2016-11-02 Nr. AB-20963-3-61-3-02157-2014-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1662-525/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02157-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija: 4.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi (I t., b. l. 85–86) priėmė pareiškėjos M. P. 2014 m. balandžio 9 d. skundo (I t., b. l. 1–5) ir 2014 m. gegužės 7 d. patikslinto skundo (I t., b. l. 51–57) dalis, kuriose prašoma:

1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyrių (toliau – ir Tarnybos Skyrius) patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. 693-41 „Dėl Vilniaus rajono asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo“ (toliau – ir 2002 m. kovo 6 d. įsakymas) 45 punktą, vietoj skaičiaus „1,77“ įrašant skaičių „1,69 ha“;

2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) sprendimą, įformintą 2014 m. kovo 20 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-720 (toliau – ir 2014 m. kovo 20 d. raštas);

3) išreikalauti iš Tarnybos visą turimą dokumentaciją, susijusią su 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimu ir išpirkimu, įskaitant 1994 m. Žemės tvarkymo bylą Nr. 107;

4) panaikinti Skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1403 (toliau – ir 2014 m. balandžio 15 d. įsakymas);

5) įpareigoti Skyrių per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suformuoti ir patvirtinti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1, esantį (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja paaiškino, kad Vaidotų apylinkės taryba 1994 m. kovo 29 d. sesijos Nr. XXIII sprendimu Nr. 25a suteikė M. P. 1,80 ha asmeninio ūkio žemės naudmenų. Už du asmeninio ūkio žemės sklypus – 0,03 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. 498, ir 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1 (bendras plotas 0,11 ha) – 1996 m. gruodžio 18 d. pareiškėja sumokėjo pagal atitinkamus 1995 m. kovo 30 d. ir 1996 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pranešimus. Šie du sklypai buvo ir yra naudojami (žemė dirbama) pagal paskirtį.

Šiuo metu 0,03 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas žemėtvarkos projekte, matininkai formuoja šio sklypo kadastrinių matavimų bylą. Dėl šio sklypo ginčo nėra. Skyrius 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-4180 informavo, kad Skyriaus vedėjas 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtino Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Atsakovas informavo, kad, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą bei kitus rašte išvardintus sprendimus, pareiškėja buvo išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d.

įsakymu Nr. 2.3-9220-(41) patvirtinto sąrašo, nes suformuoti žemės sklypai asmeninio ūkio pirkimui/nuomai/dengimui viršija pareiškėjai suteiktų asmeniniam ūkiui žemėnaudų plotą. Taip pat atsakovas informavo, kad pareiškėjai priklausantys žemės ūkio žemės sklypai pakartotinai suformuojami sekančiame Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme. Iš ankstesnio Skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.104)-4180 pareiškėjai nebuvo aišku, kodėl ji išbraukta iš tvirtinamo 2012 m.

Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto ir kodėl asmeninio ūkio žemės sklypai bus formuojami kitame Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte. Rašte išvardintų įsakymų ir sprendimų pareiškėja niekada nėra gavusi. Gavusi minėtą 2012 m. balandžio 26 d. raštą, pareiškėja 2012 m. gegužės mėnesio pradžioje kreipėsi į vedėją L. D., kuratorę V. U., kitus specialistus ir matininkus, bet niekas iš specialistų negalėjo pateikti daugiau informacijos. Buvo paaiškinta, kad naudojami asmeninio ūkio žemės sklypai bus suformuoti kitame projekte. 2013 m. matininkai pradėjo rengti 0,03 ha asmeninio ūkio žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą.

Skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 patvirtintame Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte buvo suformuotas tik vienas 0,03 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, projektinis Nr. 498, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė skundą Tarnybai ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) viceministrei Leokadijai Počikovskai. Skunde prašė pavesti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui ir projekto autoriui skubos tvarka parengti pareiškėjos nuosavybės dokumentus, suformuojant ir parduodant teisėtai suteiktą ir išpirktą 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, Nr. 498, esantį (duomenys neskelbtini).

ŽŪM 2013 m. lapkričio 22 d. raštu Nr. 3IN-P-1808-1240 informavo apie Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir persiuntė skundą nagrinėti Skyriui. Skyrius 2013 m. gruodžio 18 d. raštu informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtintas Pagirių kadastro vietovėje piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė buvo suteikta pažeidžiant įstatymus ir kurie patys šios žemės nenaudoja, patikslintas sąrašas, kuriame 45 numeriu pažymėtoje eilutėje, nurodyta, kad pareiškėjai skirtas asmeninio ūkio plotas sumažinamas 1,77 ha.

Pareiškėja apie Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą sužinojo tik 2013 m. gruodžio 23 d. gavusi Skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-10835, apie asmeninio ūkio žemės patikrinimą niekada nebuvo informuota. Taip pat nebuvo informuota apie tai, kad pareiškėjai nuspręsta sumažinti asmeninio ūkio žemės plotą dėl to, kad žemės nenaudoja. Pareiškėja jokio patikrinimo protokolo iki šiol nebuvo gavusi, dėl šių priežasčių negalėjo skųsti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d.

įsakymo. Pareiškėja nepagrįstu laikė atsakovo teiginį, kad minėtu įsakymu patvirtinti sąrašai buvo skelbiami viešai. Pareiškėjos nuomone, su esamais sąrašais galėjo susipažinti tik Pagirių seniūnijoje. Apie tokį įsakymą ji turėjo būti informuota individualiai registruotu laišku, įteikiant pareiškėjai dokumento nuorašą, tačiau tokio dokumento niekada nėra gavusi ir susipažinusi. Abejoja, ar atsakovas surašė protokolą dėl pareiškėjos 0,08 ha asmeninio ūkio žemės naudojimo patikrinimo. Tokio protokolo, nagrinėjant ginčą, atsakovas nepateikė.

Jeigu buvo planuojamas pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypo naudojimo patikrinimas vietoje, tai pareiškėja turėjo būti pakviesta jame dalyvauti. Esant tokioms aplinkybėms, kai nėra patikrinimo protokolo, darytina išvada, kad atsakovas patikrinimo neatliko, taip grubiai pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 3.2 ir 8 punktus. Pareiškėjos nuomone, šie argumentai patvirtina, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d.

įsakymu nepagrįstai sumažino pareiškėjai skirto asmeninio ūkio žemės plotą 1,77 ha. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje administracinėje byloje (2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-966/2008) nurodė, kad žemės reformą vykdančios valstybės institucijos sprendimą paimti asmeninio ūkio žemės plotą į laisvą valstybės žemės fondą kaip nenaudojamą privalo įstatymų nustatyta tvarka pagrįsti surinktais objektyviais duomenimis. Tokių duomenų atsakovas neturi. Pasinaudodama išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pareiškėja 2014 m. sausio 8 d. pateikė skundą Tarnybos direktoriui.

Pareiškėja apskundė Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą, kuris laikytinas administraciniu sprendimu ir tiesiogiai daro įtaką, kad pareiškėjai Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra formuojamas ir parduodamas 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypas. Tarnyba 2014 m. kovo 20 d. raštu atsakė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 2002 m. patikrino, ar nepažeisti įstatymai, suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę, nustatė, kurie piliečiai patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį.

Nustačius, kad pareiškėja iš 1,80 ha Vaidotų apylinkės tarybos suteiktos asmeninio ūkio žemės nenaudoja 1,77 ha žemės, ji įrašyta į Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtintą Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinės daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąrašą. Pareiškėja su tokiais Tarnybos sprendimais nesutinka, prašo juos panaikinti, o atsakovą įpareigoti patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d.

įsakymo ir suformuoti žemės reformos žemėtvarkos projekte nuolat naudojamą 0,08 asmeninio ūkio žemės sklypą. Paaiškino, kad už 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą 1996 m. gruodžio 5 d. sumokėjo vienkartinėmis įmokomis, kurios buvo nurašytos iš pareiškėjos banko sąskaitos. Tai, kad buvo suteiktas ir naudojamas bendras 0,11 ha ploto asmeninio ūkio žemės plotas, patvirtina 1995 m. vasario 9 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad pareiškėja perka 0,03 ha žemės sklypą ir 0,08 ha žemės sklypą. Pabrėžė, kad 1994 m. lapkričio 25 d. buvo surašytas asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas ir sudarytas vietovės planas.

Vertino, kad asmeninio ūkio žemės sklypas jau yra išpirktas, todėl atsakovas privalo sutvarkyti formalumus, suformuoti sklypą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį.

Atsakovai atsiliepime (I t., b. l. 90–94) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.

Paaiškino, kad Vaidotų apylinkės taryba 1994 m. kovo 29 d. sesijos Nr. XXIII sprendimu Nr. 25a suteikė M. P. 1,80 ha asmeninio ūkio žemės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje“ darbuotojams seniūnijose kartu su rajonų savivaldybių seniūnais buvo pavesta patikrinti, ar nepažeisti įstatymai, suteikiant piliečiams asmeninio ūkio žemę, taip pat nustatyti, kurie piliečiai patys nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę ir jų leidimu žeme naudojasi iki asmenys arba ši žemė apleista ir nedirbama).

Vilniaus apskrities viršininkui 2002 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtinus, kad M. P. 1,77 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės nenaudoja, ji neteko teisės šį asmeninio ūkio žemės plotą toliau naudoti bei įsigyti nuosavybėn. Pabrėžė, kad teisės aktai nenumato, kad, nustačius, jog fizinis asmuo asmeninio ūkio žemės nenaudoja ir tai patvirtinus administraciniu aktu, asmuo vėl gali pradėti naudoti asmeninio ūkio žemę, kurios eilę metų nenaudojo ir buvo apleidęs. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2014 m. kovo 21 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8)-180, buvo priimtas Skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d.

įsakymas, kuriuo pareiškėjos teisė naudoti asmeninio ūkio žemę nutraukta. Apie priimtą skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą pareiškėja informuota Skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104.)-3506. Atsižvelgiant į Skyriaus Pagirių kadastro vietovės žemėtvarkos projekto papildymo (toliau – ir Projektas) parengimo 2012 m. vasario 9 d. Darbų patikrinimo akto Nr. 48KVR-(14.48.67.)-6 išvadas, Projektas buvo patvirtintas Skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 48VĮ(14.48.2.)-1806. Šio įsakymo 1.1.2. punktu nuspręsta netvirtinti suprojektuotų žemės sklypų daliai 7 eiliškumo asmenų, tarp jų ir pareiškėjai žemės sklypus Nr. 1582-1 ir Nr.1582-2.

