2017-01-18 Nr. AB-1380-3-61-3-04393-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-76-520/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04393-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2017 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai antstolės S. K., (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos antstolių rūmai) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą, prašydamas įpareigoti antstolę S. K. per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos iš patvarkymų panaikinti aplinkybes, kurios riboja skolininko teisę naudotis lėšomis, kai jų suma neviršija minimalios mėnesio algos, bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos antstolės S. K., 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad antstolė S. K. nuo 2015 m. liepos 9 d. areštavo pareiškėjo laisvės atėmimo įstaigoje turimą sąskaitą ir yra priėmusi neteisėtus patvarkymus išieškoti iš pareiškėjo asmeninės sąskaitos lėšas, nepaisant to, ar sąskaitoje esanti suma viršija minimalią mėnesio algą, ar ne. Pareiškėjo teigimu, dėl šių antstolės neteisėtų veiksmų jis negali naudotis sąskaitoje esančiais pinigais, patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo sveikata.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija) 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsniu, 18 straipsnio 2 dalimi ir pažymėjo, kad iš skundo turinio ir jo priedų matyti, jog pareiškėjas siekia inicijuoti teisme ginčą, susijusį su antstolės S. K. veiksmais, pagal teismo įsakymą vykdant išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimai nėra susiję su viešuoju administravimu ir jo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teismas pareiškėjui išaiškino, kad teisinius santykius, kylančius iš antstolių procesinio veiksmų, susijusių su sprendimų vykdymu, ir šiuo pagrindu atsiradusios žalos atlyginimu, reglamentuoja civilinės teisės normos, todėl tokio pobūdžio ginčai nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

II. Pareiškėjas J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti klausimą (pirmajai instancijai pateiktą skundą) iš esmės ir visapusiškai tenkinti pirmajai instancijai pateiktą skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad jis siekia inicijuoti ginčą teisme dėl antstolės S. K. neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, nes iš antstolio veiklą reglamentuojančių teisės aktų akivaizdu, kad antstolis yra „valdžios institucija“, ir todėl jo padaryta žala atlyginama pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo atveju antstolė S. K. neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal skolų išieškojimą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju nėra skundžiami antstolės S. K. procesiniai veiksmai, o yra skundžiami antstolės neteisėti veiksmai, dėl kurių atsirado neturtinė žala. Pareiškėjas paaiškina, kad jis skunde prašė įpareigoti antstolę, kaip „valdžios instituciją“, atlikti tam tikrus veiksmus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir be jokio teisinio pagrindo atsisakė priimti skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo J. S. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju atsisakė priimti administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka nagrinėti pareiškėjo skundą, nes sprendė, jog pareiškėjas siekia inicijuoti teisme ginčą, susijusį su antstolės veiksmais, o tokio pobūdžio ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, nes antstolio procesinę veiklą reglamentuoja civilinės teisės normos. Teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo pozicija sutinka.

Teisėjų kolegija primena, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Bendrosios kompetencijos teisme taip pat nagrinėjami skundai dėl antstolių procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti (CPK 510 str.). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 str. 1 d.).

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad šiuo atveju skundas nėra susijęs su antstolės S. K. procesiniais veiksmais (atsisakymu juos atlikti). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką. Iš skundo priėmimo medžiagos matyti bei skunde suformuluoti reikalavimai, skundo ir atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą administraciniame teisme, nesutikdamas su jo asmeninių lėšų, esančių nuteistojo sąskaitoje, arešto mastu, dėl kurio, pasak pareiškėjo, jis negali pasinaudoti areštuotoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, dėl to patirdamas ir neturtinę žalą. Taigi pareiškėjo skundo pagrindas yra galbūt neteisėti antstolės S. K. procesiniai veiksmai, susiję su sprendimų vykdymu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatęs, kad pareiškėjo skundo reikalavimai (tiek reikalavimas dėl antstolės įpareigojimo atlikti veiksmus, tiek reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo) yra susiję su antstolės procesiniais veiksmais, šiai vykdant išieškojimą (-us) iš pareiškėjo (skolininko) vykdomojoje (-osiose) byloje (-ose), pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 18 straipsnio 2 dalimi ir konstatavo, kad ginčai dėl antstolių veiksmų teisėtumo bei ginčai dėl jų galbūt neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo yra nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose. Pažymėtina, jog tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (žr. 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-583/2013; 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1177-146/2015).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai bei teisėtai 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir išaiškino jam teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka. Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė