dccfb64c-9496-40ba-a39b-4892143ddf5d · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-1974-852/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18961-2020-8 Procesinio sprendimo kategorija 1.3.2.11 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Renatos Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Menachemo gimnazija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Menachemo gimnazija“ ieÅ¡kinį atsakovei G.

A. dėl sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – ir darbo ginčų komisija, DGK) 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. DGKS-3544 darbo byloje Nr. APS-131-10028, iÅ¡nagrinėjusi darbo bylÄ pagal ieÅ¡kovės G. A. 2020 m. liepos 9 d. praÅ¡ymÄ nusprendė pripažinti, kad ieÅ¡kovės G. A. draudžiamosios pajamos iÅ¡ darbo santykių su atsakove už 2020 m. kovo mėn. sudarė 1154,74 EUR; iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės G.

A. naudai iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ 125,54 EUR, atskaičius mokesčius, darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėn.; iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės G. A. naudai iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ 2630,03 EUR darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio mėn. kartu su kompensacija už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitine iÅ¡moka Darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 2 dalies pagrindu; iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 12,19 EUR delspinigių už pavėluoti darbo užmokesčio mokėjimÄ už 2020 m. sausio – vasario mėn.; iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 1164,68 EUR, neatskaičius mokesčius, netesybas (DK 147 straipsnio 2 dalis).

2. IeÅ¡kovė VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡nagrinėti darbo ginÄÄ iÅ¡ esmės ir visiÅ¡kai atmesti atsakovės G. A. 2020 m. liepos 9 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo neįforminimo, darbo užmokesčio ir netesybų iÅ¡mokėjimo“, teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimÄ panaikinti. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė G. A. 2020 m. balandžio 29 d. kreipėsi į darbo ginčų komisijÄ , praÅ¡ydama įpareigoti darbdavę atleisti jÄ pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , priteisti 750 EUR atlyginimÄ , delspinigius už atlyginimų vėlavimus, kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, netesybas, vieno darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ .

Darbo ginčų komisija darbuotojos praÅ¡ymÄ tenkino. Tačiau ieÅ¡kovės vertinimu, darbo ginčų komisija apskritai neturi teisės „pripažinti“ draudžiamųjų pajamų dydį. Draudžiamosios pajamos yra nustatomos (pripažįstamos) oficialiame valstybės registre – Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre. Duomenų apie draudžiamÄ sias pajamas įraÅ¡ymo į registrÄ tvarkÄ nustato Valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDÄ®) 13 straipsnis ir tik Å¡iame straipsnyje nustatyta tvarka (o ne DGK sprendimu) gali bÅ«ti įraÅ¡omi, keičiami, papildomi duomenys apie draudžiamųjų pajamų dydį.

Duomenis Sodrai (kuri yra minėto registro tvarkytoja) teikia darbdaviai, tačiau dėl VSDÄ® 13 straipsnio 2 ir 3 dalyje nurodytų priežasčių (dėl skolų socialinio draudimo fondo biudžetui) Sodra traktavo ieÅ¡kovę kaip veiklos nevykdantį subjektÄ ir nepriimdavo (neįskaitydavo į registrÄ ) informacijos apie draudžiamÄ sias pajamas. Tuo tarpu DGK duomenis nustatinėjo iÅ¡ neįteisintų Å¡alutinių Å¡altinių: draudėjos (ieÅ¡kovės) Sodrai pateiktos, tačiau pastarosios nepriimtos (neįraÅ¡ytos į registrÄ ) informacijos – už 2020 m. sausio mėn., ir iÅ¡ atsakovės darbo sutartyje nurodyto darbo užmokesčio – „pripažįstant“ draudžiamÄ sias pajamas už 2020 m. vasario-kovo mėn. DGK sprendime (tiek motyvuojamojoje, tiek rezoliucinėje dalyse) a priori neteisėtai ir nepagrįstai nustatytos ir „pripažintos“ ieÅ¡kovės draudžiamosios pajamos ir visi DGK sprendimo tolesni skaičiavimai.

Ieškovė pabrėžia, jog tiek kompensacijai už nepanaudotas atostogas, tiek išeitinės išmokos, tiek netesybų apskaičiavimui svarbu ne draudžiamosios pajamos, o darbuotojos (atsakovės) vidutinis darbo užmokestis. Preliminariai nustatyta, jog atsakovės priskaičiuotasis (ir, atskaičius mokesčius, išmokėtas) vidutinis darbo užmokestis buvo žymiai mažesnis, negu DGK 2020 m. birželio 1 d. sprendime nustatytos atsakovės draudžiamosios pajamos. Kadangi DGK vadovavosi visai kitokiomis „draudžiamųjų pajamų“ sumomis, o ne atsakovės realiu vidutiniu darbo užmokesčiu, todėl akivaizdu, kad DGK sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Ieškovės teigimu, ji su atsakove visiškai atsiskaitė (atsiskaitymo mastas yra pagal vidutinio darbo užmokesčio duomenis), todėl atsakovei negali būti priteisti nei 125,54 EUR atlyginimas už 2020 m. kovo mėn., nei 2630,03 EUR darbo užmokesčio už 2020 m. balandžio mėn. (pabrėžė, kad net ir maksimalus atsakovės darbo užmokestis pagal darbo sutartį niekada neviršijo 750 EUR, atskaičius mokesčius), nei kitos DGK sprendime nurodytos (priteistos) išmokos, netesybos, delspinigiai, kompensacijos.

PrieÅ¡ingai negu nurodyta DGK sprendime, ieÅ¡kovė niekuomet nedeklaravo esÄ atsakovės pajamos iÅ¡ darbo santykių su ieÅ¡kove sudarė net 2630,03 EUR. Realios atsakovės pajamos iÅ¡ darbo santykių su ieÅ¡kove nustatytinos remiantis faktiÅ¡kai priskaičiuotomis ir iÅ¡mokėtomis sumomis, kurios nustatytinos iÅ¡ pažymos apie atsakovės vidutinį darbo užmokestį. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovei priklausytų apie 700 EUR netesybos už iÅ¡ dalies pavėluotÄ atsiskaitymÄ pagal darbo užmokestį ir su juo susijusias iÅ¡mokas.

Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos teismuose suformuotÄ praktikÄ ir faktines objektyviais bylos aplinkybes, netesybos atsakovei nepriteistinos dėl žemiau nurodomų teisinių – faktinių aplinkybių:

1) ieÅ¡kovė yra ne pelno siekianti vieÅ¡oji įstaiga, turi paramos gavėjos statusÄ , vykdo vaikų ikimokyklinį ir mokyklinį ugdymÄ , iÅ¡ vaikų tėvų ar globėjų pinigai neimami. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė yra vieÅ¡asis (vieÅ¡ojo sektoriaus) subjektas, kuris tenkina Lietuvos vaikų ugdymo poreikius, atlieka socialinę misijÄ , todėl netesybų priteisimas bÅ«tų neadekvati ir neproporcinga baudinio pobÅ«džio priemonė;

2) ieškovė yra nuo COVID-19 nukentėjęs subjektas; su atsakove dalinai ne laiku buvo atsiskaityta tik dėl objektyviųjų finansinių sunkumų, kurie savo esme yra force majeure, ir kurie realiai nepriklausė nuo ieškovės valios, ir kurių ieškovė negalėjo nei numatyti, nei valdyti;

3) atsakovė dirbo pas ieÅ¡kovę labai trumpÄ laikÄ , nei lojalumu darbdavei, nei geranoriÅ¡kumu ar aukÅ¡ta kompetencija nepasižymėjo;

4) atsakovė jokios realios nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė;

5) atsakovė darbo santykius nutraukė savo iniciatyva, susirado kitÄ darbÄ , į ieÅ¡kovės protingus pasiÅ«lymus taikiai iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ adekvačiai nereagavo.

3. Atsakovė G. A. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti, o jos 2020 m. balandžio 9 d. praÅ¡ymÄ â€žDėl darbo sutarties nutraukimo neįforminimo, darbo užmokesčio ir netesybų iÅ¡mokėjimo“ tenkinti pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. PaaiÅ¡kino, kad nuo (duomenys neskelbtini) ji pradėjo dirbti pas ieÅ¡kovę (duomenys neskelbtini) pareigose, pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį. IeÅ¡kovė sistemingai pažeidinėjo darbo teisės aktus bei darbo sutartį, nuo 2020 m. sausio mėn. (t.y. gerokai prieÅ¡ COVID-19 epidemijÄ ir karantinÄ ) pradėjo vėluoti mokėti darbo užmokestį (arba jo nemokėti visai), į atsakovės klausimus dėl darbo užmokesčio nereaguodavo nei telefonu, nei trumposiomis tekstinėmis žinutėmis, nei elektroniniu paÅ¡tu, į oficialius praÅ¡ymus (nutraukti darbo sutartį ir tinkamai tai įforminti) neatsakinėjo.

Darbuotoja pažymėjo, kad ji siekė ginÄÄ spręsti taikiai – dar iki kreipimosi su skundu į darbo ginčų komisijÄ , ji buvo pateikusi praÅ¡ymÄ Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI), praÅ¡ydama padėti susitarti su ieÅ¡kove, tačiau ieÅ¡kovė niekada nereagavo nei į jos praÅ¡ymus, nei į VDI nurodymus. IeÅ¡kovei buvo sudarytos visos sÄ lygos pateikti jos pozicijÄ ir dokumentus: 2020 m. balandžio 16 d., 2020 m. balandžio 24 d. ir 2020 m. gegužės 8 d. ieÅ¡kovei buvo nusiųsti nurodymai atvykti į VDI Vilniaus skyrių paaiÅ¡kinimams ir dokumentų pateikimui – ieÅ¡kovė neatvyko, dokumentų nepateikė.

VDI inspektoriai tris kartus (2020 m. kovo 2 d.; 2020 m. kovo 6 d.; 2020 m. kovo 9 d.) lankėsi pas ieÅ¡kovę, tačiau nei tuomet, nei dabar jokių dokumentų ieÅ¡kovė pareigÅ«nams nepateikė. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. balandžio 29 d. atsakovė, nesulaukusi jokios reakcijos iÅ¡ ieÅ¡kovės, kreipėsi į DGK dėl savo pažeistų teisėtų interesų gynimo, ir, bÅ«dama sÄ Å¾ininga ir rÅ«pestinga, siekdama, kad ginčas bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas įvertinus visas reikÅ¡mingas aplinkybes ir atsakovei nebÅ«tų priteistos ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai sumokėtos sumos, 2020 m. gegužės 29 d.

DGK pateikė papildomus dokumentus turinčius reikÅ¡mės nagrinėjant darbo ginÄÄ â€“ du banko pavedimus, kurie įrodo, kad ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 251,69 EUR ir 393,46 EUR sumas ginčo nagrinėjimo metu. Mano, kad DGK, iÅ¡nagrinėjusi visas reikÅ¡mingas bylas aplinkybes, priėmė teisingÄ , teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl jo kvestionuoti nėra pagrindo. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė į bylÄ pateikė pažymÄ apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas, tačiau Å¡ios pažymos vertinti kaip objektyvios negalima, nes joje nėra duomenų, kuriuos teismas įpareigojo pateikti ir už tokių klastojamų dokumentų teikimÄ ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti skiriama bauda.

Pateiktoje pažymoje nėra vienos valandos, vienos dienos, priskaičiuoto darbo užmokesčio. Pažymoje nurodyta, kad 2020 m. sausio ir vasario mėnesį atsakovė turėjo atitinkamai 7 ir 8 dienas nemokamų atostogų, tačiau realybėje tokių atostogų kovo mėnesį atsakovė neturėjo. Pažymi, kad netgi Sodros duomenyse, kuriuos pateikė DGK nėra nurodyta, kad atsakovei kovo mėn. butų buvę suteiktos nemokamos atostogos (vasario mėnesį tokie įrašai yra ir atsakovė sutinka, kad vasario mėn. ji turėjo 7 dienas nemokamų atostogų); kad atsakovė vykdė darbo funkcijas ir tikrai dirbo kovo mėn. ji pateikia elektroninius laiškus, kuriais susirašinėjo (pati persiųsdavo el. laiškus) su kitais darbuotojais.

Pažymoje taip pat klastojamos darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo datos, pavyzdžiui pažymoje nurodyta, kad darbo užmokestis už 2020 m. sausio mėn. iÅ¡mokėtas 2020 m. vasario mėn. – tai netiesa. Pateikiamas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as įrodo, kad iÅ¡mokėjimo data yra 2020 m. kovo 17 d.; o vasario mėn. darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo data nurodoma kovo mėn., tačiau realiai pabaigta mokėti tik 2020 m. gegužės 18 d. Teigia, kad pažymoje nurodytas priskaičiuotas darbo užmokestis ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis nesutampa.

Pavyzdžiui nurodyta, kad už 2020 m. vasario mėn. atsakovei buvo priskaičiuota išmokėti 455,66 EUR suma, tačiau realiai išmokėta 2020 m. balandžio 12 d. – 100 EUR; 2020 m. balandžio 23 d. – 400 EUR + neaiški suma išmokėta 2020 m. gegužės 18 d. (ieškovė šiame mokėjimo pavedime tyčia nenurodė kokia suma išmokama už vasario mėn., kokia už balandžio mėn.). Paaiškino, kad už vasario mėnesį jai buvo faktiškai sumokėtas didesnis darbo užmokestis nei ieškovė nurodo savo pateiktoje suklastotoje pažymoje.

IeÅ¡kovė savo sprendimu atsakovei arba skyrė priedÄ arba mokėjo padidintÄ darbo užmokestį. Vasario mėnesio darbo užmokestis buvo sumokėtas trimis pavedimais 2020 m. balandžio 12 d. (100 EUR); 2020 m. balandžio 23 d. (400 EUR) ir 2020 m. gegužės 18 d. (neaiÅ¡ki suma). Be to, nenurodyta, kad jai buvo priskaičiuota iÅ¡eitinė iÅ¡moka (turėtų bÅ«ti stulpelyje kitų iÅ¡mokų), nors ieÅ¡kovė Å¡io fakto kaip ir neginčija ir su juo sutinka. Pažymoje nurodyta, kad atsakovė dirbo visÄ balandžio mėnesį, nors pati ieÅ¡kovė tvirtina, kad darbo sutartis su atsakove nutraukta (duomenys neskelbtini), vadinasi 3 darbo dienas atsakovė balandžio mėnesį tikrai nebedirbo.

Kadangi ieÅ¡kovė jau yra perdavusi informacijÄ Sodrai apie atsakovės draudžiamÄ sias pajamas už vasario mėn. 2630,03 EUR ir jo keisti negali, ieÅ¡kovė nusprendė atsakovei „pridėti“ papildomai dienų, kad jos vienos dienos ir vienos valandos darbo užmokestis bÅ«tų mažesnis. Atsakovės nuomone, ieÅ¡kovės nepagrįstai teigia, kad visi DGK skaičiavimai yra neteisingi. Pati ieÅ¡kovė nepateikė teismui jokių tinkamų skaičiavimų ir jų nepagrindė jokiais dokumentais.

Be to, iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o akivaizdu, kad atsakovei priskaičiuota iÅ¡mokėti viso 2711,79 EUR suma iÅ¡mokėta nebuvo – buvo iÅ¡mokėta tik 1327,97 EUR, kas visiÅ¡kai paneigia ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad su atsakove buvo visiÅ¡kai atsiskaityta. Atsakovė pažymėjo, kad ieÅ¡kovė privalėjo pateikti socialinio draudimo praneÅ¡imus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, iÅ¡mokoms ir socialinio draudimo stažui paskaičiuoti, tačiau tyčia tokių duomenų nepateikė.

Todėl DGK, turėdama pareigÄ iÅ¡spręsti darbo ginÄÄ , objektyviai paskaičiavo jos draudžiamÄ sias pajamas pagal darbo sutartyje nurodytÄ darbo užmokestį. IeÅ¡kovė nepagrįstai teigia, kad maksimalus atsakovės darbo užmokestis yra 750 EUR atskaičius mokesčius, nes pagal Å¡alių sudarytÄ darbo sutartį toks atlyginimas yra fiksuotas mėnesinis atlyginimas. PaaiÅ¡kino, kad ji pas ieÅ¡kovę dirbo beveik metus t.y. daugiau nei 9 mėnesius. BÅ«tų dirbusi ir toliau, tačiau buvo priversta palikti darbovietę dėl ieÅ¡kovės kaltės – laiku nemokamo darbo užmokesčio.

Teigia, kad atsakovei niekaip nebuvo praneÅ¡ta, kad darbo sutartis su ja buvo nutraukta, todėl atsakovė, nors ir dalyvavo darbo pokalbiuose, tačiau negalėjo įsidarbinti kitose darbovietėse, nes Sodros sistemoje nebuvo nurodyta, kad atsakovės ir ieÅ¡kovės darbo santykiai pasibaigė – Sodroje Å¡iÄ informacijÄ atgaline data ieÅ¡kovė pateikė tik daug vėliau – 2020 m. gegužės 27 d. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu ji yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje ir ieÅ¡kosi darbo, turi bedarbio statusÄ , nes yra sudėtinga ekonominė situacija rinkoje ir tokių galimybių įsidarbinti, kokias turėjo prieÅ¡ 2-3 mėnesius (kai jos atleidimas nebuvo tinkamai įformintas), nebeturi.

Jokių darbo drausmės pažeidimų, pastabų, įspėjimų atsakovei per visÄ laikotarpį nebuvo skirta, o ir po bandomojo laikotarpio buvo nuspręsta atsakovę pasilikti darbe, nes ji dirbo gerai. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė skirti ieÅ¡kovei 500 EUR baudÄ pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatas, puse baudos priteisiant atsakovei. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu darbo neturi, yra įsiregistravusi Darbo biržoje, gauna apie 440 EUR dydžio paÅ¡alpÄ .

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu nusprendė ieÅ¡kinį atmesti ir pripažinti, kad atsakovės G. A. draudžiamosios pajamos iÅ¡ darbo santykių su atsakove VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ už 2020 m. kovo mėnesį sudarė 1154,74 EUR sumÄ , priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės 125,54 EUR atskaičius mokesčius darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėnesį, 1880,03 EUR neatskaičius mokesčių kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinę iÅ¡moka, 12,19 EUR delspinigių už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimÄ sausio – kovo mėnesiais, 3607,07 EUR atskaičius mokesčius netesybas, 449,76 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidas, nurodyti, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) darbo sutarties Nr. 85 pagrindu atsakovė G. A. dirbo pas ieÅ¡kovę VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ (duomenys neskelbtini) pareigose. Darbo sutartimi darbuotojai nustatytas 650 EUR mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius, kuris mokamas kartÄ per mėnesį 10-25 mėnesio dienÄ darbuotojai sutikus (darbo sutarties 1.3. punktas). Kaip paaiÅ¡kino atsakovė (ir nėra ginčo dėl aplinkybės), jog nuo 2019 m. lapkričio darbo užmokestis jai buvo pakeltas ir nustatytas 750 EUR darbo užmokestis po mokesčių.

Teismas nurodė, kad darbo ginčų komisija nustatė, jog atsakovės draudžiamosios pajamos iÅ¡ darbo santykių su VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ už 2020 m. kovo mėnesį sudarė 1154,74 EUR sumÄ . Pagal DK 231 straipsnio 5 dalį teismas vadovaujasi darbo ginčų komisijoje nustatytais duomenimis, ir vertina, kad 750 EUR darbo užmokestis po mokesčių atitinka 1154,74 EUR sumÄ prieÅ¡ mokesčius bei Å¡i suma laikoma darbuotojos G. A. draudžiamosiomis pajamomis. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad (duomenys neskelbtini) ji pateikė ieÅ¡kovei VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, kuriuo prašė nutraukti darbo sutartį per 5 darbo dienas pagal DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .

Nagrinėjant darbuotojos G. A. praÅ¡ymÄ darbo ginčų komisijoje, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenis nustatyta, kad darbuotojos darbo sutartis su darbdave nutraukta (duomenys neskelbtini) vadovaujantis DK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu (darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių). Pagal DK 146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios iÅ¡mokos iÅ¡mokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent Å¡alys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per deÅ¡imt darbo dienų.

Darbo užmokesčio ar su juo susijusių iÅ¡mokų dalis, nevirÅ¡ijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dienÄ , nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip. Teismas pažymėjo, kad darbo ginčų komisija, nagrinėdama darbo ginÄÄ nustatė, jog darbdavys VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ nėra iÅ¡mokėjusi darbuotojai G. A. 125,54 EUR dalies darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už 2020 m. kovo mėnesį.

Nei reikšdama ieškinį, nei teikiant paaiškinimus teismo posėdžio metu šios sumos ieškovė neginčijo. Todėl teismas vertino, jog yra pagrindas priteisti iš ieškovės atsakovei 125,54 EUR dalį darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už 2020 m. kovo mėnesį. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovė neįrodė, jog ji visiškai atsiskaitė su darbuotoja G. A., todėl teismo vertinimu, darbuotojos naudai priteistina ir 1880,03 EUR neišmokėta suma (išeitinė išmoka pagal DK 56 straipsnio 2 dalį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas).

Teismas atkreipė dėmesį, kad darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 1 d. sprendimu Å¡ioje dalyje darbuotojos naudai buvo nutarta iÅ¡ieÅ¡koti 2630,03 EUR sumÄ , kuri dalyje dėl 750 EUR Å¡iuo metu yra įvykdyta, todėl iÅ¡ viso darbuotojai priteistina 1880,03 EUR neiÅ¡mokėta suma. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo darbuotojai, teismas nurodė, jog pagal DK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas darbo užmokestis už 2020 m. sausio mėnesį darbuotojai turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas iki 2020 m. vasario 25 d.

Teismas pažymėjo, kad dalis iÅ¡mokėta laikantis darbo sutartyje sulygto termino, likusi dalis – 82,82 EUR iÅ¡mokėta 2020 m. kovo 17 d., todėl darbuotojai G. A. priteistina 1,28 EUR suma delspinigių už pavėluotÄ atlyginimo iÅ¡mokėjimÄ už 2020 m. sausio mėnesį. Darbo užmokestis už 2020 vasario mėnesį turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas iki 2020 m. kovo 25 d., realiai jis iÅ¡mokėtas dalimis: 2020 m. balandžio 12 d. iÅ¡mokėta 100 EUR suma, 2020 m. balandžio 23 d. - 400 EUR suma ir 2020 m. gegužės 18 d. iÅ¡mokėta 20, 69 EUR suma, todėl darbuotojai G.

A. priteistina 9,86 EUR delspinigių suma už pavėluotÄ darbo užmokesčio mokėjimÄ už 2020 m. vasario mėnesį. Darbo užmokestis atsakovei už 2020 m. kovo mėnesį turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėtas iki 2020 m. balandžio 25 d., tačiau nebuvo iÅ¡mokėtas iki darbo santykių nutraukimo dienos (duomenys neskelbtini), todėl už vėlavimÄ atsiskaityti su darbuotoja už 2020 m. kovo mėnesį jai priteistina suma 1,05 EUR. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ viso darbuotojai G. A. apskaičiuota delspinigių suma sudaro 12,19 EUR.

Aritmetinių skaičiavimų, t.y. nei delspinigių skaičiavimo laikotarpio, nei dydžio ieškovė iš esmės neginčijo, savo atliktų skaičiavimų neteikė. Be to, teismas nurodė, kad pagal DK 147 straipsnio 2 dalį darbo santykiams pasibaigus, o darbdaiui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su juo (DK 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsto atsiskaitymo laikotarpis yra trumpesnis negu vienas mėnuo, netesybų dydį sudaro darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio suma, apskaičiuota proporcingai uždelsto atsiskaitymo laikotarpiui. Teismas konstatavo, kad darbuotojos G. A. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį dirbant pas ieškovę sudarė 750 EUR atskaičius mokesčius, darbo sutartis su darbuotoja nutraukta nuo (duomenys neskelbtini), ieškovė iki šiol su darbuotoja nėra visiškai atsikaičiusi, taigi ieškovė yra pradelsusi atskaityti 4 mėnesius bei 17 darbo dienų, todėl G.

A. už pradelstÄ laikotarpį priteisina 3607,07 EUR netesybų atskaičius mokesčius (4 mėn. x 750 EUR vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio + (17 d.d. x 35,71 EUR vidutinio darbo užmokesčio už dienÄ atskaičius mokesčius)). IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės nesutiko su darbo ginčų komisijos sprendimu priteisti iÅ¡ darbdavio delspinigius bei kitas sumas, kurias ieÅ¡kovė laiko netesybomis. Šį nesutikimÄ ieÅ¡kovė grindė aplinkybėmis, jog ieÅ¡kovė yra nukentėjusi dėl Å¡alyje skelbto karantino, taip pat pažymėjo, jog ieÅ¡kovė yra paramos gavėja, be to teikia socialinę paramÄ mokiniams dėl to turėtų bÅ«ti atleista nuo visų papildomų sumų darbuotojai iÅ¡mokėjimo.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovės nurodomos aplinkybės, neatleidžia ieÅ¡kovės kaip darbdavio nuo prievolių nustatytų DK vykdymo. Be kita ko, aplinkybių, jog ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nėra pajėgi iÅ¡mokėti buvusiai darbuotojai ginčo sumas, ieÅ¡kovė į bylÄ neįrodė, prieÅ¡ingai pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad ieÅ¡kovė apmokėjo ženklų įsiskolinimÄ (20864,32 EUR skolÄ kartu su delspinigiais) Sodrai. Kad Å¡iam kreditoriui buvo apmokėta skola kartu su delspinigiais, teismo posėdžio metu patvirtino ieÅ¡kovės atstovas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, jog nėra pagrindo atleisti ieÅ¡kovę nuo sumų buvusiai darbuotojai mokėjimo. Teismas taip pat konstatavo, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo skirti ieÅ¡kovei 500 EUR baudÄ pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, puse baudos priteisiant atsakovei. Atmetęs ieÅ¡kinį, teismas priteisė atsakovei G. A. iÅ¡ ieÅ¡kovės VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ 449,76 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 6.

