dcd2d43f-b86c-4577-a20a-b10bb29116bf · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismoAdministracinė byla Nr. N444-926/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-01689-2009-9             Procesinio sprendimo kategorija 45.5 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 27 d. Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties I. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                                                 I. SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ 2009 m. gruodžio 16 d. I. A. pripažinta kalta padariusi pažeidimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 142 straipsnio 4 dalyje ir jai skirta 80 litų bauda.

Nuobauda skirta už tai, kad ji 2009 m. gruodžio 16 d., apie 16.31 val. važiavo autobusu Nr. 719, marÅ¡rutu Nr. 74, ir tarp Å audyklos ir Rudens stotelių kontrolės metu kontrolei nepateikė jokio bilieto, tuo pažeidė Važiavimo marÅ¡rutiniais autobusais ir troleibusais taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-967, 33.1 punktÄ . I. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Institucijos nutarimÄ .

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundo netenkino. Apeliaciniu skundu I. A. praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylÄ nutraukti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. gruodžio 16 d. Lelijų stotelėje įlipo į 74 marÅ¡ruto autobusÄ , vykstantį iÅ¡ Naujosios Vilnios, ir iÅ¡ karto priėjo prie vairuotojo nusipirkti bilieto ir jam pateikė 10 Lt banknotÄ .

Minėtoje autobusų stotelėje spaudos kiosko nebuvo, todėl neturėjo galimybės iÅ¡ anksto įsigyti bilieto. Vairuotojas atkreipė dėmesį į pareiÅ¡kėjÄ tik pradėjęs važiuoti. Jis jai pasakė, kad negali parduoti bilieto, nes neturi grÄ Å¾os. Vairuotojas nesustojo ir neiÅ¡leido I. A. iÅ¡ autobuso. Kitoje, Rudens, stotelėje ji buvo sulaikyta SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierių. Nurodo, jog prieÅ¡ pirmosios instancijos teismo posėdį liudytojai aptarinėjo bylos aplinkybes, o vėliau davė melagingus parodymus.

Be to, teismas nevertino vairuotojo parodymų pagrįstumo. Nurodo, jog keleiviai bilietÄ iÅ¡ vairuotojo perka itin retai, kadangi autobuse bilietas kainuoja brangiausiai. Todėl jos versija, kad vairuotojas neturėjo grÄ Å¾os, nepaneigta. Taip pat atkreipia dėmesį, kad kontrolieriai padarė daug procesinių pažeidimų. Mano, kad jos veikoje nėra kaltės. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:                                                                   II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. ATPK 142 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog keleivių važiavimas be bilieto keleivinėmis kelių transporto priemonėmis arba važiavimas įsigijus važiavimo bilietÄ su nuolaida, neturint teisės į transporto lengvatas, užtraukia baudÄ nuo 60 iki 100 litų. Ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau apeliantė neigia savo kaltę, motyvuodama tuo, jog ji neturėjo galimybės įsigyti bilieto, kadangi stotelėje, iÅ¡ kurios įlipo, nebuvo kiosko, kuriame galėtų įsigyti bilietÄ , o autobuse vairuotojas neturėjo grÄ Å¾os iÅ¡ 10 litų.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylÄ nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sÄ mone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Ä®vertinusi byloje esančiÄ medžiagÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos įvertino tinkamai. Byloje nustatyta, jog 2009 m. gruodžio 16 d. I. A. važiavo autobusu be bilieto. Nors apeliantė nurodo, jog ji įlipusi į autobusÄ , neturėjo galimybės įsigyti bilieto, tačiau Å¡ias jos nurodytas aplinkybes paneigė pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti bilietus tikrinę SÄ® „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai K.

V. (K. V.), L. A. P. ir autobuso vairuotojas V. M.. Teismo posėdžio metu kontrolieriai paaiÅ¡kino, kad patikrinimo metu I. A. neturėjo bilieto. Jai paaiÅ¡kinus, kad vairuotojas neturėjo grÄ Å¾os iÅ¡ 10 litų, kontrolieriai paklausė apie tai vairuotojo, tačiau Å¡is nurodė, jog prie jo niekas priėjęs nebuvo, o iÅ¡ 10 litų grÄ Å¾os jis turėjo (b. l. 26-27). Autobuso vairuotojas taip pat paaiÅ¡kino, jog protokole nurodomu metu jis važiavo jau 3 reisÄ ir tokiu metu grÄ Å¾os iÅ¡ 10 litų visada turi (b. l. 27).

Å ie vairuotojo paaiÅ¡kinimai sutampa su kontrolierių parodymais ir juos papildo. Netikėti kontrolierių ir vairuotojo parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡ių asmenų suinteresuotumÄ nepagrįstai apkaltinti apeliantę. I. A. teiginiai dėl liudytojų tarimosi prieÅ¡ posėdį nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Jos pateiktÄ Ä¯vykio versijÄ teisėjų kolegija vertina kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Apeliantės argumentai dėl vairuotojo teiginių tikrumo atmestini kaip nepagrįsti, be to, jie laikytini prielaidomis.

Apeliacinio skundo motyvai dėl kontrolierių padarytų procesinių pažeidimų taip pat atmestini – tokio pobūdžio procesiniai pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti Institucijos nutarimo, kadangi pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir tokie galimai padaryti procesiniai pažeidimai buvo ištaisyti. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl paminėtų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: I. A. apeliacinio skundo netenkinti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį I. A. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistÄ . Nutartis neskundžiama. Teisėjai                                                                                           Antanas Ablingis                                                                                                         Ričardas Piličiauskas                                                                                                         Virgilijus Valančius