dccdccab-78db-4a26-8eae-d76aa1a48dc6 · Vilniaus apygardos teismas

? VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AAS BTA „Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS BTA „Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, ieÅ¡kinį atsakovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje UAB  „Wilo Lietuva“, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas AAS BTA „Baltic Insurance Company“, veikiantis per AAS BTA „Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, (toliau ir ieÅ¡kovas) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame reiÅ¡kė subrogacinį reikalavimÄ ir prašė iÅ¡ atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir atsakovė) priteisti 646,96 Eur žalos atlyginimÄ , 15 Eur žyminį mokestį, taip pat procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas Gyventojų turto draudimo taisyklių pagrindu su I. S. (toliau ir draudėja) sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir apdraudė turtÄ adresu (duomenys neskelbtini). PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. lapkričio 22 d. apdraustasis turtas, t. y. vandens siurblys buvo apgadintas, kai name dėl nepastovios elektros įtampos buvo pažeista valdymo plokÅ¡tė. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, vadovaujantis draudiminį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo draudėjai 646,96 Eur draudimo iÅ¡mokÄ .

3. Savo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas byloje grindė tuo, kad atsakovė pažeidė sutartinę pareigÄ tiekti kokybiÅ¡kÄ elektros energijÄ , dėl to buvo sugadintas draudėjai priklausantis turtas, o atsakovei kilo pareiga atlyginti dėl to atsiradusiÄ Å¾alÄ . Pažymėjo, kad atsakovės, kaip asmens tiekiančio elektros energijÄ , veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl atsakovė privalo atlyginti didesnio pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ be kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo.

4. Anot ieÅ¡kovo, atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), kaip civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ jÄ sÄ lygÄ , įrodo netinkamai vykdyta pareiga užtikrinti elektros įrenginių tinkamÄ eksploatavimÄ ir priežiÅ«rÄ . Pažymėjo, kad atsakovė Å¡iuo atveju pažeidė tiek sutartinę, tiek teisės aktų nustatytÄ pareigÄ tinkamai tiekti elektros energijÄ , užtikrinant elektros tinklų apsaugos reikalavimus. PaaiÅ¡kino, kad atsakovė yra savo srities profesionalė, tačiau su draudėja sudarytoje sutartyje nenurodė konkrečių priemonių, kurios jos teigimu bÅ«tų tinkamai užtikrinusios apsaugÄ nuo elektros įtampos svyravimų. Atsižvelgiant į tai, anot ieÅ¡kovo, tokiu atveju sutartis aiÅ¡kintina tos Å¡alies naudai, kuri sutarties sÄ lygas priėmė. Be kita ko, pažymėjo, kad vartotojui neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų.

5. Nurodė, kad nors atsakovė viso proceso metu teigė, kad tiekė kokybiÅ¡kÄ elektros energijÄ , tačiau nepateikė į bylÄ matavimo protokolų ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiÅ¡kos elektros tiekimÄ , ir apskritai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiÅ¡kos elektros tiekimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo.

Anot ieÅ¡kovo, atsakovė siekia įrodinėjimo naÅ¡tÄ dėl elektros kokybės perkelti ieÅ¡kovui, nors, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas ar jo draudėja neturi jokių galimybių matuoti ir kontroliuoti atsakovės tiekiamos elektros energijos kokybės, todėl toks atsakovės procesinis elgesys prieÅ¡tarauja logikos ir protingumo principams. Pažymėjo, kad bÅ«tent atsakovė privalo pateikti inžinierinių žinių pagrindu parengtas iÅ¡vadas ir apie tai, kad draudėjos įrenginiai neužtikrino tinkamos apsaugos nuo įtampos svyravimų, jei nuo ieÅ¡kinio ginasi tokiais argumentais.

6. Teigė, jog ir pati atsakovė pripažįsta, kad atjungė elektrÄ dėl vykdomų darbų Å¡alinant; įjungus elektrÄ , nebeveikė elektros prietaisas; atsakovė nedelsiant buvo informuota apie įvykį. PaaiÅ¡kino, kad kokių veiksmų ėmėsi atsakovė, kad bÅ«tų nustatytos gedimo priežastys, ieÅ¡kovas nežino. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės visÄ informacijÄ bei įrodymus, susijusius su atsakovės atliktu tyrimu, susijusiu su žalos priežasčių nustatymu, tačiau ji tokių įrodymų neteikė.

7. PaaiÅ¡kino, kad trečiojo asmens pažyma patvirtina, jog siurblio valdiklio plokÅ¡tė buvo sugadinta dėl nepastovios įtampos, valdikliui gavus stiprų įtampos Å¡uolį. Anot ieÅ¡kovo, byloje reikalaujami atlyginti nuostoliai, kurių atsakovė neginčijo, dėl elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimo dėl viršįtampio, kilusio po elektros pajungimo, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu) – pareigos tiekti tinkamos kokybės elektros energijÄ nevykdymu.

