dcd11b4c-981b-4549-90c5-7b1fdcf69cbb · Kauno apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. 2A-86-555/2014;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-01683-2011-2;Pirmosios instancijos teismo teisėja: Snieguolė Vilutienė; (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 121.18; KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Leono Jachimavičiaus ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant A.

B., Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovei A. E., atsakovui K. E., trečiajam asmeniui A. V. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės A. E. ir atsakovo K. E. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-1588-748/2013 pagal ieškovės A. E. ieškinį atsakovui K. E., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų: Swedbank, akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, A.

V., I. V., N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalijimo ir atsakovo K. E. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei A. E., tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų, „Swedbank“, akcinei bendrovei, uždarajai akcinei bendrovei „Bitė Lietuva“, akcinei bendrovei „Lesto“, A. V., I. V., N. O. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V.

S., A. B., E. V. B., K. K., E. J. M., A. T. B., dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo. n u s t a t ė:I. Ginčo esmė Å¡alys susituokė 2002 m. rugsėjo 19 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 1900. Sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2010 m., santuokiniai santykiai yra nutrÅ«kę. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei palikti pavardę – J.; priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 litų neturtinės žalos; padalinti turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, pripažįstant ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teises į gyvenamÄ jį namÄ 357,59 kv. m. bendro ploto (vieno buto pastatÄ ), su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieÅ¡kovę iÅ¡mokėti atsakovui 196 120,40 Lt kompensacijÄ už jam priklausančio turto 0,28 dalį per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; po santuokos nutraukimo prievolę atsiskaityti su „Swedbank“ AB pagal 2009-10-05 sudarytÄ Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-079841 pripažinti ieÅ¡kovės asmenine prievole; prievolę atsiskaityti pagal atsakovo sudarytas sutartis su kreditoriais (trečiaisiais asmenimis) pripažinti atsakovo asmenine prievole; priteisti iÅ¡ atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti santuokÄ pripažįstant, kad ji iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės; po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovės santuokoje įgytÄ pavardę pakeisti į iki santuokos turėtÄ J. pavardę; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe 0,0830 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe lėšas – 236 000 Lt, gautas už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini); padalinti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant gyvenamÄ jį namÄ su kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), 0,0830 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) (vertė 759 030 Lt), įpareigojant atsakovÄ sumokėti ieÅ¡kovei piniginę kompensacijÄ už jai priklausančiÄ 1/3 dalį turto – 253 010 Lt; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 38 789,35 Lt kompensacijÄ už automobilį Mitsubishi 3000 GT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui 15 803,62 Lt kompensacijos už santuokos metu padarytas įmokas lizinguojant automobilį Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise Å¡aldytuvÄ Liebherr CUPesf35530, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“, odinį minkÅ¡tų baldų komplektÄ â€žManhatan“, stalo teniso stalÄ â€žOutdor Roller“, iÅ¡ viso turto už 3 200 Lt; priteisti ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise odinį minkÅ¡tÄ kampÄ , dvi tachtas, miegamojo baldų komplektÄ , kavos aparatÄ â€žR.

A.“, elektrinę duonkepę „Moulinex“, elektrinę kokteilių maÅ¡inÄ â€žPhilips“, DVD grotuvÄ â€žPioneer“, iÅ¡ viso turto už 3 200 Lt; prievolę atsiskaityti su AB banku „Swedbank“ pripažinti ieÅ¡kovės asmenine prievole; prievoles kreditoriams N. C., I. G., J. R., B. S., I. J., V. S., A. B., E. V. B., K. K., A. T. B., E. J. M. pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių prievole; prievolę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ už pokalbius nuo 2010 m. lapkričio iki 2011 m. sausio mėnesio pagal telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) sÄ skaitas pripažinti ieÅ¡kovės asmenine prievole; prievolę kreditorei J.

G. pagal 2007 m. sausio 6 d. paskolos sutartį dėl 20 000 Lt paskolos pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių prievole ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 1/2 dalį kreditorei įvykdytos prievolės sumos atsakovo naudai; prievolę kreditoriui A. Å . pagal 2005 m. gegužės 10 d. paskolos sutartį dėl 36 000 Lt pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių prievole ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ½ dalį kreditoriui įvykdytos prievolės sumos atsakovo naudai; prievolę kreditoriui A. S. pagal 2005-10-15 paskolos sutartį dėl 35 000 Lt paskolos, prievolę kreditoriui pagal 2010-12-14 paskolos sutartį dėl 14 000 Lt paskolos pripažinti bendrÄ ja sutuoktinių prievole ir priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės ½ dalį kreditoriui įvykdytos prievolės sumos atsakovo naudai; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui: 3 671,44 Lt (1/2 dalį AB „Lesto“ susidariusio įsiskolinimo dengimo iÅ¡laidų); 2 631,51 Lt (1/2 dalį iÅ¡laidų namo (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui nuo 2011m. vasario mėn. iki 2012 m. birželio mėn.); 2 160 Lt už naminio gyvÅ«no priežiÅ«rÄ nuo 2011 m. vasario iki 2013 m. vasario mėn.; 99,63 Lt (1/2 dalį pinigų, sumokėtų už name (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012-09-28 sunaudotÄ vandenį ir registruotos korespondencijos siuntimo iÅ¡laidas); bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, nutraukė santuokÄ , įregistruotÄ 2002 m. rugsėjo 19 d. Kauno m. Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 1900, tarp K. E. ir A. E. dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei paliko pavardę – J., atsakovui – E., sutuoktinių bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe valdomÄ turtÄ padalino tokiu bÅ«du: priteisė ieÅ¡kovei:

½ dalį gyvenamojo namo 357,59 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), 700 430 Lt vertės (1/2 dalies vertė 350 215 Lt); odinį minkÅ¡tÄ kampÄ 800 Lt vertės, tachtÄ 300 Lt vertės, tachtÄ 200 Lt vertės, miegamojo baldų komplektÄ 1 200 Lt vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 200 Lt vertės, elektrinę kokteilių maÅ¡inÄ â€žPhilips“ 150 Lt vertės, iÅ¡ viso turto už 353 065 Lt. Priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 36 651,38 Lt piniginę kompensacijÄ už panaudotas asmenines lėšas pastatant gyvenamÄ jį namÄ ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis.

Priteisė atsakovui: ½ dalį gyvenamojo namo 357,59 kv. m. bendro ploto su kiemo statiniais, esančių (duomenys neskelbtini), 700 430 Lt vertės (1/2 dalies vertė 350 215 Lt), Å¡aldytuvÄ Liebherr CUPesf35530 600 Lt vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt vertės, odinį minkÅ¡tų baldų komplektÄ â€žManhatan“ 1 500 Lt vertės, stalo teniso stalÄ â€žOutdor Roller“ 500 Lt vertės. IÅ¡ viso turto už 353 415 Lt. Priteisė atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės 1 531,51 Lt iÅ¡laidų namui iÅ¡laikyti.

Teismas pripažino ieÅ¡kovės asmeninėmis prievolėmis: prievolę atsiskaityti su kreditoriumi „Swedbank“ AB pagal 2009-10-05 sudarytÄ Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-079841-GV ir 2009-11-04 Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 09-089257-RK; prievolę atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Bitė Lietuva“ už abonento numerio 65251718 skolÄ 458,68 Lt pagal sÄ skaitas už laikotarpį nuo 2010-11-15 iki 2011-01-14. Pripažino atsakovo asmeninėmis prievolėmis: 2004-11-19 prievolę dėl 20 000 Lt paskolos iÅ¡ N. O.

C.; 2004-12-17 prievolę dėl 28 000 Lt paskolos iš I. G.; 2005-05-04 prievolę dėl 30 000 Lt paskolos iš J. R.; 2005-05-10 prievolę dėl 36 000 Lt paskolos iš A. Š.; 2005-06-17 prievolę dėl 35 000 Lt paskolos iš A. B.; 2005-10-15 prievolę dėl 35 000 Lt paskolos iš A. S.; 2005-12-15 prievolę dėl 9 500 Lt paskolos iš K. K.; 2006-02-12 prievolę dėl 37 000 Lt paskolos iš E. V. B.; 2006-09-14 prievolę dėl 33 000 Lt paskolos iš A. T. B.; 2007-01-06 prievolę dėl 20 000 Lt paskolos iš J.

G.; 2009-11-04 prievolę dėl 7 000 Lt paskolos iÅ¡ I. J.; 2010-01-11 prievolę dėl 2 000 Lt paskolos iÅ¡ B. S.; 2011-03-04 prievolę dėl 1 600 Eur ir 480 Lt (6 000 Lt) paskolos iÅ¡ V. S.; 2010-12-15 prievolę dėl 28 000 Lt paskolos iÅ¡ E. J. M.; 2010-12-14 prievolę dėl 14 000 Lt paskolos iÅ¡ M. G.. Atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dėl garbės ir orumo pažeidimo teismas paliko nenagrinėtu, likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo 2 914,50 Lt ieÅ¡kovei jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės 229,92 Lt atsakovui jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei: 1 990,09 Lt už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ atsakovui; 1 538,65 Lt žyminio mokesčio; 376,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų, trečiojo asmens N. O. C. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo atmetė, atsakovo praÅ¡ymÄ dėl baudų skyrimo ieÅ¡kovei, liudytojoms A.

J. ir V. J. už priesaikos sulaužymÄ atmetė.Teismas pripažino, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalÅ«s ir lojalumo pareigÄ pažeidė iÅ¡ esmės. Teismo vertinimu atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieÅ¡kovė slėpė Å¡eimos lėšas ir jas iÅ¡Å¡vaistė, kad melavo ir apgaudinėjo ir dėl to pablogėjo jų tarpusavio santykiai. Tačiau teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė palaikė artimus santykius su kitu asmeniu, ir toks jos elgesys, teismo vertinimu, suteikė pagrindÄ sutuoktiniui abejoti jos iÅ¡tikimybe.

Taip pat teismas pripažino, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, tačiau ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais nustatęs, kad atsakovas laikė užrakintÄ darbo kambarį ir juo neleido naudotis kitiems Å¡eimos nariams, iÅ¡ namų buvo iÅ¡varęs ieÅ¡kovės nepilnametę dukrÄ , atėmęs namų raktÄ , kad dėl atsakovo reiÅ¡kiamų nepagrįstų priekaiÅ¡tų, kitų Å¡eimos narių poreikių nepaisymo ir jų ignoravimo Å¡eimos, sprendė, kad santykiai nuolat buvo įtempti, dėl to nuolat blogėjo.

Pripažinus, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas nenustatė pagrindų tenkinti reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovo reikalavimas priteisti 40 000 Lt neturtinę žalÄ teismo vertintas kaip nenagrinėtinas santuokos nutraukimo byloje (CPK 383 str., 296 str. 11 p.). Ä®vertinęs tai, kad vedybų sutartis nebuvo sudaryta, teismas sprendė, kad Å¡alių susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę nesukelia teisinių pasekmių, nes prieÅ¡tarauja įstatymui (CK 3.26 str. 3 d.).

Tokiu bÅ«du, santuokoje sutuoktinių įgytam turtui – gyvenamajam namui su priklausiniais, esančiam (duomenys neskelbtini), taikė įstatymų nustatytÄ sutuoktinių turto teisinį režimÄ . Teismas sprendė, jog yra įrodyta, kad ir ieÅ¡kovė, ir atsakovas iÅ¡ trečiųjų asmenų A. V. ir I. V. gavo pagal Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 paskolintas lėšas - kiekvienas po 180 000 Lt ir jas investavo į gyvenamojo namo statybÄ . Už gautas paskolas ieÅ¡kovė atsiskaitė pardavusi jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtÄ , o atsakovas – perduodamas jam priklausiusį asmeninį turtÄ .

Todėl teismas laikė, jog Å¡ios lėšos yra jų asmeninė nuosavybė, kuri buvo panaudota bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei sukurti. Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys prieÅ¡taravo viena kitai dėl dovanotų lėšų gavimo ir panaudojimo namo statybai, kitiems įrodymams patikimai nepatvirtinus tokių faktinių aplinkybių egzistavimo, teismas sprendė, jog nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas į gyvenamojo namo statybÄ investavo jiems dovanotų asmeninių lėšų.

Teismo vertinimu, įrodymų, kad atsakovo pasiskolintos piniginės lėšos iÅ¡ N. C., I. G., J. R., A. Å ., A. B., A. S., E. V. B., A. T. B., J. G. buvo panaudotos namo statybai byloje nėra. Teismo vertinimu atsakovo pateikti medžiagų apmokėjimo dokumentai, liudytojų paaiÅ¡kinimai apie darbų apmokėjimÄ patvirtina tik patį apmokėjimo faktÄ , bet ne lėšų Å¡altinį. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovei asmenine nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini) vertę nustatė, kad neįrodyta, jog Å¡io buto remontas buvo atliekamas Å¡alims gyvenant santuokoje, byloje taip pat nėra duomenų, kad butas buvo rekonstruotas, pertvarkytas ar jame bÅ«tų buvęs atliktas kapitalinis remontas.

Teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog ginčo bute iki santuokos buvo atliktas paprastasis remontas, dėl to, įvertinus rinkos pokyčius, jo vertė iÅ¡augo iki 278 000 Lt pardavimo sumos. Dėl nurodytos priežasties teismas laikė, kad visos lėšos, gautos pardavus butÄ , priklausė ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad likusios 98 000 Lt lėšos ieÅ¡kovės buvo investuotos į gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), statybÄ . Teismas atsakovo darbÄ Å«kiniais pagrindais organizuojant bei dirbant namo statybos darbus ir ieÅ¡kovės darbÄ gaunant atlyginimÄ laikė lygiaverčiais, sukuriančiais tapačias pasekmes – pagal įstatymÄ lygias dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

Taip pat teismas, siekdamas įvertinti ieÅ¡kovės ir atsakovo finansinius indėlius į gyvenamojo namo statybÄ , sulygino namo statybos vertę ir sutuoktinių investuotas asmenines bei bendras lėšas. Å alys skirtingai nurodė gyvenamojo namo su priklausiniais statybos vertę, todėl teismas vadovavosi VÄ® Registrų centro duomenimis, nustatytais kadastrinių matavimų atlikimo metu 2008-08-06 – atkÅ«rimo sÄ naudos (statybos vertė) 797 000 Lt. Nustačius, kad Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo ir priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini), statybai buvo panaudotos ieÅ¡kovės asmeninės lėšos – 278 000 Lt (180 000 Lt + 98 000 Lt); atsakovo asmeninės lėšos – 180 000 Lt, likusių namo statybai panaudotų lėšų 339 000 Lt kilmė laikyta bendrÄ ja jungtine nuosavybe, kadangi nė vienas iÅ¡ sutuoktinių neįrodė savo teiginių apie didesnių asmeninių lėšų, negu yra nustatyta sprendimu, panaudojimÄ .

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės finansinis indėlis į namo statybÄ sudaro 56 proc. (278 000 + ½ 339 000), o atsakovo – 44 proc. (180 000 + ½ 339 000). Teismas nustatė, kad nuo 2004 m. atsakovas niekur nedirbo ir pajamų neturėjo, tretieji asmenys A. V. ir I. V. pervesdavo į dukters sÄ skaitÄ pinigines lėšas, kurios buvo naudojamos įsigyti baldams bei kitiems buities reikmenims ir nurodė, kad Å¡ių lėšų nereikalauja grÄ Å¾inti, jas dovanojo ieÅ¡kovei, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog lentynos „R737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt vertės, stalo teniso stalas „Outdor Roller“ 500 Lt vertės, odinis minkÅ¡tas kampas 800 Lt vertės, tachta 300 Lt vertės, miegamojo baldų komplektas 1200 Lt vertės, elektrinė duonkepė „Moulinex“ 200 Lt vertės, elektrinė kokteilių maÅ¡ina „Philips“ 150 Lt vertės, buvo įgyti iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų.

Tačiau faktinės aplinkybės patvirtina, kad turtas buvo skirtas naudotis šeimai, todėl teismo vertinimu nėra pagrindo išvadai, jog turto įgijimo metu buvo ieškovės aiškiai išreikšta valia jį įgyti savo asmeninėn nuosavybėn. Todėl vertino, kad minėti daiktai yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuriai įgyti buvo panaudotos ieškovės asmeninės 3 750 Lt lėšos. Odinis minkštų baldų komplektas „Manhatan“ 1 500 Lt vertės laikytas bendru sutuoktinių turtu nesant kitų įrodymų, šaldytuvas Liebherr CUPesf35530 600 Lt vertės ir tachta 200 Lt vertės taip pat laikyti bendra sutuoktinių nuosavybe todėl įtraukti į dalintino turto masę, kadangi tachta pirkta 2003 metais, o šaldytuvas dovanotas šeimai įkurtuvių proga.

