Legislator Case Law & Legislation
dcd25f18-0a05-498d-9236-75401faecd38 AI generated

dcd25f18-0a05-498d-9236-75401faecd38 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number dcd25f18-0a05-498d-9236-75401faecd38
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-07-23 sprendimÄ Nr. 69-91; atnaujinti mokestinį ginÄÄ dėl 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-411 (toliau – Patikrinimo aktas) bei su juo susijusių Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2014-09-11 sprendimo ir VMI 2015-02-23 sprendimo;

Legislator headnote

AI generated

dcd25f18-0a05-498d-9236-75401faecd38 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Ä®siteisėjus Nuosprendžiui, akivaizdu, kad V. D. IÄ® nepagrįstai buvo panaikinta teisė į PVM atskaitÄ . Nuosprendyje nustatyta, kad sukčiavo ne apmokestinamasis asmuo, o savanaudiÅ¡kus tikslus įgyvendinantis asmuo, kuris apgaulės bÅ«du pateikė suklastotus dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , taip pridengiantis sumanymÄ pasipelnyti, įsigyjant prekes Å«kinei veiklai pagal suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir gaunant 15 procentų pelno sau.Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir prieÅ¡ Ä®monės savininkÄ V.

Keywords

AI generated
unemployment benefits overpayment overpaid insurance benefits video display unit work offence committed within a business redundancy misappropriation of salary deductions
AI generated
8889d929-18e9-4f54-88f1-f7ea6dc259bc
Civ. byla Nr.Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1-48-288/2013Teisminio proceso Nr. 4-05-3-07398-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 39.1; 39.2; 40.1.3; 52.3 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2013 m. balandžio 4 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Volkavičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. D., jos atstovui advokato padėjėjui Andriui KÅ¡anauskui, institucijos, suraÅ¡iusios administracinio teisės pažeidimo protokolÄ - Kauno apskrities mokesčių inspekcijos atstovėms – vyresniajai specialistei I.
df83e409-cd78-46dd-8077-3069608146f2
2019 m. balandžio 25 d. Nr. S-19-95-3870 PatvarkymÄ dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo bei 2019 m. balandžio 25 d. Nr. S-19-95-3868 PatvarkymÄ dėl iÅ¡laidų apskaičiavimo. Nurodė, kad 2019 m. balandžio 27 d. jam paÅ¡tu pasiraÅ¡ytinai buvo įteiktas antstolės D. K. 2019 m. balandžio 25 d. Nr. S-l9-95-3870 Patvarkymas dėl vykdymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir 2019 m. balandžio 25 d. Nr. S-19-95-3868 dėl Vykdymo iÅ¡laidų apskaičiavimo, kuriame nurodoma, kad antstolė apskaičiavo iÅ¡ viso 530,64 Eur vykdymo iÅ¡laidų.
0892df2c-94b7-4dab-999a-f24d448206df
nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t.
59c2d8c1-4053-468d-9958-f2f40bb49cd5
neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo; dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.
b0ff7875-92d4-4872-ae98-86d100ac0420
Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-10798-580/2015Teisminio proceso Nr. (3-61-3-04321-2015-1)Procesinio sprendimo kategorija 1.9.10; 3.21                                               (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 24 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ra Marija Strumskienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Valdui Grendeliui,atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Jonui Osteriui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos V.

D. individualios įmonės skundÄ atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos ir Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja V. D. individuali įmonė (toliau – Ä®monė) praÅ¡o:

1) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – VMI) 2015-07-23 sprendimÄ Nr. 69-91;

2) atnaujinti mokestinį ginÄÄ dėl 2014-06-02 patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-411 (toliau – Patikrinimo aktas) bei su juo susijusių Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Vilniaus apskrities VMI) 2014-09-11 sprendimo ir VMI 2015-02-23 sprendimo;

3) įpareigoti Vilniaus apskrities VMI atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimÄ ;

4) įpareigoti Vilniaus apskrities VMI grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotus 35 807,57 Eur arba 25 273,08 Eur, kurie buvo sumokėti pagal civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje. PaaiÅ¡kino, kad centriniam mokesčių administratoriui pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti mokestinio ginčo procesÄ , vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) 160 straipsnio 2 dalies 2 bei 7 punktais. PraÅ¡yme nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-365-932/2015 (toliau – Nuosprendis) įsiteisėjo 2015-04-21.

Nuosprendžiu Ä®monės vadybininkas T. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. PareiÅ¡kėjos savininkas ir direktorius V. D. Nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje. Nustatyta, kad dėl T. D. veiksmų valstybė patyrė 87 262 Lt žalÄ , kuriÄ jis, pagal Vilniaus apskrities VMI ieÅ¡kinį ikiteisminiame tyrime, atlygino, 2014-10-27 pervesdamas 87 262 Lt į VMI biudžeto surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ .

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (4.65)-FR0680-411 bei VMI 2014-12-23 sprendimas Nr. 69-159, kuriais buvo patvirtintos pareiÅ¡kėjai apskaičiuotos 31 761,47 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 3 751,41 Eur PVM delspinigių ir 9 528,5 Eur PVM baudos sumos, priimti nepagrįstai. VMI 2015-07-23 sprendimu Nr. 69-91 atsisakė atnaujinti mokestinio ginčo procesÄ . Vilniaus apskrities VMI, atlikusi Ä®monės mokestinį patikrinimÄ , 2014-06-02 surašė Patikrinimo aktÄ , kuriuo papildomai apskaičiavo 109 666 PVM.

Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimu patvirtino Patikrinimo aktÄ ir apskaičiavo 12 952,87 Eur delspinigių bei skyrė 32 900 Lt baudÄ . VMI 2014-12-23 sprendimu patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimÄ .VMI iniciavo baudžiamÄ jį procesÄ . 2014-09-09 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00049-14, o 2014-10-31 suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas ir baudžiamoji byla perduota teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-09 priėmė Nuosprendį. T. D. pripažintas padarius nusikalstimus tiesiogine tyčia iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų.

Jis dirbo vadybininku ir buvo atsakingas už darbo priemonių, statybinių medžiagų ir reikmenų suradimÄ bei nupirkimÄ , bet nebuvo atsakingas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymÄ . T. D. vykdė neteisėtas veikas, susijusias su UAB „Raimsta“ ir UAB „Somina“, jis susitarė su nenustatytu asmeniu, kad Å¡is už 15 procentų nuo PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos sumos atlygį pateiks Ä®monei PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su įraÅ¡ytais melagingais duomenimis apie tariamai parduotas prekes; laikė ir gabeno žinomai netikrus dokumentus, veikdamas per V.

D., nežinojusį apie nusikalstamÄ veikÄ ; pagamino netikrus UAB „Raimsta“ ir UAB „Somina“ dokumentus bei suklastojo tikrus dokumentus – V. D. IÄ® 2012 m. kovo, gegužės, birželio, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2013 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesių PVM deklaracijas ir dėl to buvo padaryta 87 262 Lt turtinė žala. V. D. buvo kaltinamas tik dėl to, kad nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , dėl aplaidumo neįsitikino sandorių tarp Ä®monės ir UAB „Raimsta“ bei „Somina“ tikrumu, pasirašė T.

D. pateiktus netikrus dokumentus. Patikrinimo akte ir vėlesniuose sprendimuose nustatytos aplinkybės dėl Ä®monės veiklos neatitinka baudžiamajame procese procesiniais sprendimais nustatytų aplinkybių, kadangi apmokestinamasis ir jį atstovaujantis asmuo nežinojo apie T. D. veiksmus. T. D. atlyginus žalÄ , Vilniaus apskrities VMI, papildomai apskaičiuodama mokėtinÄ 87 262 Lt PVM, nepagrįstai jÄ antrÄ kartÄ iÅ¡ieÅ¡kojo iÅ¡ pareiÅ¡kėjo. Tvirtina, kad Nuosprendyje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ atnaujinti mokestinio ginčo procesÄ .

Ä®siteisėjus Nuosprendžiui, akivaizdu, kad V. D. IÄ® nepagrįstai buvo panaikinta teisė į PVM atskaitÄ . Nuosprendyje nustatyta, kad sukčiavo ne apmokestinamasis asmuo, o savanaudiÅ¡kus tikslus įgyvendinantis asmuo, kuris apgaulės bÅ«du pateikė suklastotus dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitÄ , taip pridengiantis sumanymÄ pasipelnyti, įsigyjant prekes Å«kinei veiklai pagal suklastotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ir gaunant 15 procentų pelno sau.Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo ikiteisminis tyrimas nutrauktas ir prieÅ¡ Ä®monės savininkÄ V.

D., o tai reiÅ¡kia, kad mokestinis subjektas ir atsakingi asmenys nėra kalti dėl darbuotojo nusikalstamų savanaudiÅ¡kų tikslų ir veiksmų. Piktnaudžiavimo PVM atskaitos koncepcijÄ Europos Teisingumo Teismas apibrėžė byloje Halifax (C-255/02). Piktnaudžiavimo PVM atskaita atvejai yra tokie, kai mokesčių mokėtojas sukuria transakcijų eigÄ , nesiejant jų su ekonominiu pagrindimu. Pagrindinis veiksmų tikslas yra mokestinės naudos įgijimas. Europos Teisingumo Teismas bylose Optigen Ltd, Fulcrum Electronics Ltd ir Bond House Systems Ltd (C-354/03 ir C-484/03) konstatavo, kad jeigu mokesčių mokėtojas nežino apie kitų mokesčių mokėtojų vykdomÄ PVM sukčiavimÄ , jam negali atsirasti neigiamos pasekmės. SÄ Å¾iningumo koncepcijÄ Europos Teisingumo Teismas įtvirtino sprendime, priimtame bylose Axel Kittel ir Rėcolta Recycling (C-439/04 ir C-440/04).

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad mokesčių mokėtojui, kuris nežino, kad dalyvauja mokesčių sukčiavime, ir kuris elgdamasis rÅ«pestingai negali to žinoti, negali bÅ«ti ribojama teisė į atskaitÄ tik todėl, kad paaiÅ¡kėjo tiekėjo nesÄ Å¾iningumas.VMI 2015-06-30 nepagrįstai realizavo sprendimÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ Ä®monės sÄ skaitos 87 262 Lt (25 272,82 Eur), nenustačius Ä®monės ir jos savininko kaltų veiksmų dėl 87 262 Lt sukčiavimo, kuriuos įvykdė vadybininkas T.

D., nepagrįstai Å¡iÄ sumÄ Ä¯traukė apskaičiuojant baudos dydį. T. D. sumokėjus žalÄ , jos dydžiu privalo bÅ«ti sumažintina bendra 109 666 Lt suma ir tik nustačius mokesčių mokėtojo nepagrįstÄ atskaitÄ , į likusiÄ PVM dalį, nuo 22 404 Lt sumos apskaičiuoti delspinigiai. Mokestinis ginčas galimas tik dėl 22 404 Lt sumos. Civiliniame ieÅ¡kinyje Vilniaus apskrities VMI nenurodė jokių įmokos kodų, jie nurodyti sprendimuose, pagal mokesčių administratoriaus konsultacijÄ , T.

D. pavedime nurodė įmokos kodÄ 1001, kitokio iÅ¡skaidymo negali bÅ«ti, o kadangi Vilniaus apskrities VMI gavo žalos atlyginimÄ iÅ¡ T. D. iki patvirtinant Patikrinimo aktÄ , Vilniaus apskrities VMI buvo žinoma ir jos paskirtis, todėl Å¡ios sumos paskirstymas įvairioms pareiÅ¡kėjos nepriemokoms padengti yra neteisėtas ir nepagrįstas.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos atstovas palikė skundÄ ir prašė jį tenkinti. Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

PaaiÅ¡kino, kad buvo inicijuotas Ä®monės PVM mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, kurio metu nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas nepagrįstai į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 112 650 Lt pirkimo PVM bei 2 984 Lt padidino pardavimo PVM. Patikrinimo akte buvo papildomai apskaičiuota 109 666 Lt PVM. Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimu patvirtino Patikrinimo aktÄ , apskaičiavo 12 952,87 Lt PVM delspinigių bei skyrė 32 900 Lt PVM baudÄ . VMI 2014-12-23 sprendimu Vilniaus apskrities VMI sprendimÄ patvirtino. 87 262 Lt PVM apskaičiuotas nustačius, jog Ä®monė 2012 m. birželio–2013 m. gruodžio mėnesiais atskaitė 80 604 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Raimsta“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, pagal kurias tariamai įsigijo statybinių medžiagų.

Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad Å«kinė operacija įvyko, tačiau ne tomis sÄ lygomis, kurios nurodytos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, UAB „Raimsta“ negalėjo parduoti pareiÅ¡kėjai PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytų prekių. Ä®monė 2012 m. kovo–lapkričio mėnesiais į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 6 658 Lt pirkimo PVM pagal UAB „Somina“ iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Patikrinimo metu buvo konstatuota, kad Å«kinė operacija įvyko ne tomis sÄ lygomis, nes UAB „Somina“ negalėjo parduoti pareiÅ¡kėjai prekių, nurodytų PVM sÄ skaitose faktÅ«rose.

Baudžiamojoje byloje T. D. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje 300 straipsnio 3 dalyje, kadangi panaudodamas netikrus UAB „Raimsta“ ir UAB „Somina“ dokumentus, apgaule panaikino Ä®monės 87 262 Lt PVM prievolę. Nuosprendyje nebuvo konstatuota konkrečių aplinkybių dėl sandorių realumo. Nuosprendyje konstatuota, kad aptariami dokumentai buvo padirbti. Nuosprendis nepaneigia mokesčių administratorių konstatuotų faktų, kuriais grindžiamas PVM apskaičiavimas.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-02-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-59/2008 nurodė, kad kitų asmenų nusikalstami veiksmai, kurie įmonei lėmė mokestinių prievolių atsiradimÄ , mokesčių įstatymų prasme nėra reikÅ¡mingi, nes Å¡ie asmenys nėra mokestinių santykių subjektai ir jie savo nusikalstamais veiksmais padarė žalÄ ne valstybės biudžetui, o įmonei, kuriai tenka pareiga vykdyti dėl nusikalstamų veiksmų atsiradusiÄ mokestinę prievolę.

Å ie veiksmai mokesčio mokėtojui galėtų sudaryti prielaidas, reikalauti atlyginti žalÄ arba Å¡ie asmenys galėtų mokestines nepriemokas sumokėti valstybės biudžetui už įmonę. Nuosprendis neeliminuoja pareiÅ¡kėjo mokestinės atsakomybės.Proceso atnaujinimas yra iÅ¡imtinė procedÅ«ra. Mokestinio ginčo procesas gali bÅ«ti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu materialinės teisės normos pažeidimas, padarytas jÄ taikant, yra esminis. PareiÅ¡kėjai patikrinimo metu buvo papildomai apskaičiuota ir nurodyta sumokėti 31 761 Eur PVM, iÅ¡ kurių 25 272,82 Eur PVM buvo apskaičiuoti konstatavus, jog Ä®monė buvo nesÄ Å¾ininga, t. y.

žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvauja į sukčiavimÄ PVM įtrauktame sandoryje, kadangi UAB „Raimsta“ ir UAB „Somina“ PVM sÄ skaitose faktÅ«rose atvaizduotos Å«kinės operacijos įvyko ne tomis sÄ lygomis, kokios atvaizduotos. Sukčiavimo sÄ voka apima ne tik žinojimÄ apie kito asmens sukčiavimÄ PVM, tačiau ir turėjimÄ tai žinoti. Ä®monė nepateikė akivaizdžių įrodymų, jog mokesčių administratorius padarė esminį materialinės teisės normų pažeidimÄ .T.

D. 87 262 Lt įmoka buvo įskaityta įvairioms pareiškėjo nepriemokoms padengti pagal bendras įskaitymo taisykles, kadangi pavedime nebuvo nurodyti konkretūs įmokų kodai, kokiems mokesčiams suma turi būti įskaityta. Įmonei neapskundus, centrinio mokesčių administratoriaus 2014-12-23 sprendimas įsiteisėjo ir buvo pradėtas išieškojimas.Pareiškėjas atsako už savo darbuotojų neteisėtais veiksmais sukeltas mokestines prievoles, todėl PVM bauda buvo apskaičiuota nuo visos 109 666 Lt sumos.

Atsakovas nesutinka, kad T. D. veikė savanaudiÅ¡kais tikslais, o ne Ä®monės naudai, kadangi pareiÅ¡kėjui dėl T. D. veiksmų sumažėjo mokestinės prievolės dydis. Ä®monei laiku nesumokėjus į biudžetÄ 109 666 Lt, valstybės biudžetas laiku negavo lėšų, todėl nuo visos sumos turėjo bÅ«ti apskaičiuoti delspinigiai.Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ institucijai buvo praneÅ¡ta tinkamai. Kliūčių iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės ir priimti sprendimÄ nenustatyta, todėl ji nagrinėta VMI atstovui nedalyvaujant.Atsakovas Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VMI iÅ¡ esmės palaikė atsakovo VMI atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Pažymėjo, kad mokėtojo nurodyme, kuriuo į VMI biudžeto lėšų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėta 87 262 Lt, mokėtoju nurodytas T. D., tačiau grafoje „Kliento kodas gavėjo IS“ nurodytas Ä®monės kodas, įmokos kodas 1001, todėl Å¡i įmoka užfiksuota Ä®monės vardu ir vadovaujantis VMI virÅ¡ininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių 9.1 punktu, pirmiausia buvo padengtos to įmokos kodo mokesčių mokėjimo prievolės, įskaitymÄ pradedant nuo anksčiausiai pagal mokėjimo prievoles sumokėjimo datÄ susidariusių prievolių.

Mokesčių apskaitos informacinė sistema pagal įmokų kodus atlieka įskaitymus ir nėra galimybės priskirti įmokai vėliau suformuotai prievolei, jeigu yra ankstesnių neįvykdytų prievolių. Dėl to, kad sumokėta suma buvo sugretinta su ankstesnėmis pareiÅ¡kėjos prievolėmis, Ä®monė turėjo tik naudÄ , nes nuo ankstesnių prievolių, kurios buvo sugretintos su sumokėta suma, po to nebuvo skaičiuojami delspinigiai. V. D. IÄ® neapskundus VMI 2014-12-23 sprendimo, jis įsiteisėjo ir buvo pradėtas iÅ¡ieÅ¡kojimas.

IÅ¡ieÅ¡kota suma yra pareiÅ¡kėjos mokestinė nepriemoka ir VMI jÄ pagrįstai iÅ¡ieÅ¡kojo.Atsakovo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ .Skundas atmestinas, byla dalyje nutrauktina. Ginčas Å¡ioje administracinė byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2015-07-23 sprendimo Nr. 69-91, kuriame atsisakyta atnaujinti mokestinio ginčo procesÄ , teisėtumo ir pagrįstumo.Remiantis administracinėje byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus apskrities VMI, atlikusi V.

D. IÄ® mokestinį patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 112 650 Lt pirkimo PVM bei 2 984 Lt padidino pardavimo PVM, todėl pažeidė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 64 straipsnio 1 ir 9 dalių, 58 straipsnio 1 dalies ir 80 straipsnio 1 d. nuostatas. Vilniaus apskrities VMI 2014-06-02 patikrinimo akte Nr. (4.65)-FR0680-411 Ä®monei buvo papildomai apskaičiuota 109 666 Lt PVM (b. l. 154–161). Vilniaus apskrities VMI 2015-09-11 sprendimu Nr. (4.65)-FRO682-554 patvirtino Patikrinimo aktÄ ir jame papildomai apskaičiuotÄ 109 666 PVM, apskaičiavo 12 952,87 Lt PVM delspinigių bei skyrė 32 900 Lt PVM baudÄ (b. l. 127–130).

VMI 2014-12-23 sprendimu Nr. 69-159 šį Vilniaus apskrities VMI sprendimÄ patvirtino (b. l. 143–148). Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros trečiasis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2014-10-17 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimÄ Ä¯tariamojo V. D. atžvilgiu dėl sukčiavimo, dokumentų suklastojimo ir apgaulingos buhalterinės apskaitos, kadangi nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, nustatytų Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Taip pat buvo nutarta tęsti ikiteisminį tyrimÄ dėl V. D. atžvilgiu pagal požymius nusikalstamos veikos, nustatytos Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (b. l. 131–133). Vilniaus apskrities VMI 2014-10-22 civiliniame ieÅ¡kinyje Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prašė pripažinti jÄ civiline ieÅ¡kove dėl 87 262 Lt žalos atlyginimo, civilinį ieÅ¡kinį nagrinėti kartu su baudžiamÄ ja byla ir, priimant apkaltinamÄ jį nuosprendį, solidariai iÅ¡ atsakovų V. D. ir T. D. priteisti valstybei 87 262 Lt PVM (b. l. 125–126), tačiau T.

D. 2014-10-27 sumokėjus 87 262 Lt (b. l. 163), civilinio ieÅ¡kinio atsisakė (b. l. 162). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-09 nuosprendyje pripažino T. D. kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje ir Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje. Nusprendžiu V. D. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , nustatytÄ Baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje (b. l. 134–142). Vilniaus apygardos teismas 2015-04-21 nutartimi V. D. gynėjo apeliacinį skundÄ atmetė (b. l. 149–153).

Ä®monė su 2015-07-02 praÅ¡ymu kreipėsi į VMI ir prašė atnaujinti mokestinį ginÄÄ dėl Patikrinimo akto ir su juo susijusių Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimo ir VMI 2014-02-23 sprendimo panaikinimo ar pakeitimo. PraÅ¡ymas buvo grindžiamas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-09 nuosprendžiu bei MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 2 bei 7 punktais (b. l. 112–122). VMI 2015-07-23 sprendimu Nr. 69-91 mokestinio ginčo procesÄ atsisakė atnaujinti (b. l. 107–109). Mokestinių ginčų bylų proceso atnaujinimo klausimus reglamentuoja MAÄ® 160 straipsnis.

Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, mokestinio ginčo bylos, kurioje vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčių administratoriaus ar Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės sprendimas nustatytu terminu nebuvo apskųstas, procesas gali būti atnaujintas šiame straipsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal MAĮ 160 straipsnio 2 dalį, procesas gali būti atnaujinamas, kai:

1) naujai paaiškėja esminės aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių mokėtojui mokestinio ginčo nagrinėjimo metu;

2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas;

3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos asmenų veikos nagrinėjant mokestinį ginÄÄ ;

4) panaikinamas kaip neteisėtas ar nepagrįstas teismo sprendimas ar nuosprendis, kuris buvo pagrindas priimti skundžiamÄ sprendimÄ ;

5) mokesčių mokėtojas buvo neveiksnus ir nebuvo atstovaujamas atstovo pagal įstatymÄ ;

6) mokestinį ginÄÄ iÅ¡nagrinėjo neteisėtos sudėties Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės;

7) pateikiami akivaizdÅ«s įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtÄ sprendimÄ ;

8) panaikinamas kaip neteisėtas teisės aktas, kuriuo remiantis buvo priimtas šis sprendimas;

9) bÅ«tina užtikrinti vienodÄ mokestinių ginčų nagrinėjimo praktikÄ . PraÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo paduodamas centriniam mokesčių administratoriui (kai jo arba vietos mokesčių administratoriaus sprendimas mokestinio ginčo byloje buvo galutinis) ar Mokestinių ginčų komisijai, kai galutinį sprendimÄ mokestinio ginčo byloje priėmė Å¡i institucija (MAÄ® 160 straipsnio 4 dalis). Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas mokesčių mokėtojo iniciatyva įsiteisėjusių ir teismui neapskųstų sprendimų, priimtų mokestinių ginčų bylose, peržiÅ«rėjimas galimas tik tenkinus mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

Neapskųstų sprendimų mokestinio ginčo byloje procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡imtiniu atveju, t. y. esant MAÄ® 160 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintiems pagrindams, kadangi įgyvendinant įsigaliojusiame sprendime nustatytas teises ir pareigas, formuojasi nauji teisiniai santykiai, kuriuose dalyvauja asmenys, nesusiję su iÅ¡nagrinėta byla ir dėl to, pakeitus įsigaliojusį sprendimÄ , gali bÅ«ti pažeisti naujųjų santykių dalyvių teisėti lÅ«kesčiai ir interesai. Kita vertus, procesinius teisinius santykius bÅ«tina reguliuoti taip, kad bÅ«tų sudarytos teisinės prielaidos teismui iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti teisingÄ sprendimÄ byloje.

