dcd265d1-6015-492d-8ec5-e8f273911bc3 · Prienų rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2YT-86-962/2017Teisminio proceso Nr. 2-34-3-01514-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1; 3.2.4.1; 3.2.4.9.2; 3.2.4.11; 3.4.5.2; 3.1.7.4(S) PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m.kovo 24 d.Prienai Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant G. J.,dalyvaujant pareiÅ¡kėjos A. R. atstovei advokatei R. M.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos A. R. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims R.

B., D. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VÄ® Turto bankas dėl palikimo priėmimo tikslu juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja A. R. paveldėjimo tikslu praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po motinos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti (b.l. 3-4).

PareiÅ¡kime nurodė, kad jos motina O. B. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko motinai priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. VÄ® Registrų centras minėtas nekilnojamasis turtas O. B. vardu neįregistruotas, tačiau namų Å«kio knygoje turtas registruotas motinos O. B. vardu. Motina testamento nepaliko, po jos mirties į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau tuoj po motinos O. B. mirties priėmė jos palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai jį valdyti.

Nurodo, kad iki pat motinos mirties kartu gyveno motinai priklausančiame name, Å¡iuose namuose gyvena iki Å¡iol, namuose liko daug motinos asmeninių daiktų, indų, buities apyvokos reikmenų, baldų, kurie po motinos mirties atiteko jai. Ji visÄ laikÄ ir iki Å¡iol prižiÅ«ri namÄ , rÅ«pinasi namo apÅ¡ildymu. Kitų asmenų, priėmusių motinos O. B. palikimÄ , nėra.Suinteresuotas asmuo R. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta teismo Å¡aukimu (b.l. 89), praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta.

Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodo, kad sutinka su pareiÅ¡kėjos A. R. pareiÅ¡kimu (b.l. 50). Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui R. B. nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ , datÄ ir laikÄ jam praneÅ¡ta specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (b.l. 86), praÅ¡ymų atidėti bylos nagrinėjimÄ negauta. Suinteresuotas asmuo atsiliepimo dėl A. R. pareiÅ¡kimo nepateikė. Byla nagrinėtina suinteresuotam asmeniui D.

B. nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. gruodžio 21 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad asmuo grindžiantis savo reikalavimÄ palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo neprieÅ¡taraus tuomet, jeigu pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai patvirtins ir įrodys aplinkybes, kuriomis grindžia pareiÅ¡kimÄ .

Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 23-24). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2016 m. gruodžio 21 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad duomenų apie tai, kad mirusiosios O. B. vardu Nekilnojamojo turto registre yra registruota žemės sklypų, byloje nėra, todėl Nacionalinė žemės tarnyba neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Nurodo, kad A. R. pareiÅ¡kimo pagrįstumo klausimÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 31-32). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ 2016 m. gruodžio 28 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad VÄ® Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ O. B. palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldėjimo turto priėmimÄ valdyti.

Nurodo, kad jeigu visapusiÅ¡kai ir pilnai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, teismas įsitikins pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo teisėtumu, tuomet suinteresuotas asmuo neprieÅ¡taraus pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimo tenkinimui. Prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 35-36). Byla nagrinėtina nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos A. R. atstovė advokatė R. M. pareiÅ¡kimÄ palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti.

PaaiÅ¡kino, kad iÅ¡ namų knygos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjos motinos O. B., mirusios (duomenys neskelbtini) vardu buvo registruotas Å«kis, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, nekilnojamÄ jį turtÄ sudaro gyvenamasis namas, kuris VÄ® Registrų centre neįregistruotas. FaktÄ , kad pareiÅ¡kėja A. R. paveldėjo motinos turtÄ faktiÅ¡kai pradėdama turtÄ valdyti, patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai, kad O. B. paskutinė gyvenamoji vieta deklaruota esančio palikimo adresu – (duomenys neskelbtini) savivaldybėje.

PareiÅ¡kėjos gyvenamoji vieta ilgÄ laikÄ ir iki Å¡iol taip pat deklaruota Å¡iuo adresu. PareiÅ¡kėja kartu su motina dviese gyveno dar iki jos mirties ir po mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, jai liko visi motinos O. B. asmeniniai ir kiti užgyventi bei įsigyti daiktai ir jais pareiÅ¡kėja pradėjo naudotis. PareiÅ¡kėja motinÄ palaidojo, kol leido sveikata prižiÅ«rėjo kapavietę, Å¡iai dienai kapavietę padeda tvarkyti dukra. Ginčo dėl palikimo nėra, mirusio brolio sÅ«nÅ«s, kurie byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, name nėra lankęsi.

PareiÅ¡kėja juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ praÅ¡o nustatyti paveldėjimo tikslu. Per nustatytÄ terminÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl žinių stokos, ji suprato, kad gyvenant tame name palikimo priimti nereikia. Liudytoja V. B. parodė, kad pareiÅ¡kėja yra jos motina, O. B. močiutė, kuri gyveno (duomenys neskelbtini) savivaldybėje. Kartu su močiute gyveno A. R., V. R., ji su vyru ir dviem dukterim. Po močiutės mirties liko jos turtas – gyvenamasis namas, tvartas, klojimas.

Močiutę laidojo pareiÅ¡kėja, rÅ«pinosi visomis laidotuvėmis. Po močiutės mirties mama liko gyventi tuose pačiuose namuose, jais rÅ«pinosi, prižiÅ«rėjo, už žemę mokėjo mokesčius, naudojosi ir perėmė močiutės paliktus daiktus. Visu turtu pradėjo rÅ«pintis iÅ¡ karto po močiutės mirties, jais rÅ«pinosi nepertraukiamai. PareiÅ¡kimas tenkintinas.PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji po motinos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdama jį valdyti.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir jo įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad Civilinio kodekso normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus Å¡iam kodeksui.

Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnyje nustatyta, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas dviem bÅ«dais: kai palikimÄ priėmė faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti paveldimÄ turtÄ ir kai palikimo atsiradimo vietos notarui padavė pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti, arba, kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2, 3 dalis paveldėtojai atsiradusį palikimÄ gali priimti jį faktiÅ¡kai pradėję valdyti, arba padavė pareiÅ¡kimÄ notarui dėl palikimo priėmimo, o Å¡ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, bet teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymÄ ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentÄ atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Taigi, tiek palikimo atsiradimo metu, tiek vėlesnis civilinio kodekso reglamentavimas numatė palikimo priėmimo bÅ«dÄ - faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti.Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymÄ arba testamentÄ . Paveldimi materialÅ«s dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialÅ«s dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos CK 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).

Ä®pėdinio nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo pagrindas yra vienaÅ¡alis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimas ar jo įregistravimas vieÅ¡ajame registre. Ä®statymas leidžia įpėdiniui priimti palikimÄ faktiÅ¡kai pradedant valdyti paveldimÄ turtÄ . Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiÅ¡kai pradėjo palikimÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).PareiÅ¡kėja A. R. yra O. B., mirusios (duomenys neskelbtini), dukra (b.l. 9). O. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 7), po jos mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 8). Gyventojų registro tarnybos pažymoje nurodyta, kad O.

B. mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – netekėjusi, vaikai: A. R., gimusi (duomenys neskelbtini) ir S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). S. B. vaikai R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) ir D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), (b.l. 10), šioje byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis ir dėl pareiškėjos pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prieštaravimų nereiškė. Po pareiškėjo motinos O. B. mirties liko jai priklausantis nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (b.l. 12).

VĮ Registrų centras minėtas nekilnojamasis turtas O. B. vardu neįregistruotas (b.l. 13), tačiau iš Prienų rajono savivaldybės administracijos Jiezno seniūnijos pažymos matyti, kad pagal namų ūkio knygos Nr. (duomenys neskelbtini) įrašus, O. B. vardu, gimusios (duomenys neskelbtini), vardu užregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (b.l. 12).Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėja po savo mirties testamento nepaliko. PareiÅ¡kėja per tuo metu 6 mėnesių įstatymo nustatytÄ terminÄ Ä¯ notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau notarine tvarka palikimo taip pat neatsisakė priimti. Ar įpėdinis priėmė palikimÄ , svarbiausiÄ reikÅ¡mę turi įpėdinio valios priimti palikimÄ iÅ¡reiÅ¡kimas, o ne jos įforminimas.

Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri jį), kreipėsi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ . Po motinos O. B. mirties pareiÅ¡kėja A. R. priėmė mirusiosios palikimÄ , jį prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi namu kaip savo, jame gyveno, rÅ«pinosi namo Å¡ildymu, naudojosi visais O. B. likusiais asmeniniais ir buitiniais daiktais, baldais, motinÄ laidojo, prižiÅ«rėjo kapavietę.

Bylos duomenims pareiÅ¡kėja paveldimu turtu rÅ«pinosi kaip savu, tokiu bÅ«du faktiÅ¡kai priimdama palikimÄ . Palikimo faktinio valdymo esmė – aktyvÅ«s įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ . Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Taigi, nors pareiÅ¡kėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumÄ (pradėjus faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiÅ¡kėja po motinos O.

B. mirties, priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdama paveldimÄ turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimÄ turtÄ . Byloje surinktais ir iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais įrodymais ir liudytojos parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytas ir teismo posėdžio metu atstovės nurodytas aplinkybes. Kitokiu bÅ«du gauti šį faktÄ patvirtinančių dokumentų pareiÅ¡kėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268-270 straipsniais, 448 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ paveldėjimo tikslu, kad pareiÅ¡kėja A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimÄ , pradėdama faktiÅ¡kai turtÄ valdyti.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                Indrė Petrokienė