Tokiu bÅ«du, teismo nustatyta priklausančių Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise daiktų bendra vertė yra 6 050 Lt, jų įsigijimui panaudota dalis ieÅ¡kovės asmeninių lėšų – 3 750 Lt.Teismas atsisakė pripažinti ieÅ¡kovės asmeninės nuosavybės teise įregistruotÄ 0,0830 ha ploto žemės sklypÄ sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes nenustatė, jog žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerintas ir tik dėl to jo rinkos kaina iÅ¡augo.Teismas nustatė, kad sutartyse su kreditoriais N. C., I.

G., J. R., A. Å ., A. B., A. S., K. K., E. V. B., A. T. B., J. G. yra pasirašęs tik atsakovas, nors paskolos sutartys buvo sudarytos namo statybos laikotarpiu. Teismas atsižvelgė į tai, kad paskolas davę tretieji asmenys nurodė, kad paskolų prašė vienas atsakovas arba kartu su savo motina I. J., ieÅ¡kovė į juos nesikreipė ir su ieÅ¡kove dėl paskolų jokios kalbos nebuvo. Be to, visi tretieji asmenys nurodė, kad dėl paskolų grÄ Å¾inimo kreipėsi tik į atsakovÄ , o ieÅ¡kovei pretenzijų nereiÅ¡kė.

Teismas vertino, kad atsakovas savo teiginių apie minėtų paskolų panaudojimÄ gyvenamajam namui statyti neįrodė, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad paskolos sutartys buvo sudarytos Å¡eimos interesais, Å¡ias prievoles pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovo ir trečiojo asmens K. K. paaiÅ¡kinimai, teismo vertinimu, patvirtina, kad 2005 m. gruodžio 15 d. paskolos sutartis dėl 9 500 Lt pasiraÅ¡yta neperduodant pinigų, todėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas pripažinti prievolę pagal Å¡iÄ paskolos sutartį bendrÄ ja sutuoktinių prievole ir jÄ padalinti netenkintas.

Ä®vertinęs liudytojos A. J. paaiÅ¡kinimus, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas jai nupirko automobilį Audi už senelio A. V. duotus 6 300 Lt bei paskolos sutartį, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra įrodytas atsakovo teiginys, jog ieÅ¡kovė sutiko imti paskolÄ iÅ¡ I. J., kad žinojo apie Å¡iÄ skolÄ ir jai pritarė, kad skolintos lėšos panaudotos Å¡eimos interesais. IeÅ¡kovės paraÅ¡o nebuvimas sutartyse ir atsakovo bei trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai leido teismui spręsti, kad paskolos sutartis su kreditoriais B.

S., V. S., E. J. M., M. G. atsakovas pasirašė nedalyvaujant sutuoktinei. Todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neįrodė, jog paskolos sutartis sudarė ieÅ¡kovei pritariant ir kad jis skolintas lėšas iÅ¡leido Å¡eimos reikmėms, todėl vertinta, jog prievolės kreditoriams B. S. ir V. S. yra atsakovo asmeninės prievolės. Paskolos sutartys su kreditoriais E. J. M., M. G. sudarytos sutuoktiniams gyvenant skyrium, atsakovo paaiÅ¡kinimu - avansui už perkamÄ namÄ taikių derybų dėl santuokos nutraukimo metu.

Teismas įvertinęs atsakovo ir trečiųjų asmenų E. J. M. bei M. G. paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad Å¡ioms paskolos sutartims sudaryti ieÅ¡kovės valia nebuvo iÅ¡reikÅ¡ta, ji neprisiėmė prievolės atsakyti pagal tokias sutartis. Teismo vertinimu, atsakovo siekis įsigyti sau asmeniÅ¡kai turtÄ nelaikytinas Å¡eimos interesu. Nustačius, kad įsiskolinimas už naudojimÄ si telefono abonentu atsirado Å¡alims gyvenant atskirai, ieÅ¡kovei pripažinus, kad tai buvo jos naudojamas telefono numeris, kreditoriui neprieÅ¡taraujant, kad prievolė tektų vienam sutuoktiniui, teismas atsakovo reikalavimÄ tenkintino, laikydamas, kad įsiskolinimas kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ yra ieÅ¡kovės asmeninė prievolė.

Nustačius, kad ieÅ¡kovė su „Swedbank“, AB sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-079841 dėl 10 000 Lt vartojimo kredito, tačiau nesant duomenų, kad atsakovas žinojo apie Å¡iÄ sutartį ir sutiko imti kreditÄ , bei kad skolintos lėšos panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti, kreditoriui ir atsakovui sutinkant su ieÅ¡kovės reikalavimu, prievolė kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2009 m. spalio 5 d. sudarytÄ Vartojimo kredito sutartį Nr. 09-079841 pripažinta ieÅ¡kovės asmenine prievole.Teismas nurodė, kad vieno iÅ¡ sutuoktinių laimėtos loterijoje lėšos yra laikytinos bendra sutuoktinių nuosavybe, todėl sprendė, kad už jas pirktas automobilis Mitsubishi 3000 GT , valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Ieškovei, pardavus automobilį buvo sumažinta sutuoktinių bendro turto apimtis ta verte, kokios vertės buvo automobilis, todėl teismo vertinimu pusę vertės privalo kompensuoti atsakovui (CK 98 str. 3 d.). Šalims nepateikus automobilio įkainojimo, teismas vadovavosi VšĮ „Emprekis“ skelbiama analogiško automobilio vidutine rinkos verte 2011 m. sausio mėn. – 21 890 Lt pažymėdamas, kad atsakovo automobilių remonto išlaidas patvirtinantys dokumentai neįrodo automobilio Mitsubishi vertės padidėjimo daugiau, nei yra vidutinė rinkos kaina.

Todėl sprendė, kad ieÅ¡kovė privalo kompensuoti 10 945 Lt už automobilį Mitsubishi 3000, v/n (duomenys neskelbtini). IÅ¡kilus ginčui dėl automobilio Toyota Corolla Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilis buvo skirtas naudotis Å¡eimai, tačiau ieÅ¡kovei įrodžius, kad ji iÅ¡ savo tėvo gavo 24 700 Lt lėšų automobiliui Toyota pirkti negrÄ Å¾intinai, likusi lizingo įmokų dalis (6 907,24 Lt) (31 607,24 Lt – 24 700 Lt) laikyta bendru sutuoktinių turtu, todėl ieÅ¡kovė privalo kompensuoti atsakovui 3 453,62 Lt automobilio Toyota Corolla Verso, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) lizingo įmokų.Teismas nustatė, kad sutuoktinių bendro turto rinkos vertė bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje yra 706 480 Lt (700 430 Lt vertės namas, 6 480 Lt vertės kilnojamieji daiktai), bendrų prievolių kreditoriams nėra. Byloje nesant aplinkybių, sudarančių pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, vertino, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui priklauso po 1/2 dalį bendro turto. IÅ¡kilus ginčui dėl namo padalijimo teismas nustatė, kad namas yra didelio bendro ploto (357,59 kv. m.) ir didelio gyvenamojo ploto (135,82 kv. m.), jame yra du sanitariniai mazgai, izoliuoti kambariai, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys gali rasti bÅ«dÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ arba atsidalinti priklausančias nuosavybės dalis.

Teismo vertinimu tai, kad gyvenamasis namas yra pastatytas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, nesuteikia jai pranaÅ¡umo vertinant namo priskyrimo jai natÅ«ra klausimÄ , kadangi yra įvairių teisinių bÅ«dų iÅ¡spręsti naudojimosi žemės sklypu klausimus. Nustatęs, kad ir ieÅ¡kovės, ir atsakovo yra vienodos teisės į nuosavybę, todėl sprendė, kad nei vienas iÅ¡ jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visÄ turtÄ natÅ«ra. Ä®vertinęs VÄ® Registrų centro duomenimis, kad visas gyvenamasis namas yra įregistruotas pagrindinės tikslinės paskirties - gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties patalpomis, todėl atsakovo argumentÄ , kad garažas yra pritaikytas jo individualiai veiklai, todėl visas namas priteistinas jam, atmetė.

Teismas sprendė, kad vienam iÅ¡ sutuoktinių priteisus piniginę kompensacijÄ pinigais, o kitam – turtÄ natÅ«ra bÅ«tų pažeista jų poreikių ir interesų pusiausvyra, todėl, esant principiniam ginčui tarp Å¡alių dėl ginčo namo priskyrimo natÅ«ra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis), nustatytas turto padalijimo natÅ«ra bÅ«das. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė turi pareigÄ atlyginti atsakovui už bendro turto vertės sumažinimÄ 14 398,62 Lt, t. y. privalo kompensuoti 10 945 Lt už automobilį Mitsubishi 3000, ir 3 453,62 Lt automobilio Toyota Corolla Verso, lizingo įmokų.

Teismas sprendė, kad be to ieÅ¡kovė turi teisę į piniginę kompensacijÄ dėl ½ dalies 98 000 Lt ir ½ dalies 3 750 Lt asmeninių lėšų panaudojimo sukuriant bendrÄ turtÄ - pastatant gyvenamÄ jį namÄ ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis. Ä®vertinus Å¡ių kompensacijų balansÄ , teismas vertino, kad ieÅ¡kovei lieka teisė į 36 476,38 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ už panaudotas asmenines lėšas. Todėl dalijant turtÄ natÅ«ra, Å¡alims po ½ dalį priteista gyvenamojo namo su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini), 700 430 Lt vertės (1/2 dalies vertė 350 215 Lt); padalinti buities ir apyvokos daiktai.

IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteista 36 476,38 Lt piniginė kompensacija už panaudotas asmenines lėšas ir 175 Lt už mažesnę turto dalį, iÅ¡ viso 36 651,38 Lt. Atsakovui piniginė kompensacija už bendro turto sumažinimÄ nepriteista, nes bendro turto vertės sumažinimas atsakovui buvo kompensuotas sumažinant iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteistinos piniginės kompensacijos dydį dėl ieÅ¡kovės panaudotų asmeninių lėšų pastatant gyvenamÄ jį namÄ ir įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis.Byloje nustačius, kad ieÅ¡kovė ginčo name negyveno nuo 2010 m. pradžios, teismas vertino, kad ji, negyvendama patalpose, nesinaudojo ir tiekiama elektros energija, todėl teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė negali bÅ«ti įpareigota grÄ Å¾inti atsakovui ½ dalį lėšų, sumokėtų AB „Lesto“ kai paslaugas realiai gavo atsakovas, o ne ieÅ¡kovė.

Teismas sprendė, kad nustačius, jog sutuoktinių turto dalys yra po ½ dalį, ieÅ¡kovė privalo atsakovui atitinkamai proporcingai atlyginti jo patirtų iÅ¡laidų namui iÅ¡laikyti dalį, todėl iÅ¡ jos priteista 1 531,51 Lt (1/2 dalis nuo 3 063,02 Lt). Teismas netenkino atsakovo reikalavimo atlyginti už jo atliktus namo tvarkymo darbus (1 100 Lt), nes sprendė, kad sutuoktiniai neturi teisinio pagrindo reikalauti vienas kito atlyginti už sutuoktinio pareigų atlikimÄ vykdant namų Å«kio darbus. Teismas taip pat atmetė atsakovo reikalavimÄ priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 99,63 Lt už name (duomenys neskelbtini) nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. sunaudotÄ vandenį ir registruotos korespondencijos siuntimo iÅ¡laidas, kadangi reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais.

Teismo vertinimu atsakovo patirtos 5,63 Lt iÅ¡laidos dėl registruoto laiÅ¡ko persiuntimo ieÅ¡kovei nesusijusios su ieÅ¡kovės prievolėmis, todėl ieÅ¡kovė negali už jas atsakyti. Dėl Å¡uns iÅ¡laikymo iÅ¡laidų teismas nurodė, kad Å¡alims pasidalinus Å¡unis po vienÄ , kiekvienas tapo atskirai už juos atsakingas, todėl atsakovas turėjo galimybę priimti sprendimÄ dėl Å¡uns tolesnio laikymo, įvertinęs, ar iÅ¡laikymo kaina nėra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Nustačius, kad atsakovo prižiÅ«rimas Å¡uo yra bevertis, dėl ko nelaikytinas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu, teismas atsakovo patirtoms iÅ¡laidoms dėl Å¡uns iÅ¡laikymo ir priežiÅ«ros netaikė sutuoktinių civilinę atsakomybę reguliuojančių teisės normų.Teismas sprendė, kad atsakovo patirtos iÅ¡laidos automobilio kurui, troleibuso talonėliams, stovėjimo aikÅ¡telės paslaugoms yra nesusijusios su bylos nagrinėjimu, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidomis pripažino tik 1 045,07 Lt.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kinio reikalavimai buvo patenkinti 67 proc., prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai – 22 proc., todėl ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteista 2 914,50 Lt jos patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 229,92 Lt jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteista 1 990,09 Lt iÅ¡laidų už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimÄ atsakovui ir 376,15 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovei buvo atidėtas likusio žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, todėl sprendimu nustačius ieÅ¡kovės reikalaujamo padalinti turto vertę (700 430 Lt), laikytina, kad ieÅ¡kovė paduodama ieÅ¡kinį turėjo mokėti 11 146,3 Lt žyminį mokestį.

Ä®vertinus, kad ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti 67 proc. ir kad ieÅ¡kovė buvo sumokėjusi žyminio mokesčio dalį 1 025 Lt, iÅ¡ jos priteista nesumokėta žyminio mokesčio dalis 1 538,65 Lt. Teismas atmetė atsakovo reikalavimÄ taikyti liudytojoms A. J. ir V. J. atsakomybę, kadangi teismas nenustatė, kad jos bÅ«tų tyčia sakiusios netiesÄ ir Å¡itaip sulaužiusios teismui duotÄ priesaikÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai IeÅ¡kovė A.

E. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimÄ iÅ¡ dalies ir pripažinti atsakovÄ kaltu dėl santuokos nutraukimo, priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos ieÅ¡kovei, priteisti jai gyvenamÄ jį namÄ su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), įpareigojant jÄ -ieÅ¡kovę iÅ¡mokėti atsakovui 196 120,40 Lt kompensacijÄ už jam priklausančio turto 0,28 dalį per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, visus ginčijame sprendime namų apyvokos ir apstatymo daiktus pripažinti ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe, atmesti atsakovo reikalavimÄ dėl iÅ¡laidų namo iÅ¡laikymui priteisimo, dėl iÅ¡laidų kreditoriui UAB „Bitė Lietuva” už telefono abonento 865251718 pokalbius priteisimo, dėl kompensacijų priteisimo už automobilius Mitsubichi 3000GT, ir Toyota Corolla Verso, pakeisti pirmos instancijos teismo priteistas Å¡alims bylinėjimosi iÅ¡laidas.Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė dėl abipusės kaltės, nepagrįstai pripažino, kad gyvendama Å¡eimoje ieÅ¡kovė palaikiusi artimus santykius su kitu asmeniu.

Pateiktos fotonuotraukos darytos kai Å¡alys jau nebegyveno kartu, telefono skambučių iÅ¡klotinė, tarp kurių yra užfiksuoti skambučiai R. J. ir S. R., taip pat neįrodo neiÅ¡tikimybės atsakovui. Atsakovas vartojo alkoholį, ir dideliais kiekiais, tÄ patvirtino ne tik liudytojai, tačiau ir jo paties pateikti kvitai byloje dėl Å¡uns ėdesio ir kitų prekių pirkimo (8 t. b. l. 141, 142). Teismui pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas nesiskaitė su Å¡eima, ypač su ieÅ¡kovės dukromis.

Joms namuose buvo iÅ¡jungiama elektra, neleidžiama naudotis kompiuteriu, atjungiamas žiemÄ Å¡ildymas jų kambariuose, jas pastoviai filmuodavo, rakindavo kambarius, neleisdavo prieiti prie Å¡ildymo sistemos, užrakindavo garaÅ¾Ä , atimdavo raktus nuo namo lauko durų, sudarydavo kitus nepatogumus, varydavo iÅ¡ namų, pastoviai girtavo, nesirÅ«pino Å¡eima bei jos iÅ¡laikymu, pastoviai įžeidinėdavo, norėdavo bÅ«ti iÅ¡laikomas ieÅ¡kovės ir jos tėvų - tai buvo pagrindinės priežastys, dėl ko iÅ¡iro Å¡eima.

Pripažinus atsakovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, iÅ¡ jo priteistina 5 000 Lt neturtinė žala.Teismas sprendime nurodė, kad vadovaujasi VÄ® „Registrų centras“ duomenimis, nustatytais kadastrinių matavimų atlikimo metu - 2008 08 06, kur statybos vertė nurodyta 797 000 Lt, nors rezoliucinėje sprendimo dalyje nurodė kitÄ vertę – 700 430 Lt.IeÅ¡kovės paskaičiavimais gyvenamojo namo su garažu statybai ir jų įrengimui iÅ¡leista faktiÅ¡kai 629 768,69 Lt ir Å¡i suma paskaičiuota pagal teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus dėl turėtų iÅ¡laidų statybai bei įrengimui.

Å ios iÅ¡laidos pateiktos suvestinėje, kurioje nurodyti ir jas patvirtinantys įrodymai (3 t. b. l. 34). Pagal ieÅ¡kovės įdėtas asmenines lėšas į gyvenamojo namo statybÄ (449 768,69 Lt), jai priklausytų 0,72 dalys, o atsakovui - 0,28 dalys. Å ios nuosavybės dalys neturėtų keistis, net ir vadovaujantis teismo sprendime nurodyta verte 700 430 Lt. Teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovė gyvenamojo namo statybai panaudojusi 180 000 Lt asmeninių lėšų pagal 2005 - 2006 m. Jungtinės veiklos sutartis, kad 98 000 Lt yra jos asmeninės lėšos, gautos pardavus butÄ (duomenys neskelbtini) ir investuotos kaip asmeninės lėšos į Å¡iÄ statybÄ , o atsakovo yra investuota tik 180 000 Lt, gautų taip pat pagal 2005 - 2006 m.

Jungtinės veiklos sutartis ir teismui konstatavus, kad atsakovo prievolės kreditoriams (15 asmenų) pagal atsakovo sudarytas paskolos sutartis yra atsakovo asmeninės prievolės ir nebuvo jos panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui, apeliantė kelia klausimÄ , iÅ¡ kokių lėšų Å¡alys galėjo pasistatyti ginčo gyvenamÄ jį namÄ , nes visos teismo nurodytos ieÅ¡kovės asmeninės lėšos ir atsakovo asmeninės lėšos sudaro bendrai tik 360 098 Lt, kai pateiktais skaičiavimais statybos vertė - 629 768,69 Lt, o teismo nurodymu – 700 430 Lt.

Teismas nepagrįstai, spręsdamas nuosavybės teisių pripažinimo į gyvenamÄ jį namÄ klausimÄ , nesivadovavo raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad namo statyba, iÅ¡skyrus atsakovo 180 000 Lt, ir ieÅ¡kovės 360 098 Lt, buvo atlikta tik tėvų ieÅ¡kovei dovanotomis lėšomis. Teismas nepagrįstai nesivadovavo dovanotomis pinigų sumomis, byloje esančiais kitais raÅ¡ytiniais įrodymais, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ bankų sÄ skaitų apie pinigų pervedimus, deklaracijomis, kurie patvirtina pinigų ieÅ¡kovei pervedimÄ ginčo gyvenamojo namo statybai ir įrengimui, gerbÅ«vio tvarkymui.

IeÅ¡kovės teigimu teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė į gyvenamojo namo statybÄ bei jo įrengimÄ iÅ¡ tėvo A. V. 2004 - 2009 m. laikotarpyje gavusi papildomai 449 768,69 Lt, ir tai patvirtinama banko pavedimais bei dovanojimo sutartimis. Teismas sprendime nurodė, kad laiko, jog neįrodyta, kad Å¡ios lėšos buvo investuotos į namo statybÄ . Å i teismo iÅ¡vada neteisinga, nes lieka neaiÅ¡ku, kaip tada buvo pastatytas ginčo gyvenamas namas. Teismas nepagrįstai nesivadovavo dovanojimo sutartimis, kuriomis ieÅ¡kovei pervesta (padovanota) mamos I.

V. bei tėvo A. V. kartu viso 200 000 Lt. Dovanota raÅ¡ytinėmis sutartimis bendrai 86 000 Lt buvo panaudota tik gyvenamojo namo vidaus įrengimui. Å ios dovanų gautos pinigų sumos statybai nurodytos ir Å¡eimos deklaracijoje (11 t. b. l. 110-112). Garažo įrengimui, esančiam gyvenamojo namo 1-me aukÅ¡te, buvo panaudotos taip pat tik tėvo A. V. dovanotos lėšos, kurios pervestos iÅ¡ A. V. sÄ skaitos, viso 16 300 Lt. Garažo įrangai ieÅ¡kovės asmeninių lėšų panaudota 27 099 Lt (3 t. b. l. 34).

Teismas visiškai neatsižvelgė į byloje paties atsakovo pateiktus dokumentus, patvirtinančius, kad jis neturėjo jokių kitų galimybių prisidėti nei prie gyvenamojo ar jo priklausinių statybos, gerbūvio tvarkymo, nes jo gautos pajamos nuo 2005 m. sausio iki 2011 m. sausio mėn. buvo mažesnės nei turėtos išlaidos, o išlaidas sudarė tik išlaikymo mokėjimas savo vaikui iš kitos santuokos. Atsakovo gautos pajamos per minėtus 6 metus sudarė 14 641,22 Lt, o išlaidos – 14 935,35 Lt (2 t. b. l. 75, 115, 2 t. b. l. 73 - 76, 4 t. b. l. 90-95).

O ieškovės gautos pajamos iš darbo santykių per šį laikotarpį buvo 180 135,98 Lt (11 t. b. l. 16, 101 - 104). Kadangi teismas nepagrįstai nesivadovavo minėtais byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, jų iš viso nevertino arba vertino netinkamai, todėl nepagrįstai nustatė ieškovei nuosavybės teises tik į l/2 gyvenamojo namo. Kadangi gyvenamojo namo su garažu statybai iš 629 768 Lt investuota yra 444 768,69 Lt, tai sudaro 0,72 dalis viso nekilnojamojo turto, todėl ieškovei turėjo būti pripažintos nuosavybės teisės į 0,72 dalis, o atsakovui - į 0,28 dalis gyvenamojo namo bei priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini).Ieškovės vertinimu teismas nepagrįstai sprendė, kad namas šalims padalintinas natūra.

IeÅ¡kovė teigia, kad du metus negalėjusi gyventi savo namuose su dukromis dėl atsakovo netinkamo elgesio. Po teismo sprendimo paskelbimo grįžusi į namus, tačiau juose negalinti gyventi be apsaugos. Pateikiamas antstolio A. Z. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad name kaip ir anksčiau viskas rakinama, užsukamas karÅ¡tas vanduo, todėl nusiprausti nėra galimybės. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos net kelios administracinės bylos, į kurių nagrinėjimÄ atsakovas įtraukė ir ieÅ¡kovės dukras.

Grįžus ieÅ¡kovei į namus, atsakovas kreipėsi į policijos nuovadÄ su nepagrįstais kaltinimais. Byloje prijungta 11-ka policijos medžiagų dėl tarpusavio ginčų, kurie ir Å¡iuo metu nesibaigę. Namas dar nėra pilnai įrengtas dėl prasidėjusių ginčų. IeÅ¡kovei pripažinus nuosavybės teises į 0,72 dalis gyvenamojo namo, iÅ¡kiltų dar vienas konfliktas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovas jau turi sugyventinę, kuri gyvena name ir konfliktuoja su ieÅ¡kovės dukromis.

Ginčas kiltų ir dėl žemės sklypo, kuris yra ieÅ¡kovės asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, turtas turėtų bÅ«ti padalintas taip: ieÅ¡kovei pripažintos nuosavybės teisės į visÄ gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais, įpareigojant jÄ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sumokėti 196 120,40 Lt kompensacijÄ atsakovui.Dėl namų apyvokos ir apstatymo daiktų padalijimo, ieÅ¡kovė nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad dalį daiktų atsakovas yra iÅ¡sivežęs ir tai pats pripažino.

Teismas atsakovui paskyrė nuosavybėn lentynas (spintos) ir „R737-17“, ir „R-732-34“, kurias iÅ¡ savo asmeninių lėšų pirkusi ieÅ¡kovė (4 t. b. l. 53, 55 ir 56). Nurodė, kad jos buvo įgytos gavus 41 000 Lt. dovanų pagal 2009-11-20 dovanojimo sutartį. Pats atsakovas pripažino, kad iÅ¡ namų be ieÅ¡kovės žinios iÅ¡vežė daiktus, kurių vertė 3 992,33 Lt. (nors su tokia verte ieÅ¡kovė nesutinkant), todėl teismas turėjo Å¡ia suma sumažinti atsakovui paskirtÄ turtÄ . 7 t. gale esančioje medžiagoje yra duomenys apie tai, kad (b. l.

62) iÅ¡ V. P. atsakovas gavo 680 Lt už iÅ¡vežtÄ televizorių LG 42LC2RR, tačiau teismas Å¡ių įrodymų nevertino. Atsakovui pasisavinus dalį daiktų, likusi namų apyvokos ir apstatymo daiktų dalis turėjo teismo sprendimu likti ieÅ¡kovei. Teismui nustačius, kad dalintinų daiktų vertė yra 6 050 Lt, o ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis įsigyta daiktų už 3 750 Lt, tai atsakovui priklauso daiktų lieka tik už 1 150 Lt, tačiau jis iÅ¡sivežė, jo paties teigimu, daiktų už 3 992,33 Lt.

Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai prievolę kreditoriui UAB „Bitė Lietuva“ pripažino asmenine ieškovės prievole, nors telefono abonentas +37065251718 buvo perrašytas ieškovei tik 2011-01-10, o skola susidarė 2010-11-15 – 2011-01-14, t. y. kai šalys negyveno kartu ir kai šio abonento savininku buvo atsakovas. Todėl prievolė atsiskaityti su minėtu kreditoriumi turi būti pripažinta pačiam atsakovui.Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi pripažinti automobilį Mitsubichi 3000 GT bendra sutuoktinių nuosavybe, nes teismas neįvertino to, kad ieškovė buvo laimėjusi loterijoje 16 000 Lt ir už juos buvo įsigytas automobilis Mitsubichi 3000GT, A.

V. už Å¡io automobilio įsigijimÄ padovanojo 19 000 Lt. Å iÄ aplinkybę patvirtina teismui pateikta dovanojimo sutartis (raÅ¡ytinis dokumentas) 2005 08 23 (6 t. b. l.

84) bei iÅ¡ A. V. banko sÄ skaitos 2005 08 23 padarytas pavedimas dėl 40 000 Lt, į kurį įeina ir 19 000 Lt už šį automobilį (1 t. b. l. 62). Dėl automobilio Toyota Corolla Verso ieÅ¡kovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu, kuriame konstatuota, jog dalis lėšų lizingo įmokoms mokėti buvo panaudota iÅ¡ bendrasantuokinių lėšų, tačiau ieÅ¡kovės teigimu, automobilis buvo įsigytas tik už A. V. padovanotas lėšas ir tai patvirtina byloje esantys dokumentai (6 t. b. l. 72 – 75, 78, 1 t. b. l. 75, 77, 78, 9, 81).

Dėl atsiskaitymo už namo iÅ¡laikymo iÅ¡laidas ieÅ¡kovė taip pat nesutinka, nes atsakovas, reikalaudamas priteisti iÅ¡laidas, patirtas už vandens Å¡ildytuvo name sumontavimÄ , nepateikia įrodymų, kad Å¡is Å¡ildytuvas tikrai yra name sumontuotas. KarÅ¡to vandens patalpa, kurioje turėtų bÅ«ti įmontuotas vandens Å¡ildytuvas, užrakinta ir į jÄ patekti neįmanoma ir tai patvirtina su apeliaciniu skundu pateikiamas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ privalėjo įvertinti atsakovo nesÄ Å¾iningÄ elgesį, siekiant sau asmeninės turtinės naudos.

Tai patvirtina teismui pateikiamos 15-ka tariamų paskolos sutarčių, kurių tariami kreditoriai nei vienas tokį ilgÄ laikotarpį nesikreipė dėl skolų grÄ Å¾inimo, negynė savo teisių teisme, atvyko į teismo posėdį tik jiems paskyrus baudas už neatvykimÄ Ä¯ posėdį, kai teismas jų dalyvavimÄ pripažino bÅ«tinu. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai nevertino Å¡ių aplinkybių ir nesprendė atsakovo nesÄ Å¾iningumo klausimo.Atsakovas K. E. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti, ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas be pagrindo įtraukė į bylÄ trečiaisiais asmenimis ieÅ¡kovės tėvus A. V. ir I. V.. AiÅ¡kiai pagrįstÄ praÅ¡ymÄ paÅ¡alinti juos iÅ¡ bylos teismas atmetė tuo pažeisdamas CPK 47 straipsnio nuostatas. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė priimti svarbius įrodymus, kuriais atsakovas grindė savo atsikirtimus į ieÅ¡kovės ir jos atstovų paaiÅ¡kinimus, tuo sudarydamas sÄ lygas ieÅ¡kovei palankaus sprendimo priėmimui.Atsakovas nurodo, kad byloje yra akivaizdÅ«s ieÅ¡kovės, liudytojų A.

J. ir V. J. melo įrodymai. IeÅ¡kovė kaltino atsakovÄ neva ji turėjo per atsakovÄ sveikatos sutrikimų, dėl to buvo paÅ¡alinta iÅ¡ tarnybos, tačiau nuslėpė, kad iÅ¡ tarnybos atleista dėl jos atžvilgiu pradėto baudžiamojo proceso Nr. 20-2-00133-11 (pagal BK 182 str. „sukčiavimas“). IeÅ¡kovė yra teigusi, kad jaunesnioji ieÅ¡kovės dukra konsultavosi su mokyklos psichologe dėl situacijos Å¡eimoje, tačiau Kauno Maironio gimnazijos 2012 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tas rodo, kad į mokyklos psichologÄ V.

J. nesikreipė, nebuvo jo konsultuota. IeÅ¡kovė teigė, kad atsakovas buvo užsukęs Å¡ildymÄ abiejuose vaikų kambariuose, tačiau jos nurodomu laikotarpiu atsakovas kartu su ieÅ¡kove buvo Italijoj, Livigno. Tariamo elgesio data 2010 m. sausio 27 d. nurodyta sÄ moningai, siekiant pagrįsti ieÅ¡kovės versijÄ , neva santykiai pablogėjo nuo 2010 m. pradžios. IeÅ¡kovė teismui melavo duodama paaiÅ¡kinimus ir apie jos tėvo A. V. 2009 m. jai tariamai padovanotus 200 000 Lt. Ä® įrengtÄ namÄ Å¡eima įsikėlė gyventi 2006 m. gruodžio 15 d., bylos medžiaga įrodo, kad vidaus įrengimas buvo jau atliktas 2005-2007 m. (t. 4, b. l. 53-58, 156-178; liudytojo A.

Å . parodymai). Vėliau bylos nagrinėjimo metu pačios ieÅ¡kovės ir A. V. parodymais nustatyta, kad tų pinigų ieÅ¡kovė iÅ¡ vis negavo, neva buvo kažkas pirkta tiesiogiai A. V., o po to suformintos dovanojimo sutartys. IeÅ¡kovė teigė, kad dalį pinigų gautų už butÄ (duomenys neskelbtini) (98 000 Lt) ji panaudojo namo statyboms. IeÅ¡kovė teigė, kad Å¡ulinio iÅ¡kasimas, betoniniai pamatai, finansuoti jos asmeninėmis lėšomis, gautomis pardavus asmeninės nuosavybės teise priklausantį butÄ , tačiau Å¡ulinys sklype iÅ¡kastas 2004 m. gruodžio mėn. tikslu turėti vandens statybose naudojamiems mineraliniams miÅ¡iniams ruoÅ¡ti, namo pamatai padaryti 2004 m. rugpjÅ«tį, betoninė grunto sulaikymo konstrukcija pabaigta 2005 m. vasarÄ (įrodyta liudytojo P. A. parodymais), o butas parduotas 2007 m. rugsėjo 12 d.

IÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos 2007 m. rugsėjo 17 d. buvo 180 000 Lt pervesta A. V. kaip skolos grÄ Å¾inimas, tÄ pačiÄ dienÄ padaryti 4 pavedimai po 20 000 Lt į A. E. terminuotus indėlius, 8 pavedimai (13 000 Lt) pervesti į kitÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , iÅ¡ terminuotų indėlių grįžę pinigai su palÅ«kanomis buvo pervesti į kitÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ , nuo 2008-11-05 iki 2008-11-10 buvo padaryti 4 pavedimai A. V. (15 000 Lt); 2008-12-01 pervesta 5 059 Lt į kitÄ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ .

Ieškovė aktyviai neigė atsakovo indėlį prie namo statybos, tačiau visi įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Nors ieškovė tvirtino, kad turto deklaracijas pildė kartu, ieškovė jas teikė viena iš savo darbo vietos, kurioje atsakovas niekada nėra buvęs. Taip pat ir liudytojų A. J. ir V. J. parodymai neatitinka tikrovės, jos melavo apie ieškovės santykius su kitu asmeniu, nors Prevencijos skyriaus medžiaga patvirtina priešingus parodymus. Buvo melagingai teigiama, kad atsakovas vartojo alkoholį net statybose, nors statybose nėra buvę.

Atsakovo vertinimu, teismas spręsdamas klausimÄ dėl kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo neįvertino liudytojų interesų byloje. Teismas neatsižvelgė į tai, kad liudytoja A. J. atvirai pasisakė už Å¡eimÄ be atsakovo, iÅ¡reiÅ¡kė akivaizdžiÄ antipatijÄ jam, todėl Å¡ios liudytojos parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip objektyvÅ«s. Liudytojos A. J. bei V. J., kurių paaiÅ¡kinimų pagrindu teismas pripažino atsakovÄ kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo yra ieÅ¡kovės dukros. Ikiteisminio tyrimo metu buvo patvirtinta, kad A. ir V.

J. atsakovo nekenčia, todėl akivaizdu, kad duodamos melagingus parodymus kerÅ¡tauja. Abi ieÅ¡kovės dukros yra paveldėtojos, todėl jų interesas akivaizdus, kad mama prisiteistų kuo daugiau turto. Be to, pats teismas pripažino, kad liudytojos prieÅ¡ teismo posėdį buvo paruoÅ¡tos kÄ ir kaip turi sakyti. Teismas darė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad „šeimos santykiai nuolat buvo įtempti“, nes yra pakankamai duomenų, kad Å¡eima tvarkėsi puikiai. IeÅ¡kovės laiÅ¡kai (t. 6, b. l. 143-148; 12-16 priedai) įrodo, kad 2010 rugsėjį dar nebuvo net kalbos apie skyrybas.

Santuoka iÅ¡iro 2010 m. rudenį, po to, kai paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybė ir bendras gyvenimas pasidarė negalimas. Kaltinimai, kad atsakovas laikė užrakintÄ savo darbo kambarį, iÅ¡varęs ieÅ¡kovės nepilnametę dukterį iÅ¡ namų yra niekuo nepagrįsti ir neatitinka įstatymų reikalavimų ir teismų formuojamos praktikos. Byloje gausu įrodymų (t. 6, b. l. 117-119, t. 8, b. l. 12, 119; t. 11, visa prijungta medžiaga, t. 16, b. l. 12-14, 16; 2, 4 priedas), kad ieÅ¡kovė (ir jos tėvai bei dukros) iki faktinio santuokos iÅ¡irimo jos pačios dirbtinai sukurtas problemas sprendė raÅ¡ydama skundus, kuriais siekė iÅ¡kelti baudžiamÄ sias bylas atsakovui, iÅ¡gyvendinti iÅ¡ namų naudodama psichologinį smurtÄ , kenkimÄ , Å¡meižimÄ (t. 15, b. l. 7-11).

Tai rodo, kad ji nebandė iÅ¡saugoti santuokos. Atsakovas įrodė sutuoktinės neiÅ¡tikimybę, kuri buvo pakankamas teisinis pagrindas teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė yra kalta dėl santuokos iÅ¡irimo; byloje nebuvo pateikta kitų įrodymų, kurie bÅ«tų paneigę nurodytas aplinkybes; ieÅ¡kovė nepaneigė Å¡ios prezumpcijos, todėl santuoka turi bÅ«ti nutraukta CK 3.60 str. 1 d. pagrindais dėl ieÅ¡kovės kaltės. Vadovaujantis CK 3.70 str. 2 d., nutraukus santuokÄ dėl ieÅ¡kovės kaltės atsakovui priteistina 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtÄ atsakovo reikalavimÄ dėl 40 000 Lt neturtinės žalos priteisimo. Teismas netinkamai pritaikė CPK 383 str. normas. Be to, teismas ignoravo teismų praktikÄ nurodytu klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-140/2007). Apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimÄ dėl žemės sklypo pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nes Å¡is turtas santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas atsakovo darbu, atsakovo ir santuokinėmis lėšomis, netinkamai taikė teisės normas.

Nors teismas pripažino, kad žemės sklypo vidutinė rinkos vertė neatspindi jo realios rinkos vertės, sklypo vertės klausimas byloje nebuvo nagrinėjamas. Vidutinė rinkos vertė buvo nurodyta teismui dėl kompensacijos apskaičiavimo pagrįstumo, nes kito vertinimo nėra. Tačiau net ir vadovaudamasis pateiktais duomenimis apie žemės sklypo vidutinę (mokestinę) rinkos vertę (58 600 Lt), teismas pripažino akivaizdų vertės padidėjimÄ , konstatavo, kad atsakovas neįrodė, kad žemės sklypas buvo iÅ¡ esmės pagerintas.

Tačiau byloje yra pateikti duomenys, kad bÅ«tent atsakovas statė gyvenamÄ jį namÄ , baseinÄ , įrengė komunikacijas, nuotekų valymo sistemas (t. 2, b. l. 100-102, 105-112; t. 3, b. l. 102-170; t. 4, b. l. 3-58, 84-85, 106-107, 116-119, 156-178, t. 7, b. l. 132, 135-148, 150-151), aptvėrė akmenų tvoromis (t. 8, b. l. 119), sklypÄ performavo iÅ¡ Å¡laitinio į terasinį (t. 4, b. l. 84-85), tam iÅ¡leido 461 540 Lt (t. l, b. l. 50-55; t. 2, b. l. 77-93). Teismas neatsižvelgė į lėšas, investuotas į sklypo pagerinimÄ , namo, kuris yra neatsiejama sklypo dalis (priklausinys), baseino statybÄ , bei įrengimÄ .

Tai, kas santuokinėmis ir atsakovo asmeninėmis lėšomis bei darbu yra atlikta sklype (duomenys neskelbtini), neabejotinai yra esminiai pagerinimai. Teismas neteisingai sprendžia, kad vieši VĮ Registrų centras duomenys patvirtina žemės sklypo vertės pokyčius tik dėl rinkos pasikeitimų. Žemės sklypo 2004 m. kadastro duomenys nurodo, kai tai yra „žemės sklypas“, kurio vertė 9 362 Lt. (t. 4, b. l. 86-87). 2012 m. spalio 9 d. nekilnojamojo turto registro išraše nurodoma: „Žemės sklypas su statiniais“ (t. l, b. l. 30; t. 10, b. l. 114-116).

Tai patvirtina, kad nustatant vidutinę sklypo vertę 2013-01-01 jame esantys statiniai buvo įvertinti, o vidutinė sklypo vertė kilo ne tik dėl rinkos pasikeitimų, bet taip pat ir dėl sklype atsiradusių statinių. Kad sklypas yra priskirtinas bendram turtui akivaizdu, nes iÅ¡ esmės atsakovas jį pagerino, be to sklypas buvo padovanotas ne asmeniniam naudojimui, o Å¡eimos reikmėms tenkinti. Be to teismas neįvertino atsakovo asmeninių lėšų, investuotų į ginčo žemės sklypo pagerinimÄ sukuriant jame sodybÄ Å¡eimai gyventi: 740 00 Lt (t. 2, b. l. 92-93) atsakovui asmeniÅ¡kai dovanotų pinigų, 180 000 Lt atiduotų A.

V. pagal sutartį (t. l, b. l. 50-55). Tam buvo iÅ¡leistos ir lėšos, kurias atsakovas pasiskolinęs iÅ¡ bylos kreditorių 283 500 Lt (t. 2, b. l. 77-91).Be to, atsakovo nurodymu, teismas nepagrįstai atleido ieÅ¡kovę nuo pareigos įrodyti savo teiginius (CPK 178 str.), netinkamai įvertino įrodymus. Byloje nėra jokių duomenų, kurių pagrindu galima bÅ«tų nustatyti, kad A. V. piniginės lėšos pagal jungtinės veiklos sutartis buvo perduodamos grynais pinigais. Teismo nurodyti A. V. sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai (t. l, b. l.

84) įrodantys, kad jis paėmė grynus pinigus iÅ¡ bankomato (Zarasuose), negali bÅ«ti įrodymu, kad Å¡ios lėšos kaip nors buvo perduotos ir panaudotos ginčo sodybos įrengimui. A. V. 2013-02-05 teismo posėdyje (2:29:04) paaiÅ¡kino, kad neturi įrodymų, patvirtinančių grynųjų pinigų perdavimÄ ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad kaip nors tuos pinigus investavo į statybas ar davė atsakovui. Tarp teismo nurodytų A. V. pervedimų ieÅ¡kovei ar tiekėjams, traktuojamų kaip jo paskola pagal Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2, yra A.

V. 2008-05-15 pavedimas 1 999 Lt, padarytas į UAB „Kelionių akademija“ sÄ skaitÄ paskirtimi už stovyklÄ Italijoje už A. J. (t. l, b. l. 98), kuris negali bÅ«ti priskiriamas kreditui pagal Å¡ias sutartis. IÅ¡vadÄ , kad A. V. paskolos pagal minėtas sutartis perdavimas ieÅ¡kovei yra nustatytas, teismas grindžia ir kituose bylos lapuose nurodytais A. V. pervedimais, kurie dubliuojasi. Suskaičiavus teismo paminėtuose bylos lapuose nurodytų pervedimų sumas, 360 000 Lt (tiek A. V. teigė paskolinęs) nesigauna.

Teismas nenurodė įrodymų byloje, kurie pagrįstų teismo iÅ¡vadÄ , kad visos lėšos pagal minėtas sutartis buvo pervestos ar duotos grynais. IeÅ¡kovė savo banko sÄ skaitų ar kokių nors kitų dokumentų, kuriais teismas galėtų remtis priimdamas tokį sprendimÄ , į bylÄ nepateikė, atsakovo praÅ¡ymÄ juos iÅ¡reikalauti (t. 15, b. l.

61) atmetė, todėl teismo iÅ¡vada „kad atsakovas prieÅ¡taravo, kad visos piniginės lėšos pagal Jungtinės veiklos sutartis <...> jam buvo perduotos, tačiau neįrodė Å¡io atsikirtimo“ prieÅ¡tarauja CPK 178 str. nuostatoms, kad pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. FaktÄ , kad atsakovui lėšas perdavė (ar kaip nors kitaip panaudojo statyboms) turėjo įrodyti ieÅ¡kovė, o ne atsakovas, kad lėšų negavo ar kad ieÅ¡kovė jų nepanaudojo sodybos įrengimui.

Tai, kad ieÅ¡kovė bÅ«dama santuokoje, atsakovui nežinant pirko butÄ , įrodo aiÅ¡kios A. V. pervedimų jai paskirtys (t. l, b. l. 59, 59-2 p., 60, 60-2 p.; t. 6, b. l. 19; t. 16, b. l. 100-101). Tokiu bÅ«du tai, „kad ir ieÅ¡kovė, ir atsakovas iÅ¡ trečiųjų asmenų A. V. ir L. V. gavo pagal Jungtinės veiklos sutartis Nr. 1 ir Nr. 2 paskolintas lėšas - kiekvienas po 180 000 Lt ir jas investavo į gyvenamojo namo statybÄ â€œ nėra įrodyta ir pagrįsta.Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vada dėl A.

V. ieÅ¡kovei padovanotų lėšų dovanojimo sutartimis. Apelianto vertinimu, procese iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad A. V. pervedinėjo lėšas į ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ kaip kreditÄ pagal jungtinės veiklos sutartis abiems sutuoktiniams, po to jas neva padovanojo tik ieÅ¡kovei. Duodami paaiÅ¡kinimus apie Å¡ių tariamai dovanotų lėšų gavimo datas, perdavimo bÅ«dus bei panaudojimÄ , ieÅ¡kovė ir A. V. nuolat painiojosi, prieÅ¡taravo vienas kitam ir patys sau. IeÅ¡kovė į bylÄ nepateikė nė vieno dokumento (čekio, sÄ skaitos faktÅ«ros, sutarties darbų atlikimui ir pan.), kuris kaip nors įrodytų jos ir jos tėvo A.

V. melagingus teiginius apie jų tariamas iÅ¡laidas ginčo sodybos įrengimui. Baigiant nagrinėti bylÄ A. V. pateikė keletÄ dokumentų apie savo reikmėms padarytas iÅ¡laidas (t. 15, 138-143), sÄ moningai klaidingai teismui teigdamas, neva tuo jis finansavo ginčo namo statybas. Teismas rėmėsi tik ieÅ¡kovės ir A. V. paaiÅ¡kinimais, kurie dėl aukščiau iÅ¡vardintų priežasčių turi bÅ«ti atmesti, kaip nepatikimi. 2009 m. dovanojimo sutartys yra tariamieji sandoriai, t. y., sudaryti dėl akių, siekiant sumažinti dalintino turto vertę, todėl turi bÅ«ti teismo ex officio pripažinti negaliojančiais (CK 1.86 str.).

IeÅ¡kovės iÅ¡laidos ginčo sodybos įrengimui, namo statybai jos nurodoma apimtimi neįrodytos. Atsakovo asmeninių dovanotų jam lėšų investuotų į ginčo objektÄ Ä¯rodymai yra byloje (t. 2, b. l. 92-99, 100-102, 105-112; t. 3, b. l. 102-170; t. 4, b. l. 3-58, 84-85, 106-107, 116-119, 156-178, t. 7, b. l. 132, 135-148, 150-151). Visa tai patvirtinta liudytojų T. J., P. A., R. R., R. L., G. S., D. B., S. P., A. Å ., A. S., trečiųjų asmenų K. K., E. V. B., A. T. B., A. B., J. R., I. J. parodymais.

Tokiu bÅ«du, patys faktai, kad ginčo sodybÄ atsakovas įkÅ«ręs, ji buvo įteisinta ir joje gyveno Å¡eima, yra įrodymai, kad atsakovas tam panaudojo ir jam padovanotas lėšas. IeÅ¡kovė Å¡ių faktų jokiais objektyviais duomenimis nepaneigė, neįrodė, kad ji kÄ nors iÅ¡leido Å¡ioms reikmėms, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad „nėra įrodyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas į gyvenamojo namo statybÄ investavo jiems dovanotų asmeninių lėšų“.Dėl lėšų, pasiskolintų iÅ¡ kreditorių N. C., I.

G., J. R., A. Å ., A. B., A. S., K. K., E. V. B., A. T. B., J. G. atsakovo pasiskolintų lėšų panaudojimo sodybos įrengimui atsakovas nurodo, kad byloje yra pateikti medžiagų apmokėjimo dokumentai, sutartys su darbininkais dėl statybos darbų atlikimo, statybinių medžiagų pristatymo, liudytojų, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai apie darbų užsakymÄ , atlikimÄ bei apmokėjimÄ . Teismas neįvertino atsakovo paaiÅ¡kinimų, kurie yra pagrįsti dokumentais. Lėšų Å¡altinį taip pat įrodo ta aplinkybė, kad kito sodybos įrengimo finansavimo Å¡altinio įrodymų byloje nėra, o rezultatas, numatytas Jungtinės veiklos sutartyje (t. 2, b. l. 71), pasiektas.

Teismas neatsižvelgė į faktÄ , jog ieÅ¡kovė apie paskolas namo statybai žinojo nuo pat jų gavimo dienos. TÄ Ä¯rodo jos laiÅ¡kas atsakovui (t. 6, b. l. 147).Atsakovas taip pat nesutinka su teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl buto remonto. Nurodo, kad Å¡aldytuvas buvo neÅ¡amas į suremontuotÄ butÄ 2002 m. spalio pradžioje - lapkričio pabaigoje, kai Å¡alys persikraustė į butÄ gyventi iÅ¡ atsakovo bÅ«sto Žaslių g. Todėl, jo vertinimu, teismo iÅ¡vada „Laikytina, kad neįrodyta, jog ieÅ¡kovei asmenine nuosavybės teise priklausančio buto remontas buvo atliekamas Å¡alims gyvenant santuokoje” nepagrįsta ir neteisinga.

Tai, kad Å¡ildymo sistema bute buvo perdaroma iÅ¡ esmės, patvirtina ir teismo atmesti AB „Kauno energija“ dokumentai, vamzdynų keitimas be abejonės yra rekonstrukcija. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams, neva buto rekonstrukcijÄ atliko kažkas kitas o ne atsakovas, pagrįsti. Byloje yra visi pagrindai spręsti, kad atsakovo pastangomis ir pagrinde jo lėšomis (nes ieÅ¡kovė tuo metu niekur nedirbo) buvo atliktas esminis turto pagerinimas, kuris ir sÄ lygojo ženklų buto vertės padidėjimÄ .

Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pripažino, jog lėšos, gautos pardavus butÄ buvo panaudotos namo statybai. Atsakovas teigia, jog niekada to nepripažinęs, bylos nagrinėjimo metu tai neigęs ir pateikęs akivaizdžius įrodymus, kad ieÅ¡kovė dėl 98 000 Lt investavimo į statybÄ meluoja (t. 4, b. l. 98-101). IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos banke, į kuriÄ Ä¯plaukė pinigai už parduodamÄ butÄ rodo, kad likutis pervedus A. V. 180000 Lt buvo paskirstytas taip: 4 pervedimai į terminuotus indėlius po 20 000 Lt; 10 000 Lt iki 2008 m. kovo mėn. buvo dalimis paimti grynais neaiÅ¡kiais tikslais; paskui į sÄ skaitÄ buvo grÄ Å¾inamos lėšos iÅ¡ terminuotų indėlių, pervedinėjamos į kitas A.

E. sÄ skaitas, į A. V. sÄ skaitas, vėl dedamos į terminuotus indėlius ir tik 7 656,52 Lt yra mokėta UAB „Daitaka” už baseino įrangÄ . Tai, kad atsakovas sodybos įrengimui, namo statybai kartu su kiemo statiniais bei įrenginiais 2004-2010 m. iÅ¡leidęs 461 540 Lt patvirtina faktas, kad 2010 m. pabaigoje mėginant iÅ¡siskirti savitarpio susitarimu ieÅ¡kovė siÅ«lė 400 000 Lt dydžio kompensacijÄ . 461 540 Lt sudaro: 104 040 Lt gauta iÅ¡ A. V. per ieÅ¡kovę viso (kartu su apmokėjimu už baseino komponentus, vaikų kambarių baldus ir žaliuzes); 283 500 Lt pasiskolinta statyboms (t. 2, b. l. 77-91); 74 000 dovanota asmeniÅ¡kai (t. 2, b. l. 92-93).

Kad Å¡ie pinigai investuoti į statybas, rodo atsakovo 6-erių metų intensyvaus darbo rezultatas - pilnai įrengtas ir apstatytas gyvenamasis namas su geoterminiu Å¡ildymu ir visais priklausiniais. Byloje nėra jokių įrodymų apie ieÅ¡kovės iÅ¡laidas ar investicijas, iÅ¡skyrus atsakovo pateiktÄ Ä¯ bylÄ informacijÄ .Atsakovo vertinimu teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad kavos aparato „Roventa Adagio”, 150 Lt vertės, ir DVD grotuvo „Pioneer”, 200 Lt vertės, nebėra tarp dalintinų daiktų, todėl juos iÅ¡ dalintino turto masės iÅ¡jungė.

Teismui teiktas garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas ieÅ¡kovės patvirtinimas, kad minimus daiktus ji užrakino miegamajame (jos) kambaryje namo 2 aukÅ¡te. Be to teismas, nepriimdamas pateikiamų įrodymų neįvertino atsakovo išėjimo iÅ¡ darbo priežasčių, t. y. įrodymai apie gautas pajamas iÅ¡ paÅ¡alpų ir darbo santykių 2004 - 2009 m. Neįvertinus įrodymų teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nuo 2004 m. niekur nedirbęs ir pajamų neturėjęs. Teismas netinkamai vertino ir tÄ faktÄ , kad atsakovas 2007 - 2008 m. buvo gavęs dovanų 74 000 Lt sodybos įrengimui, namo apstatymui (t. 2, b. l. 92-93), yra į bylÄ pateikęs namų apstatymo reikmenų įsigijimo už jo asmenines bei santuokines lėšas raÅ¡ytinius įrodymus (t. 4, b. l. 53-56, 58, 156, 161, 177, 178 ir kt.).

Jokių dokumentų, įrodančių, kad ieÅ¡kovė kÄ nors bÅ«tų pirkusi už asmeninius pinigus, byloje nėra. Teismas ne kartÄ buvo informuotas, kad ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai yra klaidinantys, neatitinkantys tikrovės, nurodomos tariamai panaudotos lėšos dubliuojasi, tie patys pavedimai yra priskiriami ir namo statybai, ir automobilių, padangų pirkimui (t. 16, b. l. 101), kaip lėšos namo vidaus įrengimui yra nurodomi pavedimai į kelionių agentÅ«rų sÄ skaitas (t. 7, b. l. 33; t. 16, b. l. 104-105), tos pačios sumos įvardijamos ir kaip dovanotos fiktyviais raÅ¡teliais (duotos grynais), ir kaip A.

V. neva sumokėtos tariamiems tiekėjams (t. 16, b. l. 11-112), visa tai keletÄ kartų įtraukiama į menamÄ statybų biudžetÄ ir galiausiai nurodoma visų statybų iÅ¡laidų tariama suma 629 768,69 Lt. Teismas to neįvertino, buvo ieÅ¡kovės suklaidintas, netinkamai iÅ¡tyrė bei įvertino byloje esančius įrodymus, todėl atsakovo teigimu, pažeidė CPK 178, 185 str. nuostatas. Tokiu bÅ«du nėra jokio pagrindo nustatyti kitokiÄ dalintino turto vertę, nei nurodyta prieÅ¡ieÅ¡kinyje, vertinti, kad minėtiems daiktams įgyti buvo panaudotos ieÅ¡kovės asmeninės lėšos bendroje sumoje 3 750 Lt ir kuriuos nors namų apyvokos daiktus pripažinti asmeniniu turtu.

Vadovaujantis tuo, jokia kompensacija dėl namų apyvokos daiktų padalijimo, ieÅ¡kovei nepriklauso. Be to, 11 000 Lt lėšos nebuvo panaudotos nei teismo, nei ieÅ¡kovės nurodyta paskirtimi. Å ie pinigai ieÅ¡kovei buvo padovanoti apmokėjimui už stomatologo paslaugas. Teismas ex officio Å¡ios informacijos nepatikrino.Apelianto teigimu byloje neteisingai nustatyta, kad „atsakovas savo teiginių apie minėtų paskolų panaudojimÄ gyvenamajam namui statyti neįrodė”. TÄ patvirtina ir byloje esantys pajamų bei iÅ¡laidų statyboms įrodymai, faktas, kad namas pastatytas, sodyba įrengta (t. 2, b. l. 77-93, 100-102, 105-112; t. 3, b. l. 102-170; t. 4, b. l. 3-58, 84-85, 106-107, 116-119, 156-178, t. 7, b. l. 132, 135-148, 150-151 ir kt.).

Byloje nėra jokių įrodymų apie ieškovės kokias nors išlaidas namo statyboms, įrengimui, sklypo gerinimui. Ieškovės turto deklaracijose 2004 - 2010 m. laikotarpiu uždeklaruotos didėlės sumos ne banke, kas aiškiai rodo, kad ji statybų laikotarpiu jokių išlaidų nedarė, o lėšas, gautas iš A. V. nuslėpė ir kaupė (t. l, b. l. 113-133). Be to, teismas nepagrįstai nusprendė dėl paskolų tretiesiems asmenims, nurodydamas, kad atsakovas šias lėšas skolinosi ne šeimos interesais.

Tokius duomenis paneigia byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai. Visi kreditoriai patvirtino, kad skolino pinigus namo statyboms. Kitų pinigų statyboms nebuvo. Be to, apelianto teigimu, nepagrįsti teismo argumentai, dėl „sÄ Å¾iningo sutuoktinio”, nedalyvaujančio santykiuose su kitais asmenimis. Teismas neatsižvelgė į byloje esančius įrodymus, kad ieÅ¡kovė apie paskolas namo statybai žinojo, nors teismui aiÅ¡kino, neva sužinojusi apie jas iÅ¡ atsiliepimo į ieÅ¡kinį.

Tai, kad paskolos sutartyse nėra ieÅ¡kovės paraÅ¡o, nesudaro pagrindo spręsti, kad ji apie paskolas nežinojo. IeÅ¡kovė pati liepė skolintis ir net nurodė iÅ¡ ko, o nedalyvavo sudarant paskolos sutartis ir jų vėliau nepripažino sÄ moningai siekdama iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai vertino įrodymus apie tai, kad ieÅ¡kovė sumažino bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto apimtį, todėl atsakovas turi teisę į piniginę kompensacijÄ .

Nors teismas nustatė, kad „IeÅ¡kovė, parduodama automobilį, sumažino sutuoktinių bendro turto apimtį ta verte, kokios vertės buvo automobilis”, tačiau netinkamai taikė materialinės teisės normas. Apskaičiuodamas kompensacijÄ teismas neteisingai rėmėsi vien tik CK 3.98 str. 3d. nuostatomis (kurios nenurodo, kad kompensacija turi bÅ«ti 1/2 turto vertės dydžio), todėl teismo sprendimas neteisingas. Be to, atsakovo vertinimu, teismo iÅ¡vada dėl A. V. ieÅ¡kovei pervestų pinigų automobilio lizingo įmokoms pripažinimo ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis nepagrįsta.

Byloje esantys duomenys rodo, kad iÅ¡ A. V. sÄ skaitų į ieÅ¡kovės sÄ skaitas iÅ¡ viso buvo pervesta 24 700 Lt, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad visos Å¡ios lėšos buvo ieÅ¡kovei pervestos negrÄ Å¾intinai, ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis gali bÅ«ti pripažįstama tik 1 000 Lt, nes pervedant kitas lėšas nėra nurodyta, kad jos dovanojamos, yra nurodoma, kad skolinamos.Atsakovas mano, kad teismas neteisingai įvertino jo indėlį asmeninėmis lėšomis į Å¡eimos gerovę, bendro turto sukÅ«rimÄ , neatsižvelgė į bylos aplinkybes, įsipareigojimus kreditoriams, todėl neteisingai vertino, kad nėra pagrindo dalijant turtÄ nukrypti nuo lygių dalių principo.

Atsakovo įsitikinimu, turto padalijimo bÅ«das pasirinktas netinkamai. Padalijus gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra, skiriant kiekvienam sutuoktiniui po 1/2 dalį nuosavybės, teismas neiÅ¡sprendė galutinai Å¡alių ginčo dėl turto, nes ieÅ¡kovė geranoriÅ¡kai turto nesidalys. Teismas yra informuotas apie itin konfliktiÅ¡kÄ ieÅ¡kovės bÅ«dÄ , byloje yra objektyvÅ«s duomenys leidžiantys daryti iÅ¡vadas, kad ieÅ¡kovė stengiasi visais bÅ«dais atsakovui kenkti, jos elgesys nesuderinamas su įstatymų nuostatomis ir moralės normomis (t. 6, b. l. 115-119, 125-127; 142, t. 8, b. l. 119; t. 11, prijungta medžiaga iÅ¡ policijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Aplinkos apsaugos ministerijos ir t. t.).

Byloje yra aiÅ¡kÅ«s ir objektyvÅ«s duomenys, kad sodybÄ Ä¯rengė, namÄ pastatė atsakovas, pagrinde už savo lėšas. Dėl to atsisakęs karjeros, su tuo ieÅ¡kovė sutikusi (t. 2, b. l. 71). Dirbdamas minėtus darbus praradęs sveikatÄ (t. 2, b. l. 117-118). Tai yra teisiniai pagrindai priteisti namÄ natÅ«ra atsakovui ir nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtÄ . Be to, yra aiÅ¡kios kitos svarbios aplinkybės: statydamas namÄ specialiai įsirengęs jame dirbtuves, kuriose dirba, naudodamasis specialia stacionaria įranga, gauna pajamas.

Tai yra atsakovo pragyvenimo Å¡altinis, už kÄ jis valstybei moka mokesčius. Atsakovas taip pat nurodo, kad teismas netinkamai sprendė dėl kitų įsipareigojimų, tarp jų – elektros energijos. Atsakovas nurodo, kad 3 435,23 Lt įsiskolinimas už suvartotÄ elektros energijÄ susidarė todėl, kad ieÅ¡kovė 2010-2011 m. žiemÄ gavusi iÅ¡ atsakovo jo dalį už sunaudojamÄ elektros energijÄ (viso 600 Lt) AB Lesto nemokėjo, o pinigus pasisavino. Teismas neįvertino, kad elektros energija naudojosi kiti ginčo name gyvenę asmenys - ieÅ¡kovės dukros, ieÅ¡kovės draugė Raimonda bei jų svečiai.

IeÅ¡kovė iki iÅ¡vykdama gyventi į Vilnių 2011 m. vasarÄ nuolat rengdavo gausius vakarėlius. Jai iÅ¡vykus vakarėlius rengdavo jos dukros. Be to, elektros energija reikalinga namo Å¡ildymui, siekiant jį apsaugoti nuo drėgmės poveikio, irimo, nepriklausomai nuo to ar jame kas nors gyvena. Ginčo namas turi bÅ«ti ir visada buvo Å¡ildomas, sistema yra automatinė, Å¡ildymo iÅ¡jungimo niekas nepatvirtino, tai neįmanoma techniÅ¡kai ir prieÅ¡tarauja logikai. Kadangi pagal prievoles, kylančias iÅ¡ sandorių, bÅ«tinų iÅ¡laikyti Å¡eimos namų Å«kiui, abu sutuoktiniai atsako solidariai (CK 3.109 straipsnio 2 dalis), prievolė AB „Lesto” yra solidari.

Å iuo metu ieÅ¡kovė privalo papildomai sumokėti 760,70 Lt, iÅ¡ viso – 4 432,13 Lt.Atsakovas nesutinka su teismo aiÅ¡kinimu dėl prievolės padengti jam l/2 sumos, kuria įvertintas jo darbas namų Å«kyje. Atsakovo darbas, atliktas po skyrybų bylos iÅ¡kėlimo teisme, buvo bÅ«tinas bendro turto, į kurio dalį ieÅ¡kovė pretenduoja, apsaugai nuo gamtos reiÅ¡kinių poveikio, iÅ¡laikymui. IeÅ¡kovė ne tik niekuo neprisidėjo prie Å¡ių darbų, o aktyviai trukdė. Taip pat atsakovo teigimu, teismas buvo suklaidintas dėl mokesčių už vandenį, nes ieÅ¡kovė name gyveno iki 2011 m. rugpjūčio (jos pačios teigimu), iki 2012 m spalio pabaigos gyveno jos dukros (t. 14, b. l. 141), todėl už sunaudotÄ vandenį susimokėti privalo.

Be to, atsakovo patirtos 5,63 Lt iÅ¡laidos dėl registruoto laiÅ¡ko persiuntimo ieÅ¡kovei yra tiesiogiai susijusios su ieÅ¡kovės prievolėmis, todėl ieÅ¡kovė privalo jas kompensuoti. Atsakovas nesutinka su teismo iÅ¡vadomis dėl Å¡uns iÅ¡laikymo iÅ¡laidų. Teismas neįvertino to, kad Å¡uo buvo dovanotas turto apsaugai ir Å¡iÄ funkcijÄ atlieka iki Å¡iol, todėl jo iÅ¡laikymas susijęs su bendro turto iÅ¡laikymu.Atsakovas nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo.

Nurodo, kad į ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas nepagrįstai įskaičiuodamas 300 Lt antstolio darbo apmokėjimas, nors praÅ¡ymas priimti 2010 m. iÅ¡duotÄ kvitÄ , teismo žodine nutartimi buvo atmestas (t. 16, b. l. 41, 24 eilutė). Taip pat atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kad jo 700,31 Lt iÅ¡laidos automobilio kurui, troleibuso talonėliams, stovėjimo aikÅ¡telės paslaugoms yra nesusijusios su bylos nagrinėjimu, nes ne kartÄ buvo teismo įpareigotas įteikti procesinius dokumentus bylos kreditoriams, užtikrinti jų dalyvavimÄ teismo posėdyje (t. 6, b. l. 82; t. 13, b. l. 128), teko vykti į kitus miestus, todėl nurodytos iÅ¡laidos yra realios.

IeÅ¡kovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsakovas K. E. atsiliepimu į ieÅ¡kovės A. E. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, už nesÄ Å¾iningai pareikÅ¡tÄ nepagrįstÄ apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovei skirti 20 000 Lt dydžio baudÄ , 1/2 Å¡ios sumos priteisiant atsakovo naudai, patirtų nuostolių at­lyginimui.Tretieji asmenys V. S., E. J. M., B. S., A. B., N. C., I. J., K. K., E. V. B., A. T. B., I. G. su atsakovo apeliaciniu skundu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti.Tretieji asmenys I.

V. ir A. V. su ieÅ¡kovės apeliaciniu skundu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti, su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, todėl pasisako dėl apskųstos sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys susituokė 2002 m. rugsėjo 19 d.

Ä® teismÄ , dėl santuokos nutraukimo kreipėsi ieÅ¡kovė A. E., praÅ¡ydama nutraukti santuokÄ pripažįstant, kad ji nutrÅ«ko dėl atsakovo kaltės, priteisti iÅ¡ atsakovo žalos atlyginimÄ , taip pat padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ . Atsakovas pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį praÅ¡ydamas nutraukti santuokÄ pripažįstant, kad ji iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės neturtinę žalÄ ; pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe 0,0830 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe lėšas – 236 000 Lt, gautas už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini); padalinti nekilnojamÄ jį turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalinti buities daiktus, paskirstyti tarp Å¡alių prievoles kreditoriams bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bendro turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas.Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais, kuriais nesutinkama su sprendimo dalimis dėl kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, dėl turto kuris yra vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe, dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Dėl sutuoktinių kaltės iÅ¡irus santuokai CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuokÄ , kai ji iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimÄ teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiÅ«riu. Ä®statymo leidėjas CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtino prezumpcijÄ , kada santuoka yra laikoma iÅ¡irusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Vienas tokių atvejų, kai preziumuojama sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo, yra jo neiÅ¡tikimybė.

CK 3.27 straipsnio 1 dalyje įvardytos esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos – pirmiausia jie privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti. NeiÅ¡tikimybė, kaip viena iÅ¡ santuokos dėl kito sutuoktinio kaltės nutraukimo priežasčių, reiÅ¡kia ne tik lojalumo pareigos pažeidimÄ , bet ir faktÄ , kad nebėra galimybių atkurti santuokinių ryÅ¡ių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ pripažinti santuokÄ iÅ¡irus dėl atsakovo kaltės ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ â€“ pripažinti santuokÄ nutrÅ«kus dėl ieÅ¡kovės kaltės – konstatavo abiejų sutuoktinių kaltę.

Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovas nesirūpina šeima, sistemingai vartoja alkoholį, trukdo naudotis jai ir jos dukroms būstu, tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė yra neištikima, nes dar nenutraukusi santuokos su atsakovu, bendrauja su kitu vyru, be to, švaisto šeimos lėšas, nesugeba atsiriboti nuo tėvo.Pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, sprendė, kad nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad dėl santuokos nutraukimo kaltas tik vienas iš sutuoktinių.

Abi Å¡alys nesutinka su Å¡ia teismo iÅ¡vada, nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai nesirėmė byloje surinktais įrodymais, byloje pateiktomis nuotraukomis ir telefoninių pokalbių iÅ¡klotinėmis. Kolegija laiko nepagrįstais Å¡alių apeliacinių skundų argumentus, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus apie Å¡alių kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime atlikta įrodymų analizė ir įvertinimas. Pagal CPK 185 straipsnį įtvirtintÄ laisvo įrodymų vertinimo principÄ jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis; teismas, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡nagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai ir jų visetÄ .

Nagrinėjamos bylos atveju teismas vertino surinktus įrodymus – ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, susiraÅ¡inėjimÄ , kurių pagrindu darė iÅ¡vadÄ apie tai, kad ieÅ¡kovė bendravo su kitu asmeniu, taip pat nustatė, kad atsakovas vartojo alkoholį, konfliktavo su ieÅ¡kovės dukterimis iÅ¡ pirmosios santuokos, darė įvairias kliÅ«tis namuose (patekti į patalpas, užsukdavo vandenį ir pan.), todėl sprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių nelojalumo vienas kitam.

Kolegijos vertinimu, byloje, be paties apelianto samprotavimų apie ieÅ¡kovės kaltę bei galimÄ jos neiÅ¡tikimybę turinčių patvirtinti fotonuotraukų, nėra jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kad buvo nelojali Å¡eimai ar gyvendama kartu su apeliantu bendravo dar ir su kitais vyrais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp Å¡alių santuokiniai santykiai nutrÅ«kę nuo 2010 metų, todėl byloje pateiktos nuotraukos, kuriose ieÅ¡kovė užfiksuota bendraujanti su kitu vyru 2010 m. rugsėjo-2011 m. sausio mėn. (b. l. 58-68, 2 t. ) įgalina spręsti, kad atsakovo nurodytos aplinkybės įvyko jau faktiÅ¡kai nutrÅ«kus Å¡alių santuokiniams ryÅ¡iams.

Pripažintina, kad teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktus, kad ieÅ¡kovė, bendraudama su kitu vyru, vėliau iÅ¡vykdama gyventi kitur, nepaliko galimybės sutuoktiniams atkurti santuokinių ryÅ¡ių, taip pat atsakovas minėtu savo elgesiu sudarė prielaidas dėl santuokinių ryÅ¡ių galutinio nutrÅ«kimo, todėl teisiÅ¡kai pagrįstai konstatavo abipusę sutuoktinių kaltę iÅ¡irus santuokai (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad abu sutuoktiniai yra reiklios ne tik sau, bet ir kitiems asmenybės, kas iÅ¡ryÅ¡kina akivaizdų charakterių ir požiÅ«rio į gyvenimo vertybes skirtumÄ , todėl Å¡alys nesutaria dėl bendro gyvenimo principų, abu skirtingai vertina Å¡eimyninius bendro gyvenimo kriterijus, nevienodai supranta sutuoktinių pareigas.

CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, teismas gali pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad bylÄ nagrinėjęs teismas pažeidė įrodinėjimÄ bei įrodymų įvertinimÄ reglamentuojančias procesines teisės normas; nustatęs, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas netinkamai vykdė sutuoktinio pareigas, pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį galėjo pripažinti, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Toks CK 3.60 ir 3.61 straipsnių teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas atitinka jų turinį ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, todėl naikinti ar keisti teisėto ir pagrįsto teismo sprendimo Å¡ioje dalyje nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).CK 3.70 straipsnio 2 dalies norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigÄ tokiÄ Å¾alÄ atlyginti.

Tai yra sutartinės atsakomybės rÅ«Å¡is, kai žala atsiranda specifinėje srityje – Å¡eimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuokÄ , kuria buvo įformintas savanoriÅ¡kas jų susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius. Tam, kad bÅ«tų galima Å¡iÄ civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi bÅ«ti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryÅ¡ys bei kaltė (CK6.245-6.250 straipsniai). Atsiradus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingai aplinkybei, t. y. sutuoktinio praÅ¡ymu teismui sprendime konstatavus santuokos nutraukimÄ dėl kito sutuoktinio kaltės, kitam sutuoktiniui įstatymas garantuoja teisę reikalauti iÅ¡ kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ , susijusiÄ su santuokos nutraukimu.

Nesant pagrindo nagrinėjamos bylos atveju spręsti, jog dėl santuokos nutraukimo kaltas vienas iÅ¡ sutuoktinių, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinių skundų argumentais dėl netinkamo CK 3.70 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo. Dėl turto, kuris yra vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė nuosavybė, pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe Atsakovas reiÅ¡kė reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , kuriame santuokos metu pastatytas Å¡eimos gyvenamasis namas su priklausiniais, bendrÄ ja jungtine nuosavybe, teigdamas, kad jis buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Taip pat atsakovas reikalavo pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe lėšas – 236 000 Lt, gautas už parduotÄ butÄ (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad bute buvo atliktas kapitalinis remontas, keisti vamzdynai, taip pat, kad remontas buvo atliekamas iÅ¡ esmės atsakovo pastangomis ir lėšomis, t. y. byloje įrodinėjama, kad ginčo buto vertė iÅ¡augo dėl žymaus atsakovo indėlio.Pirmosios instancijos teismui netenkinus Å¡ių atsakovo reikalavimų, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus ir visiÅ¡kai be pagrindo nepripažino bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe lėšas, kurios buvo gautos pardavus butÄ (duomenys neskelbtini), pakartodamas iÅ¡ esmės tuos pačius prieÅ¡ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus, jog santuokos metu butas buvo rekonstruotas – pakeisti vamzdynai, butas buvo suremontuotas.Turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos Å¡ios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės; antra, kad asmeninis turtas iÅ¡ esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iÅ¡ esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Kad turtÄ , kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų visumÄ . Reikalavimas nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita.

Esant tokiam teisiniam reguliavimui, asmeninio turto esminio pagerinimo faktinė aplinkybė nustatoma konkrečioje nagrinėjamoje byloje. Nustatyta, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini) ieškovės įgytas iki santuokos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (b. l. 46-47, 1 t. ). Pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius VĮ „Registrų centras“ duomenis apie buto (duomenys neskelbtini) vidutinės rinkos vertės pokyčius nuo buto pirkimo iki pardavimo momento ir nustatė, kad buto vertė išaugo daugiau nei du kartus, tačiau sprendė, kad šie vertės pokyčiai įvyko dėl objektyvių priežasčių, t. y. ne tik dėl to, kad butas buvo remontuojamas.

Spręsdamas, ar butas buvo remontuotas santuokos metu, iš kokių lėšų tai buvo atliekama, kieno darbu, teismas vertino tai, kad buto remontas pradėtas po jo įsigijimo, šalims dar nesusituokus. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamojo turto kainų pokyčiai, kurie įvyko nuo buto įsigijimo iki jo realizavimo, yra visiems žinoma aplinkybė, todėl aplinkybės, jog minėtu laikotarpiu butų kainos kelis kartus padidėjo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2010).

Be to, apelianto nurodyti buto remonto darbai: langų, grindų dangos pakeitimas, vamzdyno remontas, sienų dažymas, nelaikytini pagerinimais, kokybiÅ¡kai ar kiekybiÅ¡kai iÅ¡ esmės pakeičiančiais daiktÄ . Kolegijos vertinimu, pripažintina pagrįsta ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas jokiais įrodymais nepagrindė atliktų pagerinimų vertės, įtakojančios buto kainos padidėjimÄ . Atsakovui nurodžius, kad visa Å¡eima bute kartu apsigyveno 2002 m. spalio mėn. pabaigoje (santuoka sudaryta 2002 m. rugsėjo 19 d.), yra pagrindas pripažinti, kad butas buvo tinkamas gyventi, t. y. kad esminiai buto remonto darbai iki Å¡io laikotarpio jau buvo atlikti, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms apie tai, kad nėra pagrindo vertinti, kad remontas bute užsitęsė ir buvo atliktas santuokos metu.

Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų ir apie tai, kiek atsakovas savo asmeninių lėšų investavo į ginčo buto remontÄ . Liudytojų S. P., R. R., A. A. parodymai, patvirtinantys aplinkybes, kad bute buvo atliekami remonto darbai, neatskleidžia aplinkybių, kieno lėšomis Å¡ie darbai buvo atliekami, o atsakovui pačiam pripažįstant, kad ieÅ¡kovę rėmė jos tėvas ir apmokėdavo už statybines medžiagas, patvirtina tai, kad atsakovo darbo indėlis ir remontui panaudotų asmeninių lėšų apimtis byloje nėra įrodyta.

Prie apeliacinio skundo pateikti AB „Kauno energija“ dokumentai apie atliktus darbus bute (duomenys neskelbtini) taip pat patvirtina aplinkybę, kad darbai buvo atlikti iki santuokos sudarymo, t. y. 2002 m. gegužės mėnesį (18 t. b. l. 16-18), todėl pagrįstai spręsta, kad aplinkybė, kad darbai buvo atlikti santuokos metu ir iÅ¡ santuokinių lėšų ar atsakovo asmeninių lėšų, yra neįrodyta.Dėl nurodytų priežasčių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad butas iÅ¡ esmės buvo pagerintas santuokos metu sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu, todėl lėšos, gautos pardavus šį turtÄ , pagrįstai nepripažintinos bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe.Ginčas byloje kyla ir dėl asmeninės nuosavybės teisėmis ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)e pripažinimo bendra sutuoktinių nuosavybe ir jo įtraukimo į dalintino turto balansÄ .

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad žemės sklypas 2005 m. sausio 20 d. dovanojimo sutartimi ieÅ¡kovei padovanotas jos tėvų. Sutartyje nurodyta sklypo vertė – 14 979 Lt, VÄ® „Registrų centras“ duomenimis vertė – 9 362 Lt, vidutinė rinkos vertė – 15 673 Lt (t. 1, b. l. 30, 33-37). 2013 m. sausio 1 d. duomenimis vidutinė rinkos vertė – 58 600 Lt, tokia vertė VÄ® „Registrų centras“ duomenimis yra ir Å¡iÄ dienÄ (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro vieÅ¡i duomenys apie vidutines rinkos vertes pagal unikalų numerį (duomenys neskelbtini), žr. adresu: http://www.registrucentras.lt/masvert/paieska_un.jsp).

Ginčo dėl dabartinės žemės sklypo vertės, tarp Å¡alių nėra. Atsakovas prašė žemės sklypÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, motyvuodamas, kad žemės sklypas santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas, jo vertė pakito todėl, jog buvo pastatytas gyvenamasis namas, baseinas, įrengtos komunikacijos. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį reikalavimÄ , pažymėjo, kad žemės sklypo vertės augimas iÅ¡ dalies yra susijęs su rinkos pokyčiais aÅ¡tuonių metų laikotarpyje, tačiau iÅ¡ dalies ir su žemės sklypo pagerinimo darbais, tačiau pagerinimų nelaikė esminiais, sudarančiais pagrindÄ turtÄ priskirti bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei.

Teismas įvertino, kad gyvenamojo namo ir kitų statinių pastatymas (Å¡iuo atveju baseino), komunikacijų įvedimas laikomas žemės sklypo pagerinimu, kadangi Å¡itokiu bÅ«du buvo sukurta namų valda (Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Namų valdos sukÅ«rimas atitinka nustatytÄ Å¾emės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir pobÅ«dį, todėl teismo pagrįstai laikyta, kad žemės sklypas buvo pagerintas. Nors byloje yra įrodymai apie Å¡alių atliktus darbus tvarkant žemės sklypÄ , investuotas lėšas Å¡iems darbams atlikti, tačiau, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Å¡ie įrodymai nepatvirtina, kad bÅ«tent tokia pat suma, koks lėšų kiekis buvo investuotas į namo statybas ir sklypo tvarkymÄ , iÅ¡augo sklypo vertė.

Be to, Å¡alys savo paaiÅ¡kinimuose patvirtino, kad žemės sklypas yra nebaigtas tvarkyti. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad baseinas buvo įrengtas iÅ¡imtinai asmeninėmis ieÅ¡kovės lėšomis. Trečiasis asmuo A. V. patvirtino, kad už baseino įrangÄ jis ieÅ¡kovei yra pervedęs 28 700 Lt, už medžiagas grynais pinigais sumokėjęs 25 000 Lt. Lėšos paskirtos 2009 m. sausio 1 d. dovanojimo sutartimi (25 000 Lt), 2009 m. gegužės 3 d. dovanojimo sutartimi (38 000 Lt suma baseinui ir gerbÅ«viui).

Liudytojas D. B. parodė, kad UAB „Daitaka“ atliko montavimo darbus, už baseinÄ sumokėjo A. V., A. E., iÅ¡ esmės aplinkybes, jog baseinas buvo įrengtas už asmenines ieÅ¡kovės lėšas pripažino ir atsakovas. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes spręstina, kad žemės sklypo vertė iÅ¡ dalies daugiau pakilo dėl ieÅ¡kovės indėlio asmeninėmis lėšomis į baseino statybÄ . Dėl nurodytos priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai nustatyta, jog atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų pripažinti, kad žemės sklypo pagerinimai turėjo esminę reikÅ¡mę jo rinkos vertės pokyčiams.

Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina asmeninių ieÅ¡kovės lėšų panaudojimÄ Å¾emės sklypui pagerinti, todėl laikytina, kad nesant įrodymų apie atsakovo įdėtas pinigines lėšas, atsakovo darbas nevertintinas kaip turintis esminės reikÅ¡mės žemės sklypo vertės padidėjimui, todėl laikytina, kad žemės sklypas pagrįstai nepripažintas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo Nutraukiant santuokÄ , kartu su kitomis santuokos nutraukimo pasekmėmis visais atvejais iÅ¡sprendžiamas ir santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 385 straipsnio 1 dalis).

CK 3.127 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį, kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos; turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti; jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas) yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninio indėlio sukuriant turtÄ preziumuojama, jog jų dalys yra lygios (CK 3. 117 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ tokio teisinio reglamentavimo spręstina, kad bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiÅ¡kumÄ , nepriklausomai nuo kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių veiklos pobÅ«džio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrÄ turtÄ , bei teisinį apibrėžtumÄ turtinių teisių atžvilgiu.

Tačiau Civilinio kodekso normose nustatytos ir Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys. Viena tokių iÅ¡imčių nurodyta CK 3.117 straipsnyje. Nors Å¡io straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti Å¡io kodekso numatytais atvejais. SÄ lygos, kai sutuoktinių turtas gali bÅ«ti padalytas nelygiomis dalimis, aptartos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje. Joje pateikiamas pavyzdinis aplinkybių, kurioms esant galimas nukrypimas nuo lygių dalių principo (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klė ar turtinė padėtis), sÄ raÅ¡as.

Å is kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikÅ¡mingomis ir dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, jam įvertinus kiekvienos konkrečios bylos aplinkybes. Teismų praktikoje kaip svarbios aplinkybės, leidžiančiomis nukrypti nuo lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstama vieno iÅ¡ sutuoktinių giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006); vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Nustatinėjant, ar egzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindÄ nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, taikytinos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos CPK XIII skyriaus pirmajame skirsnyje.              Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė nuosavybės teise įgijo 2005 m. sausio 20 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Å iame žemės sklype Å¡alys pasistatė gyvenamÄ jį namÄ . Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad nurodytas nekilnojamasis turtas – namas yra įgytas santuokos metu; tai, kad Å¡is turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, tarp Å¡alių iÅ¡ esmės ginčo nebuvo, Å¡alių siekį įgyti turtÄ bendrosios nuosavybės teise patvirtina ir Å¡alių, prieÅ¡ pradedant statybas, sudaryti susitarimai (b. l. 71, 2 t.).

Tačiau ieÅ¡kovė, praÅ¡ydama teismo priteisti jai ginčo turtÄ natÅ«ra, o atsakovui – kompensacijÄ , nurodė, kad Å¡io turto įsigijimui buvo panaudotos jos asmeninės lėšos, gautos paskolų, dovanojimo sutarčių pagrindu bei pardavus jai – ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise turėtÄ butÄ . Atsakovas byloje taip pat įrodinėja, kad namas pastatytas jo jėgomis, kad namo pastatymui buvo panaudotos jam asmeniÅ¡kai trečiųjų asmenų dovanotos ir paskolintos pinigų sumos.

Spręstina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo turtas pripažintinas sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe, yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tačiau Å¡ioje byloje yra aktuali Å¡alių asmeninių lėšų panaudojimo, įsigyjant ginčo turtÄ , reikÅ¡mė sprendžiant dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir padalijimo bÅ«do nustatymo.              Nagrinėdamas bylÄ pirmosios instancijos teismas pripažino, kad abi Å¡alys, sandorių, sudarytų su ieÅ¡kovės tėvais, pagrindu gavo pinigines lėšas, kurias panaudojo namo statybai, be to teismas sprendė, kad namo statybai ieÅ¡kovė panaudojo ir asmenines lėšas, kurias gavo pardavusi nuosavybės teise valdytÄ butÄ .

Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės finansinis indėlis į namo statybÄ sudaro 56 proc., o atsakovo 44 proc., tačiau argumentavęs, kad prisidėjimas prie bendro turto sukÅ«rimo asmeninėmis lėšomis nėra didelis, sprendė, kad pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nenustatytas; ginčo turtÄ pirmosios instancijos teismas dalijo sutuoktiniams lygiomis dalimis. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje esantiems duomenims, kasacinio teismo formuojamai praktikai.Bylos duomenimis, kaip jau minėta, atsakovas pripažino, kad namo statybai buvo panaudotos ir lėšos, kurios buvo gautos pardavus ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausiusį butÄ .

Dėl pinigų sumos, gautos pardavus šį butÄ , nagrinėjamojoje byloje kilęs ginčas, nes atsakovas, pripažinęs lėšų panaudojimÄ faktÄ , siekė įrodyti, jog ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis butas santuokos metu buvo iÅ¡ esmės pagerintas, panaudojant kito sutuoktinio lėšas ir todėl tapo bendrosios jungtinės nuosavybės objektu. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pagrįstai pripažinus, jog Å¡is atsakovo reikalavimas nėra įrodytas, yra pagrindas spręsti, kad namo statyba buvo vykdoma už ieÅ¡kovės asmenines lėšas, Å¡iai pardavus asmenine nuosavybės teise priklausantį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini).

Dėl nurodytų ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimo tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovo paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės sutampa, bÅ«tent – atsakovas įrodinėjo, jog pardavus butÄ , gautos lėšos taip pat tapo bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Å i aplinkybė kartu su Å¡alių paaiÅ¡kinimais patvirtina, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ginčo turtas – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) buvo įsigytas panaudojant ieÅ¡kovės asmenines lėšas, gautas pardavus jos nuosavybe priklausantį butÄ , yra pagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kaip jau minėta, nenustatė. Minėta, kad vienas iÅ¡ kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstamas ir vieno iÅ¡ sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę. Dėl nurodytos priežasties teisėjų kolegija sprendžia, kad, esant byloje nustatytai ir Å¡alių pripažįstamai aplinkybei dėl ieÅ¡kovės asmeninių lėšų panaudojimo įsigyjant ginčo turtÄ , pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad sutuoktinis turi teisę į kompensacijÄ tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės sutuoktinio lėšos, atitinkamai nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo ir nustatant sutuoktinių dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustačius, kad ieÅ¡kovės indėlis į namo statybÄ sudaro 56 procentus, o atsakovo 44 procentus, teisėjų kolegijos požiÅ«riu, Å¡ie teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi faktai sudaro pagrindÄ , taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas, nustatyti nelygias sutuoktinių dalis dalijant gyvenamÄ jį namÄ . Dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo bÅ«do              Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas, dalijant sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto padalijimui natÅ«ra.

Turtas padalijamas natūra (jei toks padalijimo būdas yra galimas), atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis. Dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VĮ „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; kt.).

Galimybę konkretų turtÄ buvusiems sutuoktiniams padalyti natÅ«ra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiÅ¡ki sutuoktinių santykiai) priežastys.              Nagrinėjamoje byloje abi Å¡alys iÅ¡reiÅ¡kė norÄ , kad teismas priteistų nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra vienai iÅ¡ Å¡alių, kitam sutuoktiniui priteisiant kompensacijÄ pinigais. Sprendžiant dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo bÅ«do, pagrindinis ginčas iÅ¡kilo dėl nekilnojamojo turto padalijimo.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas pageidavo gauti gyvenamÄ jį namÄ natÅ«ra ir nė vienas iÅ¡ jų nepasirinko gauti piniginės kompensacijos. Teismas spręsdamas iÅ¡kilusį ginÄÄ dėl namo padalijimo nurodė, kad ginčo gyvenamÄ jį namÄ techniÅ¡kai įmanoma padalinti, nes jis yra didelio bendro ploto (357,59 kv. m.) ir didelio gyvenamojo ploto (135,82 kv. m.), vertino, kad name yra du sanitariniai mazgai, izoliuoti kambariai (t. 4, b. l. 126-130), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys gali rasti bÅ«dÄ nustatyti naudojimosi tvarkÄ arba atsidalinti priklausančias nuosavybės dalis.

Tai, kad gyvenamasis namas yra pastatytas ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiame sklype, teismo vertinimu, nesuteikė jai pranaÅ¡umo, sprendžiant namo priskyrimo jai natÅ«ra klausimÄ , kadangi, teismo vertinimu, yra įvairių teisinių bÅ«dų iÅ¡spręsti naudojimosi žemės sklypu klausimus. Be to, teismas nurodė, kad Å¡alių nenorėjimas gyventi viename name neįpareigoja teismo namÄ natÅ«ra priskirti tik vienam iÅ¡ jų, o kitam paskirti piniginę kompensacijÄ . Teismo vertinimu, nustačius, kad Å¡alys jau pakankamai ilgai – daugiau nei dveji metai gyvena atskirai, spręsta, kad įtampa jų bendravime akivaizdžiai sumažėjusi.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakytus Å¡alių argumentus, nesutinka su Å¡iomis pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis.Abiejų Å¡alių apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas, vertindamas ginčo turto sukÅ«rimo aplinkybes, asmeninių lėšų panaudojimÄ namui su priklausiniais pastatyti ir jų gerbÅ«viui sutvarkyti, Å¡alių konfliktiÅ¡kus santykius turėjo taikyti iÅ¡imtinį turto padalijimo bÅ«dÄ ir šį turtÄ paskirti vienam iÅ¡ sutuoktinių.

Teisėjų kolegija laiko pagrįstais nurodytus argumentus ir akcentuoja, kad bylos medžiaga patvirtinama, jog namų valdoje esantys statiniai (nors ir didelis savo plotu gyvenamasis namas, taip pat garažas, baseinas) yra tarpusavyje susiję, į žemės sklypÄ yra vienas įvažiavimas, viena elektros apskaitos ir Å¡ildymo sistema, o dėl byloje nustatytų akivaizdžiai konfliktiÅ¡kų Å¡alių tarpusavio santykių, namÄ paskyrus natÅ«ra abiems sutuoktiniams dalimis, galimybė Å¡alims toliau konfliktuoti ne tik, kad iÅ¡liktų, bet ir aÅ¡trėtų.

Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nors pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas dalijant sutuoktinių bendrÄ ja nuosavybe esantį turtÄ , prioritetas teikiamas turto padalijimui natÅ«ra, spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo bÅ«do, teismas Å¡ioje byloje visų pirma turi pagrindÄ atsižvelgti į sutuoktinių reikalavimus turtÄ â€“ namÄ priskirti tik vienam iÅ¡ sutuoktinių. Kai dėl to sutuoktiniai nesutaria, teismas, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir konstatuotas konkrečios bylos svarbias aplinkybes, parenka sutuoktinių turto padalijimo bÅ«dÄ .Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad abu sutuoktiniai pareiÅ¡kė reikalavimus, kad namas bÅ«tų priskirtas natÅ«ra, taip pat byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad abi Å¡alys bÅ«tų pajėgios mokėti kompensacijÄ už jam tenkančiÄ turto dalį.

Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai parinko nekilnojamojo turto padalijimo bÅ«dÄ . Byloje nustačius, kad ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra namų valda, taip pat nustačius, kad sukuriant bendrÄ turtÄ ieÅ¡kovės indėlis sudaro didesnę nei atsakovo dalį, kad žemės sklype pagerinimai buvo atlikti ieÅ¡kovės giminaičio – tėvo ir pačios ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis, kad ginčo turtu iki konflikto su atsakovu naudojosi ir pilnametės ieÅ¡kovės dukros, todėl yra pagrindas pakeisti pirmosios instancijos teismo parinktÄ turto padalijimo bÅ«dÄ , turtÄ natÅ«rÄ priskiriant ieÅ¡kovei, įpareigojant ieÅ¡kovę iÅ¡mokėti atsakovui kompensacijÄ už jam priklausančiÄ turto dalį.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad ieÅ¡kovei turtas nėra reikalingas, ji gyvena Vilniuje, todėl turtÄ ketina parduoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ aplinkybė, jog vienas iÅ¡ sutuoktinių yra iÅ¡vykęs gyventi ir dirbti į kitÄ vietovę, savaime nelemia objektyvaus reikalingumo visÄ daiktÄ natÅ«ra priteisti kitam sutuoktiniui, nesant galimybės turto dalies kompensuoti kitu sutuoktinių turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009).

Be to, apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovė yra grįžusi gyventi į ginčo turtÄ , tačiau galimybė naudotis turtu dėl daromų kliūčių, Å¡alių konfliktinių santykių yra apribota. Taip pat atmestini atsakovo argumentai apie tai, kad ginčo namo garaže jis yra įsirengęs dirbtuves, kuriose vykdo veiklÄ , todėl namo natÅ«ra nepriteisimas jam sukliudys gauti darbines pajamas. Teisėjų kolegija Å¡iuos atsakovo argumentus vertina kaip gynybinę pozicijÄ , siekiant, jog turtas natÅ«ra bÅ«tų priteistas jam – atsakovui, ir pažymi, kad nors atsakovas teigia, kad dirbtuves jis įsirengęs bendrame Å¡eimos garaže, siekiant vykdyti individualiÄ veiklÄ Å¡eimos bÅ«ste, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2012 metais atliktų patikrinimų metu neigė vykdantis bet kokiÄ individualiÄ veiklÄ (b. l. 60-72, 12 t.), byloje įrodymų, patvirtinančių apie tai, kad pradėjus Å¡alims gyventi skyrium garažo patalpos buvo pritaikytos individualiai veiklai vykdyti ar įranga pirkta atsakovo lėšomis, byloje nėra.

PrieÅ¡ingai, A. V. parodymais ir raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad garažo įranga buvo pirkta ieÅ¡kovei dovanotomis lėšomis (27 099 Lt pervesta suma banko pavedimais). Å ias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. R. C.Kaip jau minėta, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), remiantis VÄ® „Registrų centras“, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; Å¡alys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Abi Å¡alys apeliacinės instancijos teisme iÅ¡sakė prieÅ¡taravimus dėl pirmosios instancijos teisme nustatytos ginčo namo vertės ir pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ dėl specialių žinių poreikio nustatant turto vertę (CPK 212 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 straipsnis), o apeliacinėje instancijoje buvo atliktas nekilnojamojo turto vertinimas, namo vertė laikytina eksperto iÅ¡vadoje nurodyta vertė – 352 206 Lt, su kuria Å¡alys sutiko, todėl atsižvelgiant į kiekvieno sutuoktinio indėlį bendrame turte, ieÅ¡kovei priteistinas namas natÅ«ra, o atsakovui kompensacija, už jam tenkančiÄ Å¡io turto dalį (44/100 vertės, sudarančios 154 971 Lt).

Dėl kitų reikalavimų Ginčas byloje kilęs ir dėl namų apyvokos daiktų padalijimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuo 2004 m. atsakovas niekur nedirbo ir pajamų neturėjo, Å¡iÄ aplinkybę pripažino ir pats atsakovas, susitarimuose nurodęs, kad tik fiziniu darbu prisidės prie bendro turto sukÅ«rimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tretieji asmenys A. V. ir I. V. pervesdavo į dukters sÄ skaitÄ pinigines lėšas, kurios buvo naudojamos įsigyti baldams bei kitiems buities reikmenims ir nurodė, kad Å¡ių lėšų nereikalauja grÄ Å¾inti, jas dovanojo ieÅ¡kovei, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog lentynos „R-737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt vertės, stalo teniso stalas „Outdor Roller“ 500 Lt vertės, odinis minkÅ¡tas kampas 800 Lt vertės, tachta 300 Lt vertės, miegamojo baldų komplektas 1200 Lt vertės, elektrinė duonkepė „Moulinex“ 200 Lt vertės, elektrinė kokteilių maÅ¡ina „Philips“ 150 Lt vertės, buvo įgyti iÅ¡ ieÅ¡kovės asmeninių lėšų.

TurtÄ skyrus naudotis Å¡eimai, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tos valios jį įgyti savo asmeninėn nuosavybėn nebuvo. Todėl teismas vertino, kad minėti daiktai yra bendroji jungtinė nuosavybė, kuriai įgyti buvo panaudotos ieÅ¡kovės asmeninės 3 750 Lt lėšos. Odinis minkÅ¡tų baldų komplektas „Manhatan“ 1 500 Lt vertės, Å¡aldytuvas Liebherr CUPesf35530 600 Lt vertės ir tachta 200 Lt vertės įtraukti į dalintino turto masę, argumentuojant tuo, jog tachta pirkta 2003 metais, o Å¡aldytuvas dovanotas Å¡eimai įkurtuvių proga.

Tokiu bÅ«du, nustatyta priklausančių Å¡alims bendrosios jungtinės nuosavybės teise daiktų bendra vertė – 6 050 Lt, taip pat spręsta, kad jų įsigijimui panaudota dalis ieÅ¡kovės asmeninių lėšų – 3 750 Lt. Minėtus daiktus teismas padalino sekančiai: ieÅ¡kovei paskyrė odinį minkÅ¡tÄ kampÄ 800 Lt vertės, tachtÄ 300 Lt vertės, tachtÄ 200 Lt vertės, miegamojo baldų komplektÄ 1200 Lt vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 200 Lt vertės, elektrinę kokteilių maÅ¡inÄ â€žPhilips“ 150 Lt vertės, o atsakovui – Å¡aldytuvÄ Liebherr CUPesf35530 600 Lt vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt vertės, odinį minkÅ¡tų baldų komplektÄ â€žManhatan“ 1 500 Lt vertės, stalo teniso stalÄ â€žOutdor Roller“ 500 Lt vertės. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad lentynas (spintas) „R-737-17“ ir „R-732-34“, pirko iÅ¡ savo asmeninių lėšų, jos buvo ieÅ¡kovės įsigytos gavus 41 000 Lt dovanų pagal 2009 m. lapkričio 20 d. dovanojimo sutartį.

Be to, ieÅ¡kovė nurodo, kad dalį apyvokos daiktų iÅ¡ namų be ieÅ¡kovės žinios iÅ¡vežęs atsakovas, tačiau teismas tokių duomenų neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas atmeta Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl daiktų padalinimo įvertino ieÅ¡kovės asmeninių lėšų panaudojimÄ namų apyvokos daiktams įsigyti, ir daiktų padalinimo klausimÄ iÅ¡sprendė tinkamai, atsižvelgdamas į jų vertę.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad kavos aparato „Roventa Adagio”, 150 Lt vertės, ir DVD grotuvo „Pioneer”, 200 Lt vertės, nebėra tarp dalintinų daiktų, todėl juos iÅ¡ dalintino turto masės iÅ¡jungė. Be to atsakovas nurodo, kad jis po 2004 metų gavo pajamų, todėl teismas nepagrįstai nurodė, jog jis niekur nedirbo ir pajamų neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iÅ¡vada dėl kavos aparato ir DVD grotuvo iÅ¡jungimo iÅ¡ dalintinų daiktų sÄ raÅ¡o buvo padaryta atsižvelgiant į pačių Å¡alių paaiÅ¡kinimus, o teismo nustatytas aplinkybes apie atsakovo gautas paÅ¡alpas ir turėtas iÅ¡laidas dėl atliekamų mokėjimų nepilnamečiui vaikui iÅ¡ buvusios santuokos iÅ¡laikyti po 2004 metų, patvirtina tai, kad atsakovo gaunamos pajamos buvo mažesnės už iÅ¡laidas.

Kadangi kitokių duomenų byloje nėra, apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti. Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su teismo vertinimu, kad paskolos sutartys su kreditoriais N. C., I. G., J. R., A. Å ., A. B., A. S., K. K., E. V. B., A. T. B., J. G. buvo sudarytos ieÅ¡kovei nežinant, todėl laikytinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas skunde nurodo, kad byloje yra pateikti medžiagų apmokėjimo dokumentai, sutartys su darbininkais dėl statybos darbų atlikimo, statybinių medžiagų pristatymo, liudytojų, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai apie darbų užsakymÄ , atlikimÄ bei apmokėjimÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad minėti duomenys įrodo lėšų Å¡altinį, nes jie patvirtina tik atliktus darbus ir pirktas statybines medžiagas, tačiau ne tai, kokiomis lėšomis už darbus ir medžiagas buvo atsiskaityta. Taip pat atmestina kaip nepagrįsta apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog kito sodybos įrengimo finansavimo Å¡altinio įrodymų byloje nėra, o rezultatas, numatytas Jungtinės veiklos sutartyje, pasiektas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nurodo kitus duomenis ir pateikia kitus įrodymus apie statybų finansavimÄ , todėl atsakovo teiginiai apie tai, kad įrodymų apie gautas lėšas be minėtų paskolos sutarčių nėra, laikytini nepagrįstais ir neatitinkančiais bylos medžiagos.

Taip pat teismas atmeta atsakovo argumentus dėl ieÅ¡kovės žinojimo apie sudarytas sutartis, kadangi sutartys pasiraÅ¡ytos vieno atsakovo, tai, kad dėl paskolų su kreditoriais tarėsi tik jis, patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, todėl bylos duomenimis nepagrįstas tvirtinimas, jog ieÅ¡kovė žinojo apie paskolas, atitinka CK 3.109 straipsnio 3 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , kad solidarioji atsakomybė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ . IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi dėl skolos už UAB „Bitė Lietuva“ paslaugas priskyrimo jos asmenine prievole.

Byloje nustatytos aplinkybės, kurias pripažino ir pati ieÅ¡kovė, kad įsiskolinimas už naudojimÄ si telefono abonentu atsirado Å¡alims gyvenant atskirai, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors formaliai telefono abonentas buvo perraÅ¡ytas ieÅ¡kovei tik 2011 m. sausio 10 d., juo besinaudojanti ieÅ¡kovė privalo atlyginti susidariusį įsiskolinimÄ kreditoriui asmeniÅ¡kai, nepaisant to, kad sutartį su UAB ,,Bitė Lietuva” buvo sudaręs atsakovas. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovės apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.

IeÅ¡kovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi pripažinti automobilį Mitsubichi 3000 GT bendra sutuoktinių nuosavybe, nes jos teigimu, teismas neįvertino to, kad ieÅ¡kovė buvo laimėjusi loterijoje 16 000 Lt ir už juos buvo įsigytas automobilis Mitsubichi 3000GT, A. V. už Å¡io automobilio įsigijimÄ padovanojo 19 000 Lt. Dėl automobilio Toyota Corolla Verso ieÅ¡kovė taip pat nesutinka su teismo sprendimu, kuriame konstatuota, jog dalis lėšų lizingo įmokoms mokėti buvo panaudota iÅ¡ bendrasantuokinių lėšų, tačiau ieÅ¡kovės teigimu, automobilis buvo įsigytas tik už A.

V. padovanotas lėšas. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad A. V. ieÅ¡kovei pervesti pinigai automobilio lizingo įmokoms pripažintini ieÅ¡kovės asmeninėmis lėšomis, nes byloje esantys duomenys rodo, kad ne visos A. V. pervestos lėšos ieÅ¡kovei buvo pervestos negrÄ Å¾intinai. Pažymėtina, kad CK 3.98 straipsnio 3 dalis įpareigoja sutuoktinį kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimÄ , jeigu jis bendrÄ turtÄ naudojo tikslams, nesusijusiems su Å¡io kodekso 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu (prievolės, vykdomos iÅ¡ bendro sutuoktinių turto), iÅ¡skyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas Å¡eimos poreikiams tenkinti.

Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė pati pripažino (tÄ nurodė ir apeliaciniame skunde), kad automobilis Mitsubishi GT3000 buvo nupirktas už lėšas, laimėtas loterijoje, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo vertintas kaip turtas, priklausęs sutuoktiniams bendrosios nuosavybės teise, tad ieÅ¡kovei, pardavus automobilį, buvo sumažinta sutuoktinių bendro turto apimtis ta verte, kokios vertės buvo automobilis, todėl spręstina, kad teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovė pusę automobilio vertės privalo kompensuoti atsakovui.

IÅ¡kilus ginčui dėl automobilio Toyota Corolla Verso, nustatyta, kad automobilis buvo skirtas naudotis Å¡eimai, tačiau ieÅ¡kovei įrodžius, kad ji iÅ¡ savo tėvo gavo 24 700 Lt lėšų automobiliui Toyota pirkti negrÄ Å¾intinai, likusi lizingo įmokų dalis (6 907,24 Lt) (31 607,24 Lt – 24 700 Lt) pirmosios instancijos teismo pagrįstai laikyta bendru sutuoktinių turtu, todėl ieÅ¡kovė privalo kompensuoti atsakovui 3 453,62 Lt automobilio Toyota Corolla Verso, lizingo įmokų. Aplinkybes, kad nurodytos lėšos automobilio įsigijimui A.

V. buvo dovanotos, patvirtino ir trečiasis asmuo A. V..Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo pareiÅ¡kęs reikalavimus ieÅ¡kovei atlyginti su turto iÅ¡laikymu susidariusių iÅ¡laidų dalį. Byloje nustačius, kad ieÅ¡kovė ginčo name negyveno nuo 2010 m. pradžios, pirmosios instancijos teismas vertino, kad ji, negyvendama patalpose, nesinaudojo ir tiekiama elektros energija, todėl negali bÅ«ti įpareigota grÄ Å¾inti atsakovui dalį lėšų, sumokėtų AB „Lesto“. Teismas sprendė, kad nustačius, jog turtÄ privalo iÅ¡laikyti abi Å¡alys, todėl ieÅ¡kovė privalo atsakovui atitinkamai proporcingai atlyginti jo patirtų iÅ¡laidų namui iÅ¡laikyti dalį, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė 1 715,29 Lt (54/100 dalis nuo 3 063,02 Lt).

Pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovo reikalavimo atlyginti už jo atliktus namo tvarkymo darbus (1 100 Lt), nes teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai sprendė, kad sutuoktiniai neturi teisinio pagrindo reikalauti vienas kito atlyginti už sutuoktinio pareigų atlikimÄ vykdant namų Å«kio darbus. Pagrįstai atmestas ir atsakovo reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės 99,63 Lt už name nuo 2011 m. vasario mėn. iki 2012 m. rugsėjo 28 d. sunaudotÄ vandenį, kadangi reikalavimas nėra pagrįstas įrodymais.

IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu nesutinka su bÅ«sto iÅ¡laikymo iÅ¡laidomis nurodydama, kad iÅ¡laidos, patirtos už vandens Å¡ildytuvo name sumontavimÄ nepagrįstos įrodymais. Å is argumentas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje pateikti įrodymai apie Å¡ildytuvo pirkimÄ ir sumontavimÄ , todėl tai, kad ieÅ¡kovės nurodymu, patalpa, kurioje Å¡is prietaisas sumontuotas, yra užrakinta, nepaneigia atliktų darbų, kurie patvirtinami raÅ¡ytiniais įrodymais, fakto.

Nors atsakovas skundu ginčija tai, kad jo reikalavimas dėl elektros energijos ir vandens iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės, teismo buvo nepagrįstai atmestas, tačiau aplinkybei, kad po to, kai ieÅ¡kovė name jau nebegyveno, ji naudojo ten elektros energijÄ ir vandenį, nėra pagrįstas jokiais duomenimis. Tai, koks kiekis elektros energijos buvo reikalingas namo Å¡ildymui, siekiant jį apsaugoti nuo drėgmės poveikio, iÅ¡ byloje pateiktų duomenų nėra galimybių nustatyti. Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo aiÅ¡kinimu dėl prievolės padengti jam l/2 sumos, kuria įvertintas jo darbas namų Å«kyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas šį atsakovo reikalavimÄ , padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad vadovaujantis CK 3.117 straipsniu Ir CK 3.27 straipsnio 1 dalimi sutuoktiniai neturi teisinio pagrindo reikalauti vienas kito atlyginti už sutuoktinio pareigų atlikimÄ vykdant namų Å«kio darbus. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo argumentams, kad atsakovo patirtos 5,63 Lt iÅ¡laidos dėl registruoto laiÅ¡ko persiuntimo ieÅ¡kovei nėra susijusios su ieÅ¡kovės prievolėmis, todėl ieÅ¡kovė jų neprivalo kompensuoti.

Atsakovo argumentai dėl Å¡uns, kaip namų sargo, iÅ¡laikymo iÅ¡laidų taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, nes tiesiogiai su bendro turto iÅ¡laikymu patirtos iÅ¡laidos nėra susijusios.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus ieÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimas keistinas parenkant kitÄ santuokinio turto padalijimo bÅ«dÄ , t. y. ieÅ¡kovei priskiriant gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais (duomenys neskelbtini), o atsakovui iÅ¡mokant kompensacijÄ .

Todėl turto padalijimas tarp šalių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra toks: ieškovei priteistinas gyvenamasis namas su kiemo statiniais (duomenys neskelbtini) (352 206 Lt vertės), odinis minkštas kampas (800 Lt vertės), tachta (300 Lt vertės), tachta (200 Lt vertės), miegamojo baldų komplektas (1200 Lt vertės), elektrinė duonkepė „Moulinex“ (200 Lt vertės), elektrinė kokteilių mašina „Philips“ (150 Lt vertės), iš viso turto už 355 056 Lt. Atsakovui: šaldytuvas Liebherr CUPesf35530 (600 Lt vertės), lentynos „R737-17“ ir „R-732-34“ (600 Lt vertės), odinis minkštų baldų komplektas „Manhatan“ (1 500 Lt vertės), stalo teniso stalas „Outdor Roller“ (500 Lt vertės), iš viso turto už 3 200 Lt.

Ä®vertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog ieÅ¡kovė turi pareigÄ atlyginti už bendro turto sumažinimÄ 14 398,62 Lt (10 945 Lt už automobilį Mitsubishi ir 3 453,62 Lt už automobilio Toyta Corolla įmokas), atlyginti atsakovui bendro turto iÅ¡laikymo iÅ¡laidas 1 715,29 Lt (54/100 dalis nuo 3 063,02 Lt) bei turi teisę į 3 750 Lt piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovės panaudotas asmenines lėšas įsigyjant namų apyvokos ir apstatymo reikmenis, atsižvelgiant į atsakovui priteistų nekilnojamųjų daiktų vertės skirtumÄ 350 Lt (atsakovui priteistų daiktų vertė 3 200 Lt-ieÅ¡kovei priteistų daiktų vertė 2 850 Lt) atsakovui iÅ¡mokėtina kompensacija už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį sudarytų 166 980,93 Lt (352 206 Lt:100x44 proc.)+10 945 Lt+3 453,62 Lt+1715,29 Lt-3 753,62 Lt-350 Lt) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kad, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Å io straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas piktnaudžiauti savo teise bei pasekmės tokio piktnaudžiavimo atveju - teismas gali atsisakyti ginti asmens subjektinę teisę. Piktnaudžiaujantis savo teise asmuo nebÅ«tinai turi turėti tiesioginį tikslÄ padaryti žalÄ kitų asmenų interesams, tačiau žala kitiems asmenims gali atsirasti asmeniui nesÄ Å¾iningai siekiant savo interesų patenkinimo.

Ä®pareigojimas civilinių teisinių santykių subjektams, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas, inter alia įgyvendinant teisę į teisminę gynybÄ , veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus nustatytas ir CK 1.5 straipsnio 1 dalyje bei CPK 7, 42, 95 straipsniuose. Atsakovas praÅ¡o ieÅ¡kovei paskirti baudÄ už piktnaudžiavimÄ savo procesinėmis teisėmis. Å is praÅ¡ymas netenkintinas, kadangi įstatyme įtvirtina ieÅ¡kovės teisė skųsti jos netenkinančius teismo sprendimus, be to, kolegijos vertinimu, yra pagrindas apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies, todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad apeliantė piktnaudžiauja procesu, ir spręsti dėl CPK 95 straipsnyje įtvirtintų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis padarinių taikymo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovė patyrė 4 350 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminis mokestis – 1 025 Lt t. 1, b. l. 12, 13, 14, advokato atstovavimo iÅ¡laidos – 3 025 Lt t. 11, b. l. 132, antstolio darbo apmokėjimas 300 Lt (t. 16, b. l. 43), atsakovas – 1 745,38 Lt kopijavimo paslaugų, banko sÄ skaitų iÅ¡rašų iÅ¡davimo, nuotraukų darymo, registrų iÅ¡rašų, medicininės pažymos gavimo, troleibuso (autobuso) talonėlių, automobilio kuro, stovėjimo aikÅ¡telės paslaugų iÅ¡laidas (t. 4, b. l. 133-144, 190, t. 8, b. l. 145-156, t. 15, b. l. 33-37), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas sudarė 6 030,58 Lt (t. 16, b. l. 39), paÅ¡to iÅ¡laidos – 1 139,86 Lt.

Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė atsižvelgdamas į atmestų ir patenkintų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį (patenkinta 67 procentai ieÅ¡kinio reikalavimų, 22 procentai prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų), atsakovo praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų troleibuso (autobuso) talonėlių, automobilio kuro, stovėjimo aikÅ¡telės paslaugų atmetė, kaip neusisjusias su bylos nagrinėjimu.Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio atmestų ir patenkintų reikalavimų proporcijos iÅ¡ esmės nesikeičia (keičiasi labai nežymiai), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo dalyje paliktinas nepakeistas.

Nors atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo, konkrečiai dėl iÅ¡laidų automobilio kurui, troleibuso talonėliams, stovėjimo aikÅ¡telės paslaugoms (700,31 Lt sumoje) priteisimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pakeisti teismo sprendimÄ Å¡ioje dalyje, nes vadovaujantis CPK 88 straipsniu, prie bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovo nurodytos iÅ¡laidos nėra priskiriamos, o minėto straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu iÅ¡laidos automobilio kurui, troleibuso talonėliams, stovėjimo aikÅ¡telės paslaugoms nelaikytinos bÅ«tinomis iÅ¡laidomis.Bylos medžiaga nustatyta, kad Å¡alys patyrė Å¡ias iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme: ieÅ¡kovė – 500 Lt žyminio mokesčio už paduodamÄ apeliacinį skundÄ , 4 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, 1 200 Lt už turto vertinimÄ (18 t. b. l. 141, 19 t. b. l. 99), atsakovas už procesinių dokumentų rengimÄ â€“ 690 Lt, už faktinių aplinkybių konstatavimÄ â€“ 300 Lt, gyvenamojo namo sÄ matinės kainos apskaičiavimÄ â€“ 150 Lt, tretieji asmenys patyrė 1 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų (18 t. b. l. 168), procesinių dokumentų sauntimo iÅ¡laidos – 27 Lt.

IeÅ¡kovės apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, o atsakovo apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ atsakovo priteistina 67 procentai ieÅ¡kovės ir jos pusėje buvusių trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, apeliacinės instancijos teisme, kurios sudaro 335 Lt žyminio mokesčio, 3 015 Lt atstovavimo iÅ¡laidų, 804 Lt iÅ¡laidų už turto vertinimÄ ieÅ¡kovei ir 670 Lt tretiesiems asmenims, taip pat 18 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas, 6 punktas, 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2, 8.9, 8.10, 8.17 punktai), iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi nesudaro Vyriausybės nustatytos minimalios sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimÄ sutuoktinių bendrÄ ja jungtine nuosavybe valdomo turto dalyje ir Å¡iÄ dalį iÅ¡dėstyti taip:

Priteisti ieÅ¡kovei A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini)gyvenamÄ jį namÄ 357,59 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su kiemo statiniais (valymo įrengimu k1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),     352 206 Lt vertės; odinį minkÅ¡tÄ kampÄ 800 Lt vertės, tachtÄ 300 Lt vertės, tachtÄ 200 Lt vertės, miegamojo baldų komplektÄ 1200 Lt vertės, elektrinę duonkepę „Moulinex“ 200 Lt vertės, elektrinę kokteilių maÅ¡inÄ â€žPhilips“ 150 Lt vertės, IÅ¡ viso turto už 355 056 Lt.

Priteisti atsakovui K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini)Å¡aldytuvÄ Liebherr CUPesf35530 600 Lt vertės, lentynas „R737-17“ ir „R-732-34“ 600 Lt vertės, odinį minkÅ¡tų baldų komplektÄ â€žManhatan“ 1500 Lt vertės, stalo teniso stalÄ â€žOutdor Roller“ 500 Lt vertės. IÅ¡ viso turto už 3 200 Lt. Priteisti atsakovui K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ ieÅ¡kovės A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 166 980,93 Lt (vieno Å¡imto Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių devynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų, 93 ct) kompensacijÄ už ieÅ¡kovei tenkančiÄ didesnę turto dalį.Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.Priteisti iÅ¡ atsakovo K.

E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 335 Lt (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio, 3 015 Lt (tris tÅ«kstančius penkiolika litų) atstovavimo iÅ¡laidų, 804 Lt (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturis litus) iÅ¡laidų už turto vertinimÄ apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei A. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 670 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt litų) atstovavimo iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme trečiajam asmeniui A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)Priteisti iÅ¡ atsakovo K.

E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 18 Lt (aÅ¡tuoniolika litų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (mokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660). Teisėjai             Dalė Burdulienė                                                                 Leonas Jachimavičius              Egidijus TamaÅ¡auskas