dcccfe69-33a9-44a4-93a3-eae2140466fb · Panevėžio apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-510-280/2016             Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00024-2013-2             Procesinio sprendimo kategorija: (S)              2.6.2.4.3; 2.6.2.8; 2.5.10.2.4.2; 3.3.1.14; 3.3.1.21 PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės, kolegijos teisėjų:

Margaritos Dzelzienės, Birutės Valiulienės,             vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D. J. ir ieÅ¡kovės J. J. apeliacinius skundus dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1-205/2016 pagal ieÅ¡kovės J. J. ieÅ¡kinį atsakovui D. J., tretiesiems asmenims (kreditoriams) UAB „Snoro lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Swedbank“, AB DnB bankas, UAB „Moki lizingas“ dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų ir atsakovo D.

J. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. J., tretiesiems asmenims (kreditoriams) UAB „Snoro lizingas“, UAB „Ūkio banko lizingas“, AB „Swedbank“, AB DnB bankas, UAB „Moki lizingas“ dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių klausimų, ir n u s t a t ė: IeÅ¡kovė J. J. patikslintu ieÅ¡kiniu teismui prašė nutraukti jos ir atsakovo D. J. santuokÄ dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, priteisti iÅ¡laikymÄ vaikams po 80 Eur kiekvienam, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ ieÅ¡kovės praÅ¡omu bÅ«du, jai priteisiant 2/3 nekilnojamojo turto, o atsakovui 1/3 dalį, prašė priteisti 15000 Eur neturtinę žalÄ , nustatyti ieÅ¡kovės naudai naudotis uzufrukto teise visu gyvenamuoju namu, padalinti prievoles kreditoriams, priteisti ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ turtu, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad santuokoje gimė trys vaikai, atsakovui netinkamai atliekant sutuoktinio pareigas, girtaujant, gyvenimas kartu tapo neįmanomas. Santuoka iÅ¡iro dėl sutuoktinio kaltės, nes jis naudojo psichologinį smurtÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu. IeÅ¡kovė dėl to nuolat patiria iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ , pažeminimÄ , sutriko jos sveikata, patirtÄ Å¾alÄ ieÅ¡kovė vertina 15000 Eur suma.Atsakovas D. J. atsiliepimu į ieÅ¡kinį ir patikslintu prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti sÅ«naus M.

J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, priteisti 58 Eur iÅ¡laikymÄ vaikui iÅ¡ ieÅ¡kovės, priteisti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ dukroms po 58 Eur kiekvienai, nustatyti atsakovo bendravimo tvarkÄ su dukromis, nustatyti sÅ«naus bendravimo tvarkÄ su ieÅ¡kove atsakovo nurodyta tvarka, padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ atsakovo nurodytu bÅ«du, nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ , padalinti prievoles kreditoriams, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas jam iÅ¡ ieÅ¡kovės. Nurodė, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų kaltės, ieÅ¡kovės nurodytas santuokos iÅ¡irimo priežastis laikydamas nepagrįstomis.

SÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ praÅ¡o nustatyti su sÅ«numi, atsižvelgiant į jo interesus ir norus. Nesutiko su neturtinės žalos priteisimu, nes jis nėra kaltas dėl ieÅ¡kovės sveikatos sutrikimo. Prašė nustatyti naudojimosi tvarkÄ gyvenamuoju namu, nes namie yra galimybė įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ ir naudotis turtu bendrai.              Pasvalio rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ , sudarytÄ tarp J.

J. ir atsakovo D. J., nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliko santuokines pavardes, nustatė Å¡alių nepilnamečio sÅ«naus M. J. gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu D. J.. Nepilnamečių Å¡alių dukterų V. J., D. J., gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove J. J.. Teismas priteisė iÅ¡ atsakovo D. J. iÅ¡laikymÄ dukterims po 60 eurų per mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymÄ sÅ«nui po 60 eurų per mėnesį iki jo pilnametystės, sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , paskiriant atsakovÄ lėšų tvarkytoju uzufrukto teise, nustatė tėvų bendravimo su nepilnamečiais Å¡alių vaikais tvarkÄ , ieÅ¡kovei J.

J. asmeninės nuosavybės teise priteisė šį turtÄ : ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1448,10 eurų vertės; ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5792,40 eurų vertės; Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 434,43 eurų vertės; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 434,43 eurų vertės; malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),144,81 eurų vertės ½ dalį kitų statinių- Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,41 eurų vertės; dujinę viryklę 88 eurų vertės; televizorių „Tochiba“ 29 eurų vertės;

Å¡aldymo dėžę 116 eurų vertės; Å¡aldytuvÄ â€žSnaigė“ 29 eurų vertės; televizorių „Beko“ 29 eurų vertės. Viso turto už 8617,57 eurų. IeÅ¡kovei priteisė 266,53 eurų dydžio kompensacijÄ iÅ¡ atsakovo už atsakovui tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį natÅ«ra.             Atsakovui D. J. asmeninės nuosavybės teise teismas priteisė: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), -1448,10 eurų vertės;

½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5792,40 eurų vertės; garaÅ¾Ä , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1303,29 eurų vertės; ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),434,43 eurų vertės; ½ dalį kitų statinių- Å¡ulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, 72,41 eurų vertės; automobilį (duomenys neskelbtini)valst.Nr.(duomenys neskelbtini)100 eurų vertės. Viso turto už 9150,63 Eur .             Teismas nustatė ieÅ¡kovei ir atsakovui naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ : atsakovui paskyrė naudotis 16,52 kv.m. kambarį, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 67/5111, registro Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėtÄ indeksu 1-4, 5,46 kv.m. koridorių, pažymėtÄ indeksu 1-5.  IeÅ¡kovei teismas paskyrė naudotis 16,63 kv.m. kambarį, pažymėtÄ indeksu 1-2, 12,21 kv.m. kambarį, pažymėtÄ indeksu 1-3, 4,81 kv.m. koridorių, pažymėtÄ indeksu 1-1. Teismas ieÅ¡kovui ir atsakovei paskyrė bendrai naudotis 10,44 kv.m. ploto virtuve, pažymėta indeksu 1-6.

             Teismas įpareigojo atsakovÄ per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įsirengti atskirÄ išėjimÄ iÅ¡ gyvenamojo namo į kiemÄ iÅ¡ 5,46 kv.m. koridoriaus, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto indeksu 1-5.             Teismas sprendimu nustatė, kad 2013-03-29 atsakovo D. J. su AB DnB banku sudarytÄ kredito limito mokėjimo kortelėje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ jam suteiktas 724,05 Eur kredito limitas, ir 2015-08-22 su UAB „Moki lizingas“ sudaryta tikslinės paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuterinei technikai įsigyti, pagal kuriÄ likusių įsipareigojimų suma siekia 974,49 Eur, atsiradusios prievolės yra atsakovo D.

J. asmeninės. Teismas nustatė, kad 2015-03-06 ieÅ¡kovės J. J. su UAB „SB lizingas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriÄ likusi ieÅ¡kovei įsipareigojimų suma siekia 898 Eur., yra ieÅ¡kovės J. J. asmeninė prievolė.              Teismas priteisė atsakovui D. J. iÅ¡ ieÅ¡kovės J. J. 309,03 Eur už turto vertinimo paslaugas, kadastrinių duomenų keitimÄ Â ir 570,00 Eur advokato atstovavimo iÅ¡laidų, iÅ¡ atsakovo D. J.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai priteisė 574,12 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už ieÅ¡kovei suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovės J. J. valstybės naudai teismas priteisė 99,00 eurus iÅ¡laidų, iÅ¡Â atsakovo D. J. - 51,00 eurÄ iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.Teismas konstatavo, kad santuoka nutrÅ«ko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes ir ieÅ¡kovė, ir ieÅ¡kovas pažeidinėjo savo sutuoktinių pareigas. IeÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 15000 Eur neturtinės žalos, nenustatęs, kad dėl ieÅ¡kovės sveikatos pablogėjimo kaltas vien atsakovas, teismas atmetė, netenkino ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti jai iÅ¡laikymÄ turtu, nepateikus įrodymų, kad ieÅ¡kovės turtas ir pajamos nėra pakankamos užtikrinti minimalius poreikius ir jai toks iÅ¡laikymas reikalingas.

Teismas atsižvelgė į Å¡alių sÅ«naus M. (16 m.) norÄ gyventi su tėvu, įvertino ekspertizės iÅ¡vadÄ , todėl M. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakovu. Å alių dukrų D. ir V. gyvenamÄ jÄ vietÄ teismas nustatė su ieÅ¡kove, nustatė tėvų bendravimo su vaikais tvarkÄ . Ä®vertinęs byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į Å¡alių turtinę padėtį, teismas nusprendė, kad tėvų ir vaikų interesų pusiausvyrÄ geriausiai užtikrins po 60 Eur kiekvienam vaikui skyrium gyvenančių  tėvų teikiamas kasmėnesinis iÅ¡laikymas.Santuokoje įgytÄ turtÄ , tame tarpe ir nekilnojamÄ jį turtÄ , teismas padalino lygiomis dalimis, jį dalino pagal Å¡alių praÅ¡ymus.

Atsakovui priteisė turto už 9150,63 Eur, o ieÅ¡kovei 8617,57 Eur. IÅ¡ atsakovo teismas priteisė 266,53 Eur dydžio kompensacijÄ ieÅ¡kovei už atsakovui natÅ«ra tenkančiÄ didesnę santuokoje įgyto turto dalį. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas su DnB banku ir UAB „Moki lizingas“ sudarė kredito sutartį, teismas tenkino jo praÅ¡ymÄ pripažinti Å¡ias prievoles jo asmeninėmis, o ieÅ¡kovės su UAB „SB lizingas“ sudarytÄ vartojimo sutartį pripažino asmenine ieÅ¡kovės prievole.

Bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas paskirstė proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį. Apeliantas D. J. apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimÄ dalyje dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, priteisiant nepilnametėms dukroms kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis po 60 Eur kiekvienai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki jų nepilnametystės bei priteisiant nepilnamečiui sÅ«nui iÅ¡laikymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės po 60 Eur mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 60 Eur nuo pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, priteisdamas iÅ¡laikymÄ vaikams, nenurodė nuo kada jį priteisia. 2013-01-18 Pasvalio rajono apylinkės teismas priteisė laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams iÅ¡ atsakovo po 300 Lt. Panevėžio apygardos teismas 2013-03-19 nutartimi tenkino atsakovo skundÄ ir iÅ¡laikymo dydį sumažino, priteisė vaikams laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams po 180 Lt iki bus priimtas teismo procesinis sprendimas. Priimdamas sprendimÄ byloje, teismas nurodė, kad naikina 2013-01-18 Pasvalio rajono apylinkės nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įsiteisėjus  priimtam sprendimui.

Atsakovas tvirtina, kad nuo 2013-01-18 reguliariai mokėjo ieÅ¡kovei priteisto dydžio laikinÄ iÅ¡laikymÄ vaikams, ieÅ¡kovė patvirtino, kad teikiamo iÅ¡laikymo jai pakako, todėl praÅ¡o padidintÄ iÅ¡laikymÄ priteisti nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės. Priteisus iÅ¡laikymÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos, apeliantui susidarytų 849,96 Eur įsiskolinimas, kurį bÅ«tų sunku sumokėti dėl sunkios materialinės padėties. Be to, atsakovas nurodo, kad su vaikais praleisdavo savaitgalius, pirkdavo jiems daiktus, keliaudavo, apmokėjo vaikų gydymo iÅ¡laidas, todėl mano, kad jo teikiamas papildomos, be teikiamo laikino iÅ¡laikymo, iÅ¡laidos buvo ne mažesnės nei 23,61 Eur.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė J.

J. praÅ¡o pakeisti dalį 2016 m. sausio 28 sprendimo, panaikinti dalį, kuria ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažįstant, kad santuoka iÅ¡iro tik dėl atsakovo kaltės, panaikinti dalį, kuria sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu D. J., o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiamas iÅ¡laikymas ir nustatoma bendravimo tvarka. PraÅ¡o nustatyti, kad sÅ«naus M. gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, o iÅ¡ atsakovo priteisti po 80 Eur kas mėnesį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, praÅ¡o padidinti iÅ¡ atsakovo priteistÄ iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukroms nuo 60 Eur iki 80 Eur iki kiekvienos pilnametystės, praÅ¡o pakeisti sprendimo dalį, kuria padalintas santuokoje įgytas turtas, nekilnojamojo turto ieÅ¡kovei priteisiant 2/3, o atsakovui 1/3 dalį, atsakovui priteisti automobilį Audi 100, valst.(500 Eur) vertės, ieÅ¡kovei priteisti 250 Eur kompensacijÄ už atsakovui tenkančiÄ didesnę turto dalį.

IeÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atsisakyta nustatyti uzufruktÄ ir nustatyti ieÅ¡kovės naudai uzufruktÄ naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki Å¡alių vaikai sulauks pilnametystės ir praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ . PraÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatyta naudojimosi tvarka minėtu gyvenamuoju namu ir Å¡ioje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti.Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. IÅ¡ sprendimo nėra aiÅ¡ku, nei kada, nei kaip ieÅ¡kovė savo elgesiu žemindavo atsakovÄ , teismas nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis padarė iÅ¡vadÄ apie jos netinkamÄ .

Atsakovo kaltę dėl santuokos nutraukimo patvirtina konkretÅ«s raÅ¡ytiniai bylos įrodymai: policijos įspėjimas, teismo skirtos administracinės nuobaudos, ne kartÄ dėl jo elgesio kviesti policijos pareigÅ«nai. Dėl atsakovo elgesio atsirado ieÅ¡kovės nuolatinis somatoforminio skausmo sutrikimas, ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ . IeÅ¡kovė už smurtÄ Å¡eimoje nėra bausta, atsakovui somatoforminio sutrikimo ar kitaip psichinės bÅ«klės nepablogino. Konstatavus, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, bÅ«tų pagrindas iÅ¡ esmės peržiÅ«rėti bylinėjimosi iÅ¡laidų perskirstymÄ ir iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų nepriteisti.

Be to, net ir paliekant sprendimo dalį, kuria santuoka nutraukiama dėl abiejų kaltės, Å¡alių turėtos iÅ¡laidos turėtų bÅ«ti perskirstytos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, o ne tiesiog Å¡alių iÅ¡laidas „sukeitus“. S. M. gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu, kuris eilę kartų baustas administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams, sistemingai naudojamu psichiniu smurtu artimoje aplinkoje, negali atitikti vaiko interesų, todėl sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , negalima atsižvelgti vien tik į vaiko, nors ir galinčio suformuoti savo pažiÅ«ras, nuomonę.

Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieÅ¡kove, apie kuriÄ nėra neigiamos medžiagos byloje. Nustačius vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove, bendravimo tvarkÄ palieka spręsti teismui ir praÅ¡o priteisti 80 Eur iÅ¡ atsakovo. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti 80 Eur iÅ¡laikymÄ nepilnametėms dukterims, nes teismas priteisė iÅ¡laikymÄ po 60 Eur, kuris yra nepateisinamai mažas ir nepakankamas bÅ«tiniausiems poreikiams patenkinti. Sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio, turėtų bÅ«ti atsižvelgta į Å¡alių pajamas, turimÄ turtÄ .

IÅ¡ atsakovo praÅ¡o priteisti ne mažiau nei po 80 Eur iÅ¡laikymÄ dukroms nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės. Teismas, dalindamas santuokoje įgytÄ turtÄ , turėjo atsižvelgti, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, jų interesas yra kad jų motina turėtų pakankamo dydžio gyvenamÄ sias patalpas. Teismas turėtų atsižvelgti, kad vienai ieÅ¡kovei teks nepilnamečių priežiÅ«ros naÅ¡ta, dėl ko ji negalės susirasti geriau pamokamo darbo, todėl apeliantei turėtų bÅ«ti priteisiamos 2/3 turto dalys, o atsakovui – 1/3. Apeliantė taip pat nesutinka, kad automobilio Audi 100 vertė 100 Eur ir mano, kad jo vertė 500 Eur.

Apeliantės teigimu, jos ir vaikų teises pažeidžia pirmosios instancijos teismo atsisakymas nustatyti uzufruktÄ naudotis gyvenamuoju namu iki Å¡alių vaikams sueis pilnametystė. Atsakovas iki iÅ¡keliant bylÄ dėl santuokos nutraukimo artimoje aplinkoje palaikydavo įtampÄ , sudarydavo vaikams ir ieÅ¡kovei nepakeliamas sÄ lygas gyventi. Nėra pagrindo manyti, kad ateityje jo elgesys galėtų pasikeisti. Dėl mažo namo ploto neįmanoma nustatyti naudojimosi tvarkos juo, todėl uzufrukto nustatymas yra vienintelė priemonė ieÅ¡kovės interesams apginti.

Teismo įpareigojimas įsirengti atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ nepakankama priemonė apsaugoti ieÅ¡kovę. 2013-01-18 Pasvalio teismas uždraudė atsakovui gyventi su Å¡eima. Panevėžio apygardos teismas paliko nutartį nepakeistÄ . Atsakovas faktiÅ¡kai iÅ¡sikeldino iÅ¡ ginčo gyvenamojo namo. Atsakovas nepateikė duomenų, kad jo elgesys pasikeitė ir, kad jis galėtų gyventi kartu. Ekspertams konstatavus, kad sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ galėjo lemti įtampa artimoje aplinkoje, kitur įtampos nepatiriant ir nesant įrodymų, kad sveikatos sutrikimų ieÅ¡kovė turėjo iki santuokos, akivaizdu, kad ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klę nulėmė atsakovo elgesys.

IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti už daugiau kaip 10 metų patirtÄ kančiÄ 15000 Eur žalÄ .Atsiliepimu į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ D. J. praÅ¡o jo netenkinti. Nurodo, kad niekada nepiktnaudžiaudavo alkoholiu, visada rÅ«pinosi Å¡eimos iÅ¡laikymu, gerbÅ«vio kÅ«rimu. Tai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai. IeÅ¡kovės kreipimasis į policijos pareigÅ«nus prasidėjo atsakovei nusprendus skirtis. Po to, kai ieÅ¡kovė nusprendė skirtis, ji lankydamasi pas gydytojus nurodė, kad dėl atsakovo elgesio patiria neigiamus iÅ¡gyvenimus.

Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių atsakovo psichologinį, fizinį smurtÄ . IeÅ¡kovė nuo pažinties skundėsi galvos skausmais, padidintu nervingumu. Nors apie ieÅ¡kovės gydymÄ si stacionare duomenų nėra, ji pati tai pripažino posėdžio metu. IeÅ¡kovė, turėdama sveikatos problemų, bÅ«dama blogos nuotaikos, be jokios priežasties keldavo konfliktus, Å¡aukdavo ant atsakovo, vaikų. Å ios aplinkybės patvirtintos liudytojų, sÅ«naus parodymais. Nesant byloje įrodymų, kad santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, o ieÅ¡kovės sveikata pablogėjo vien dėl atsakovo elgesio, teismas pagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo priteisti neturtinę žalÄ .

Teismas, nustatydamas sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ su atsakovu, atsižvelgė į sÅ«naus nuomonę bei į ekspertizės iÅ¡vadÄ . Byloje esantys garso įraÅ¡ai patvirtina ieÅ¡kovės negatyvų elgesį su vaikais. Byloje nesant duomenų, kad apeliantas netinkamai rÅ«pinasi ar auklėja savo vaikus, teismas pagrįstai sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su atsakovu. Teismas, spręsdamas iÅ¡laikymo vaikams dydį, atsižvelgė į vaikų poreikius ir tėvų finansines galimybes. IeÅ¡kovė teismo posėdžio metu yra patvirtinusi, kad vaikų iÅ¡laikymui skiriamų po 52,13 Eur jai užtenka.

IeÅ¡kovė nenurodė, kiek ji iÅ¡leidžia vaikų poreikiams, jos pateikti kvitai neįrodo, kad juose ieÅ¡kovės pirktos prekės, nes kai kurių kvitų laikas skiriasi tik keliomis minutėmis, be to, kai kurios prekės nėra skirtos vaikų poreikiams patenkinti. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad dalijant turtÄ yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, nes su ja lieka gyventi dukros, bei ji ginčija sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymÄ su atsakovu, todėl reikalinga užtikrinti vaikams pakankamo dydžio patalpas.

Vien tai, kad nepilnamečių dukrų gyvenamoji vieta nustatyta su ieÅ¡kove, nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Gyvenamasis namas yra pakankamo dydžio, jį padalijus bÅ«tų galima užtikrinti geras gyvenimo sÄ lygas visiems vaikams bei iÅ¡vengti bendrų patalpų su ieÅ¡kove. Nustačius uzufruktÄ , bÅ«tų pažeistos atsakovo, kaip dalies namo savininko, ir Å¡alių sÅ«naus teisės. IeÅ¡kovės teiginiai, kad atsakovas ir toliau turės galimybę tęsti psichologinį smurtÄ , nepagrįsti.

Byloje nėra duomenų, kad atsakovas bÅ«tų smurtavęs prieÅ¡ ieÅ¡kovę ar vaikus. Atsakovė praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ tik į namÄ Â bei praÅ¡o atsakovui priteisti 1/3 dalį žemės, Å«kinių pastatų. Net ir nustačius uzufruktÄ Ä¯ namÄ , atsakovas, turėdamas nuosavybės teisę į kito nekilnojamojo turto dalį, juo naudosis ir vis tiek su ieÅ¡kove bendravimo neiÅ¡vengs. Apeliantė nesutinka su automobilio Audi 100 Eur verte, teigdama, kad jo vertė yra 500 Eur. Tačiau 2013 m. ieÅ¡kinyje dėl santuokos nutraukimo ji automobilį įvertino 300 Eur, o po trijų metų, automobiliui dėvintis, nurodo didesnę jo vertę, tai rodo ieÅ¡kovės savanaudiÅ¡kas paskatas.

Jeigu automobilio vertė 500 Eur, atsakovas praÅ¡o jį priteisti ieÅ¡kovei, atsakovui priteisiant kompensacijÄ . Apeliantė nurodė, kad neteisingai paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, tačiau rezoliucinėje dalyje Å¡iuo klausimu nepasisakė, reikalavimo dėl iÅ¡laidų priteisimo nepareiÅ¡kė.  IeÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkinamas, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimas iÅ¡ esmės paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 3 p.), patikslinant rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir iÅ¡laikymo vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal priimtÄ sprendimÄ momentÄ .

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡sprendė bylÄ faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Å iuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta. Dėl santuokos nutraukimo pagrindo ir neturinės žalos IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui nustatinėjant kokios priežastys lėmė santuokos iÅ¡irimÄ , turi bÅ«ti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iÅ¡irimo, kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių elgesį dėl santuokos iÅ¡saugojimo, pablogėjus tarpusavio santykiams, ir kitas reikÅ¡mingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus šalių įrodymus, neturi pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, laiko juos nepagrįstais ir neįrodytais.Įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

Lojalumo pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktinis visada tiek Å¡eimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos Å¡eimos interesais, negali suprieÅ¡inti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar Å¡eimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-254/2010; kt.).

Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. J. ir atsakovas D. J. susituokė (duomenys neskelbtini) Pasvalio rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) Gyvenant santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) gimė sūnus M. J., (duomenys neskelbtini) gimė dukra V.

J., (duomenys neskelbtini) gimė dukra D. J..Bylos duomenys liudija, jog ieÅ¡kovas ir atsakovė gyvendami santuokoje iki (2013-01-18) augino vaikus, bendrai vedė Å«kį, įsigijo nekilnojamojo turto, kurį prižiÅ«rėjo, atnaujino, stengdamiesi susikurti sau ir vaikams tinkamas gyvenimo sÄ lygas. Tai liudija, kad esant palankioms aplinkybėms ir sutuoktinių norui, Å¡alys gali sutarti. To reikalauja ir tas faktas, kad Å¡eimoje auga trys vaikai, juos auklėti ir jais rÅ«pintis teks buvusiems sutuoktiniams ir po santuokos nutraukimo.

Å alių ir liudytojų parodymai patvirtina, kad per trylika sutuoktinio gyvenimo metus tarp Å¡alių bÅ«ta trumpalaikių nesutarimų, ieÅ¡kovas kartais po darbo iÅ¡gerdavo, tačiau atsakovei toks elgesys kurį laikÄ buvo priimtinas, ji toleravo jo elgesį, charakterio bruožus. Tik paskutiniu metu, prieÅ¡ santuokos nutraukimÄ , Å¡alių santykiai ryÅ¡kiai pablogėjo, ieÅ¡kovė dėl nesutarimų buvo priversta kreiptis į policijÄ . Kaip matyti, Å¡is faktas pablogino Å¡eiminius santykius. Å alys kilusių ginčų nebespręsdavo gera valia.

Liudytojai, tame tarpe ir policijos pareigÅ«nas K. K., patvirtino, kad atsakovas yra ramaus, taikaus bÅ«do. Tačiau atsakovo netinkamas elgesys Å¡eimoje yra konstatuotas teismo nutartyse bei policijos nutarimuose, jie turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 2 d.) ir jų negalima paneigti liudytojų parodymais, jie neabejotinai patvirtina, kad atsakovas yra kaltas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo.Tai, kad atsakovas yra nubaustas (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 d. numatytus pažeidimus, taip pat patvirtina, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santykiai paskutiniu metu buvo itin konfliktiÅ¡ki.

Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas naudojo fizinį smurtÄ ieÅ¡kovės ar vaikų atžvilgiu. Jo netinkamas elgesys, pasireiÅ¡kęs girtavimu ir triukÅ¡mo kėlimu, buvo nukreiptas tik į ieÅ¡kovę. Byloje nustatyta, kad pati ieÅ¡kovė yra Å«maus bÅ«do, nervinga, Å¡aukdavo ant vaikų ir sutuoktinio, vartoja necenzÅ«rinius žodžius. Tai patvirtino ne tik byloje apklausti liudytojai, bet ir Å¡alių sÅ«nus. Tik dėl ieÅ¡kovės elgesio ir aptarto bÅ«do sÅ«nus nenori gyventi su motina.

Todėl galima daryti abejonių nekeliančiÄ iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡ dalies ir pati ieÅ¡kovė savo elgesiu prisidėjo prie konfliktinės situacijos tarp sutuoktinių susidarymo, blogo psichologinio klimato bei nuolatinės įtampos namuose sukÅ«rimo. Tai, kad abi Å¡alys konfliktuodavo vaikų akivaizdoje, įtraukdavo į konfliktus ir vaikus, juos spręsdavo netinkamais ir neteisėtais bÅ«dais, kÄ patvirtina LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pažyma ( b.l.79-86, II t.), nepaneigia ieÅ¡kovės kaltės. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad santuokos iÅ¡irimÄ lėmė netinkamas abiejų sutuoktinių tarpusavio pareigų vykdymas, naudojimasis savo teisėmis: neatsakingas požiÅ«ris į Å¡eimÄ , nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad Å¡eima bÅ«tų iÅ¡saugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, nuolatiniai konfliktai, vaikų įtraukimas į juos, todėl teismas pagrįstai santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.  Nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė, negu kito sutuoktinio, taip pat neturėtų įtakos iÅ¡vadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2011).

Paminėtina, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iÅ¡irimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigÄ pažeidė abu sutuoktiniai ir kad Å¡ie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).Kadangi santuoka pagrįstai pripažinta iÅ¡irusia dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tai CK 3.70 straipsnio 2 dalis netaikytina.

Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Be to, byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad dėl ieÅ¡kovei konstatuoto nuolatinio somatoforminio skausmo sutrikimo atsiradimo yra kaltas tik atsakovas, nes nėra jos medicininės dokumentacijos, negalima tiksliai nustatyti, kokiomis ligomis sirgo ieÅ¡kovė iki santuokos sudarymo, kad tik konfliktiniai santykiai Å¡eimoje galėjo turėti įtakos ligos atsiradimui ir paÅ«mėjimui.

Pati ieÅ¡kovė pripažino, kad jau 2002 m. gydėsi ligoninėje dėl padidėjusios nervinės įtampos, o paskutiniu metu vykstantys konfliktai Å¡eimoje tik sukėlė ligos paÅ«mėjimÄ . Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo Pagal CK 3.169 straipsnio 2 dalį, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iÅ¡ tėvų. IeÅ¡kovė nesutinka, kad nepilnamečio sÅ«naus M. gyvenamoji vieta, atsižvelgus į vaiko norÄ ir interesus, bÅ«tų nustatyta su atsakovu, nes asmuo, kuris yra baustas administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimÄ ar panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams, naudojant psichologinį smurtÄ , sukėlusį somatoforminį skausmo sutrikimÄ ieÅ¡kovei, negali atitikti vaiko interesų.

Su tokiais apeliantės teiginiais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė iÅ¡klausęs vaiko, sulaukusio 13 m. amžiaus ir galinčio iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę (CK 3.164 str.), bei atsižvelgęs į teismo psichologijos ekspertizės iÅ¡vadÄ , kurioje aiÅ¡kiai nurodyta, kad M. nori gyventi su tėvu (atsakovu), Å¡is noras nulemtas jo tarpusavio santykių su abiem tėvais ypatumais, jų tarpusavio santykių kokybe. Pagal ekspertizės duomenis M. santykiai su motina itin negatyvÅ«s, kupini nuoskaudų, su tėvu – palankÅ«s. Å iuo metu M. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu, nustačius bendravimo tvarkÄ su mama, atitiktų jo interesus, atsirastų galimybė stabilizuoti jo emocinę bÅ«senÄ (b.l. 3-11, V t.).

Nors apeliantė teigia, kad byloje nėra neigiamai jÄ apibÅ«dinančios medžiagos, tačiau LR Vaikų kontrolieriaus iÅ¡vada nurodo, kad abu sutuoktiniai tarpusavyje konfliktuodami daro neigiamÄ Ä¯takÄ vaikų psichologinei bÅ«senai. Teismo ekspertizėje nustatytas faktas, kad nepilnamečio sÅ«naus emociniai sutrikimai, atsiradę dėl mamos elgesio, tėvų skyrybų. Garso įraÅ¡as, kuriame užfiksuota, kaip ieÅ¡kovė savo pyktį dėl vaiko bendravimo su tėvu iÅ¡lieja ant jo Å¡aukdama, naudodama necenzÅ«rinius žodžius, liudytojų dauguma nurodo, kad sÅ«nus yra „linkęs“ prie tėvo, tiesiogiai patvirtina neigiamÄ mamos įtakÄ sÅ«naus psichinei, emocinei bÅ«senai.

Atsakovas yra baustas administracine tvarka už tai, kad konfliktavo su ieÅ¡kove, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, atsakovo prieÅ¡iÅ¡kas elgesys buvo nukreiptas į ieÅ¡kovę, duomenų, kad atsakovas bÅ«tų naudojęs psichologinį ar fizinį smurtÄ tiesiogiai vaikų atžvilgiu, nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas rÅ«pinasi vaikais, jų higiena, sveikata (veža pas gydytojus), lankosi mokykloje. Be to, Å¡iuo metu M. yra 16 metų amžiaus, jis yra pakankamai subrendęs ir jo noras gyventi su tos pačios lyties asmeniu, savęs indentifikavimas su tėvu, perimti bÅ«dingus lyčiai ypatumus yra natÅ«ralus.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iai dienai Å¡alių sÅ«naus gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu labiau atitinka M. teises ir interesus. Dėl iÅ¡laikymo vaikams priteisimo CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Å io straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį iÅ¡laikymÄ savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-189/2009; kt.). CK 3.192 straipsnio 2 dalyje iÅ¡laikymo dydis nesiejamas su konkrečiu tėvų pajamų dydžiu, tačiau įstatyme nustatyti, taip pat teismų praktikoje suformuluoti tam tikri orientaciniai kriterijai – Å¡iais, taip pat įstatyme (CK 1.5, 3.3 str.) įtvirtintais Å¡eimos santykių teisinį reglamentavimÄ grindžiančiais principais vadovaujamasi sprendžiant dėl iÅ¡laikymo dydžio konkrečiu atveju.

Vienas tokių kriterijų – protingi vaiko poreikiai, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, taip pat amžius. NatÅ«ralu, kad vaikui augant jo poreikiai didėja. Nustatant nepilnamečio iÅ¡laikymo dydį turi bÅ«ti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas iÅ¡laikymas užtikrintų bÅ«tinas vaiko raidos sÄ lygas, kurioms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi bÅ«ti sudarytos materialinės sÄ lygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultÅ«ros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

Z. v. E. Z. , bylos Nr. 3K-3-154/2011; kt.). Spręsdamas priteistino iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymo jo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo klausimÄ , bylÄ nagrinėjęs teismas analizavo byloje pateiktus įrodymus, patvirtinančius ieÅ¡kovės ir atsakovo turtinę padėtį, vaikų poreikius, t. y. vadovavosi pirmiau nurodytais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikÅ¡mingais pripažintais kriterijais. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į Å¡alių turtinę padėtį, sprendė, kad Å¡alių ir jų vaikų interesų pusiausvyrÄ užtikrins po 60 Eur kas mėnesį kiekvienam teikiamas iÅ¡laikymas.

Apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis šalių turtinę padėtį atskleidžiančiomis aplinkybėmis, (abi šalys yra dirbančios, turi kreditorinių įsipareigojimų, ieškovės darbo užmokestis apie 400 Eur, atsakovo – 503 Eur, ieškovė asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo registruoto turto neturi, atsakovas turi 101/378 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pažymi, jog įvertinus nustatytas aplinkybes bei tai, kad su atsakovu lieka gyventi sūnus, priteistas išlaikymas atitinka šio meto sutuoktinių dukrų poreikius, bus užtikrintas jų būtinų poreikių patenkinimas.

Taip pat atsižvelgtina, kad vaikai gyvena ne didmiestyje, neturi specialiųjų poreikių , gauna nemokamÄ maitinimÄ , paramÄ mokinio reikmenims įsigyti, todėl Å¡alių dukrų poreikiai gali bÅ«ti patenkinami mažesnės, nei minimalios mėnesinės algos, iÅ¡laikymu (CK 3.198 str. 1 d.). Nors ieÅ¡kovė, įrodinėdama iÅ¡laidų vaikų pragyvenimui dydį, pateikė kasos kvitus, tačiau jie tinkamai neįrodo ieÅ¡kovės realiai turėtų iÅ¡laidų vaikų poreikiams tenkinti, nes tuose kvituose dauguma pirkinių negali bÅ«ti skiriami vaikams.

IeÅ¡kovė byloje taip pat nėra pateikusi vaikų poreikiams patenkinti reikalingų lėšų apskaičiavimo, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, jog vaikų iÅ¡laikymui per mėnesį reikia skirti po 160 Eur pagal jos tvirtinimus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ , aiÅ¡kiai nenurodė, nuo kada priteisia iÅ¡laikymÄ vaikams. Å iÄ sprendimo dalį skundžia ir ieÅ¡kovė, ir atsakovas. Atsakovas praÅ¡o nustatyti, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo pirmos instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, nes visÄ laikÄ nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos mokėjo laikinÄ (52,13 Eur) iÅ¡laikymÄ vaikams, skyrė papildomai lėšų vaikų poreikių patenkinimui bylinėjimosi laikotarpiu, pirko drabužius, maistÄ , daiktus, su jais leisdavo laisvalaikį.

IeÅ¡kovė praÅ¡o sÅ«naus gyvenamÄ jÄ vietÄ nustačius su atsakovu, iÅ¡laikymÄ jam priteisti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o dukrų iÅ¡laikymÄ priteisti nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos. Kodėl iÅ¡skiria Å¡ias datas, neaiÅ¡ku.Pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintÄ bendrÄ jį principÄ , iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, bet ne daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas savo pareigos iÅ¡laikyti vaikus nevengė, vykdė 2013-01-18 teismo nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones: teikė laikinÄ iÅ¡laikymÄ , leido su jais laisvalaikį, pirko drabužius, maistÄ , daiktus, vežė pas gydytojus, įsiskolinimo už iÅ¡laikymÄ tuo laikotarpiu nenustatyta.

IeÅ¡kovė Å¡ių faktų neginčija. Taigi, atsakovas savo tėvo pareigÄ vaikams vykdė ir teikė jiems iÅ¡laikymÄ . Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo priteisti iÅ¡laikymÄ nuo 2013-01-18, t.y. nuo ieÅ¡kinio pateikimo dienos. IÅ¡laikymas iÅ¡ atsakovo nepilnametėms dukroms periodinėmis mėnesinėmis iÅ¡mokomis po 60 Eur priteistinas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismui palikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria Å¡alių sÅ«naus gyvenamoji vieta nustatoma su atsakovu, iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡laikymas sÅ«nui priteistinas irgi nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl sutuoktinių nekilnojamojo turto padalijimoApeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo, nurodė, kad teismas nepagristai nenukrypo nuo turto lygių dalių principo, kadangi su ja lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, jos prasta sveikata, ji gauna nedideles pajamas. O jai tenkanti mažamečių vaikų priežiÅ«ra neleis susirasti geriau apmokamo darbo. Tai, kad kartu su atsakove gyvena Å¡alių nepilnametės dukros, Å¡i aplinkybė tiesiogiai įvardyta CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir ji (aplinkybė) teikia pagrindÄ atsakovei, su kuria nustatyta Å¡alių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, skirti didesnę dalytino turto dalį.

Å alys augina tris vaikus, kurių tik dvi dukros lieka su ieÅ¡kove. Su atsakovu lieka gyventi Å¡alių nepilnametis sÅ«nus, Å¡i aplinkybė yra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga, sprendžiant dėl Å¡alims dalytino turto ir (arba) nukrypimo nuo lygių dalių principo masto. Nenustatyta, kad atsakovas draus dukroms naudotis jam skirtomis patalpomis gyvenamajame name, jeigu tai bus reikalinga, nes jo santykiai su dukromis normalÅ«s, konfliktuoja tik su ieÅ¡kove. Be to, nagrinėjamuoju atveju nors apeliantė nurodo, kad dukrų priežiÅ«ra jai trukdys susirasti geresnį darbÄ , tačiau tai yra tik ieÅ¡kovės hipotetiniai samprotavimai, nes pati ieÅ¡kovė teismo posėdyje pripažino, kad vaikai yra savarankiÅ¡ki, patys iÅ¡siruoÅ¡ia į mokyklÄ , pavalgo, nes ji ryte į darbÄ iÅ¡eina penktÄ valandÄ .

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovei yra nustatytas somatoforminio skausmo sutrikimas, t.y. ieÅ¡kovei dažnai skauda galvÄ , nors objektyviai jokie medicininiai tyrimai nepatvirtina organinės skausmų kilmės. Å is sutrikimas yra susijęs su emociniais konfliktais ar psichosocialinėmis problemomis. Taigi, iÅ¡sprendus Å¡alių ginÄÄ ir nusistovėjus Å¡alių santykiams tikėtina, kad ir ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klė pagerės. Be to, byloje nėra nustatyta, kad ieÅ¡kovės darbingumas yra sumažėjęs ar dėl ligos jai yra nustatytas neįgalumas.

Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais ( CK 1.5 str.), teisėjų kolegijÄ daro iÅ¡vadÄ , kad nukrypimas nuo lygių dalių principo yra nebÅ«tinas ir neprieÅ¡tarauja kiekvienos Å¡alies bei kartu su atsakove liekančių gyventi nepilnamečių dukterų interesams. Dėl sutuoktinių kilnojamojo turto padalinimoIeÅ¡kovė nesutinka, kad santuokoje įgyto automobilio Audi 100 vertė yra 500 Eur, o ne 100 Eur, kaip nurodė teismas sprendime. CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad sutuoktiniams nutraukiant santuokÄ dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.

Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo priemonių dalytino turto vertei apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu nustatyti, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009). Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti bendrųjų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis).Å eimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų dėl sutuoktinių turto vertinimo, todėl nagrinėjant ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo taikytinos bendrosios turto vertinimo taisyklės. Kasacinio teismo praktikoje Å¡iuo klausimu iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dalijant sutuoktinių turtÄ turto rinkos kaina gali bÅ«ti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų iÅ¡vadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008).

Kokiais įrodymų Å¡altiniais remdamasis teismas nustato sutuoktinių turto vertę, priklauso ir nuo konkretaus turto rÅ«Å¡ies. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).             IÅ¡ VÄ® „Regitra“ pažymos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu įgijo automobilį Audi 100, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 1987 m. gamybos, eksploatuojamas jau 29 metus. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodytÄ automobilio kainÄ nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teisme, skirti teismo ekspertizę neprašė (CPK 12, 178 str.), o vien tik ieÅ¡kovės iÅ¡dėstyti argumentai nėra pakankami nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kilnojamojo turto rinkoje pateikiamus pasiÅ«lymus įsigyti panašų turtÄ , bei nesant byloje kitų įrodymų, sprendžia, jog Å¡io automobilio vertė gali bÅ«ti apie 150 Eur.

Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino automobilio kainÄ pagal byloje pateiktus duomenis. Dėl uzufrukto nustatymoApeliantė nurodo, kad teismas, atsisakydamas nustatyti uzufruktÄ naudotis gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), iki Å¡alių vaikai sulauks pilnametystės, pažeidžia jos ir vaikų teisėtus interesus, nes dėl mažo gyvenamojo namo ploto neįmanoma nustatyti naudojimosi juo tvarkos, kad ieÅ¡kovė nepatirtų atsakovo smurto.              Nutraukus santuokÄ , sutuoktiniui, su kuriuo gyventi lieka nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali bÅ«ti suteikiama teisė naudotis Å¡eimos turtu ar jo dalimi (uzufruktas) iki vaiko pilnametystės (CK 3.86 str. 2 d.).

IÅ¡ esmės tokia pati nuostata įtvirtinta CK 3.71 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ teismas vienam sutuoktiniui gali nustatyti uzufruktÄ Ä¯ kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Taigi teisinis reglamentavimas nustato galimybę sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, teismo sprendimu gyventi ir naudotis kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausančia gyvenamÄ ja patalpa (kilnojamaisiais daiktais), jeigu ji (jie) yra priskirta (priskirti) Å¡eimos turtui.             Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokia teise sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnametis vaikas, gali pasinaudoti tada, kai jis neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti.

Å i teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamÄ jį bÅ«stÄ tais atvejais, kai vienas iÅ¡ vaiko tėvų gyvenamojo bÅ«sto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma bÅ«tent su tuo iÅ¡ tėvų, o kito iÅ¡ tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktÄ (CK 3.86 str. 2 d., 4.141 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2006).

             Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ Ä¯ atsakovui priklausančio namo dalį ne vien dėl vaikų interesų, o dėl jos nesutarimų su atsakovu. Ji turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , nes jai po santuokos nutraukimo priteista 1/2 gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini). Ginčo namo plotas yra 78 kv.m., jame gali gyventi dvi Å¡eimos. IeÅ¡kovei yra paskirti naudotis 2 kambariai (16,52, 12,21 kv. m.), atsakovui – 1 kambarys (16,52 kv.m.), ieÅ¡kovui ir atsakovei bendrai paskirta naudotis virtuvė.

Pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkÄ ir įpareigojo atsakovÄ Ä¯sirengti per tris mėnesius atskirÄ išėjimÄ iÅ¡ gyvenamojo namo, taip iÅ¡vengiant bendro naudojimosi patalpų su atsakovu ir sumažindamas konfliktų tikimybę iki minimumo.              Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, ieÅ¡kovė praÅ¡o nustatyti uzufruktÄ tik į gyvenamojo namo dalį, tačiau atsakovui priklauso ne tik dalis gyvenamojo namo, bet ir dalis Å«kinių pastatų, garažo, kuriais atsakovas naudotųsi, todėl Å¡alys bÅ«tų priverstos bendrauti.              Su atsakovu lieka gyventi Å¡alių sÅ«nus, todėl nustačius uzufruktÄ , jis kartu su atsakovu turėtų persikelti gyventi į dabartinę atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), nes kitos gyvenamosios vietos atsakovas neturi.

Nurodyta dabartinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), atsakovui priklauso ne visa, o tik 1/3 dalis, kartu su kitais bendrasavininkais. Persikėlus gyventi į kaimÄ , t.y. atokesnę vietÄ , pasikeistų įprastinė vaiko gyvenamoji vieta, kuri pablogintų vaiko padėtį, nes pailgėtų kelias iki ugdymo, sveikatos įstaigos. Kaip minėta, nenustatyta, kad atsakovas draus savo dukroms naudotis jam tenkančiomis patalpomis, nepriklausomai nuo to, ar jis pats jomis naudosis ar ne.             Apeliantė nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ spręsti, kad egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios bÅ«tinumÄ nustatyti uzufruktÄ sutuoktinio namo daliai, ir kad jai su dukromis neužtenka gyvenamojo ploto gyventi jai priklausiančioje ½ namo dalyje.             Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsižvelgiant į 3.127 straipsnio 3 dalyje nurodytas ir konstatuotas bylos aplinkybes, kito, nei natÅ«ra, turto padalinimo bÅ«do, teismas nagrinėjamu atveju negali parinkti, nes nei viena iÅ¡ Å¡alių nėra pajėgi už jai tenkančiÄ dalį sumokėti kompensacijÄ kitam sutuoktiniui.

             Teisėjų kolegija, remdamasi teismo nustatytomis aplinkybėmis, uzufrukto nustatymÄ reglamentuojančiomis teisės normomis ir pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, daro iÅ¡vadÄ , kad apeliantės nurodomos aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertintos kaip nepakankamos spręsti, jog egzistuoja bÅ«tinybė nustatyti uzufruktÄ Ä¯ ieÅ¡kovui priklausančios ½ gyvenamosios patalpos dalį, todėl Å¡is reikalavimas netenkinamas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme             IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neteisingai paskaičiavo bylinėjimosi iÅ¡laidas, neatsižvelgdamas į patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų dalį, tačiau reikalavimo jas perskaičiuoti nepareiÅ¡kė, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės buvo priteistos 99,00 Eur iÅ¡laidos valstybei už procesinių dokumentų įteikimÄ , nors 2012 m. rugsėjo 18 d. Nr. (1.2)-SP2-0108P Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu ji iki 2013-04-20 (b.l. 54, I t.), 2013 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. (1.2)-SP3-045T – iki 2014-04-17, buvo 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, 2014 m. balandžio 15 d. Nr. (1.2)-SP1-0885 – iki 2015-04-15 50 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ( b.l. 20, 21, IV t.), 2015 m. balandžio 15 d.

Nr. (1.2)-SP1-14-T-893-0871 – iki 2016-04-15 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų (b.l. 75, 76, V t.), yra pagrindas pakeisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria iÅ¡ apeliantės valstybei priteista 99 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teismeAtsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 41,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų (b. l. 86, VI t.), 200 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų (b.l.113, VI t.), ieÅ¡kovė yra atleista nuo žyminio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, duomenų apie patirtas iÅ¡laidas už suteiktÄ antrinę pagalbÄ nėra pateikta.

Ä®vertinant tai, kad su ieÅ¡kove lieka gyventi dukros, kad jos turtinė padėtis blogesnė, kad ji neiÅ¡gali bylinėtis be valstybės pagalbos, iÅ¡ jos bylinėjimosi iÅ¡laidos atsakovui apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos ( CK 1.5 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiu punktu, n u t a r i a : Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimÄ pakeisti. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iÅ¡ ieÅ¡kovės J.

J. valstybės naudai priteista 99 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, jÄ panaikinant. Patikslinti sprendimo rezoliucinę dalį, kuria iÅ¡spręsti iÅ¡laikymo vaikams priteisimo klausimai, ir jÄ iÅ¡dėstyti taip:„Priteisti iÅ¡ atsakovo D. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nuo 2016-06-30 dukterims V. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir D. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 60 eurų kas mėnesį kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , paskiriant ieÅ¡kovę lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymÄ nuo 2016-06-30 sÅ«nui M. J. (gim. (duomenys neskelbtini)) po 60 eurų per mėnesį iki jo pilnametystės, sumÄ indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ , paskiriant atsakovÄ lėšų tvarkytoju uzufrukto teise“. Teisėjų kolegija             Margarita Dzelzienė                          Laimutė Sankauskaitė              Birutė Valiulienė