Taigi, sprendžiant klausimÄ dėl proceso atnaujinimo, konkuruoja teisingo bylos iÅ¡sprendimo siekis bei poreikis vengti kiÅ¡imosi į pasibaigusius teisinius santykius. Kaip jau minėta, 2015-07-02 praÅ¡ymÄ dėl mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinimo Ä®monė motyvavo MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktais. Pagal MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , mokestinio ginčo bylos procesas gali bÅ«ti atnaujinamas kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto iÅ¡vada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas.

MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad mokestinio ginčo bylos procesas gali bÅ«ti atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdÅ«s įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtÄ sprendimÄ .V. D. teigimu, atliekant mokestinį patikrinimÄ ir Vilniaus apskrities VMI bei VMI sprendimuose nustatytos aplinkybės dėl Ä®monės veiklos neatitinka Nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, kadangi pareiÅ¡kėjo vadovas nežinojo apie vadybininko T.

D. veiksmus. Tuo taip pat grindžiama ir teisės taikymo klaidos padarymo aplinkybė. Pažymėjo, kad remiantis Nuosprendžiu, nusikalstamus veiksmus atliko ne Įmonės savininkas, o jos vadybininkas, todėl paaiškėjusios aplinkybės keičia taikomas materialines teisės normas. Iš Nuosprendžio matyti, kad T. D. buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, nustatytas Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas) bei 300 straipsnio 3 dalyje (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu), kadangi panaudodamas netikrus UAB „Raimsta“ ir UAB „Somina“ dokumentus ir apgaule panaikino pareiškėjos 87 262 Lt PVM prievolę (b. l. 134–142).

Pažymėtina, kad atlikus mokestinį patikrinimÄ buvo konstatuota, jog Å«kinės operacijos tarp pareiÅ¡kėjos ir UAB „Raimsta“ bei UAB „Somina“ įvyko ne tomis sÄ lygomis, kurios užfiksuotos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose, o minėtos bendrovės Ä®monei negalėjo parduoti prekių, nurodytų sÄ skaitose faktÅ«rose (b. l. 154–161). VMI 2014-12-23 sprendime detaliai iÅ¡analizuoti Ä®monės veiksmai ir konstatuota, kad santykiuose su UAB „Raimsta“ bei UAB „Somina“ pareiÅ¡kėjas veikė nesÄ Å¾iningai mokestine prasme ir dėl Å¡io nesÄ Å¾iningumo prarado teisę į PVM atskaitÄ .

Mokesčių administratorius konstatavo, jog pareiÅ¡kėjas žinojo arba turėjo žinoti, kad dalyvavo į kito asmens sukčiavimÄ Ä¯trauktame sandoryje. Tam, kad Nuosprendžiu nustatytos aplinkybės atitiktų MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , jos turėtų paneigti aplinkybę, kad Ä®monė buvo nesÄ Å¾ininga mokestine prasme, tačiau tokių duomenų Nuosprendyje nėra. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje konstatuojama, kad teismas nustatė, jog T. D. veikė per nieko apie nusikalstamÄ sumanymÄ nežinojusį tėvÄ , Å¡iam pasiraÅ¡ant dokumentus ir įtraukiant juos į įmonės buhalterinę apskaitÄ .

Nuosprendyje nėra analizuojama, ar Ä®monė bei jos vadovas V. D. galėjo ir turėjo žinoti apie sukčiavimÄ PVM srityje. Mokesčių administratorius atsiliepime teisingai atkreipia dėmesį į tai, kad dėl nusikalstamų T. D. veiksmų naudos turėjo pati Ä®monė, kadangi jai buvo padidinta PVM atskaita. Kadangi Ä®monė yra individuali įmonė, naudos iÅ¡ to turėjo ir T. D. tėvas. Per trumpÄ laikÄ PVM atskaita padidinta labai ženklia suma, taigi Ä®monės vadovui Å¡is faktas turėjo kelti abejones ir versti elgtis rÅ«pestingai bei atsakingai, t. y. domėtis gaunamos naudos priežastimi.

Tai, kad V. D. nebuvo nuteistas, nereiškia, kad jo individuali įmonė nėra atsakinga mokestine prasme, kadangi abiejų pažeidimų kaltės formos yra skirtingos. Taigi, Nuosprendyje bei Vilniaus apygardos teismo 2015-04-21 nutartyje nebuvo paneigti Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendime bei VMI 2014-12-23 sprendime konstatuoti faktai, kuriais grindžiamas papildomai mokėtinų PVM sumų apskaičiavimas. Įmonės vadybininko T. D. kaltės nustatymas neeliminuoja Įmonės kaltės. T. D. nėra mokestinių teisinių santykių subjektas, todėl jo veiksmai yra aktualūs išimtinai kaip mokesčių mokėtojo atstovo veiksmai.

Prievolė mokėti mokesčius iÅ¡lieka Ä®monei, ji T. D. neperkeliama. Kadangi įsiteisėjusiu Nuosprendžiu nebuvo nustatyti žinomai melagingi mokestinio patikrinimo duomenys, dėl kurių priimtas neteisėtas arba nepagrįstas sprendimas, nėra pagrindo mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinti remiantis MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestines prievoles PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, kurių kaip netikrų dokumentų pagaminimu, apkaltintas T. D., nesirėmė, todėl jos įtakos mokestiniam ginče neturėjo.

MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 7 punktas reikalauja, kad bÅ«tų pateikti akivaizdÅ«s esminio materialinės teisės normų pažeidimo įrodymai. Kadangi pateiktais dokumentais nėra paneigtos aplinkybės dėl Ä®monės sukčiavimo PVM apmokestinamoje veikloje, t. y. nėra akivaizdžiai įrodyta, jog Ä®monė negalėjo žinoti apie neteisėtÄ PVM atskaitÄ , o Nuosprendžiu mokestiniam patikrinimui reikÅ¡mingos aplinkybės nenustatytos, tai pareiÅ¡kėjo skunde nurodomų aplinkybių negalima pripažinti lemiančiomis akivaizdžios teisės taikymo klaidos padarymÄ .

PareiÅ¡kėjas taip pat pateikia argumentus dėl to, kad mokesčių administratorius netinkamai paskaičiavo baudos ir delspinigių dydį, nes neatsižvelgė, kad dalis nepriemokos buvo sumokėta T. D., o taip pat nesÄ Å¾iningai elgdamasis įvykdė sprendimÄ ir iÅ¡ Ä®monės sÄ skaitos iÅ¡ieÅ¡kojo 82 676 Lt ekvivalentÄ eurais.Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 123 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotÄ mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ (padidino apskaičiuotÄ grÄ Å¾intinÄ iÅ¡ biudžeto PVM sumÄ ), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetÄ PVM suma (mažinama grÄ Å¾intina iÅ¡ biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda.

Delspinigių skaičiavimÄ reglamentuojančio MAÄ® 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai į biudžetÄ sumokėtÄ mokesčių mokėtojo deklaruotÄ mokestį arba mokesčių mokėtojo (atitinkamo mokesčio įstatyme numatytu atveju – mokesčių administratoriaus) apskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant muitinės deklaracijoje apskaičiuotÄ mokestį) (1 punktas), už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį (įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje) (2 punktas) bei už pagal mokesčių mokėtojo praÅ¡ymÄ nepagrįstai grÄ Å¾intÄ (įskaitytÄ ) mokesčio permokÄ (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai per daug grÄ Å¾inama (įskaitoma) dėl mokesčių administratoriaus klaidos) (3 punktas).Baudžiamojoje T.

D. byloje Vilniaus apskrities VMI 2014-10-22 pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 87 262 Lt žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovų V. D. ir T. D.. T. D. 2014-10-27 sumokėjo 87 262 Lt (b. l. 47). Vilniaus apskrities VMI sprendimas buvo priimtas 2014-09-11, t. y. iki T. D. sumokant pinigus. Pinigų sumokėjimo faktas teritoriniam mokesčių administratoriui priimant sprendimÄ nebuvo įvykęs, todėl negalėjo bÅ«ti žinomas ir negalėjo bÅ«ti aptariamas. Mokestinio ginčo nagrinėjimo iÅ¡ankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka ir centriniam mokesčių administratoriui priimant 2014-12-23 sprendimÄ 87 262 Lt sumokėjimas jau turėjo bÅ«ti žinomas.

IÅ¡ VMI kartu su atsiliepimu pateiktų dokumentų matyti, jog mokesčių administravimo kompiuterinėje sistemoje T. D. sumokėti pinigai buvo gauti ir paskirstyti (b. l. 163-167). Savo sprendime VMI turėjo šį faktÄ kaip reikÅ¡mingÄ mokestiniam ginčui aptarti 2014-12-23 sprendime. PareiÅ¡kėjas mokesčių paskaičiavimo remiantis Patikrinimo aktu teismui neskundė ir Å¡iuo metu Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimas yra galiojantis. Å ioje byloje pasisakytina tik dėl galimybės atnaujinti mokestinės bylos nagrinėjimÄ , bet ne dėl ankstesnių mokestinių sprendimų teisėtumo.

PareiÅ¡kėjui VMI 2014-12-23 sprendimo priėmimo metu buvo akivaizdžios visos abejonės dėl sumos, nuo kurios buvo paskaičiuoti delspinigiais ir bauda, todėl savo argumentus jis galėjo iÅ¡dėstyti skunde teismui. Laikyti baudos paskaičiavimo aplinkybes akivaizdžia teisės taikymo klaida negalima, nes Å¡ios aplinkybės yra ginčytinos. Ginčytinų aplinkybių traktavimas kaip teisės klaidos leistų bet kuriam asmeniui, kuris laiku neapskundė administracinio sprendimo, imtis veiksmų sprendimÄ peržiÅ«rėti taikant atnaujinimo institutÄ pagal MAÄ® 160 straipsnį, o tai neatitiktų Å¡io instituto iÅ¡imtinumo.Kaip nurodė mokesčių administratorius, T.

