2016-09-28 Nr. AB-18350-3-61-3-03187-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-826-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03187-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas I. M. su 2016 m. rugpjūčio 4 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. I-156 „Dėl pretendentų papildomos atrankos į laisvas prokuroro pareigas paskelbimo“ (toliau – ir Įsakymas) bei įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą paskirti į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ir Departamentas) vyriausiojo prokuroro pareigas vieną iš Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 3 d. išvadoje Nr. 6.18.-15 nurodytų kandidatų.

I. M. taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo, sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo uždrausti atsakovui tęsti papildomą atranką į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje sustabdė Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. I-156 „Dėl pretendentų papildomos atrankos į laisvas prokuroro pareigas paskelbimo“ paskelbtos papildomos atrankos į laisvas Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas procedūrą.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą (naujai į vyriausiojo prokuroro pareigas paskirtas asmuo negalėtų būti grąžintas į ankstesnes pareigas, atleistas iš tarnybos, perkeltas į kitas lygiavertes pareigas arba jo sutikimu perkeltas į žemesnes pareigas), teismas padarė išvadą, kad vykdant I. M. galimai palankų teismo sprendimą, turės būti ne tik iš naujo arba toliau vykdoma atrankos pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. J-49 procedūra, tačiau atleistas iš pareigų ir galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pagal Įsakymu vykdomą atranką priimtas Departamento vyriausiasis prokuroras, o tai, turint omenyje pakankamai ilgą teismo proceso trukmę, ypač pažeistų tiek šio asmens, tiek pareiškėjo, tiek ir institucijos interesus. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo patenkino ir pritaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė.

Atsakovas paaiškina, kad teismas neatsižvelgė į teisinį reguliavimą, nustatantį skyrimo į prokuroro pareigas tvarką. Remdamasi Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 7 bei 8 dalimis, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nurodė, kad Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turi diskrecijos pobūdžio teisę paskirti bet kurį asmenį nurodytą sąraše arba neskirti nė vieno, o jo įpareigojimas paskirti į pareigas asmenį iš Komisijos pateikto kandidatų sąrašo nėra galimas.

Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra teigė, kad teismo nurodyti pareiškėjo argumentai, jog vykdant jam galimai palankų teismo sprendimą, naujai į vyriausiojo prokuroro pareigas paskirtas asmuo negalėtų būti grąžintas į ankstesnes pareigas, atleistas iš tarnybos, perkeltas į kitas lygiavertes pareigas arba jo sutikimu perkeltas į žemesnes pareigas, prieštarauja teisės normoms. Pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 1 punktą, prokuroras gali būti perkeltas į žemesnes pareigas jo prašymu ar sutikimu. Taigi, priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jo vykdymas nebūtų apsunkintas. Pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, taigi teismas priėmė nutartį, neatitinkančią Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. reikalavimo užtikrinimo priemonę pritaikė nenurodęs, kokia gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma žala, o jos taikymo būtinybę motyvavo tik prielaidomis.

Atsakovas pažymi, kad net teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas turėtų paskirti vieną iš kandidatų, bet nebūtinai I. M., todėl negalima teigti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, neišvengiamai bus pažeistos pareiškėjo teisės eiti Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.

Įsakymu paskelbtoje papildomoje atrankoje tiek I. M., tiek kiti asmenys, dalyvavę pirminėje atrankoje, yra laikomi pretendentais eiti Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas, kadangi pagal Prokurorų ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 1-286 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. lapkričio 4 d. įsakymo Nr. 1-239 redakcija) 60 punktą, įvertinus visus papildomoje atrankoje dalyvaujančius pretendentus, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikiamas naujas kandidatų sąrašas, į kurį įtraukiami visi pirminėje ir papildomoje atrankose vertinti pretendentai.

Atsakovas nurodė, kad teismui pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, yra pažeidžiamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kaip valstybės ir teisėsaugos institucijos, interesai. Teismo proceso trukmė yra pakankamai ilga ir paprastai trunka apie vienerius metus, todėl atsakovas ilgą laiką negalės paskirti ypatingą svarbą prokuratūros darbui turinčio Departamento vadovo, o tai trikdytų efektyvų itin svarbių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros funkcijų vykdymą. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ilgamečiame 2013–2023 metų strateginiame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1-123, viena iš nustatytų strateginių krypčių 2013–2023 metams yra užtikrinti veiksmingą organizuotų ir korupcinio pobūdžio nusikaltimų baudžiamąjį persekiojimą, o vieni iš nustatytų prokuratūros strateginių veiklos prioritetų – korupcinių nusikaltimų tyrimas ir organizuotų grupių ir nusikalstamų susivienijimų padarytų nusikaltimų tyrimas.

Remiantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros departamentui vadovauja departamento vyriausiasis prokuroras, direktorius ir jų pavaduotojai, skyriui, departamento skyriui – skyriaus vyriausiasis prokuroras, skyriaus vedėjas ir jų pavaduotojai. Pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. 1-87 (su pakeitimais), Departamento vyriausiasis prokuroras atsako už bendrą vadovavimą departamentui, jo kompetencijai priskirtų uždavinių įgyvendinimą, tinkamą departamento funkcijų vykdymą, veiklos sričių ir su jomis susijusių užduočių paskirstymą šio departamento prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Atsakovas mano, kad tokios itin svarbios prokuratūros srities vadovo atrankos procedūros sustabdymas pažeistų visos valstybės institucijos interesus. Be to, yra planuojamos atrankos į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojų pareigas, o kol nebūtų paskirtas Departamento vyriausiasis prokuroras, šių atrankų vykdymas taptų sunkiau įgyvendinamas. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Remdamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 36 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei 44 straipsniu, I. M. paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vykdant pareiškėjui galimai palankų teismo sprendimą, turėtų būti ne tik iš naujo arba toliau vykdoma atrankos pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. J-49 procedūra, bet ir atleistas iš pareigų galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pagal Įsakymu vykdomą atranką priimtas Departamento vyriausiasis prokuroras, o tai ypač pažeistų tiek šio asmens, tiek pareiškėjo, tiek ir institucijos interesus. Be to, naujai paskirtas Departamento vyriausiasis prokuroras iš pareigų galėtų būti atleistas tik jo sutikimu, o tokio sutikimo negavus, jo perkėlimas į kitas žemesnes pareigas būtų neįmanomas, todėl neįmanomu taptų ir Departamento vyriausiojo prokuroro paskyrimas atsižvelgiant į Komisijos 2016 m. birželio 3 d. išvadą Nr. 6.18.-16.

Pareiškėjas pažymi, kad Departamento vadovo svarba vykdant jam priskirtas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatytas funkcijas išties yra didelė, tačiau nuo 2016 m. balandžio 6 d. Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas laikinai vykdo vienas iš Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojų. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad jis netinkamai atkliktų savo pareigas ir dėl to būtų pažeidžiami Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros interesai, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad nepanaikinus teismo pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, Departamentas nevykdys ar netinkamai vykdys jam priskirtas funkcijas ir bus trikdomas efektyvus itin svarbių Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros funkcijų vykdymas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovo atskirajame skunde nurodytas būtinumas kuo greičiau paskirti Departamento vadovą iš esmės skiriasi nuo 2016 m. birželio 22 d. viešoje erdvėje po įvykusios papildomos atrankos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro išsakytų teiginių. Be to, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiksmai, vykdant Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme numatytas atrankos į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas procedūras patvirtina visišką neskubėjimą, todėl jos teiginys, kad teismui sustabdžius antros papildomos atrankos procedūras, atsakovui daroma žala, yra nepagrįstas. Pareiškėjo nuomone, nepagrįstas yra ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros teiginys, kad kol nebus paskirtas Departamento vyriausiasis prokuroras, bus sunkiai įgyvendinamas ir atrankų į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas vykdymas, kadangi Departamento vyriausiasis prokuroras iš esmės nedalyvauja atrankos į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas procedūroje. Departamento vyriausiasis prokuroras (arba kitas aukštesnysis prokuroras) kviečiamas į Komisijos posėdžius tik pristatyti, kokių profesinių žinių ir kokias asmenines savybes turėtų turėti atrinktas kandidatas, tačiau šias funkcijas gali atlikti ir bet kuris kitas aukštesnysis prokuroras, taip pat ir laikinai Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas vykdantis asmuo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija išnagrinėjo pareiškėjų atskirąjį skundą, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojančio nuo 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalis, kuria buvo patenkintas I. M. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyta Įsakymu paskelbtos papildomos atrankos į laisvas Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas procedūra.

Nuo 2016 m. liepos 1 d. galiojančio Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti reikalavimą – naujai į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas paskirtas asmuo negalėtų būti grąžintas į ankstesnes pareigas, atleistas iš tarnybos, perkeltas į kitas lygiavertes pareigas arba jo sutikimu perkeltas į žemesnes pareigas – padarė išvadą, kad vykdant I. M. galimai palankų teismo sprendimą, turėtų būti ne tik iš naujo arba toliau vykdoma atrankos pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. J-49 procedūra, bet ir atleistas iš pareigų galimai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus pagal Įsakymu vykdomą atranką priimtas Departamento vyriausiasis prokuroras, o tai, turint omenyje pakankamai ilgą teismo proceso trukmę, ypač pažeistų tiek šio asmens, tiek pareiškėjo, tiek ir institucijos interesus. Teisėjų kolegija minėtiems pirmosios instancijos teismo argumentams nepritaria.

Pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimas yra susijęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros personalo formavimu, o tiksliau su skyrimo į Departamento vadovo pareigas tvarka. Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pradėta papildoma atrankos į laisvą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas procedūra. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šios procedūros vykdymas yra priskirtas atsakovo kompetencijai, o jos vykdymo tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme. Atsakovas, būdamas atsakingas už Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros personalo formavimą, turi diskrecijos teisę atlikdamas jo kompetencijai priskirtus veiksmus bei yra atsakingas už pasirinkimą, tuo pačiu priimdamas sprendimą turi įvertinti galinčias kilti pasekmes. Teisiniu požiūriu, vykdant papildomą atranką į laisvas Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas nagrinėjamu atveju, negali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kadangi visos atsakovo vykdomos procedūros rezultate galimai kilsiančio neigiamos pasekmės galėtų būti pašalintos administracine tvarka. Nepagrįstai į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas priimto asmens atleidimo iš jų klausimas turėtų būti sprendžiamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme nustatyta tvarka.

Teisėjo kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 26 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, jog į pareigas asmenį įsakymu skiria Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, atsižvelgdamas į Komisijos išvadas, kurios Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nesaisto. Teismui net ir patenkinus pareiškėjo reikalavimą, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras turėtų paskirti į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas vieną iš kandidatų, bet nebūtinai pareiškėją, taigi argumentas, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus pažeistos jo teisės eiti vyriausiojo prokuroro pareigas, laikytinas tik prielaida. Be to, kaip teisingai pažymėjo atsakovas, pagal teisinį reguliavimą paskelbtoje papildomoje atrankoje tiek pareiškėjas, tiek kiti asmenys, dalyvavę pirminėje atrankoje, yra laikomi pretendentais eiti Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas.

Atkreiptinas dėmesys, kad taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, negalima asmenų teisių riboti daugiau negu tai yra būtina. Teisingumo principas reikalauja, kad sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių būtų atsižvelgta ir į atsakovo interesus bei viešąjį interesą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad uždraudus Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai tęsti papildomą atranką į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas, būtų pažeisti atsakovo interesai, kadangi iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ji negalėtų paskirti neabejotinai ypatingą svarbą Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai turinčio Departamento vadovo, o tai turėtų neigiamos įtakos efektyviai valstybės institucijos veiklai. Pareiškėjo argumentas, kad tinkamai Departamento vadovo pareigas laikinai atlieka Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, kuris taip pat gali dalyvauti atrankos į Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigas procedūroje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nėra teisiškai reikšmingas. Be to, nei šis, nei pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo delsimo paskirti Departamento vadovą, nepagrindžia būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros vykdomos papildomos atrankos į Departamento vyriausiojo prokuroro pareigas procedūros pateisinamos siekiu rasti tinkamiausią kandidatą šioms pareigoms. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamento vyriausiojo prokuroro atrankos procedūros nesustabdymas nagrinėjamu atveju labiau nei jos stabdymas užtikrintų viešąjį interesą. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą, proceso šalių interesų pusiausvyrą. Įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, laikytina, kad jis nepagrindė, jog nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Taigi, nesant pakankamų argumentų, patvirtinančių tikėtiną pareikštų reikalavimų pagrįstumą, ir nenustačius aplinkybių, patvirtinančių neatitaisomos ar sunkiai atitaisomos žalos grėsmę bei būtinumą laikinai sureguliuoti padėtį, nėra pagrindų taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino I. M. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl ši pirmosios instancijos teismo nutarties dalis naikinama, o pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.) 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 8 d. nutarties dalį, kuria buvo patenkintas I. M. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. I-156 „Dėl pretendentų papildomos atrankos į laisvas prokuroro pareigas paskelbimo“ paskelbtos papildomos atrankos į laisvas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pareigas procedūra, panaikinti.

Pareiškėjo I. M. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė