suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Vertinant iÅ¡dėstytų įrodymų visumÄ , kaltinamojo V. K. kaltė padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , praeityje yra teistas (teistumas iÅ¡nykęs) ir baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs, dirbantis, duomenų apie jo psichiatrinį gydymÄ , įskaitÄ , priklausomybės ligų gydymÄ nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visas Å¡ias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis neprieÅ¡tarauja, jog procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl jam skirtina prokurorės pareiÅ¡kime siÅ«lomos rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė bei suderinti draudimai ir įpareigojimai.

BaudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis). Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti - paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina. Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dryžuoti marÅ¡kinėliai su raudonos spalvos dėmėmis, paimti įvykio vietos apžiÅ«ros metu, supakuoti į paketÄ Nr. 1 (2019-08-27 nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerÄ ) - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalimi, 421 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimÄ 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį:

1) tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visÄ laisvės apribojimo laikotarpį;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant per šį laikotarpį naudoti, įgyti, saugoti pačiam alkoholinius gėrimus bei juos vartoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, skirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės apribojimÄ , įpareigojant per šį laikotarpį:

1) tęsti darbÄ arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos visÄ laisvės apribojimo laikotarpį;

2) dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei uždraudžiant per šį laikotarpį naudoti, įgyti, saugoti pačiam alkoholinius gėrimus bei juos vartoti. Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. V. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki Å¡io teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dryžuotus marÅ¡kinėlius su raudonos spalvos dėmėmis, paimtus įvykio vietos apžiÅ«ros metu, supakuotus į paketÄ Nr. 1 (2019-08-27 nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kamerÄ ) - baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam V. K. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam gali bÅ«ti pakeista areÅ¡tu. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo Å¡io dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 4 dalį teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies ar dydžio bausmę (Å¡velnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėjas Vaclavas Karšulis