dcd37846-dfb1-4a5a-b8a1-9353c7f6efb4 · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-580-609/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00040-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 4.4.; 74.(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), AuÅ¡relės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai Irenai K., pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei Redai Siautilei, trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovei Redvitai Četkauskienei vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

K. skundÄ atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui akcinei bendrovei LITGRID dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2013-12-06 įsakymo Nr. 12VÄ®-(14.12.2.)-1622 panaikinimo. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja I. K. praÅ¡o panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – NŽT Klaipėdos rajono skyrius) 2013-12-06 įsakymÄ Nr. 12VÄ®-(14.12.2.)-1622 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I.

K.s žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ pakeitimo“, kuriuo buvo pakeistas NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d. įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I. K.s žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ 2.2 punktas, kuris iÅ¡dėstytas taip, kad žemės savininkui atlyginami nuostoliai dėl servituto, iÅ¡mokant vienkartinę kompensacijÄ â€“ 4152,34 Lt per trisdeÅ¡imt dienų nuo servitutų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.Skunde (b.l. 4-8) nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimu buvo panaikintas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I.

K. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ 2.2 punktas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos įpareigota iÅ¡ naujo nustatyti žemės sklypo savininkei vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį. Nepaisant to, kad minėtas įsakymas buvo panaikintas, 2013-12-06 įsakymu Nr. 12VÄ®-(14.12.2.)-1622 NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d.

įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I. K. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ 2.2. punktas buvo pakeistas. Teigia, kad neįmanoma pakeisti to, kas teismo sprendimu yra panaikinta ir mano, kad vykdant teismo sprendimÄ , turėjo bÅ«ti priimtas naujas individualus administracinis aktas. PareiÅ¡kėja taip pat nesutinka su paskaičiuotos kompensacijos dydžiu, nes ji paskaičiuota pagal 2010 metų kainas.

Teigiama, jog kompensacijos dydis turi bÅ«ti paskaičiuotas pagal 2013 metų kainas, nes situacija iÅ¡ esmės yra pasikeitusi ir nebeatitinka 2010 metų bÅ«klės. Nurodoma, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalimi, turi bÅ«ti atlyginama iÅ¡kertamos medienos rinkos vertė, kuriÄ gali nustatyti tik kvalifikuoti specialistai – turto vertintojai, turintys atitinkamÄ kompetencijÄ , tačiau pagal metodikos, kuria buvo vadovautasi, 8 punktÄ iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė prilyginama miÅ¡ko medelynų, patenkančių į teritorijÄ , kuriai projektuojamas servitutas, vertei, kuri teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu apskaičiuojama Lietuvos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos.

Mano, kad metodika, pagal kuriÄ buvo paskaičiuoti nuostoliai, prieÅ¡tarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai, nes nėra pateikiama iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė, o paskaičiavimus atliko ne kompetentingas turto vertintojas. Nurodo, kad turėjo bÅ«ti pasitelkti nepriklausomi turto vertintojai ir specialiųjų žinių pagalba pateiktas tinkamas metodikoje nurodytas kapitalizacijos rodiklio paskaičiavimas, kadangi turėjo bÅ«ti atlikti vietovės, kurioje yra pareiÅ¡kėjos žemės sklypas, žemės rinkos tyrimai, kuriuos atlikti gali tik nepriklausomas turto vertintojas.

Akcentuoja, kad žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, ji naudotis nebegalės, nes ja naudosis tik vieÅ¡pataujančiojo daikto savininkas, todėl formulėje dydis Kn turėjo bÅ«ti ne „0,5“, bet „1“. Teigia, kad kompensacija paskaičiuota tik už vienerius metus, tačiau servitutas yra neterminuotas, bet ne ilgesnis nei 99 metams, todėl nuostolių suma turėjo bÅ«ti dauginama iÅ¡ 99. Nurodo, kad 2013-05-03 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-91 buvo pakeistas pareiÅ¡kėjai priklausančio žemės sklypo dalies naudojimo pobÅ«dis ir vietoje žemės Å«kio paskirties žemės, ji tapo kitos paskirties, tai yra pareiÅ¡kėja prarado galimybę naudotis jai priklausančia žemės Å«kio paskirties žemės sklypo dalimi.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėja ir jos atstovas skundo reikalavimÄ palaiko ir praÅ¡o jį patenkinti visiÅ¡kai teismo posėdžio metu ir skunde iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu.Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime į skundÄ (b.l. 31-34) nurodyta, kad atsakovė su skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti.

Pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas priimtas, vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimÄ , kuriuo buvo pakeistas NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo I.K. žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ pakeitimo“, 2.2 punktas. Teigiama, kad Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punkte numatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimÄ nustatyti žemės servitutÄ per 20 darbo dienų nuo žemės sklypo plano, kuriame įbraižomas žemės servitutas, parengimo.

Sprendime nurodomos nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygos (minėtų taisyklių 16.6. punktas). Akcentuojama, jog toks reikalavimas yra imperatyvus, todėl skunde nurodytas ginčijamo įsakymo panaikinimo pagrindas nepagrįstas. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimu NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2010-09-29 įsakymu Nr. Ž12-611 nustatytas servitutas paliktas galioti, todėl manoma, kad kompensacijos dydis turėjo bÅ«ti skaičiuojamas, vadovaujantis įsakymo priėmimo dienÄ galiojusiais teisės aktais.

Akcentuoja, kad vienkartinės kompensacijos dydis perskaičiuotas, vadovaujantis Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodika ir yra pagrįstas.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė praÅ¡o skundo netenkinti.Tretysis suinteresuotas asmuo LITGRID AB atsiliepime į skundÄ (b.l. 42-45) nurodė, kad su skundu nesutinka ir praÅ¡o jo netenkinti. Argumentuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimu buvo panaikinta dalis NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-611.

Minėtu įsakymu LITGRID AB buvo suteikta teisė tiesti ir aptarnauti 330 kV elektros perdavimo oro linijÄ Klaipėdos-TelÅ¡iai pareiÅ¡kėjai priklausančiame žemės sklype, todėl mano, kad kompensacijos klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas tuo pačiu administraciniu aktu, kaip tai numato Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktas. Teigiama, kad kompensacijos dydis turi bÅ«ti skaičiuojamas pagal 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-611 priėmimo dienÄ galiojusias kainas. Pažymi, kad Žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytų servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ , kuria atsakovas vadovavosi, apskaičiuojant iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertę.

Teigiama, jog teisės aktai nenumato pareigos pasitelkti nepriklausomus turto vertintojus bet kokių duomenų nustatymui, o Žemės ūkio ministerija negali būti laikoma netinkamu subjektu, nes ji yra valstybės valdymo institucija, kuriai pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba ir jos rekomendacijos ir išaiškinimai atsakovei yra privalomi. Metodikos 9.1 punkte numatyta, kad nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų apskaičiuojami pagal formulę, kurioje nėra paaiškinama skaičiaus 15 reikšmė, tačiau preziumuota, kad šis skaičius reiškia metus, todėl nuostoliai paskaičiuoti 15 metų laikotarpiui.

Pažymi, kad pareiškėjai nėra apribota galimybė laisvai disponuoti žemės sklypu, todėl nėra garantijų, kad ateinančius 99 metus ji liks ginčo žemės sklypo savininke. Nurodo, kad vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, pareiškėjai priklausantis žemės sklypas yra miško ūkio paskirties ir jame jokia žemės ūkio veikla negalima.Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens LITGRID AB atstovė prašo skundo netenkinti.Konstatuojama.Nagrinėjamu atveju ginčijamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymas Nr. 12VĮ-(14.12.2.)-1622 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d.

įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl Servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ pakeitimo“, kuriuo nustatytas kompensacijos, mokėtinos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydis, teisėtumas ir pagrįstumas.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iÅ¡ naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Nustatyta, jog skundu ginčijamas įsakymas priimtas, vykdant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-32-243/2013, kuriuo buvo panaikintas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010-09-29 įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ 2.2. punktas ir atsakovė įpareigota iÅ¡ naujo nustatyti žemės savininkei I.

K. vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokėtinos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, dydį. Vykdydama aukščiau nurodytÄ teismo sprendimÄ , atsakovė priėmė skundu ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , kuriuo buvo nustatytas vienkartinės kompensacijos dydis – 4152,34 Lt už nuostolius, patirtus dėl servituto nustatymo. Servitutų nustatymo administraciniu aktu tvarka ir atvejai reglamentuoti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 8 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai servitutas nustatomas administraciniu aktu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui atlyginama sunaikintų sodinių, pasėlių, iÅ¡kirsto miÅ¡ko rinkos vertė bei nuostoliai, atsiradę dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ praradimo.

Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu servitutu, tarnaujančio daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikÄ tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. TokiÄ Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimo tvarkÄ Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 „Dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimÄ si administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos (toliau – Metodika) patvirtinimo“.Skundu ginčijamas įsakymas priimtas, vadovaujantis Metodikos redakcija, galiojusia 2010-10-08, t.y. administracinio akto, kuriuo pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo nustatyti servitutai, priėmimo dienÄ .

Nepagrįstu laikytinas argumentas, kad atsakovė turėjo priimti naujÄ administracinį aktÄ , o ne pakeisti teismo sprendimu panaikinto administracinio akto dalį. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013-03-28 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-32-243/2013 buvo panaikintas ne visas administracinis aktas, o tik jo dalis - 2.2. punktas, todėl darytina iÅ¡vada, kad vykdant teismo įpareigojimÄ , atsakovė pagrįstai neteisėta pripažintÄ administracinio akto dalį iÅ¡dėstė nauja redakcija.

Tokia iÅ¡vada darytina, įvertinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-14 nutarimu Nr. 1289 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 16 punktÄ , kuris kaip sprendimo, kuriuo Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas nustato žemės servitutÄ , sudėtinę dalį įvardija nuostolių dėl servituto atlyginimo sÄ lygas (vienkartinės ar periodinės kompensacijos dydį ir mokėjimo terminus) (16.6 punktas). Kadangi tiek pats servitutas, tiek kompensacija turi bÅ«ti nustatomi tuo pačiu sprendimu, pareiÅ¡kėjos argumentas dėl bÅ«tinybės priimti naujÄ administracinį aktÄ laikytinas nepagrįstu.Ginčijamu įsakymu nustatytÄ kompensacijos dydį – 4152,34 Lt, atsakovė grindžia 2013-12-10 raÅ¡tu Nr. 12SD-(14.12.104)-3688, kuriame nurodyta, jog pareiÅ¡kėjai priklausančiam žemės sklypui (kadastro (duomenys neskelbtini)) yra nustatytas 1.4516 ha ploto servitutas, kuris patenka į miÅ¡ko naudmenas.

Metodikos 8 punktas numato, kad iÅ¡kertamo miÅ¡ko rinkos vertė lygi miÅ¡ko medynų, patenkančių į teritorijÄ , kuriai projektuojamas servitutas, vertei (neįskaitant miÅ¡ko žemės vertės), kuriÄ teritorijų planavimo dokumento rengėjo praÅ¡ymu pagal Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro duomenis apskaičiuoja Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaiga, vadovaudamasi Žemės įvertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205, nustatyta medynų tÅ«rio verte.Analizuojant 2013-12-10 raÅ¡to Nr. 12SD-(14.12.104)-3688 turinį matyti, jog nuostolių miÅ¡ko naudmenose dydis buvo apskaičiuotas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos miÅ¡kų valstybės kadastro tvarkymo įstaigos - Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2013-07-25 raÅ¡te Nr. R2-2123 „Dėl duomenų pateikimo“ nurodytomis žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) miÅ¡ko žemės ir medynų tÅ«rio kainomis, kaip to reikalauja aukščiau minėtas Metodikos 8 punktas.

PareiÅ¡kėja teigia, kad apskaičiuojant nuostolius dėl galimybės naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį praradimo, gauta suma turėjo bÅ«ti dauginama iÅ¡ 99, kadangi bÅ«tent tokiam maksimaliam terminui nustatytas servitutas. IÅ¡ Metodikos 9.1. punkte ir 9.2. punkte pateiktų minėtų nuostolių apskaičiavimo formulių (Nžūn = 15 x S x Kp ir Nk = 15 x Sk x Vk x Kr x Kn) matyti, jog abiem atvejais gautos sumos dauginamos iÅ¡ 15, t.y. didinamos 15 kartų, todėl teigti, kad Å¡ie nuostoliai apskaičiuojami tik už vienerius metus, pagrindo nėra.

IÅ¡ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (administracinė byla Nr. I-32-243/2013, t.I, b.l.116) matyti, jog pareiÅ¡kėjai nuosavybės teise priklausančio 3.2500 ha žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis- miÅ¡kų Å«kio. Apskrities virÅ¡ininko 2009 03 12 įsakymu Nr. 4-1618-(1.3) žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sÄ lygos- miÅ¡ko naudojimo apribojimai.Esant nurodytai aplinkybei vertintina, jog galimybė naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį visame žemės sklype buvo apribota dar iki servituto nustatymo, todėl nepagrįstu laikytinas skundo argumentas, kad pareiÅ¡kėjai užkertama galimybė naudotis žemės sklypo dalimi, kuriai nustatytas servitutas, nes yra pakeista žemės paskirtis, žemės dalis užstatyta aukÅ¡tos įtampos elektros energijos perdavimo stulpais, po kuriais jokia veikla negalima. Atkreiptinas dėmesys, jog įgyvendindamos joms suteiktas teises, valdžios institucijos turi griežtai veikti pagal kompetencines teisės normas, jų nevirÅ¡ydamos, iÅ¡imtinai tarnaudamos žmogui (Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis).

To reikalauja Konstitucinis įstatymo virÅ¡enybės principas, draudžiantis vieÅ¡ojo administravimo subjektams virÅ¡yti savo įgaliojimus, t. y. veikti ultra vires, o kiekvienÄ administracinį sprendimÄ Ä¯pareigoja priimti laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos. Darytina iÅ¡vada, jog apskaičiuodamas pareiÅ¡kėjos patirtus nuostolius, NŽT Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrius negalėjo veikti kitaip, nei numatyta Metodikoje ir patirtus nuostolius skaičiuoti pagal pareiÅ¡kėjų vertinimu teisingus kriterijus, o ne pagal formules, kurios nurodytos teisės akte.

Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013-05-03 įsakymu Nr. 1-91 „Dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis 330 kv elektros perdavimo oro linijai Klaipėda-Telšiai tiesti“ buvo nuspręsta Klaipėdos rajono savivaldybėje esantį 62,24 ha miško žemės paversti kitomis naudmenomis, tačiau priešingai, nei teigia pareiškėja, šiuo aktu nebuvo pakeista žemės naudojimo paskirtis. Pabrėžtina, jog pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarka reglamentuota Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnyje.

Vertindamas ginčijamu aktu nustatytos kompensacijos dydį, teismas tikrina, ar nuostoliai apskaičiuoti nepažeidžiant jų apskaičiavimo tvarkÄ reglamentuojančio teisės akto (Metodikos). Metodikos 2 punkte pateiktas baigtinis sÄ raÅ¡as atlygintinų nuostolių - už sunaikinamus pasėlius ir sodinius; už iÅ¡kertamÄ miÅ¡kÄ ; už prarastÄ galimybę naudoti žemės sklypÄ ar jo dalį pagal pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ ir (ar) pobÅ«dį. Formuodamas teismų praktikÄ dėl nuostolių atlyginimo, kai yra nustatomas servitutas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog CK 4.129 str. nustatyta servituto atlygintinumo prezumpcija aiÅ¡kinama kaip dvi savarankiÅ¡kos tarnaujančiojo daikto savininko teisės reikalauti atlyginti dėl servituto patirtus netekimus.

Viena, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti vienkartinės ar periodinės kompensacijos kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymÄ . Kita, kad tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių, įrodęs jų dydį ir priežastinį ryšį su servitutu, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ŽŪB ,,N. B.“, Ž.

K. ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009, ). Vienkartinės ar periodinės kompensacijos nurodomos servituto turinyje, nustatant atlygintinÄ servitutÄ , o servitute nenusprendus dėl jo atlygintinumo (neatlygintinumo), nuostolių atlyginimas gali bÅ«ti nustatytas teismo pagal tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ . KonkretÅ«s nuostoliai, patirti dėl servituto, priteisiami pagal atskirÄ tarnaujančiojo daikto savininko reikalavimÄ .

Pagrindai atlyginti nuostolius, patirtus dėl servituto, yra nuostolių faktas ir jų ryÅ¡ys su servitutu. Tokie nuostoliai – tarnaujančiojo daikto bÅ«klės pablogėjimas dėl servituto; iÅ¡laidos, susijusios su tarnaujančiojo daikto tinkamos bÅ«klės iÅ¡laikymu; iÅ¡laidos dėl bÅ«klės atkÅ«rimo, valstybės nustatyti mokesčiai; rinkliavos už tarnaujantįjį daiktÄ ir pan. Å ių nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimo ypatybė yra tai, kad jie, padaromi nors ir teisėtais servituto turėtojo veiksmais, tačiau tarnaujančiojo daikto savininkui turi bÅ«ti atlyginti (CK 6.246 str. 3 d., 4.129 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

P. v. UAB „Girga“, bylos Nr. 3K-3-420/2009, 2012 m. liepos 13 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-367/2012). Patirtų nuostolių dydį kiekvienu atveju privalo įrodyti juos reikalaujantis priteisti asmuo (CPK 178 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu bei suformuota teismine praktika, yra iÅ¡saugoma asmens teisė kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl Metodikoje nenumatytų nuostolių atlyginimo.Nepagrįstu laikytinas argumentas, kad kompensacija turėjo bÅ«ti apskaičiuota, iÅ¡kirsto miÅ¡ko rinkos vertę įvertinus nepriklausomiems ekspertams.

Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnyje numatyti trys turto arba verslo vertinimo atvejai:

1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais (privalomas turto arba verslo vertinimas);

2) vidaus reikmėms;

3) kitais atvejais, kai to pageidauja užsakovas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 dalis nenumato, kad kompensacijos apskaičiuojamos vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, prieÅ¡ingai – nukreipia į MetodikÄ , kurios 3 punkte nurodyta, jog nuostolius dėl administraciniu aktu nustatyto žemės servituto, vadovaudamasis Å¡ia Metodika, apskaičiuoja teritorijų planavimo dokumento, kuriame projektuojamas žemės servitutas, rengėjas. Pagal tai, kas aukščiau nurodyta, vertintina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesdamas parengti MetodikÄ , įstatymų leidėjas pasirinko bÅ«tent tokį patirtų nuostolių rinkos vertės nustatymo bÅ«dÄ , kai ji apskaičiuojama remiantis formulėmis, atsižvelgiant į ploto, derlingumo, normatyvinės kainos, metinės pajamų normos ir kitus parametrus.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, praÅ¡ymas kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Metodikos 8, 9 punktai neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 8 daliai bei Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 1, 5, 6 straipsniams laikytinas nepagrįstu, todėl netenkintinas. Esant nustatytai aplinkybei, jog kompensacijos dydis apskaičiuotas griežtai laikantis Metodikos, pagrindo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2013-12-06 įsakymÄ Nr. 12VÄ®-(14.12.2.)-1622 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus 2010 m. rugsėjo 29 d.

įsakymo Nr. Ž12-611 „Dėl Servitutų nustatymo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Klaipėdos rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) kaime“ pakeitimo“ pripažinti neteisėtu nėra. IÅ¡dėstytų aplinkybių pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-89 straipsniais teisėjų kolegijan u s p r e n d ž i a: skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai                                                                 Eglė Kiaurakytė             Aušrelė Mažrimienė Vida Stonkuvienė