Legislator Case Law & Legislation
dcd1aedf-72a3-48ac-956b-8d0dfc21d07b AI generated

dcd1aedf-72a3-48ac-956b-8d0dfc21d07b · Kauno apygardos teismas

Case Number dcd1aedf-72a3-48ac-956b-8d0dfc21d07b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-714/2017 pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį atsakovei I. Z. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir nuosavybės teisių pripažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė pripažinti 0,3200 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame esančius pastatus:

Legislator headnote

AI generated

dcd1aedf-72a3-48ac-956b-8d0dfc21d07b · Kauno apygardos teismas: Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , nes netinkamai, nevisapusiÅ¡kai vertino byloje esančius įrodymus, jų nevertino sistemiÅ¡kai, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumÄ . Tokiu bÅ«du teismas pažeidė LR CPK 12 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str. nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2A-1654-264/2017Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01256-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 20 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Dalės Burdulienės ir Raimondo Buzelio,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės I.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-29-714/2017 pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį atsakovei I. Z. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir nuosavybės teisių pripažinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje prašė pripažinti 0,3200 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), jame esančius pastatus:

1) gyvenamÄ jį namÄ (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));

2) pastatÄ -malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

3) pastatÄ -daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 2 pastatus-tvartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

5) pastatÄ -Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

6) kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovo V. G. ir atsakovės I. Z. bendrÄ ja daline nuosavybe; pripažinti ieÅ¡kovui nuosavybės teises į ½ 0,3200 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir jame esančius pastatus:

1) gyvenamÄ jį namÄ (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini));

2) pastatÄ -malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

3) pastatÄ -daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 4) 2 pastatus-tvartus (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

5) pastatÄ -Å«kinį pastatÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

6) kitus inžinierinius statinius-kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškinyje nurodė, kad ieškovas su atsakove nuo 2007 m. lapkričio mėn. iki 2016 m. sausio 8 d. pragyveno faktinėje neregistruotoje santuokoje. 2014 m. kovo 6 d. atsakovės vardu iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio buvo įgytas 0,3200 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas bei šiame žemės sklype esantys kiti statiniai. Iš ieškovo gaunamo darbo užmokesčio buvo atliktas gyvenamajame name remontas, iškastas tvenkinys, suremontuotas kelias, be to, vėliau šalys įsigijo ir gyvulių.

Å alys nuo 2016 m. sausio 8 d. kartu nebegyvena.Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad nuo 2014 metų pradžios santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės kaip poros nutrÅ«ko. Prie sodybos įsigijimo prisidėjo ieÅ¡kovės motina ir buvęs sutuoktinis N. Z.. Prie sodybos pagerinimo darbų ieÅ¡kovas nėra prisidėję nei finansiÅ¡kai, nei savo darbu. Gyvenamojo namo remontÄ ir sodybos aplinkos tvarkymÄ atliko atsakovės sugyventinis iÅ¡ savo ir jos motinos bei buvusio sutuoktinio N. Z. lėšų.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Jurbarko rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino.Pripažino, kad 0,3200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžinieriniai statiniai- kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ieÅ¡kovui V.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei I. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybė teise lygiomis dalimis po vienÄ antrÄ jÄ dalį kiekvienam.Priteisė iÅ¡ atsakovės I. Z. V. G. naudai 2 196,30 Eur jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui.IÅ¡ byloje esančių įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad yra įrodyta, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė vedė bendrÄ Å«kį nuo 2007m. iki 2016 m. pradžios, tarp jų buvo susiklostę faktiniai santuokiniai santykiai, jie augino bendrÄ vaikÄ , atsakovė pagal įgaliojimÄ tvarkė visÄ ieÅ¡kovo turtÄ , jų kaip faktinės Å¡eimos santykiai nebuvo nutrÅ«kę ir nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įgijimo momentu.

Tai patvirtina aplinkybę, kad už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ apmokėta iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos banke. Teismo posėdyje atsakovė pripažino, kad įgyjant sodybÄ buvo panaudotos ieÅ¡kovo piniginės lėšos (Lietuvos Respublikos CPK 187 str.). Tokiu bÅ«du sodybos (duomenys neskelbtini) įgijimo metu Å¡alys ne tik gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, bet ir lygiomis dalimis prisidėjo prie to turto įsigijimo.Teismas nurodė, kad vienareikÅ¡miÅ¡kų ir neginčytinų faktų byloje nėra, kurie pagrįstų atsakovės nurodytas aplinkybes, jog pagerinimo darbus ji atliko viena iÅ¡ savo, savo motinos, buvusio sutuoktinio N. Z. lėšų, o jos draugas P. B. atliko pagrindinius darbus, iÅ¡ dalies prisidėjo savo lėšomis.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad liudytojai D. S., N. Z., P. B. yra artimi ieÅ¡kovei, todėl jų parodymus laikė nepakankamais atsakovės nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Teismas nustatęs, kad iki pat 2016 metų pradžios atsakovė disponavo ieÅ¡kovo piniginėmis lėšomis sÄ skaitoje, sprendė, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog sodyba buvo gerinama iÅ¡imtinai iÅ¡ atsakovės surinktų piniginių lėšų (pati atsakovė niekur nedirbo).Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys, investavę savo pinigines lėšas, turtÄ ar darbÄ , į svetimo turto pagerinimÄ galėtų reikalauti tokių investicijų atlyginimo, taip pat ir bendraturtis gali reikalauti iÅ¡ kito bendraturčio atlyginti jam turėtas iÅ¡laidas, susijusias su bendro turto iÅ¡laikymu (Lietuvos Respublikos CK 4.76 str., 4.77 str., 4.90 str.), o tokio reikalavimo byloje nebuvo pareikÅ¡ta.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai Atsakovė apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas iÅ¡vadas ir priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , nes netinkamai, nevisapusiÅ¡kai vertino byloje esančius įrodymus, jų nevertino sistemiÅ¡kai, neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumÄ . Tokiu bÅ«du teismas pažeidė LR CPK 12 str., 177 str., 178 str., 183 str., 185 str. nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos dėl įrodinėjimo pareigos, įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Sprendime nepagrįstai teigiama, kad tarp ieÅ¡kovo ir apeliantės ginčo sodybos įsigijimo metu egzistavo jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Nuo 2014 metų pradžios apeliantė su ieÅ¡kovu neturėjo bendro tikslo gyventi kartu bei kurti bendrÄ ateitį, todėl nebuvo ir bendro tikslo įsigyti bei suremontuoti minimÄ sodybÄ . Teismas neatsižvelgė į reikÅ¡mingas aplinkybės, tokias kaip bendro tikslo sukurti, naudoti ir valdyti dalinės nuosavybės teise namų valdÄ nebuvimÄ , Å¡alių santykius, jų elgesį ir veiksmus.

Ä®sigyjant sodybÄ artimi santykiai tarp Å¡alių buvo nutrÅ«kę, todėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis tarp Å¡alių turėjo bÅ«ti laikoma pasibaigusia. IÅ¡ atsakovės faktinio elgesio (pasikeitusio bendravimo, naujų santykių su kitu vyru užmezgimo, bendro gyvenimo su kitu vyru ir kt.) buvo akivaizdu, kad apeliantė neturi intereso dėl tokios sutarties (susitarimo) egzistavimo ir vykdymo. Ypatingai svarbia aplinkybe laikytina tai, kad apeliantė, prieÅ¡ įsigydama sodybÄ su ieÅ¡kovu nesitarė ir nederino įsigijimo aplinkybių, ieÅ¡kovas apskritai nežinojo, kad atsakovė planuoja įsigyti gyvenamÄ jį bÅ«stÄ .

Å iÄ aplinkybę teismo posėdžio metu duodamas paaiÅ¡kinimus patvirtino pats ieÅ¡kovas. Apeliantė sodybÄ Ä¯sigijo padedama naujojo sugyventinio bei kitų artimų žmonių, o tai rodo jos tikslÄ kurti bendrÄ gyvenimÄ , ateitį ir turtÄ ne su ieÅ¡kovu, o su kitu asmeniu. Dėl to dalis ieÅ¡kovo piniginių lėšų, kurios buvo panaudotos ginčo sodybai įsigyti, turėjo bÅ«ti laikomos ne jungtinės veiklos sutarties partnerio įnaÅ¡u, o trečiojo asmens paskola. IeÅ¡kovas taip pat patvirtino aplinkybę, jog visais jo apsilankymo pas atsakovę atvejais, namuose bÅ«davo ir nakvodavo P. B..

Tai patvirtina, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad atsakovė su P. B. yra užmezgusi artimus santykius. Nors minėtas aplinkybes patvirtino byloje liudytojais apklausti P. B., atsakovės motina D. S. ir buvęs atsakovės sutuoktinis N. Z., tačiau teismas jų parodymus nepagrįstai vertino kritiÅ¡kai tik todėl, kad jie yra artimi apeliantei asmenys. Sprendžiant dėl Å¡alims atitenkančios turto dalių, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuo ginčo sodybos įsigijimo 2014 m. iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pateikimo 2016 m. apeliantė savo ir artimųjų lėšomis įsigytÄ sodybÄ iÅ¡ esmės pagerino.

Minėtu laikotarpiu buvo keičiami langai, durys, stogas, įrengta vonia, įrengtas kelias į sodybÄ , sutvarkyta aplinka ir kt. Tuo tarpu ieÅ¡kovas klaidindamas teismÄ nurodė, kad prie Å¡ių darbų prisidėjo ir jis tiek finansiÅ¡kai, tiek ir fiziniu darbu, tačiau jokiais įrodymais nurodytų aplinkybių nepagrindė. IeÅ¡kovas nuosekliai ir iÅ¡samiai negalėjo paaiÅ¡kinti nei vieno atlikto sodybos pagerinimo ir visÄ savo prisidėjimÄ prie atliktų pagerinimų grindė tik ta aplinkybe, kad jis ieÅ¡kovei buvo suteikęs teisę disponuoti jo banko sÄ skaita.

Taip pat ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog prisidėjo prie sodybos pagerinimo. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog apeliantei buvo suteikta galimybė naudotis ieÅ¡kovo banko sÄ skaitÄ savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ieÅ¡kovas prisidėjo prie apeliantės sodybos pagerinimo. IeÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumÄ proceso metu pavirtina jo prieÅ¡ingai nurodytos aplinkybės dėl prarastos teisės vairuoti transporto priemones (duomenys neskelbtini) už vairavimÄ bÅ«nant neblaiviam.

IeÅ¡kovui paskirta nuobauda patvirtina, atsakovės nurodytas aplinkybes, jog bÅ«tent dėl nesumokėtos paskirtos baudos ieÅ¡kovas stengėsi savo banko sÄ skaitoje nelaikyti didesnių piniginių sumų, bijodamas, kad jos gali bÅ«ti antstolio areÅ¡tuotos ar iÅ¡ieÅ¡kotos priverstine tvarka. Nurodytos aplinkybės taip pat charakterizuoja ieÅ¡kovÄ kaip nesÄ Å¾iningÄ , nevertÄ teismo pasitikėjimo asmenį. Teismas nepagrįstai priteisė visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 000 Eur), kurias sudarė advokato pagalba.

Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma neatitiko rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, jos turėjo bÅ«ti mažinamos.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi Å¡ie argumentai: Atsakovės iÅ¡sakyti argumentai tiek teismo posėdyje, tiek paduotame apeliaciniame skunde yra nenuoseklÅ«s bei prieÅ¡taringi, kas patvirtina jos nesÄ Å¾iningumÄ . Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovė paaiÅ¡kino, kad sodybÄ nusipirko kartu su ieÅ¡kovu iÅ¡simokėtinai, 10 000 Lt yra ieÅ¡kovo lėšos. Vėliau teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad sodybos įgijimui buvo panaudotos 5000 Lt piniginės lėšos buvusio sutuoktinio N. Z., 1400 Lt gavo iÅ¡ mamos, todėl likusiÄ sumÄ iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovas.

Apeliaciniame skunde atsakovė jau nurodo, jog sodybÄ ji įsigijo padedama naujo sugyventinio bei kitų artimų žmonių. Atsakovė negalėjo teismui pateikti jokių neginčytinų įrodymų, kad ginčo objekto įsigijimui buvo panaudotos N. Z., jos mamos D. S. ar P. B. piniginės lėšos. Piniginių lėšų N. Z. 5000 Lt bei D. S. 1400 Lt pervedimas į ieÅ¡kovo sÄ skaitÄ nepatvirtina fakto, kad Å¡ios lėšos buvo skirtos atsakovei nekilnojamojo turto įgijimui, nes jokių dovanojimo ar paskolos sutarčių atsakovė teismui nepateikė.

Bylos medžiaga patvirtina, jog visi atlikti mokėjimai pagal 2014 m. kovo 6 d. pirkimo-pradavimo sutartį už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ sumoje 20 000 Lt, kuris buvo įgytas atsakovės vardu, buvo atlikti pardavėjui (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, iÅ¡ jo gaunamo uždarbio. Å io fakto neginčija ir atsakovė. Apeliantės teiginiai, kad šalių kaip jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai galėjo bÅ«ti teismo vertinami tik nuo 2007 iki 2013 metų pabaigos, nes nuo 2014 metų pradžios ji nutraukė santykius su ieÅ¡kovu ir pradėjo artimai draugauti bei gyventi su kitu vyriÅ¡kiu, prieÅ¡tarauja raÅ¡ytinei bylos medžiagai.

Atsakovė pripažįsta aplinkybę, kad jie gyveno neregistruotoje santuokoje nuo 2007 m. rudens, 2009 m. kovo 6 d. Å¡alims gimė dukra. 2013 m. sausio 3 d. ieÅ¡kovas buvo davęs atsakovei generalinį įgaliojimÄ tvarkyti ir valdyti ieÅ¡kovo turtÄ , ieÅ¡kovo turimai sÄ skaitai bankas buvo iÅ¡davęs 2 dubliuotas naudojimo korteles, todėl atsakovė pilnai galėjo disponuoti ieÅ¡kovo turimomis lėšomis, esančiomis banke. Tai reiÅ¡kia, kad juos siejo tikslas auginti jų bendrÄ dukrÄ , kurti nuosavybę, jÄ puoselėti.

Atsakovės teiginys, kad ieÅ¡kovas žinojo, jog ji turi kitÄ sugyventinį, neatitinka faktinių aplinkybių ir jos pačios paaiÅ¡kinimų, kuri teismo posėdyje aiÅ¡kiai nurodė, jog ji ieÅ¡kovo neinformavo, jog turi kitÄ vyriÅ¡kį, nes taip jai buvo patogu. IeÅ¡kovas teismo posėdyje paaiÅ¡kino, jog jeigu jam bÅ«tų žinoma aplinkybė, jog atsakovė turi kitÄ vyriÅ¡kÄ , tai nedelsiant butų užblokavęs naudojimÄ si sÄ skaita, kÄ padarė 2016 m. sausio 8 d. Atsakovės teiginys, kad atsakovas negalėjo konkrečiai paaiÅ¡kinti atlikto sodybos remonto aplinkybių neįrodo, jog savo piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie jo remonto.

Be to, teismo posėdyje ieÅ¡kovas nurodė, kad jis grįžęs iÅ¡ reiso iÅ¡ savo lėšų nupirko namo langus, kanalizacijai bačkÄ , kuriuos parsivežė kartu su atsakove ir P. B., vėliau kasė žemę kanalizacijai. Nors atsakovė neigia Å¡iÄ aplinkybę, tačiau pripažįsta, kad sodyboje yra įkasta į žemę bačka, sudėti name langai. Atsakovės teiginys, kad visa tai yra atlikta iÅ¡ P. B. lėšų, paneigia Sodros duomenys, jog P. B. 2014-2015 metais niekur nedirbo, o, be to, atsakovė nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų patvirtinančių Å¡iuos savo teiginius.

IÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų buvo perkamos medžiagos namo gerinimo darbams. Nuo pat sodybos įgijimo momento iki 2015 metų pabaigos iÅ¡ ieÅ¡kovo lėšų pastoviai buvo mokami mokesčiai AB „Lesto“. Pagal Sodra duomenis liudytojai N. Z., P. B. ir atsakovė 2014-2016 metais niekur nedirbo, todėl neturėjo galimybės ne tik prisidėti prie sodybos įgijimo, bet ir prie jo remonto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendime nurodė, jog ginčo sodybos įgijimo metu Å¡alys ne tik gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, bet ir lygiomis dalimis prisidėjo prie to turto įsigijimo ir nėra jokių objektyvių, neginčytinų įrodymų, kad tuo metu jų santykiai kaip bendrai gyvenančių asmenų bÅ«tų pasibaigę.

Atsakovės nurodyti teiginiai dėl (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui paskirtos piniginės baudos neįrodo ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningumo, nes paskirtos baudos paskyrimas ieÅ¡kovui nieko bendro neturi su Å¡ia nagrinėjama byla. Pažymėtina, kad dėl ieÅ¡kovui paskirtos baudos nebuvo iÅ¡duotas joks vykdomasis dokumentas ir nebuvo pradėtas vykdyti joks priverstinis baudos iÅ¡ieÅ¡kojimas, todėl atsakovės argumentas, jog ieÅ¡kovas bijojo sÄ skaitoje laikyti pinigines lėšas, yra nelogiÅ¡kas ir visiÅ¡kai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovas tam neturėjo pagrindo bijoti laikyti pinigines lėšas, esančias jo sÄ skaitoje.

Nesutiktina su apeliantės skunde nurodytais argumentais dėl ieÅ¡kovui priteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų. IeÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos yra realios ir pagrįstos, kÄ patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimÄ , nepažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatų ir nenukrypo nuo naujausios kasacinio teismo suformuotos Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundų ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atsakovės apeliaciniame skunde nurodytas ribas.Apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalykÄ , Å¡alių procesinius dokumentuose bei paaiÅ¡kinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju ginčas kilo tarp asmenų, gyvenusių nesusituokus, dėl nekilnojamojo turto teisinio režimo nustatymo.IÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatytos aplinkybės, kurios leidžia konstatuoti buvus ieÅ¡kovo V.

G. ir atsakovės I. Z. bendrÄ gyvenimÄ ir tarpusavio santykius, atitinkančius Å¡eimos santykių pobÅ«dį, laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio mėnesio iki 2016 m. sausio pradžios. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) 2014 m. kovo 6 d. atsakovės vardu buvo įsigyti Å¡ie nekilnojamojo turto objektai: 0,3200 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), su jame esančiais pastatais: gyvenamuoju namu, malkine, daržine, tvartu, Å«kiniu pastatu bei kiemo statiniais, kurių bendra kaina – 20 000  Lt (t.y. 5792, 40 Eur).

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , tais atvejais, kai asmenys gyvena bendrai neįregistravę santuokos, jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad byloje, kurioje sprendžiamas ginčas dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių padarinių, turi bÅ«ti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukÅ«rimo ar įgijimo bendrosios nuosavybės teise sugyventiniai buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011).

Tais atvejais, kai Å¡alys nebuvo sudariusios raÅ¡ytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iÅ¡ kurios bÅ«tų aiÅ¡ki jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrÄ Å«kį Å¡alys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktikÄ turėtų bÅ«ti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukÅ«rimo sÄ lygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje – įnaÅ¡ai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgÅ«džiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryÅ¡iai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-72-686/2016; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016).Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), įgijimo metu Å¡alys ne tik gyveno kartu ir vedė bendrÄ Å«kį, bet ir lygiomis dalimis prisidėjo prie to turto įsigijimo, pripažino ieÅ¡kovo asmaninės nuosavybės teises į ½ dalį Å¡io turto.Atsakovė apeliaciniame skunde ginčija pirmiau nurodytÄ iÅ¡vadÄ , teigdama, kad teismas visapusiÅ¡kai neiÅ¡nagrinėjo visų byloje esančių įrodymų, atsižvelgė tik į ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytas aplinkybes ir ignoravo atsakovės nurodytus faktus.Nesutikdama su apeliantės pozicija, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo (CPK 12 straipsnis).

Å is principas reiÅ¡kia, kad įrodinėjimo dalykÄ byloje nustato ginčo Å¡alys, o teismas, spręsdamas bylÄ , vertina tik Å¡alių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus. Bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė įtvirtinta CPK 178 straipsnyje. Jame nustatyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Å¡io Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. IeÅ¡kinio reikalavimas gali bÅ«ti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta įrodytomis faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžiamas.

Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis (CPK 185 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014).CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis paprastai nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡tyrus bylos surinktus įrodymus, skundžiamÄ teismo sprendimÄ bei apeliacinio skundo argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡sprendė klausimÄ dėl ieÅ¡kovo įdėtų lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, susijusius su Å¡alių turtine padėtimi jų bendro gyvenimo metu bei 2014 m. įsigyjant nekilnojamÄ jį turtÄ .

Remdamasis byloje iÅ¡tirtais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad už perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ atsakovė 5000 Lt sumokėjo iki sutarties sudarymo, likusius 15 000 Lt iÅ¡mokėjo iÅ¡ ieÅ¡kovo V. G. sÄ skaitos, turėdama ieÅ¡kovo 2013 01 03 iÅ¡duotÄ Â Ä¯galiojimÄ (5 metams), suteikusį jai teisę disponuoti, tvarkyti ir valdyti, naudoti visÄ ieÅ¡kovo turtÄ , tame tarpe sudaryti sutartis dėl perkamo/parduodamo nekilnojamojo turto.Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad nuo 2014 metų pradžios ji su ieÅ¡kovu neturėjo bendro tikslo gyventi kartu bei kurti bendrÄ ateitį, todėl nebuvo ir bendro tikslo įsigyti bei suremontuoti minimÄ sodybÄ .

Tačiau šalies vienoks ar kitoks aiÅ¡kinimas savaime nereiÅ¡kia, kad jis yra teisingas, nes bet kurios bylos aplinkybės, jei jų kita Å¡alis nepripažįsta, turi bÅ«ti pagrindžiamos kitais įrodymais (CPK 187, 12, 178 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas aiÅ¡kinosi esmines bylos aplinkybes dėl Å¡alių gautų pajamų bei jų panaudojimo bendro gyvenimo laikotarpiu. IÅ¡tyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad pagal 2014 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį už įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ - 20 000 Lt, visi atlikti mokėjimai pardavėjui (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, iÅ¡ jo gaunamo uždarbio, Å¡ių aplinkybių atsakovė kitais objektyviais įrodymais nepaneigė.Nors apeliantė nurodo, kad jos nurodytas aplinkybes dėl atsakovės artimų santykių nuo 2014 m. buvimo su P. B. bei jos motinos D.

S., buvusio atsakovės sutuoktinio N. Z. prisidėjimo lėšomis prie nekilnojamojo turto įsigijimo bei pagerinimo paliudijo pastarieji asmenys, tačiau teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi 2017 m. kovo 20 d. posėdžio garso įraÅ¡Ä , Å¡ių liudytojų parodymus, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumÄ , laiko nepakankamais ir neteikiančiais pagrindo vertinti juos kitaip, nei vertino pirmosios instancijos teismas.Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad sprendžiant dėl Å¡alims atitenkančios turto dalių, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nuo ginčo sodybos įsigijimo 2014 m. iki ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pateikimo 2016 m. apeliantė savo ir artimųjų lėšomis įsigytÄ sodybÄ iÅ¡ esmės pagerino, kad minėtu laikotarpiu buvo keičiami langai, durys, stogas, įrengta vonia, įrengtas kelias į sodybÄ , sutvarkyta aplinka ir kt.

Tai, ar turtas buvo pagerintas iš esmės, yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibūdinamas. Esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita. Bylos duomenys patvirtina, kad iš ieškovo lėšų buvo perkamos medžiagos namo remontui, mokami mokesčiai AB „Lesto“, Sodros duomenimis liudytojai N. Z., P. B. ir atsakovė 2014-2016 metais niekur nedirbo, todėl mažai tikėtina, kad savo lėšomis galėjo prisidėti prie namo remonto ir kt. darbų.

Atsakovė savo teiginiams apie esminį turto pagerinimÄ pagrįsti jokių objektyvių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, t.y. kiekvienai Å¡aliai tenkančios asmeninėn nuosavybėn ½ dalies ginčo turto.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, o jais remiantis padarytų iÅ¡vadų teisėtumo dėl ieÅ¡kovo lėšų panaudojimo nekilnojamojo turto įsigijimui, atsakovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia.

Nors byloje nėra pateikta konkrečių įrodymų, kurie leistų teismui atskirti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių, taigi ir atsakovės, įnaÅ¡Ä (lėšas), panaudotÄ nekilnojamojo turto įsigijimui, tačiau visuma byloje surinktų įrodymų bei teisinis reglamentavimas (CK 6.970 straipsnio 2 dalis) kaip labiausiai tikėtinÄ leidžia vertinti situacijÄ , kad kiekvienos iÅ¡ Å¡alių įnaÅ¡o dydis yra vienodas, t. y. po ½ dalį (CPK 185 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).

Å i skundžiama sprendimo dalis paliktina nepakeista. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jos ieÅ¡kovo naudai priteistos 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato pagalbÄ . Teigia, kad ieÅ¡kovo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų suma neatitiko rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, jos turėjo bÅ«ti mažinamos.

Pažymėtina, kad IÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iÅ¡ iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Jų mokėjimo pagrindus, tvarkÄ ir dydžio nustatymo kriterijus reglamentuoja CPK 88 ir 98 straipsniai. IÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali bÅ«ti pripažintos teismo iÅ¡laidomis, jeigu jos yra realios, bÅ«tinos ir pagrįstos (CPK 88 straipsnis). IÅ¡laidos suprantamos kaip iÅ¡leistos lėšos. Bylinėjimosi iÅ¡laidų realumas reiÅ¡kia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme.

Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje S. J., peticijos Nr. 41510/98; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 28 punktÄ ; 2017 m. sausio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017 10 punktÄ ; ir kt.). Turi bÅ«ti aiÅ¡ku, kada Å¡alis, praÅ¡anti priteisti atstovavimo iÅ¡laidas, atsiskaitė su advokatų kontora, nes nuo to priklauso Rekomendacijose nustatytų dydžių taikymas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017 26 punktÄ ).Pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nedetalizavo ir nepasisakė dėl ieÅ¡kovo turėtų 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (3 PVM SÄ skaitos-faktÅ«ros, pinigų priėmimo kvitai) patvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo 2 000 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ byloje: 1. 2016 m. birželio 5 d. - 1000 Eur (300 Eur už susipažinimÄ su dokumentais (3 val.) ir 700 Eur už ieÅ¡kinio parengimÄ ).

SÄ skaita apmokėta 2016 m. rugsėjo 5 d. pinigų priėmimo kvitu. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.2 punktÄ maksimalus užmokestis už ieÅ¡kinį gali bÅ«ti 1 870 Eur (2,5 x 748 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2016K1 – 748).

Nagrinėjamu atveju už ieÅ¡kinio parengimÄ praÅ¡oma priteisti 700 Eur suma nevirÅ¡ija Rekomendacijose 8.2 punkte nustatyto dydžio. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ maksimalus užmokestis už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ gali bÅ«ti 74,80 Eur (0,1 x 748 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2016K1 – 748 Eur).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateiktos 2016 m. rugsėjo 1 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas detalizacijos matyti, kad susipažinimas su dokumentais vyko 3 val. Todėl atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.19 punkte nustatytÄ dydį užmokestis už susipažinimÄ su dokumentais mažintinas iki 224,40 Eur ((0,1 x 748 Eur) x 3 val.). 2. 2016 m. gruodžio 29 d. – 500 Eur už paklausimų paruoÅ¡imÄ ir susipažinimÄ su dokumentais. SÄ skaita apmokėta 2016 m. gruodžio 29 d. pinigų priėmimo kvitu. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ maksimalus užmokestis už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai gali bÅ«ti 308,76 Eur (0,4 x 308,76 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2016K2 – 771,90).

IeÅ¡kovo atstovė parengė 3 praÅ¡ymus (dėl papildomų įrodymų iÅ¡reikalavimo, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo), todėl laikytina, kad praÅ¡omos priteisti 500 Eur iÅ¡laidos už dokumentų parengimÄ nevirÅ¡ija Rekomendacijose 8.16 punkte nustatyto dydžio. 3. 2017 m. sausio 6 d. – 500 Eur už atstovavimÄ teisme (el. bylos 1 t. b. l. 183-187). IeÅ¡kovo atstovė dalyvavo 3 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. SÄ skaita apmokėta 2017 m. sausio 6 d. mokėjimo pavedimu.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktÄ maksimalus užmokestis už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ gali bÅ«ti 79,33 Eur (0,1 x 793,30 Eur), (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,30). Atsižvelgiant į vykusių teismo posėdžių trukmę bei Rekomendacijose 8.19 punkte nustatytÄ dydį, užmokestis už atstovavimÄ teisme mažintinas iki 317,32 Eur ((0,1 x 793,30 Eur) x 4 val.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pirmosios instancijos teismo priteistos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti mažintinos iki 1 741,72 Eur (CPK 96 str. 1 d. 6.). Å i sprendimo dalis tikslintina, yra procesinio pobÅ«džio reikalavimas, todėl nekeičia sprendimo iÅ¡ esmės (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 400 Eur iÅ¡laidas už advokatės pagalbÄ rengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius raÅ¡ytinius įrodymus: 2017 m. birželio 18 d.

PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros Nr. 17-000024 bei 2017 m. gegužės 24 d. pinigų priėmimo kvito Nr.850960 kopijas (el.bylos2t.b.l.32-34). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ maksimalus užmokestis už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ gali bÅ«ti 1 069,64 Eur (1,3 x 822,80 Eur) (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) 2016K4 – 822,80 Eur). PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos pripažintinos pagrįstomis, nevirÅ¡ijančiomis Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atmetus apeliacinį skundÄ , jos priteistinos iÅ¡ apeliantės (atsakovės) I.

Z. ieÅ¡kovui V. G. (CPK 96 str. 1 d. 6 p.).     Dėl iÅ¡laidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iÅ¡ Å¡alies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetÄ iÅ¡ieÅ¡kotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra iÅ¡ieÅ¡koma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d.

įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 3 eurai. Kadangi bylinėjimosi iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės instancijos teisme sudaro 2,90 Eur, todėl iÅ¡ apeliantės į valstybės biudžetÄ Â nepriteisiamos (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a :Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti nepakeistÄ .Patikslinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės I.

Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteista 2 196,30 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms atlyginti, sumažinant Å¡iÄ sumÄ iki 1 938,02 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų ir 2 ct).Priteisti iÅ¡ atsakovės I. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur (keturis Å¡imtus eurų) iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Aušra Baubienė                                                                               Dalė Burdulienė                                                                               Raimondas Buzelis