Atkreipė dėmesį, kad asmeninio ūkio žemės naudotojų, kuriems buvo suprojektuoti sklypai, sąrašas dar iki projekto patvirtinimo buvo naujai pakeistas Skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-653. Šis įsakymas ir juo patvirtintas Projektas buvo skelbti viešai, o pareiškėja apie tai buvo informuota Skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-4180. Rašte pareiškėjai paaiškinta, kad, atsižvelgiant į Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą, M. P. išbraukta iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų ir jai pakartotinai bus projektuojami žemės sklypai tiek, kiek priklauso kitame paskesniame žemėtvarkos projekte.

Atkreipė dėmesį, kad remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnyje įtvirtintais skundų padavimo pagrindais, tikėtina, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, nes apie skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą sužinojo dar 2012 metais.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimu (II t., b. l. 54-61) pareiškėjos M. P. skundą tenkino. Įpareigojo Tarnybos Skyrių patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo 45 punktą, vietoj skaičiaus „1,77“ įrašant skaičių „1,69 ha“. Panaikino Tarnybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą. Panaikino Tarnybos Skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą. Įpareigojo Tarnybos Skyrių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais suformuoti ir patvirtinti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas citavo Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą, 15 straipsnio 1 ir 12 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ 2.7 punktą bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-966/2008 nurodė, kad faktinis suteiktos asmeninio ūkio žemės naudojimas yra viena iš būtinų sąlygų tokią žemę priskirti asmeninio ūkio žemės kategorijai. Esant nustatytam faktui, kad faktiškai suteikta asmeninio ūkio žemė nėra naudojama, atsiranda teisinė prielaida paimti tokią žemę į laisvos valstybinės žemės fondą.

Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo ir surinkti dokumentai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjai M. P. 1994 m. pagal įstatymus buvo suteikta 1,80 ha asmeninio ūkio žemės naudmenų. Ginčas byloje kilo dėl to, kokio ploto iš suteikto 1,80 ha pareiškėja yra atsisakiusi ir nenaudoja. Pareiškėja tvirtina, kad ji atsisakė 1,69 ha žemės, o 0,11 ha žemės plotą nepertraukiamai nuo suteikimo naudoja. Atsakovų nuomone, pareiškėja atsisakė ir nenaudoja 1,77 ha suteiktos žemės, todėl turi teisę tik į 0,03 ha asmeninio ūkio žemės. Taigi byloje neginčijama pareiškėjos teisė į 0,03 ha žemės plotą, o ginčas kilo dėl 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo pareiškėjai.

Dėl pareiškėjos prašymo išreikalauti iš Tarnybos visą turimą dokumentaciją, susijusią su 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimu ir išpirkimu, įskaitant 1994 m. Žemės tvarkymo bylą Nr. 107, teismas pažymėjo, kad atsakovai šį pareiškėjos prašymą jau įvykdė ir kartu su atsiliepimu pateikė visą su ginču susijusią medžiagą, įskaitant Žemės tvarkymo bylą Nr. 107, taigi procesinis klausimas dėl informacijos pateikimo pakartotinai nespręstinas.

Dėl atsakovų argumentų, kad pareiškėja yra praleidusi terminą skundui paduoti, nes apie skundžiamą Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymą sužinojo 2012 m., teismas pažymėjo, kad pareiškėja Tarnybai 2014 m. sausio 8 d. pateiktame skunde, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo apskundimo ir patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo 45 punktą, vietoj skaičiaus „1,77“ įrašant skaičių „1,69 ha“. Tarnyba minėtą pareiškėjos skundą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė ginčijamą sprendimą, kuriame jokių argumentų dėl termino praleidimo ir / ar atsisakymo nagrinėti skundą (jo dalį) nepateikė. Kadangi ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo aktualios dalies teisėtumo buvo išnagrinėtas išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka ir pareiškėja nepraleido termino skųsti teismui Tarnybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą, nėra procesinių kliūčių ginčą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo aktualios dalies teisėtumo iš esmės nagrinėti teisme.

Teismas pažymėjo, kad atsakovų atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad byloje yra prieštaringi duomenys apie tai, kokios suteiktos žemės dalies pareiškėja atsisakė. Iš 1995 m. vasario 9 d. pažymėjimo matyti, kad pareiškėja 1994 m. rugpjūčio 10 d. prašymu Nr. 17 atsisakė 1,69 ha žemės, 1995 m. vasario 9 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėja teisėtai naudoja 0,11 ha asmeninio ūkio žemės ūkio naudmenų. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės taryba 1995 m. kovo 17 d. sesijos Nr. XXVIII sprendimu Nr. 146 nusprendė patvirtinti gyventojų, atsisakiusių žemės asmeniniam naudojimui (29 asmenys), sąrašą, kurio 17 eilutėje nurodyta, kad M. P. iš suteikto 1,80 ha atsisako 1,77 ha ploto ir jai lieka 0,03 ha plotas. Tačiau po 1995 m. sprendime patvirtinto 1,77 ha atsisakymo buvo atliekami veiksmai, susiję ne tik su 0,03 ha žeme, bet ir su 0,08 ha žemės sklypu: 1996 m. buvo parengtas 0,08 ha asmeninio ūkio žemės abrisas, surašytas asmeninio ūkio žemės sklypų nominalios kainos skaičiavimo žiniaraštis ir parengti asmeninio ūkio perkamos žemės kainos skaičiavimai, kurie susiję su 0,03 ir 0,08 ha žemės sklypais, be to, pareiškėja sumokėjo pagal atitinkamus 1995 m. kovo 30 d. ir 1996 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pranešimus už du asmeninio ūkio žemės sklypus – 0,03 ha ir 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypus.

Pažymėta, kad Skyrius 2012 m. balandžio 26 d. raštu informavo M. P., kad ji buvo išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-(41) paskelbto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, nes suformuoti žemės sklypai asmeninio ūkio pirkimui / nuomai / dengimui viršija pareiškėjai suteiktų asmeniniam ūkiui žemėnaudų plotą, tačiau tame pačiame rašte buvo nurodyta, kad pareiškėjai „priklausantis asmeninio ūkio žemės sklypai pakartotinai suformuojami sekančiame Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pildyme“. Matyti, kad minėto rašto turinys nėra pakankamai tikslus ir galėjo suklaidinti pareiškėją dėl ateityje planuojamo (-ų) suformuoti žemės sklypo (-ų).

Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtino Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė ar žemės sklypai tarnybinėms daloms suteikti pažeidžiant įstatymus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sąrašą, kurio 45 eilutėje pareiškėja pažymėta kaip dėl kitų priežasčių nenaudojanti 1,77 ha suteikto asmeninio ūkio žemės ploto. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra rašytinių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo atlikti pareiškėjos asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto patikrinimai, t. y. nėra užfiksuota, kad M. P. nenaudoja būtent 1,77 ha ploto jai suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Priešingai, liudytojai teismo posėdyje patvirtino, kad jie ir pareiškėja nuo žemės sklypų suteikimo naudoti nepertraukiamai jais naudojasi ir jokios informacijos apie naudojimosi patikrinimus neturi. Teismas konstatavo, kad atsakovai objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad pareiškėja faktiškai nenaudoja būtent 1,77 ha ploto jai suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams ir dėl to neteko teisės toliau naudoti ir įsigyti nuosavybėn 1,77 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės. Pati pareiškėja neginčija, kad atsisakė ir nenaudoja 1,69 ha suteiktos žemės. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad yra pagrindas įpareigoti Skyrių patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo 45 punktą, vietoj skaičiaus „1,77“ įrašant skaičių „1,69 ha“.

Teismas taip pat vertino, kad Tarnyba ginčijamu 2014 m. kovo 20 d. sprendimu atsakė pareiškėjai, kad ji neteko teisės toliau naudoti ir įsigyti nuosavybėn 1,77 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės, nes Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 6 d. įsakymu patvirtino, kad M. P. nenaudoja 1,77 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės. Skyriaus vedėjas skundžiamu 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu nutraukė pareiškėjai teisę naudotis 1,77 ha asmeninio ūkio žemės plotu. Priminta, kad teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 6 d. įsakyme nepagrįstai patvirtino, kad M. P. nenaudoja ginčijamo 0,08 ha suteikto asmeninio ūkio žemės ploto.

Teismo nuomone, nors viešojo administravimo subjektas privalo pagrįsti savo priimamus sprendimus, Tarnyba ar Skyrius, priimdami skundžiamus sprendimus nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad pareiškėja faktiškai nenaudoja jai suteikto ginčijamo 0,08 ha žemės ploto. Taigi Tarnyba, remdamasi vien Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu, skundžiamame 2014 m. kovo 20 d. sprendime padarė įrodymais nepagrįstą išvadą, kad M. P. neteko teisės toliau naudoti ir įsigyti nuosavybėn 1,77 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės. Pagal byloje esančius duomenis pareiškėja iš tiesų neteko teisės toliau naudoti ir įsigyti nuosavybėn 1,69 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės. Pažymėta, kad toks Tarnybos sprendimas negali būti pripažintas teisėtu, nes nepagrįstai suvaržo pareiškėjos teisę naudotis ir įsigyti nuosavybėn 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, todėl naikintinas. Kadangi atsakovai neįrodė, kad M. P. nenaudoja jai suteiktos 0,08 ha žemės asmeninio ūkio poreikiams, taip pat naikintinas ir Skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymas, kuriuo nutraukta M. P. teisė naudotis 1,77 ha asmeninio ūkio žemės plotu.