IeÅ¡kovė VÅ¡Ä® „Menachemo gimnazija“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai bei sutinkamai su nauju sprendimu perskirstyti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nustatyti darbuotojos draudžiamÄ sias pajamas ir su teismo iÅ¡vada, kad „750 EUR darbo užmokestis po mokesčių atitinka 1154,74 EUR sumÄ prieÅ¡ mokesčius“. Tokia iÅ¡vada nėra motyvuota. PaaiÅ¡kina, kad bendruoju atveju, esant 750 EUR „į rankas“ atlyginimui, yra taikomas 21,27 proc. Sodros tarifas ir dar darbuotojas moka 20 proc. pajamų mokestį, todėl teismo nurodyta suma net matematiÅ¡kai nesigauna. Apeliantės vertinimu, teismas apskritai neturėjo spręsti dėl darbuotojos draudžiamųjų pajamų, nes draudžiamosios pajamos nustatomos pagal oficialius duomenis, kuriuos Sodrai teikia darbdavys.

Teismas be jokios pagrįstos motyvacijos perrašė į skundžiamÄ sprendimÄ DGK sprendime nepagrįstai nurodytas atsakovės draudžiamÄ sias pajamas. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis nustato, kad „Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal Å¡io draudėjo teiktus socialinio draudimo praneÅ¡imus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registrÄ nėra įraÅ¡omi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios.

Å ie duomenys gali bÅ«ti įraÅ¡omi nuo to momento, kai iÅ¡nyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįraÅ¡ymÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registrÄ . Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo praneÅ¡imus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registrÄ Ä¯raÅ¡omi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymÄ .

Å ie duomenys gali bÅ«ti įraÅ¡omi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimÄ už darbo funkcijų vykdymÄ . Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarkÄ , apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimÄ už darbo funkcijų vykdymÄ Ä¯rodinėjimo tvarkÄ , socialinio draudimo praneÅ¡imų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįraÅ¡ymÄ bei duomenų įraÅ¡ymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registrÄ terminus ir tvarkÄ nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija“.

Apeliantės teigimu, tai reiÅ¡kia, kad nei DGK, nei teismas ex officio (darbo byloje nesant registro duomenų) neturi nei kompetencijos, nei teisės nustatinėti („pripažinti“) atsakovės draudžiamųjų pajamų ir, juo labiau, negali prieiti prie iÅ¡vados esÄ â€ž750 EUR darbo užmokestis po mokesčių atitinka 1154,74 EUR sumÄ prieÅ¡ mokesčius“. Apeliantė pabrėžia, kad tiek kompensacijai už nepanaudotas atostogas, tiek iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (DK 56 straipsnio 2 dalis), tiek netesybų (DK 147 straipsnio 2 dalis) apskaičiavimui svarbu ne draudžiamosios pajamos, o darbuotojo (atsakovės) vidutinis darbo užmokestis, kuris skundžiamame sprendime apskritai net nebuvo nei nurodytas, nei apskaičiuotas.

8. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas nusprendė „priteisti 1880,03 Eur neatskaičius mokesčių kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinę iÅ¡moka“. Teismas neteisingai vertino, kad ieÅ¡kovė nėra atsiskaičiusi su atsakove. Pati atsakovė pateikė į bylÄ savo (atsakovės) banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio absoliučiai aiÅ¡kiai seka, jog ieÅ¡kovė yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi su atsakove, iÅ¡skyrus ieÅ¡kiniu ginčijamas sumas (netesybas ir iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ).

Pirmosios instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kaip ir kokiu pagrindu apskaičiuota bÅ«tent tokia suma. Teismas privalėjo pats savarankiÅ¡kai (be nuorodų tik į DGK sprendimÄ ) iÅ¡tirti visus byloje esančius įrodymus, įvertinti bylos Å¡alių argumentus ir privalėjo priimti savarankiÅ¡kÄ sprendimÄ , t.y., iÅ¡nagrinėti bylÄ iÅ¡ esmės, o ne be jokios motyvuojamosios dalies ir be jokių teismo savarankiÅ¡kai padarytų iÅ¡vadų skundžiamame sprendime tiesiog perraÅ¡yti citatas iÅ¡ DGK sprendimo.

Apeliantė pažymi, kad kompensacija už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinė iÅ¡moka – tai dvi savarankiÅ¡kos, tarpusavyje net niekaip nesusijusios teisinės kategorijos. Tačiau teismas skundžiamame sprendime net nenurodė ir neiÅ¡skyrė, kokio dydžio ir kokiu pagrindu priteisė iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kokio dydžio ir kokiu pagrindu priteisė kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. PaaiÅ¡kina, kad sprendime nenurodyta, už kokį laikotarpį (kiek konkrečiai dienų), kokio dydžio ir kokiu teisiniu – faktiniu pagrindu yra priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Apeliantė pažymi, kad visa kompensacija už nepanaudotas atostogas atsakovei buvo iÅ¡mokėta dar iki ieÅ¡kinio pateikimo ir tai pagrindžia pačio atsakovės į bylÄ pateiktas raÅ¡ytinis įrodymas – atsakovės banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as: visų ieÅ¡kovės atsakovei iÅ¡mokėtų mokėjimų suma visiÅ¡kai sutampa su atsakovės darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma.

9. Apeliantė nurodo, kad nesutinka ir su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė darbuotojai visas netesybas ir delspinigius, nes panaikinus pagrindinę nepagrįstai priteistÄ prievolę, naikintinos ir visos iÅ¡vestinės prievolės. Teismas nurodė, jog „Aritmetinių skaičiavimų, t. y. nei delspinigių skaičiavimo laikotarpio, nei dydžio ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčijo, savo atliktų skaičiavimų neteikė, todėl yra pagrindas atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 12,19 EUR delspinigius“. Tačiau ieÅ¡kovė neprivalėjo ir iÅ¡ esmės net neturėjo teisės skųsti papunkčiui kiekvienÄ DGK sprendimo dalį, nes pats DGK sprendimas nėra nei ieÅ¡kinio, nei apeliacijos dalyku. Tačiau akivaizdu, kad ieÅ¡kovė skundė visÄ darbo ginčų komisijos sprendimÄ , t.y. ir jo dalį dėl delspinigių.

10. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė darbuotojai 3607,07 EUR atskaičius mokesčius netesybų. Teismas konstatavo, kad „ieÅ¡kovė yra pradelsusi atskaityti 4 mėnesius bei 17 darbo dienų, todėl G. A. už pradelstÄ laikotarpį priteisina 3607,07 EUR netesybų atskaičius mokesčius (4 mėn. x 750 EUR vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio + (17 d.d. x 35,71 EUR vidutinio darbo užmokesčio už dienÄ atskaičius mokesčius))“. Tačiau teismas net nenustatė atsakovės vidutinio darbo užmokesčio realaus dydžio, o neteisėtai ir nepagrįstai nurodė, kad darbuotojos G.

A. vidutinis darbo užmokestis per mėnesį dirbant pas ieÅ¡kovę sudarė 750 EUR atskaičius mokesčius. Vidutinio darbo užmokesčio teismas net neskaičiavo. Apeliantė pažymi, kad ieÅ¡kovė visiÅ¡kai sumokėjo atsakovei visÄ darbo užmokestį už visÄ darbo laikÄ ir visos apimties kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, todėl apskritai nėra ir nebuvo jokio pagrindo ieÅ¡kovės atžvilgiu taikyti netesybas. Apeliantė paaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė nesumokėjo atsakovei tik iÅ¡eitinės iÅ¡mokos (kurios dydžio teismas net nenurodė).

Ieškovė teigia, kad nei išeitinė išmoka, nei netesybos nepatenka į DK 147 straipsnio 2 dalies reguliavimo apimtį. Net, jeigu skundžiamas sprendimas būtų bent iš dalies teisingas, tai netesybos pagal DK 147 straipsnį negalėtų viršyti 753,24 EUR (atskaičius mokesčius). Tokia išvada išplaukia iš to, jog skundžiamame sprendime yra nurodyta, jog: atsakovei teismas priteisė 125,54 EUR atskaičius mokesčius darbo užmokesčio už 2020 m. kovo mėnesį. Jokių kitų darbo užmokesčių vėlavimų sumų (apart 125, 54 Eur) skundžiamame sprendime net nenurodyta.

Taigi, maksimalios netesybos apskaičiuojamos taip: 125,54 EUR X 6 mėn. = 753, 24 EUR (atskaičius mokesčius).

11. Be to, apeliantės vertinimu, teismo priteista 3607,07 EUR netesybų yra ne tik be teisinio pagrindo, bet ir akivaizdžiai neproporcinga suma. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, jog DK 147 straipsnio 2 dalis nustato kompensuojamÄ jį mechanizmÄ , kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Å i sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali bÅ«ti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501-701/2016 ir kt.).

Apeliantė paaiÅ¡kina, kad atsakovė dirbo pas ieÅ¡kovę vos kelis mėnesius, net ne pilnus metus (nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)) Gerais darbo gebėjimais ir lojalumu darbdaviui atsakovė nepasižymėjo. Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta paties atsakovės iniciatyva (atsakovė pati inicijavo darbo sutarties nutraukimÄ nors procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nepagrįstai nurodė esÄ buvo priversta nutraukti darbo teisinius santykius, nes ieÅ¡kovė nemokėjo atlyginimo).

Atsakovė, įsidarbindama už iÅ¡ esmės minimalų atlyginimÄ , privalėjo suprasti, kad galimi tam tikri atlyginimo vėlavimai, be to, atsakovė įsidarbindama smulkioje specifinėje ugdymo įstaigoje privalo turėti tam tikrÄ empatijos jausmÄ ir esant objektyvioms priežastims toleruoti trumpalaikį atlyginimo vėlavimÄ . Be to, dalinis ieÅ¡kovės vėlavimas iÅ¡mokėti atsakovei darbo užmokestį buvo sÄ lygotas sudėtingų objektyvių priežasčių: laikinas ieÅ¡kovės pajamų netekimas, sankcijos iÅ¡ Sodros (laikinas iÅ¡braukimas iÅ¡ ekonominę veiklÄ vykdančių subjektų sÄ raÅ¡o), COVID – 19 epidemijos ir karantino sukeltos neigiamos finansinės ir organizacinės pasekmes (ieÅ¡kovė yra įtraukta į subjektų, nukentėjusiu nuo COVID -19, sÄ raÅ¡Ä ).

IeÅ¡kovė yra ne pelno siekianti vieÅ¡oji įstaiga, turinti paramos gavėjos statusÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kina, kad karantino metu iÅ¡ darbo išėjo ieÅ¡kovės buhalterė, o naujos buhalterės nebuvo galimybės rasti. Todėl skaičiuojant ir iÅ¡mokant atsakovės darbo užmokestį įsivėlė tam tikros smulkios klaidos, kurias atsakovė ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai traktavo kaip neva dokumentų klastojimÄ . IeÅ¡kovė pažymi, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo priimtas pareiÅ¡kimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iÅ¡kėlimo, o tai akivaizdžiai įrodo, jog ieÅ¡kovės finansinė padėtis buvo ir yra itin sunki, o neproporcingų ir neadekvačių (be to, ir neteisėtų) netesybų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ esmės vėl prives ieÅ¡kovę prie bankroto ir nemokumo situacijos.

12. Atsakovė G. A. atsiliepimu praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti ir priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovės įsitikinimu, teismas pagrįstai jai priteisė 125,54 EUR darbo užmokesčio įsiskolinimÄ . PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria draudžiamų pajamų dydžio nustatymui ir apskaičiavimui. Vis tik nepateikia jokių skaičiavimų, koks turėtų bÅ«ti atsakovės draudžiamų pajamų dydis.

Apeliantė visiÅ¡kai nepaneigia ir neįrodo, kad ji atsakovei buvo sumokėjusi visas priklausančias sumas, taip pat likusius 125,54 EUR už kovo mėn. IeÅ¡kovės pateiktoje pažymoje netiksliai nurodomos darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo datos. IeÅ¡kovės pateiktoje pažymoje nurodytas priskaičiuotas darbo užmokestis ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis nesutampa. Atsakovės vertinimu, teismas taip pat pagrįstai priteisė jai iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas. PaaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė savo pateiktoje pažymoje yra nurodžiusi, kad už 2020 m. balandžio mėn. priskaičiuota iÅ¡mokėti suma atsakovei yra 2630,03 EUR.

Å iÄ sumÄ sudaro darbo užmokestis už 2020 m. balandžio mėn., kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, iÅ¡eitinė iÅ¡moka. Pagal Sodrai pateiktus duomenis, kuriuos teikia darbdavys (Å¡iuo atveju – ieÅ¡kovė), taip pat matyti, kad draudžiamosios pajamos yra 2630,03 Eur už 2020 m. balandžio mėn. Po Darbo ginčų komisijos sprendimo, bylos nagrinėjimo teisme metu, ieÅ¡kovė atsakovei buvo sumokėjusi 750 EUR vieno mėn. atlyginimÄ . Taigi, likusi ieÅ¡kovės mokėtina suma atsakovei neatskaičius mokesčių yra 1880,03 EUR (2630,03 EUR – 750 EUR).

Duomenų, kad ši suma būtų sumokėta, atitinkamai priklausanti dalis atsakovei ir mokesčiai, ieškovė nepateikė. Vadinasi, šios sumos ieškovė nėra sumokėjusi. Atsakovės nuomone, teismas taip pat teisingai apskaičiavo delspinigius. Teismas pagrįstai nurodė, kad nei delspinigių skaičiavimo laikotarpio, nei dydžio ieškovė iš esmės neginčijo, savo atliktų skaičiavimų nepateikė, todėl pagrįstai atsakovei iš ieškovės priteisė 12,19 EUR delspinigius.

Teismas taip pat teisingai skaičiavo netesybas, laikydamas, kad atsakovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 750 EUR atskaičius mokesčius. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad kovo mėn. atsakovės atlyginimas buvo 125,54 EUR ir tuo prisidengdama bando apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį. Kaip jau minėta, ieškovė nėra sumokėjusi 125,54 EUR už 2020 m. kovo mėn., bet visiškai nėra jokio pagrindo teigti, kad kovo mėn. atsakovės atlyginimas buvo tik 125,54 EUR. Tokie ieškovės teiginiai nepagrįsti ir neteisingi.

Atsakovės nuomone, byloje taip pat nėra pagrindo mažinti priteistas netesybas. IeÅ¡kovė nepagrindė savo prastos finansinės bÅ«klės, nepateikė jokių reikÅ¡mingų įrodymų. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė nurodė, kad yra sumokėjusi dideles sumas, t. y. 20864,32 EUR skolÄ kartu su delspinigiais, Socialinio draudimo fondo valdybai. Kita vertus, jokie darbo santykius reguliuojantys teisės aktai neatleidžia darbdavio nuo pareigos vykdyti jam priskirtas funkcijas ir atsiskaityti su darbuotojais. Atsakovė paaiÅ¡kina, kad ieÅ¡kovė nepateikė teismo praÅ¡ytos tinkamai patikslintos pažymos, delsė pateikti praÅ¡omus dokumentus, nuslėpė kai kurias aplinkybes, iÅ¡kraipo faktus (pvz., visiÅ¡kai nepagrįstai teigia, kad atsakovės darbo užmokestis už 2020 m. kovo mėn. buvo tik 125,54 EUR ir pan.).

Taip pat ieÅ¡kovė nurodo neteisingÄ informacijÄ , kad su buvusia darbuotoja neva visiÅ¡kai atsiskaityta ir t.t. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, prijungė visus su byla susijusius dokumentus, iÅ¡klausė abi Å¡alis, neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ ir priėmė teisingÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.

13. Byloje sprendžiama dėl darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų priteisimo darbuotojai G. A., t.y.: dėl darbo užmokesčio (ir draudžiamųjų pajamų) dydžio 2020 m. kovo mėnesį; dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo už 2020 m. kovo mėnesį; dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo; dėl iÅ¡eitinės iÅ¡mokos DK 56 straipsnio 2 dalies pagrindu priteisimo; dėl delspinigių priteisimo už pavėluotÄ darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimÄ iki darbo sutarties nutraukimo; dėl netesybų už pavėluotÄ atsiskaitymÄ su darbuotoja, nutraukus darbo sutartį pagal DK 147 straipsnio 2 dalį.

14. Ieškovė VšĮ „Menachemo gimnazija“ pateikdama ieškinį iš esmės reiškė du reikalavimus – prašė peržiūrėti darbo ginčų komisijos apskaičiuotas ir priteistas sumas ir prašė sumažinti pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priteistas netesybas, kaip neproporcingas ir aiškiai per dideles.

15. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kaip apskaičiavo priteistas sumas, - teismo iÅ¡vados neparemtos įrodymais ir darbo įstatymais. Teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka su apeliante. Teismas sprendime iÅ¡ tikrųjų rėmėsi darbo ginčų komisijos nustatytais faktais, savo vertinimo neatliko. Tačiau kaip nurodyta darbo ginčų komisijos 2020 m. birželio 1 d. sprendime, darbdavė darbo ginčų komisijai nepateikė atsiliepimo, be to darbo ginčų komisija 2020 m. birželio 1 d. sprendimÄ priėmė betarpiÅ¡kai neiÅ¡klausiusi ginčo Å¡alių, t.y. iÅ¡nagrinėjusi ginÄÄ raÅ¡ytine tvarka.

Taigi darbo ginčų komisijos sprendime padarytos iÅ¡vados apie priteistinas sumas yra pagrįstos „formaliu“ įrodymų vertinimu ir todėl, nagrinėjant ginÄÄ teisme, teismas negalėjo remtis darbo ginčų komisijos nustatytais faktais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad teismo sprendimo motyvai yra ydingi, o teismo iÅ¡vados dėl reikÅ¡mingų faktų – nepagrįstos byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

16. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pritaria apeliantei, kad byloje esantys įrodymai yra nepakankami priimti sprendimÄ dėl ginčo esmės, nes pagal byloje surinktus įrodymus neįmanoma objektyviai nustatyti, ar priteistos sumos yra teisingos. Nagrinėjamu atveju byloje nepakanka įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima apskaičiuoti darbuotojos vidutinį darbo užmokestį bei nepanaudotų kasmetinių atostogų kiekį, už kurį darbuotojai turi bÅ«ti priteista kompensacija nutraukus darbo sutartį.

Nesant duomenų apie darbuotojos vidutinį darbo užmokestį, negalima apskaičiuoti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir netesybas pagal DK 147 straipsnio 2 dalį. Darbdavio pateiktoje pažymoje Å¡ios iÅ¡mokos, t.y. kompensacija už nepanaudotas atostogas ir iÅ¡eitinė iÅ¡moka, atskirai neiÅ¡skirtos. Nesant duomenų apie iÅ¡eitinės iÅ¡mokos ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas paskaičiavimÄ , objektyviai negalima įvertinti, ar apskritai egzistuoja (susidarė) darbo užmokesčio įsiskolinimas.

17. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas netesybas, vertino, kad darbuotojos G. A. vidutinis darbo užmokestis yra 750 EUR per mėnesį arba 35,71 EUR per dienÄ . Bet teismas nepateikė tokio apskaičiavimo pagrindo ir nenurodė teisės normų, kuriomis tokias iÅ¡vadas padarė. Å is teismo apskaičiuotas vidutinio darbo užmokesčio dydis neatitinka darbo ginčų komisijos apskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio dydžio (48,52 EUR), nors darbo ginčų komisija savo skaičiavimo pagrindo irgi nenurodė.

18. Vidutinis darbo užmokestis yra skaičiuojamas iÅ¡ trijų paskutinių mėnesių apskaičiuotų pajamų, jas padalinant iÅ¡ darbuotojo dirbtų darbo dienų skaičiaus (Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡o 5.1 punktas). Nagrinėjamu atveju darbdavės pateikti duomenys apie darbuotojos darbo užmokestį ir darbo laikÄ aktualiu laikotarpiu, t.y. 2020 m. sausio – kovo mėnesiais, yra neiÅ¡samÅ«s, nepilni ir abejotini. Byloje yra kilęs ginčas dėl darbuotojos dirbto laiko, nemokamų atostogų ir mokamų atostogų suteikimo Å¡iuo laikotarpiu, per kurį turi bÅ«ti skaičiuojamas atsakovės vidutinis darbo užmokestis. Pažymėtina, kad darbdavio pateikta pažyma (ir patikslinta pažyma) apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas (e. bylos t. 1, b.l.

65) nėra pirminis įrodymas, - Å¡ioje pažymoje fiksuoti tik iÅ¡vestiniai duomenys. Pirminiai įrodymai, kurių pagrindu yra parengta Å¡i pažyma, yra darbo laiko apskaitos žiniaraÅ¡tis (kuris neprivalomas, jei darbuotojas dirba nekintančiu darbo režimu), darbuotojos praÅ¡ymai dėl mokamų ir nemokamų atostogų suteikimo, darbdavio įsakymai dėl atostogų suteikimo, darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo žiniaraščiai arba mokėjimo orderiai ir pavedimai, o taip pat – Å¡alių paaiÅ¡kinimai ir liudytojų parodymai. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, turėdamas pareigÄ veikti aktyviai nagrinėdamas darbo ginčus, nesiėmė pakankamai priemonių, kad surinktų reikÅ¡mingus pirminius įrodymus ir paÅ¡alintų darbdavės pateiktoje pažymoje esančius prieÅ¡taravimus.

19. Byloje nustatyta, kad darbdavė nepateikė darbuotojos vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo, nors teismas buvo įpareigojęs ieÅ¡kovę tai padaryti 2020 m. liepos 3 d. nutartimi (e. bylos t. 1, b.l. 9). Pažymėtina, kad teismo įpareigojimo Å¡aliai pateikti įrodymus neįvykdymas sukelia procesines pasekmes. Tokiu atveju teismas gali vertinti, kad aplinkybė, kuria remiasi Å¡alis, neįrodyta ir remtis kitos Å¡alies įrodymais. Bet Å¡iuo atveju darbuotoja taip pat neteikė savo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo ir nenurodė tokiam paskaičiavimui reikÅ¡mingų duomenų pagal Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtintÄ Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos apraÅ¡Ä .

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, darbuotoja G. A. vertino, jog ji pati negali pateikti tokių duomenų ir pirmosios instancijos teismo prašė skirti ieÅ¡kovei baudÄ už teismo įpareigojimo pateikti įrodymus neįvykdymÄ , ir be to, prašė palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu. Teisėjų kolegija pritaria tokiam atsakovės vertinimui, nes Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė yra ne tik darbdavė, turinti įrodinėjimo pareigÄ , bet ir ieÅ¡kovė, turinti pareigÄ nurodyti ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo atveju, atsižvelgiant į ieÅ¡kovės pasyvų elgesį procese, buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovė nėra nurodžiusi konkrečių aplinkybių, dėl kurių ji nesutinka su darbo ginčų komisijos iÅ¡vadomis dėl faktų ir priteistomis sumomis, ir nustatyti ieÅ¡kovei terminÄ ieÅ¡kinio trÅ«kumams paÅ¡alinti, o nepaÅ¡alinus tokio ieÅ¡kinio trÅ«kumo – taikyti atitinkamas procesines pasekmes, t.y. palikti ieÅ¡kinį (ar jo dalį) nenagrinėtu.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, tokioje situacijoje nebūtų pažeistos darbuotojos teisės, nes palikus ieškinį (jo dalį) nenagrinėtu, liktų galioti darbo ginčų komisijos sprendimas ar atitinkama jo dalis.

20. Teisėjų kolegija taip pat vertina, kad pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl darbuotojos draudžiamųjų pajamų dydžio 2020 m. kovo mėnesį, neatskleidė tokio ginčo esmės. IÅ¡ teismo sprendimo neaiÅ¡ku, kokiu tikslu Å¡is faktas yra nustatytas ir kokiam subjektui adresuotas. Bylos nagrinėjimo metu darbdavė teikė įrodymus, kad duomenys apie draudžiamÄ sias pajamas nėra fiksuoti Sodros duomenų bazėje ne dėl to, kad ieÅ¡kovė nevykdė Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnyje numatytos pareigos pateikti tokius duomenis, o todėl, kad Sodra atsisakė įraÅ¡yti tokius duomenis.

Tai patvirtina ieÅ¡kovės pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. raÅ¡tas Nr. (8.2)DV_S-10990. Todėl neaiÅ¡ku, ar teismas sprendė dėl darbdavės neveikimo, ar dėl Sodros sprendimų ar neveikimo, nors Å¡i įstaiga net nebuvo įtraukta į bylÄ kaip atsakovė. Apeliantė taip pat pagrįstai teigia, kad teismas nenurodė, kaip Å¡ias draudžiamÄ sias pajamas apskaičiavo ir pagal kokias teisės normas nustatė jų dydį.

21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje reikia rinkti įrodymus ir atlikti reikÅ¡mingų aplinkybių vertinimÄ naujais aspektais, dėl kurių pirmosios instancijos teismas nepasisakė (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla grÄ Å¾inama iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

22. Teisėjų kolegija šioje proceso stadijoje nepasisako dėl ieškovės reikalavimo mažinti DK 147 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistas netesybas. Pastebėtina, kad teismas neprivalo mažinti šias netesybas vien tik dėl darbdavio turtinės padėties. Apeliantė pagrįstai teigia, kad teismų praktikoje yra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis teismas gali konstatuoti, kad netesybos yra aiškiai per didelės ir neproporcingos. Tačiau prie tokių kriterijų priskiriamas ir darbdavio elgesys, nes nustačius, jog darbdavys vengė vykdyti savo prievolę atsiskaityti su darbuotoju ar piktnaudžiavo darbo ginčo procesu, būtų neteisinga ir neprotinga mažinti netesybas.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a: IeÅ¡kovės vieÅ¡osios įstaigos „Menachemo gimnazija“ apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimÄ panaikinti ir grÄ Å¾inti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Giedrė Čėsnienė Andrius Verikas Renata Volodko