8. Teigė, jog nors atsakovė aiÅ¡kino, kad nieko nežinojo apie gedimus, todėl jai nebuvo suteikta galimybė atlikti savarankiÅ¡kÄ tyrimÄ , patikrinti tiek savo paties tinklus, tiek nukentėjusiosios, kreiptis į ekspertÄ , kad nustatyti įrenginio gedimo priežastį ir panaÅ¡iai, tačiau, anot ieÅ¡kovo, atsakovė buvo nedelsiant informuota apie gedimÄ ir nukentėjusiai nurodė kreiptis į civilinės atsakomybės draudikÄ . Pažymėjo, kad atsakovės civilinės atsakomybės draudikas atliko tyrimÄ ir nurodė, kad iÅ¡mokos nemokės, nes pagal sutartį žalÄ apima franÅ¡izė. Nurodė, kad atsakovė nepateikė nei draudiko tyrimo medžiagos, nei savo tyrimo dokumentų, todėl toks jos elgesys turi bÅ«ti vertinamas kaip netinkamas ir taikomas contra spoliatorem principas, pagal kurį, jei Å¡alis slepia, sunaikina arba atsisako pateikti įrodymÄ , laikoma egzistuojant ir nepalankiausius jai faktus, kuriuos tas įrodymas bÅ«tų patvirtinęs.

9. Atsakovė su jai pareikÅ¡tais reikalavimais nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė vykdė visus teisės aktų nustatytus reikalavimus, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o ieÅ¡kovas neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, tame tarpe ir priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ar neveikimo ir atsiradusios žalos.

10. PaaiÅ¡kino, kad elektros energija į draudėjos objektÄ yra tiekiama 0,4 kV oro linija L-300, einančia iÅ¡ transformatorių pastotės T-408. Teigė, kad elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas, vykdant planinius elektros įrenginių darbus. Pažymėjo, kad iÅ¡ atsakovės Informacinės sistemos „Planiniai ir neplaniniai atjungimai“ iÅ¡raÅ¡o matyti, kad buvo atliktas planinis elektros energijos atjungimas 48 vartotojams, pajungtiems iÅ¡ tos pačios pastotės, kurio tikslas – defektų Å¡alinimas (laidų reguliavimas tarp atramų). PaaiÅ¡kino, kad elektros energijos atjungimas truko 1 valandÄ 35 minutes (2018 m. lapkričio 22 d. laikotarpiu nuo 09:00 val. iki 10:35 val.). Nurodė, kad iÅ¡ Operatyvinio žurnalo iÅ¡raÅ¡o matyti, kokie darbai buvo atliekami elektros energijos atjungimo metu, o bÅ«tent – defektų Å¡alinimas – 0,4 kV oro linijos laidų įtempimas.

11. Atsakovės teigimu, apie planuojamus darbus vartotoja buvo informuota iš anksto – 2018 m. lapkričio 16 d. ir 2018 m. lapkričio 21 d. elektroniniu paštu ir SMS žinute atsakovei pateiktais kontaktais, taip pat pranešimu savitarnos svetainėje; pranešime nurodyta elektros sutrikimo priežastis ir planuojamas gedimo šalinimo terminas - 2018 lapkričio 22 d. nuo 08:30 val. iki 22 d. 11:00 val.

12. Anot atsakovės, trumpalaikis elektros energijos atjungimas ar juo labiau pajungimas niekaip negalėjo įtakoti įtampos svyravimų - elektra buvo kvalifikuotų darbuotojų atjungta ir po 1 valandos 35 minučių vėl įjungta.

13. Teigė, jog atsakovės darbuotojai elektros tinkluose, kuriais draudėjai yra tiekiama elektros energija, 2018 m. lapkričio 22 d. jokių elektros tinklo sutrikimų, viršįtampių, avarijų ar pan. nenustatė; kitų elektros energijos vartotojų, gaunančių elektros energijÄ elektros linijomis, einančiomis iÅ¡ transformatorių pastotės T-408, skundų dėl elektros energijos tiekimo sutrikimų ar turto sugadinimo nebuvo gauta; jokie kiti ir tos pačios draudėjos prietaisai nesugedo, todėl, atsakovės įsitikinimu, buvo tiekiama kokybiÅ¡ka elektra laikantis visų teisės aktų reikalavimų.

14. Atsakovė pažymėjo, kad Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau ir Taisyklės) 49.4 punkte yra numatytas imperatyvus reikalavimas, kad elektros energijos persiuntimo paslaugos ir elektros energijos kokybė turi atitikti sutarties, Lietuvos standarto LST EN 50160:2010 „Viešųjų elektros tinklų įtampos charakteristikos“ (toliau ir Standartas) ir kitų kokybę reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Anot atsakovės, bÅ«tent tokiÄ , StandartÄ atitinkančiÄ elektros energijÄ , atsakovė tiekia savo klientams (vartotojams). PaaiÅ¡kino, kad remiantis Standarto nuostatomis elektros tinkluose galimi trumpalaikiai įtampos pokyčiai, kryčiai bei viršįtampiai. Atkreipė dėmesį, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad koks nors specialistas bÅ«tų atvykęs į draudėjos objektÄ atlikti elektros svyravimų matavimus draudėjos vidaus tinkle; taip pat nėra pateikiama defektinio apžiÅ«ros akto, kuriame bÅ«tų pagrindžiama, kuo remiantis buvo nustatyti elektros įtampos svyravimai bei stiprus įtampos Å¡uolis, kas neva sukėlė draudėjos elektros prietaisų gedimÄ ; ieÅ¡kovas taip pat nepateikė duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog gręžinio siurblio valdiklis gali dirbti tik esant 230 Vž-10% įtampai (t. y. nuo 207 V iki 253 V).

15. Nurodė, kad prie ieÅ¡kinio nėra pridėta informacijos, ar apžiÅ«ros metu buvo patikrinta, jog vartotojas eksploatavo savo elektros įrenginius, laikydamasis gamintojo nustatytų reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad Taisyklių 10 punkte yra nustatyta, jog kiekviena iÅ¡ sutarties Å¡alių, laikydamasi aplinkos apsaugos reikalavimų, atsako už savo tinklo elektros įrenginių priežiÅ«rÄ , eksploatavimÄ ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Teigė, kad pareiga prižiÅ«rėti savo vidaus tinklÄ vartotojui kyla ir iÅ¡ Civilinio kodekso 6.383 straipsnio 1 dalies nuostatos;

Å¡i pareiga yra atkartojama ir Taisyklių 56.2 papunktyje. PaaiÅ¡kino, kad turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, ar vartotojas, įrengdamas elektros įrenginius ir vidaus tinklÄ pagal suteiktÄ patikimumo kategorijÄ , užtikrino optimaliÄ vartotojo elektros įrenginių schemÄ (kaip nustatyta Taisyklių 83, 85, 86 punktuose) numatant ir įgyvendinant priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų iÅ¡vengti, įskaitant ir priemones dėl Standarte nurodytų staigiųjų trumpųjų, ilgųjų įtampos kryčių ir pertrÅ«kių (Taisyklių 56.8 punktas).

Be to, atsakovės nuomone, ieškinyje taip pat nepateikta įrodymų, ar draudėja tinkamai laikėsi Sutartyje numatyto įsipareigojimo „savo lėšomis iki nustatytos eksploatavimo ribos eksploatuoti (įrengti, derinti, bandyti, remontuoti, rekonstruoti, šalinti gedimus ir pan.) savo įrenginius taip, kad jie neblogintų elektros energijos kokybės“ (5.8 punktas). Pažymėjo, kad tuo atveju, jei draudėja nesilaikė teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl saugaus elektros įrenginių eksploatavimo, ji netenka teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, dėl kurių atsiradimo ji yra atsakinga (Taisyklių 152.6 papunktis).

16. Atkreipė dėmesį, kad nepaisant to, kad ieÅ¡kovas sprendimÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo draudėjai priėmė 2018 m. gruodžio mėn., jokių pretenzijų ar reikalavimų atsakovei tuo metu nepateikė. Pažymėjo, kad atsakovei nebuvo suteikta galimybė atlikti savarankiÅ¡kÄ iÅ¡samų tyrimÄ (patikrinant tiek atsakovės valdomus elektros įrenginius, tiek draudėjos vidaus tinklÄ , galios naudojimÄ ir pan.), kreiptis į nepriklausomÄ ekspertÄ , kuris galėtų nustatyti tikrÄ jÄ elektros įrenginio gedimo priežastį. Nurodė, jog tuo tarpu ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu tai padaryti yra neįmanoma, kai nuo įvykio praėjo beveik septyni mėnesiai.

17. Atsakovė paaiÅ¡kino, kad draudėja yra daug kartų skundusis ir kreipusis į atsakovę dėl neva svyruojančios įtampos. Teigė, kad atsakovės darbuotojai, reaguodami į nusiskundimus, vykdavo į objektÄ ir testeriu matuodavo draudėjai tiekiamos elektros energijos įtampÄ , kiekvienas matavimas atsakovės darbuotojo yra užfiksuotas operatyviniame žurnale. Atsakovės teigimu, tikrinimų metu užfiksuoti įtampos parametrai buvo nuo 220 V iki 230 V. Nurodė, kad pateikti įrodymai tik patvirtina, kad visais atvejais tiekiamos elektros energijos įtampa buvo Standarto ribose. Pažymėjo, jog draudėjos komercinėje apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini) yra sumontuotas viršįtampių ribotuvas.

18. Atsakovės teigimu, vien ta aplinkybė, kad draudėjos objekte elektros energija buvo atjungta ir pajungta, nėra pakankama iÅ¡vadai, jog elektros prietaisas sugedo bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, t. y. dėl elektros energijos tiekimo pajungimo. Nurodė, kad trečiojo asmens pateiktame defektiniame akte nieko nenurodyta apie tai, kokiame bÅ«tent elektros tinkle įvykęs gedimas sÄ lygojo elektros įrangos gedimÄ , jo padaryta iÅ¡vada abstrakti ir nieko neįrodanti. Teigė, kad serviso inžinieriaus iÅ¡vada neparemta jokiais įrodymais, nepridėta fotonuotraukų, įrodančių kaip buvo pažeista valdymo plokÅ¡tė, ar ji iÅ¡ tikrųjų buvo sudegusi. Anot atsakovės, defektiniame akte esanti informacija nepakankama nustatyti bylai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl įtampos dydžio, jos pokyčių priežasčių ir kt.; defektiniame akte nustatyta gedimo priežastis pagrįsta tik spėlionėmis ir prielaidomis.

19. Ä® teismo posėdį atvykęs trečiojo asmens atstovas G. K. paaiÅ¡kino, kad buvo nuvykęs pas klientę, kuriai nebeveikė gręžinio siurblio valdiklis. Teigė, jog iÅ¡ardžius valdiklį, buvo matyti, kad toje vietoje, kur iÅ¡ tinklo į plokÅ¡tę ateina įtampa, plokÅ¡tė buvo sudegusi. PaaiÅ¡kino, kad tokie gedimai bÅ«na tik nuo įtampos Å¡uolių. Teigė, jog pagal minėto įrenginio instrukcijÄ Ä¯renginys gali veikti 230 voltų ±  10 proc.; ant mikroschemos yra užlituotas saugiklis, kuris nuo minėtų ± 10 proc. svyravimų apsaugo.

Trečiojo asmens darbuotojo G. K. bei vadovo R. V. teigimu, nėra jokių abejonių, kad nagrinėjamu atveju gedimas buvo dėl viršįtampio. Paaiškino, kad nėra aišku, kada tas įtampos šuolis buvo, taip pat nėra aišku, koks konkrečiai buvo viršįtampis, tačiau atsižvelgiant į pasekmes, tikrai turėjo būti daugiau nei 230 voltų ± 10 proc., galėjo būti ir 300 V ir daugiau. Paaiškino, kad įrenginiui pats faktas, kad buvo atjungta elektros energija, įtakos negalėjo turėti; jis tiesiog nebeveikia, jei dingsta elektra, bet įtampos šuolių nebūna, jis toliau veikia paleidus valdiklį.

Nurodė, kad iki nurodyto gedimo siurblys tiekė vandenį, tai galima teigti, kad iki tol veikė kokybiškai.

20. Trečiojo asmens direktorius paaiÅ¡kino, kad jie parduoda tÅ«kstančius tokių įrenginių, jų gedimai fiksuojami ir darbuotojai žino, kaip atrodo prietaisas, sugedęs dėl skirtingų priežasčių, gedimų dėl įtampos Å¡uolių praktikoje pasitaiko pakankamai daug. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 21. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino ir priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 646,96 Eur žalos atlyginimÄ , 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ 646,96 Eur sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. kovo 28 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei 15 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

22. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje kilęs ginčas dėl draudiminio įvykio kilimo priežasties ir šiuo atveju atsakovės atsakomybė kyla be kaltės.

23. Teismas sprendė, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui buvo kilusi pareiga įrodyti nuostolius bei aplinkybę, kad žala atsirado dėl viršįtampio, virÅ¡ijusio leistinÄ normÄ ; tuo tarpu, tokiÄ aplinkybę ieÅ¡kovui įrodžius, atsakovės kaltė, neteisėti veiksmai preziumuojami ir ji gali bÅ«ti atleista nuo atsakomybės tik tuo atveju, jeigu įrodo, kad žala padaryta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti ar iÅ¡vengti. Nurodė, jog tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kiniu, byloje turėjo nurodyti aplinkybes, paneigiančias jos atsakomybę už ieÅ¡kovo reikalaujamÄ atlyginti žalÄ , ir pateikti tokias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

24. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad žalos fakto ir dydžio atsakovė šioje byloje iš esmės neginčijo.

25. Teismas sutiko su ieÅ¡kovu, kad atsakovės argumentai, jog vartotojo aprÅ«pinimo elektros energija nutraukimas nagrinėjamu atveju nevirÅ¡ijo su juo sudarytoje Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartyje bei Elektros tiekimo ir naudojimo taisyklių nustatyto laiko, todėl ji neturi pareigos atlyginti vartotojo patirtų nuostolių, atmestini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo atveju, nes nagrinėjamoje byloje reikalaujama ne nuostolių, atsiradusių vartotojui tam tikrÄ laikÄ negavus elektros energijos, bet nuostolių, patirtų dėl to, jog elektros tinklus eksploatuojantis asmuo neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir dėl to buvo sugadintas elektros energijos vartotojo turtas.

Pirmosios  instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovė į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, jog klientės vidaus tinklas buvo netvarkingas ir/ar neatitiko Taisyklių reikalavimų, todėl atsakovės argumentus apie tokiÄ galimÄ Å¾alos atsiradimo priežastį laikė esant grindžiamais prielaidomis ir atmetė kaip neįrodytus.

26. Teismas sprendė, kad byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių klientės vandens siurblys sugedo dėl ypač didelio įtampos Å¡uolio, virÅ¡ijusio leistinas ribas. Nurodė, jog tai tiesiogiai patvirtina trečiojo asmens pateikti duomenys, tame tarpe ir asmens, asmeniÅ¡kai atvykusio nustatyti gedimo priežasties ir jo paÅ¡alinti, paaiÅ¡kinimai. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog klientė ir anksčiau turėjo nusiskundimų dėl įtampos svyravimų, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad aptariamoje atkarpoje elektros energijos tiekimas nebuvo kokybiÅ¡kas.

27. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Å¡iuo atveju atsakovė, gavusi informacijÄ apie galimÄ vartotojo prietaiso gedimÄ dėl viršįtampio, nesiėmė jokių veiksmų tikrajai tokio gedimo priežasčiai nustatyti. Pažymėjo, kad atlikti tyrimÄ ir nustatyti, dėl kokių priežasčių sugedo vartotojos prietaisas, siekiant įsitikinti, ar to priežastis nebuvo atsakovės veiksmai ar neveikimas vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, Å¡iuo atveju buvo bÅ«tent atsakovės pareiga. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, bÅ«tent atsakovė, bÅ«dama specifinės paslaugos teikėja, turėjo ir galėjo tokias aplinkybes nustatyti.

28. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad pati atsakovė nesinaudojo teise ir kartu nevykdė pareigos teikti įrodymus aplinkybėms, kurios galėtų paneigti ar sumažinti jos civilinę atsakomybę už žalÄ , įrodyti, todėl turi prisiimti jai dėl to tenkančias neigiamas pasekmes. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 29. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

30. Nurodo, jog viršįtampio ribotuvas/iškroviklis PSC3-7,5 buvo sumontuotas ne ant atramos, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, bet draudėjos apskaitos spintoje (duomenys neskelbtini) 2014 m. gegužės 14 d. Teigia, jog būtent šis viršįtampio ribotuvas ribojo galimus viršįtampius draudėjos vidaus tinkle.

31. Atsakovės teigimu, nepagrįstas teismo motyvas, jog aplinkybė, kad klientė ir anksčiau turėjo nusiskundimų dėl įtampos svyravimų, taip pat netiesiogiai patvirtina, kad aptariamoje atkarpoje elektros energijos tiekimas nebuvo kokybiškas. Pažymi, kad draudėjos nusiskundimai dėl įtampos svyravimų tinkle nei karto nepasitvirtino; visais atvejais tiekiamos elektros energijos įtampa buvo Standarto ribose.

32. Atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs draudimo bendrovės apeliacinį skundÄ panaÅ¡ių aplinkybių civilinėje byloje konstatavo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra pagrįstas tik prielaidomis, jog byloje nėra nei vieno tiesioginio atsakovų veiksmų (neveikimo) neteisėtumo įrodymo (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-577/2019). Nurodo, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas analogiÅ¡kÄ bylÄ konstatavo, kad elektros tinklų gedimas ir elektros energijos tiekimo nutrÅ«kimas savaime neįrodo/nesÄ lygoja draudėjo elektros prietaiso gedimo (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-22075-1099/2019).

Be kita ko, atsakovė nurodo, kad ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėdamas panaÅ¡ių aplinkybių bylÄ konstatavo, jog ieÅ¡kovas neįrodė tiesioginio atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo įrodymo; nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygų, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io tarp veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos, taip pat nėra pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę (Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-772-1080/2019).

33. PaaiÅ¡kina, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad siurbliui įdiegtos prietaiso apsaugos funkcijos, suveikiančios, kai įtampa maža – 200 V arba aukÅ¡ta – 260 V, tik patvirtina, jog esant žemesnei nei 200 V ir aukÅ¡tesnei nei 260 V įtampai turėjo suveikti prietaiso apsaugos funkcijos, tačiau dėl kokių priežasčių nesuveikė apsaugos funkcijos teismas ne tik, kad netyrė, bet ir apskritai neatsižvelgė į Å¡iÄ aplinkybę. Atsakovės teigimu, tikėtina, kad prietaiso gedimo priežastis apskritai galėjo bÅ«ti ne dėl įtampos Å¡uolio, o dėl netinkamo prietaiso eksploatavimo ar kitų priežasčių. Atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad jokie kiti draudėjos prietaisai nesugedo. Anot atsakovės, vien ta aplinkybė, kad draudėjos objekte elektros energija buvo planuotai atjungta ir pajungta, nėra pakankama iÅ¡vadai, jog elektros prietaisas sugedo bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, t. y. dėl elektros energijos tiekimo atjungimo.

34. Nurodo, kad tiek iš Defektinio akto, tiek trečiojo asmens paaiškinimų vizualiai nustatyta gedimo priežastis „nepastovi įtampa“ ir/ar „įtampos šuolis“ pagrįsta tik spėlionėmis ir prielaidomis.

35. Teigia, jog atsakovė galėtų atsakyti tik tuo atveju, jeigu elektros įtampos Å¡uoliai ar kričiai neatitiktų Standarte nustatytų reikalavimų. Anot atsakovės, Å¡iuo metu draudėja turėjo pasirÅ«pinti, kad jautrÅ«s elektros prietaisai nebÅ«tų įjungti į elektros tinklÄ , kai buvo atjungta elektros energija.

36. Pažymi, kad 2017 spalio 30 d. draudėjai eilinį kartÄ pasiskundus dėl neva svyruojančios įtampos, atsakovės darbuotojams patikrinus, buvo nustatytas gedimas draudėjos vidaus tinkle ir tai yra netiesioginis įrodymas, kad ir ginčo atveju gedimas kilo bÅ«tent dėl draudėjos netinkamai įrengto ar apsaugoto vidaus tinklo. Nurodo, jog elektros prietaiso gedimas galėjo bÅ«ti ir dėl draudėjos vidaus tinklo, kurio ji tinkamai neįrengė (t. y. nenumatė priemonių galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų iÅ¡vengti, nors pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-384, reikalavimus turėjo tai padaryti).

37. Anot atsakovės, teisingumo principo kontekste pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai Å¡ioje byloje akivaizdžiai prasilenkia su logika, kadangi pagal teismo logikÄ bet kam pasikreipus dėl bet kokio elektros prietaiso gedimo, atsakovei kiltų civilinė atsakomybė, net nenustatant nei elektros prietaiso tikrosios gedimo priežasties, nei gedimo laiko, nei pobÅ«džio, ir net neatsižvelgus į kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, tokias kaip paties nukentėjusiojo nerÅ«pestingas elgesys ir įtampos matavimo metu fiksuoti parametrai, atitinkantys normas.

38. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovė netinkamai eksploatavo elektros įrenginius; ieÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovė teikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ elektros energijÄ . PaaiÅ¡kina, kad tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai (paaiÅ¡kinimai, schemos dėl apsaugų elektros tinkle buvimo, paaiÅ¡kinimai, dviprasmiÅ¡ka serviso inžinieriaus iÅ¡vada, kiti atsakovės pateikti įrodymai) patvirtina, jog teikiama elektros energija ir jos parametrai nepažeidė nustatytų reikalavimų.

39. Nurodo, jog atsakovė jokiu teisės aktu ar sutartimi nėra įpareigota tikrinti ir tirti konkrečių vartotojų elektros prietaisų ir tai yra ieškovo pareiga.

40. Teigia, kad pateikė visus turimus dokumentus, atskleidė visÄ turimÄ informacijÄ , nieko nenuslėpdamas, todėl nepagrįsta yra kaltinti atsakovę įrodymų nepateikimu, niekaip neįrodant, kad toks įrodymas apskritai egzistuoja. Atkreipia dėmesį, kad didžiÄ jÄ dalį įrodymų į bylÄ teikė bÅ«tent atsakovė.

41. PaaiÅ¡kina, kad pagal StandartÄ leistini įtampos pokyčiai yra nuo 207 V iki 253 V, o tuo tarpu ieÅ¡kovas niekaip neįrodė aplinkybės, kad po planinių elektros energijos tiekimo nutraukimo ir pajungimo draudėjos tinkle viršįtampis virÅ¡ijo leistinÄ normÄ .

42. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas, norėdamas įrodyti priežastinį ryšį, turi pateikti objektyvius įrodymus, patvirtinančius, kad draudėja buvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, eksploatuodama savo vidaus tinklÄ ir jame esančius elektros įrenginius bei ar savo veiksmais nesukėlė žalos.

43. Teigia, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovas draudėjai iÅ¡mokėjo draudimo iÅ¡mokÄ , neiÅ¡tyrus visų žalos padarymo aplinkybių, savaime nesukuria jokių pasekmių atsakovei.

44. IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ , kuriame praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

45. Nurodo, kad atsakovė viso proceso metu teigė, kad ji tiekė kokybiÅ¡kÄ elektros energijÄ , tačiau ji nepateikė į bylÄ matavimo protokolų, ar kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių kokybiÅ¡kos elektros tiekimÄ , ir apskritai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių savo teiginius dėl kokybiÅ¡kos elektros tiekimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad įtampos svyravimai atitiko keliamus reikalavimus tiekiamos elektros kokybei bei nesukėlė elektros įrenginių sugadinimo.

46. Teigia, kad trečiojo asmens pažyma patvirtina, kad valdiklio plokštė buvo sugadinta dėl nepastovios įtampos, valdikliui gavus stiprų įtampos šuolį. Anot ieškovo, reikalaujami atlyginti nuostoliai dėl elektros pagrindu veikiančių įrenginių sugadinimo dėl viršįtampio kilusio po elektros pajungimo, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su atsakovės neteisėtais veiksmais (neveikimu).

47. Pažymi, kad įrodinėjimo pareigos paskirstymÄ pripažino Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-168-803/2018, kur atkreipė dėmesį, kad atsakovė yra savo srities profesionalas, kuris neaptaria konkrečių priemonių, kurios pagal jį bÅ«tų tinkamai užtikrinančios apsaugÄ nuo elektros įtampos svyravimų; tokiu atveju galioja Civilinio kodekso 6.193 straipsnio 4 dalyje numatyta taisyklė (sutartis aiÅ¡kinama tos Å¡alies naudai, kuri jas priėmė).

48. Nurodo, jog tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas 2018 rugsėjo 26 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-195-450/2018 pripažino, kad argumentai dėl nukentėjusiojo pareigos apsaugoti savo vidaus tinklÄ ir jame esančius įrenginius, vertintini kritiÅ¡kai. Nukentėjusiajam asmeniui neįtvirtinta įstatyminė pareiga papildomai apsaugoti savo vidinius elektros tiekimo tinklus nuo viršįtampių ir įtampos svyravimų. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

49. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

50. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta ieškinį tenkinti visiškai.

51. Atsakovė, nesutikdama su Å¡iuo pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu, pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ iÅ¡ esmės grindžia aplinkybėmis, jog kitose panaÅ¡ių faktinių aplinkybių kaip ir nagrinėtina bylose yra pateikti ginčo klausimu teismų iÅ¡vados bei iÅ¡aiÅ¡kinimai, patvirtinantys skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ ; tikėtina, kad prietaiso gedimo priežastis apskritai galėjo bÅ«ti ne dėl įtampos Å¡uolio, o dėl netinkamo prietaiso eksploatavimo ar dėl draudėjos vidaus tinklo, kurio ji tinkamai neįrengė, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ių aplinkybių nevertino bei į jas neatsižvelgė; byloje neįrodyta aplinkybė, kad atsakovė teikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančiÄ elektros energijÄ ; vien ta aplinkybė, kad draudėjos objekte elektros energija buvo planuotai atjungta ir pajungta, nėra pakankama iÅ¡vadai, jog elektros prietaisas sugedo bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties, t. y. dėl elektros energijos tiekimo atjungimo.

Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliacinio skundo argumentus laiko esant nepagrįstais.

52. Apeliaciniame skunde atsakovė, įrodinėdama pirmosios instancijos teismo sprendimo galimÄ neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ , remiasi kitose bylose, kuriose, anot atsakovės, faktinės aplinkybės panaÅ¡ios su nagrinėtina byla, padarytomis iÅ¡vadomis bei pateiktais teismų iÅ¡aiÅ¡kinimais (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1013-577/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2- 22075- 1099/2019, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-772-1080/2019).

Tuo tarpu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės nurodomos apeliaciniame skunde bylos yra tik panaÅ¡aus pobÅ«džio, tačiau faktinės aplinkybės nesutampa su nagrinėjamoje byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis, Å¡iose bylose skiriasi įrodinėjimo dalykÄ sudarančios aplinkybės, pateiktų įrodymų visumÄ , dėl ko darytina iÅ¡vada, jog apeliaciniame skunde nurodomi teismų priimti procesiniai sprendimai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ , nukrypo nuo ginčo klausimu suformuotos teismų praktikos.

53. Ä®vertinus skundžiamo sprendimo turinį, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad vandens siurblys sugedo dėl ypač didelio įtampos Å¡uolio, virÅ¡ijusio leistinas ribas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ bei remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, kuri civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Taigi, prieÅ¡ingai negu nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl vandens siurblio sugedimo priežasties lėmė ne byloje nustatyta aplinkybė, kad draudėjos objekte elektros energija buvo planuotai atjungta ir pajungta, tačiau bÅ«tent tai, kad tuo metu kai elektros energija buvo atjungta ir vėliau pajungta įvyko didelės įtampos Å¡uolis, virÅ¡ijęs leistinas ribas.

54. Pažymėtina, jog remiantis bylos medžiaga ginčo atveju apie vandens siurblio gedimÄ buvo praneÅ¡ta trečiajam asmeniui UAB „Wilo Lietuva“ ir UAB „Wilo Lietuva“ serviso tarnyba buvo nuvykusi apžiÅ«rėti valdiklio; byloje pateiktas ir įrodymas apie vandens siurblio gedimo priežastį – trečiojo asmens UAB „Wilo Lietuva“ serviso inžinieriaus sudarytas 2018 m. lapkričio 27 d. defektinis aktas, kuriame nurodyta, jog iÅ¡ardžius valdiklį rasta pažeista valdymo plokÅ¡tė, tokio gedimo priežastis yra nepastovi įtampa, valdiklis veikdamas gavo stiprų įtampos Å¡uolį, jis neremontuojamas.

Taigi, Å¡ios aplinkybės liudija, jog vandens siurblio sugedimo priežastis buvo nustatyta atitinkamo specialisto tiesiogiai apžiÅ«rėjus valdiklį iÅ¡karto po Å¡io valdiklio sugedimo ir, įvertinus tai, kad šį defektinį aktÄ sudarė serviso inžinierius, prieÅ¡ingai negu nurodo apeliaciniame skunde atsakovė, defektiniame akte nurodytos iÅ¡vados negali bÅ«ti vertinamos kaip spėjimai ar prielaidos. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog Å¡ioje byloje buvo pateiktas tiesioginis įrodymas, liudijantis apie valdiklio sugedimo priežastį - ypač didelės įtampos Å¡uolis, virÅ¡ijęs leistinas ribas.

55. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė byloje nebuvo pateikusi jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti Å¡iame defektiniame akte padarytas iÅ¡vadas. IÅ¡ bylos medžiagos bei apeliacinio skundo turinio nustatyta, jog atsakovė įrodinėdama tiek ieÅ¡kinio reikalavimo nepagrįstumÄ , tiek ir pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ kėlė (kelia) įvairias, anot atsakovės, tikėtinas versijas dėl vandens siurblio sugedimo priežasties (netinkamas prietaiso eksploatavimas, gedimas kilo bÅ«tent dėl draudėjos netinkamai įrengto ar apsaugoto vidaus tinklo), iÅ¡ esmės apsiropodama tik Å¡ių versijų nurodymu, nepateikiant jokių jas pagrindžiančių įrodymų, nors bÅ«tent atsakovė Å¡ias aplinkybes turėtų byloje įrodyti (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

56. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl vandens siurblio sugedimo priežasties pagrįstai rėmėsi byloje pateiktu defektiniu aktu. Be to, defektiniame akte nurodytas iÅ¡vadas teismo posėdžio metu patvirtino ir šį aktÄ surašęs asmuo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės dėl to, jog tuo metu, kai buvo praneÅ¡ta apie vandens siurblio sugedimÄ , atsakovė buvo atjungusi ir vėliau pajungusi elektros energijÄ draudėjai, ir defektiniame akte esant nustatytai vandens siurblio sugedimo priežasčiai - dėl ypač didelio įtampos Å¡uolio, virÅ¡ijusio leistinas ribas, konstatuotina, jog tai sÄ lygojo pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovė neužtikrino saugaus elektros energijos tiekimo ir tai lėmė draudėjo turto sugadinimÄ .

57. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pateikė visus turimus dokumentus, atskleidė visÄ turimÄ informacijÄ , nieko nenuslėpdama, todėl nepagrįsta yra kaltinti atsakovę įrodymų nepateikimu, niekaip neįrodant, kad toks įrodymas apskritai egzistuoja, iÅ¡ esmės nei patvirtina, nei paneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nepriklausomai nuo to kiek įrodymų kuri Å¡alis pateikė, svarbiausia, jog pateikti kiekvienos iÅ¡ Å¡alių įrodymai patvirtintų ar paneigtų byloje Å¡alių nurodomas aplinkybes.

IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovė teikė byloje įrodymus, tačiau įrodymų, kurie patvirtintų atsakovės byloje iÅ¡keltas versijas dėl vandens siurblio sugedimo priežasties, nepateikė, dėl ko, akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo, sprendžiant ieÅ¡kinio reikalavimo (ne)pagrįstumo klausimÄ , remtis atsakovės nurodomomis versijomis, kurios pagrįstos tik pačios atsakovės spėjimais. Be to, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje esant nustatytai aplinkybei, kad informacijÄ apie įvykį atsakovė gavo nedelsiant, atsakovė nesiėmė ir jokių veiksmų atlikti tyrimÄ bei nustatyti dėl kokių priežasčių sugedo vartotojos prietaisas, siekiant įsitikinti, ar to priežastis nebuvo atsakovės veiksmai ar neveikimas vykdant savo sutartinius įsipareigojimus.

58. Apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės sutinka su atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl to, jog nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad draudėja ir anksčiau turėjo nusiskundimų dėl įtampos svyravimų, iÅ¡ esmės negali bÅ«ti vertinama kaip netiesioginis įrodymas, jog aptariamoje atkarpoje elektros energijos tiekimas nebuvo kokybiÅ¡kas. Savo ruožtu, Å¡is apeliacinio skundo argumentas savaime nesudaro pagrindo spręsti apie skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ bei nepagrįstumÄ , kadangi byloje esančių įrodymų visuma pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad vandens siurblys sugedo dėl ypač didelio įtampos Å¡uolio, virÅ¡ijusio leistinas ribas.

59. Taigi, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir iÅ¡samiai iÅ¡analizavo byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių argumentus, tinkamai taikė materialines teisės normas, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ . Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo 60.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos pagal tai, kurios Å¡alies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Kadangi apeliacinis skundas atmestas, atsakovei jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Tuo tarpu, ieÅ¡kovas nepateikė teismui duomenų apie patirtas apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi iÅ¡laidas, dėl ko Å¡ios iÅ¡laidos jam nėra taip pat atlyginamos. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė : atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ apeliacinį skundÄ atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėja Ramunė Mikonienė