2026-01-21 Nr. AB-1517-3-61-3-08883-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-43-662/2026

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08883-2022-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 24.1; 24.7;

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atsakovui Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus ir Alytaus apskrityse (toliau – ir Vyriausybės atstovas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį tikslino, prašydamas įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės tarybą: 1) pakeisti Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-949 (toliau – ir Sprendimas) patvirtino patikslinto mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus Šalčininkų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais sąrašo (toliau – ir Sąrašas) 1 lentelės 1 punktą ir 2 lentelės 2 punktą taip, kad jie atitiktų Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo, Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768 (toliau – ir Taisyklės), 1 priedo 1 punktą; 2) pakeisti Sąrašo 1 lentelės 4 ir 7 punktus taip, kad jie atitiktų Taisyklių 1 priedo 4 punktą; 3) pakeisti Sąrašo 1 lentelės 10 ir 11 punktus taip, kad jie atitiktų Taisyklių 1 priedo 4 punktą ir Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 (toliau – ir Aprašas), 4 priedo 2 pastabą.

2. Pareiškime pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba Sprendimu patvirtino patikslintą mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus Šalčininkų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais sąrašą, o 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-1001 (toliau – ir Patikslintas sprendimas) pakeitė Sąrašą. Sąrašas galbūt neatitinka Švietimo įstatymo, Taisyklių ir Aprašo nuostatų.

2.2. Iš Sąrašo matyti, kad kai kurios Šalčininkų rajono savivaldybės bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose sudarytos klasės neatitinka klasių sudarymo kriterijų: Sąrašo 1 lentelės 1 punkte nustatyti mokinių skaičiai dviejose Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijos 4 klasėse (kiekvienoje 25) yra didesni už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą didžiausią mokinių skaičių klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą; Sąrašo 2 lentelės 2 punkte nustatytas mokinių skaičius Šalčininkų r. Pabarės pagrindinės mokyklos jungtinėje klasėje, sudarytoje iš 2 ir 3 klasių, yra mažesnis už Taisyklių 1 priedo 1 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių jungtinėje klasėje, kurioje mokoma pagal pradinio ugdymo programą; Sąrašo 1 lentelės 4 punkte nustatytas mokinių skaičius Šalčininkų r. Butrimonių Anos Krepštul gimnazijos III gimnazijos klasėje ir Sąrašo 1 lentelės 7 punkte nustatyti mokinių skaičiai Šalčininkų r. Turgelių Povilo Ksavero Bžostovskio gimnazijos III gimnazijos klasėje ir IV gimnazijos klasėje yra mažesni už Taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje, kurioje mokoma pagal vidurinio ugdymo programą.

2.3. Iš Sąrašo 1 lentelės 10 ir 11 punktų matyti, kad mokinių skaičiai Šalčininkų r. Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos ir Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos (vidurinio ugdymo programą įgyvendinančių pagal bendrą vidurinio ugdymo planą, kaip yra pagal Mokyklų, kurių mokiniams taikomi Aprašo 171.3 p., 23 p., 4 priedas, 5 priedo 3.1, 5.3–5.5 p., 8 p. ir pastaba, sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1343 „Dėl mokyklų sąrašų mokymo lėšoms paskirstyti patvirtinimo“, 3.2 p.) klasėje, kurioje šių mokyklų III gimnazijos klasių mokiniai mokomi pagal bendrą vidurinio ugdymo planą, ir klasėje, kurioje šių mokyklų IV gimnazijos klasių mokiniai mokomi pagal bendrą vidurinio ugdymo planą, yra mažesni už Taisyklių 1 priedo 4 punkte nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje, kurioje mokoma pagal vidurinio ugdymo programą, ir už Aprašo 4 priedo 2 pastaboje nustatytą mažiausią mokinių skaičių klasėje, kurioje mokoma pagal bendrą vidurinio ugdymo planą.

2.4. Vyriausybės atstovas 2022 m. rugsėjo 6 d. teikimu pasiūlė Šalčininkų rajono savivaldybės tarybai pakeisti Sąrašą. Atsižvelgdamas į Šalčininkų rajono savivaldybės mero prašymą, Vyriausybės atstovas 2022 m. spalio 11 d. raštu pratęsė šio teikimo įvykdymo terminą iki 2022 m. lapkričio 30 d. Šalčininkų rajono savivaldybės taryba, apsvarsčiusi Vyriausybės atstovo teikimą, 2022 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą pakeisti Sąrašą, tačiau pakeitė ne visus teikimu siūlytus pakeisti Sąrašo punktus. Apie šį sprendimą Šalčininkų rajono savivaldybės meras Vyriausybės atstovui pranešė 2022 m. gruodžio 6 d. raštu. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas priėjo prie išvados, kad Šalčininkų rajono savivaldybės taryba atsisakė patenkinti Vyriausybės atstovo teikimą. Šalčininkų rajono savivaldybės mero 2022 m. gruodžio 6 d. rašte nurodyti argumentai nepagrindžia Sąrašo atitikties Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 daliai ir Taisyklių 25.7 papunkčiui.

3. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 16 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog iš atsakovo atsiliepimo neaišku, kodėl Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje negalėjo būti sudarytos keturios 4 klasės ir kaip tai susiję su Taisyklių 1 priedo 2 punkte nustatytu didžiausiu mokinių skaičiumi klasėje, kurioje mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį, taip pat, kodėl Vyriausybės atstovui turėtų kilti abejonių dėl keturių 5 klasių sudarymo šioje gimnazijoje 2023–2024 mokslo metais. Atsakovo atsiliepimo nurodytos aplinkybės galėtų pagrįsti tam tikrų Sąrašo punktų politinį ir ekonominį tikslingumą, bet ne jų teisėtumą. Švietimo įstatymas įtvirtina ne tik asmens teises švietimo srityje, bet ir esminius reikalavimus švietimo teikėjų tinklui ir savivaldybės pareigas užtikrinant šių reikalavimų įgyvendinimą. Iš atsakovo atsiliepimo neaišku, kokiais teisės aktais ir jų normomis vadovaudamasis atsakovas padarė išvadą, kad Šalčininkų r. Dieveniškių Adomo Mickevičiaus gimnazijos ir Šalčininkų r. Dieveniškių „Ryto“ gimnazijos mokiniai gali mokytis tik kitose vidurinio ugdymo programą pagal bendrą vidurinio ugdymo planą įgyvendinančiose mokyklose – Šalčininkų r. Baltosios Vokės Elizos Ožeškovos gimnazijoje ir Šalčininkų r. Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazijoje. Vertinant ginčijamų Sąrašo punktų teisėtumą nėra pagrindo atsižvelgti į Taisyklių taikymo sudarant klases kitų savivaldybių mokyklose aplinkybes, nurodytas atsakovės atsiliepimo 1.29–1.31 papunkčiuose. Atsakovo atsiliepimo 1.32 papunktyje nurodytų Vilniaus r. Buivydžių Tadeušo Konvickio gimnazijos klasių, kuriose mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, sudarymas atitinka Taisyklių 25.7 papunkčio septintajame sakinyje nustatytą atvejį (klasėse mokoma pagal pagrindinio ugdymo programos pirmąją ir antrąją dalis tautinės mažumos kalba). Atsakovas neanalizavo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Švietimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo nuostatų ir Vyriausybės atstovo pareiškime nurodytų reikalavimų, todėl neaišku, kodėl, atsakovo nuomone, jie yra tarpusavyje nesuderinami.

4. Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

5.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad teisinis reguliavimas neleidžia sudaryti klasių komplektų, neatitinkančių Taisyklių ir Aprašo nurodomų kiekybinių rodiklių. Joks teisės aktas nedraudžia sudaryti klasių komplektų, kurie neatitiktų Taisyklėse ir Apraše nustatytų kiekybinių mokinių rodiklių, jei tokios klasės yra nefinansuojamos iš valstybės biudžeto. Priešingas aiškinimas būtų nesuderinamas nei su sisteminiu teisiniu reguliavimu, nei su tęstiniais atsakovo santykiais. Anksčiau atsakovui buvo leidžiama (ką jis visada ir darydavo) iš savo lėšų papildomai finansuoti klases, kuriose mokosi mažesnis nei nustatyta moksleivių skaičius. Dabartinis reguliavimas tokio draudimo nenustato.

5.2. Atsakovas sutinka tokias klases, kurios neatitinka nustatytų kiekybinių rodiklių, finansuoti pats, todėl jo elgesys yra suderinamas su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Be to, tai nedaro žalos valstybei, nes šias klases atsakovas finansuoja savo jėgomis, o tai reiškia, kad valstybės biudžete yra sutaupomas finansavimas 6 klasėms, taigi, apytiksliai 279,6 tūkst. Eur per metus.

5.3. Svarbu užtikrinti galimybę įgyti vidurinį išsilavinimą toje švietimo įstaigoje, su kuria pasirašyta mokymo sutartis. Tuo atveju, jei nebūtų galima komplektuoti mažesnių klasių, tai reikštų, kad mokyklos turėtų nesilaikyti savo sutartinių įsipareigojimų, nutraukti sutartis, o paskutinių gimnazinių klasių mokiniai turėtų ieškoti naujos mokyklos. Tai ypatingai reikšminga mokiniams, besiruošiantiems brandos egzaminams.

5.4. Šalčininkų rajono savivaldybės mokyklų tinklas yra išskirtinis. Beveik kiekvienoje rajono vietovėje veikia mokyklos, kuriose dėstoma dviem ar trim skirtingomis kalbomis. Be to, rajone persipina du mokyklų tinklai – savivaldybės pavaldumo ir Ministerijos pavaldumo mokyklų tinklai. Savivaldybė privalo užtikrinti kiekvieno piliečio teisę mokytis jo gimtąja kalba. Minėtina ir rajono geografinis išskirtinumas – Dieveniškių kilpa. Sukomplektuoti klases nulėmė objektyvios priežastys: geografinis atstumas iki kitų mokyklų, pavaldžių savivaldybei, galinčių vykdyti ugdymą konkrečia kalba (lietuvių, lenkų arba mišriu būdu). Juo labiau, kad tai nekenkia valstybės biudžetui.

5.5. Atsakovas yra saistomas teisės aktų ir tinkamai juos įgyvendina, įskaitant ir nustatytą vaiko teisę į efektyvų švietimą bei tautinių mažumų teisę mokytis gimtąja kalba. Aukščiau atsakovas nurodė argumentaciją, susijusią su Šalčininkų rajono geografiniais ir demografiniais ypatumais. Būtent šių aplinkybių kontekste ir vadovaudamasis įstatymų viršenybės principu, atsakovas tinkamai vykdo savo pareigas rajono gyventojų atžvilgiu.

5.6. Pareiškėjo reikalavimai yra nesuderinami su Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, Švietimo įstatymo, Lygių galimybių įstatymo, Tautinių mažumų įstatymo projekto nuostatomis. Atsakovas veikė savo diskrecijos ribose ir turi teisę finansuoti, ką ir sutinka daryti.

5.7. Nors pareiškėjas patikslino, kaip turi būti pakeistas Sąrašas, tačiau nenurodė, kokiu būdu tai turi būti įgyvendinama. Atsakovas darė išvadą, kad pareiškėjas tikisi gauti Sąrašą, kuriame atsakovo sukomplektuotose klasėse nebus nurodytas mokinių skaičius, mažesnis už Taisyklių 1 priede išvardintus kiekybinius ribojimus. Tačiau pareiškėjas nepaaiškino, ką turi padaryti atsakovas: ar turi „pasiskolinti“ mokinius iš kitų mokyklų, ar turi išformuoti suformuotas klases ir viduryje mokslo metų mokinius perkelti į kitas mokyklas, ar gali tiesiog pakeisti skaičių lentelėje. Už kiekvieno skaičiaus, dėl kurio pateikė reikalavimą pareiškėjas, yra realūs mokiniai. Todėl bet koks įpareigojimas turi būti apgalvotas ir negali būti vien formalus. Šiuo atveju pareiškėjas prašė nustatyti įpareigojimą pakoreguoti skaičių sąraše, tačiau nepaaiškino, kokiu būdu atsakovas turėtų tokį reikalavimą įgyvendinti.

6. Atsakovas 2024 m. vasario 13 d. teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog šio ginčo tolesnis nagrinėjimas yra neaktualus, kadangi nebėra ginčo objekto, todėl byla turėtų būti nutraukta, o tuo atveju, jei reikalavimai būtų nagrinėjami iš esmės, reikalavimus prašė atmesti. Sprendimas, dėl kurio buvo pateikti reikalavimai, buvo skirtas vieneriems mokslo metams, kuriems pasibaigus jis nebėra taikomas ir nedaro jokios įtakos kitiems 2023–2024 mokslo metams. Ginčo teisės aktai, dėl kurių kreipėsi pareiškėjas, yra mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus Sąrašas, sudarytas 2022–2023 mokslo metams. Šiuo metu yra 2023–2024 mokslo metų vidurys, ir Sprendimas, dėl kurio buvo pateiktas pareiškimas, nebesukuria teisių ir pareigų. Net ir priėmus pareiškėjo reikalavimus tenkinantį sprendimą, tai nepakeis jau praėjusių mokslo metų klasių ir / ar mokinių skaičiaus klasėse skaičiaus. Dalis mokinių, kurie pateko į pareiškėjo pareiškimo ribas, jau yra pabaigę mokyklą. Šiuo metu Šalčininkų rajono savivaldybėje sukomplektuotos klasės atitinka šiuo metu galiojančius teisės aktus. Atsakovas iš pareiškėjo nėra gavęs pastabų dėl šių mokslo metų, dėl šių mokslo metų mokinių ir klasių sąrašo nėra pradėta nei viena administracinė byla.

II. 7. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu pareiškėjo Vyriausybės atstovo skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjo atsakovui 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Iš bylos medžiagos teismas nustatė, kad Sprendimu buvo patvirtintas patikslintas mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus Šalčininkų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais sąrašas, kuris buvo pakeistas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-1001 (Patikslintas sprendimas). Sąrašu buvo sudaryti ir patikslinti klasių komplektai 2022–2023 mokslo metams.

9. Teismas pažymėjo, kad Sprendime, dėl kurio modifikavimo kreipėsi pareiškėjas, nurodoma, kad jis priimamas dėl 2022–2023 mokslo metų. Ginčo teisės aktai, dėl kurių kreipėsi pareiškėjas, yra mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus Sąrašas, sudarytas 2022–2023 mokslo metams. Teismas nurodė, kad šiuo metu eina 2023–2024 mokslo metai, taigi, iš tiesų, ginčo dalykas – Sprendimas, dėl kurio buvo pateiktas pareiškimas teismui, nebesukuria teisių ir nesukelia niekam pareigų, todėl jo modifikavimas nebedaro įtakos asmenų teisėms ir pareigoms.

10. Teismas akcentavo, kad priimtas teismo sprendimas turi sukelti apibrėžtas teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti ir jis atitiktų teismo galimas priimti sprendimų rūšis, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnyje. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, bet kokio sprendimo priėmimas jau nepakeis praėjusių 2022–2023 mokslo metų klasių ir / ar mokinių skaičiaus klasėse skaičiaus. Netgi pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas būtų neįmanomas ir beprasmis.

11. Teismas pažymėjo, kad dėl šiuo metu Šalčininkų rajono savivaldybėje sukomplektuotų klasių, mokinių skaičiaus klasėse tarp pareiškėjo ir atsakovo ginčo nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas turėtų pastabų dėl šių mokslo metų mokinių ir klasių sąrašo.

12. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas reiškė reikalavimus, remdamasis Taisyklių 25.7 papunkčio pagrindu, teigdamas, kad skundžiamas teisės aktas (Sprendimas) neatitinka Taisyklių 25.7 papunkčio ir Taisyklių 1 priedo, į kurį nukreipia 25.7 papunktis, reikalavimų. 2023 m. gegužės 16 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nenurodė papildomo teisinio pagrindo, nekeitė prašomo dalyko, reikalavimus grįsdamas Taisyklių 25.7 papunkčiu bei Taisyklių 1 priedu.

13. Teismas, vertindamas atsakovo priimtą ginčijamą Sprendimą teisėtumo aspektu, pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas, taikydamas Taisyklių 25.7 papunktį, veikė savo diskrecijos ribose. Kaip reglamentuota tuometinės redakcijos Taisyklių 25.7 papunkčio nuostatose, jei yra mažesnis klasių skaičius už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią tokių klasių skaičių, tokioms klasėms mokymo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neskiriamos. Ir mažesnis mokinių skaičius už nustatytą Taisyklių 1 priede mažiausią mokinių skaičių gali būti klasėje tuo atveju, kai valstybinės mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas) bendrojo ugdymo mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete jam numatytų asignavimų ir (arba) kitų dalininkų lėšų tiek, kiek jų skiriama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto atitinkamai klasei, turinčiai nustatytą mažiausią mokinių skaičių pagal Vyriausybės patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje nenuginčyti atsakovo argumentai, kad atsakovas pasirūpino klasių, kurios neatitiko Taisyklių 1 priede numatytų kiekybinių kriterijų, finansavimu ir jokia papildoma finansinė našta dėl atsakovo veiksmų valstybei neatsirado. Taigi, pareiškėjo nurodomas vien formalus Sąrašo neatitikimo Švietimo įstatymui, Taisyklėms kriterijus nesudaro pagrindo vertinti atsakovo veiksmų kaip neteisėtų ir nustatyti prašomus įpareigojimus dėl Sąrašo 2022–2023 mokslo metams pakeitimų.

15. Teismas akcentavo, kad 2023 m. balandžio 26 d. priimtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas Nr. KT40-N4/2023 (toliau – ir Nutarimas), kuriame konstatuota, jog remiantis iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu reikalavimu paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda) ir tais pačiais argumentais, kuriais grindžiama išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui prieštarauja Švietimo įstatymo 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus, konstatuota, kad nurodytoms Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, be kita ko, prieštarauja Taisyklių 25.7 papunktis (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), taip pat Taisyklių 1 priedas (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gruodžio 24 d.), kuriame įtvirtintos minėtų kriterijų reikšmės (konkretūs skaičiai).

16. Anot teismo, nauja redakcija išdėstytose Taisyklių nuostatose, kurių įsigaliojimo laikas atidėtas, įtvirtintas teisinis reguliavimas šiai konstitucinės justicijos bylai aktualiu aspektu iš esmės nepakeistas, t. y. juo, kaip ir galiojančiu teisiniu reguliavimu, nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti inter alia (be kita ko) savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, – mažiausias mokinių, besimokančių mokykloje, skaičius, mažiausias gimnazijos klasių skaičius, mažiausias ir didžiausias mokinių skaičius klasėje.

17. Teismas pažymėjo, kad minėtoje byloje Konstitucinis Teismas nutarė pripažinti, kad Taisyklių 25.7 papunktis (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija, TAR, 2021 m. gruodžio 23 d., Nr. 26837), tiek, kiek jame nustatyti formalūs (kiekybiniai) kriterijai, kuriuos turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, taip pat Taisyklių 1 priedas (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gruodžio 24 d., TAR, 2021 m. gruodžio 23 d., Nr. 26837), prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

18. Atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas buvo paskelbtas teisės aktų registre 2024 m. sausio 2 d., nuo tos dienos ir laikomas įsigaliojusiu. Teismas pažymėjo, kad minėtu nutarimu sukuriamos teisinės pasekmės įsigaliojo nuo 2024 m. sausio 2 d.

19. Nustatęs, kad byloje nebeegzistuoja teisiniai pagrindai, kuriais rėmėsi pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimus (Taisyklių 25.7 p. bei Taisyklių 1 priedas), bei pareiškėjo prašymui įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su nebegaliojančiu administraciniu aktu, esant neteisėtam ir nepagrįstam, teismas sprendė, kad Vyriausybės atstovo pareiškimas atmetamas kaip nepagrįstas.

20. Vertindamas atsakovo prašymą priteisti 1 981,98 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, teismas pažymėjo, kad ne visos prašomos išlaidos tiesiogiai susijusios su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytais veiksmais, už ką skaičiuojama priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Atitinkamai, teismas laikėsi pozicijos, kad remiantis Rekomendacijomis ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pagrįsta iš pareiškėjo atsakovui priteisti 1 500 Eur sumą advokato teisinei pagalbai atlyginti.

III. 21. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti Vyriausybės atstovo pareiškimą ir netenkinti atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

22. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

22.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas pažeidžiant procesinės teisės ir materialiosios teisės normas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

22.2. Pirmosios instancijos teismas sprendimą atmesti Vyriausybės atstovo pareiškimą nepagrįstai grindė aplinkybėmis, kad 2022–2023 mokslo metai, kuriems skirtas Sprendimas, yra pasibaigę ir kad Sprendimas yra įvykdytas. Teismas šiame kontekste neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartyse panašaus pobūdžio bylose (pavyzdžiui, 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A602-2088/2012, 2016 m. gegužės 4 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-426-602/2016, 2019 m. spalio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-614-822/2019) esančius įstatymų taikymo išaiškinimus. Minėtose bylose LVAT konstatavo, kad tuo atveju, jei ginčo sprendimu klasės suformuotos neteisėtai, susiklosto teisinė situacija, kai teismo sprendimu įteisinama neteisė, o tai pažeistų vieną iš pagrindinių teisės principų, kad iš neteisės neatsiranda teisė. Taigi, nors bylai aktualūs mokslo metai yra pasibaigę, įvertinus LVAT suformuotą praktiką, darytina išvada, kad neleistina situacija, jog ginčo sprendimu neteisėtai suformuoti klasių komplektai būtų įteisinami į ateitį. Pareiškėjo kreipimosi į teismą metu mokslo metai dar nebuvo pasibaigę, todėl pareiškėjas pagrįstai kėlė klausimą dėl ginčo sprendimo teisėtumo ir pareiškėjo prašymas įpareigoti atlikti veiksmus yra pagrįstas ir teisėtas. Tai jog, bylos nagrinėjimas užtruko, nepriklausė nuo pareiškėjo. Tai, kad užsitęsus bylos nagrinėjimui teismas, net ir nustatęs Sprendimo neteisėtumą, negalėtų atsakovo įpareigoti pakeisti Sprendimo, savaime nepaneigia galimybės patenkinti Vyriausybės atstovo pareiškimą teismui priimant teisiškai reikšmingą sprendimą (sprendimą išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu, kaip nustatyta ABTĮ 88 str. 4 p.). Pagal suformuotą LVAT praktiką, toks teismo sprendimas (pvz., konstatavimas, kad ginčo sprendimas yra neteisėtas) užtikrintų Konstitucija grindžiamo savivaldybių veiklos administracinės priežiūros instituto funkcionalumą, įgyvendintų satisfakcinę kreipimosi į teismą paskirtį, taip pat pripažintų, kad Vyriausybės atstovas, veikdamas ex officio (pagal pareigas), pagrįstai kreipėsi į teismą tuo metu, kai neteisėtu aktu sukurta faktinė situacija dar galėjo būti pakeista.

22.3. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įsigaliojus Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimui, kuriuo Taisyklių nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, nebeliko Vyriausybės atstovo pareiškimo teisinio pagrindo. Pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį, Konstitucinio Teismo nutarimų galia yra nukreipiama į ateitį. Nutarimas įsigaliojo 2024 m. sausio 2 d., jau po to, kai buvo priimtas ginčo Sprendimas ir ginčo Sprendimas jau buvo įvykdytas, taigi Nutarimas neturi įtakos šios bylos nagrinėjimui.

22.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė ir aiškino Taisyklių 25.7 papunkčio nuostatas. Sprendimo priėmimo metu Taisyklių 25.7 papunktyje iš tikrųjų nebuvo nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kurį teismas teigia buvus nustatytą ir kuris, teismo nuomone, pagrindžia klasių, kuriose mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, sudarymo Šalčininkų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose teisėtumą. Pažymėtina, kad Taisyklių 25.7 papunkčio nuostata, kad savivaldybės mokyklos klasei, kurioje mokinių skaičius yra mažesnis už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, mokymo lėšos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto neskiriamos, iš esmės reiškia, kad tokia klasė savivaldybės mokykloje negali būti sudaroma. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Sprendimo priėmimo metu Taisyklių 25.7 papunktyje nebuvo likusios nuostatos, kad mokinių skaičius savivaldybės mokyklos klasėje gali būti mažesnis už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, kai savivaldybės mokyklos savininkas mokyklai papildomai skiria mokymo lėšų (galiojo iki 2021 m. gruodžio 23 d.). Atvejus, kai savivaldybės mokyklos klasėje mokinių skaičius gali būti mažesnis už Taisyklių 1 priede nustatytą mažiausią mokinių skaičių, Sprendimo priėmimo metu nustatė Taisyklių 25.7 papunkčio trečiasis ir septintasis sakiniai, taip pat Aprašo 171.2 papunktis ir 4 priedo 2 pastaba. Vyriausybės atstovo ginčijama apimtimi Sprendimu patvirtinto patikslinto mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus Šalčininkų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais sąrašo (Sąrašas) 2 lentelės 2 punktas ir 1 lentelės 4, 7, 10 ir 11 punktai neatitiko nė vieno iš šių atvejų. Teismas nevertino Sąrašo 1 lentelės 1 punkto, kuriame nustatyti mokinių skaičiai klasėse yra didesni už Taisyklių 1 priede nustatytą didžiausią mokinių skaičių, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taisyklių 25.7 papunktis nenustatė, kad savivaldybės mokyklos klasėje mokinių skaičius gali būti didesnis už Taisyklių 1 priede nustatytą didžiausią mokinių skaičių. Taigi, teismas neįvertino visų reikalavimų, dėl jų visiškai nepasisakė, todėl nepateikdamas jokių teisės normomis pagrįstų motyvų, kurie paneigtų pareiškėjo argumentus, priėmė nemotyvuotą sprendimą.

22.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš Vyriausybės atstovo atlyginti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nepagrindė būtinumo pasitelkti advokato pagalbą. Pirma, ginčas yra tiesiogiai susijęs su atsakovo vykdomomis funkcijomis, todėl pasitelkti advokato pagalbą nebuvo būtina. Antra, atsakovas turi vidinius administravimo pajėgumus – teisininkus (Šalčininkų rajono savivaldybės administracijoje yra Juridinis ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra ginti savivaldybės teises ir teisėtus interesus teismuose), kurie yra pakankami savarankiškai dalyvauti byloje ir atstovauti atsakovą teisme. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, dėl kokių priežasčių jį atstovavo advokatas, o ne savivaldybės teisininkai. LVAT praktikoje taip pat konstatuota, kad subjektas, veikdamas specifinėje viešosios teisės srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti jam priskirtas funkcijas. Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis šių subjektų uždavinys, jie turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Trečia, byloje keliami klausimai nėra nauji (Vyriausybės atstovo pareiškimas nėra išskirtinis, lyginant su pareiškimais kitose panašaus pobūdžio bylose, kuriose jau yra suformuota praktika), byla nėra didelės apimties, ji nėra sudėtinga nei faktinių aplinkybių, nei teisės požiūriu. Ketvirta, net ir tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas nebūtų patenkintas visa apimti, svarbu įvertinti aplinkybes, kad kreipimosi į teismą metu, mokslo metai nebuvo pasibaigę, kad tuo metu ginčijamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant aukštesnės galios teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo reikalavimai iš esmės yra pagrįsti ir teisėti.

23. Atsakovas Šalčininkų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vyriausybės atstovo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą. Atsakovas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

24.1. Pirmosios instancijos teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad skundžiamas teisės aktas nebesukuria teisių ir pareigų, o pareiškėjo reikalavimo tenkinimas neturės įtakos asmenų teisėms ir pareigoms. Nagrinėjamu atveju reikalavimo patenkinimas nesukurs jokių aktualių materialinių teisių ir pareigų, kadangi nebėra ginčo objekto (dalyko). Sprendimas, dėl kurio buvo pateikti pareiškėjo reikalavimai, buvo skirtas vieneriems mokslo metams, kuriems pasibaigus jis nebėra taikomas ir nedaro jokios įtakos kitiems – 2023–2024 – mokslo metams. Jei teismas būtų priėmęs pareiškėjo reikalavimus tenkinantį sprendimą (su kuo atsakovas nesutinka), tai tokio sprendimo priėmimas nepakeis jau praėjusių mokslo metų klasių ir / ar mokinių skaičiaus klasėse skaičiaus. Galiausiai, šiuo metu Šalčininkų rajono savivaldybėje sukomplektuotos klasės atitinka šiuo metu galiojančius teisės aktus. Atsakovas iš pareiškėjo nėra gavęs pastabų dėl šių mokslo metų, dėl šių mokslo metų mokinių ir klasių sąrašo nėra pradėta nei viena administracinė byla, ką patvirtino ir pirmosios instancijos teismas.

24.2. Išnyko pareiškėjo teisinis reikalavimų pagrindas, kadangi Konstitucinis Teismas pripažino Taisyklių 25.7 papunktį ir 1 priedą prieštaraujančius Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas buvo paskeltas registre 2024 m. sausio 2 d., taigi, laikomas įsigaliojusiu nuo tos dienos, atitinkamai nuo tos dienos sukuriamos ir teisinės pasekmės. Taigi, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, galiojo minėtas nutarimas ir pripažinimas, kad Taisyklių 25.7 papunktis bei 1 priedas, be kita ko, ir kiti tirti teisės aktai, prieštarauja Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

24.3. Jei pareiškėjo reikalavimai būtų patenkinti, nebūtų įmanomas jų vykdymas. Pareiškėjas, be kita ko, apeliaciniame skunde nepagrįstai referuoja į ABTĮ 88 straipsnio 4 dalį, suteikiančią galimybę skundą patenkinti ir ginčą išspręsti kitų įstatymų nustatytu būdu. Ši norma nereiškia, kad teismas pats gali nuspręsti, kokiu būdu turi būti tenkinamas skundas, nors tokio prašymo nesuformulavo pareiškėjas.

24.4. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad jo cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika turi reikšmę pirmosios instancijos teismo sprendimui. Atsakovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju susiklostė kita teisinė situacija negu pareiškėjo cituojamose bylose. Be to, minėta praktika ne patvirtina pareiškėjo poziciją, o ją paneigia. Minėtose bylose konstatuota, kad teisė negali reikalauti to, kas objektyviai negalima.

24.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai išaiškino Taisyklių 25.7 papunkčio turinį – ši norma nedraudžia formuoti mažesnes klases, o tik riboja tokių klasių finansavimą iš valstybės biudžeto.

24.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui. Teisinis reguliavimas, nepriklausomai nuo bylos šalies teisinės formos ar lėšų finansavimo šaltinio, nenumato jokių draudimų pasitelkti profesionalią teisinę pagalbą, kad būtų užtikrinta visapusiška teisė į teisinę gynybą. Atsakovas turi Juridinį ir personalo skyrių, kuriame dirba vos 4 asmenys, kai tuo tarpu savivaldybė yra ir perkančioji organizacija, skelbianti ir vykdanti viešuosius pirkimus ir dalyvaujanti su tuo susijusiuose procesuose, o taip pat atlieka ir kitas funkcijas – t. y. atstovavimas bylose tik vienas iš klausimų, su kuriais dirba savivaldybės teisininkai. Atsakovas, įvertindamas vidinių žmogiškųjų resursų pajėgumus, turėjo teisę nuspręsti bei nusprendė, kad jam yra būtina teisinė pagalba šiame ginče. Taip pat pažymėtina, kad keltas klausimas nebuvo paprastas – kaip nurodyta aukščiau, Taisyklių 25.7 papunktis ir 1 priedas buvo analizuoti ir Konstituciniame Teisme. Be to, šie klausimai yra itin jautrūs, kadangi yra susiję su švietimo sektoriumi ir ne tik atsakovo, bet ir moksleivių interesais. Be to, pirmosios instancijos teismas atliko prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio ir pagrįstumo kontrolę ir bylinėjimosi išlaidų dalies nepriteisė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T-949 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiaus kiekvienos klasės sraute, mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais patikslinimo“ (pakeistas Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-1001 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo Nr. T-949 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiaus kiekvienos klasės sraute, mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais patikslinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“) teisėtumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

26. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 5 d. sprendimu Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareiškimą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad nebeegzistuojant teisiniams pagrindams, kuriais rėmėsi pareiškėjas, grįsdamas savo reikalavimus (Taisyklių 25.7 p. bei Taisyklių 1 priedas), bei pareiškėjo prašymui įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, susijusius su nebegaliojančiu administraciniu aktu, esant neteisėtam ir nepagrįstam, pareiškimas atmestinas.

27. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti visa apimtimi ir priimti naują sprendimą – patenkinti Vyriausybės atstovo pareiškimą ir netenkinti atsakovo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesinės teisės ir materialiosios teisės normas, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.

28. Byloje nustatyta, jog skundžiamu Sprendimu buvo patvirtintas patikslintas mokinių skaičiaus ir klasių skaičiaus Šalčininkų rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose 2022–2023 mokslo metais sąrašas, kuris buvo pakeistas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. T-1001 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-949 „Dėl Šalčininkų rajono savivaldybės mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiaus kiekvienos klasės sraute, mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2022–2023 mokslo metais patikslinimo“ 1 priedo dalinio pakeitimo“. Sąrašu buvo sudaryti ir patikslinti klasių komplektai 2022–2023 mokslo metams.

29. Nagrinėdamas tapatų ginčą kaip šioje byloje (dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2022 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo Nr. T3-236 „Dėl Vilniaus rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičiaus kiekvienos klasės sraute ir klasių skaičiaus kiekviename sraute bei mokinių, ugdomų pagal priešmokyklinio ugdymo programą, skaičiaus ir priešmokyklinio ugdymo grupių skaičiaus 2022–2023 mokslo metams patikslinimo“ teisėtumo) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-542-815/2024 konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismui 2023 m. balandžio 20 d. priimant sprendimą nebuvo paskelbtas ir negaliojo Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimas Nr. KT40-N4/2023, tačiau, apeliacine tvarka peržiūrint pirmosios instancijos teismo sprendimą, būtina įvertinti, ar jis yra grindžiamas teisiniais argumentais.

Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendime iš esmės rėmėsi Taisyklių 25.7 papunkčiu (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), kuriame nustatytas formalus (kiekybinis) kriterijus, kurį turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos. Konstitucinis Teismas savo minėtame nutarime konstatavo, jog pagal Taisyklių 25.7 papunktį (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), aiškinamą kartu su Taisyklių 1 priedo (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija, įsigaliojusi 2021 m. gruodžio 24 d.), 2 priedo (2018 m. liepos 11 d. redakcija) nuostatomis, bendrojo ugdymo mokyklose negali būti sudaromos klasės, kuriose mokinių skaičius būtų mažesnis arba didesnis už nustatytąjį, išskyrus vieną klasę, kurioje mokinių skaičius gali būti mažesnis už nustatytą mažiausią: vadinasi, šiuo teisiniu reguliavimu įtvirtinti formalūs (kiekybiniai) mažiausio ir didžiausio mokinių skaičiaus klasėje ir mokyklos klasių, kuriose mokinių skaičius gali būti mažesnis už nustatytą mažiausią, skaičiaus kriterijai ir nustatytos jų reikšmės (konkretūs skaičiai).

Konstitucinis Teismas minėtu nutarimu pripažino, kad Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies nuostata „Mokykla bendrojo ugdymo programas gali vykdyti, jei atitinka Vyriausybės patvirtintose Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus bendruosius ir specialiuosius kriterijus“ tiek, kiek ja Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavesta nustatyti savivaldybių bendrojo ugdymo mokykloms taikomus bendruosius ir specialiuosius kriterijus bei Taisyklių 25.7 papunktis (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija), tiek, kiek jame nustatytas formalus (kiekybinis) kriterijus, kurį turi atitikti savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 40 straipsnio 1 daliai, 41 straipsnio 2 daliai, 120 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas grindžiamu teise, teisiniais argumentais; atitinkamai, Sprendimo nuostatos negali būti laikomos prieštaraujančiomis neteisei, t. y. Konstitucinio Teismo pripažintoms prieštaraujančiomis atitinkamoms Konstitucijos nuostatoms Švietimo įstatymo (2011 m. kovo 17 d. redakcija) 43 straipsnio 7 dalies ir Taisyklių 25.7 papunkčio (2021 m. gruodžio 22 d. redakcija) nuostatoms, taip pat negali būti laikomas teisėtu pirmosios instancijos teismo sprendime suformuluotas įpareigojimas atsakovui pakeisti Sprendimu patvirtintą Sąrašą ir klases sukomplektuoti taip, kad tai atitiktų neteisėtu pripažintą Taisyklių 1 priedą.

30. Taip pat anksčiau minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog norminę administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi tirti pareiškėjo nurodomų teisės aktų atitikties aukštesnės galios teisės aktams klausimą pareiškime nurodyta apimtimi. Pripažinus aukštesnės galios teisės aktus neteisėtais (žr. Konstitucinio Teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutarimą Nr. KT40-N4/2023), iš esmės nebegalimas administracinės norminės bylos tyrimas dėl tyrimo dalyko nebuvimo. Atitinkamai, byla dėl norminio administracinio akto teisėtumo, kurioje nėra tyrimo dalyko, nenagrinėtina administraciniame teisme, o tai yra pagrindas teismui norminę administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 str. 1 p.).

31. Lietuvos Respublikos Konstitucijos įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja teismų praktikos nuoseklumą ir analogiškų bylų sprendimą pagal jau suformuotą jurisprudenciją, nuo kurios nukrypti galima tik esant objektyviai pagrįstai būtinybei. Šiuo požiūriu administracinius teismus saisto jų pačių suformuota precedentų doktrina (žr., pvz. Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015 ir kt.).

33. Taigi nenustatyta priežasčių, dėl kurių šioje gautoje patikrinti apeliacine tvarka byloje būtų būtina nukrypti nuo teisės aiškinimo taisyklių, suformuotų iš esmės analogiškoje byloje, todėl apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.

34. Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir administracinė byla nutrauktina, teisėjų kolegija taip pat plačiau nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų iš Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse priteisimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė