dcd13035-bfeb-4459-a44a-c8a08ee9acfb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-406-189/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02979-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2., 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. kovo 1 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei advokatei S. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėja su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, (toliau – ir NŽT) 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 1–2).PareiÅ¡kėja skunde teismui paaiÅ¡kino, kad NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu atkÅ«rė jai nuosavybės teises natÅ«ra į žemės sklypÄ . Å iuo sprendimo pagrindu valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos mano nuosavybės teisės į 0,27 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen.

Vilniaus m. sav. 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, pareiÅ¡kėja pardavė šį 0,27 ha ploto žemės sklypÄ A. D. už 243 000 Lt.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu patenkino Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , pareiÅ¡kimÄ ir panaikino NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. 49S-858, kuriuo pareiÅ¡kėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į minėtÄ Å¾emės sklypÄ Vilniaus mieste. Taip pat pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį dėl 0,2700 ha žemės sklypo bei taikė restitucijÄ natÅ«ra - 0,2700 ha žemės sklypÄ grÄ Å¾ino valstybės nuosavybėn ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A.

D. už 0,2700 ha žemės sklypÄ 70 377,67 eurų (sandorio sudarymo metu 243 000 Lt). AukÅ¡tesnės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ paliko nepakeistÄ .PareiÅ¡kėjos teigimu, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo panaikinta atsižvelgiant į tai, kad sandoris atsirado esant neteisėtam pagrindui - imperatyviems įstatymams prieÅ¡taraujantiems administravimo subjekto, priimtiems aktams.PareiÅ¡kėjos teigimu, NŽT sprendimo panaikinimas neigiamai paveikė jos interesus bei teises, t. y. dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, atkuriant nuosavybės teises, patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl siekia satisfakcijos dėl patirtų nepatogumų.

Nurodo, kad veiksmų neteisėtumas atkuriant pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje, taigi neteisėti veiksmai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme nustatyti ir iÅ¡ naujo nebeįrodinėjami. PareiÅ¡kėjos teigimu, neturtinės žalos atsiradimÄ nulėmė tai, kad bylinėjimasis truko tris metus, kurio metu ji patyrė dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, besitęsiančius nepatogumus, nerimÄ , emocinę depresijÄ , pažeminimÄ .

Patyrė nevienkartinius, ilgalaikius ir žymiai stipresnius dvasinius iÅ¡gyvenimus nei paprastai patiriami susiklosčius įvairioms gyvenimiÅ¡koms situacijoms. Nepatogumai bei iÅ¡gyvenimai, nerimas yra tęstinio pobÅ«džio. PareiÅ¡kėja iki Å¡iol iÅ¡gyvena stresÄ , depresijÄ , jaučia nusivylimÄ , beviltiÅ¡kumÄ , gyvenimo nestabilumÄ , dvasinį neramumÄ , nepasitikėjimÄ valstybinėmis institucijomis. Teismo nustatytas įpareigojimas grÄ Å¾inti pinigus už žemės sklypÄ sukėlė jai didžiulį stresÄ , nerimÄ , kadangi atsirado problema, kaip juos grÄ Å¾inti.

BÅ«dama įsitikinusi sudarytų sandorių teisėtumu, gautus už žemės sklypÄ pinigus iÅ¡leido savo nuožiÅ«ra, suteikdama materialinę pagalbÄ kitiems asmenims. PareiÅ¡kėjos teigimu, ji negalėjo numatyti, kad dėl valstybės institucijos neteisėtų veiksmų bus priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas atkurti jai nuosavybės teises ir jai kils tokios sunkios pasekmės. Ji senyvo amžiaus, labai silpnos sveikatos, iÅ¡skyrus pensijÄ , jokių pajamų negauna, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymas dalyje dėl pinigų grÄ Å¾inimo tapo labai sunki naÅ¡ta, kuri neigiamai jÄ veikia - sukelia labai stiprius dvasinius, emocinius iÅ¡gyvenimus, nerimÄ , depresijÄ .

Taigi atsakovo neteisėti veiksmai jai reiÅ¡kia didelius, ženklius praradimus.PareiÅ¡kėjos teigimu, byloje nebuvo nustatyta, kad atkuriant jai nuosavybės teises, ji elgėsi neteisėtai ar kitaip nesÄ Å¾iningai. Tai, kad nuosavybės teisės buvo atkuriamos pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, jai nebuvo žinoma ir ji to negalėjo žinoti, o tapusi teisėta žemės sklypo savininke ir jį pardavė.Nurodo, kad lÅ«kestis atkurti nuosavybės teises buvo ir yra teisėtas, nes jis susiformavo teisei neprieÅ¡taraujančių valstybės įsipareigojimų pagrindu, tačiau dėl NŽT neteisėtų veiksmų, atkuriant nuosavybę, bei teismui priėmus 2016 m. vasario 1 d. sprendimÄ , jis liko neapsaugotas, atkurti nuosavybės teises realiai neturi galimybės, nes Vilniaus mieste žemės nėra.

Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo nedavė lauktos grÄ Å¾os, prieÅ¡ingai, jį panaikinus, patyrė praradimus - 70 377,67 eurų, kuriuos turi grÄ Å¾inti žemės sklypo pirkėjai. Å ie praradimai turėtų bÅ«ti pripažinti jos, kaip sÄ Å¾iningo asmens, patirta atlygintine žala.PareiÅ¡kėjos nuomone, atsiradusios neigiamos teisinės pasekmės yra valstybės institucijų neteisėtų veiksmų rezultatas, todėl dalis jai atsiradusių dėl sprendimo panaikinimo praradimų turi atitekti ir atsakovui.

Savo pozicijÄ grindžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (LVAT 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011). Todėl nagrinėjamu atveju teisėtų lÅ«kesčių apsaugos taikymÄ , priteisiant pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo kompensacijÄ pinigais už jos praradimus - 32 000 eurų, pagrindžia bÅ«tinybė garantuoti teisingumÄ .PareiÅ¡kėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos.PareiÅ¡kėjos atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, papildomai nurodė, kad jau antrÄ kartÄ yra panaikinti institucijų sprendimai dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pareiÅ¡kėjai, o tai sÄ lygoje nepasitikėjimÄ valdžios institucijomis.

Daugiau papildomų paaiÅ¡kinimų iÅ¡ esmės nepateikė, prašė skundÄ tenkinti (2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as).Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Nacionalinės žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos atsiliepimo argumentais su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti (b. l. 15–18).Atsakovės vertinimu, pareiÅ¡kėjos argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, todėl negali bÅ«ti pagrindu tenkinti jos skundÄ .

PareiÅ¡kėja skunde akcentuoja depresijos simptomus, tačiau nepateikė teismui jokių įrodymų, kad tokia liga jai bÅ«tų diagnozuota. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų pateikto medicininio iÅ¡raÅ¡o matyti, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti iki teisminių ginčų.Dėl pareiÅ¡kėjos argumentų, kad ji negalėjo numatyti valstybės institucijos neteisėtų veiksmų, priimant sprendimus dėl nuosavybės teises atkÅ«rimo, pažymi, kad tiek pareiÅ¡kėja, tiek A. D. (kuri iÅ¡ pareiÅ¡kėjos įsigijo žemės sklypÄ ir kuriai iÅ¡ pareiÅ¡kėjos priteista 70 377,67 Eur suma (sandorio metu - 243 000 Lt) už valstybei grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ ) kreipėsi į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ su praÅ¡ymu atnaujinti procesÄ administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, kurių interesams atstovavo tas pats advokatas.

Vienas iÅ¡ praÅ¡ymo motyvų buvo aplinkybė, kad grÄ Å¾into pareiÅ¡kėjai žemės sklypo vertė skiriasi nuo pardavimo kainos, t. y. žemės sklypas parduotas už ženkliai didesnę kainÄ , todėl pareiÅ¡kėja neturi galimybės įvykdyti teismo sprendimÄ ir A. D. grÄ Å¾inti priteistus 70 377,67 Eur. Tačiau LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi praÅ¡ymo netenkino.Atsakovės atstovė pažymi, kad teismai (Vilniaus apygardos administracinio teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 ir LVAT 2017 m. gegužės 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, LVAT 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. P-63-1062/2017) konstatavo, kad tiek pirkėjai A.

D., kuri yra UAB „Arlitanus“ direktoriaus pavaduotoja ir yra atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų (viešųjų pirkimų sutarties) vykdymÄ , tiek pareiÅ¡kėjai buvo žinoma, kad savivaldybė prieÅ¡taravo žemės sklypo grÄ Å¾inimui natÅ«ra. Taigi akivaizdu, kad A. D., projektuodama žemės sklypÄ grÄ Å¾inimui natÅ«ra pareiÅ¡kėjai, o vėliau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos įsigydama minėtÄ Å¾emės sklypÄ už ženkliai didesnę kainÄ , negu buvo nustatyta jo vertė, bei pati pareiÅ¡kėja, žinodama apie žemės sklype esančiÄ aikÅ¡telę, sÄ moningai prisidėjo prie atsiradusių neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais iÅ¡gyvenimais.Pažymi, kad UAB „Arlitanus“, kurios direktoriaus pavaduotoja A.

D. (pareiÅ¡kėjos sklypo pirkėja), teikia Nacionalinei žemės tarnybai žemėtvarkinių projektų paslaugas (laimėjus viešųjų pirkimų konkursus). Tačiau ta pati A. D. atstovauja pretendentų, turinčių teises atkurti nuosavybės teises į žemę, esančiÄ Vilniaus rajone (kurioje UAB „Arlitanus“ projektuoja žemės sklypus), interesams (pvz. administracinė byla Nr. I-2789-561/2017). Nagrinėjamu atveju, nėra duomenų, kad A. D. oficialiai pagal įgaliojimÄ atstovautų pareiÅ¡kėjos interesams nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese, tačiau UAB „Arlitanus“ rengė (duomenys neskelbtini) ir PaÅ¡ilaičių seniÅ«nijų teritorijų žemės reformos žemėtvarkos projektus, kurių rengimo metu pareiÅ¡kėjai nuosavybės teisių atkÅ«rimui buvo suformuotas žemės sklypas, kurį vėliau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos įgijo A.

D.. A. D., kaip UAB „Arlitanus“ atstovei, buvo žinoma apie Vilniaus miesto savivaldybės nepritarimÄ Å¾emės sklypo grÄ Å¾inimui natÅ«ra. Tačiau nepaisant to, žemės sklypÄ pareiÅ¡kėjai suprojektavo bei vėliau minėtÄ Å¾emės sklypÄ Ä¯sigijo už labai didelę kainÄ . NŽT turi pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjÄ ir A. D. galėjo sieti bendri, paslėpti interesai, kurių pareiÅ¡kėja vieÅ¡ai neatskleidžia. Pažymi, kad pareiÅ¡kėja nepateikė duomenų apie tai, kad A.

D. kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo. NŽT vertinimu, pareiÅ¡kėja, panaudodama motyvus apie tariamÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ tiesų siekia ir tai vieÅ¡ai deklaruoja savo skunde, ne moralinės satisfakcijos, o pasipelnyti iÅ¡ valstybės. PareiÅ¡kėjos teiginys dėl atsiradusios žalos, susijusios su priteista suma, atkleidžia paslėptÄ interesÄ priteisti ne neturtinę žalÄ , o turtinę – gauti pinigų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 įvykdymui.

Be to, NŽT vertinimu, pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti 32 000 Eur neturtinės žalos suma yra neadekvati ir visiÅ¡kai nepagrįsta, nors pareiÅ¡kėja turėjo pareigÄ objektyviais įrodymais pagrįsti kaip konkrečiai pasireiÅ¡kė neturinė žala.Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos. Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ pareiÅ¡kėja kildina iÅ¡ Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos galimai neteisėtų veiksmų.

Atsakomybės už žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, klausimus reglamentuoja CK 6.271 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iuo atveju terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis).

Teisės normoje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (CK 6.271 straipsnio 3 dalis). CK 6.271 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybės ar savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. VieÅ¡oji (valstybės ar savivaldybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-330/2008, 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-696-492-2015).

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime inter alia konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus, ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.Kaip buvo minėta, valstybei deliktinė atsakomybė kyla nustačius visas deliktinės atsakomybės sÄ lygas, nenustačius bent vienos iÅ¡ jų nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos skundÄ .Nagrinėjamojo byloje neturtinės žalos atsiradimÄ sieja su Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos administraciniu aktu, kuris teismo sprendimu buvo panaikintas, pripažintas sandoris negaliojančiu bei pritaikyta restitucija natÅ«ra - 0,2700 ha žemės sklypÄ grÄ Å¾ino valstybės nuosavybėn ir priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A.

D. už 0,2700 ha žemės sklypÄ 70 377,67 eurų (sandorio sudarymo metu 243 000 Lt). IÅ¡ Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, be kita ko, panaikino NŽT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ Nr. 49S-858 „Dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo Vilniaus mieste pilietei J. J.“, pripažino negaliojančia 2014 m. balandžio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintÄ Vilniaus rajono 4-ojo notarų biuro notarės V.

P., notarinio reg. Nr.1249, sudarytÄ tarp J. J. ir A. D. dėl 0,2700 ha žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m.; pritaikė restitucijÄ natÅ«ra – 0,2700 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m., grÄ Å¾ino valstybės nuosavybėn, o iÅ¡ J. J. priteisė A. D. už įsigytÄ 0,2700 ha žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. (toliau – žemės sklypas), sumokėtus 70 377,67 eurus (sandorio metu 234 000 Lt).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016 paliko nepakeistÄ .Ä®vertinusi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, kuris paliktas nepakeistas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-633-492/2017, darytina iÅ¡vada, kad veiksmų neteisėtumas atkuriant pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2703-473/2016, taigi neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme nustatyti ir iÅ¡ naujo nebeįrodinėjami.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje tirtina, ar yra kitos dvi bÅ«tinos sÄ lygos: žala ir priežastinis ryÅ¡is tarp žalos bei neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjos teigimu, minėtų aktų panaikinimas neigiamai paveikė jos interesus bei teises, ji patyrė turtinę ir neturtinę žalÄ , todėl siekia satisfakcijos dėl patirtų nepatogumų ir praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . Atsakovės NŽT teigimu, pareiÅ¡kėjos argumentai dėl patirtos neturtinės žalos yra tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, todėl negali bÅ«ti pagrindu tenkinti jos skundÄ .Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja skunde nurodo, kad ji patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žalÄ , tačiau pareiÅ¡kėja reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo nesuformulavo, todėl teismas, nagrinėdamas bylÄ ir neiÅ¡eidamas iÅ¡ skundo nagrinėjimo ribų, papildomai dėl pareiÅ¡kėjos patirtos turtinės žalos nenagrinės ir nepasisakys.

Nagrinėjamu atveju bus sprendžiamas klausimas dėl pareiÅ¡kėjos galimai patirtos neturtinės žalos.Neturtinės žalos sÄ voka apima platų spektrÄ pačių įvairiausių iÅ¡gyvenimų. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje pripažino, jog neturtinė žala apima traumas, nerimÄ ir neteisybės jausmÄ (McMichael prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, 1995 m. vasario 24 d., Series A Nr. 307-B); bejėgiÅ¡kumo jausmÄ , frustracijÄ (Papamichalopoulus prieÅ¡ GraikijÄ , 1995 m. spalio 31 d., Nr. 14556/89, ECHR, 1993 A-330-B), nepatogumus, nerimÄ ir sielvartÄ (Olsson prieÅ¡ Å vedijÄ , 1988 m. kovo 24 d., Nr. 10465/83, 102 par., Series A Nr. 130), įžeidinėjimÄ , pažeminimÄ , įtampÄ (L.

O. prieÅ¡ IspanijÄ , 1994 m. gruodžio 9 d., Nr. 16798/90, 65 par., Series A Nr. 303-C) ir pan. PlačiÄ neturtinės žalos sampratÄ Ä¯tvirtino ir Lietuvos įstatymų leidėjas, kuris neturtinę žalÄ apibrėžia kaip asmens fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ ir kt., teismo įvertintÄ pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teisinėje valstybėje turi bÅ«ti ginami visų asmenų teisėti lÅ«kesčiai, kad įstatymo jiems suteiktos teisės valstybės institucijose bus įgyvendinamos laikantis įstatymo nustatytos tvarkos ir terminų.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkÅ«rimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, Å¡io įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas kartu reiÅ¡kia ir istorinio teisingumo atstatymÄ , neteisėtais okupacinės valdžios veiksmais Lietuvos piliečiams padarytų skriaudų atlyginimÄ . Dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymÄ dažniau nei kitose vieÅ¡ojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į grÄ Å¾inimÄ nuosavybę asmenims neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005).

CK 6.251 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.Nagrinėjamu atveju darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja, turėdama sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir veikdama kaip savininkė, o vėliau tokį sprendimÄ panaikinus, be jokios abejonės patiria tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kurie Å¡iuo atveju pripažintini neturtine žala.

Tačiau, kaip jau buvo minėta, teismas atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Å iuo atveju taip pat svarbus pareiÅ¡kėjos sÄ Å¾iningumas, ar jos veiksmai neįtakojo žalos atsiradimÄ . Pagal Civilinio kodekso 6.282 straipsnį, kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusiojo asmens kaltės dydį žalos atlyginimas gali bÅ«ti sumažinamas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas.

NŽT teigimu, A. D., projektuodama žemės sklypÄ grÄ Å¾inimui natÅ«ra pareiÅ¡kėjai, o vėliau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos įsigydama minėtÄ Å¾emės sklypÄ už ženkliai didesnę kainÄ , negu buvo nustatyta jo vertė, bei pati pareiÅ¡kėja, žinodama apie žemės sklype esančiÄ aikÅ¡telę, sÄ moningai prisidėjo prie atsiradusių neigiamų padarinių, susijusių su negatyviais emociniais iÅ¡gyvenimais. NŽT teismui pateikė UAB „Arlitanus“ 2017 m. gegužės 4 d. PasiÅ«lymÄ dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų, kuriame matyti, kad A.

D. yra direktoriaus pavaduotoja, atsakinga už sutarties vykdymÄ . Teismo vertinu, Å¡is PasiÅ«lymas patvirtina, kad A. D. yra atsakinga už žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo paslaugų (viešųjų pirkimų sutarties) vykdymÄ . Tačiau, teismo vertinimu, nepateikus kitų įrodymų, Å¡is dokumentas nepatvirtina, kad bÅ«tent A. D. ir suprojektavo žemės sklypÄ grÄ Å¾inimui natÅ«ra pareiÅ¡kėjai. Kita vertus, tai nepaneigia aplinkybės, kad bÅ«tent A.

D. galėjo žinoti apie nesamÄ galimybę atkurti pareiÅ¡kėjai nuosavybės teises bÅ«tent į sklypÄ , kuris užimtas savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu statiniu – automobilių stovėjimo aikÅ¡tele, nes savivaldybė nepritarė ir nederino pateikto žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo, kuriame siÅ«loma suprojektuoti grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ automobilių stovėjimo aikÅ¡telės vietoje. Tačiau nesant nenuginčytiniems įrodymas, nėra pagrindo teigti, kad bÅ«tent A.

D. ir pareiÅ¡kėjos veiksmai galėjo įtakoti žalos atsiradimÄ . Be to, NŽT argumentai, kad tiek pareiÅ¡kėjÄ tiek A. D. atstovavo teisminiuose procesuose tas pats advokatas, nepagrindžia, kad pareiÅ¡kėjÄ ir A. D. galėjo sieti bendri, paslėpti interesai, kurių pareiÅ¡kėja vieÅ¡ai neatskleidžia. Pažymėtina, kad teismas vadovaujasi tik neginčijamais byloje esančiais įrodymais. Ä®vertinus bylos medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad asmuo, turėdamas sprendimÄ , dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir veikdamas kaip savininkas, o vėliau tokį sprendimÄ panaikinus, be jokios abejonės patiria tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, kurie Å¡iuo atveju pripažintini neturtine žala.

Tokia žala atsirado NŽT veikus ne taip, kaip numatė teisės aktai, ir būtent dėl šių institucijų neteisėtų veiksmų buvo pažeisti pareiškėjos teisėti lūkesčiai, susiję su sklypu, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Teismo nuomone, pareiškėja patyrė nevienkartinius, ilgalaikius ir žymiai stipresnius dvasinius išgyvenimus nei paprastai patiriami susiklosčius įvairioms gyvenimiškoms situacijoms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų neteisėtais aktais bei veiksmais, nes neteisėti institucijų veiksmai konstatuoti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimu.

Sprendžiat neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimas – jautri visuomeninio gyvenimo sfera, AtkÅ«rimo įstatymo nuostatų įgyvendinimas yra ne tik asmens turtinių teisių realizavimas, Å¡io įstatymo reglamentuojamas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procesas kartu reiÅ¡kia ir istorinio teisingumo atstatymÄ <...>, dėl to netinkamas valstybės institucijos veikimas įgyvendinant šį įstatymÄ dažniau nei kitose vieÅ¡ojo administravimo teisinių santykių srityse gali sukelti teisėtai pretenduojantiems į nuosavybės grÄ Å¾inimÄ asmenims neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, įstatymo vertinamus kaip neturtinė žala (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. spalio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-1625/2005, 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).PareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o priteisti 32 000 Eur neturtinės žalos atlyginÄ , tačiau, teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjos praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma yra neadekvati ir nepagrįsta objektyviais įrodymais.

Atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, trukmę (nuosavybės teisės atkurtos 2013 m. gruodžio 19 d., o Vilniaus apygardos prokuratÅ«ra pareiÅ¡kimÄ teismui pateikė 2014 m. rugsėjo 3 d.), intensyvumÄ , ekonominius Å¡alies rodiklius, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisinga suma pareiÅ¡kėjos patirtiems neigiamiems iÅ¡gyvenimams kompensuoti yra 1 000 eurų, kurie jai priteistini iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėja neįrodė, kad dėl patirtų neigimų iÅ¡gyvenimų jai galėtų bÅ«ti priteisiama didesnė nei teismo įvertinta neturtinė žala.PareiÅ¡kėja teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. PareiÅ¡kėjos atstovė 2018 m. vasario 12 d. teismo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame praÅ¡o priteisti 600 eurų už skundo parengimÄ ir 100 eurų už konsultacijas, pasirengimÄ teismo posėdžiams, atstovavimÄ nagrinėjant civilinę bylÄ teisme.

Prie praÅ¡ymo pridėjo 2017 m. liepos 11 d. Pinigų priėmimo kvitÄ â€“ 500 Eur, kuriame nedetalizuotos paslaugos, ir 2018 m. vasario 7 d. pinigų priėmimo kvitÄ â€“ 100 Eur, kuriame nurodyta, kad asmuo sumokėjo už atstovavimÄ , dokumento suraÅ¡ymÄ , patarimÄ ir kitas teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjos atstovės praÅ¡yme detalizuotos iÅ¡laidos su pateiktais kvitais nesutampa, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl iÅ¡laidų atlyginimo negali bÅ«ti sprendžiamas.

ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad praÅ¡ymai dėl iÅ¡laidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, turi bÅ«ti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl pareiÅ¡kėja turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo Å¡io sprendimo įsiteisėjimo paduoti teismui praÅ¡ymÄ dėl Å¡ioje byloje turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kartu pateikiant atitinkamus įrodymus.Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjos J. J. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjos J. J. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimÄ .KitÄ pareiÅ¡kėjos J. J. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                                                     Bronius Januška