D. sumokėti 87 262 Lt buvo įskaičiuoti kitų Įmonės mokestinių nepriemokų padengimui. VMI viršininko 2004-12-20 įsakymu Nr. VA-193 patvirtintų Mokesčių mokėtojo sumokėtų sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisyklių 9.1 punkte nustatyta, kad pirmiausiai šių taisyklių III skyriuje nurodyta tvarka padengiamos:

1) Administraciniu teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtu procesiniu dokumentu paskirtos už administracinius teisės pažeidimus mokėtinos baudos suma, jei mokesčių mokėtojas mokėjimo nurodyme nurodo ROIK ar ATP identifikacinį numerį;

2) po to padengiamos mokėjimo nurodyme nurodyto įmokos kodo mokesčių mokėjimo prievolės ar Administraciniu teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka priimtu procesiniu dokumentu paskirtos už administracinius teisės pažeidimus baudos mokėtina suma, kai mokesčių mokėtojas mokėjimo nurodyme nėra nurodęs ROIK ar ATP identifikacinio numerio ir taip toliau. Mokėjimo nurodyme, kuriuo į VMI biudžeto lėšų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ sumokėta 87 262 Lt, mokėtoju nurodytas T. D., grafoje „Kliento kodas gavėjo IS“ nurodytas V.

D. IÄ® kodas 124410642, įmokos kodas 1001, o paskirtyje nurodytas ikiteisminio tyrimo numeris (b. l. 124, 163). PareiÅ¡kėjas neginčijo T. D. sumokėtos sumos paskirstymo, paduodamas atskirÄ skundÄ mokesčių administratoriui, nors pagal MAÄ® 144 straipsnį turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigÅ«no) veiksmÄ arba neveikimÄ . Å ioje byloje pinigų įskaitymo klausimo teisėtumas nagrinėtinas tik MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 7 punkto aspektu, o ne kaip atskiras ginčas dėl mokesčių administratoriaus veiksmų.

Klausimas dėl to, ar centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimo turėjo spręsti klausimÄ dėl T. D. sumokėtų pinigų paskirstymo teisingumo, negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip akivaizdi materialios teisės taikymo klaida, kadangi teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės ir jų kvalifikavimas nėra akivaizdžios. Daroma iÅ¡vada, kad ginčas dėl pinigų paskirstymo galėjo bÅ«ti sprendžiamas atskira tvarka, pareiÅ¡kėjui paduodant skundÄ MAÄ® 144 straipsnio tvarka.

Patikrinimo akto pagrindu kilusio mokestinio ginčo iÅ¡sprendimui mokesčių paskirstymo aplinkybė reikÅ¡mės neturi. Bet koks mokesčių paskirstymas gali bÅ«ti tikslinamas sprendimų dėl mokestinio ginčo vykdymo procese. Kadangi pareiÅ¡kėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtÄ sprendimÄ , nėra pagrindo mokestinio ginčo bylos proceso atnaujinti remiantis MAÄ® 160 straipsnio 2 dalies 7 punktu.Vienu iÅ¡ reikalavimų skunde teismui pareiÅ¡kėjas nurodo reikalavimÄ Ä¯pareigoti grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotus 35 807,57 Eur arba 25 273,08 Eur.

Kadangi pareiÅ¡kėjas tokio reikalavimo mokesčių administratoriui nėra kėlęs, tai atskiras administracinis sprendimas nėra priimtas ir tiesiogiai toks ginčas teisme nenagrinėjamas (MAÄ® 144, 145 straipsnio 1 dalis). Byla Å¡ioje dalyje nutraukiama kaip nenagrinėtina administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas). Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimÄ konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti mokestinio ginčo bylos proceso dėl Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimo Nr. (4.65)-FRO682-554 bei VMI 2014-12-23 sprendimo Nr. 69-159 panaikinimo arba pakeitimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, o jos priimtas 2015-07-23 sprendimas Nr. 69-91 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti pareiÅ¡kėjos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pripažinus praÅ¡omÄ panaikinti sprendimÄ teisėtu ir pagrįstu, negali bÅ«ti tenkinami ir Ä®monės skundo reikalavimas atnaujinti mokestinį ginÄÄ dėl Patikrinimo akto ir su juo susijusių Vilniaus apskrities VMI 2014-09-11 sprendimo bei VMI 2015-02-23 sprendimo.

V. D. individualios įmonės skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : BylÄ dalyje dėl įpareigojimo Vilniaus apskrities Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti iÅ¡ieÅ¡kotus 35 807,57 Eur arba 25 273,08 Eur, kurie buvo sumokėti pagal civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje nutraukti.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                Jūra Marija Strumskienė