Teismas taip pat nurodė, kad iš Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalių matyti, kad asmeninio ūkio žemė gali būti parduota, jeigu ji buvo suteikta pagal įstatymus ir yra fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui Vyriausybės nustatyta tvarka. Skyrius ir Tarnyba kaip vienintelę kliūtį suformuoti ir parduoti pareiškėjai ginčijamą 0,08 ha žemės plotą nurodė tai, kad pareiškėja šio ploto atsisakė ir nenaudoja. Teismas, atsižvelgęs į visas nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad, nesant pakankamai patikimų duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų atsakovų poziciją dėl 0,08 ha ploto atsisakymo ir nenaudojimo, Skyrius įpareigotinas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais suformuoti ir patvirtinti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1, esantį (duomenys neskelbtini).

III. Atsakovas Skyrius pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 66-67), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su teismo sprendimu argumentus:

1) Tarnybos Skyrius 2014 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.7.)-4576 kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą dėl informacijos ir dokumentų pateikimo, susijusių su asmeninio ūkio žemės skyrimu pareiškėjai. Vilniaus apskrities archyvas 2014 m. birželio 6 d. Nr. (8.12) V5-1026 pateikė turimų dokumentų, susijusių su asmeninio ūkio žemės skyrimu pareiškėjai, kopijas, vienas kurių šiai bylai esminės reikšmės turintis Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1995 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 146, kuriuo patvirtintas gyventojų, atsisakiusių žemės asmeniniam naudojimui, sąrašas. Šio sąrašo eilutėje Nr. 17 nurodyta pareiškėja, atsisakiusi 1,77 ha asmeninio ūkio žemės. Teismas tinkamai neįvertino šio nepanaikinto dokumento reikšmės. Tai, kad pareiškėjos atžvilgiu priimti du skirtingi dokumentai dėl asmeninio ūkio žemės atsisakymo, skirtingu laikotarpiu ir skirtingų institucijų, nėra atsitiktinumas ar klaida. Tai patvirtina, kad Tarnyba pareiškėjos atžvilgiu priėmė tinkamus sprendimus.

2) Pareiškėja neginčija kitų institucijos išduotų dokumentų: Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 7 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-653, kuriuo išbraukta iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymo Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, kuriuo patvirtintas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. rašto Nr. 48SD-(14.48.104)-4180, kuriuo informuota apie priimtus sprendimus ir teisės aktus, sukeliančius jai tiesiogiai pasekmes. Teismas, turėdamas duomenų apie paminėtus galiojančius administracinius aktus, negalėjo įpareigoti institucijos pareiškėjai suformuoti ir patvirtinti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1, esantį (duomenys neskelbtini).

3) Teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnyje nustatytus skundų padavimo terminus, nes neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymas ir jo ir turinys buvo žinomas dar 2012 metais.

Pareiškėja M. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 73-76), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o Tarnybos Skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime pateikia šiuos pagrindinius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Teismas 2014 m. gegužės 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjos 2014 m. balandžio 9 d. skundą ir 2014 m. gegužės 7 d. patikslintą skundą. Atsakovas į Vilniaus apskrities archyvą kreipėsi tik 2014 m. gegužės 27 d. Atsakovo minimas Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos 1995 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. 146 yra tik vienas iš archyvo pateiktų dokumentų, kuriame, manytina, buvo padaryta aritmetinė klaida. Visi kiti archyvo pateikti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai 1994 m. kovo 29 d. sprendimu buvo suteiktas 1,80 ha asmeninio ūkio žemės sklypas, 1994 m. rugpjūčio 10 d. prašymu Nr. 17 ji atsisakė 1,69 ha žemės, 1995 m. vasario 9 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėja teisėtai naudoja 0,11 ha asmeninio ūkio žemės ūkio naudmenų, iš valstybės perkamą 0,03 ha žemės sklypą ir turi teisę iš valstybės pirkti 0,08 ha asmeninio ūkio žemės, 1996 m. lapkričio 20 d. buvo parengtas 0,08 ha asmeninio ūkio žemės abrisas, 1996 m. lapkričio 27 d. surašytas asmeninio ūkio žemės sklypų nominalios kainos skaičiavimo žiniaraštis ir parengti asmeninio ūkio perkamos žemės kainos skaičiavimai, 1996 m. lapkričio 28 d. priimtas pareiškėjos papildomas prašymas pirkti 0,08 ha žemės ūkio naudmenų, 1996 m. gruodžio 18 d. pareiškėjai buvo leista sumokėti pagal atitinkamus 1995 m. kovo 30 d. ir 1996 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pranešimus už du asmeninio ūkio žemės sklypus – 0,03 ha ir 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypus. Tos pačios institucijos 1995 m. vasario 9 d. surašytoje pažymoje nurodyta, kad pareiškėja teisėtai naudoja 0,11 ha asmeninio ūkio žemės ūkio naudmenų, o vėliau 1995 m. kovo 30 d. leidžia išpirkti. Reikia vertinti archyvo pateiktų dokumentų visumą, kuri vienareikšmiškai patvirtina pareiškėjai suteikto, naudojamo ir išpirkto 0,08 ha asmeninio ūkio teisėtumą ir pagrįstumą, atsakovo minimas sprendimas vertintinas kritiškai. Be to, atsakovas iš esmės vėlesniais savo veiksmais ir sprendimais jį panaikino.

2) Dėl antrojo apeliacinio skundo argumento, nurodo, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 7 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-653 yra išvestinis ir priimtas vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 20002 m. kovo 6 d. įsakymu. Teismo sprendimu Vilniaus apskrities viršininko 20002 m. kovo 6 d. įsakymas patikslintas. Panaikinus (patikslinus) pagrindinį dokumentą nereikia naikinti visų tarpinių, nesukeliančių teisinių pasekmių, informacinio pobūdžio raštų. Atsakovas gali ir turi skelbti kitą Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir šiame projekte projektuoti pareiškėjai 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėta ir tai, kad Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-653 buvo patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 2.3-11358-41, kuriame nėra formuluotės apie pareiškėjos išbraukimą iš sąrašo, o tiesiog buvo išdėstyta nauja asmeninio ūkio žemės naudotojų redakcija, kuriame neliko pareiškėjos pavardės, nenurodant priežasties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalį, administracinių bylų, pradėtų ir nebaigtų nagrinėti apeliacine instancija iki šio įstatymo įsigaliojimo, procesas apeliacinėje instancijoje vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo ir pardavimo pareiškėjai. Byloje nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog 1994 metais pareiškėjai M. P. buvo suteikta 1,80 ha asmeninio ūkio žemės naudmenų. Ginčas byloje kilo dėl to, kokio ploto, iš suteikto 1,80 ha, pareiškėja yra atsisakiusi ir/ar nenaudoja. Pareiškėja tvirtina, kad ji atsisakė 1,69 ha žemės, o 0,11 ha nepertraukiamai naudoja nuo suteikimo. Tuo tarpu atsakovų nuomone, pareiškėja atsisakė ir nenaudoja 1,77 ha suteiktos žemės, todėl turi teisę tik į 0,03 ha asmeninio ūkio žemės (pareiškėjos teisė į 0,03 ha žemės plotą byloje nėra ginčijama).

Pirmosios instancijos teismas nustatęs ir įvertinęs ginčui reikšmingas aplinkybes, byloje surinktų įrodymų visumą, pažymėjo, jog byloje yra prieštaringi duomenys apie tai, kokios suteiktos žemės dalies pareiškėja atsisakė, konstatavo, kad atsakovai objektyviais duomenimis nepagrindė aplinkybės, kad pareiškėja faktiškai nenaudoja būtent 1,77 ha ploto jai suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams, kad Tarnyba ar Skyrius, priimdami skundžiamus sprendimus nesurinko pakankamai įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad pareiškėja faktiškai nenaudoja jai suteikto ginčijamo 0,08 ha žemės ploto. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjos skundą tenkino – įpareigojo Tarnybos Skyrių patikslinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo 45 punktą, vietoje skaičiaus „1,77“ įrašant skaičių „1,69 ha“, panaikino Tarnybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimą ir Tarnybos Skyriaus vedėjo 2014 m. balandžio 15 d. įsakymą, įpareigojo Tarnybos Skyrių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais suformuoti ir patvirtinti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1, esantį (duomenys neskelbtini).

Bylą patikrinusi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei jame pateiktais argumentais sutinka, vertina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Su teismo sprendimu nesutinkantis ir prašantis jį panaikinti bei priimti naują sprendimą atsakovas apeliaciniame skunde akcentuoja tai, kad (1) teismas tinkamai neįvertino esminės reikšmės bylai turinčio įrodymo, (2) atsižvelgiant į pareiškėjos suformuotus skundo reikalavimus, teismo sprendimu patenkinus pareiškėjos skundą, susidaro situacija kai galioja prieštaringi administraciniai aktai, (3) teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 33 straipsnyje nustatytus skundų padavimo terminus.

Pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų visų pirma pastebėtina, jog ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, jog priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Proceso šalis turi teisę teikti įrodymus, pagrindžiančius jos reikalavimus, dalyvauti juos tiriant, savaip juos interpretuoti, pareiškiant nuomonę dėl įrodymų galios, minėta, tačiau, minėta, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno jų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai įrodymai, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai, ar šalių nurodyti liudytojai patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodo proceso šalys, ir pan. Įrodymų tyrimo ir vertinimo procese būtina išspręsti prieštaravimus, kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija.

Be to, pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp bylos šalių taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi, teikdama savo reikalavimus bei atsikirtimus, t. y. įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai, o prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti pareigūnų paaiškinimų (ABTĮ 57 straipsnio 4 dalis). ABTĮ 10 straipsnis įpareigoja teismą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-139/2013; 2006 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-180-1212/2006; 2012 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-2644/2012).

Nagrinėjamu atveju atsakovai tai, kad pareiškėja neteko teisės toliau naudoti ir įsigyti nuosavybėn 1,77 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės iš esmės motyvavo dviem aspektais – pirma, tuo, jog pareiškėja šios žemės nenaudoja, antra – ji tokio dydžio žemės ploto atsisakė.

Pirmąjį iš pastarųjų aspektų, t. y., kad pareiškėja 0,08 ha žemės nenaudoja, atsakovas motyvavo tuo, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 „Dėl Vilniaus rajono asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų patikslinimo“ patvirtino, kad M. P. nenaudoja 1,77 ha suteiktos asmeninio ūkio žemės. Atitinkamai Skyriaus vedėjas skundžiamu 2014 m. balandžio 15 d. įsakymu nutraukė pareiškėjai teisę naudotis 1,77 ha asmeninio ūkio žemės plotu.

Tačiau, kaip pagrįstai akcentavo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra rašytinių duomenų, kurie patvirtintų, kad buvo atlikti pareiškėjos asmeninio ūkio žemės naudojimo fakto patikrinimai, t. y. nėra užfiksuota, kad M. P. nenaudoja būtent 1,77 ha ploto jai suteiktos žemės asmeninio ūkio poreikiams. Pareiškėjos argumentus, kad ji nuo pat žemės suteikimo nepertraukiamai naudojasi ir 0,08 ha žeme, apie šio fakto patikrinimus ji nebuvo informuota ir apie juos nežino, patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, kurie parodė, kad pareiškėja nuo žemės sklypų suteikimo naudoti nepertraukiamai jais naudojasi, jokios informacijos apie naudojimosi žeme patikrinimus neturi.

Atsakovų argumentai, kad 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41 patvirtinto sąrašo objektyvumą parašais patvirtino seniūnė ir du žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, aptartų aplinkybių kontekste nepašalina abejonių dėl to, ar tikrai buvo tikrinama, ar pareiškėja naudoja 0,08 ha žemės sklypą, ar nenaudojimo faktas nustatytas pagrįstai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad nors viešojo administravimo subjektas privalo pagrįsti savo priimamus sprendimus, atsakovai nesurinko pakankamai įrodymų ir objektyviais duomenimis nepagrindė, kad pareiškėja faktiškai nenaudoja jai suteikto ginčijamo 0,08 ha žemės ploto.

Pasisakant dėl apeliaciniame skunde akcentuojamo, kaip teigia pareiškėjas, esminio šios bylos įrodymo, kurio pirmosios instancijos teismas neįvertino, t. y. dėl 1995 m. kovo 17 d. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos sprendimo Nr. 146, visų pirma pažymėtina, jog atsakovai argumentus dėl to, kad pareiškėja 0,08 ha žemės yra atsisakiusi pateikė tik pirmosios instancijos teismo posėdžio metu. Nei pareiškėjos skundžiamuose administraciniuose aktuose, nei pirmosios instancijos teismui pateiktame 2014 m. birželio 3 d. atsiliepime į pareiškėjos skundą šis argumentas nebuvo nurodytas. Kaip nurodo pats apeliantas, Skyrius 2014 m. gegužės 27 d. raštu papildomai kreipėsi į Vilniaus apskrities archyvą dėl informacijos ir dokumentų, susijusių su asmeninio ūkio žemės skyrimu pareiškėjai, pateikimu. Tarp archyvo pateiktų dokumentų buvo ir 1995 m. kovo 17 d. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos sprendimas Nr. 146, kuriuo patvirtintas Gyventojų atsisakiusių žemės asmeniniam naudojimui sąrašas, o šio sąrašo 17-oje eilutėje nurodyta, kad pareiškėja iš suteikto 1,80 ha asmenino naudojimo žemės atsisakė 1,77 ha ploto, liko 0,03 ha (II t., b. l. 36-37).

Kartu akcentuotina tai, kad be aptarto vienintelio atsakovų argumentus, jog pareiškėja yra atsisakiusi 1,77 ha asmeninio naudojimo žemės ploto, patvirtinančio įrodymo, kiti byloje esantys įrodymai leidžia prieiti kitokią išvadą, t. y. kad pareiškėja yra atsisakiusi tik 1,69 ha asmeninio naudojimo žemės, pats atsakovų atstovas teismo posėdžio pirmosios instancijos metu pripažino, kad egzistuoja prieštaringi duomenys apie tai, kokios suteiktos žemės dalies pareiškėja atsisakė.

1995 m. vasario 9 d. pažymėjimas tvirtina, kad pareiškėja 1994 m. rugpjūčio 10 d. prašymu Nr. 17 atsisakė nuo 1,69 ha žemės (I t., b. l. 33). 1994 m. lapkričio 25 d. pareiškėjai suteikta 0,03 ha ir 0,08 ha žemė paženklinta (I t., b. l. 37-38). 1995 m. vasario 9 d. pažymoje nurodyta, kad pareiškėja teisėtai naudoja 0,11 ha asmeninio ūkio žemės ūkio naudmenų, iš valstybės perkama 0,03 ha žemės naudmenų, pareiškėja turi teisę iš valstybės pirkti 0,08 ha asmenino ūkio žemės (I t., b. l. 34). Nors, minėta, 1995 m. kovo 17 d. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės taryba sprendimas Nr. 146 tvirtina, kad pareiškėja iš suteikto 1,80 ha atsisako 1,77 ha ploto ir jai lieka 0,03 ha plotas (II t., b. l. 36–37), po pastarojo sprendimo buvo atliekami veiksmai, susiję ne tik su 0,03 ha žeme, bet ir su 0,08 ha žemės sklypu: 1996 m. lapkričio 20 d. buvo parengtas 0,08 ha asmeninio ūkio žemės abrisas (I t., b. l. 39), 1996 m. lapkričio 27 d. surašytas pareiškėjos asmeninio ūkio žemės sklypų nominalios kainos skaičiavimo žiniaraštis ir parengti asmeninio ūkio perkamos žemės kainos skaičiavimai, kurie susiję su 0,03 ir 0,08 ha žemės sklypais (I t., b. l. 40–41), pareiškėja 1996 m. lapkričio 28 d. Vaidotų agrarinės reformos tarnybai pateikė papildomą prašymą leisti nusipirkti asmeniniam ūkiui 0,08 ha žemės ūkio naudmenų (I t., b. l. 35); 1996 m. gruodžio 18 d. pareiškėja pagal 1995 m. kovo 30 d. ir 1996 m. gruodžio 5 d. mokėjimo pranešimus sumokėjo už du asmeninio ūkio žemės sklypus – 0,03 ha ir 0,08 ha (I t., b. l. 23–24); 2007 m. gegužės 17 d. pareiškėja Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą leisti išpirkti asmeninio ūkio žemę 0,03 ha ir 0,08 ha (I t., b. l. 32). Be to, kaip nurodė ir pirmosios instancijos teismas, Skyrius 2012 m. balandžio 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad ji buvo išbraukta iš Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-9220-(41) paskelbto Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto, nes suformuoti žemės sklypai asmeninio ūkio pirkimui/nuomai/dengimui viršija jai suteiktų asmeniniam ūkiui žemėnaudų plotą, kartu nurodyta, kad pareiškėjai „priklausantis asmeninio ūkio žemės sklypai pakartotinai suformuojami sekančiame Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto pildyme“ (I t., b. l. 22).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esančių aptartų įrodymų visuma, atsižvelgiant jų nuoseklumą ir tapatumą, išskyrus vienintelį jiems prieštaringą įrodymą – 1995 m. kovo 17 d. Vilniaus rajono Vaidotų apylinkės tarybos sprendimą Nr. 146, neleidžia daryti išvados apie tai, kad pareiškėja yra atsisakiusi 1,77 ha, o ne 1,69 ha.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas, turėdamas duomenų apie pareiškėjos neginčijamus galiojančius administracinius aktus – Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. vasario 7 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-653, kuriuo pareiškėja išbraukta iš asmeninio ūkio naudotojų sąrašų, Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806, kuriuo patvirtintas Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, Vilniaus rajono skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104)-4180, kuriuo pareiškėja informuota apie priimtus sprendimus ir teisės aktus, sukeliančius jai tiesiogiai pasekmes – negalėjo įpareigoti institucijos pareiškėjai suformuoti ir patvirtinti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1, esantį (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka. 2014 m. balandžio 26 d. Skyriaus raštas Nr. 48SD-(14.48.104)-4180 yra informacinio pobūdžio, todėl jo skųsti administracinių bylų teisenos tvarka nėra teisinio pagrindo. Tiek 2012 m. vasario 7 d. Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-653, tiek Tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2012 m. balandžio 17 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1806 priimti, be kita ko, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 693-41, tad teismui pripažinus, kad pastarasis įsakymas tikslintinas, atitinkamai tikslintini ir jo pagrindu priimti vėlesni sprendimai, nepriklausomai nuo to, ar pareiškėja juos skundė teismui. Konstatavus, kad atsakovų argumentai dėl to, kad pareiškėja atsisakė ir nenaudoja 0,08 ha žemės ploto nėra pagrįsti pakankamais patikimais įrodymais, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsakovo Tarnybos Skyriaus įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais suformuoti ir patvirtinti Pagirių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte 0,08 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, projektinis Nr. 498-1, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.

Netinkamą ABTĮ 33 straipsnio aiškinimą ir taikymą apeliantas motyvuoja tuo, kad pareiškėjai Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymas ir jo turinys buvo žinomas dar 2012 metais, kai 2012 m. balandžio 26 d. raštu Nr. 48SD-(14.48.104)-4180 jai buvo paaiškinta, kad atsižvelgiant į minėtą įsakymą, pareiškėja išbraukta iš asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų, nes suformuoti žemės sklypai asmeninio ūkio pirkimui/nuomai/dengimui viršija suteiktų asmeniniam ūkiui žemėnaudų plotą.

Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, pareiškėja Tarnybai 2014 m. sausio 8 d. pateiktame skunde, be kita ko, prašė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo apskundimo ir patikslinti šio įsakymo 45 punktą, vietoj skaičiaus „1,77“ įrašant skaičių „1,69 ha“ (I t., b. l. 42-44). Kadangi Tarnyba minėtą pareiškėjos skundą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė ginčijamą sprendimą (I t., b. l. 45-47), kuriame jokių argumentų dėl termino praleidimo ir / ar atsisakymo nagrinėti skundą (jo dalį) nepateikė, t. y. ginčas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo aktualios dalies teisėtumo buvo išnagrinėtas išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka, ir pareiškėja nepraleido termino skųsti teismui Tarnybos 2014 m. kovo 20 d. sprendimo, procesinių kliūčių ginčą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. kovo 6 d. įsakymo aktualios dalies teisėtumo nagrinėti iš esmės byloje nebuvo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė