dccd294d-0d8b-4818-922c-4e5d5e86efad · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-284-560/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34896-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 35.4.; 121.18.; 121.21 VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 3 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Laimos Gerasičkinienės, JÅ«ratės Varanauskaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atsakovams H. P. ir G. P. dėl nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, trečiasis asmuo – 650-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Tarandė“.Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas V. K. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dokumentinio proceso tvarka, praÅ¡ydamas priteisti jam solidariai iÅ¡ atsakovų nuostolių atlyginimÄ â€“ 14 284 Lt, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 714 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.Nurodė, kad 2005-05-05 ieÅ¡kovas su atsakovais sudarė nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų įsigijo 1 503 kv. m ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sutarties 4.2 p. nurodyta, jog pardavėjai patvirtina, kad žemės mokestis ir visi kiti su parduodamu daiktu susiję mokesčiai, susidarę iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, yra sumokėti. 2013-09-18 ieÅ¡kovas gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ 650-osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos ,,Tarandė“, kuriame nurodoma, kad iki 2005-01-01 yra susidaręs 14 284 Lt įsiskolinimas. Ä®siskolinimÄ ieÅ¡kovas sumokėjo ir reikalauja jį priteisti iÅ¡ atsakovų. 2013-11-06 civilinėje byloje Nr. 2-42134-432/2013 buvo priimtas preliminarus sprendimas, kuriuo ieÅ¡kinys buvo visiÅ¡kai patenkintas.

Atsakovai H. P. ir G. P. pateikė prieÅ¡taravimus, kuriais prašė panaikinti 2013-11-06 preliminarų teismo sprendimÄ .IeÅ¡kovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovų prieÅ¡taravimus, kuriuo palaikė ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus. Trečiasis asmuo 650-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Tarandė“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį. Nurodė, kad atsakovų prieÅ¡taravimai dėl preliminaraus sprendimo yra nepagrįsti. Trečiasis asmuo tvirtina, kad atsakovai nuslėpė savo įsiskolinimÄ bendrijai nuo jų nekilnojamojo turto pirkėjo.

Einamieji mokėjimai ir tikslinės įmokos buvo patvirtintos bendrijos įgaliotinių susirinkime 1994-11-15 ir buvo privalomi visiems sklypų bendraturčiams. IeÅ¡kovas, įvykdęs atsakovų prievoles, įgijo teisę atgauti iÅ¡ atsakovų už juos sumokėtas pinigų sumas.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-17 galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 preliminarųjį sprendimÄ , kuriuo buvo visiÅ¡kai patenkintas ieÅ¡kovo V.

K. ieÅ¡kinys atsakovams H. P. ir G. P., panaikino ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovui aplinkybės, jog trečiasis asmuo 650-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija ,,Tarandė“ reikalauja iÅ¡ jo anksčiau apraÅ¡ytų įmokų, paaiÅ¡kėjo gavus 2013-07-17 praneÅ¡imÄ dėl nesumokėtų įmokų, o pagal Å¡alių sudarytos sutarties 4.2 ir 4.3 p. nesumokėtas įmokas per 7 dienas privalėjo sumokėti žemės sklypo pardavėjai (atsakovai).

Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad 2005-05-05 sutartis numatė, jog pirmiausia neįvykdytas prievoles trečiajam asmeniui (jei jos egzistavo) privalėjo įvykdyti atsakovai, todėl, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįgijo teisės be atitinkamų atsakovų veiksmų ir jų tinkamai neinformavęs vykdyti jų prievolių. Nurodė, kad ieÅ¡kovo iÅ¡dėstytos aplinkybės, jog jis informavo atsakovus apie atsiradusį įsiskolinimÄ ir reikalavo, kad jie sumokėtų reikiamas įmokas, o atsakovai Å¡ių įmokų nesumokėjo, yra neįrodytos, nė viena Å¡alis nenurodė, kad dėl prievolių bendrijai „Tarandė“ vyko ieÅ¡kovo ir atsakovo susiraÅ¡inėjimas, buvo pateikti dokumentai.

Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovas neįvykdė 2005-05-05 sutartyje numatytos sÄ lygos, suteikiančios jam teisę reikalauti, kad atsakovai sumokėtų bendrijai įsiskolinimus, paaiÅ¡kėjusius po paminėtos sutarties sudarymo. SÄ lyga, kuriai esant sklypo pardavėjai (atsakovai) privalėtų sumokėti įsiskolinimus bendrijai, yra tokių įsiskolinimų paaiÅ¡kėjimas (4.2 sutarties punktas). Sutartyje pavartotas žodis „paaiÅ¡kėjus“, teismo vertinimu, suprastinas kaip neginčytinas prievolės buvimas (CK 6.193 str. 1 d.).

Teismas nurodė, kad bÅ«tent taip Å¡iÄ sutarties nuostatÄ turėtų suprasti analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, prieÅ¡ingu atveju tokia nuostata reikÅ¡tų atsakovų prievolę mokėti įmokas pagal bet kurio tokių įmokų užsimaniusio asmens pageidavimus. Pažymėjo, kad atsakovų prievolės, kilusios iki 2005-05-05 sutarties sudarymo, sumokėti įmokas bendrijai „Tarandė“ neginčytinumas nenustatytas, nes atsakovai iki Å¡iol nesutinka, kad turi bendrijai neįvykdytų prievolių.

Bendrijos ir atsakovų ginčas dėl neįvykdytų prievolių nėra iÅ¡spręstas, neįvykdytų prievolių buvimas nepatvirtintas nei atsakovų pripažinimu, nei sutartimi, nei įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tad, teismo vertinimu, nebuvo sutartyje numatytos sÄ lygos, suteikiančios ieÅ¡kovui teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovas, pažeisdamas 2005-05-05 nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, prisiėmė rizikÄ sumokėti tokias įmokas, kurių atsakovai mokėti neprivalo ir kurių jis, be reikalo įvykdęs atsakovų prievoles, neturės teisės iÅ¡ atsakovų atgauti.

Taigi, teismo vertinimu, kadangi CK 6.50 str. 1 d. ir 2005-05-05 sutarties 4.2 ir 4.3 p. nuostatos neleido ieÅ¡kovui vykdyti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., pardavėjų prievolių 650-ajai individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijai, o ieÅ¡kovas, nepaisydamas Å¡ių nuostatų, prievoles įvykdė, jis neįgijo CK 6.50 str. 3 d. numatytos teisės reikalauti iÅ¡ atsakovų bendrijai sumokėtų įmokų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiIeÅ¡kovas V.

K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-17 galutinį sprendimÄ ir priimti naujÄ galutinį sprendimÄ , paliekant galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-11-06 preliminarų sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys buvo visiÅ¡kai patenkintas. Nurodo, kad net paaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad ieÅ¡kovas tinkamai neinformavo atsakovų apie įsiskolinimo faktÄ , tačiau tai yra tik procedÅ«rinis pažeidimas, kuris nepanaikina pačios prievolės egzistavimo ir atsakovo pareigos jÄ Ä¯vykdyti.

Pažymėjo, kad sutartyje nurodyta, jog visi mokesčiai yra sumokėti, o paaiÅ¡kėjus, kad tai neatitinka tikrovės, atsakovai turi atlyginti dėl to pirkėjo patirtus nuostolius. Nurodo, kad sutartyje nėra numatytas draudimas pirkėjui įvykdyti pareigÄ už atsakovus ir po to pareikalauti prievolę įvykdyti tiesiogiai. Kadangi pirkėjas planavo greitai parduoti žemės sklypÄ , o atsakovai nesutiko įsiskolinimo padengti geranoriÅ¡kai, tačiau be įsiskolinimo padengimo pirkėjui nebÅ«tų galimybės parduoti žemės sklypo, pirkėjas minėtÄ prievolę įvykdė pats.

Byloje patvirtinta aplinkybė, jog telefonu atsakovai buvo informuoti apie prievolę, tačiau jokių veiksmų nesiėmė. Tačiau, net jei bÅ«tų pagrindas preziumuoti, jog ieÅ¡kovas netinkamai informavo atsakovus apie prievolę, informavimo momentu laikytinas ieÅ¡kinio įteikimas atsakovams, po kurio jie per 7 dienas prievolės taip pat neįvykdė. Be to, byloje nebuvo įvertintas faktas, jog atsakovai apie prievolę žinojo jau nuo 2003 m., juos trečiajam asmeniui informavus siųstu praneÅ¡imu, tačiau pirkimo-pardavimo sutartyje tai nebuvo nurodyta, kas įrodo, jog atsakovai buvo nesÄ Å¾iningi.

Taip pat skundžiamu sprendimu teismas nevertino byloje esančių įrodymu dėl prievolės pagrįstumo, tuo labiau, kad priimdamas preliminarų teismo sprendimÄ teismas nekonstatavo įrodymų trÅ«kumo.Atsakovas H. P. ir G. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , kurį prašė atmesti. Nurodė, kad pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ sutartį bÅ«tent pardavėjai (atsakovai) privalo įvykdyti prievoles, o ne pirkėjas už pardavėjus. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai įvykdė prievolę už atsakovus.

Teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principai taip pat įpareigoja ieÅ¡kovÄ informuoti atsakovus apie prievolės faktÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo daikto pirkimo praėjo deÅ¡imtmetis, o Å¡iuo atveju prievolės egzistavimo faktas ginčijamas ir jam galimai taikytina senatis. IeÅ¡kovas, siekdamas asmeninių interesų, t. y. turto pardavimo, savo rizika sumokėjo įsiskolinimÄ , o toks elgesys bÅ«tų pateisinamas tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovo turtui bÅ«tų grėsęs pavojus. Å iuo atveju tokio pavojaus nebuvo, dėl to ieÅ¡kovui tenka prievolės įvykdymo už trečiÄ jį asmenį rizika.

Pažymėjo, kad trečiasis asmuo bylos nagrinėjimo metu neįrodė prievolės egzistavimo pagrindo, taigi teismas pagrįstai nustatė, jog prievolės egzistavimas yra ginčytinas. Nurodė, kad ginčijamos sumos atsakovai padengti neprivalo, nes jie niekada nebuvo bendrijos nariais, o tokia įmoka privaloma buvo tik bendrijos nariams, tai reiškia, kad atsakovai neturėjo jokių prievolių trečiajam asmeniui. Atsakovams kiltų pareiga apmokėti bendrijai tik tuo atveju, jei jie prisijungdavo prie bendrijai nuosavybės teise priklausančių objektų, tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovai būtų prisijungę ar naudojęsi bendrijai nuosavybės teise priklausančiais objektais.

Taigi, ieÅ¡kovas, prieÅ¡ įvykdydamas prievolę trečiajam asmeniui, ne tik privalėjo apie tai informuoti atsakovus, tačiau ir įsitikinti, ar reikalavimas yra pagrįstas. Nesutinka, kad atsakovai turėjo imtis veiksmų po ieÅ¡kovo atstovo skambučio, kadangi atsakovams nebuvo pateikti jokie atstovo įgaliojimÄ patvirtinantys duomenys. Be to, mano, kad ieÅ¡kovui prieÅ¡ įvykdant reikalavimÄ turėjo kilti klausimas, kodėl trečiasis asmuo visÄ deÅ¡imtmetį nesiėmė jokių įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, tuo labiau, kad reikalavimo suma yra didelė.

Mano, kad ieÅ¡kinio pateikimo data negali bÅ«ti laikytina tinkamu atsakovų informavimu, nes ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimas yra pažeistos teisės gynimo bÅ«das, juo labiau, kad ieÅ¡kinio pateikimo dienÄ ieÅ¡kovas jau buvo be jokio teisinio pagrindo įvykdęs tariamÄ prievolę trečiajam asmeniui. Nurodo, kad atsakovai iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui apie tariamÄ prievolę trečiajam asmeniui nežinojo. Mano, kad nesÄ Å¾iningumÄ galima bÅ«tų įžvelgti ne atsakovių veiksmuose, o bÅ«tent ieÅ¡kovo, nes jis įsiskolinimÄ trečiajam asmeniui padengė jau tuomet, kai turėjo potencialų sklypo pirkėjÄ .

Pažymėjo, kad byloje nepateikti įrodymai apie prievolės pagrįstumÄ , nes pateikti įrodymai to neįrodo.Trečiasis asmuo 650-oji individualių gyvenamųjų namų statybos bendrija „Tarandė“ atsiliepimo į ieÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-17 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2899-432/2014, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieÅ¡kovo V. K. ieÅ¡kinį atmetė ir konstatavo, jog ieÅ¡kovas, pažeisdamas 2005-05-05 nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, prisiėmė rizikÄ sumokėti tokias įmokas, kurių atsakovai mokėti neprivalo ir kurių jis, be reikalo įvykdęs atsakovų prievoles, neturės teisės iÅ¡ atsakovų atgauti.

Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2005-05-05 ieÅ¡kovas V. K. su atsakovais H. P. ir G. P. sudarė Nekilnojamo daikto pirkimo-pardavimo sutartį (toliau –Sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovų įsigijo 1 503 kv. m ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11). Sutarties 4.2. p. nurodyta, jog pardavėjai (atsakovai) patvirtina, kad žemės mokestis ir visi kiti su parduodamu daiktu susiję mokesčiai, susidarę iki Å¡ios sutarties pasiraÅ¡ymo dienos, yra sumokėti.

Sutarties 4.3 p. numatyta, jog paaiÅ¡kėjus, kad Å¡ios Sutarties 4.1-4.2 punktuose nurodyti pareiÅ¡kimai ir (ar) garantijos neatitinka tikrovės, pardavėjai įsipareigoja savo sÄ skaita ir rizika atlikti visus veiksmus trÅ«kumams paÅ¡alinti ir atlyginti visus su tuo susijusius nuostolius. Trečiasis asmuo ieÅ¡kovui V. K. pateikė priminimÄ , jog nesumokėtos įmokos 2013 m. balandžio 1 dienai yra 17 748 Lt (b. l. 13). IÅ¡ trečiojo asmens 2013-09-18 pažymos (b.l.

12) matyti, jog skola 2005-01-01 dienai sudarė 14 284 Lt. IeÅ¡kovas trečiajam asmeniui 17 748 Lt skolÄ sumokėjo 2013-08-16 pavedimu (b. l.

14) ir praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovų. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio netenkino aukščiau nurodytais motyvais, kuriems apeliacinės instancijos teismas pritaria, todėl papildomai jų neatkartoja.CK 6.50 str. 1 d. nurodyta, kad trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę galima tik tuomet, kai Å¡alių susitarimas ar prievolės esmė nereikalauja, kad skolininkas prievolę įvykdytų asmeniÅ¡kai. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame teismo sprendime, Sutartis numatė, jog pirmiausia neįvykdytas prievoles trečiajam asmeniui (jei jos egzistavo) privalėjo įvykdyti atsakovai savo lėšomis, todėl ieÅ¡kovas neįgijo teisės be atitinkamų atsakovų veiksmų ir jų tinkamai neinformavęs vykdyti jų prievolių.

Minėta, žemės sklypas ieÅ¡kovui buvo parduotas dar 2005-05-05, ieÅ¡kovui apie susidariusiÄ skolÄ tapo žinoma gavus 2013-07-17 pažymÄ , tačiau atsakovai apie tokį įsiskolinimÄ informuoti nebuvo, nors Sutarties 4.2 p. numatė, jog paaiÅ¡kėjus minėto pobÅ«džio įsiskolinimams, atsakovai per 7 d. juos privalo apmokėti savo lėšomis. Todėl vadovaujantis Å¡ia Sutarties nuostata ieÅ¡kovas neturėjo jokio teisinio pagrindo sumokėti trečiajam asmeniui pažymoje nurodytÄ sumÄ . Apeliantas skunde nurodo, jog teismas atmetė jo ieÅ¡kinį iÅ¡ esmės dėl to, jog jis tinkamai neinformavo atsakovų, jog jie turi įvykdyti prievolę trečiajam asmeniui dėl įsiskolinimo už daiktÄ , kurį jam pardavė ir pats tÄ prievolę ieÅ¡kovas įvykdė.

Teigia, jog net paaiÅ¡kėjus aplinkybei, kad ieÅ¡kovas tinkamai neinformavo atsakovų apie įsiskolinimo faktÄ , tai yra tik procedÅ«rinis pažeidimas, kuris nepanaikina pačios prievolės egzistavimo ir atsakovų pareigos jÄ Ä¯vykdyti, o tokiÄ atsakovų pareigÄ suponuoja CK 6.237 str. 3 d. Apeliacinės instancijos teismas su Å¡iais argumentais nesutinka. CK 6.237 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai parduodamam daiktui, o Å¡io straipsnio 3 d. yra nurodyta, jog pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksÄ atsako už bet kokį neatitikimÄ , kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiÅ¡kėja vėliau.

Teismas pažymi, jog Å¡i įstatymo nuostata Å¡iuo atveju negali bÅ«ti taikoma, kadangi ji reguliuoja visiÅ¡kai kitus teisinius santykius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog kaip pagrįstai nurodė atsakovai atsiliepime į skundÄ , bÅ«tent teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principai įpareigojo ieÅ¡kovÄ informuoti atsakovus apie prievolės faktÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo daikto pirkimo praėjo deÅ¡imt metų. Informavimas atsakovų telefonu, kai neaiÅ¡ku kas skambina atsakovams, neaiÅ¡kÅ«s ieÅ¡kovo ir skambinusio asmens tarpusavio santykiai, nesuteikė atsakovams pareigos rÅ«pintis ir domėtis susidariusia skola, o tuo labiau jÄ , neiÅ¡siaiÅ¡kinus jos kilmės, apmokėti.

Kaip nurodė ieÅ¡kovas, jis norėdamas parduoti šį žemės sklypÄ , turėjo apmokėti bendrijai įsiskolinimÄ . Tokiu bÅ«du jis skolÄ bendrijai sumokėjo savo rizika. Toks jo elgesys bÅ«tų pateisinamas tik tuo atveju, jei ieÅ¡kovo turtui bÅ«tų grėsęs pavojus, tačiau Å¡iuo atveju tokio pavojaus nebuvo, dėl to ieÅ¡kovui tenka prievolės įvykdymo už trečiÄ jį asmenį rizika.Apeliantas skunde taip pat nurodė, jog informavimo momentu laikytinas ieÅ¡kinio įteikimas atsakovams, po kurio jie per 7 dienas prievolės taip pat neįvykdė.

Su Å¡iuo apelianto argumentu taip pat negalima sutikti, kadangi teismas neprivalo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme laikyti sutarties Å¡alių informavimo priemone. Pažymėtina, jog ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienÄ â€“ 2013-10-22 ieÅ¡kovas jau buvo apmokėjęs tariamÄ skolÄ trečiajam asmeniui.Apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamu sprendimu teismas nevertino byloje esančių įrodymu dėl prievolės pagrįstumo, tuo labiau, kad priimdamas preliminarų teismo sprendimÄ teismas nekonstatavo įrodymų trÅ«kumo.

Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas įvertino byloje trečiojo asmens pateiktus dokumentus - 650- osios individualių gyvenamųjų namų statybos bendrijos ,,Tarandė“ įgaliotinių susirinkimų protokolus, kuriuose nustatyti sklypų savininkų įmokų dydžiai ir tikslai, kuriems skiriamos sklypų savininkų lėšos ir iš kurių matyti, kad sklypų savininkų lėšos buvo skirtos teritorijos, kurioje yra bendrijos narių sklypai, infrastruktūrai vystyti (b. l. 62- 81).

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas įrodymų dėl prievolės pagrįstumo nevertino. Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikri reikšmingi faktai byloje nustatomi, ištyrus ir įvertinus įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Taigi, įrodymai konkrečioje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas.

Toks įrodymams keliamas reikalavimas vadinamas įrodymų sÄ sajumo taisykle. Ä®rodymų sÄ sajumas reiÅ¡kia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos konkrečioje civilinėje byloje. Ä®rodymų sÄ sajumo taisyklės turi laikytis ne tik teismas, bet ir dalyvaujantys byloje asmenys. Teismas, vykdydamas savo pareigas įrodinėjimo procese, tikrina, ar įrodymus teikiantys asmenys vadovavosi CPK 180 straipsnio, kuriame yra sÄ sajumo taisyklė, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M.

D. v. A. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-378/2011). Taip pat teisėjų kolegijos požiÅ«riu, nagrinėjamu atveju apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimÄ , nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl visų reikÅ¡mingų nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti aplinkybių. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Taigi, teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo, vadovaudamasi aukščiau iÅ¡dėstytais argumentais, daro iÅ¡vadÄ , kad pagrindų, nurodytų CPK 329 str. bei 330 str., dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti naikinamas ar keičiamas apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais, taip pat CPK 329 str. 2 d. numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nėra, todėl apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u t a r i a :             IeÅ¡kovo V. K. apeliacinį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                 Laima Gerasičkinienė                                                                          JÅ«ratė Varanauskaitė                                                                          Dainius Rinkevičius