dccdb29f-aaf5-42db-ae1f-c93bf2ef070d · Marijampolės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-727-329/2019 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-04366-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.1.; 2.4.4.7.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.; 3.4.1.8. (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 12 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė, sekretoriaujant Eglei Valinčienei, dalyvaujant ieškovo A. M. atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui, atsakovės A. G. paslaugų įmonės atstovams savininkui A.

G. ir advokatei Vilijai Kavaliauskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei A. G. paslaugų įmonei dėl daikto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, N. S.. Teismas n u s t a t ė : IeÅ¡kovas teismui pateikė vindikacinį ieÅ¡kinį ir prašė iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės A. G. paslaugų įmonės svetimo neteisėto valdymo automobilį VW PASSAT, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir grÄ Å¾inti šį automobilį ieÅ¡kovui A.

M. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t. e. b. l. 1–3). Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovui A. M. priklausantis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8000 Eur, ir, kuris registruotas Norvegijoje, buvo perduotas ieškovo pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S. (sutuoktiniams) remonto darbams, kadangi N. S. privalėjo savo jėgomis ir lėšomis atlikti automobilio dažymo darbus, nes prieš tai N. S. ar jo galimai remonto darbams samdytų asmenų atlikti automobilio kėbulo dažymo darbai buvo atlikti su trūkumais ir jis įsipareigojo ieškovui juos ištaisyti neatlygintinai.

Vėliau ieÅ¡kovui tapo žinoma, kad automobilį remontui N. S. perdavė atsakovei A. G. paslaugų įmonei. Atsakovė su N. S. suderino, kad automobilio kėbulo dažymo kaina bus 1500 Eur. Teigia, kad už atliktus darbus su atsakove turėjo atsiskaityti trečiasis asmuo N. S., kadangi jis susitarė su atsakove dėl automobilio remonto darbų, jų apimties ir kainos. Nurodė, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės nesieja sutartiniai santykiai. Atsakovei atsisakius geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui automobilį, ieÅ¡kovas kreipėsi su pareiÅ¡kimu pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos negrÄ Å¾inant automobilio pagal atitinkamÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį.

Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45729-18, kuris buvo nutrauktas 2018 m. spalio 26 d. nutarimu, prokurorui vertinant, jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių ir tarp šalių yra susiklostę civiliniai santykiai. Automobilis iki šiol neteisėtai yra atsakovės patalpose. Ieškovas nežino, kur šiuo metu yra trečiasis asmuo N. S., su juo buvo bendradarbiai Norvegijoje (1 t. e. b. l. 1-3). Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir papildomai paaiškino, kad ieškovas automobilį perdavė trečiajam asmeniui N. S., kuris buvo teisėtas automobilio valdytojas, ieškovo ir atsakovės nesieja jokie prievoliniai santykiai.

Patvirtino, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovės atstovo gavo dvi SMS žinutes, tačiau į jas nereagavo. Neteisėto valdymo sÄ lygÄ sieja su ta aplinkybe, kad nebuvo susiklostę jokie civiliniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. Atsakovė atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdyje atsakovės A. G. paslaugų įmonės savininkas A. G. paaiÅ¡kino, kad sulaukė skambučio iÅ¡ trečiojo asmens byloje N. S., kuris rezervavo vietÄ automobilio remonto darbams. N. S. atvyko sutartu laiku, buvo aptarta remonto darbų kaina, nurodė, kad už automobilio remontÄ atsiskaitys ieÅ¡kovas.

Paprašė avanso, tačiau N. S. paaiÅ¡kino, kad pinigų su savimi neturi, paliko automobilio dokumentus, raktelius ir iÅ¡važiavo paimti pinigų, tačiau vėliau pas atsakovę nebeatvyko. Kai N. S. buvo iÅ¡vykęs, atsakovės atstovas užpildė automobilio remonto sÄ matÄ , užsakymo lapÄ . Nors N. S. neatvyko, tačiau telefonu domėjosi apie automobilio remonto eigÄ . Vykstant remonto darbams, atsakovei skambino, bet neprisistatydavo ne tik N. S., bet ir A. M., tačiau N. S. atpažindavo iÅ¡ balso, o A.

M. pagal užsakyme nurodytÄ jo telefono numerį. Atlikus remonto darbus, iÅ¡siuntė SMS žinutes ieÅ¡kovui A. M. (jo telefono numerį buvo davęs N. S.), kad automobilį galima atsiimti, tačiau nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo į žinutes neatsakė. Po kurio laiko sulaukė skambučio iÅ¡ ieÅ¡kovo, kuris pranešė, kad automobilio atvyks paimti policijos pareigÅ«nai, kurie atvyko praėjus savaitei po skambučio, nufotografavo automobilį, tačiau jo nepaėmė. Prašė policijos pareigÅ«nų paimti automobilį, tačiau jie nurodė, kad neturi kur automobilio lakyti.

Ketino automobilį iÅ¡vežti į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, apie tai informavo ir ieÅ¡kovÄ , tačiau atsakymo negavo, automobilio neiÅ¡vežė, kadangi nenorėjo patirti papildomų iÅ¡laidų (nuostolių). Praėjus kuriam laikui gavo pretenzijÄ , siųstÄ elektroniniu paÅ¡tu, iÅ¡ ieÅ¡kovo atstovės advokato padėjėjos, dėl ko nusprendė, kad jį apgavo ir kreipėsi į policijÄ dėl galimo N. S. ir A. M. sukčiavimo. IeÅ¡kovas nebuvo atvykęs pas atsakovę, su atsakove bendravo tik telefonu.

Sutinka grÄ Å¾inti automobilį, kai bus atsiskaityta už atliktus darbus. Neatlyginta automobilio remonto ir dažymo kaina yra 1500 Eur. Atsakovės atstovė advokatė Vilija Kavaliauskienė teismo posėdžio metu papildomai paaiÅ¡kino, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka dėl jo pagrindų ir praÅ¡o jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Automobilis nebuvo paimtas prievarta iÅ¡ N. S., pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad automobilis buvo perduotas atsakovei, todėl nėra neteisėto užvaldymo sÄ lygos, ieÅ¡kovas taip pat neįrodė Å¡ios aplinkybės. Automobilis remontui buvo pristatytas abiejų asmenų, t. y. ieÅ¡kovo A.

M. ir trečiojo asmens N. S. valia. Atsakovė įvykdė susitarimÄ dėl automobilio remonto – atsakovės medžiagomis ir lėšomis automobilis buvo suremontuotas. Atsakovė nebuvo įsipareigojusi po atlikto remonto automobilį pristatyti ieÅ¡kovui ar trečiajam asmeniui. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų N. S. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ jam praneÅ¡ta tinkamai, neatvykimo priežastys nežinomos (2 t. e. b. l. 21,38).

Teismas k o n s t a t u o j a : Ieškinys netenkinamas. Bylos duomenimis ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas A. M. jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 8000 Eur, perdavė pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S. (sutuoktiniams), kurie bendru sutarimu privalėjo suorganizuoti ir apmokėti automobilio remonto ir dažymo darbus (1 t. e. b. l. 4, 8-12, 23). N. S. automobilį nugabeno ir perdavė atsakovei A.

G. paslaugų įmonei, kur pagal susitarimÄ buvo atlikti automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto ir dažymo darbai (1 t. e. b. l. 42-47). Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo tarp Å¡alių nėra. Neatlyginta automobilio remonto ir dažymo atliktų darbų suma yra 1500 Eur. Automobilis Å¡iuo metu yra atsakovės patalpose, atsakovės atstovas sutinka grÄ Å¾inti automobilį, kai ieÅ¡kovas arba trečiasis asmuo atsiskaitys už atliktus automobilio remonto ir dažymo darbus. Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratÅ«roje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-45729-18, kuris buvo 2018 m. spalio 10 d. nutarimu nutrauktas, kadangi įvertinus visus tyrimo metu surinktus duomenis, konkrečioje situacijoje akivaizdi civilinio konflikto prigimtis, t. y. dėl automobilio VW PASSAT, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) remonto iÅ¡laidų, sudarančių 1500 Eur, kompensavimo ir tai turėtų bÅ«ti sprendžiama civilinio proceso tvarka. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. G. apklausos metu nurodytÄ aplinkybę, kad niekas neketina pasiimti automobilio, patvirtino tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotas 2018 m. spalio 16 d. vykusio telefoninio pokalbio turinys, kuriame ieÅ¡kovas A. M. nurodė, kad gyvena ir dirba Norvegijoje ir į LietuvÄ grįžti neketina (1 t. e. b. l. 11). Dėl turto iÅ¡reikalavimo iÅ¡ neteisėto valdymo IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnyje įtvirtintÄ civilinių teisių gynimo bÅ«dÄ (vindikacijÄ ).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad vindikacinis ieÅ¡kinys yra daiktinis savininko teisių gynimo bÅ«das, t. y. jis reiÅ¡kiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grÄ Å¾inti turtu (CK 4.95 straipsnis). Å is reikalavimas pareiÅ¡kiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimÄ turtÄ , t. y. tam asmeniui, pas kurį Å¡is turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtÄ , yra teisėtas valdytojas, o ieÅ¡kovas privalo paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtÄ reikalavimo pareiÅ¡kimo momentu, bei kad tokiÄ teisę turėjo iki turtÄ neteisėtai užvaldant asmeniui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti turtÄ .

Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sÄ lygas, kuriomis jis prarado daiktÄ , bei paneigti įstatyme įtvirtintÄ Ä¯gijėjo sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ , tada jis gali atgauti savo daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2010, 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451-686/2015 ir kt.). Taigi, reiÅ¡kiant vindikacinį reikalavimÄ , ieÅ¡kovas privalo įrodyti Å¡ias faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias aplinkybes:

1) ieÅ¡kovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktÄ ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo momentu ir iki daiktÄ neteisėtai užvaldant atsakovui, iÅ¡ kurio reikalaujama grÄ Å¾inti daiktÄ ;

2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios;

3) daiktÄ valdo atsakovas;

4) daiktÄ atsakovas valdo neteisėtai;

6) daiktas yra natūra;

7) bylos Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-460-690/2017, 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018). Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai įrodo, kad ieÅ¡kovas yra automobilio VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, daiktÄ valdo atsakovas, daiktas yra natÅ«ra. Dėl Å¡ių aplinkybių ginčo tarp Å¡alių nėra. Tačiau tam, kad ieÅ¡kovas įgytų teisę vindikuoti šį turtÄ iÅ¡ atsakovo, reikia nustatyti, ar ieÅ¡kovas daikto valdymo teisę prarado be savo valios, ar atsakovas daiktÄ valdo neteisėtai bei ar Å¡alių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Pagal proceso teisės normas teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Kaip nurodo ieÅ¡kovo atstovas, neteisėto valdymo sÄ lygÄ ieÅ¡kovas sieja su ta aplinkybe, kad nebuvo susiklostę civiliniai santykiai tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės. Atsakovė su pateiktu ieÅ¡kiniu nesutinka ir nurodo, kad ginčo automobilis nebuvo paimtas prievarta iÅ¡ N. S., pats ieÅ¡kovas pripažįsta, kad automobilis buvo perduotas atsakovei, todėl nėra neteisėto užvaldymo sÄ lygos.

Be to, automobilis remontui buvo pristatytas abiejų asmenų, t. y. ieškovo A. M. ir trečiojo asmens N. S. valia. Pažymėtina, kad pagal bylos duomenis ieškovas pripažino, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškovas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavė pažįstamiems asmenims N. S. ir D. S. (sutuoktiniams), kurie bendru sutarimu privalėjo suorganizuoti ir apmokėti automobilio remonto ir dažymo darbus. Taip pat pripažino aplinkybę, kad jam buvo žinoma, kad automobilį remontui N. S. perdavė atsakovei A.

G. paslaugų įmonei, kad bÅ«tų atlikti automobilio dažymo ir remonto darbai. Ä®vertinus byloje esančius duomenis, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ir paaiÅ¡kinimuose teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tarp ieÅ¡kovo A. M. ir trečiojo asmens N. S. susiklostė atstovavimo santykiai, kai A. M. žodiniu pavedimu pavedė N. S. atlikti automobilio remonto ir dažymo darbus, dėl ko N. S. buvo teisėtas automobilio valdytojas. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir ieÅ¡kovo atstovas. Sutinkamai su CK 2.132 straipsnio 1 dalyje iÅ¡dėstytu, asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, iÅ¡skyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobÅ«džio gali bÅ«ti asmenų sudaromi tiktai asmeniÅ¡kai, ir kitokius įstatymų nurodytus sandorius.

Vieno asmens (atstovo) sudarytas sandoris kito asmens (atstovaujamojo) vardu, atskleidžiant atstovavimo faktÄ ir nevirÅ¡ijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Å iuo atveju atsakovės atstovas nurodė, o ieÅ¡kovas neginčijo, taip pat iÅ¡ byloje esančių darbų sÄ matos bei užsakymo lapo (1 t. e. b. l. 42-43) matyti, kad ieÅ¡kovui ir atsakovei buvo žinoma, kad N. S. veikia atstovaujamojo (ieÅ¡kovo) vardu ir dėl jo interesų, todėl darytina iÅ¡vada, kad iÅ¡ remonto darbų rangos sutarties, sudarytos tarp trečiojo asmens N. S. ir atsakovės, kilusios teisės ir pareigos atsirado ieÅ¡kovui, t. y. ieÅ¡kovas turi pareigÄ priimti atliktÄ darbÄ (automobilį) ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnis).

Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovas tik žodžiu paaiÅ¡kino, kad N. S. sumokėjo už automobilio remonto darbus, tačiau jokio mokėjimo nurodymo, kuris patvirtintų ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes nepateikė, taip pat ieÅ¡kovas neginčijo aplinkybės, kad atsakovei atlikus automobilio remonto ir dažymo darbus atsakovei nebuvo sumokėta. Sutinkamai su CK 4.229 straipsnio 1 dalyje numatytu, kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininkÄ , gali sulaikyti jo daiktÄ tol, kol bus patenkintas reikalavimas.

Taigi, Å¡iuo atveju, atsakovė teisėtai pasinaudojo sulaikymo teise, kadangi nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo neatsiskaitė su atsakove arba kitais bÅ«dais neužtikrino prievolės įvykdymo ateityje už atliktus ginčo automobilio remonto ir dažymo darbus. Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , ieÅ¡kovas, reikÅ¡damas vindikacinį reikalavimÄ , neįrodė faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančių aplinkybių egzistavimo fakto. Vadovaujantis Lietuvos civiline teise ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pastebėtina, kad nėra nustatyta daiktinių ir prievolinių gynimo bÅ«dų konkurencijos: jeigu asmuo įgijo teisę į svetimÄ daiktÄ prievolinių santykių pagrindu, o Å¡iems santykiams pasibaigus, daikto savininkui negrÄ Å¾ina, tai jis ginasi prievolių teisės pagrindu reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl restitucijos, dėl nepagrįsto praturtėjimo ar dėl nuostolių atlyginimo; jeigu daikto savininko prievoliniai santykiai su asmeniu, pas kurį yra daiktas, nesieja, tai reiÅ¡kiamas vindikacinis ieÅ¡kinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006; 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2001).

Daiktinės teisės gynimo bÅ«dai skirti tiesiogiai ginti nuosavybę kaip absoliučiÄ subjektinę teisę, nesusietÄ su prievole, ir turi tikslÄ arba atkurti disponavimÄ , naudojimÄ , valdymÄ savininkui jam priklausančiu daiktu, arba paÅ¡alina kliÅ«tis ar abejones įgyvendinant Å¡ias teises. Vindikacinis ieÅ¡kinys suprantamas kaip nesutartinis nevaldančiojo daikto savininko reikalavimas faktiniam valdytojui grÄ Å¾inti daiktÄ natÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2011).

Nustačius, kad bylos Å¡alis siejo prievoliniai teisiniai santykiai, t. y. remonto darbų rangos teisiniai santykiai, kuriems pasibaigus ir ieÅ¡kovui negrÄ Å¾inus atsakovei perduoto automobilio, ieÅ¡kovas savo teises turėtų ginti prievolinių, o ne daiktinių teisių gynimo bÅ«du, reikÅ¡damas ieÅ¡kinį dėl restitucijos, nepagrįsto praturėjimo ar nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovui nepaneigus įstatyme įtvirtintos įgijėjo (atsakovės) sÄ Å¾iningumo prezumpcijos ir neįrodžius vindikacijai bÅ«tinų sÄ lygų, jo pasirinktas civilinių teisių gynimo bÅ«das, teismo vertinimu, negali bÅ«ti taikomas, taigi ieÅ¡kinys atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir priėmęs sprendimÄ dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu iÅ¡sprendžia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ . IeÅ¡kinį atmetant, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas, į tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistose 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77, nustatytų dydžių, atsakovės praÅ¡ymas tenkintinas, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama 500 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., e. b. l. 40, 91; 2 t., e. b. l. 42) (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).

Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteisiama 15,25 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (1 t., b. l. 1). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovės A. G. paslaugų įmonės, juridinio asmens kodas 165818761, naudai. Priteisti iš ieškovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,25 Eur (penkiolika eurų 25 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mus. Teisėja [pasiraÅ¡yta elektroniniu paraÅ¡u] Virginija Å eÅ¡kuvienė